Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-22][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1275-261-2021].docx
Bylos nr.: eA-1275-261/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
,,Sergel" 125026242 trečiasis suinteresuotas asmuo
,,Vilniaus energija" 111760831 trečiasis suinteresuotas asmuo
,,Vilniaus šilumos tinklai" 124135580 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga

?

Administracinė byla Nr. eA-1275-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04358-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus energija“, akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Sergel“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 3R-944 (2.13-1.) „Dėl J. K. 2018-11-12 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą. Taip pat prašė priteisti atlyginti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.       Jis 2018 m. lapkričio 12 d. skundu (toliau – ir skundas) Inspekcijos prašė: i) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; ii) surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, pripažįstant pareiškėją administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju, nurodant reikalavimą dėl 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo, ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; iii) uždrausti UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir VE), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT) ir UAB Sergel (toliau – ir Sergel) tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir įpareigoti juos sunaikinti; iv) VE, VŠT ir Sergel skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį; v) VE, VŠT ir Sergel įpareigoti solidariai atlyginti (priteisti) pareiškėjui 4 000 Eur neturtinę žalą; vi) dėl skundo nagrinėjimo išreikalauti iš VŠT siunčiamą 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumentą SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo. Inspekcija Sprendimu nusprendė: i) atmesti pareiškėjo skundą; ii) pateikti VŠT nurodymą  sudaryti su Sergel BDAR reikalavimus atitinkančią duomenų tvarkymo sutartį ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 10 d. raštu informuoti Inspekciją; iii) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, VE, VŠT ir Sergel.

1.2.       Pareiškėjas butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir butas) naujai pastatytame name iš namo statytojo UAB „Infra būstas“ įsigijo 2014 m. spalio 22 d. jau po 2014 m. birželio 13 d., todėl jam sistemiškai taikytinos 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, (toliau – ir Direktyva 2011/83/ES) (3, 27 ir 28 str.) nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.22816 straipsnio nuostatos. Inspekcija nustatė, kad VE patvirtino, jog pareiškėjas šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE nebuvo sudaręs, o VE (skaitiklio rodmenis fiksavus 0,030 kub. m) pareiškėjo butui karšto vandens tiekimą atjungė. Taigi VE, atjungdama karšto vandens tiekimą, savo veiksmais pati patvirtino, kad pareiškėjas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti paslaugos. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo sudaręs namo statytojas UAB „Infra būstas“, o kadangi šių faktų ir faktų dėl atjungimo Inspekcija netyrė ir nevertino, todėl klaidingai vertino, jog pareiškėjas ir VE konkliudentiniais veiksmais sudarė sutartį, netinkamai taikė CK 6.384 straipsnio 1 dalį.

1.3.       Inspekcijos padarytos išvados, kad VE iki 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo asmens duomenis tvarkė teisėtai šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčiu apskaičiavimo ir skolų išieškojimo tikslais, prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisiniam reguliavimui. Kadangi dėl šilumos tiekimo sutartį su VE buvo sudariusi UAB „Infra būstas“, Inspekcija dėl pareiškėjo skolos susidarymo ar nesusidarymo neturėjo teisės spręsti, o pagal teisinį reguliavimą, įskaitant Direktyvą 2011/83/ES (3, 27 ir 28 str.) ir CK 6.22816 straipsnį, pareiškėjo net tariamos skolos nebuvo. Todėl ir Inspekcijos išvados, kad pareiškėjo duomenų perdavimas VŠT pagal 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės, VE, VŠT ir bendrovės „Dalkia (toliau – ir Dalkia), (toliau – ir Sutartis) atitiko Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas, vėlgi prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teisiniam reguliavimui.

1.4.       Jokio pareiškėjo įsiskolinimo nebuvo ir nėra. Taip pat nėra ir įrodymų, kad pareiškėjui VE 2017 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku bei kartu su 2017 m. vasario ir kovo mėn. sąskaitomis būtų pateikusi informacinį pranešimą. Be to, reikalavimo perleidimo sutartis nėra paskelbta VE ir VŠT tinklalapiuose ar visuomenės informavimo priemonėse. Kita vertus, ne pareiškėjas pats turi nežinia kur ieškoti sutarties, o kreditoriai, norėdami įgyti reikalavimo teisę jam, imperatyviai privalo tokią pateikti (CK 6.109 str. 5 ir 7 d.). Kadangi pareiškėjas skolos neturėjo, o VE ir naujas kreditorius VŠT pareiškėjui jokios reikalavimo perleidimo sutarties nepateikė, kaip to reikalauja ir civilinis įstatymas, todėl Inspekcija netinkamai taikė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimus ir padarė klaidingas išvadas, kad šios bendrovės pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pagal ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) nuostatas, nes, priešingai, šias nuostatas pažeidė.

