Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-07][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3510-789-2021].docx
Bylos nr.: eA-3510-789/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 188604955 trečiasis suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centras 124110246 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga

?

Administracinė byla Nr. eA-3510-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04571-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras ir N. P., dėl sprendimo dalies panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI, atsakovas) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 3 ir 4 punktus.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2R-5255 (2.13) paprašė pateikti informaciją, susijusią su N. P. skundu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) R. K. galbūt neteisėtai rinko minėto asmens duomenis apie turimą nuosavybę ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime (toliau – ir 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimas) nurodė, kad: 1) (duomenys neskelbtini) R. K. 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su D. N. (toliau – ir Klientas), kuria įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lietuvos rytas“ televizijos tiesioginėje laidoje (duomenys neskelbtini) ir vėliau paviešintais duomenimis apie Klientą; 2) vykdydamas Kliento pavedimą, parengė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo projektą, teikė jam su tuo susijusias konsultacijas, įkėlė Kliento pasirašytą ieškinį į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, atstovavo Klientui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018; 3) informaciją apie Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos; 4) informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms pagal teisinių paslaugų sutartį teikti; 5) apie tai, kad R. K. yra gavęs informaciją, kokiu būdu ji buvo gauta, N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu; 6) (duomenys neskelbtini) teisės savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, taip pat gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją įtvirtintos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ ) 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose, Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teikiami įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis).

3.       Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2R-5628 (toliau – ir 2018 m. spalio 18 d. raštas) nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimo 4.2 punkte pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių, todėl jis paprašytas nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamąjį turtą bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti šią informaciją, kartu pagrindžiant, kaip informacija susijusi su nurodytais tikslais. Vykdydamas šį įpareigojimą, pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime nurodė teisinius ir faktinius argumentus dėl (duomenys neskelbtini) funkcijų ir teisės bei pareigos gauti (rinkti) informaciją, taip pat informacijos reikalingumo, įrodinėjant bylos teismingumą, sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimą bei įrodinėjant neturtinės žalos dydį.

4.       Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad jis, rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą iš NTR, neužtikrino, kad jie būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo nesutikimą su Sprendime padarytomis išvadomis grindė šiais argumentais: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnį, ieškovas turi teisę pasirinkti konkretų teismą; pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą; 2) Klientui nebuvo žinoma atsakovo N. P. gyvenamoji vieta, taip pat tai, ar jis yra ją deklaravęs, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo yra (duomenys neskelbtini) ir tikėtina, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), inicijuoti bylos procesą atrodė pagrįsta ir dėl to, kad ieškovas (Klientas) ir jam atstovaujantis pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini); 3) Sprendime nenurodomi jokie argumentai, kaip konkrečiai pareiškėjas neįgyvendino asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų ir koks yra šių reikalavimų turinys šioje konkrečioje situacijoje.

5.       Pasisakydamas dėl informacijos rinkimo, turint tikslą spręsti klausimą, ar reikšti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (toliau – ir LAP) taikymo ir Sprendime šiuo klausimu išdėstyto vertinimo, pareiškėjas nurodė, kad ši informacija buvo reikalinga, siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ar atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 144 str. 1 d.), o gauta informacija leido padaryti išvadą, kad tokia grėsmė neegzistuoja, dėl to prašymas dėl LAP taikymo su ieškiniu nebuvo teikiamas. Skundžiamo Sprendimo teiginys dėl istorinių duomenų rinkimo yra siurprizinis ir neaiškus, iš jo neįmanoma nustatyti, kokių istorinių duomenų neteisėtu rinkimu ir / ar gavimu pareiškėjas yra kaltinamas, nes 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 18 d. raštuose nebuvo prašoma dėl to pateikti paaiškinimų.

6.       Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiais, jog, nors pareiškėjui formuluojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga, tačiau jo, kaip viešo asmens, turimas turtas galėjo būti įvertintas peržiūrint viešai skelbiamus gyventojų turto deklaracijų duomenis, nes: 1) Inspekcija pripažino, kad informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga; 2) turto deklaracijų duomenys atspindi duomenis, kuriuos deklaravimo metu išviešino pats deklaruojantysis, todėl iš jų negalima įvertinti, kokį turtą aktualiu metu turi konkretus asmuo, kokios to turto savybės ir galima rinkos vertė; 3) tuo atveju, jei N. P. nebūtų viešas asmuo ir jo turto deklaracijos nebūtų skelbiami viešai, Inspekcijos nuomone, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį turtą gavimas iš NTR būtų teisėtas.

7.       Pareiškėjas teigė, kad skundžiamo Sprendimo teiginiai dėl VĮ Registro centro veiksmų teisėtumo teikiant N. P. nekilnojamojo turto duomenis jam, kaip (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti, nes, be kita ko, pareiškėjas ir VĮ Registrų centras nepažeidė N. P. asmens duomenų tvarkymo reikalavimų; teiginiai yra siurpriziniai, o pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nurodyti savo argumentų šiuo klausimu ir / ar naudotis kitoms administracinės procedūros dalyvio teisėmis.

8.       Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam ir jo Klientui N. P. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma ir dėl to atsirado poreikis surinkti duomenis apie šio asmens nekilnojamojo turto buvimo vietą iš NTR. Paaiškino, kad pirminis duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą šaltinis yra Gyventojų registras, į kurį pareiškėjas net nebandė kreiptis. Renkant duomenis apie N. P. nekilnojamojo turto buvimo vietą, buvo pažeistas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas.

10.       Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjui N. P. nekilnojamojo turto duomenų rinkimas buvo reikalingas išsiaiškinti, ar byloje dėl pakankamai didelės turtinės žalos atlyginimo atsakovas turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ir atitinkamai spręsti prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą, nurodė, kad, pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti LAP, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra teisės profesionalas ir ši teismų praktika jam turėjo būti žinoma, jo pateikti paaiškinimai šiuo aspektu neleido Inspekcijai daryti išvados, kad buvo įgyvendintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo reikalavimas.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad nė viename iš paaiškinimų pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių buvo suformuotas NTR (registro Nr. 10/213199) išrašas su istorija, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti tokių duomenų teisėtumo. Inspekcijos vertinimu, nebuvo jokio istorinių duomenų rinkimo ryšio su siekiu, kurį pareiškėjas nurodė Inspekcijai teiktame 2018 m. spalio 31 d. paaiškinime.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) pateiktame atsiliepime prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi tyrime nedalyvavo, o su Sprendimu susipažino jau po jo priėmimo, todėl jai sudėtinga pareikšti nuomonę dėl skundo teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Ministerijos nuomone, yra vertintinas Sprendimo argumento, apribojančio (duomenys neskelbtini) teisę gauti informaciją, reikalingą klientui ginti, pagrįstumas pagal ADTAĮ (asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai) bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR, Reglamentas).

 

II.

 

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. Inspekcijai pateikė užpildytą formą „Asmens skundų nagrinėjimas“, prašydamas ištirti VĮ Registro centro veiksmus tvarkant jo asmens duomenis, t. y. teikiant jo duomenis apie nekilnojamąjį turtą V. M. advokatų kontoros (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu Inspekcijai nusiuntė kartotinį prašymą išnagrinėti jo skundą (toliau – ir Pakartotinis skundas), į kurį Inspekcija atsakė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 5277-(2.13), be kita ko, nurodydama, kad šis jo pateiktas prašymas neatitinka ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Inspekcijoje nebus nagrinėjamas kaip skundas, o Inspekcija 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2R-5126 (2.13) jį jau yra informavusi apie Inspekcijoje priimtą nagrinėti 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą.

16.       Inspekcija 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 2R-5255(2.13) kreipėsi į advokatų profesinę bendriją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir advokatų profesinė bendrija), nurodydama, kad nagrinėjamas N. P. skundas dėl to, jog advokatų profesinės bendrijos praktikuojantis (duomenys neskelbtini) R. K. galimai neteisėtai rinko duomenis apie N. P. turimą nuosavybę ((duomenys neskelbtini)) ir turėjo Registrų centro išduotą NTR pažymą, bei paprašė pateikti informaciją ir paaiškinimus.

17.       Advokatų profesinė bendrija 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. SD25/18 pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) R. K. informaciją rinko, teikdamas teisines paslaugas pagal jo (ne advokatų profesinės bendrijos) individualiai su Klientu sudarytą sutartį bei pateikė minėto (duomenys neskelbtini) paaiškinimą su 2018 m. kovo 22 d. išrašu iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo. Pareiškėjas 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime nurodė, kad jis 2018 m. kovo 13 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su Klientu D. N., pagal kurią įsipareigojo veikti kaip Kliento patarėjas ir atstovas visais teisiniais klausimais, susijusiais su N. P. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Lietuvos rytas“ televizijos tiesioginėje laidoje (duomenys neskelbtini) ir vėliau paskleistais duomenimis apie Klientą. Paminėjo, kokius pavedimus įvykdė pagal Kliento pavedimą, įskaitant ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimą teismui ir Kliento atstovavimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5611-769/2018. Detalizavo, kad informaciją apie NTR įregistruotą N. P. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atlygintinai gavo 2018 m. kovo 19 d., prisijungęs prie NTR informacinės sistemos, taip pat nurodė, kokioms teisinėms paslaugoms teikti buvo reikalinga rinkta informacija (pateikti ieškinį pagal atsakovo turto buvimo vietą, pateikti prašymą dėl LAP, nustatyti žalą padariusio asmens turtinės padė, formuluoti reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio ir įrodinėti civilinėje byloje įrodinėtinas aplinkybes), be to, nurodė, kad apie tai, kad tokia informacija buvo gauta, taip pat apie jos turinį ir gavimo būdą N. P. buvo informuotas teismo posėdžiuose civilinės bylos nagrinėjimo metu.

18.       Teismas nurodė, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2R-5279(2.13) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pranešti: 1) pagal kokius paieškos kriterijus buvo atlikta peržiūra apie N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kokia konkrečiai informacija buvo peržiūrėta; 2) ar N. P. asmens duomenys buvo pateikti advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) ir / ar praktikuojančiam (duomenys neskelbtini) R. K., nurodant kada, kokiu būdu, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu bei kokie asmens duomenys buvo teikti; 3) pateikti NTR duomenų teikimo sutarties, kurios pagrindu Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) atliko N. P. duomenų peržiūrą, kopiją; 4) ar pagal BDAR 14 straipsnį N. P. buvo suteikta / nesuteikta informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą ir kokia forma ji buvo suteikta.

19.       VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 9 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.1.86.)s-9104 paaiškino, kad advokatų profesinė bendrija su VĮ Registrų centru 2006 m. gegužės 29 d. sudarė Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutartį Nr. DT-NTR-713/06, kurios pagrindu advokatų profesinės bendrijos darbuotoja 2018 m. kovo 19 d. NTR centriniame duomenų banke atliko paiešką pagal pavardę ir asmens kodą ir suformavo N. P. priklausančio buto registro išrašą su istorija, kuris buvo teiktas automatiniu būdu. Nurodė, kad N. P. informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą (teikimą) nebuvo teikiama, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, nes taikoma šio Reglamento 14 straipsnio 5 dalies c papunktyje nustatyta išimtis.

20.       Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. 2R-5628(2.13) kreipėsi į advokatų profesinę bendriją ir į pareiškėją, prašydama nurodyti, kokių konkrečių tikslų siekiant buvo renkami N. P. asmens duomenys apie jo nekilnojamąjį turtą bei ar teismas buvo įpareigojęs surinkti šią informaciją, kartu pagrindžiant, kaip ši informacija susijusi su tikslais, nurodytais 2018 m. spalio 9 d. paaiškinimo 4.2 punkte.

21.       Pareiškėjas 2018 m. spalio 31 d. pateiktame paaiškinime pakartojo, kokias aplinkybes jis buvo nurodęs 2018 m. spalio 9 d. paaiškinime bei papildomai detalizavo, kad visa aptariama informacija buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti: 1) įrodinėjant civilinės bylos teismingumą pagal atsakovo turto buvimo vietą; 2) sprendžiant dėl prašymo dėl LAP teikimo teismui klausimą; 3) įrodinėjant neturtinės žalos dydį.

22.       Inspekcija, išnagrinėjusi N. P. skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-430 (2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ (2.13-1.), kuriuo nusprendė pripažinti N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą pagrįstu (1 punktas); nurodė Ministerijai ir VĮ Registrų centrui atnaujinti su advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) (jei reikia ir su kitomis advokatų kontoromis ir advokatais) sudarytą sutartį, kad NTR duomenų teikimas advokatams atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų nuostatas; apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 14 d. raštu informuoti Inspekciją (2 punktas); pareikšti (duomenys neskelbtini) R. K. papeikimą (3 punktas); nurodė (duomenys neskelbtini) R. K. užtikrinti, kad, teikiant teisines paslaugas, asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 punktas).

23.       Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis ADTAĮ ir Advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ) nuostatomis, pažymėjo, kad AĮ 44 straipsnyje nurodyta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas.  

24.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kliento vardu pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismo atsisakymas priimti ieškinį motyvuojamas tuo, kad patikrinus VĮ Registro centro Gyventojų registro departamento duomenis nustatyta, jog atsakovas yra deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Teismo nutartyje taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir gyvenamąsias vietas. Teismas konstatavo, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo argumentas dėl duomenų rinkimo tikslingumo teritoriniam ieškinio bylos teismingumui nustatyti yra netinkamas. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens N. P. (atsakovo civilinėje byloje) gyvenamąją vietą pareiškėjas galėjo nustatyti užtikrinant asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. tokios informacijos nustatymui būtų pakakę duomenų, esančių Gyventojų registre.

25.       Dėl pareiškėjo argumento, kad duomenų reikėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių N. P. turtui taikymo, teismas nurodė, jog, nors pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi konsultuojant klientus dėl prašymo užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog toks prašymas teismui buvo teikiamas. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nuspręsta tokio prašymo neteikti. Teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent teismas turi teisę pareikalauti įrodymų iš prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavusio asmens atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

26.       Dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimo argumentas dėl istorinių duomenų rinkimo yra siurprizinis ir neaiškus, dėl to negali suprasti, kokie duomenys yra neleistini, teismas pažymėjo, jog toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. VĮ Registrų centras 2018 m. spalio 9 d. rašte Nr. (1.1.86.)s-9104 pateikė informaciją, kad 2018 m. kovo 19 d. NTR centriniame duomenų banke buvo atlikta paieška pagal pavardę ir asmens kodą ir suformuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto registro išrašas su istorija. Teismas vertino, kad toks istorinių duomenų (duomenys apie buvusį savininką ir t. t.) rinkimas negali būti pateisinamas, o pareiškėjo argumentai, jog nesuprato istorinių duomenų rinkimo formuluotės, yra jo gynybinė pozicija.

27.       Teismas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmens duomenų rinkimas, kaip ir asmens duomenų rinkimo tikslai, turi būti įvertinti individualiai kiekvienoje nagrinėjamoje situacijoje, todėl nevertino pareiškėjo argumento, kad, nesant asmens viešumo kriterijaus, duomenų rinkimas būtų pateisintas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atstovavo Klientui santykyje būtent su viešu asmeniu ir tokius duomenis galėjo ir turėjo įsivertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktuose viešai skelbiamuose Gyventojų turto deklaracijų duomenyse. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl duomenų tikslumo ir patikimumo, nes pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojo turto deklaracijos duomenų neperžiūrėjo ir jų neįvertino, todėl nėra pagrindo teigti apie neperžiūrėtų duomenų netikslumą ir nepatikimumą.

28.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad informacija apie trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo renkama nepagrindus nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, todėl Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažino trečiojo suinteresuoto asmens skundą pagrįstu (Sprendimo 1 punktas), pareiškė pareiškėjui papeikimą (Sprendimo 3 punktas) ir nurodė pareiškėjui užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

 

III.

 

29.       Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti 2018 m. lapkričio 27 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo” Nr. 3R-430 (2.13-1.) 1, 3 ir 4 punktus.

30.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu formuojamas ydingas precedentas, nepagrįstai ribojantis advokato teisę rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad duomenys buvo reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, tačiau sprendime, nepaneigiant gautų duomenų ryšio su teiktomis teisinėmis paslaugomis, nepagrįstai konstatuota, jog duomenų gavimo būdas (forma) neatitiko aiškiai neįvardintų reikalavimų.

31.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai apribota advokato teisė rinkti duomenis teisinių paslaugų teikimo ir asmens (Kliento) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tikslu. Pareiškėjas cituoja AĮ 2 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 46 straipsnio 5 dalies, CPK 12 ir 178 straipsnių, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio nuostatas. Paaiškina, kad informacija apie N. P. nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti Klientui, be kita ko, įrodinėjant civilinės bylos teismingumą ieškovo pasirinkimu pagal atsakovo turto buvimo vietą, sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo teismui klausimą, įrodinėjant neturtinės žalos dydį. Byloje nėra ginčo, kad iš NTR gauta informacija buvo skirta teisinėms paslaugoms teikti, t. y. teisėtu tikslu. Pirmosios instancijos teismo sprendime tik sukritikuota (dėl neaiškių priežasčių) duomenų gavimo forma (būdas), todėl vien dėl šios aplinkybės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas teigia, kad, advokatui pagrindus duomenų ryšį su teikiamomis paslaugomis, teisė rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis negali būti ribojama.

32.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Inspekcija visiškai pagrįstai Sprendime konstatavo, jog pareiškėjo argumentas dėl duomenų rinkimo tikslingumo teritoriniam ieškinio bylos teismingumui nustatyti yra netinkamas. Trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą pareiškėjas galėjo nustatyti užtikrindamas asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. tokiai informacijai nustatyti būtų pakakę Gyventojų registro. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimu paneigiama teisė rinkti duomenis, kuriuos expressis verbis (tiesiogiai) leidžia ir įpareigoja rinkti CPK (12 str., 30 str., 178 str.).

33.       Pareiškėjas nurodo, kad Klientui nebuvo žinoma N. P. gyvenamoji vieta, taip pat nebuvo žinoma, ar jis yra deklaravęs. Klientui buvo žinoma, kad N. P. yra (duomenys neskelbtini), dėl to labai tikėtina, jog jis faktiškai dažniausiai gyvena (duomenys neskelbtini) (CK 2.16 str.). Inicijuoti bylos procesą (duomenys neskelbtini) atrodė pagrįsta taip pat ir dėl proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principo – tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Dėl to Klientas pavedė įgyvendinti jo teisę kreiptis į teismą įstatyme numatytu būdu – pagal CPK 30 straipsnį pareiškiant ieškinį ieškovo pasirinktam teismui pagal atsakovo turto buvimo vietą. Kliento 2018 m. kovo 22 d. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui (pagal ieškovo pasirinkimą, atsakovo turto, apie kurį buvo gauta informacija, buvimo vietos teismui). Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-14525-862/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-08896-2018-1) atsisakė priimti Kliento ieškinį ir nurodė, kad ieškinys turi būti teikiamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Kliento pavedimu buvo nutarta neskųsti šios teismo nutarties, ir 2018 m. kovo 30 d. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, teisme priimtas, vėliau prijungtas prie kitos bylos, išnagrinėtas ir 2018 m. spalio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-5611-769/2018, teisminio proceso Nr. 2-06-3-02805-2018-7) iš dalies patenkintas.

34.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodyta, kad N. P. duomenys galėjo būti gauti iš Gyventojų registro, o ne Nekilnojamojo turto registro. Tokiu sprendimo motyvu aiškiai pripažinta pareiškėjo teisė gauti asmens – N. P. – duomenis. Pareiškėjas NTR ir Gyventojų registre būtų gavęs tų pačių kategorijų asmens duomenis, t. y. tuos pačius arba alternatyvius asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos arba turto buvimo vietos adresas). Asmens duomenų teisinės apsaugos tikslais nėra jokio skirtumo, ar renkami duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, ar apie jo turtą (jo buvimo vietą), svarbu tik tai, kad duomenys būtų renkami teisėtu tikslu ir pagrindu (šiuo konkrečiu atveju – teisinėms paslaugoms, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, teikti).

35.       Pareiškėjas teigia, kad joks teisės aktas ar iš akto netiesiogiai kylantis reikalavimas nenustato Gyventojų registro ir NTR, kaip duomenų šaltinių, konkurencijos. Teismo sprendime nurodytas Gyventojų registro bei NTR duomenų išskyrimas yra dirbtinis ir per se (savaime) patvirtina pareiškėjo teisę rinkti N. P. asmens duomenis. Šie argumentai patvirtina teismo sprendimo neteisėtumą.

36.       Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi konsultuojant klientus dėl prašymo užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad toks prašymas teismui buvo teikiamas. Teigia, kad teisinių paslaugų teikimo faktas nebūtinai sutampa su teismams teikiamais procesiniais prašymais. Teismo sprendime yra padaryta aiški faktinė klaida, kadangi pareiškėjas savo argumentų niekada negrindė atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutu (CPK 146 str.), pareiškėjas nurodė, kad informacija apie N. P. nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga teisinėms paslaugoms teikti, t. y.  sprendžiant dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str., 145 str.) teikimo teismui. Kliento ieškiniu buvo reikalaujama pakankamai didelės neturtinės žalos atlyginimo, todėl informacija buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiam galimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ar atsakovas turi pakankamai turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 144 str.).

37.       Pareiškėjas, remdamasis AĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad pareiškėjas, įvykdęs visas jam taikomas pareigas, surinkęs teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, patarė Klientui neteikti nepagrįsto prašymo (surinkus duomenis paaiškėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstas), Klientas sutiko, prašymas teismui nebuvo pateiktas. Nurodyti argumentai patvirtina, kad teismo sprendimas formuoja advokato veiklos principams priešingą precedentą, pagal kurį preziumuojama, jog advokatas renka duomenis teisėtai tik tada, kai pateikia tų duomenų pagrindu paremtą procesinį prašymą teismui, taip užkertant advokatui teisę teikti patarimus teisės klausimais.

38.       Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl istorinių duomenų rinkimo ir teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pagrindinis istorinių NTR duomenų aspektas yra duomenys apie buvusį turto savininką. NTR yra registruojami įvairūs duomenys (taip pat ir istoriniai), juridiniai faktai, daiktinės teisės, suvaržymai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11-13 str.). Teigia, kad VDAI sprendimo teiginys dėl istorinių duomenų rinkimo yra siurprizinis ir neaiškus, iš šio teiginio neįmanoma nustatyti, kokių istorinių duomenų neteisėtu rinkimu ir / ar gavimu yra kaltinamas pareiškėjas. Nei VDAI 2018 m. rugsėjo 24 d., nei 2018 m. spalio 18 d. raštuose nebuvo prašoma pateikti paaiškinimų dėl kokių nors istorinių duomenų. Be to, teismo sprendimu negalėjo būti vertinami pareiškėjo veiksmai dėl istorinių duomenų (duomenys apie buvusį savininką), kadangi VDAI sprendimas priimtas pagal N. P., o ne buvusių turto savininkų skundą. Taigi sprendime nepagrįstai konstatuotas netinkamas istorinių duomenų rinkimas.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl informacijos reikalingumo, įrodinėjant neturtinės žalos dydį. Teigia, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, ši informacija reikalinga tiek formuluojant ieškinio dalyką, tiek įrodinėjant reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje.

40.       Pareiškėjas laiko nepagrįstais teismo sprendimo argumentus, kad jis galėjo įvertinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viešai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų duomenis. Nurodo, kad šiuos duomenis deklaravimo metu išviešino pats deklaruojantysis, jie gali būti ir neaktualūs.

41.       Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo ignoruotos ir neaptartos aplinkybės, reikšmingos teisingam procesiniam sprendimui priimti, t. y. VDAI 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 4920 (2.13) ir jo teisinė reikšmė; VDAI nešališkumo stoka; Advokatų tarybos konstatuota aplinkybė, kad pareiškėjas asmens duomenis rinko teisėtai.

42.       Pareiškėjas akcentuoja, kad vienintelis teisėtas aktas yra VDAI 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas, kuriuo pripažinta jo teisė rinkti duomenis, o šį aktą modifikuojantis VDAI sprendimas per se yra neteisėtas.

43.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visiškai nevertino ir neanalizavo VDAI neginčytos aplinkybės, jog VDAI direktorius R. A., kuris ir pasirašė VDAI sprendimą, bei trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. buvo susiję tampriais ideologiniais ryšiais – tuo pačiu laikotarpiu N. P. buvo Lietuvos centro partijos pirmininkas, o R. A. – šios partijos valdybos narys.

44.       Nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau jos pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos.

45.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai apribota teisė rinkti viešus duomenis. Pareiškėjo vertinimu, viešai skelbiami duomenys nėra saugomi ADTAĮ. Subjektui išviešinus savo nuosavybės teisę NTR, pagal ginčui aktualios ADTAĮ redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą, leidžiama tvarkyti viešai paskelbtus ypatingus asmens duomenis.

46.       Teismas išnagrinėjo situaciją dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 19 d. atliktų veiksmų. Sprendime nurodytas ginčui taikytinas teisės aktas – ADTAĮ, galiojęs iki 2018 m. liepos 15 d., tačiau neįvertinta aplinkybė, kad nurodytos redakcijos ADTAĮ atsakomybės rūšis (sankcija) kaip papeikimo skyrimas nebuvo numatyta.

47.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48.       Atsakovas nurodo, kad apeliantas savo poziciją grindžia tik bendro pobūdžio teisės normomis, reglamentuojančiomis, be kita ko, advokatų veiklos principus, asmenų teisę į teisminę gynybą. Inspekcija, neneigdama apelianto pateiktų teisės normų svarbos, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi tiek ginčo dalykas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas neneigia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės į teisminę gynybą, nei advokato teisės savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis. Ginčo dalyką sudaro apelianto renkamų duomenų panaudojimo tikslas, jo pagrįstumas bei renkamų duomenų apimtis, taigi nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama ne į advokato teisę savarankiškai rinkti informaciją, bet į tai, kaip nurodyta teismo sprendime, ar informacija buvo renkama laikantis asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimų.

49.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl informacijos reikalingumo, įrodinėjant bylos teismingumą, dėl informacijos reikalingumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, taip pat dėl istorinių duomenų rinkimo bei informacijos reikalingumo, įrodinėjant neturtinės žalos dydį. Teigia, kad apeliantas savo motyvus gauti nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija grindžia tik prielaidomis, mažai tikėtinų situacijų pavyzdžiais, tuo akivaizdžiai pažeisdamas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą proporcingumo reikalavimą. Inspekcija, neginčydama, kad asmens turtinė padėtis yra kriterijus įrodinėjant neturtinės žalos dydį, nesutinka su apelianto pozicija dėl teismo sprendimo motyvų nepagrįstumo. Apeliantas, įvertinęs Gyventojų turto deklaracijų aktualumą ir išsamumą, net neperžiūrėjęs,  karto kreipėsi į NTR, tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas. 

50.       Atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai skundžia Inspekcijos nešališkumo stoką. Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2R-4920 priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti N. P. skundą, pateiktą elektroniniu paštu, kadangi jis neatitiko ADTAĮ (redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 15 d.) 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. skundas, pateiktas elektroniniu būdu, nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas (reg. Nr. 1R-6919 (2.13)) buvo pateiktas per Inspekcijos el. paslaugų sistemą ir, identifikavus pareiškėją, buvo priimtas nagrinėti.

51.       Dėl apelianto argumento, kad teismas sprendime nevertino Advokatų tarybos sprendimo, atsakovas nurodo, jog, remiantis CPK 6 straipsniu, Advokatų tarybos sprendimai neturi teisminės galios ir, atsižvelgiant į tai, nedaro įtakos bylai.

52.       Atsakovas teigia, kad apeliantas klaidingai vertina ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą, kadangi jis reglamentuoja ypatingų asmens duomenų tvarkymą, kai skundo dalykas  NTR duomenų, kurie nelaikomi ypatingais asmens duomenimis, tvarkymas.

53.       Dėl apelianto argumento dėl Inspekcijos Sprendimu skirto papeikimo atsakovas nurodo, kad Inspekcija priėmė sprendimą 2018 m. lapkričio 27 d., įsigaliojus BDAR, kurio 58 straipsnio 2 dalis b punktas numato galimybę pareikšti papeikimą.

54.       Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar yra priimtas pažeidžiant įstatymų nuostatas. Inspekcijos vertinimu, apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą, todėl R. K. apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

55.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

56.       Nurodo, kad Ministerija savo kompetencijos ribose dalyvauja formuojant valstybinę politiką asmens duomenų apsaugos ir advokatų profesinės veiklos srityse, be to, yra pagrindinių valstybės registrų valdytoja. Ginčas šioje byloje konkrečiai nesusijęs nei su politikos formavimo priemonėmis, nei su valstybės registrų veiklos principais. Šiuo atveju Ministerija neturi procesinio suinteresuotumo dėl šioje byloje kilusio ginčo.

57.       Ministerija nurodo, kad advokato teisė gauti informaciją, įskaitant ir valstybės registruose esančius asmens duomenis, turi būti įgyvendinama laikantis asmens duomenų apsaugos teisės principų ir taisyklių, atsižvelgiant į tokių duomenų tvarkymo tikslą ir tvarkytojo teisinį statusą pagal specialiuosius įstatymus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

58.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ 1, 3 ir 4 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

59.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisės taikymu bei aiškinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, jog dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

60.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61.       Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kurioje padaryta išvada, kad pareiškėjas, rinkdamas N. P. asmens duomenis apie jo turimą ir turėtą nekilnojamąjį turtą iš VĮ Registrų centro tvarkomo NTR, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

62.       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis). Byloje keliamas ginčas tuo aspektu, ar pareiškėjas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. teikdamas teisines paslaugas Klientui ir rengdamas procesinius dokumentus teismui, rinkdamas iš NTR informaciją apie N. P. asmens duomenis – jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

63.       Advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d.) 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl advokato teisės gauti asmens duomenis, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz., 2016 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  eA-1509-520/2018).

64.       Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, duomenys apie asmens nekilnojamąjį turtą teikiami valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti (NTR įstatymo 42 str. 2 d. 5 p., 3 d. 6 p.). Pagal NTR įstatymo 42 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

65.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 19 d. rinko duomenis apie N. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, advokatų profesinės bendrijos darbuotojui prisijungus prie NTR sistemos. Šie duomenys gauti 2006 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties Nr. DT-NTR-7113/06, sudarytos tarp advokatų profesinės bendrijos ir VĮ Registrų centro, pagrindu. Šios sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad gavėjas (advokatų profesinė bendrija) įsipareigoja garantuoti gautų duomenų apsaugą savo lėšomis ir priemonėmis, sutinkamai su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (4.2.1 papunktis), nekaupti gaunamų duomenų gavėjo duomenų bazėse ir neatskleisti jų tretiesiems (fiziniams ar juridiniams ) asmenims (4.2.3 papunktis).

66.       ADTAĮ (redakcija, galiojusi nustatyto pažeidimo padarymo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.)) 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. ADTAĮ 5 straipsnyje buvo nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai (asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;  5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni).

67.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nustatyti N. P. gyvenamąją vietą, gavo duomenis iš NTR, o ne iš pirminio šaltinio – Gyventojų registro. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) gyvenamąją vietą pareiškėjas galėjo nustatyti užtikrindamas asmens duomenų tikslumo ir proporcingumo reikalavimus, t. y. tokią informaciją gaudamas Gyventojų registro, o ne iš NTR. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

68.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad teismui buvo teikiamas prašymas užtikrinti nuostolių atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat konstatavo, kad gaunant duomenis buvo suformuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto registro išrašas su istorija. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir istorinius duomenis, rinkimas negali būti laikomas teisėtu. 

69.       Pažymėtina, kad Inspekcija Sprendime nustatė, kad Kliento ieškiniu buvo reikalaujama pakankamai didelės neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo gauta informacija buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiai įvykdyti galimą teismo sprendimą, tačiau pažymėjo, kad, pareiškėjui nusprendus nereikšti teismui prašymo dėl LAP, atmestinas jo argumentas, kad duomenys apie N. P. nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir istorinius duomenis, buvo reikalingi dėl LAP nustatymo. Vertinant šią Inspekcijos Sprendimo dalį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad joje tam tikra prasme pateikiamos prieštaringos išvados: vienoje vietoje teigiama, kad gauta informacija buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiai įvykdyti galimą teismo sprendimą, kitoje – kad pareiškėjo argumentas, jog duomenys apie pareiškėjo turtą buvo reikalingi dėl LAP nustatymo, atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai akivaizdžiai vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Inspekcijai nustačius aplinkybę, kad gauta informacija buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė realiai įvykdyti galimą teismo sprendimą, pripažintina, kad pareiškėjas turėjo teisę gauti duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą iš NTR. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo gauti ir istoriniai duomenys, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo reikalingi pareiškėjo teisinėms paslaugoms teikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, rinkdamas istorinius duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą, pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

70.       Dėl pareiškėjo argumentų, kad informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga formuluojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, kuriems Inspekcija pritarė ir patvirtino ginčijamame Sprendime, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo įsivertinti Finansų ministerijos pateiktus viešai skelbiamus Gyventojų turto deklaracijų duomenis, ir pripažino, kad, šių duomenų neperžiūrėjus ir jų neįsivertinus, buvo pažeisti ADTAĮ reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą, deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos (5 str. 2 d.), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, be kita ko einančių Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigas, deklaracijų duomenys skelbiami be jų sutikimo centrinio mokesčio administratoriaus interneto svetainėje (10 str. 3 d.). Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, deklaracijų duomenys yra teikiami už praėjusius kalendorinius metus, todėl tam tikru jų tikrinimo laikotarpiu šie duomenys gali būti pasikeitę ir neatitikti realios situacijos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Inspekcijai nustačius aplinkybę, kad gauta informacija apie N. P. turimą nekilnojamąjį turtą buvo reikalinga formuluojant ieškinio dalyką ir įrodinėjant civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę gauti duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą iš NTR.

71.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad Inspekcija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažino trečiojo suinteresuoto asmens (N. P.) skundą pagrįstu, pareiškė pareiškėjui papeikimą ir nurodė jam užtikrinti, kad teikiant teisines paslaugas asmens duomenų rinkimas iš trečiųjų asmenų atitiktų BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimus. 

72.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas  pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, siekdamas nustatyti trečiojo suinteresuoto asmens (atsakovo civilinėje byloje) gyvenamąją vietą ir šiuo tikslu rinkdamas duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą iš NTR, taip pat rinkdamas istorinius duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą, siekdamas nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nustatyti, ar egzistuoja grėsmė realiai įvykdyti teismo sprendimą, ir šiuo tikslu rinkdamas duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą iš NTR ta apimtimi, kuri neapima istorinių duomenų, pažeidė ADTAĮ reikalavimus, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, formuluodamas ieškinio dalyką ir įrodinėdamas civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes ir šiuo tikslu rinkdamas duomenis apie N. P. nekilnojamąjį turtą iš NTR, pažeidė ADTAĮ reikalavimus. 

73.       Pagal ADTAĮ (redakcija, galiojusi Inspekcijos nustatyto pažeidimo padarymo metu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 51 straipsnio 1 dalį, Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. ADTAĮ (redakcija, galiojusi Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu, nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Taigi tiek pareiškėjo veikos padarymo metu, tiek priimant Sprendimą, Inspekcija turėjo teisę pripažinti skundą padavusio asmens skundą pagrįstu (iš dalies pagrįstu). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, kad pareiškėjas atitinkamais veiksmais pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Nutarties 67–70 p.), darytina išvada, kad buvo pagrindas N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundą pripažinti pagrįstu iš dalies.

74.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir c punktais, taikė pareiškėjui poveikio priemonę – papeikimą (Sprendimo 3 punktas), kuri nebuvo nustatyta ADTAĮ pažeidimo padarymo metu (2018 m. kovo 19 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BDAR nuostatos yra taikomos nuo 2018 m. gegužės 25 d. (BDAR 99 str. 2 d.). Taigi nagrinėjamu atveju už veiką, padarytą 2018 m. kovo 19 d., pareiškėjui negalėjo būti taikoma BDAR numatyta poveikio priemonė papeikimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija Sprendimo 3 punkte pagrįstai pareiškė pareiškėjui papeikimą.

75.       Dėl Inspekcijos Sprendimo 4 punkte išdėstyto bendro pobūdžio nurodymo pareiškėjui laikytis teisės aktų reikalavimų, renkant asmens duomenis iš trečiųjų asmenų teikiant teisines paslaugas, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų teikiant teisines paslaugas pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) profesine veikla užsiimančiam asmeniui, nustatyta Advokatūros įstatyme, ADTAĮ ir kituose teisės aktuose. Pripažinusi, kad pareiškėjas pažeidė ADTAĮ reikalavimus, Inspekcija, kaip asmens duomenų tvarkymo teisėtumą kontroliuojanti institucija, turėjo teisę atkreipti pareiškėjo dėmesį į padarytą pažeidimą ir suformuluoti jam bendro pobūdžio nurodymą laikytis teisės aktų reikalavimų.

76.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Inspekcijos Sprendimo 1 punktas, kuriuo visas N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas pripažintas pagrįstu, ir Inspekcijos Sprendimo 3 punktas, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas, yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies – pakeičiant Inspekcijos Sprendimo 1 punktą ir nustatant, kad N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas pripažintinas pagrįstu iš dalies, bei panaikinant Inspekcijos Sprendimo 3 punktą. 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies. 

Pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ 1 punktą, nurodant, kad pareiškėjo N. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. skundas pripažintinas pagrįstu iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-430(2.13-1.) „Dėl N. P. 2018-09-10 skundo“ 3 punktą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 30 str. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CK2 2.16 str. Fizinio asmens gyvenamoji vieta
  • CK
  • CPK 6 str. Teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu