Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-504-1075-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-504-1075/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BAB ,,Biofuture" 300515042 atsakovas
UAB ,,MV GROUP" 125313192 atsakovas
UAB ,,Mineraliniai vandenys" 121702328 atsakovas
UAB ,,Avere" 300936536 atsakovo atstovas
UAB ,,Pramonės energija" 300073802 Ieškovas
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.9.1. dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo
2.6.1. Prievolės
2.6.1.6.1. Actio Pauliana
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.17.3. kitos bylos dėl paskolos
2.4. Bylos dėl kreditoriaus interesų gynimo (Actio Pauliana)
2.6. Prievolių teisė
2.6.1.6. Kreditoriaus interesų gynimas
2.6.8. Sutarčių teisė
2.9. Bylos dėl sandorių negaliojimo
2.6.8.12. Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-504-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00626-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.8.12

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei Biofuture, uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „MV GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) bei mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB ,,Pramonės energija“ prašė teismo: 1) pripažinti BAB „Biofuture ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos); 2) pripažinti BAB „Biofutureir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį negaliojančia ab initio; 3) pripažinti BAB „Biofuture2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) negaliojančiais ab initio; 4) pripažinti BAB „Biofuture2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) grąžinti atsakovei BAB „Biofuture11 050 336,82 Eur (38 154 603 Lt); taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti atsakovei BAB „Biofuture1 674 872,57 Eur (5 783 000 Lt); priteisti BAB Biofutureiš UAB „MG Baltic Trade“ (pakeistas pavadinimas į UAB „MV GROUP“) ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkto ir hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiais, paliko nepakeistą, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

4.       Ieškovė, reikalaudama mokėjimus pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad BAB „Biofuturevėlavo atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją bei galią, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-265/2016 patvirtintas jos 1 084 470,35 Eur finansinis reikalavimas šios atsakovės bankroto byloje. Ieškovė teigė, kad šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius patvirtina aplinkybė, jog BAB „Biofuture, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tos pačios „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovės, o UAB „MV GROUP“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo tiek BAB Biofuture, tiek ir UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė. BAB „Biofuturegautus 5 783 000 Lt (1 674 872,50 Eur) ginčijamais mokėjimais grąžino tai pačiai įmonių grupei priklausančiai UAB „Mineraliniai vandenys“, tokiu būdu buvo sumažinta BAB Biofutureturto sudėtis.

5.       Ieškovė nurodė, jog reikalavimas pripažinti negaliojančiais BAB „Biofutureatliktus mokėjimus UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ gali būti tenkinamas ir kaip reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nes BAB „Biofutureginčijamus mokėjimus atliko pažeisdama imperatyviąsias CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos bei selektyviai pasirinkdama kreditorius, su kuriais ketina atsiskaityti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, jog BAB „Biofuture“ ir UAB „MV GROUP“ 2009 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 72, iš kurios kylančias teises ir pareigas 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo pagrindu perėmė UAB „Mineraliniai vandenys“. 2014 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Mineraliniai vandenys“ suteikė AB ,,Biofuture“ 50 000 000 Lt paskolą, o jos priede Nr. 1 išdėstė paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovė byloje šių sandorių neginčijo ir teismo posėdžio metu visos šalys pripažino, kad šių sandorių sudarymo metu 38 154 603 Lt sumos mokėjimo terminai buvo suėję. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo daliai, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais ab initio BAB ,,Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4. punktą ir 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį, šioje byloje ieškovė CK 6.66 straipsnio ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčijo BAB „Biofuture“ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ (1 674 872,57 Eur) ir UAB „MV GROUP“ (11 050 336,82 Eur).

8.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad BAB „Biofuturetuo metu, kai buvo atlikti ginčijami mokėjimai, nebuvo pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, ar egzistavo tuo metu pateikti priverstiniam vykdymui vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Teismas pažymėjo, jog darbo užmokesčio suskirstymas ir mokėjimas du kartus per mėnesį nelaikytinas pradelstais mokėjimais, kadangi įmonėje darbo užmokestį sudarė pastovioji darbo užmokesčio dalis ir darbo užmokesčio priedas pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytų priedų skyrimo ir mokėjimo tvarką (CK 6.9301 straipsnis).

9.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balansas ir teismo nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įrodo, jog ginčijamų mokėjimų dienomis BAB „Biofutureturėjo pradelstų mokėjimų aukštesnės eilės kreditoriams, atsižvelgus į tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys yra per daug nutolę nuo ginčo mokėjimų datų ir neatspindi ieškovės finansinės situacijos ginčijamų mokėjimų metu, o nutartimi patvirtinti aukštesnės eilės kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad veiklą vykdančioje įmonėje turimų lėšų kiekis ir skolinių įsipareigojimų suma nuolat kinta.

10.       Teismas konstatavo, kad BAB „Biofuture2014 m. balandžio 17 d. mokėjimu UAB „MV GROUP“ (38 154 603 Lt) ieškovės ir kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos, kadangi po atlikto mokėjimo UAB „MV GROUP“ BAB „Biofutureturto apimtis ir teisinis režimas nepasikeitė, finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, priešingai, 38 154 603 Lt mokėjimas buvo išdėstytas.

11.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad BAB „Biofutureatsiskaitymai su UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kitais kreditoriais iš esmės buvo vykdomi proporcingai. Ginčo laikotarpiu BAB „Biofuturesu UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiskaitė 52,62 proc., su ieškove – 50,98 proc., vidutinis visų įsipareigojimų kreditoriams vykdymas – 66,74 proc., todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad BAB „Biofutureatlikti mokėjimai BAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ gali būti pripažįstami pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, jog dėl ginčijamų mokėjimų atsakovė BAB „Biofuturenetapo nemoki, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 6.66 straipsniu.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Pramonės energija“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13.       Kolegija pabrėžė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs pirmą kartą, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 ir CK 1.80 straipsnių pagrindais, neatskleidė bylos esmės, nurodė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti, kaip tiksliai buvo paskirstytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos, t. y. su kokiais, be ginčo atsakovių, subjektais BAB „Biofutureatsiskaitė, ar atliekant ginčo mokėjimus ši įmonė neturėjo pradelstų mokėjimų kitiems tos pačios eilės kreditoriams, jeigu turėjo, kada suėjo atsiskaitymo terminai su jais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 nurodyta apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista. 

14.       Kolegija, spręsdama dėl 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuturemokėjimo UAB „MV GROUP“ pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, pažymėjo, jog ginčijamas mokėjimas atliktas 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo tarp visų atsakovių pagrindu. Nurodytu susitarimu UAB ,,Mineraliniai vandenys“ perėmė iš UAB ,,MV GROUP“ teises, kylančias iš UAB ,,MV GROUP“ ir BAB „Biofuture2009 m. vasario 24 d. sudarytos paskolos sutarties. 2014 m. balandžio 17 d. susitarimo 2 punkte sutarta, kad naujoji kreditorė – UAB ,,Mineraliniai vandenys“ – perves BAB „Biofuturepinigų sumą, pakankamą kreditorės UAB ,,MV GROUP“ reikalavimams padengti, ir UAB Mineraliniai vandenys“ bus laikoma perėmusia UAB ,,MV GROUP“ teises ir pareigas pagal minėtą paskolos sutartį ir bus laikoma šios sutarties šalimi. Tą pačią dieną atsakovės įvykdė susitarimu prisiimtus įsipareigojimus – UAB „Mineraliniai vandenys“ refinansavo BAB Biofuture2009 m. vasario 24 d. paskolą UAB „MV GROUP“, BAB „Biofuturevisiškai atsiskaitė su UAB „MV GROUP“ ginčijamu mokėjimu pervesdama jai 11 050 336,82 Eur (38 154 603 Lt) negrąžintą paskolos sumą, o atsakovės BAB „Biofutureir UAB „Mineraliniai vandenys“ paskolos sutartį išdėstė nauja redakcija. Ginčytu 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties tarp UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture2.4 punktu BAB Biofutureįsipareigojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai įkeisti visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Minėto susitarimo pagrindu 2014 m. gegužės 16 d. tarp šalių buvo pasirašyta maksimaliosios hipotekos sutartis.

15.       Vertindama minėtų mokėjimų galiojimo klausimą, kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas mokėjimas atliktas vykdant byloje neginčijamą 2014 m. balandžio 17 d. trišalį susitarimą, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos refinansavimo sutartis, ginčijamų mokėjimo pavedimų teisėtumas negali būti vertinamas atsietai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 analizuotos tarp šalių susiklosčiusios faktinės situacijos ir jos teisinio kvalifikavimo dėl 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkto ir 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutarties teisėtumo.

16.       Kasacinis teismas nurodė, jog BAB „Biofuturefinansinė padėtis, sudarant 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, neatitiko faktinio nemokumo būsenos – įmonė nebuvo nutraukusi veiklos, vykdė įvairias ūkines ir finansines operacijas, gavo pajamų ir turėjo išlaidų, grąžino skolas kreditoriams. Bylos įrodymų visuma nesudarė pagrindo konstatuoti, kad sandorio sudarymas sukėlė įmonės nemokumą ar nemoki įmonė suteikė pirmenybę tik vienai kreditorei, todėl kasacinis teismas pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytoms išvadoms, jog paskolos sutarties 2.4 punktu ir hipotekos sutarties sudarymu nebuvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio prasme. Be to, kasacinis teismas nurodė, jog susiklosčiusios faktinės aplinkybės lėmė, kad atsakovės, sudarydamos paskolos sutartį, susitarė dėl skolininkės prievolės vykdymo užtikrinimo, ir leidžia konstatuoti ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą. Paskolos sutarties pagrindu skolininkė BAB Biofuturegavo tam tikros naudos (tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais). Be to, vertindamas sandorių, kurių pagrindu ginčijami atlikti mokėjimai, šalių sąžiningumą, kasacinis teismas nurodė, jog byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijas, todėl nenustatė ir šios actio Pauliana taikymo sąlygos. 

17.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog visi nurodyti sandoriai ir iš jų kylantys šalių įsipareigojimai yra neatsiejamai susiję, o ginčijami mokėjimai UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ atlikti šių susitarimų pagrindu, negalėjo kitaip nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertinti šių aplinkybių. Kolegijos vertinimu, BAB „Biofuture, atlikdama ginčijamą 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimą UAB „MV GROUP“ vykdė įsipareigojimus, kylančius iš 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo, o laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atlikdama ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ vykdė 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, kurios tinkamas vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka. BAB „Biofuturepareigas, kylančias iš 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo, ir jų privalomumą konstatavo ir kasacinis teismas.

18.       Kolegija pažymėjo, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kolegijos vertinimu, nepaneigus 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo ir paskolos sutarties privalomumo, nėra teisinio pagrindo teigti, jog BAB „Biofutureneprivalėjo atlikti ginčo mokėjimų UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“. Kolegija taip pat pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių paskolos sutarties priedo (paskolos grąžinimo grafiko) negaliojimą, ieškovės teiginiai apie paskolos grąžinimo grafiko sudarymo aplinkybes pagrįsti tik subjektyvia nuomone ir samprotavimais.

19.       Kolegija pažymėjo, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių sąžiningumas konstatuotas šioje byloje įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-755-265/2016 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis). Kolegija pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 pažymėta, kad šioje byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijas, ir nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pakartotinai Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų teismui iš naujo vertinti faktines aplinkybes, susijusias su galimu atsakovių nesąžiningumu. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad actio Pauliana instituto taikymui būtina konstatuoti visų būtinųjų sąlygų egzistavimą, tačiau ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofutureneatitiko faktinio nemokumo būsenos, ginčo mokėjimai buvo privalomi ir nepažeidė kitų atsakovės kreditorių interesų, kitų aptariamo instituto taikymo sąlygų nenagrinėjo.

20.       Kolegija taip pat pažymėjo, jog ieškovė mokėjimus ginčydama ir CK 6.9301 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyviajai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas, vertinęs BAB „Biofutureturėtų lėšų ir įsipareigojimų santykį, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog ginčijamais mokėjimais buvo atsiskaityta su kreditore UAB „Mineraliniai vandenys“, kurios reikalavimai užtikrinti maksimaliąja hipoteka. Nors bendroji taisyklė yra tokia, jog nemokus skolininkas neturi teisės suteikti privilegijų vienam iš savo kreditorių, nepriklausomai nuo šio turimų reikalavimų dydžio, tačiau atsiskaitymas su vienu iš kreditorių, suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius, laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu. Kolegijos nuomone, atliekant ginčijamus mokėjimus pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius nagrinėjamu atveju nepažeista, nes mokėjimai atlikti vykdant 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, pagal kurią tinkamas prievolių vykdymas užtikrintas 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“, kaip įkaito turėtoja, turėjo teisę nukreipti išieškojimą tiek į nekilnojamąjį, tiek į kilnojamąjį BAB „Biofutureturtą ir tokiu būdu gauti savo reikalavimų patenkinimą, nesilaikydama nurodytame CK straipsnyje reglamentuotos mokėjimų eilės tvarkos. Taigi 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutartis UAB „Mineraliniai vandenys“ užtikrino pirmumo teisę gauti reikalavimų pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį įvykdymą, todėl, susiklosčius tokiai teisinei situacijai, negalima konstatuoti, jog buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas.