1.5.       VE pareiškėjo asmens duomenis tvarkė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., todėl Inspekcija privalėjo taikyti ginčo laikotarpiu galiojusią ADTAĮ redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d. Visgi Sprendimą priėmė vadovaudamasi ADTAĮ redakcija, galiojančia nuo 2018 m. liepos 16 d. Be to, pareiškėjui aiškiai pareiškus kategorišką nesutikimą, VE pagal ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį tvarkyti (perduoti tretiesiems asmenims) pareiškėjo asmens kodą iš viso buvo imperatyviai draudžiama.

1.6.       Pareiškėjas 6 skundo reikalavimu Inspekcijos prašė skundo nagrinėjimui išreikalauti iš VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumentą SD-4881 „Dėl informacijos pateikimo“, kurio pareiškėjas negavo, tačiau Inspekcija dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo neišnagrinėjo, bet Sprendime nurodė, kaip VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. SD-4881 pareiškėjui išsamiai paaiškino jo asmens duomenų tvarkymo bei perdavimo Sergel aplinkybes ir t. t. Kadangi VŠT iš esmės pažeidė ir BDAR 12 straipsnio reikalavimus, todėl perduoti Sergel pareiškėjo asmens duomenis VŠT taip pat buvo draudžiama.

1.7.       Inspekcija Sprendime pasisakė tik dėl to, kad Sergel neva neperdavė pareiškėjo asmens duomenų UAB „Creditinfo Lietuva“, o ar pastaroji bendrovė tikrai jų negavo (jai nebuvo perduoti), nenustatinėjo (UAB „Creditinfo Lietuva“ net neužklausė). Taip pat skundo dalies dėl Sergel vykdyto pareiškėjo asmens duomenų perdavimo advokatams, auditoriams ir pan. vėlgi neišnagrinėjo.

1.8.       Pareiškėjas, be kitą ko, Inspekcijos prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, spręsti jam padarytos neturtinės žalos klausimą, o dėl ADTAĮ ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 82 bei 83 ir (ar) kituose straipsniuose padarytų administracinių nusižengimų surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims, tačiau Inspekcija ir dėl šių skundo reikalavimų nepasisakė ir jų neišnagrinėjo. Inspekcijai nepripažinus pareiškėjo nukentėjusiuoju, jam nebuvo užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, nustatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.

1.9.       Pagal ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 16 d.) bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Pareiškėjo skundas Inspekcijoje gautas 2018 m. lapkričio 12 d., todėl turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2019 m. gegužės 12 d., o išnagrinėtas tik 2019 m. spalio 24 d. Todėl panaikinus Sprendimą, pareiškėjo skundo išnagrinėjimui iš naujo nustatytinas protingas 2 mėnesių terminas. Sprendimas naikintinas dėl išdėstytų argumentų, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

2.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1.       Sutiktina su pareiškėju, kad Inspekcija nėra įgaliota priimti sprendimo dėl pareiškėjo skolos VE ir (arba) VŠT susidarymo ar nesusidarymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir nurodyta Sprendime, pareiškėjo asmens duomenys VE ir VŠT tvarkomi teisėtai, šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčių apskaičiavimo ir skolų išieškojimo, kurie yra sutarties vykdymo dalis, tikslais. Inspekcijai buvo pateikta informacija apie pareiškėjo įsiskolinimus bendrovėms – VE ir VŠT.

2.2.       Nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad VE laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal Sutartį. 2017 m. kovo 29 d. baigus galioti Sutarčiai, vadovaujantis Sutarties 13 priedu, pareiškėjo asmens duomenys buvo perduoti VŠT. Daugiabutis namas ir jame esantis pareiškėjui priklausantis butas yra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir šildomi centralizuotai tiekiama šilumos energija. Pareiškėjas nebuvo sudaręs individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE, tačiau butui vartojant VE teikiamą šilumos energiją, vertintina, kad pareiškėjas ir VE konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, karšto vandens tiekimo atjungimas butui ir centralizuotas šilumos tiekimas nėra tapačios paslaugos, todėl pareiškėjas klaidina, nurodydamas, kad VE atjungus karšto vandens tiekimą pareiškėjo butui neturėjo būti tiekiama ir šilumos energija.

2.3.       Nors pareiškėjas nesutinka, kad VE tinkamai įgyvendino jo teisę būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina, kadangi pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu VE 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 013-01-66 tai patvirtinančius įrodymus Inspekcijai pateikė. Atitinkamai ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) numatyta prievolė duomenų valdytojui suteikti duomenų subjektui kitą papildomą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi), kam, kokius duomenų subjekto asmens duomenis duomenų valdytojas teikia ir kokiais tikslais, buvo tinkamai įgyvendinta.

2.4.       VŠT ir Sergel 2018 m. balandžio 4 d. ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis Nr. 274 ir šios sutarties priedas „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“ (toliau – ir Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis) buvo sudaryta iki 2018 m. gegužės 25 d., kai buvo pradėti taikyti BDAR reikalavimai, todėl sudarymo metu ji ir neprivalėjo atitikti BDAR 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, net ir galiojant šiems reikalavimams, faktas, kad Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartyje nėra nurodyta visa pagal BDAR 28 straipsnio 3 dalį reikalaujama informacija, nepakeičia fakto, kad VŠT pareiškėjo asmens duomenis perdavė Sergel, kaip savo duomenų tvarkytojui. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad VŠT pareiškėjo ir kitų duomenų subjektų asmens duomenų tvarkymui negalėjo pasitelkti duomenų tvarkytojo, ar kad šiuo duomenų tvarkytoju negalėjo būti Sergel bei atitinkamai, kad toks tvarkytojo pasitelkimas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui buvo neteisėtas.

2.5.       Kadangi pareiškėjo skundo gavimo metu nebuvo žinomas Sergel statusas, t. y. ar Sergel tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis veikia kaip VŠT duomenų tvarkytojas, ar gavo pareiškėjo asmens duomenis kaip savarankiškas duomenų valdytojas, o pareiškėjas, be kita ko, skundėsi ir dėl jo asmens duomenų apie įsiskolinimą tvarkymo, Inspekcija, siekdama visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo skundą, tyrė ir galimą pareiškėjo asmens duomenų perdavimą UAB Creditinfo Lietuva“. Kaip ir nurodyta Sprendime, toks perdavimas nenustatytas, tai Inspekcijai patvirtino Sergel.

2.6.       Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nenustatė jokių pažeidimų ir priėmė Sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, todėl nebuvo jokio pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ar juo labiau surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VE atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

3.1.       Kadangi pareiškėjas nebuvo sudaręs individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su VE, buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiams esant prijungtiems prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad VE, kaip šilumos tiekėja, konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pareiškėjui, esant buto savininku, pareiškėjas visiškai nepagrįstai neigia sudarytą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

3.2.       VE atliekamam pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikyti ADTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), BDAR 6 straipsnio 1 dalies b, c, punktai. Duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti (BDAR 21 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodomas nesutikimas tvarkyti jo asmens duomenis negalėjo būti įgyvendintas.

3.3.       Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. kovo 29 d. baigė galioti Sutartis, kurios pagrindu VE vykdė šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniuje (buvo išduota šilumos tiekimo licencija), o nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pradėjo vykdyti VŠT, VE, duomenų valdytoja, perdavė VŠT, kitam duomenų valdytojui, vartotojų duomenis, įskaitant ir pareiškėjo duomenis, Duomenų valdytojų valstybės registre įregistruotiems teisėtiems duomenų tvarkymo tikslams pasiekti. 2017 m. sausio 25 d. VE el. laišku pareiškėjas buvo raštu informuotas apie jo duomenų perdavimą VŠT, tai pat tai buvo padaryta su 2017 m. vasario-kovo mėn. sąskaitomis pateiktais pranešimais. Šiuos įrodymus VE pateikė ir Inspekcijai ir jie yra byloje. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad nėra jokių įrodymų apie šį jo informavimą.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip Inspekcija ir VE atsiliepimuose į pareiškėjo skundą. Pabrėžė, kad Inspekcija tinkamai ir išsamiai ištyrė pareiškėjo skundą, nepažeidė Sprendimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų o priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Sergel atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir visiškai palaiko Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Inspekcija tinkamai atliko tyrimą ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei remdamasi objektyviais duomenimis priėmė motyvuotą Sprendimą.

 

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1-173 (toliau  ir Aprašas), 5 ir 6 punktais, darė išvadą, kad jei daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. VE vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal 2002 m. vasario 1 d. sudarytą Sutartį. Bendrovė baigė vykdyti licencijuojamą šilumos energijos tiekimo veiklą 2017 m. kovo 29 d. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pradėjo vykdyti VŠT. Namas, kuriame yra pareiškėjui priklausantis butas, prijungtas prie centralizuotos šilumos energijos tiekimo sistemos. Pareiškėjo butas prijungtas prie namo šildymo sistemos ir šildomas centralizuotai tiekiama šilumos energija. Kadangi pareiškėjo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad VE, kaip šilumos tiekėja, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su pareiškėju neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo butui būtų atjungtas šilumos energijos tiekimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo argumentai, kad jis nėra sudaręs sutarties su šilumos tiekėju, yra nepagrįsti.

10.       Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. gegužės 25 d. BDAR įsigaliojimo asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai buvo įtvirtinti ADTAĮ. VE, kaip duomenų valdytojas, buvo registruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Šilumos vartotojų duomenis bendrovė tvarkė šiame registre įregistruotais tikslais, įskaitant, sutarčių sudarymą, mokesčių apskaičiavimą, skolų išieškojimą ir kt. VE pagal Šilumos ūkio įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus vykdė licencijuotą šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste, todėl atitinkamai bendrovės teisėtas interesas buvo gauti mokesčius už suteiktas paslaugas (prekę). Įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad VE pagrįstai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis dviem tikslais  sutarčiai sudaryti ir vykdyti, taip pat mokesčiams paskaičiuoti ir juos surinkti. VE 2017 m. kovo 29 d. baigė vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą, o šią veiklą Vilniaus mieste nuo 2017 m. kovo 30 d. pradėjo vykdyti VŠT, atitinkamai ši energetikos įmonė atliko ir imperatyvią pareigą paskirstyti vartotojams jų suvartotą šilumos energijos kiekį, skaičiuoti mokesčius už teikiamas paslaugas (prekę) ir juos surinkti iš vartotojų. Tik VE, tiek VŠT, esant registruotiems duomenų valdytojais Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis ir tai atitinka ADTAĮ 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2, 5punktų reikalavimus.

11.       Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog VŠT yra sudarę su skolų išieškojimo įmone Sergel Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartį, kurios pagrindu Sergel teikia VŠT ikiteisminės debitorinės skolos išieškojimo bei su juo susijusių teisinių dokumentų parengimo paslaugas. VŠT turėjo teisę tam tikras atliekamas funkcijas įgyvendinti pasitelkusi trečiąsias šalis, ką ir padarė, sudarę sutartį su skolų išieškojimo įmone Sergel, o Sergel turi teisę tvarkyti asmens duomenis, veikdama kaip duomenų tvarkytoja ir vykdydama veiksmus VŠT naudai, mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Asmens duomenys Sergel, kaip duomenų tvarkytojui, yra perduoti teisėtai, siekiant apginti VŠT teisėtus interesus bei išieškoti (atgauti) susidariusią skolą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Sergel tvarkydama pareiškėjo duomenis saugojo asmens duomenų paslaptį, pareiškėjo asmens duomenų kitiems asmenims neteikė.

12.       Teismas, vadovaudamasis ginčo metu galiojusio ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) ir BDAR 21 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti, o nagrinėjamu atveju negali būti taikoma apskritai, kadangi pareiškėjo asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) (atitinkamai BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu).

13.       Teismas vertino kaip nepagrįstus

 pareiškėjo teiginius, kad Inspekcija taikė ne tos redakcijos ADTAĮ, ir pažymėjo, kad Inspekcija pagrįstai ginčo santykiui dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo taikė iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos ADTAĮ.

14.       Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog Inspekcija nepasisakė dėl jo reikalavimo išreikalauti iš VE dokumentą, tačiau Inspekcijai nebuvo pagrindo pasisakyti dėl šio rašto išreikalavimo, kadangi ir pats pareiškėjas jį pateikė su skundu Inspekcijai, taip pat VŠT 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. SD-1301.

15.       Teismas pabrėžė, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nenustatė jokių pažeidimų ir priėmė Sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, todėl neturėjo pagrindo pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiems asmenims.

16.       Teismas, ištyręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, priėjo prie išvados, kad Inspekcija Sprendimą priėmė išnaudojusi visas ADTAĮ jai suteiktas priemones, ištyrė visas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas nenustatė, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, būtų pažeidusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

17.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, taigi naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18.       Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, netenkino ir reikalavimo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

 

III.

 

19.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimo išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1.       Inspekcijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog Inspekcija nagrinėdama pareiškėjo skundą faktinių aplinkybių dėl administracinio nusižengimo iš viso nevertino. Teismo sprendime dėl šių faktų iš viso nepasisakyta. Todėl susidaro įspūdis, kad teismo sprendimą byloje surašė kitas asmuo net neišklausęs teismo posėdžio garso įrašo, o teisėjų kolegija, jo neskaičiusi, pasirašė. Tokį įspūdį sustiprina ir tai, kad iš teismo sprendimo matyti, jog į teismo sprendimą buvo perkeltos tik atskiros Inspekcijos Sprendimo ir Inspekcijos atsiliepimo į skundą pastraipos, o dėl pareiškėjo motyvų ir netinkamo teisės normų taikymo teismas nepasisakė, jų nenagrinėjo ir nevertino.

19.2.       Dėl pareiškėjo skunde Inspekcijai keltų klausimų dėl administracinių nusižengimų ir dėl VŠT 2018 m. rugpjūčio 13 d. dokumento SD-4881 Dėl informacijos pateikimo, kurio pareiškėjas negavo, išreikalavimo, Inspekcija pasisakė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą. Inspekcija Sprendime dėl dokumento išreikalavimo nepasisakė, o pareiškėjo skundo dalies dėl keltų administracinių nusižengimų klausimų iš viso nenagrinėjo ir nevertino, dėl ko visiškai nepasisakė ir teismas.

19.3.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su VE, kaip ir su VŠT, rašytinės šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudaręs. Taip pat nustatyta, kad VE butui karšto vandens tiekimą atjungė, o tai reiškia, jog VE, atjungdama karšto vandens tiekimą (butui šilumos energijos), savo veiksmais pati patvirtino, kad pareiškėjas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti iš šios bendrovės paslaugos. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Vilniaus mieste šilumos energiją dar tiekia ir kitos įmonės, su kuriomis pareiškėjas taip pat gali sudaryti sutartį dėl šilumos energijos tiekimo butui (buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių prijungimas prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų dar nereiškia, kad šilumos energiją tiekia tik VE ar VŠT), tačiau teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

19.4.       Pareiškėjo prašymus išreikalauti iš VE šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su namo statytoju UAB „Infra būstas“ teismas atmetė , o VE atstovė teisme patvirtino, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. pareiškėjui sąskaitos rašytos pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją apie butus ir jų savininkus, o ar namo administratorius turėjo pareiškėjo įgaliojimą tokius duomenis pateikti, atstovė nežinojo. Ir dėl šių nustatytų faktų teismo sprendime nepasisakyta. Iš pareiškėjo skundo Inspekcijai matyti, kad VE nuo 2015 m. sausio 1 d. sąskaitas pareiškėjui pradėjo išrašyti kažkokio UAB „Infra būstas“ pateikto prašymo pagrindu, o teisme atstovė jau tvirtino, kad pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė ir šių prieštaravimų nepašalino, bet tokie faktai patvirtina, kad naujai pastatytame name, iki kol 2014 m. spalio 22 d. pareiškėjas įsigijo butą iš namo statytojo UAB Infra būstas“, visais atvejais šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su VE buvo sudariusi UAB Infra būstas“.

19.5.       Neišsireikalavus VE sutarties su namo statytoju UAB „Infra būstas“ ir nenustačius, ar iki 2014 m. spalio 22 d. UAB „Infra būstas“ sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su VE yra galiojanti, ir (ar) pagal jos sąlygas teisės ir pareigos perėjo ar neperėjo pareiškėjui, o jeigu ir perėjo, tai nuo kada, daryti išvadą, kad pareiškėjas pats žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad Vilniaus energija pareiškėjo duomenis tvarkė teisėtai.

19.6.       Pareiškėjas butą įsigijo 2014 m. spalio 22 d., todėl jam sistemiškai taikytinos Direktyvos 2011/83/ES (3, 27 ir 28 str.) ir CK VI knygos II dalies papildyto XVIII1 skyriaus „Vartojimo-sutarys“, įskaitant CK 6.22816 straipsnio, nuostatos. Inspekcija nurodo pasenusią teismų praktiką, kuri šio ginčo nagrinėjimui yra visiškai neaktuali. Kadangi pareiškėjo (vartotojo) teisės prieš verslininko turi prioritetą, todėl šiuo konkrečiu atveju Inspekcija ir teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė žemesnės teisinės galios Aprašo 5 ir 6 punkto nuostatas.

19.7.       Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino bei sprendime nepasisakė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusiu ADTAĮ 23 straipsniu, 2017 m. sausio 13 d. uždraudė VE tvarkyti bei perduoti jo asmens duomenis VŠT ir (ar) bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, taip pat reikalavo juos sunaikinti. Pareiškėjas aiškų nesutikimą bei prieštaravimą tvarkyti jo asmens duomenis 2018 m. liepos 26 d. buvo pareiškęs ir VŠT bei atitinkamai 2018 m. liepos 23 d. pretenzija ir Sergel. Todėl VE pagal ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį tvarkyti (perduoti tretiesiems asmenims) pareiškėjo asmens kodą iš viso buvo imperatyviai draudžiama. Kadangi ir po pareiškėjo uždraudimo VE vis tiek perdavė pareiškėjo asmens duomenis VST, o VST ir Sergel, buvo iš esmės pažeisti ADTAĮ (įstatymo, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai, o pareiškėjo asmens kodas tvarkytas (perduotas) neteisėtai, todėl teismas, kaip ir Inspekcija, šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė ADTAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį.

19.8.       Tiek CK nuostatos, tiek teismų praktika patvirtina, jog tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Taigi tokiu atveju, kad subjektas (nagrinėjamu atveju VŠT) galėtų naudotis ADTAĮ nuostatomis dėl asmens duomenų tvarkymo asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, pareiškėjas turėjo būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, pateikiant atitinkamus įrodymus, o, tokių nesant, pareiškėjo duomenys perduodami neteisėtai (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4413-816/2019).

19.9.       Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad tarp VE ir VST reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta visai ir jos nėra, o pareiškėjui nebuvo perduota ir su Dalkia 2002 m. vasario 1 d. sudaryta Sutartis. Tačiau ir dėl šių patvirtintų faktų teismo sprendime nepasisakyta. Be to, nustatyti faktai, kad reikalavimo perleidimo sutarties nėra, patvirtina, kad Inspekcija Sprendime gindama verslininkų pusę dar ir melagingai nustatė, kad pareiškėjas apie sutartinį įsiskolinimo reikalavimo perleidimą buvo informuotas VE ir VST tinklalapiuose ir visuomenės informavimo priemonėse (kai sutarties iš viso nėra). Kadangi tarp VE ir VŠT reikalavimo perleidimo sutartis, įskaitant ir dėl tariamos pareiškėjo skolos perdavimo, iš viso nebuvo sudaryta, o ir Sutartis pareiškėjui nebuvo perduota, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenys (ypatingai jo asmens kodas) buvo perduoti neteisėtai, o Inspekcija ir teismas netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytų imperatyvių reikalavimų ir nukrypo nuo skunde teismui nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos.

19.10.       Pareiškėjo skundas su priedais Inspekcijai, taip pat ir trečiųjų asmenų teikti dokumentai Inspekcijai, patvirtina, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo perduodami su vieninteliu neva susidariusios skolos išsiieškojimo tikslu, o tai paneigia Inspekcijos Sprendimo išvadą, kad VE pareiškėjo asmens duomenis tvarkė šilumos tiekimo sutarties vykdymo, mokesčių apskaičiavimo ir skolų išsiieškojimo tikslais. Tačiau teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo ir dokumentų nevertino bei dėl jų nepasisakė. Nesant pareiškėjo net menamos skolos, VE, VST ir Sergel pareiškėjo asmens kodą ir kitus jo duomenis su tikslu išsiieškoti skolą tvarkė (perdavė vieni kitiems) neteisėtai.

19.11.       Inspekcijos sprendime nustatyta, kad pareiškėjo asmens duomenys 2018 m. gegužės 16 d. buvo perduoti Sergel pagal VŠT ir Sergel 2018 m. balandžio 4 d. ikiteisminio skolos išieškojimo sutartį Nr. 274 ir šios sutarties priedą „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“. Tačiau, kaip matyti iš Inspekcijos su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų, VŠT 2018 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu siuntė 2018 m. kovo 22 d. sutartį Nr. SUT-274 „Ikiteisminio Debitorinės skolos išieškojimo bei su juo susijusių teisinių dokumentų parengimo paslaugų sutartis“, prašė pasirašyti šį dokumentą elektroniniu parašu ir pasirašytą grąžinti, tačiau jokios sutarties „neprikabino“. Pateikta Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis yra be datos, be numerio ir šalių nepasirašytą, bet, svarbiausia, tarp sutarties priedų jokia Asmens duomenų tvarkymo sutartis nėra pridedama. Todėl iš kokių duomenų Inspekcija neva nustatė, kad tai yra būtent Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis, iš viso nesuprantama, kaip nesuprantama, ir kokios sutarties priedas bei kokios datos ir numerio yra ir nepasirašyta Asmens duomenų tvarkymo sutartis. Teismas šių nurodytų faktinių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino.

19.12.       Inspekcija Sprendime pasisakė tik dėl to, kad Sergel neva neperdavė pareiškėjo asmens duomenų UAB „Creditinfo Lietuva“, o ar pastaroji bendrovė tikrai jų negavo (jai nebuvo perduoti), Inspekcija nenustatinėjo (UAB „Creditinfo Lietuva“ net neužklausė). Taip pat skundo dėl Sergel pareiškėjo asmens duomenų perdavimo advokatams, auditoriams ir pan. Inspekcija vėlgi neišnagrinėjo.

19.13.       Inspekcija pati nustatė, kad Ikiteisminio skolos išieškojimo sutartis ir šios sutarties priedas „Asmens duomenų tvarkymo sutartis“ neatitinka ir BDAR 28 straipsnio 3 dalies bei 28 straipsnio 3 dalies e punkto reikalavimų, kas neginčijamai įrodo, jog pareiškėjo asmens duomenys, ypač jo asmens kodas, ir Sergel buvo perduoti (tvarkomi) neteisėtai, pažeidžiant netgi abiejų redakcijų ADTAĮ 3, 5 ir 7 straipsniuose bei BDAR 6 straipsnyje nustatytas asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas. Teismas ir šių skundo motyvų nenagrinėjo, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

19.14.       Pareiškėjas ir jo atstovas prašė teismo nesivadovauti Sergel atsiliepimu į pareiškėjo skundą, kadangi jis pasirašytas bendrovės neįgalioto asmens, tačiau teismas ir dėl šio prašymo nepasisakė, o atsiliepimo argumentus į sprendimą įrašė (tai dar kartą įrodo, kad teismo sprendimą surašė posėdyje nedalyvavęs asmuo). Be to, ir Inspekcijos įgaliojimą jos atstovė į bylą pateikė tik praėjus kelioms valandoms po to, kai jau byla buvo išnagrinėta iš esmės, o tai įrodo, jog teismo posėdyje Inspekcijos atstovė dalyvavo neturėdama įgaliojimų, ko teismas prieš posėdį nepatikrino. Taigi ir šie esminiai procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą ginčijamą teismo sprendimą naikinti.

20.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

20.1.       Teismas nurodė konstatuotas aplinkybes, pagrindė savo motyvus argumentais, taip pat pasisakė, kodėl tam tikri pareiškėjo argumentai buvo vertinti kaip nepagrįsti. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nemotyvavo savo procesinio sprendimo, yra nepagrįsti.

20.2.       Inspekcijos atstovas pateikė teismui įgaliojimą atstovauti Inspekciją Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai, kad įgaliojimas buvo įkeltas į sistemą, nesudaro pagrindo teigti, kad įgaliojimas buvo pateiktas po posėdžio – į sistemą įgaliojimą po posėdžio įkėlė teismo darbuotoja. Be to, įgaliojimas atstovauti teisme buvo užregistruotas Inspekcijos Duomenų valdymo sistemoje 2020 m. vasario 13 d., t. y. atstovavimo pagrindą įrodantis dokumentas buvo parengtas ir pateiktas iki posėdžio teisme.

20.3.       Pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi ne duomenų subjekto sutikimo, o sutartinės prievolės pagrindu, įtvirtintu iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusio ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjas negalėjo reikalauti ištrinti jo duomenų ar uždrausti juos tvarkyti, ar perduoti tretiesiems asmenims, kadangi asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas iš sutarties atsiradusiai prievolei įgyvendinti.

20.4.       Pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar priimtas pažeidžiant teisės normas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VE atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad:

21.1.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir VE sudarytos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, teisingai taikė CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo remtis CK normomis, reguliuojančiomis bendruosius vartojimo sutarčių santykius.

21.2.       VE teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis bei teisėtai juos perdavė VŠT. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai, kurie yra pakankami išnagrinėti kilusiam ginčui dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo bei perdavimo. Tiek Inspekcija, tiek teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, Inspekcijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, dėl ko nėra pagrindo jį naikinti.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠT atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad:

22.1.       Nesant duomenų, kad pareiškėjas nėra buto savininkas, ar kad jo butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nėra sudaręs sutarties su šilumos energijos tiekėjais, atmestini kaip nepagrįsti, yra visiškai pagrįsta ir atitinkinanti teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes.

22.2.       Pagrįstai konstatuota, kad duomenų subjekto teisė nesutikti su jo asmens duomenų tvarkymu nėra absoliuti, ir nagrinėjamu atveju negali būti taikoma apskritai, kadangi pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi vadovaujantis ADTAI 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) (atitinkamai BDAR 6 str. 1 d. b p.), o būtent asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas. Todėl laikytina, kad VŠT nuo 2017 m. kovo 30 d. teisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis ir pareiškėjo prašymas tiekėjai nutraukti jo duomenų tvarkymą pagrįstai buvo atmestas.

22.3.       Tiek VE, tiek VŠT tinkamai susitarė dėl reikalavimo į skolą perleidimo ir pranešė apie reikalavimo teisių į skolą perleidimo faktą bei įgyvendino ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) nustatytą prievolę duomenų valdytojui suteikti duomenų subjektui kitą papildomą informaciją (išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas tokią informaciją jau turi), kam, kokius duomenų subjekto asmens duomenis duomenų valdytojas teikia ir kokiais tikslais.

22.4.       VŠT turėjo teisę tam tikras atliekamas funkcijas įgyvendinti pasitelkusi trečiąsias šalis, ką ir padarė, sudariusi sutartį su skolų išieškojimo įmone Sergel, o Sergel turi teisę tvarkyti asmens duomenis, veikdama kaip duomenų tvarkytoja ir vykdydama veiksmus VŠT naudai, mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais. Asmens duomenys Sergel, kaip duomenų tvarkytojui, yra perduoti teisėtai, siekiant apginti VŠT teisėtus interesus bei išieškoti (atgauti) susidariusią skolą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

23.       Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės taikymo ginčo santykiams.

25.       Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimų pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

26.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tuo pagrindu patikrino ginčijamo Inspsekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

28.       Dėl teisės taikymo šio ginčo santykiams pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl materialiosios teisės normų pažeidimo gali būti pakeistas arba panaikintas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (ABTĮ 147 str.).

29.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui iš esmės pritaria ir jame išdėstytų argumentų nebekartoja. Teismas, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas, aplinkybes, šioje byloje iš esmės tinkamai taikė teisę. Pats teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos.

30.       Šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti ir nevertinami pareiškėjo sutartiniai santykiai dėl šilumos energijos savo buitinėms reikmėms pirkimo ir šios sutarties pagrindu galbūt atsiradusio įsiskolinimo. Šie santykiai šiam ginčui yra reikšmingi tik tiek, kad tokia sutartis buvo sudaryta, ji atitinka CK 6.384 straipsnio 1 dalies sąlygas, kurios nėra paneigtos, ir jos pagrindu buvo tvarkomi pareiškėjo asmens duomenys. Todėl į apeliacinio skundo argumentus dėl minėtos sutarties sudarymo aplinkybių bei įsisiskolinimo atsiradimo, kylančio iš sutarties, bei pareiškėjo, kaip vartotojo, teisų pažeidimo neatsakoma. Minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai galėtų būti civilinės bylos, kuri galėtų būti kildinama iš galimo civilinių teisinių santykių pažeidimo, nagrinėjimo dalykas, bet nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

31.       Šios bylos nagrinėjimo ribose nesant pagrindo paneigti, kad pareiškėją ir VE siejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykiai, konstatuotina, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog VE asmens duomenis tvarkė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) pagrindu. Inspekcija taip pat pagrįstai nustatė, kad VE įvykdytas pareiškėjos asmens duomenų perdavimas VŠT, pagal Sutartį (t. y. 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį) minėtai bendrovei perėmus VE reikalavimo teisę į pareiškėjo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykių įvykdymą, atitiko ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 6.104 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nėra pagrindo vertinti kaip nepagrįstos Inspekcijos išvados, kad pareiškėjo teisė būti informuotam apie jo asmens duomenų tvarkymą (reikalavimų į pareiškėjo prievolinių įsipareigojimų, kylančių iš sutartinių energijos pirkimo-pardavimo santykių, įvykdymą perleidimą VŠT), buvo įgyvendinta pagal ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) reikalavimus. Tai patvirtina bylos duomenys (pvz.,VE 2017 m. sausio 25 d. elektroninis laiškas pareiškėjui). Inspekcija pagrįstai nustatė ir tai, kad VŠT, būdama šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartinių santykių šalimi ir tuo pagrindu asmens duomenų valdytoja, galėjo pareiškėjo asmens duomenis perduoti Sergel, kaip turimų duomenų tvarkytojui (ADTAĮ 30 str. 3 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.), BDAR IV skyrius). Nustačius, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi eant teisiniam pagrindui, t. y. jį su bendrovėmis siejant sutartiniams šilumos energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) santykiams, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų valdytojai (tvarkytojai) neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus, jog jo duomenys nebebūtų tvarkomi (būtų sunaikinami), nes tam nebuvo jokio pagrindo nei pagal ADTAĮ (įstatymo redakciją, galiojusią iki 2018 m. liepos 15 d. ir galiojančią nuo 2018 m. liepos 16 d.), nei pagal BDAR. Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju jo duomenys buvo perduoti ir kitiems subjektams (pvz., UAB „Creditinfo Lietuva“, advokatams, auditoriams ir pan.), yra niekuo nepagrįsti, dėl to Inspekcija pagrįstai šiuo aspektu taip pat nenustatė jokių pažeidimų.

32.       Atsakovas Sprendimą pagrindė, dėl ko išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nenustatė asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Tai, kad Inspekcija Sprendime nepasisakė, dėl ko nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, nėra esminis Sprendimo trūkumas, sudarantis pagrindą naikinti ginčijamą Sprendimą. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o Sprendimo nurodymas pašalinti VŠT ir Sergel duomenų tvarkymo sutarties trukumus, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebuvo pagrindas konstatuoti administracinio teisės nusižengimo sudėtį ir tenkinti kitus pareiškėjo skundo Inspekcijai reikalavimus.

33.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija detaliau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes bet kuriuo atveju vienoks ar kitoks jų vertinimas nepakeistų šios bylos išnagrinėjimo rezultato. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami subjektyviu aplinkybių vertinimu, kurie neturi objektyvaus pagrindo ir kuriuos paneigia tiek bylos duomenys, tiek ginčui aktualus teisinis reglamentavimas.

34.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Šioje byloje nenustatyta, kad skundžiamą teismo sprendimą būtų galima panaikinti ABTĮ 145–147 straipsniuose nustatytais pagrindais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo (t. y. bylą išnagrinėjus ne pareiškėjo naudai), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą priteisti atlyginti bylonėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Stasys Gagys

 

 

        Milda Vainienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.101 str. Kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą
  • CK6 6.109 str. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą