Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-28][nuasmenintas sprendimas byloje][2A-1033-157-2015].docx
Bylos nr.: 2A-1033-157/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Vilniaus energija" 111760831 atsakovas
MIESTO ŠILUMA 159996396 Ieškovas
"Alvora" 122049143 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1033-157/2015

   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01147-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MIESTO ŠILUMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5030-653/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MIESTO ŠILUMA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“, dėl viešojo pirkimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „MIESTO ŠILUMA“ (toliau – UAB „MIESTO ŠILUMA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (toliau – UAB „Vilniaus energija“), dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ (toliau – UAB „ALVORA“), prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą atmesti jo pasiūlymą, taip pat sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo bei laimėjusio pasiūlymo pripažinimo, įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimo procedūras ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, į ją įtraukiant ir ieškovo pasiūlymą.

Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo supaprastintame pirkime „Reibokšlinių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais, atliekamame skelbiamų derybų būdu (toliau – pirkimas). Perkančioji organizacija nustatė, kad jo pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas laidavimo draudimo raštas ir jo patikslinimas, neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, ir šį pasiūlymą atmetė, taip pat atmetė ir jo pretenziją. Ieškovo teigimu, pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygose pasiūlymo galiojimo užtikrinimui keliamus reikalavimus, kadangi jame buvo įtraukti visi pirkimo jose nustatyti atvejai, kuriems esant perkančioji organizacija turėtų teisę pareikalauti iš garanto ar laiduotojo sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Pažymėjo, kad nepagrįsta perkančiosios organizacijos išvada, jog pasiūlymo galiojimo užtikrinime numatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, kadangi pirkimo sąlygose tokia tvarka iš viso nebuvo numatyta. Be to, patikslindamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jis atsisakė sąlygos, kad perkančioji organizacija, prieš kreipdamasi į draudimo bendrovę turi pateikti pretenziją draudikui, taip pašalindamas, perkančiosios organizacijos tvirtinimu, nustatytą trūkumą. Ieškovas teigė, kad perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą patvirtina ir tai, jog kitame tos pačios perkančiosios organizacijos anksčiau skelbtame pirkime, kuriame jis dalyvavo, esant identiškoms pirkimo sąlygoms dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jo pateiktas patikslintas pasiūlymo užtikrinimas buvo pripažintas tinkamu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, tvirtindamas, kad ieškovo pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl teisėtai buvo atmestas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvavo atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vykdomame supaprastintame skelbiamų derybų būdu konkurse „Reibokšlinių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais, pirkimo Nr. 161604, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas pirkimo sąlygų 9.7.7. p. c papunktyje numatytu pagrindu, nustačius, jog jis neatitiko pirkimo sąlygų 6.2 p. reikalavimo.

Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos bei teisminės praktikos ir būtinumo vertinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne formaliai, bet sprendžiant ar tokiu neatitikimu susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga, todėl šiais klausimais teismų praktikos nenagrinėjo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pirminio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atitikimo pirkimo sąlygoms, pažymėjo, jog pirkimo sąlygų 6.4 p. numatytas reikalavimas suponuoja išvadą, kad jokių papildomų sąlygų, išskyrus paties įvykio buvimo fakto, laidavimo dokumentuose negalėjo būti numatyta, todėl ieškovo pirminis pasiūlymo galiojimo užtikrinimas neatitiko pirkimo sąlygų, nes jame nurodyta išlyga yra susijusi ne su procedūriniais aspektais dėl draudimo išmokos išmokėjimo tvarkos, bet su perkančiosios organizacijos materialinės teisės reikalauti, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką, įgyvendinimu.

Teismas, įvertinęs tai, kad draudiko ir perkančiosios organizacijos interesai yra skirtingi, kad papildomos sąlygos dėl draudimo išmokos sumokėjimo nustatomos draudikų interesais siekiant nustatyti naudos gavėjui papildomas kliūtis patenkinti savo turtinius interesus, konstatavo, kad ieškovo laidavimo draudimo rašte nurodyta sąlyga dėl draudimo išmokos sumokėjimo tvarkos nebuvo formali, bet ja buvo siekiama susilpninti perkančiosios organizacijos apsaugą.

Teismas konstatavo, kad ieškovas yra profesionalus konkurso dalyvis, turintis atitinkamą patirtį, todėl atsakovui įvykdžius pareigą suteikti galimybę patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jam teko pareiga tinkamai pašalinti pateikto dokumento trūkumus.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovo perkančiajai organizacijai pateikto 2015 m. balandžio 2 d. laidavimo draudimo rašto ir 2015 m. gegužės 4 d. patikslinto rašto negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šiais dokumentais buvo atsisakyta sąlygos, kad draudikas sumokės naudos gavėjui draudimo išmoką, jeigu draudėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies po to, kai gaus pretenziją iš naudos gavėjo.

Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo nurodymo tikslinti pirminį raštą, padarė išvadą, jog pirkimo dalyviai sąlygą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suprato vienodai.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad identiškoje situacijoje perkančioji organizacija priima skirtingus sprendimus, nes atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėjo, kad perkančioji organizacija, vykdydama naują pirkimą, nėra saistoma anksčiau jos atliktuose pirkimuose nustatytomis sąlygomis ir priimtais sprendimais, be to, paprastai pirkimai nėra identiški dėl skirtingo pirkimo objekto, pirkimo sąlygų ir pan.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo neatitikimo kitoms pretenzijoje numatytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad šios aplinkybės neturi įtakos pasiūlymo neatitikimui pirkimo sąlygų reikalavimams.   

Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, konkrečių aplinkybių apie trečiojo asmens pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo turinį nenurodė, kaip ir nenurodė argumentų apie tokių raštų įvertinimo nevienodumą, todėl sprendė, jog nėra tikslinga išreikalauti iš atsakovo trečiojo asmens pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštą.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų tam, jog būtų tinkamai išspręstas šalių ginčas, todėl nėra būtinybės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvados.  

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, o jo nurodytos aplinkybės apie tokio sprendimo motyvavimo nenuoseklumą neturi esminės reikšmės vertinant jo pagrįstumą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė savo materialinio suinteresuotumo, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei jo pasiūlytai didžiausiai kainai, pripažinus jo pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus, su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

Teismas nenustatęs, kad buvo padaryti esminiai Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų ir pagrindinių principų pažeidimai, ieškinį atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas UAB „MIESTO ŠILUMA“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, išreikalauti iš perkančiosios organizacijos trečiojo asmens UAB „ALVORA“ pateiktus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentus, gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą nagrinėjamais klausimais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismas netinkamai aiškino pirkimo sąlygų 6.4 punkto reikalavimus, nepagrįstai suteikdamas pirmenybę formalumams, o ne šios sąlygos turiniui. Apelianto teigimu, aiškinant šią sąlygą turėjo būti patikrinta, ar pasiūlymo galiojimo užtikrinime yra įtraukti visi pirkimo sąlygose numatyti atvejai, kuriems esant perkančioji organizacija galėtų kreiptis dėl draudimo išmokos sumokėjimo, o ne tikrinama draudimo išmokos išmokėjimo tvarka, kuriai pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti reikalavimai.

2. Teismo išvada, kad ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentuose nustatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka apsunkina jos gavimą, sudaro kliūtis naudos gavėjui patenkinti savo turtinius interesus, nemotyvuota ir nepagrįsta. Apelianto teigimu, draudimo išmokos mokėjimo tvarkos buvimas niekaip neapsunkina draudimo išmokos gavimo procedūros, nes pretenzijos pareiškimas yra tik formalus veiksmas.

3. Teismas neteisingai konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentų neaišku, ar buvo atsisakyta sąlygos dėl pretenzijos pateikimo, kadangi šios sąlygos ieškovas atsisakė 2015 m. gegužės 4 d. patikslintame rašte.

4. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog identiškoje situacijoje perkančioji organizacija priima skirtingus sprendimus, padaryta neįvertinus visų ieškovo pateiktų įrodymų.

5. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo materialinio suinteresuotumo, nepagrįsta, kadangi jam leidus dalyvauti konkurse, jis būtų pasiūlęs mažesnę nei trečiojo asmens kainą.

6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi su prašomais išreikalauti įrodymais jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti.

7. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo dalyje dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados gavimo.

 

Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

1. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas aiškindamas pirkimo sąlygų 6.4 punktą pirmenybę teikė formalumams, nepagrįsti ir neįrodyti, šiuo klausimu cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.

2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo pasiūlymas negalėjo būti atmestas motyvuojant tuo, jog galiojimo užtikrinime numatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka neatitinka pirkimo sąlygų. Perkančiosios organizacijos nuomone, ji turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pasiūlymo galiojimo užtikrinimui, todėl ieškovas, sutikęs su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimai, turėjo jų laikytis.

3. Teismo išvada, kad ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentuose nustatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka apsunkina išmokos gavimą, yra pagrįsta, nes tokių nuostatų įtvirtinimas yra priimtinesnis draudikui ir tiekėjui, kurie perkančiosios organizacijos sąskaita užtikrina savo interesus.

4. Apeliacinio skundo argumentai, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinime įtvirtinta sąlyga dėl pretenzijos pateikimo tiekėjui prieš kreipiantis į draudiką, yra vien formalus veiksmas, taip pat nepagrįsti, nes šios papildomos pareigos nustatymas įtakoja perkančiosios organizacijos galimybę operatyviai ir greitai pasinaudoti išduotu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu bei perkelia perkančiajai organizacijai tiesioginių nuostolių įrodinėjimo naštą, numatytą draudimo taisyklėse.

5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog jis neįrodė aplinkybių, kad identiškoje situacijoje perkančioji organizacija priima skirtingus sprendimas. Atsakovo manymu, teismas teisingai sprendė, jog perkančioji organizacija nėra saistoma sprendimų, priimtų kituose pirkimuose, o tai, kad perkančioji organizacija priėmė analogišką pasiūlymo galiojimo užtikrinimą kitame pirkime – nesukelia apeliantui teisėtų lūkesčių, kad toks jo pasiūlymo galiojimo užtikrinimas tiks ir kituose pirkimuose.

6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su neįrodytu ieškovo materialiniu suinteresuotumu. Atsakovo teigimu, ieškovui buvo pateikta informacija su pirminėmis ir galutinėmis pirkime dalyvavusių tiekėjų kainomis, kurias įvertinus akivaizdu, kad jo pasiūlyta kaina buvo didžiausia iš visų pasiūlytų.

7. Apelianto nesutikimas su teismo sprendimu dalyje dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, taip pat nepagrįstas, kadangi jam buvo suteikta galimybė susipažinti su visais tiekėjų pateiktais pasiūlymais ir jų galiojimo užtikrinimais.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

 

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Ginčas byloje yra kilęs dėl tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atitikimo pirkimo sąlygoms.

 

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „MIESTO ŠILUMA“ dalyvavo atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vykdomame supaprastintame pirkime „Reibokšlinių kompensatorių remontas šilumos tiekimo tinkluose keičiant linziniais, atliekamame skelbiamų derybų būdu (pirkimo Nr. 161604), kuriame taip pat dalyvavo trečiasis asmuo UAB „ALVORA“. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 6.4. punkte numatė reikalavimą, kad tiekėjo pateiktame pasiūlymo galiojimo užtikrinime turi būti nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš garanto ar laiduotojo sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą 6.4.1. – 6.4.4. punktuose numatytais atvejais (t. 1, b. l. 10 – 24). Ieškovo pateiktas „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje pasiūlymo galiojimo užtikrinimo 2015 m. balandžio 2 d. laidavimo draudimo raštas buvo pripažintas prieštaraujančiu pirkimo sąlygų 6.4 punktui, kadangi jame buvo numatytas įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką pirkimo sąlygose nurodytais atvejais tik po to, kai draudėjas gaus pretenziją iš naudos gavėjo (t. 1, b. l. 101, 102). Vadovaujantis pirkimo sąlygų 6.2 punktu, šį prieštaravimą ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti. Ieškovas 2015 m. balandžio 4 d. pateikė perkančiajai organizacijai pirminio laidavimo draudimo rašto patikslinimą, kuriuo draudikas įsipareigojo per 30 dienų nuo perkančiosios organizacijos raštiško pareikalavimo ir turimų dokumentų, patvirtinančių draudėjo neįvykdytus įsipareigojimus, gavimo dienos sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką pirkimo sąlygų 6.4 punkte numatytais atvejais (t. 1, b. l. 103). 2015 m. gegužės 15 d. perkančiosios organizacijos pranešimu ieškovas buvo informuotas, kad jo pasiūlymas atmestas pirkimo sąlygų 9.7.7 punkto pagrindu, kadangi nustatytu terminu tinkamai nebuvo patikslintas laidavimo draudimo raštas (t. 1, b. l. 104). Nesutikdamas su tokiu sprendimu ieškovas pateikė pretenziją, kuri 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo atmesta (t. 1, b. l. 105 – 106, 107 - 109). Perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 11 d. pranešimu ieškovas buvo informuotas apie susipažinimo su kitų dalyvių pasiūlymais tvarką (t. 2, b. l. 6).

Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitos viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „ALVORA“ sudaryta pirkimo sutartis

 

Dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo.

Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Taigi, įstatyme numatyta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga numatyti pirkimo sąlygose reikalavimą pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, leidžianti užtikrinti perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius, kad tiekėjas, kuris bus pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, laikysis pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų ir sudarys su perkančiąja organizacija viešojo pirkimopardavimo sutartį. Kadangi VPĮ nenustatyta, kokie pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentai (banko garantijos, laidavimo draudimo raštai) sąlyginiai ar besąlyginiai laikytini tinkamais, todėl kiekvienu atveju perkančioji organizacija pati sprendžia kokie CK numatyti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai jai yra priimtini.

Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 6.1. punkte perkančioji organizacija numatė, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo draudimu; banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo suma – 3 proc. nuo pasiūlymo kainos su PVM; galiojimo terminas – 30 kalendorinių dienų po pasiūlymo galiojimo termino pabaigos. Pirkimo sąlygų 6.4. punkte buvo nustatytas reikalavimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimui, numatantis, kad jame turi būti nurodyta, jog perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti iš garanto ar laiduotojo sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą 6.4.1. – 6.4.4. punktuose numatytais atvejais (t. 1, b. l. 10 – 24). Kitų reikalavimų pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pirkimo sąlygose numatyta nebuvo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos ir jo galiojimo termino, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovo pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atitikimo pirkimo sąlygų 6.4. punkte numatytiems reikalavimams. Perkančiosios organizacijos manymu ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiame užtikrinime numatyta draudimo išmokos išmokėjimo tvarka apsunkina perkančiosios organizacijos galimybę reikalauti sumokėti draudimo išmoką bei susilpnina jos interesų apsaugą, o tai neatitinka pirkimo sąlygų 6.4. punkte nustatytų reikalavimų. Apelianto manymu, perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jo pasiūlymą nurodytu pagrindu, kadangi pirkimo sąlygose reikalavimai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo turiniui nebuvo numatyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė perkančiajai organizacijai „BTA I. C.“ SE sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, pagal kurį draudikas įsipareigojo sumokėti perkančiajai organizacijai, kaip naudos gavėjui, nustatyto dydžio draudimo išmoką pirkimo sąlygų 6.4.1. – 6.4.4. punktuose numatytais atvejais. Minėtame laidavimo dokumente buvo numatyta, kad jeigu draudėjas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies nurodytais atvejais, po to, kai gavo pretenziją iš naudos gavėjo, draudikas įsipareigoja per 30 dienų nuo naudos gavėjo raštiško pareikalavimo ir turimų dokumentų, patvirtinančių, kad draudėjas neįvykdė savo įsipareigojimų, gavimo dienos sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką. Ieškovo 2015 m. gegužės 4 d. laidavimo dokumento patikslinime buvo patvirtinta, kad draudikas įsipareigojo per 30 dienų nuo naudos gavėjo raštiško pareikalavimo ir turimų dokumentų, patvirtinančių, kad draudėjas neįvykdė savo įsipareigojimų, gavimo dienos, sumokėti perkančiajai organizacijai, kaip naudos gavėjui, draudimo išmoką pirkimo sąlygų 6.4.1. – 6.4.4. punktuose numatytais atvejais.

Kaip matyti iš ieškovo 2015 m. balandžio 2 d. pasiūlymo galiojimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto ir 2015 m. gegužės 4 d. jo patikslinimo (t. 1, b. l. 103, 105), nurodyti dokumentai buvo sudaryti pagal draudiko „Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024“ (toliau – taisyklės) bei yra draudimo liudijimo (poliso) Serija SĮLD Nr. 095602 sudedamoji dalis. Minėtų taisyklių, kurios taip pat yra sudedamoji draudimo dokumentų dalis, 2.1. punkte numatyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu pagal naudos gavėjo vykdomo konkurso sąlygas arba naudos gavėjo ir draudėjo pasirašytą sutartį; 4.2. punkte numatyti draudžiamieji atvejai, kuriems esant draudimas sprendžia klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Taisyklėse numatytas draudimo objektas suponuoja išvadą, kad draudimo apsauga taikoma visiems pirkimo sąlygose numatytiems atvejams, nepriklausomai nuo to, ar jie atskirai nurodyti šių taisyklių pagrindu sudarytame draudimo liudijime (polise) ar kitame dokumente. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentuose buvo numatyti visi pirkimo sąlygų 6.4. punkte nurodyti draudžiamieji atvejai, nors pačiose pirkimo sąlygose tai nebuvo numatyta kaip pareiga. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirkimo sąlygose nebuvo specialiai išskirta pati draudimo išmokos mokėjimo tvarka, o perkančiosios organizacijos interesų apsauga, tai yra teisė reikalauti šios išmokos, buvo siejama su konkrečiais draudžiamaisiais atvejais bei pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžiu ir jo galiojimo terminu.

Apeliacinio teismo vertinimu, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose alternatyviai numatydama, kad tiekėjo pasiūlymo galiojimas gali būti užtikrintas banko garantija ar laidavimo draudimu, numatė, jog šiam pasirinkus laidavimo draudimą, galimybė priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiras tik tuo atveju jei nebus įvykdyta laidavimu užtikrinta pagrindinė prievolė (CK 1.66 str.1 d., 6.30 str. 1 d.). Todėl vien tai, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatyta draudimo išmokų mokėjimo tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokia tvarka negalėjo būti numatyta laidavimo draudime, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, paskirtį. Atitinkamai, ieškovo pirminiame pasiūlymo galiojimo užtikrinime numatytos nuostatos, kad draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką po to, kai šis pateiks pretenziją draudėjui, negali būti aiškinamos kaip susilpninančios perkančiosios organizacijos apsaugą, kadangi pati organizacija pasirinko laidavimo draudimą, kaip jai priimtiną prievolės užtikrinimo būdą. Be to, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pačiose atsakovo pirkimo sąlygose jo teisė reikalauti draudimo išmokos iš viso nebuvo susieta su tokio reikalavimo įgyvendinimo tvarka (1 t., b. l. 19).

Priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, pasiūlymo galiojimo užtikrinime numatyta draudimo išmokos mokėjimo tvarka nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės reikalauti šios išmokos, esant pirkimo sąlygų 6.4. punkte numatytiems atvejams, o sudaro pagrindą, kad tiekėjui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievoles, perkančiajai organizacijai atsirastų papildoma turtinio pobūdžio apsaugos priemonė.

Taip pat nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas, būdamas profesionalus pirkimo dalyvis, turėjo tinkamai patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Kaip jau buvo minėta, pirkimo sąlygose nebuvo numatyta pareigos pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, taip pat nebuvo numatyta specialių reikalavimų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo turiniui, todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą nenurodytais pagrindais (t. 1, b. l. 102), nesudaro pagrindo išvadai, jog tiekėjo pateiktas laidavimo draudimas ir jo patikslinimai buvo netinkami bei neatitinkantys pirkimo sąlygų. Be to, tiek laidavimo draudimo raštas, tiek jo patikslinimas yra išduotas to paties asmens – draudiko, ir byloje nėra duomenų apie kitokią šio asmens poziciją (CPK 187 str.).

Kaip minėta, VPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali, tačiau neprivalo, pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Todėl net ir nustačius, kad ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nagrinėjamu atveju neatitiko pirkimo sąlygų, šis neatitikimas turėjo būti vertinamas kaip formalaus pobūdžio neatitikimas, nesudarantis pagrindo pasiūlymo atmetimui.

Teisėjų kolegija laiko, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, o taip pat turint omenyje pirkimo sąlygų nuostatas, kuriomis remiantis turi būti apskaičiuojama pateikto pasiūlymo kaina, taip pat yra pagrįstas apelianto motyvas, susijęs su jo pateikto pasiūlymo kainos dydžiu (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija formaliu pagrindu nesant esminių pirkimo procedūrų pažeidimo, atmetusi ieškovo pasiūlymą, o taip pat ir pretenziją, netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras, suteikė prioritetą formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų esminiams principams (VPĮ 3 str. 1 d.) ir sudaro pagrindą ieškinio tenkinimui – ginčijamų perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo bei dėl pirkimo dalyvių eilės ir laimėtojo nustatymo panaikinimui (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens UAB„ALVORA“2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Duomenys apie tokios sutarties sudarymą buvo pateikti perkančiosios organizacijos atsiliepime į apeliacinį skundą bei gauti iš viešai prieinamos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CPK 179 str. 3 d.). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.

Kita vertus, viešųjų pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimas ne visais atvejais neišvengiamai sukelia griežčiausius padarinius. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo sudaryta viešoji pirkimo sutartis dėl reibokšlinių kompensatorių remonto šilumos tiekimo tinkluose. Perkančioji organizacija yra energetikos įmonė, teikianti šilumos energiją. Nupirktos paslaugos susijusios su šilumos ir karšto vandens tiekimu dideliam gyventojų skaičiui. Todėl įvertinus sudarytos viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (CVP IS duomenimis – 1 051 320,67 EUR), atlikto viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo svarbą bei kilusius padarinius, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra viešojo intereso nulemtas būtinumas nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia, o perkančiajai organizacijai skirti 52 566 EUR (5 proc.) dydžio baudą, šią sumą priteisiant valstybei (VPĮ 952 str. 4 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui, pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo (dėl jo pasiūlymo atmetimo) pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai pasisakyti.

 

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad buvo pažeista viešojo pirkimo procedūra, todėl apelianto prašymas išreikalauti papildomus įrodymus, neturi reikšmės teisingam bylos pagal jo apeliacinį skundą išnagrinėjimui (CPK 314 str.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje priimamas naujas sprendimas, iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir atitinkamai ieškinį, todėl spręstina dėl ieškovo turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 289 EUR žyminio mokesčio, iš viso 578 EUR. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės reiškia ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo neteisėtus sprendimus patenkinimą, todėl jo naudai iš atsakovo priteistinas visas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies:

Panaikinti perkančiosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ Viešojo pirkimo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą atmesti ieškovo UAB „MIESTO ŠILUMA“ pasiūlymą ir 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skirti perkančiajai organizacijai UAB „Vilniaus energija“ 52 566 EUR (penkiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio baudą, mokėtiną valstybės naudai.

Valstybei priteista pinigų suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti ieškovui UAB „MIESTO ŠILUMA“ (juridinio asmens kodas 159996396) iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) 578 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė

             

             

                                                                                                                              Romualda Janovičienė

 

 

    Gintaras Pečiulis