21.       Kolegija dėl 2014 m. balandžio 17 d. BAB „Biofuturemokėjimo UAB „MV GROUP“ atitikties CK 6.9301 straipsnyje reglamentuotam imperatyvui pažymėjo, jog, vertinant visą tarp šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekstą, sudarytų susitarimų turinį ir šalių elgesį, akivaizdu, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ siekė refinansuoti BAB „Biofuturepaskolą UAB „MV GROUP“, būtent šiuo tikslu šalys sudarė trišalį susitarimą, o BAB „Biofutureginčijamu mokėjimo nurodymu visiškai atsiskaitė su kreditore UAB „MV GROUP“. Kolegija, atsižvelgdama į CK 6.877 straipsnį, sprendė, jog ieškovės ginčijamas mokėjimas atliktas vykdant tikslinės paskolos sąlygas, todėl, priešingai nei nurodo ieškovė, BAB „Biofuturenegalėjo savo nuožiūra spręsti, kaip panaudoti pagal tikslinę paskolą gautus pinigus, o privalėjo visiškai atsiskaityti su UAB „MV GROUP“, todėl ginčijamas mokėjimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantis imperatyvią įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką. 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir reikalavimus tenkinti visa apimtimi: pripažinti BAB „Biofuturelaikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus UAB „MV Group“ negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „MV GROUP“ grąžinti BAB „Biofuture11 050 336,82 Eur (38 154 603 Lt); pripažinti BAB „Biofuturelaikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais ab initio bei taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti BAB „Biofuture1 674 872,57 Eur (5 783 000 Lt) bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismai, spręsdami dėl BAB „Biofuturemokėjimų pripažinimo negaliojančiais, prejudicinę galią nepagrįstai suteikė pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo ir kasacinio teismo priimtiems procesiniams sprendimams. Tokiu būdu buvo netinkamai taikytos CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Tokiu netinkamu proceso teisės normų taikymu formuojama teismų praktika, sukurianti prielaidas civilinę bylą nagrinėjantiems teismams pakartotinai dėl neatskleistos bylos esmės nevertinti byloje surinktų įrodymų, eliminuojanti bylos šalių rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis) įgyvendinimą. Klaipėdos apygardos teismas civilinės bylos dalį dėl ginčijamų mokėjimų nagrinėdamas antrą kartą turėjo iš naujo visa apimtimi vertinti civilinės bylos aplinkybes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 pasisakė ne dėl BAB „Biofutureginčijamų mokėjimų teisėtumo.

22.2.                      Teismai, ignoruodami imperatyvios mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.930straipsnio 1, 2 dalių normas, buvo pateikti išaiškinimai, paneigiantys šių normų imperatyvumą bei sukuriantys prielaidas skolininkui išvengti atsiskaitymo su pirmesnės eilės kreditoriais. Teismų vertinimu, atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi atveju negalioja CK 6.930straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normos. Tokiu būdu įtvirtinamos galimybės skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis, sudarant susitarimus dėl tikslinio pinigų skolinimo ar tikslinio atsiskaitymo ir išvengti atsiskaitymo su aukštesnės eilės kreditoriais, ir netgi išvengti pirmesnio atsiskaitymo su valstybės biudžetu ar darbuotojais. Ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BAB „Biofutureneturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti bei atitinkamų mokėjimų atlikimo metu BAB Biofutureturėjo pradelstų skolų darbuotojams ir valstybės biudžetui, kurie, remiantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, privalėjo būti dengiami antrąja ir trečiąja eile, tačiau BAB „Biofutureatliko ginčijamus mokėjimus UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, kurie galėjo būti dengiami tik penktąja eile (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl BAB „Biofutureatlikti mokėjimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

22.3.                      Ginčijami BAB „Biofuturemokėjimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais ir kaip pažeidžiantys CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei CK 6.9301straipsnio 2 dalies imperatyviasias normas, numatančias atsiskaitymo su tos pačios eilės kreditoriais tvarką. BAB Biofutureper ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį selektyviai teikė prioritetą tik „MG Balticįmonių grupės bendrovėms, atlikdama net 12,7 mln. Eur (43,8 mln. Lt) viršijančius mokėjimus, tuo pačiu metu selektyviai nedengdama didėjančios pradelstos skolos ieškovei bei kitiems kreditoriams. Tokie mokėjimai, kaip pažeidžiantys ieškovės ir kitų kreditorių teises, turėjo būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismai, priimdami sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią sandoriu bus pažeistos kreditorių teisės, jei skolininkas suteikia reikalavimo patenkinimo pirmenybę kitam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).

22.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pritarė išvadai, kad, nepaneigus trišalio susitarimo bei 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties, negalima teigti, jog BAB „Biofutureneprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų. Tokiu būdu teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies normą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl tam tikrų atsakovių tarpusavio susitarimų sudarymo atgaline data, teismai turėjo visapusiškai ištirti su tuo susijusias aplinkybes ir tinkamai jas įvertinti CK 6.66 straipsnio 1 dalies kontekste arba ex officio (pagal pareigas) taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnis). Atsižvelgdami į tai, kad tokių tariamų arba atgaline data sudarytų tarpusavio susitarimų pagrindu atsakovės siekė pateisinti net 12,7 mln. Eur viršijančius mokėjimus, atliktus prieš įmonės bankroto bylos iškėlimą, teismai, bylos medžiagoje esant tokiems įrodymams dėl atsakovių tarpusavio susitarimų nesudarymo arba sudarymo atgaline data, tokiais tariamais 2013 m. balandžio 30 d. susitarimu dėl 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties pakeitimo, 2014 m. balandžio 17 d. trišaliu susitarimu bei 2014 m. gegužės 5 d. paskolos grąžinimo grafiku negalėjo remtis kaip patvirtinančiais tariamą BAB „Biofuturepareigą atlikti ginčijamus mokėjimus CK 6.66 straipsnio kontekste. Tačiau teismai tokio tariamų arba atgaline data sudarytų susitarimų teisinio vertinimo neatliko, o, priešingai, tokių tariamų ar atgaline data sudarytų susitarimų pagrindu sprendė apie BAB „Biofuturepareigą atlikti ginčijamus mokėjimus.

22.5.                      Tokiuose susitarimuose nustatytų BAB „Biofutureįsipareigojimų atlikti ginčijamus mokėjimus negalima laikyti privalomais CK 6.66 straipsnio prasme. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog BAB „Biofuture“ iš turėtų lėšų atsiskaitymus vykdė selektyviai ir prioritetiškai dengė skolas „MG Balticįmonių grupės bendrovėms (atsakovėms), nesilaikydama proporcingo pradelstų skolų visiems kreditoriams dengimo principo bei akivaizdžiai ignoruodama pradelstą ir vis didėjančią skolą ieškovei. Be to, įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „MV GROUP“ atsakovei BAB „Biofuture“ suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. neturėjo pareigos ar imperatyvo atlikti šioje civilinėje byloje ginčijamus 38 154 603 Lt mokėjimus UAB „MV GROUP“. Teismai nepagrįstai sprendė dėl faktinio įmonės nemokumo.

22.6.                      Teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovės, atlikdamos ginčijamus mokėjimus, buvo sąžiningos. Teismai dėl tariamo atsakovių sąžiningumo sprendė vadovaudamiesi pirmą kartą nagrinėjant šią bylą priimtais teismų sprendimais, tačiau jie neturi prejudicinės galios, todėl teismai turėjo analizuoti bylos faktines aplinkybes, patvirtinančias atsakovių nesąžiningumą, bei pateikti jų teisinį vertinimą CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalių kontekste. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris pažeis skolininko kreditoriaus (-) teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad tais atvejais, kai ginčijamus sandorius sudarė tos pačios įmonių grupės bendrovės, spręstina, jog tokių sandorių šalių elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo.

23.       Atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismų išvada, kad ginčijamu mokėjimu kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o iš esmės visų kreditorių pradelsti reikalavimai buvo tenkinami proporcingai, atitinka teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2013). Šios civilinės bylos aplinkybės patvirtina poreikį refinansuoti pradelstą UAB „MV GROUP“ paskolą, refinansavimo naudą skolininkei BAB „Biofuture ir jos kreditoriams. BAB „Biofuture, refinansavusi paskolą UAB „MV GROUP“, išvengė faktinio nemokumo būsenos, atsiskaitė su dviem tuo metu didžiausiais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pradelsti, pratęsė didžiausios pradelstos skolos grąžinimo terminą. Refinansavus paskolą ir atitinkamai pratęsus paskolos grąžinimo terminą buvo gerokai sumažinta pradelstų įsipareigojimų suma, UAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimas padėjo išvengti faktinio nemokumo būsenos, BAB „Biofuture galimybės įvykdyti prievoles kitiems kreditoriams padidėjo ir nebuvo sutrukdyta kitiems kreditoriams patenkinti reikalavimus iš BAB „Biofutureturto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Be to, BAB „Biofuturebanko sąskaitų išrašai patvirtina, kad po ginčijamo mokėjimo buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. BAB „Biofuturebankroto administratorius taip pat pažymėjo, kad bankroto byloje patvirtintiems 24 kreditoriams atsakovė po ginčijamų sandorių sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo padengė 80,05 proc. jiems turėtų įsipareigojimų.

23.2.                      Kasacinio skundo teiginių, kad paskolos refinansavimu vienam BAB „Biofuture kreditoriui buvo suteiktas prioritetas kitų BAB „Biofuture kreditorių atžvilgiu, nepatvirtina faktinės aplinkybės. Teismų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pagrindu gautomis lėšomis buvo refinansuota paskola ne tik UAB „MV GROUP“, bet ir AB SEB bankui, t. y. dviejų tuo metu didžiausių kreditorių, iš kurių UAB „MV GROUP“ skola buvo pradelsta nuo 2013 m. gruodžio 31 d., o AB SEB banko paskolos terminas artėjo link pabaigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 patvirtinta, jog paskolos AB SEB bankui refinansavimas buvo naudingas tiek BAB „Biofuture, tiek jos kreditoriams, todėl išvada, kad analogiškomis aplinkybėmis atliktas paskolos refinansavimas UAB „MV GROUP“ prieštarauja kreditorių teisėms, reikštų kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonei vykdant veiklą natūraliai gali susidaryti situacijos, kai ji turi verslo ryšius su savo dalininkais (akcininkais), atitinkamai įmonės dalininkai (akcininkai) gali tapti tokios įmonės kreditoriais. Tokiu atveju jie turi būti vertinami vienodai su kitais įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant šią civilinę bylą pirmą kartą, pagrįstai konstatavo, jog 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo pasekmė – prievolės asmenų pasikeitimas, vietoj UAB „MV GROUP“, kuriai buvo grąžinta paskola, kreditore tapo UAB „Mineraliniai vandenys“ (CK 6.112 straipsnio 4 dalis), kuri ieškovės neginčijamo trišalio susitarimo pagrindu perėmė kreditoriaus teises iš 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties. Įvykus prievolės asmenų pasikeitimui, BAB „Biofuture padėtis nepasikeitė, kadangi tą pačią paskolos sumą BAB „Biofuture ir toliau liko skolinga, tačiau tik kitam kreditoriui, t. y. UAB „Mineraliniai vandenys“, kuri įvykdė prievolę už BAB „Biofuture. Taigi BAB Biofutureneperleido kitiems asmenims savo turimo turto ir nepažeidė kitų kreditorių teisių. Priešingai, 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pagrindu gautomis lėšomis BAB „Biofutureatsiskaitė su dviem tuo metu didžiausiais kreditoriais.

23.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija, jog BAB „Biofutureneatitiko faktinio nemokumo būsenos, atitinka kasacinio teismo poziciją civilinėse bylose, nurodant, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018). Ši teismų išvada pagrindžiama nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad po paskolos refinansavimo UAB „MV GROUP“ BAB „Biofuture ir toliau vykdė įsipareigojimus kreditoriams. Tai, kad BAB „Biofuture paskolos UAB „MV GROUP“ refinansavimo metu neatitiko faktinio nemokumo būsenos, patvirtina 2018 m. sausio 15 d. BAB „Biofuturepaaiškinimų priedas Nr. 1, kuriame pateikti BAB „Biofuturenemokumo rodikliai. BAB „Biofutureiki pat 2014 m. rugpjūčio mėnesio neatitiko ĮBĮ numatytų įmonės nemokumo kriterijų, kuriems esant įmonei iškeliama bankroto byla. Taigi kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, vertinant UAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimą, nustatyti negalima. Be to, ieškovė nenurodė argumentų, kuo UAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimas pažeidė kitų kreditorių teises CK 6.66 straipsnio prasme: po tokio susitarimo sudarymo ir jo įvykdymo BAB „Biofuture nei turto, nei skolų apimtis nepasikeitė, o prievolių įvykdymo terminai tapo palankesni skolininkei BAB „Biofuture, pratęsiant didžiausios skolos grąžinimo terminą, kuris jau buvo pradelstas nuo 2013 m. gruodžio 31 d.

23.4.                      Atsakovės turėjo pareigą refinansuoti UAB „MV GROUP“ paskolą. Ginčijamas BAB Biofuturemokėjimas UAB „MV GROUP“ atliktas šalių pasirašyto ir šioje civilinėje byloje neginčyto trišalio susitarimo pagrindu ir tai leidžia konstatuoti ginčijamo mokėjimo privalomumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje šioje civilinėje byloje pažymima, kad atsakovės, sudarydamos paskolos sutartį, susitarė dėl skolininkės prievolės įvykdymo užtikrinimo ir tai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste leidžia konstatuoti ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą. Nepagrindus trišalio susitarimo neteisėtumo, nepaneigtas ginčijamo mokėjimo privalomumas ir negalima išvada, kad BAB Biofuturebuvo laisva nuspręsti pervesti trišaliame susitarime nurodytą sumą UAB „MV GROUP“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

23.5.                      Refinansuodamos UAB „MV GROUP“ paskolą šalys buvo sąžiningos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 pažymėta, kad ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė papildomų faktinių aplinkybių, kurios paneigtų šią išvadą. Ginčijamo mokėjimo UAB „MV GROUP“ metu 2014 m. balandžio mėnesį BAB „Biofuturevėlavo atsiskaityti su ieškove už 2014 m. vasario mėnesį patiektą šilumos energiją ir galią. 2014 m. balandžio 17 d. ieškovės pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminas buvo pradelstas nežymiai. UAB „MV GROUP“ skolos grąžinimas buvo pradelstas nuo 2013 m. gruodžio 31 d., o pradelsto įsipareigojimo suma žymiai didesnė. 

23.6.                      Ieškovės nurodomi argumentai dėl šalių nesąžiningumo, kurį patvirtina tai, kad BAB Biofuture, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MV GROUP“ priklauso tai pačiai „MG Balticįmonių grupei, paneigiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentais. BAB „Biofuture, kurios finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, gavo papildomų lėšų ir šios buvo panaudotos dviejų tuo metu didžiausių kreditorių suteiktoms paskoloms refinansuoti, pratęsiant skolos grąžinimo terminą. Šie veiksmai buvo atlikti siekiant užtikrinti BAB „Biofuture veiklos tęstinumą ir atsiskaitymą su kreditoriais, įskaitant ieškovę. BAB „Biofuturenuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. pervedė ieškovei atskirais pavedimais 3 281 906,4 Lt. Šios faktinės aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip patvirtinančios nesąžiningą atsakovių elgesį BAB „Biofuture kreditorių atžvilgiu.

23.7.                      Nagrinėjamu atveju taikant dvišalę restituciją UAB „MV GROUP“ ir BAB „Biofuture padėtis tampa nelygiavertė. Pripažinus ginčijamus mokėjimus negaliojančiais, lėšos turės būti grąžinamos bankrutuojančiai įmonei ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 34 ir 35 straipsniais. Ginčijamus mokėjimus pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją, BAB „Biofuturebankroto byloje susidarytų situacija, kad UAB „MV GROUP“, nebūdama BAB „Biofuturekreditore iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, taptų viena iš didžiausių kreditorių, nors 2014 m. balandžio 17 d. trišalis susitarimas liktų galioti. Ginčijamų sandorių šalys nebūtų grąžintos į pirminę padėtį, kadangi UAB „MV GROUP“ grąžinus pinigines lėšas, BAB „Biofuture, būdama bankrutuojanti įmonė, negalės grąžinti šių lėšų UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi restitucija faktiškai negalės būti įgyvendinta, todėl negali būti ir taikoma. Nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas.

23.8.                      Teismų išvada, jog 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. mokėjimai UAB „Mineraliniai vandenys“ nepažeidė kitų kreditorių teisių, padaryta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir nenukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Sprendime teisingai įvertinta BAB „Biofutureturtinė padėtis atliekant ginčijamus mokėjimus. BAB „Biofutureginčijamais mokėjimais grąžino UAB „Mineraliniai vandenys“ tik 13 proc. skolos. Ieškovei yra sumokėta 3 657 983,96 Lt, o skolos likutis – 3 517 361, 92 Lt, t. y. padengta daugiau kaip pusė skolos. Skola už patiektą šilumos energiją sudaro 29,68 proc., kai fiksuoto dydžio mokestis net 70 proc. šios skolos, didžiausią dalį skolos sudaro abonentinis mokestis, kuris yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar BAB „Biofuturefaktiškai naudoja šilumos energiją, t. y. šia apimtimi ieškovė nuostolių nepatyrė. BAB „Biofuturebankroto administratoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad su UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo atsiskaityta mažesne dalimi negu su kitais kreditoriais. Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymo su 24 kreditoriais procentinė išraiška sudarė 80,05 proc. visų reikalavimų. Atsiskaitymo su kitais kreditoriais faktas paneigia ieškovės teiginius apie selektyvų atsiskaitymą tik su UAB „Mineraliniai vandenys“. Atsiskaitoma buvo su visais kreditoriais bei atsiskaitymo procentine išraiška lygis patvirtina, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ nebuvo suteikta pirmenybė.

23.9.                      Teismų išvada, jog BAB „Biofutureturėjo pareigą atlikti ginčijamus mokėjimus UAB „Mineraliniai vandenys“, padaryta nenukrypstant nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). UAB „Mineraliniai vandenys“ pareiga grąžinti skolą kilo iš šalių neginčytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties ir jos prieduose nustatyto paskolos grąžinimo grafiko. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB Biofuture elgėsi sąžiningai. 2014 m. rugsėjo 30 d. BAB „Biofutureir UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarė paskolos sutartį, pagal ją buvo suteikta 400 000 Lt paskola. UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. spalio 28 d. pervedė į BAB „Biofuture sąskaitą 232 100 Lt, kurie tą pačią dieną (232 046 Lt) buvo pervesti VMI, o 2014 m. lapkričio 21 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ pervedė į BAB „Biofuturesąskaitą 115 000 Lt, kurie kartu su BAB „Biofuture lėšomis 2014 m. lapkričio 24 d. buvo pervesti VMI (276 000 Lt) ir VSDFV (Sodrai) (69 929,26 Lt). UAB „Mineraliniai vandenys“ apmokėjo BAB „Biofuturepatirtas būtinas išlaidas, t. y. atliko mokėjimus paslaugų teikėjams: už elektros energijos tiekimą spaliolapkričio mėnesiais sumokėjo AB „Lesto“ 129 930,74 Lt ir UAB „Enerty 10 417 Lt. 2014 metų pabaigoje už BAB „Biofuture suteiktas paslaugas kitiems tiekėjams buvo sumokėta dar 17 531,35 Eur. Daugelio BAB Biofuturekreditorių teisėti interesai dėl ginčijamų mokėjimų UAB „Mineraliniai vandenys“ nebuvo pažeisti, kadangi jų reikalavimai buvo patenkinti iš bendrovės turto.

23.10.                      Ieškovės reiškiamo reikalavimo dydis yra 12 725 209,39 Eur ir jis gerokai viršija bankroto byloje patvirtintus antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015 paliko nepakeistą, galima teigti, kad, jeigu būtų nustatyta, jog UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo padengta mažesnė dalis visų jos reikalavimų, lyginant su kitais kreditoriais, restitucija tokiai atsakovei netaikytina, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovei ginčijamu mokėjimu buvo pervesta gerokai didesnė dalis jos turimo kreditoriaus reikalavimo, lyginant su kitais kreditoriais, tuomet tokiai atsakovei taikytina restitucija, priteisiant sumą, viršijančią bendrai visiems kreditoriams ginčo laikotarpiu išmokėtų sumų vidurkį. Taigi restitucija, jeigu ji bus taikoma, galima tik tokia apimtimi, kiek UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinta paskolos dalis procentine išraiška viršijo kitų kreditorių reikalavimus. 

23.11.                      Atliekant ieškovės ginčijamus mokėjimus BAB „Biofutureneturėjo išduotų vykdomųjų dokumentų, pradelstų skolų valstybės biudžetams. Jeigu teismas nuspręstų, kad konkretūs BAB „Biofuture atlikti mokėjimai formaliai pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodytą mokėjimų kalendorinį eiliškumą, tokio pažeidimo pasekmė nebūtinai yra konkrečių mokėjimų pripažinimas negaliojančiais. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokėjimų kalendorinis eiliškumas taikytinas sistemiškai kartu su CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana. Be to, CK 6.9301 straipsnio norma neįtvirtina, jog jos pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nenurodoma, kad šių teisės normų tikslas yra kalendorinį eiliškumą pažeidžiančius atsiskaitymus pripažinti negaliojančiais, tačiau pažymima, kad projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 20, 21, 28, 29, 30, 33, ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, kuriame siūloma nustatyti, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį, spręstina, kad šiuo teisiniu reglamentavimu buvo siekiama kitų tikslų, o ne kad CK 6.9301 straipsnį pažeidžiantys sandoriai būtų pripažįstami negaliojančiais. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi teismų sprendimų išvada, jog 13 proc. skolos grąžinimas UAB „Mineraliniai vandenys“ nepažeidė CK 6.9301 straipsnio, padaryta nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

23.12.                      Nepagrįstos kasaciniame skunde nurodomos abejonės dėl 2013 m. balandžio 30 d. UAB „MV GROUP“ ir BAB „Biofuturesusitarimo dėl 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties pakeitimo, trišalio susitarimo, paskolos grąžinimo grafiko neegzistavimo arba galimo jų sudarymo atgaline data. Susitarimai, paskolos grąžinimo grafikas yra pasirašyti įgaliotų šalių atstovų, UAB „MV GROUP“, UAB „Mineraliniai vandenys“, BAB Biofuture neginčija šiuose dokumentuose išreikštos jų valios ir sukeltų pasekmių. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad minimi susitarimai galėjo būti sudaryti atgaline data. Ieškovė nenurodo sandorių negaliojimo pagrindų, kad minėti susitarimai galėtų būti pripažinti negaliojančiais ab initio. 

23.13.                      Ieškovei nagrinėjant šią civilinę bylą pakartotinai nepateikus naujų įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti, jog BAB „Biofuturebuvo faktiškai nemoki, teismams remiantis visais jiems prieinamais įrodymais ir, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavus, kad BAB „Biofuture finansinė padėtis negali būti kvalifikuojama kaip faktinis nemokumas, šią bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo nesiremti nustatytu faktinio nemokumo nebuvimo faktu kaip prejudicine aplinkybe, nes buvo tiriamos tos pačios aplinkybės, kurios yra reikšmingos ir šioje byloje. UAB „MV GROUP“ paskolos refinansavimas įvyko tą pačią dieną kaip paskolos sutarties sudarymas, todėl nėra galima tokia situacija, kai tą pačią dieną įvykusio vieno sandorio atžvilgiu atsakovė laikoma nesančia faktinio nemokumo būsenoje, o kito sandorio atžvilgiu nurodoma priešingai.

24.       Atsakovė BAB „Biofutureatsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Ginčijami mokėjimai yra 2014 m. balandžio 17 d. trišalį susitarimą ir jo pagrindu sudarytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties įvykdymą patvirtinantys banko mokėjimo pavedimai, todėl teigti, kad jie šios bylos faktinių aplinkybių pagrindu galėtų būti laikomi savarankiškais sandoriais, nėra pagrindo. Ginčijami mokėjimai neturėtų būti vertinami atskirai ir atsietai nuo 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo ir jo pagrindu sudarytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties. Teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, kadangi nurodytoje byloje buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su šios bylos likusioje ieškinio dalyje įrodinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės, kaip BAB „Biofuturekreditorės, teisių pažeidimo, dėl ginčijamų mokėjimų šalių nesąžiningumo ir neprivalėjimo vykdyti ginčijamus mokėjimus.

24.2.                      Kreditoriui, reiškiančiam reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tenka pareiga įrodyti CK 6.9301 straipsnyje numatytą mokėjimo eiliškumo pažeidimą. Tokią išvadą suponuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamų mokėjimų metu BAB Biofutureturėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui. BAB „Biofuturepo bankroto bylos iškėlimo (nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.) atsiskaitymus vykdė pagal ĮBĮ nustatytą eiliškumą. Finansinėje apskaitoje apskaityti duomenys fiksuoja turto ir įsipareigojimų santykį tam tikru apskaitos laikotarpiu ir tai reiškia, kad tuo metu BAB Biofuturebuvo apskaitytas tam tikro dydžio įsipareigojimas (ne įsiskolinimas) biudžetui, darbuotojams, tačiau tai nereiškia, kad apskaityti įsipareigojimai darbuotojams ir valstybės biudžetui yra pradelsti ir nesumokėti nustatytu laiku. BAB „Biofutureginčijamo mokėjimo UAB „MV GROUP“ atžvilgiu nepažeidė ir kalendorinio eiliškumo atsiskaitymo sąlygos, kadangi UAB „MV GROUP“ reikalavimas BAB „Biofuturepagal 2013 m. balandžio 30 d. UAB „MV GROUP“ ir BAB Biofuturesusitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo buvo pradelstas nuo 2014 m. sausio 1 d. ir BAB „Biofutureneturėjo kitų pradelstų kreditorių reikalavimų, kurių mokėjimo terminas būtų ankstesnis nei 2013 m. gruodžio 31 d.

24.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 konstatuota, jog BAB „Biofutureginčijamų mokėjimų metu neatitiko faktinio nemokumo būsenos, todėl galima pagrįstai teigti, kad vykdydama ginčijamus mokėjimus BAB „Biofuturebuvo moki ir, atlikusi ginčijamus mokėjimus, nepakeitė savo turtinės būklės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ginčijami mokėjimai UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys buvo BAB „Biofutureįvykdyti dar iki bankroto bylos iškėlimo, įvykdžius ginčijamus mokėjimus BAB „Biofuturelikusio turto masė nesumažėjo, atlikti ginčijami mokėjimai negali būti laikomi pažeidžiančiais ir ieškovės, ir kartu kitų atsakovės kreditorių teises. Be to, ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai ginčijami BAB „Biofutureįvykdyti mokėjimai atlikti esant jai galimai nemokiai.

24.4.                      Analizuojant visus BAB „Biofuturemokėjimus ginčijamų mokėjimų laikotarpiu ir išvedus jų bendrą procentinį lygį, galima nustatyti, ar BAB „Biofuture, vykdydama mokėjimus savo kreditoriams, galėjo pažeisti kokio nors kreditoriaus teises, kai įvykdė mokėjimą, neproporcingą savo procentine išraiška. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. 

24.5.                      2014 m. gegužės 5 d. paskolos grąžinimo grafikas nepakeitė paskolos grąžinimo termino. Paskolos grąžinimo grafiku buvo nustatyti tik konkretūs paskolos dalies grąžinimo terminai, todėl ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – vieneri kalendoriniai metai – neprieštarauja paskolos sutartyje ir jos priede numatytoms sąlygoms. Analogiškai turi būti vertinamas ir galutinis BAB Biofuturesuteiktos paskolos grąžinimo terminas, nurodytas ir 2014 m. gegužės 16 d. hipotekos sutartyje.

24.6.                      Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2014 m. vasario 17 d. trišalį susitarimą, 2013 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl 2009 m. vasario 24 d. sutarties pakeitimo, 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį ir 2014 m. gegužės 5 d. priedą Nr. 1 prie 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties, todėl negali būti laikomi neteisėtais ir šalių įsipareigojimai bei BAB „Biofuturemokėjimai UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“. Tą leidžia teigti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015). Nurodyti susitarimai buvo sudaryti siekiant refinansuoti AB SEB banko paskolą bei užtikrinti veiklą. Ieškovės ginčijami mokėjimai nesumažino BAB Biofutureturto ir leido iš dalies užtikrinti BAB „Biofutureįsipareigojimų vykdymą savo kreditoriams. Ginčijamų mokėjimų metu atsakovai neturėjo nesąžiningų ketinimų.

24.7.                      Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus susidarytų situacija, kad UAB „MV GROUP“ turėtų grąžinti BAB „Biofuture11 050 336,82 Eur sumą ir kartu taptų BAB Biofuturekreditore su tokia pačia reikalavimo suma BAB „Biofuturebankroto byloje. BAB Biofutureturėtų grąžinti UAB „MV GROUP“ sumokėtą 11 050 336,82 Eur sumą UAB „Mineraliniai vandenys“, tačiau to negalėtų įvykdyti dėl tebesitęsiančio bankroto proceso. UAB „Mineraliniai vandenys“ BAB „Biofutureturėtų grąžinti 1 674 872,57 Eur ir kartu taptų BAB „Biofuturekreditore su tokia pačia reikalavimo suma BAB „Biofuturebankroto byloje. Tokiu būdu UAB „MV GROUP“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ padėtis dėl ginčijamų mokėjimų lėšų grąžinimo BAB Biofuturenepagrįstai pablogėtų. Taigi egzistuoja aplinkybės, pagrindžiančios CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo

 

25.       Iš procesinių dokumentų matyti, kad atsakovės BAB „Biofuture“ atliktas 2014 m. balandžio 17 d. mokėjimas atsakovei UAB „MV GROUP ir laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ ginčijami dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: pirma, actio Pauliana; antra, CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudaryti pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamų mokėjimų teisėtumą taip pat tyrė ir vertino dviem atskirais teisiniais pagrindais. Todėl kasacinis teismas pirmiausiai pasisako dėl CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

26.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

28.       Ieškovė CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija atsakovės BAB „Biofuture2014 m. balandžio 17 d. mokėjimą atsakovei UAB „MV GROUP“ ir mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ atliktus laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ginčijamų mokėjimų teisėtumas negali būti atsietai vertinamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 analizuotos faktinės situacijos ir jos teisinio kvalifikavimo. Šia nutartimi kasacinis teismas sprendė 2014 m. balandžio 17 d. sudarytos paskolos sutarties 2.4 punkto ir 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutarties teisėtumo klausimą pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti neatsiejamai susijusių sandorių pagrindu ir kad mokėjimai nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. buvo atliekami pagal maksimaliąja hipoteka užtikrintą paskolos sutartį, sprendė, kad neturi pagrindo daryti kitos išvados, nei padarė kasacinis teismas.  

30.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu vertinimu tiek, kiek jis susijęs su 2014 m. balandžio 17 d. atliktu mokėjimu atsakovei UAB „MV GROUP“, nes būtent šis mokėjimas buvo atliktas tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios 2.4 punkto teisėtumo klausimą ir sprendė kasacinis teismas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad kasacinis teismas minėtoje 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 nepasisakė dėl ginčijamų mokėjimų. Tačiau kasacinis teismas, spręsdamas 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkto ir 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliosios hipotekos sutarties teisėtumo pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas klausimą, pasisakė dėl paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių aplinkybių, kurios reikšmingos vertinant ir tą pačią dieną atlikto mokėjimo UAB „MV GROUP“ teisėtumą pagal to paties actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, o būtent kasacinis teismas rėmėsi aplinkybe, kad BAB Biofuture“ paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo nemoki, vertino pačios sutarties tikslą ir kitas sutarties sudarymo aplinkybes. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, jog tą pačią kaip paskolos sutarties sudarymo dieną atlikto mokėjimo vertinimas taikant tą patį actio Pauliana institutą turėtų būti atliktas nustatant kitas aplinkybes, nei buvo nustatytos vertinant sudarytos paskolos sutarties 2.4 punktą.

31.       Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl BAB Biofuture“ atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai prejudicinę galią suteikė pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kasaciniame teisme nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu, nes apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė šiuo klausimu ir nelaikė kasacinio teismo vertintų aplinkybių kaip prejudicinių faktų. Vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, nes tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu.   

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 30 punkte nurodytos aplinkybės aktualios tik vertinant  tą pačią dieną kaip sudaryta paskolos sutartis atliktą ginčijamą mokėjimą, tačiau savaime nėra reikšmingos sprendžiant dėl kitų ginčijamų mokėjimų, atliktų po 2014 m. balandžio 17 d. Vien ta aplinkybė, jog po 2014 m. balandžio 17 d. atlikti ginčijami mokėjimai įvykdyti susijusių sandorių pagrindu, pati savaime nepanaikina jų vertinimo būtinumo pagal actio Pauliana instituto sąlygas. Tai ypač reikšminga atsižvelgiant į tai, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą situacija, įskaitant ir įmonės turimų lėšų kiekį ir skolinių įsipareigojimų sumą, gali kisti labai greitai, tai iš esmės ir įvyko nagrinėjamoje byloje, nes, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki UAB „Mineraliniai vandenys“ kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos BAB „Biofuture“ iškėlimo dienos (2014 m. spalio 6 d.) praėjo tik 172 dienos (bankroto byla buvo iškelta 2014 m. spalio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 12 d.)

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto taikymo tikslais sandoriais yra laikomi ir atskiri mokėjimai atliekami atitinkamos sutarties pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016, 24 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Todėl kiekvienas iš ginčijamų mokėjimų, atliktų BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. turi būti vertinami atskirai pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas (šios nutarties 26, 27 punktai). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip nurodyta šios nutarties 29 punkte, netyrė ir nevertino pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas kiekvieno iš mokėjimo ir netyrė bei nevertino konkrečių kiekvieno ginčijamo mokėjimo įvykdymo metu buvusių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-273-611/2018, plėtodamas praktiką dėl vieno iš actio Pauliana instituto kriterijų, pažymėjo, kad sprendžiant, ar įmonė suteikė vienam kreditoriui pirmenybę prieš kitus, turi būti nustatomi prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. nepažeisdama ir CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vertinant mokėjimus, atliktus BAB „Biofuture“ atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., pagal actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, be kita ko, gali turėti reikšmės aplinkybė, ar atlikdama ginčijamus mokėjimus BAB „Biofuture“ laikėsi CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo.  

 

Dėl CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo

 

35.       CK

 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato: skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).

37.       Pažymėtina, jog sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.9301 straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 31 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).

38.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai).

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 pažymėta, kad pagal CK 6.9301 straipsnį nustačius, jog skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atliko ginčijamą mokėjimą vienam iš kreditorių, turi būti įvertinta, ar ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvo kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kuriems pirmiausia turėjo būti atliekami mokėjimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 pakartota CK 6.9301 straipsnio taikymo taisyklė, kad turi būti nustatyta, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Teismas turi išsiaiškinti, kurie iš kreditorių turėjo seniausius reikalavimus ieškovei, kai ši atliko ginčijamą mokėjimą.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 išaiškinta, kad nors skolininkė atsiskaitymo metu neturėjo pirmos–ketvirtos eilės kreditorių, tačiau privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos tarp tos pačios penktos eilės kreditorių. Ieškovė kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo penktos eilės kreditorių, su kuriais privalėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove, todėl, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė tos pačios eilės kreditorių lygiateisiškumą. Padaryto pažeidimo nepašalina aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu skolininkė savo pasirinkimu atsiskaitė dar su keliais tos pačios eilės kreditoriais, kadangi atsiskaitė ne su visais kreditoriais, su kuriais CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo atsiskaityti laikydamasi kalendorinio eiliškumo.

41.       Nagrinėjamoje byloje kilo CK 6.9301 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, kai pagal sutartį yra vykdomi įsipareigojimai, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ir kurie atlikti vykdant tikslinės paskolos pagrindu kylančius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.9301 straipsnį, vertino, kad atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ginčijamas mokėjimas UAB „MV GROUP“ buvo atliktas vykdant tikslinės paskolos sąlygas, sprendė, jog BAB „Biofuture“ negalėjo savo nuožiūra spręsti, kaip panaudoti pagal tikslinę paskolą gautus pinigus, o privalėjo visiškai atsiskaityti su UAB „MV GROUP“, todėl ginčijamas mokėjimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčytini mokėjimai UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo atlikti vykdant prievoles pagal 2014 m. gegužės 16 d. maksimaliąja hipoteka užtikrintą 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad maksimaliosios hipotekos sutartis atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys užtikrino pirmumo teisę gauti reikalavimų pagal paskolos sutartį įvykdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien šia aplinkybe ir nenagrinėdamas kiekvieno ginčijamo mokėjimo pagal CK 6.9301 straipsnyje nustatytas sąlygas, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, darė išvadą, jog negalima konstatuoti, kad buvo pažeistas mokėjimų pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas eiliškumas. 

42.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti, kad pagal CK 6.9301 straipsnį įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie yra atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius iš tikslinės paskolos teisinių santykių, vykdymas pats savaime turi prioritetą prieš kitus mokėjimus. CK 6.9301 straipsnio turinys suponuoja, jog šio straipsnio taikymo tikslais nepakanka konstatuoti, kad mokėjimas atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu ir kad įsipareigojimas yra užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar yra atliekamas vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos pagrindu. Kaip nurodyta šios nutarties 37 punkte, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas.

43.       Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog konstatavus, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikantis CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto eiliškumo galėjo būti patenkintas ketvirtąja, jeigu hipotekos kreditorius yra gavęs vykdomąjį dokumentą, arba penktąja eile. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog hipotekos kreditorius buvo gavęs vykdomąjį dokumentą, BAB „Biofuture“ galėjo atsiskaityti su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ tik penktąja eile. 

44.       Ieškovė ginčija BAB „Biofuture“ mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, atliktus laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Todėl siekiant nustatyti, ar atsakovės BAB „Biofuture“ atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ nepažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, turi būti nustatyta, ar skolininkė kiekvieno konkretaus ginčijamo mokėjimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko kiekvieną iš ginčijamų mokėjimų nepažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto eiliškumo, įvertinus ir mokėjimus pačiai ieškovei. Analogiškai ir analizuojant atliktą mokėjimą UAB „MV GROUP“ turi būti įvertintos jo atlikimo aplinkybės ir sprendžiama, ar egzistuoja sąlygos teigti, kad atlikto mokėjimo metu buvo neatsižvelgta į CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir dėl šių aplinkybių egzistuoja pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsniodalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.9301 straipsnis, nustatantis mokėjimo dokumentų vykdymo eiliškumą, nesuteikia prioriteto patiems savaime mokėjimams, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka ar kurie yra atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos sutarties pagrindu; teismui vertinant aplinkybę, ar mokėjimas buvo atliktas nepažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto eiliškumo, esminę reikšmę turi dokumento, kurio pagrindu atliekamas mokėjimas, teisinė prigimtis (vykdomasis dokumentas ar kitas dokumentas, kurio pagrindu turi būti atliekamas mokėjimas) ir paties reikalavimo rūšis; taikant CK 6.9301 straipsnį turi būti nustatoma ne kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir atliekamas jos dydžio palyginimas, bet nustatoma, ar kiekvieno konkretaus ginčijamo atsiskaitymo vykdymo metu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir ar, esant šiai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

 

46.       CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.

47.       Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 35 punktą).

48.       Ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, teikia ir argumentus, susijusius su faktinių aplinkybių vertinimu ir nustatymu dėl atskirų ginčijamų mokėjimų. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, šios aplinkybės nebuvo vertintos ir nustatytos apeliacinės instancijos teisme, be to, šie argumentai susiję su fakto klausimais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, CK 6.9301 straipsnį, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi įvertinti ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, nurodytas šios nutarties 33 ir 44 punktuose.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

50.       Ieškovė prašo priteisti 5466,18 Eur advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

51.       Atsakovė UAB „MV GROUP“ patyrė 1573 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsakovė BUAB Biofuture“ prašo priteisti 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

52.       Kasacinis teismas patyrė 7,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

53.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                    Danguolė Bublienė

        

 

Alė Bukavinienė

 

 

Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CK
  • e2-755-265/2016
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • e3K-3-411-611/2017
  • CPK
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • 3K-3-17/2006
  • 3K-3-15/2010
  • 3K-3-419/2013
  • 3K-3-423/2007
  • 3K-3-167/2012
  • 3K-3-273-611/2018
  • CK6 6.112 str. Reikalavimo perėjimo regreso tvarka atvejai
  • 3K-3-179-611/2017
  • 3K-3-485/2010
  • 3K-7-130/2013
  • CK6 6.145 str. Restitucijos taikymo pagrindas
  • 3K-3-393/2012
  • 3K-3-313-403/2018
  • 3K-3-95-378/2015
  • 3K-3-40-219/2017
  • e3K-3-158-219/2017
  • 3K-P-311/2012
  • 3K-3-3-695/2017
  • 3K-3-697-248/2015
  • e3K-3-172-916/2016
  • e3K-3-458-687/2018
  • CPK 361 str. Teismo nutarties (nutarimo) turinys