Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-15][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-355-701-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-355-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.1. Bendrosios nuostatos
3.3.1. Apeliacinis procesas
3.3.1.18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.6.2. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.4.2.12.2. Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.1.6. Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas
2.4.2.12. Savininko teisių gynimas
3.3.1.15. Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-355-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11502-2016-8

     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.1.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. K. ir A. K. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą ir pašalinti medžius prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribos per teismo nustatytą 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius sprendimo laiku – skirti baudą.

3.       Ieškovai nurodė, kad atsakovė yra gretimo sklypo savininkė. Atsakovė be ieškovų sutikimo savo žemės sklype pasodino medžius (tujas) 30 cm atstumu iki jų sklypo ribos. Atsakovė tujų neprižiūrėjo, negenėjo, todėl 2016 m. šios išaugo beveik iki 4 metrų aukščio. Tujų šakos kai kur persisveria į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Tujos užstoja ieškovų gyvenamojo namo langus, kambariuose nuolat tamsu, nuo tujų varva vanduo, taip ardydamas gyvenamojo namo sienas bei pamatus. Gindami savo pažeistas teises, ieškovai kreipėsi į Aleksoto seniūniją. Seniūnijos darbuotojai ne kartą įspėjo atsakovę dėl privalomų atstumų laikymosi, tačiau ji šių įspėjimų nevykdė. Be to, atsakovė 2016 m. pradžioje tarp tujų ir ieškovams priklausančios metalinės tvoros, kuri registruota viešame registre, pastatė 1,92 m aukščio medinę tvorą. Tvora neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (toliau – STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“), reikalavimų, nes yra be kiaurymių, pastatyta 10 cm atstumu nuo ieškovų tvoros.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą ir pašalinti medžius (tujas) prie ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ribos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo neįvykdžius laiku – skirti baudą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso 0,0439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0651 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiame sklype įregistruotų pastatų nėra. Minėtus žemės sklypus skiria metalinė tvora, įregistruota viešame registre 1997 m. kovo 28 d. kaip kiemo statinys. Byloje ginčo dėl žemės sklypų ribos nėra.

6.       Atsakovė pasodino tujų gyvatvorę 30 cm atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, neturėdama jų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, sutikimo. Įvertinęs tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ ir statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“), teismas nustatė, kad tujos turėjo būti pasodintos ne arčiau kaip 2 metrų, o virš 3 metrų aukščio – net 3 metrų atstumu, taigi atsakovė pažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovė tujų tinkamai neprižiūri, 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas 4 metrų tujų aukštis, o pažeidimas tęsėsi ir ieškinio pareiškimo dieną. Atsižvelgdamas į tai, kad tujos yra subrendusios, stipriai įsišaknijusios ir persodintos neprigytų, teismas tenkino reikalavimą dėl tujų šalinimo.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad tvora pastatyta 10 cm atstumu nuo sklypų ribos, be kiaurymių, todėl buvo būtinas ieškovų sutikimas dėl jos statybos. Atsakovės tvora pastatyta pažeidžiant tuo metu galiojusias imperatyviąsias normas (statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“). Gretimo žemės sklypo savininkams nesutinkant, atsakovės tvora turėjo būti pastatyta 1 m atstumu. Šis pažeidimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, yra teisinis pagrindas kvalifikuoti tvoros statybą kaip neteisėtą. Teismas nurodė, jog, pripažinus tvoros statybą neteisėta ir nesant galimybės tvorą pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas reikalaujamas atstumas, tvora turi būti nugriauta. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat nebuvo pagrindo taikyti CK 1.5 straipsnio, kadangi tujos ir tvora yra arti ieškovų žemės sklypo.

8.       Teismas atmetė taip pat atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, jog atsakovė neginčijo, kad tvora pastatyta 2016 metais, o tujos pasodintos prieš 7 metus (2010 m.). Ieškovai kreipėsi į teismą 2016 m. birželio mėn. todėl jų ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 5 dalis).

9.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Kolegija papildomai nustatė, kad atsakovė neįrodinėjo, jog tujos yra pasodintos pagal teisės aktų reikalavimus. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė kai kurias tujas apkarpė, nesudarė pagrindo ieškinį atmesti – tai pažeidimo nepašalino. Kolegijos teigimu, neįvertinus tujų gyvatvorės užsodinimo teisėtumo iš esmės ateityje dėl jos vėl kils ginčų. Be to, teisės aktais sureguliuotas atstumas yra susijęs ne vien su antžemine augalų dalimi – aukšti užaugantys medžiai turi ir atitinkamą šaknų sistemą. Nors tujų šaknų poveikis ieškovų nuosavybei byloje tirtas nebuvo, ieškinys yra grindžiamas ir tujų gyvatvorės ardomais namo pamatais bei namo siena.

11.       Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad pasodinusi tujas atsakovė apsigynė nuo ieškovų namo lietvamzdžių ir katilinės garo vamzdžių poveikio savo žemės sklypui. Pažymėjo, jog su tuo susiję atsakovės reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K. dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Minėtoje byloje taip pat buvo atmestas R. Ž. reikalavimas pakeisti ieškovų pastato stogo konstrukciją taip, kad stogas nepažeistų jos žemės sklypo ribų (su šia aplinkybe atsakovė sieja nuo stogo krentantį sniegą ant jos kieme esančio automobilio). Teismas konstatavo, kad ieškovų statinio rekonstrukcija nėra savavališka, ji įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, be to, sutikimą dėl tokios statybos davė ankstesnė R. Ž. pastatų savininkė.

12.       Kolegija atmetė atsakovės motyvus dėl ieškovams neaktualios šviesos, nurodydama, kad langų užtamsinimą, išskyrus siaurą stiklą laiptinėje, paneigia fotonuotrauka. Reikalavimus dėl pastato insoliacijos nustato statybą reglamentuojančios teisės normos, joms įgyvendinti pastatuose įrengiamos šviesos patekimo vietos (šiuo atveju – langai). Be to, tujų gyvatvorė buvo suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, atstumas turi būti 2 metrai iki gretimo sklypo ribos, medžių virš 3 metrų aukščio – 3 metrai. Atsakovė nepagrįstai tvirtino, kad teismas nenustatė tvoros padėties bei vietos pagal ieškovų sklypo ribas. Tai, kad tvora pastatyta 10 cm iki ieškovų tvoros, pripažino pati atsakovė (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

13.       Atsakovė nepagrįstai teigė, kad teismas nenustatė tvoros padėties bei vietos ieškovų sklypo ribos atžvilgiu. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu tvora buvo be kiaurymių, patvirtino ir atsakovės pateikta nuotrauka, atitinkanti ieškovų pateiktas nuotraukas. Iš nuotraukų buvo matyti, kad tose vietose, kur vienoje tvoros pusėje yra kiaurymės, kitoje pusėje tos vietos užkaltos lentomis. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų, pagrindžiančių kiaurymių matmenis, todėl jos nuoroda į tvoros vaizdą nėra reikšminga. Kolegija pažymėjo, jog apeliacinio proceso metu teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad dalį tvoros lentų nuardė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14.       Kolegijai atsakovės pateikti įrodymai – statybos inžinierės ekspertės O. V. 2017 m. rugsėjo 26 d. aktas Nr. 17-09/01 „Dėl tvoros pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams pagrįstumo“ – neleido daryti išvados, kad, dalį tvoros lentų pašalinus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tvora nebepažeidžia statybos techninių reikalavimų dėl pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams. Minimoje išvadoje nurodyta, kad šviesos tarpai tarp lentelių yra 90 mm ir 105 mm (9 ir 10,5 cm), tvoros kiaurymių plotas – 33,33 procento bendro užtvaro ploto, šiaurės vakarų pusėje tvora neturi įtakos ieškovų sklypo insoliacijai. Antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ginčo tvoros aukštis yra 185 cm, matomi šviesos tarpai tarp tvoros lentelių, esančių skirtingose tvoros pusėse, – nuo 2,5 cm iki 4 cm. Ieškovai pateikė UAB Skena“ eksperto A. Z. išvadą, kad tarpai šviesoje tarp horizontalių tvoros lentelių nuo viršaus į apačią centimetrais yra tokie: 2; 2; 3; 5, 5; 5, 5; 6; 6; 3; 2. Angų suma yra 0,35 m, jų suminis plotas – 3,69 kv. m. Esamų angų ploto procentas nuo viso tvoros tarpo yra 18,97 proc. Kolegija pažymėjo, jog tvoros pastatymo metu jos statybai galiojo STR 1.01.07:2010. 2016 m. pastatyta tvora yra namų valdos Kaune, (duomenys neskelbtini), pietrytinėje pusėje, todėl ją statant statytojui reikėjo vadovautis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ lentelės Nr. 2 pastabų punktu Nr. 2, kuriame nurodyta, jog kaimyninio sklypo savininkų sutikimas nereikalingas, jei įrengiamos tvoros kiaurymių plotas didesnis nei 25 procentai viso tvoros ploto.

15.       Ekspertės O. V. 2017 m. gruodžio 9 d. surašytoje akto dalyje dėl tarpų matavimų neatitikimų jos ir eksperto A. Z. išvadoje nurodyta, jog šis ekspertas tvoros tarpus skaičiavo iš sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pusės tarp horizontalių tvoros lentelių, t. y. plokštumoje. Iš sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), pusės tvoros kiaurymių padėtis kiek kitokia, šviesos srautas į sklypą gaunamas tiek horizontalia plokštuma, tiek įstrižai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ekspertė O. V. nepagrindė savo nurodytų matavimų specifikos statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, bei remdamasi Lietuvos Respublikos  aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 2 d. raštu dėl kvalifikacijos atestato, ekspertės O. V. vertinimu nesivadovavo.

16.       Kolegija, spręsdama priešieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad priešieškinyje nurodyti atsakovės reikalavimai pakeisti stogo konstrukciją, perkelti lietvamzdžius ir pastato katilinės vamzdžius į ieškovų žemės sklypo pusę, tačiau dėl to pasisakyta Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-00156-364/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2416-406/2015. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad, ieškovams pašalinus esamus pažeidimus, jai nebebūtų poreikio apsisaugoti nuo ieškovų daromų pažeidimų. Atsisakymas priimti priešieškinį nesudarė sąlygų kitaip vertinti teismo išvadų dėl to, kad be ieškovų rašytinio sutikimo pasodindama tujas ir užtverdama tvorą atsakovė pažeidė statybą reglamentuojančių aktų reikalavimus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Besiribojančių sklypų savininkų rašytinio sutikimo statant tvorą prie sklypo ribos reikalingumas ir būtinumas priklauso nuo to, koks yra tvoros kiaurymių plotas ir kokia yra tvoros metamo šešėlio kryptis. Tik tuo atveju, kai pastatyta užtvara patenka į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punkte nustatytus atvejus ir dėl tokios tvoros statybos asmuo neturi besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo, tokia tvoros statyba gali būti pripažinta neteisėta. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas esminių aplinkybių (tvoros kiaurymių ploto ir metamo šešėlio krypties) nenustatė, o faktinių aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas ginčo tvoros metamo šešėlio klausimas, o ne pastato insoliacijos ar šviesos patekimo į pastatą klausimas, kurį reglamentuoja visai kitas teisės aktas – statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).

17.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Iš atsakovės pateikto apeliacinio skundo matyti, kad ji kėlė klausimą dėl ginčo tvoros kiaurymių ploto nustatymo, įrodinėjo, jog ginčo tvora nėra aklina, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tik ieškovų pateiktais įrodymais, konstatavo, kad ginčo tvora yra aklina; nurodė, kad atsakovė teisme nebuvo pateikusi įrodymų, pagrindžiančių kiaurymių matmenis, todėl jos nuoroda į tvoros vaizdą nuotraukoje nėra reikšminga, nors ieškovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad ginčo tvora yra su kiaurymėmis. Tai, kad ginčo tvora nėra aklina, patvirtina byloje esantys įrodymai – ekspertės O. V. tvoros pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams aktai, antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, eksperto A. Z. išvada Nr. 17-12/02. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ji teismo posėdžio metu pripažino ieškovų teiginį, jog dalį tvoros lentų nuardė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ji niekada nepripažino tokios aplinkybės, jos nepatvirtino nei procesiniuose dokumentuose, nei apeliacinio proceso metu.

17.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus. Teismas 2017 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu nustatė šalims terminą iki 2018 m. sausio 19 d. pateikti papildomus įrodymus. 2018 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nutarė priti ieškovų šio posėdžio metu pateiktus naujus įrodymus, t. y. paklausimą Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario d. raštą Nr. (14-5)-D8-708, taip nesuteikdamas atsakovei teisės atsikirsti į šiuos įrodymus ir pateikti papildomus įrodymus, užkirsdamas kelią atsakovei kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl A. Z. teisės atlikti ekspertizę įvertinimo ar pateikti naują ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tokio su proceso koncentruotumo principu nesuderinamo elgesio, kvestionavo nustatytą terminą įrodymams pateikti. Aplinkos ministerija nurodė, kad paklausime nėra pakankamai informacijos apie atliktą ekspertizę, todėl remtis šiuo atsakymu kaip įrodymu negalima.

17.4.                      Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad O. V. neturi teisės tikrinti tvoros pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams, apsiribojo Aplinkos ministerijos atsakymu į bendro pobūdžio paklausimą, o eksperto A. Z. kvalifikacijos ir jo teisės teikti išvadas nevertino. Iš A. Z. kvalifikacijos atestato matyti, kad jam suteikta teisė dirbti statinio projekto dalies ekspertizės vadovu ir statinio dalies ekspertizės, atliekamos dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, vadovu. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 (toliau – STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“), 12 punktą tvora priskirtina prie kitos paskirties inžinerinių statinių; kvalifikacijos atestatuose ši statinių grupė yra įvardijama atskirai nuo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Taigi į ekspertui A. Z. suteikiamų teisių apimtį nepatenka inžinerinių statinių ekspertizės atlikimas ir tokio pobūdžio išvadų teikimas. Tuo tarpu O. V. suteikta teisė dirbti inžinerinių statinių, t. y. tvoros, projekto dalies ekspertizės vadove. Įvertinus A. Z. atliktą tyrimą, matyti, kad jis tvoros kiaurymių plotą apskaičiavo pamatuodamas rulete ir matematiškai apskaičiuodamas angų suminį plotą, o metamo šešėlio krypties net nenustatė. Toks A. Z. tyrimas ir skaičiavimas nereikalauja nei specialių žinių, nei metodų, nei gali būti laikomas ekspertiniu tyrimu. Taip pat yra nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad eksperO. V. nepagrindė nurodytų matavimų specifikos reglamentuojančių teisės aktų normomis. Sisteminė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 22 straipsnio 1 dalies analizė suponuoja išvadą, jog eksperto atliekamas tyrimas turi būti grindžiamas specialiomis žiniomis, faktų nustatymu, o ne teisės aktų normomis, kaip nurodė teismas. Nustatytų faktų teisinį vertinimą turi atlikti bylą nagrinėjantis teismas. 

17.5.                      Teismai netinkamai taikė CK 1.2, 4.37 ir 4.98 straipsnius bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Teismų sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-00156-364/2012 ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012) konstatuotas prejudicinis faktas, kad ieškovų gyvenamasis namas stovi ant atsakovės žemės sklypo ribos. Ant ribos esanti namo dalis yra 12,27 m aukščio nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo, visiškai nepralaidi šviesai ir meta šešėlį į pietinę atsakovės žemės sklypo pusę. Ieškovų įrengti lietvamzdžiai bei katilinės garo vamzdžiai yra išsikišę į atsakovės žemės sklypo pusę, ieškovų pastato stogas išsikišęs 0,5 m į atsakovės sklypą, todėl daromas neigiamas neleistinas poveikis atsakovės žemės sklypui. Atsakovė pažymi, jog ieškovai savo nuosavybės teises įgyvendina pažeisdami jos teises ir interesus, kurių ji negali apginti dėl neteisėtų statybų senaties.

17.6.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant užtikrinti ginčo šalių pusiausvyrą, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2331/2013), o prerogatyva taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytas sankcijas priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių suteikta ginčą sprendžiančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007). Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nevertino, kad daugelį metų augusių tujų sunaikinimas yra neproporcinga sankcija.

17.7.                      Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-l 058-555/2012 nurodė, kad rengtas vandens nuvedimas nuo ieškovų namo į atsakovei priklausantį žemės sklypą ar sniego patekimas nuo ieškovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti, tačiau savininko pažeistos teisės gali būti ginamos kitais adekvačiais būdais (CK 4.98, 1.138 straipsniai), tuo atsakovė taip pat grindė savo priešieškinį, prašydama pašalinti jos teisių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį ir tenkindamas ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, neatsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 16 d. išvadas civilinėje byloje Nr. 2A-1058-555/2012, pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.

17.8.                      Teismų parinkta neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonė – įpareigoti ieškovę nugriauti tvorą – yra neproporcinga siekiamam tikslui atkurti teisėtumą bei pašalinti pažeistas teisės aktų nuostatas dėl tvoros kiaurymių ploto, jei toks faktas būtų nustatytas. Pirmosios instancijos teismas tvoros nugriovimą motyvavo tuo, kad nėra galimybės pertvarkyti tvoros taip, jog būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki ieškovų sklypo ribos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo tvoros lentų nuardymo galimybę, o tai reiškia, kad tvoros dalies lentų nuardymas, jei būtų nustatyta, jog ginčo tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaro, būtų proporcinga ir teisinga neteisėtos tvoros statybos padarinių pašalinimo priemonė. Nustačius, jog ginčo tvoros kiaurymės plotas šiuo metu yra didesnis nei 25 proc. bendros užtvaros ploto, kuriam esant ieškovų rašytinis sutikimas net nebūtų reikalingas, tokios tvoros statyba apskritai būtų laikoma teisėta.

18.       Atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl savininko teisių apsaugos ir gynimo būdų

 

19.       Šioje byloje atsakovei pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą ieškovai siejo su savo, kaip turto savininkų, teisių pažeidimu, pažymėjo, kad aukštos tujos užstoja langus bei ardo pamatus, o aukšta tvora buvo pastatyta nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų.

20.       Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą bei tam tikras savininko pareigas. Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje. Šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

21.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

22.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).

 

Dėl inžinerinio statinio  tvoros  statybos teisėtumo ir įrodymų vertinimo

 

23.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas).

24.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi tiek nuo 2015 m. lapkričio 1 d., tiek nuo 2016 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 46 punktas). Vienas iš tokių reikalavimų – statant statinius laikytis teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių kitų žemės sklypų ribų.

25.       Atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustatomi normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Tvoros statybų metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte buvo nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami reglamento 11 priede.

26.       Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (1, 1.2 punktai): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°) (1.2.1 punktas); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (1.2.2 punktas).

27.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą šioje byloje konstatuotina, kad rašytinių gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimų dėl statomo (pastatyto) statinio – ginčijamos tvoros – (ne)privalomumą lemia jo (ne)atitiktis nurodytiems reikalavimams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; šie atstumai gali būti keičiami tik suinteresuotų asmenų tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 22 punktas).

28.       Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė dėl tvoros aklinumo ir metamo šešėlio krypties.

29.       Pažymėtina, jog rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 31 punktas).

30.        Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo vertinant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas).

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad analogiška įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė taikytina ir šios bylos atveju, t. y. jog atsakovė, nesikreipusi į ieškovus dėl ginčijamos tvoros statybos, manydama, kad dėl tvoros statybos tokio sutikimo nereikia, turi įrodyti, jog ginčijama tvora yra (buvo) tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra (nebuvo) privalomas (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 30 punktas). Tokią išvadą lemia tai, kad teisė statyti statinį be gretimo sklypo savininko sutikimo arčiau nei teisės aktų numatomi atstumai yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė. 

32.       Dėl to teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ieškovai, o ne atsakovė turėjo pareigą įrodyti tvoros kiaurymių matmenis ir jos atitik statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo nuostatoms.

33.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34.       Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso teisės normas yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35.       Šioje byloje šalys, vadovaudamosi rungimosi principu, teikė įrodymus dėl tvoros padėties, jos kiaurymių ploto ir kt. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visus – tiek ieškovų, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, jų visetą ir savo išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą padarė iš įrodymų visumos.

36.       Bylos medžiaga ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys teikia pagrindą nepripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovė pastatė akliną (be kiaurymių) tvorą (ši bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aklina), nustatė remdamasis vien tik ieškovų pateiktais įrodymais. Spręstina, kad tokia apeliacinės instancijos nustatyta bylos aplinkybė atitinka byloje surinktų įrodymų visetą, juos įvertinus pagal įrodymų vertinimo taisykles. Kasaciniame skunde atsakovės akcentuojama jos pirmosios instancijos teisme pateikta tvoros nuotrauka, įvertinta atskirai ir greta visų kitų byloje surinktų įrodymų, neteikia pagrindo pripažinti, kad aptariamą bylos aplinkybę apeliacinės instancijos teismas nustatė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

37.       Byloje surinkti įrodymai, įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, teikė apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad dalis ginčijamos tvoros lentų apeliacinio proceso byloje metu buvo nuardytos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį priimant buvo nustatytos ir įvertintos tuometinės aplinkybės. Taigi iš byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ginčijama tvora bylos teisminio nagrinėjimo metu kito, tačiau jos kitimo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jam nagrinėjant bylą buvusią faktinę situaciją. Kasacinio skundo teiginys apie tai, kad atsakovė nepripažino aptariamos tvoros lentelių nuardymo aplinkybės, vertintinas kaip nelemiantis šios aplinkybės buvimo (ne)nustatymo, nes jos (aplinkybės) egzistavimą pagrindžia ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

38.       Kasaciniame skunde atsakovės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme grindžiami ir tuo, kad, anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino O. V. aktus ir UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadą dėl tvoros kiaurymių ploto, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo O. V. aktais. Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus, nes, nors buvo nustatęs papildomų įrodymų pateikimo terminą iki 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė priti ieškovų šio teismo posėdžio metu pateiktus naujus įrodymus, t. y. paklausimą Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 2 d. raštą Nr. (14-5)-D8-708, taip nesuteikdamas atsakovei teisės atsikirsti į šiuos įrodymus ir pateikti papildomus įrodymus, užkirsdamas kelią atsakovei kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl A. Z. teisės atlikti ekspertizę įvertinimo ar pateikti naują ekspertizę.

39.       Vertinant kasacinio skundo argumentus, kuriais nurodomas į šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimą, pažymėtina, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismas 2017 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu nustatė šalims terminą iki 2018 m. sausio 19 d. pateikti papildomus įrodymus. Ieškovai teismo posėdžio, kuris įvyko 2018 m. vasario 5 d., metu pateikė naujus įrodymus, t. y. paklausimą Aplinkos ministerijai ir Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 2 d. raštą Nr. (14-5)-D8-708, prašė šiuos pridėti prie bylos ir apeliacinės instancijos teismas patenkino šį prašymą. Atsakovė prieštaravo dėl naujų įrodymų priėmimo, teikė savo nuomonę dėl jų, jos prašymu teismas padarė 10 minučių pertrauką, tačiau atsakovė, teismui nusprendus juos priimti, nepasinaudojo savo disponuota procesine teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, kad taip jai būtų sudaryta galimybė į juos atsikirsti ir (ar) pateikti naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės. Kasaciniame skunde neteigiama, kad aptariamame apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės procesinės teisės buvo suvaržytos ir ji negalėjo jomis disponuoti savo nuožiūra. Pagal CPK 78 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas turi teisę atnaujinti savo nustatytą procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus.

40.       Vertinant kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino O. V. aktus ir UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadą dėl tvoros kiaurymių ploto bei nepagrįstai nesivadovavo O. V. aktais, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką specialistų išvados priskirtinos rašytiniams įrodymams, nes jose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai. Vien tai, kad specialistų išvados negali būti prilyginamos teismo ekspertų išvadoms CPK prasme, nepaneigia ir įrodomosios reikšmės aspektu nesumenkina šiose išvadose pateikiamų duomenų, gautų atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, nes nei specialisto išvada, kaip rašytinis įrodymas, nei ekspertizės išvada teismui neprivalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Taigi, šie įrodymai yra vertintini byloje pateiktų įrodymų visumos bei teisinio reguliavimo kontekste.

41.       Pažymėtina, kad, kaip yra nurodyta šios nutarties 14 punkte, O. V. akte ir A. Z. išvadoje yra nurodyti skirtingi faktai ir padarytos skirtingos išvados dėl ginčijamos tvoros kiaurymių ploto. Įvertinus šiuos įrodymus pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto A. Z. išvada dėl tvoros kiaurymių ploto. O. V. aktuose lakoniškai, neinformatyviai nurodoma, kad tvora nėra aklina, atlikus skaičiavimus yra nustatyta, kad kiaurymių plotas yra 33,33 proc. bendro užtvaro ploto, tačiau šiuose aktuose nėra aprašyti tyrimai, kurių pagrindu padarytos šios išvados, nėra jų pagrindimo. Tuo tarpu A. Z. išvadoje pažymima, kad esamų tvoros angų procentas nuo viso tvoros tarpo yra 18,97 proc., ir šios išvados yra pagrindžiamos nurodant metodus, kuriais remiantis jos buvo gautos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas aptariamus aktus ir išvadą vertina atsižvelgdamas į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, ar yra nurodoma, kokiu pagrindu yra daromos juose pateikiamos išvados. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nurodytus argumentus nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir darė nepagrįstas išvadas dėl ginčijamos tvoros akytumo (kiaurymių) procento. Spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad sklypo pietrytinėje pusėje esančios tvoros kiaurymių plotas šiuo metu yra tik 18,97 proc., o statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) kryptimi. Šių išvadų pagrindu sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog ginčijama tvora, net ir atsižvelgiant į jos pakitimus šios bylos teisminio nagrinėjimo metu bei esamą kiaurymių plotą, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, kai nereikėtų besiribojančio žemės sklypo savininko (ieškovų) sutikimo dėl jos statybos (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.2 punktas).

 

Dėl įpareigojimo nugriauti tvorą proporcingumo siekiamam tikslui

 

42.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų parinkta neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonė – įpareigoti ieškovę nugriauti tvorą – yra neproporcinga siekiamam tikslui atkurti teisėtumą ir pašalinti pažeistas teisės aktų nuostatas dėl tvoros kiaurymių ploto.

43.       Proporcingumo principas yra bendrasis principas, taikytinas vertinant skirtų įpareigojimų teisėtumą. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Kasacinio teismo konstatuota, jog proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 33 punktas).

44.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

45.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl jų pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 43 punktas). Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 1d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 59 punktas). Ši priemonė turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 35 punktas). 

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovams grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovės pastatytos tvoros ir reiškiant reikalavimą ją nugriauti, remiantis nurodytomis kasacinio teismo suformuotomis gairėmis, turėjo būti analizuojama, vertinama ir sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovų interesų apgynimo. Tačiau šioje civilinėje byloje teismai įpareigojo atsakovę nugriauti ginčijamą tvorą, neįvertinę, ar padaryti teisės aktų pažeidimai yra esminiai, neanalizavo konkrečių šalių ginčo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar taikoma sankcija proporcinga siekiamam tikslui, atitinka ginčo šalių interesų derinimo principą, galimybių statinį pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus buvimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakitusią statinio padėtį, neanalizavo ir nevertino, ar gali būti taikomos kitos neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonės, siekiant atkurti teisėtumą bei pašalinti minėtus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pavyzdžiui, įvertinant, ar galimas dalies likusių tvoros lentelių nuardymas, jų pritvirtinimo pakeitimas tokiu būdu, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis šia apimtimi negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

47.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Šioje nutartyje nurodytos priežastys lemia poreikį šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti esmines šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, o tai negali būti padaryta kasaciniame teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad būtų parinktas tinkamiausias ieškovų teisių gynimo būdas, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota nugriauti tvorą, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Analogiškos teisinės pasekmės taikytinos ir skundžiamos nutarties daliai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

Dėl įpareigojimo pašalinti tujas ir šio proporcingumo siekiamam tikslui

 

48.       Atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino įpareigojimo pašalinti tujas atitikties proporcingumo principui. Atsakovės teigimu, mažesnį poveikį turinti priemonė – tujų apkarpymas – galėtų eliminuoti ieškovų teisių pažeidimą, o kartu ir sudarytų prielaidas apsaugoti jos interesus nuo ieškovų vykdomų jos teisių pažeidimų, nes užsodinusi tujas ji siekė apsisaugoti nuo sniego bei varveklių, krentančių nuo ieškovų gyvenamojo namo stogo. 

49.       Vertinant nurodytus atsakovės argumentus pažymėtina, kad teismų nustatyta, jog ginčijamos tujos buvo pasodintos 2010 metais. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (2009 m. gruodžio 18 d., 2010 m. gegužės 26 d. redakcijos) 9.1 punkte nustatyta, jog normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai: maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis  nustatomas pagal šio akto 9 priedą. Šio reglamento 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:  krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m (5,1 punktas); žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2 punktas); kitų medžių – 3 m (5.3 punktas). Pagal šio reglamento 9 priedo 6 punktą formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

50.       Jau minėti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir įpareigojant pašalinti šį pažeidimą taip pat turėjo būti įvertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas, tačiau šiuo aspektu teismai platesnės patikros neatliko.

51.       Atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir faktinius bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia neturinti pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsakovės nurodyta priemonė – tujų apkarpymas – būtų adekvati (proporcinga) siekiant pašalinti nustatytus ieškovų teisių pažeidimus.

52.       Pažymėtina, kad byloje teismų nustatyta, jog tarp proceso šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovai dar 2013, 2014 metais teigė, kad tujos nėra karpomos, užstoja langus. Ieškovai į teismą kreipėsi, nes iki ieškinio pareiškimo ne kartą prašė atsakovės sumažinti tujų aukštį. Sumažinti tujų aukštį siūlė ir Aleksoto seniūnija, ji dėl to du kartus atsakovę įspėjo, tačiau atsakovė tujų neapkarpė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog po bylos iškėlimo teisme tujos siekė 4 metrų aukštį. Atsakovė dalį tujų sumažino tik bylos nagrinėjimo metu. Iš civilinės bylos medžiagos taip pat matyti, jog pati atsakovė pripažino, kad tujas rekomenduojama genėti ramybės laikotarpiu, t. y. žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, todėl vasarą ji tujų negeni, kad nepakenktų gyvatvorės kokybei. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl įpareigojimo pašalinti tujas, be kita ko, atsižvelgė į atsakovės teiginius, kad tujos yra subrendusios, stipriai įsišaknijusios ir persodintos neprigytų.

53.       Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas, atsižvelgiant į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų ir nebus pažeidžiamos atsakovų teisės. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog praktika rodo, kad, įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

54.       Šiame kontekste aktualu ir tai, kad ieškovai savo teisių pažeidimą siejo ne tik su tujų dydžio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su tujų poveikiu namo sienai bei pamatams. Antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad lygiagrečiai ieškovų namo šiaurės vakarų pusės sienai yra pasodintos tujos, kurių aukštis didesnis nei pastatytos medinės tvoros aukštis 185 cm, tujos užstoja didžiąją dalį namo sienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusta, kad ne mažiau kaip trijų metrų atstumu turinčios būti aukštaūgės tujos yra pasodintos šio atstumo nesilaikant, atsižvelgdami į minėtus proceso šalių santykius, teismai pagrįstai nusprendė dėl ieškovų teisių gynimo būdo įpareigodami atsakovę pašalinti tujas (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

55.       Priešingai vertinti šios situacijos nesudaro pagrindo ir atsakovės argumentai, kad tujų pasodinimą lėmė poreikis apsisaugoti nuo ieškovų gyvenamojo namo eksploatavimo keliamos žalos ir, pašalinus šias tujas, jos teisėti interesai liks neapsaugoti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog, remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad ieškovė R. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovus D. K., A. K. savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų keliamus reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: sutvarkyti (pakeisti) atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijos dalį, esančią ieškovų žemės sklypo pusėje taip, kad būtų užtikrintas tinkamas ir saugus sniego gaudytuvų funkcionavimas, ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą; perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovų žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius ir pastato katilinės garo vamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1113-962/2018). Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-962/2018 įpareigojo atsakovus D. K. ir A. K. savo lėšomis perkelti atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Ž. žemės sklypo pusėje esančius lietvamzdžius į atsakovų žemės sklypo pusę, kitus ieškovės reikalavimus atmetė. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1263-343/2018 Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi iš priimtų sprendimų matyti, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynybos ir šia apimtimi teismai nagrinėjo kilusį ginčą. Antra, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nuo savo įvardijamų teisės pažeidimų negali gintis teisės aktų draudžiamu būdu – pasodindama tujas ne pagal teisės aktuose nustatytus minėtus reikalavimus (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

56.       Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo iš konstitucinių nuosavybės teisinių santykių, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius bei įvertinus civilinio proceso tikslus, iš kurių vienas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, spręstina, jog įpareigojimu pašalinti tujas tinkamiausiai garantuojama ieškovų interesų apsauga bei užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas šioje konkretaus ginčo situacijoje.

57.       Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl įpareigojimo pašalinti tujas neproporcingumo siekiamam tikslui vertintini kaip nepagrįsti.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

58.       Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

59.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo pašalinti tvorą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes iš esmės byloje neanalizavo įpareigojimo atitikties proporcingumo principui. Dėl to nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

60.       Teisėjų kolegija pirmiau nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įpareigoti atsakovę nugriauti tvorą, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

61.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, ji prašo priteisti 1936 Eur atstovavimo išlaidų, kasacinis teismas taip pat turėjo 7,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

62.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad dalis civilinės bylos perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

                

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistomis Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalys dėl įpareigojimo atsakovei nugriauti tvorą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Gediminas Sagatys

 

        Antanas Simniškis

 

                Sigita Rudėnaitė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK
  • CPK 187 str. Faktų pripažinimas
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • 2A-1058-555/2012
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • 3K-3-407/2008
  • 3K-3-7-378/2015
  • e3K-3-316-403/2018
  • 3K-3-180/2013
  • e3K-3-198-969/2018
  • 3K-7-230/2010
  • 3K-3-267-403/2018
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-155/2010
  • 3K-3-35/2011
  • 3K-3-486/2012
  • e3K-3-420-969/2015
  • CPK 17 str. Šalių procesinis lygiateisiškumas
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-59/2010
  • 3K-3-191-690/2017
  • 3K-3-43/2015
  • e2-1113-962/2018
  • e2A-1263-343/2018
  • CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas