Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-17][nuasmenintas sprendimas byloje][2-310-1030-2020].docx
Bylos nr.: 2-310-1030/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Rumpiškės" 141785769 atsakovas
Kategorijos:
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
3.2.4.9.3.1. Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.1. Bendrosios nuostatos.
3.1. Bendrosios nuostatos.
2.2.2.3.1. Viešieji juridiniai asmenys
2.1.5.1. Ieškinio senaties terminai
2.1. Bendrosios nuostatos
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
2.2.2. Juridiniai asmenys
2.2. Asmenys
2.1.5.1.2.2. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais
2.1.5.1.2. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
3.2.1.3. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
3.2.4.9.3. Rašytiniai įrodymai
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
2.2.2.3. Juridinių asmenų rūšys
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.1.5. Ieškinio senatis
3.1.7.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6. Teismo sprendimas
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos
2.2.4.4.7. dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės
2.2.2.3.1.10. Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
3.1.7.13. Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai

?

Civilinė byla Nr. 2-310-1030/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00743-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 2.2.2.3.1.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,

sekretoriaujant I. V. ir S. M.,

dalyvaujant ieškovams V. J. M. ir O. J.,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui A. V.,

tretiesiems asmenims I. S., L. G., A. L., L. K., V. D., R. S., S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. M. ir O. J. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rumpiškės“ dėl visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., L. G., A. L., L. K., V. D., R. S., S. R..

 

Teismas

 

nustatė:

 

Ieškovai V. J. M. ir O. J. ieškiniu (1 t., b. l. 65-71) prašo teismo panaikinti 2018 m. sausio 26 d. DNSB „Rumpiškės“ pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime, įskaitant narius, kurie nuomonę iš anksto išreiškė raštu, dalyvavo 198 bendrijos nariai iš 509 bendrijos narių (49 nariai užsiregistravo susirinkime, 149 nariai savo nuomonę iš anksto išreiškė raštu). Taigi susirinkime dalyvavo daugiau nei 1/4 bendrijos narių, tai atitinka reikalavimus, keliamus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, nustatytus Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 11 straipsnio 4, 5 dalyse, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nustatytų klausimų. Ieškovų manymu, bendrijos valdymo organai gali būti renkami tik visuotiniame susirinkime, be išankstinės nuomonės pareiškimo lapų. Susirinkime dalyvaujant 49 nariams, kvorumo nebuvo, nes rinkti valdymo organų pagal išankstinės nuomonės lapus negalima. Susirinkimo organizatoriai pagal paskelbtą susirinkimo darbotvarkę susirinkimo metu nutraukė balsavimą nuo 5 iki 8.3 punkto. Susirinkime nebuvo pilnos – trijų narių – balsų skaičiavimo komisijos, o į balsų skaičiavimo komisiją išrinkti O. C. ir S. S. balsavimo lapų neskaičiavo. Ieškovai taip pat teigia, kad nuomonės pareiškimas raštu buvo organizuotas netinkamai, su esminiais pažeidimais, rezultatai buvo galimai suklastoti, ir susirinkime ar po jo pridėti papildomi nežinomo kiekio išankstinės nuomonės pareiškimo lapai.

Susirinkimo metu V. D. paskelbė apie organizuotą iš anksto nuomonės pareiškimą raštu ir tai, kad iš anksto raštu nuomonę pareiškė 128 bendrijos nariai, bet protokole ir registracijos žurnale nurodyta, kad iš anksto raštu nuomonę pareiškė 149 bendrijos nariai, o VĮ „Registrų centras“ pateiktas 100 bendrijos narių iš anksto pareiškusių nuomonę skaičius. Susirinkime buvo paskelbta, kad valdyba neišrinkta, nes neužteko kvorumo, taip pat kad nepatvirtinta ataskaita. Ieškovai taip pat nurodo, kad susirinkime dalyvavę 49 bendrijos nariai net nebalsavo už 5-8.3 darbotvarkės punktus.

Susirinkimui pirmininkavęs S. R., pasibaigus susirinkimui, prašė pateikti susipažinimui visus su susirinkimu susijusius dokumentus (dalyvių sąrašus, išankstinės nuomonės pareiškimo lapus, iš anksto nuomonę pareiškusių narių registracijos žurnalą, negaliojančių išankstinės nuomonės pareiškimo lapų sąrašą) tam, kad juos suskaičiuoti ir ant jų pasirašyti. Tačiau šie dokumentai pateikti nebuvo. Dėl šių dokumentų pateikimo S. R. ir kiti bendrijos nariai raštu kreipėsi į bendrijos valdymo organus 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 28 d., tačiau iki 2018 m. kovo 30 d. jiems dokumentai nebuvo pateikti. Tuomet S. R. pateikė savo 2018 m. sausio 31 d. savo surašytą ir pasirašytą protokolą, į kurį jokio atsakymo negavo.

Naujai išrinkta bendrijos pirmininkė L. G. įregistravo 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, pasirašytą sekretorės L. K., 2018 m. vasario 5 d. aktą dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus, kurį, ieškovų teigimu, surašė neįgalioti asmenys ir kuriame nurodyti melagingi faktai, kad S. R. piktybiškai atsisakė pasirašyti protokolą. Ieškovai pažymi, kad tinkamai pirmininko ir sekretoriaus nepasirašytas protokolas nepatvirtina visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų.

Susipažinę su iš VĮ „Registrų centro“ gautais dokumentais, ieškovai mano, kad išankstinės nuomonės pareiškimo lapų skaičius neatitinka tikrovės.

Ieškinyje taip pat teigiama, kad 2017 m. gruodžio 1 d. bendrijos valdybos susirinkimo protokole nurodytiems darbotvarkės klausimams nėra galiojantis, nes Ž. M. ir G. M. nėra valdybos nariai, o likę valdybos nariai darbotvarkei patvirtinti neturėjo kvorumo. Metinės veiklos ataskaitos svarstymas turėjo vykti prieš tai esant pateiktai revizoriaus išvadai.

Dėl termino ieškiniui pareikšti ieškovai nurodo, kad 2018 m. lapkričio mėn. S. R., gavęs iš administracinio teismo visus dokumentus, su jais supažindino ieškovus.

 

Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ pateikė teismui atsiliepimą (2 t., b. l. 143-147), kuriame prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesiu ieškinio senaties terminas. Bendrąja prasme ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia  asmens sužinojimas apie galimai pažeistas jo teises. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose (administracinėje byloje Nr. I-3297-243/2018) jau 2018 m. kovo 19 d. registruotas S. R. prašymas dėl įpareigojimo išregistruoti juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens valdymo organų narių (bendrijos/valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus. Šiame prašyme (skunde) pridėti visi ginčijami dokumentai, t. y. 2018 m. sausio 26 d. protokolas bei kt. Tai reiškia, jog S. R. apie tariamus protokolo pažeidimus žinojo dar gerokai iki nurodytos datos. Vadinasi, tariami pažeidimai ieškovams taip pat buvo žinomi gerokai anksčiau nei deklaruojama šiame ieškinyje. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčijamo protokolo turinys ieškovams tapo žinomas nuo jo surašymo (paskelbimo) momento, todėl byloje nėra ir negali būti ginčo, jog ieškovai yra praleidę senaties terminą.

Nepaisant taikytino ieškinio senaties termino, atsakovė mano, kad ieškinys atmestinas ir kitais pagrindais. Atsakovės nuomone, didžioji dalis argumentų yra paremti išimtinai ieškovų samprotavimais, kurie nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, pavyzdžiui, didelė dalis ieškovų argumentų skamba taip: „galimai suklastoti“, konfliktiškas būdas“, negavo atsakymo“, „pridėti neaišku kokie išankstinės nuomonės pareiškimo lapai“, „žmonių pateikti melagingi faktai“ ir t.t. Ieškinyje taip pat nenurodyta, kokie konkrečiai buvo išankstinės nuomonės pareiškimo lapų surašymo esminiai, šiurkštūs pažeidimai ir kokią reikšmę jie turėjo.

Atsakovės nuomone ieškovų teiginiai, kad 2018 m. sausio 26 d. susirinkime dalyvavo 49 bendrijos nariai, todėl nebuvo kvorumo, nes rinkti valdymo organą pagal išankstinės nuomonės išreiškimo lapus negalima, teisiškai nepagrįsti. 2017 m. gruodžio 15 d. susirinkimas neįvyko dėl to, jog nesusirinko reikiamas narių skaičius, todėl 2018 m. sausio 26 d. surengtas pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Kaip minėta, pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. sausio 26 d. protokolo, pakartotiniame susirinkime dalyvavo 198 bendrijos nariai (49 užsiregistravo susirinkime, 149 savo nuomonę pareiškė iš anksto raštu) iš 509 bendrijos narių. Tai reiškia, jog pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 38,90 procento bendrijos narių, t. y. daugiau nei 1/4 narių, tai atitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) reikalavimus. Taigi 2018 m. sausio 26 d. susirinkime kvorumas buvo, o iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime. Todėl ieškinio teiginiai, dėl kvorumo nebuvimo ir asmenų, pareiškusių išankstinę nuomonę raštu, laikymo nedalyvaujančiais susirinkime yra absoliučiai nepagrįsti.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią bendrijos valdymo organai gali būti renkami tik tiesiogiai visuotiniame susirinkime. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalis numato tik vieną išimtį  bendrijos valdymo organai laikomi išrinktais tik jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių. Įstatyme niekur nėra nurodytą, jog renkant valdymo organus, išlanksto nuomonę raštu pareiškusių bendrijos narių balsai nėra įskaitomi į balsavimo rezultatus. Toks draudimas nėra numatytas ir DNSB „Rumpiškės“ įstatuose. Taigi, ieškovai siekdami palankaus sau teismo sprendimo, nepagrįstai įstatymo nuostatas interpretuoja tai, kaip naudinga jiems. Organizuojant bendrijų visuotinius narių susirinkimus, bendrijos nariai gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę savo nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Ši bendrijos narių teisė, kaip minėta, įtvirtinta DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje ir DNSB „Rumpiškės“ įstatų 36 punkte. Visai kita bendrijos sprendimų priėmimo procedūra  balsavimas raštu, kai bendrijos nariai sprendimus priima balsuodami raštu, nesušaukus visuotinio narių susirinkimo. Šią tvarką reglamentuoja DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalis. Balsavimo raštu tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju bendrijoje buvo organizuojama ne balsavimo raštu priimant sprendimus procedūra, bet visuotinis narių susirinkimas, kurio dalyviai galėjo iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Taigi valdybos nariai, kaip ir bendrijos pirmininkas, buvo išrinkti teisėtai, laikantis visų įstatyme keliamų reikalavimų.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad už kandidatę į pirmininkus balsavo 134 nariai iš 198 (68 proc.). Vadinasi, DNSBĮ 11 str. 7 d. reikalavimai, už sprendimus išrinkti bendrijos pirmininką turi balsuoti daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, buvo išlaikyti. Analogiškai buvo išrinkti ir kiti 4 valdybos nariai, todėl nėra pagrindo teigti, kad renkant bendrijos pirmininką ar valdybos narius buvo pažeisti DNSBĮ 11 str. 7 d. nuostatai.

Atsakovė sutinka, kad 2018 m. sausio 26 d. protokolas yra pasirašytas tik susirinkimo sekretorės L. K. ir nepasirašytas susirinkimo pirmininko S. R.. Tokia faktinė situacija susiklostė dėl to, jog tik dėl S. R. žinomų priežasčių, jis protokolą pasirašyti atsisakė. Reaguojant į šį S. R. veiksmą, bendrijos valdybos narys G. M., bendrijos narys Ž. M. ir bendrijos pirmininkė L. G. 2018 m. vasario 5 d. sudarė aktą, kuriame nurodė, jog 2018 m. sausio 26 d. visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininkas S. R. atsisakė pasirašyti susirinkimo protokolą. Ši aplinkybė nedaro ir negali daryti ginčijamo protokolo negaliojančiu ir nėra pagrindas spręsti, jog sprendimai, kurie įforminti skundžiamame protokole yra neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams. Kitaip bendrija niekada negalėtų priimti kolektyvinių sprendimų, todėl bet kuris asmuo tyčia galėtų kenkti bendrijai. Dėl to bendrijos valdymo organai būtų likę neįregistruoti ir bendrija būtų likusi be teisėto savo vadovo, tai reiškia, jog iš esmės bendrijos veikla būtų neįmanoma. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad S. R. yra buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas. Tokie jo veiksmais, kaip atsisakymas pasirašyti protokolą, vertintini kaip tyčiniai, siekiant destabilizuoti padėtį bendrijoje. Šiuo metu DNSB „Rumpiškės“ ir S. R. bylinėjasi kitoje civilinėje byloje dėl žalos bendrijai padarymo, todėl S. R. turi tiesioginį suinteresuotumą įvesti chaoso į bendrijos gyvenimą. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti vertinant S. R. parašo nebuvimą ant 2018-01-26 protokolo.

Atsakovė taip pat pažymi, kad 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinį narių susirinkimą ir 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą sušaukė susirinkimo organizatoriai, atitinkantys DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl teiginiai, kad susirinkimą sušaukė ar darbotvarkę sudarė „apsišaukėliai“ nepagrįsti. Visa informacija apie vyksiantį DNSB „Rumpiškės“ narių pakartotinį visuotinį susirinkimą buvo paskelbta kiekvieno daugiabučio namo laiptinės skelbimų lentoje ir interneto svetainėje www.rumpiskes.lt, taip pat informaciniai pranešimai buvo įdėti į pašto dėžutes visiems ir tai užfiksuota akte, kaip tai numato DNSB „Rumpiškės“ įstatų 75.3 punktas.

 

Teismo posėdyje ieškovai, atsakovės atstovas ir tretieji asmenys davė paaiškinimus ir atsakė į teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų klausimus.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškinys atmetamas.

 

Dėl ieškinio senaties

 

Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ nagrinėjamoje byloje prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovai DNSB „Rumpiškės“ bendrijos narė O. J. ir pagal įgaliojimą veikiantis V. J. M. (3 t., b. l. 121-122) kreipėsi į teismą, ginčydami DNSB „Rumpiškės“ 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą (1 t., b. l. 101-107).

Pagal ginčijamą protokolą šiame pakartotiniame visuotiniame bendrijos susirinkime buvo svarstyti klausimai dėl susirinkimo pirmininko ir sekretorės rinkimų, metinės 2016 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo, revizoriaus, bendrijos pirmininko, valdybos narių rinkimo, bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo, įgaliojimo pasirašyti darbo sutartį su pirmininku, 2018 m. metinės bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo, civilinio ieškinio S. R. dėl žalos atlyginimo pareiškimo. Taigi, ieškovai, ginčydami protokolą, iš esmės ginčija minėtais klausimais priimtus bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimus.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ieškiniams dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog išdėstytas teisinis reguliavimas reiškia ir tai, kad ieškinio senaties terminas bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimams apskųsti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamus sprendimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017; 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad ieškovai, ginčydami 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą, į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo protokolo surašymo.

Vertinant, ar ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jie savo sužinojimą apie ginčijamo protokolo turinį ieškinyje sieja su tuo, kada šio protokolo turinys tapo žinomas S. R.. Teismo nuomone, tikėtina, kad dėl ginčijamo protokolo turinio ieškovai ir tretysis asmuo S. R. dalijosi informacija. Iš bylos medžiagos ir ieškovų bei trečiojo asmens S. R. paaiškinimų matyti, kad po 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo ieškovai ir tretysis asmuo S. R. kartu teikė prašymus susipažinti su minėto susirinkimo medžiaga (t. 1, b. l. 89-93). Kita vertus, teismas kritiškai vertina ieškovų poziciją, kad S. R., gavęs iš administracinio teismo visus dokumentus, su jais supažindino ieškovus tik 2018 m. lapkričio mėn. Kaip nurodyta atsakovės atsiliepime ir kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), dar 2018 m. kovo 19 d. S. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (administracinė byla Nr. I-3297-243/2018, apeliacinėje instancijoje bylos Nr. A-838-502/2020), pareiškimu prašydamas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą išregistruoti juridinių asmenų registre 2018 m. vasario 20 d. įregistruotus juridinio asmens DNSB „Rumpiškės“ valdymo organų narių (bendrijos/valdybos pirmininko ir valdybos narių) duomenų pakeitimus. S. R. pareiškime nurodoma, kad registro duomenų tvarkytojui jis pateikė pranešimą dėl juridinio asmens duomenų įregistravimo neteisėtumo, nes bendrijos visuotinio susirinkimo protokolas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepasirašytas susirinkimo pirmininkaujančio asmens, bendrijos valdymo organai išrinkti pažeidžiant teisės aktuose nustatytą kvorumo reikalavimą. VĮ „Registrų centras“ savo atsiliepime minėtoje administracinėje byloje nurodo, kad S. R. prašymą dėl bendrijos valdymo organų narių įregistravimo neteisėtumo gavo 2018 m. vasario 28 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovų nurodomas tretysis asmuo S. R. apie minėtame pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimtus ir viešame registre įregistruotus sprendimus žinojo jau 2018 m. vasario mėn. Todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad šia informacija su ieškovais tretysis asmuo S. R. pasidalijo tik 2018 m. lapkričio mėn., kai administraciniame teisme jau buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Kartu pabrėžtina, kad, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Taigi nagrinėjamu atveju įvertintina, kada patys ieškovai sužinojo ar, kaip apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantys asmenys, turėjo sužinoti ginčijamo protokolo turinį ir apie pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad abu ieškovai asmeniškai dalyvavo susirinkime (3 t., b. l. 43-44). Iš byloje esančio ieškovų ir kitų bendrijos narių pasirašyto skundo (1 t., b. l. 94-95) matyti ieškovai ginčijamo protokolo negaliojimu šioje civilinėje byloje keliamais aspektais buvo įsitikinę dar 2018 m. vasario 5 d., t. y. minėto skundo pasirašymo dieną.

Taip pat pažymėtina, kad juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui ginčijamas protokolas pateiktas 2018 m. vasario 9 d., o jo pagrindu duomenys šiame registre įregistruoti 2018 m. vasario 20 d. (2 t., b. l. 152). Todėl, teismo nuomone, viešajame registre esantys duomenys ir dokumentai jau 2018 m. vasario mėn. buvo prieinami jais suinteresuotiems asmenims, jei jie apdairiai ir rūpestingai būtų naudojęsi savo teisėmis.

Pabrėžtina ir tai, kad ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie ginčijamų sprendimų turinį, o ne su visų reikiamų duomenų ir dokumentų šiems sprendimams užginčyti surinkimu, kuris priklauso nuo ieškovų aktyvumo ir valios.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Pažymėtina, kad ieškovai dėl protokolo nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus metams nuo ginčijamo protokolo surašymo, pirmiau išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad apie ginčijamo protokolo turinį ieškovai sužinojo ir turėjo sužinoti 2018 m. vasario mėn., ieškovų teiginys, kad apie ginčijamą protokolą jie sužinojo vėliau grindžiamas tik jų paaiškinimais, jokių svarbių priežasčių ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovai per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė teismine tvarka ginčyti pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo ir šiame susirinkime priimtų sprendimų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir, atsakovei prašant taikyti šį terminą, yra teisinis pagrindas ieškovų ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo

 

Kasacinio teismo vertinimu, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Kasacinis teismas sprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Kasacinio teismo vertinimu, vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

Nors ieškovų ieškinys yra atmetamas tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas senaties termino atnaujinimo klausimą turi spręsti, be kita ko, atsižvelgdamas į ginčo esmę ir teisingumo imperatyvą, pasisako ir dėl pagrindinių ieškovų ieškinio argumentų, sudarančių ginčo esmę.

Visų pirma, ieškovai teigia, kad, priimant bendrijos sprendimus dėl pirmininko ir valdybos narių išrinkimo, nebuvo kvorumo, nes bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai negalėjo būti renkami, iš anksto pareiškiant nuomonę raštu.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos visuotinio susirinkimo šaukimo, organizavimo ir sprendimų jame priėmimo tvarka yra reglamentuojama DGNKPPSBĮ 11 straipsnyje. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių; jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę; pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo metu DNSB „Rumpiškės“ buvo yra 509 nariai (t. 3, b. l. 116-129). Taigi pakartotiniame visuotiniame susirinkime turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 128 nariai. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl to, kad į 2018 m. sausio 26 d. pakartotinį visuotinį susirinkimą buvo atvykę 49 bendrijos nariai. Pagal į bylą pateiktą suvestinę (t. 2, b. l. 196-200) iš anksto savo nuomonę raštu bendrijos visuotiniame susirinkime svarstytais klausimais pareiškė 149 bendrijos nariai.

Nors ieškovai teigia, kad dalį išankstinio nuomonės pareiškimo lapų susirinkimo metu pildė jų nurodytas asmuo, tačiau pažymėtina, kad jie patys patvirtino, kad tiesiogiai nematė, kas buvo rašoma, taip pat byloje nėra jokių konkrečių patikimų duomenų, kurie išankstinio nuomonės pareiškimo lapai yra suklastoti ir neatitinka atitinkamo bendrijos nario valios.

DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų; iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Taigi atsakovė pagrįstai iš anksto raštu nuomonę pareiškusius asmenis įtraukė į dalyvavusių visuotiniame susirinkime asmenų skaičių kvorumui nustatyti ir pagrįstai nustatė, kad kvorumas pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimti sprendimus buvo.

Ieškovai iš esmės abejoja, ar buvo kvorumas DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytiems klausimams spręsti. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). O minėto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų; balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Taigi bendrijos narių sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo negali būti priimami balsavimą organizuojant raštu.

pirmiau nurodytų ir kitų balsavimo suvestinės (t. 2, b. l. 196-200) duomenų matyti, kad, neįskaičiavus iš anksto nuomonę raštu pateikusių asmenų, kvalifikuotos balsų daugumos (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 7 dalyje) sprendimams dėl pirmininko ir valdybos narių išrinkimo nebūtų buvę.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje atsikerta tuo, kad ieškovai nepagrįstai tapatina nuomonės pareiškimą raštu, organizuojant visuotinį susirinkimą, ir balsavimą raštu, visuotinio susirinkimo neorganizuojant. Teismas, įvertinęs DGNKPPSBĮ 11 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 pateiktus išaiškinimus, kitą teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-603/2019), atsakovės pozicijai pritaria.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 atmetė kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos balsavimo raštu taisyklės turi būti taikomos bendrijos įstatuose nustatytai nuomonių pareiškimo iš anksto tvarkai; balsavimo raštu tvarka, nustatyta teisės aktuose, taikoma kitai situacijai, kai vietoj susirinkimo organizavimo vykdomas balsavimas raštu, todėl minėtos nuostatos nepaneigia įstatais patvirtintos balsavimo iš anksto tvarkos taikymo.

Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ir CK, ir DNSBĮ yra privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kurie nurodytose teisės normose dispozityviai reglamentuoja savininkų valios, priimant sprendimus, išreiškimo būdą. Vienu atveju savininkai tiesiogiai išreiškia savo valią susirinkime, kitu atveju – susivieniję į bendriją narių susirinkime, t. y. veikdami teisiškai organizuotame darinyje pagal jo nustatytas taisykles. CK ir DNSBĮ nuostatos, būdamos privatinės ir dispozityvios, nevaržo savininkų bendrijos narių teisės susitarti ir įgyvendinti valios išreiškimo savininkų kompetencijai priskirtais klausimais kitais būdais, nei nustatyta įstatyme, jeigu tik šie būdai nepažeidžia įstatymo imperatyvų. Priešingu atveju jie nesukurtų teisinių padarinių ir būtų niekiniai. Nei CK, nei DNSBĮ nedraudžia savininkams valios išreiškimo būdų ar formų dėl sprendimo raštu tuo atveju, jeigu yra organizuojamas susirinkimas. Tokia situacija CK ir DNSBĮ nereglamentuota, bet ji nedraudžiama, todėl savininkų sprendimai sukuria jiems teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai bendrijos nuostatais galima įtvirtinti taisykles, kaip iš anksto gali būti teikiama bendrijos nario nuomonė raštu bendrijos susirinkime balsuojamu klausimu.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-604-603/2019 taip pat pažymėta, kad išankstiniu nuomonės pareiškimu laikomas toks atvejis, kai bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka iš anksto raštu pareiškia savo nuomonę dėl visuotiniame bendrijos narių susirinkime svarstytinų klausimų ir fiziškai jame nedalyvauja, o iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 4 dalis); bendrijos narių balsavimas raštu yra toks atvejis, kuomet vykdomas balsavimas dėl bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskiriamų klausimų, tačiau nešaukiant surinkimo.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 12 dalyje, aiškinant ją kartu su šio straipsnio 7 dalimi, yra numatytos balsavimo raštu (kai visuotinis susirinkimas neorganizuojamas) išimtys, tačiau įstatyme nėra numatyta išimčių dėl klausimų, kuriais gali būti iš anksto pateikiama nuomonė raštu, kai visuotinis susirinkimas organizuojamas.

Pažymėtina ir tai, kad DNSB „Rumpiškės“ įstatų 29 punkte (t. 1, b. l. 116) yra numatyta, kad į visuotiniame susirinkime dalyvaujančių asmenų skaičių yra įskaitomi iš anksto savo nuomonę raštu pareiškę savo nuomonę bendrijos nariai, išskyrus „įstatymo nustatytas išimtis susirinkimo darbotvarkės klausimais“. Pirmiau išdėstytais argumentais konstatavus, kad, įstatyme nėra numatytų išimčių dėl klausimų, kuriais bendrijos nariai, esant organizuojamam visuotiniam susirinkimui, gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu, nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju buvo pažeista minėta DNSB „Rumpiškės“ įstatų nuostata.

Įvertinęs teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju, kai buvo organizuojamas visuotinis susirinkimas, iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus, o balsuoti, iš anksto reikšdami nuomone raštu, bendrijos nariai galėjo taip pat ir bendrijos pirmininko bei valdybos narių išrinkimo klausimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kvorumo buvimo aspektu nėra pagrindo abejoti ginčijamo bendrijos protokolo ir visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu.

Ieškovai taip pat teigia, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkę patvirtino netinkamas subjektas, nes Ž. M. ir G. M. nebuvo valdybos nariais. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. valdybos susirinkimo protokoline nutartimi (t. 1, b. l. 72) buvo nutarta pritarti 2017 m. gruodžio 15 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimams, t. y. buvo patvirtinta visuotinio susirinkimo darbotvarkė. Pažymėtina, kad teisės aktai nereikalauja, kad, neįvykus visuotiniam susirinkimui, pakartotiniam susirinkimui turėtų būti tvirtinama nauja darbotvarkė. Minėtą 2017 m. gruodžio 1 d. protokolą pasirašė valdybos nariai – V. D., Ž. M., G. M. ir A. L.. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad visi 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą priėmę asmenys jo priėmimo metu buvo DNSB „Rumpiškės“ valdybos nariais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu susirinkimo sušaukimo tvarka būtų buvusi pažeista.

Ieškovai ieškinyje nurodo ir tai, kad ginčijamas protokolas buvo pasirašytas tik susirinkimo sekretorės. Dėl šio klausimo jau yra pasisakyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3297-243/2018. Šiame įsiteisėjusiame sprendime konstatuota, kad aplinkybė, kad 2018 m. sausio 26 d. pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 1 ir kitus dokumentus atsisakė pasirašyti bendrijos susirinkime pirmininkaujantis asmuo – pareiškėjas S. R., nėra pagrindas spręsti, jog bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimti sprendimai, kurie įforminti 2018 m. sausio 26 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole Nr. 1, yra neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovai, ginčydami minėtą protokolą, yra praleidę ieškinio senaties terminą, be to, nenustačius kitų protokolo negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo šiuo aspektu abejoti ginčo protokolo teisėtumu.

Kaip minėta, ieškovų ieškinys yra atmetamas tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl teismas pasisako tik dėl pagrindinių ieškovų ieškinio argumentų, sudarančių ginčo esmę, kurie, konstatavus esminius sprendimų priėmimo pakartotiniame visuotiniame susirinkime pažeidimus sudarytų prielaidas spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Todėl dėl kitų ieškovų argumentų ir samprotavimų teismas plačiau nepasisako.

 

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai nagrinėjamu atveju ženkliai praleido ieškinio senaties terminą, jokių svarbių jo praleidimo priežasčių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, teismas nenustatė, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, lemtų teismo pareigą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmetamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė DNSB „Rumpiškės“ rašytiniais įrodymais pagrindė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 148; t. 3, b. l. 74-75).

Pažymėtina, kad, ieškovų manymu, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų atsakovei negali būti priteistos, nes bendrija negali naudoti savo lėšų teisminiams ginčams su savo nariais, be to, visuotinis bendrijos narių susirinkimas nėra davęs sutikimo naudoti bendrijos lėšas advokato padėjėjo teisinei pagalbai nagrinėjamoje byloje apmokėti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovai ginčijo bendrijos visuotinio narių susirinkimo, kuris yra aukščiausias bendrijos organas ir nepriskiriamas prie bendrijos valdymo organų (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 1, 2 dalys), sprendimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamas teisminis ginčas patenka į DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų ginčų apimtį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015 yra konstatavęs, kad DGNKPPSBĮ, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, netaikytinas, kai ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, be to, šio įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas naudoti, o ne atlyginti kitos šalies bylinėjimosi procese jau patirtas išlaidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos dalyku nėra DNSB „Rumpiškės“ lėšų panaudojimo, apmokant teisines paslaugas, teisėtumas. Todėl nėra teisinio pagrindo paneigti atsakovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovų ieškinį atmetus.

Ieškinį atmetus, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina po 400 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rumpiškės“ iš ieškovo V. J. M. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Rumpiškės“ iš ieškovės O. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                Monika Lapukaitė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-7-34/2011
  • 3K-3-425-686/2015
  • 3K-3-328-219/2017
  • e3K-3-206-684/2020
  • CPK
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 3K-3-436/2007
  • 3K-3-449/2009
  • 3K-3-170/2010
  • 3K-3-516/2010
  • e3K-3-421-1075/2018
  • 3K-3-393/2012
  • 3K-3-460-915/2015
  • 3K-3-112/2013
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • 3K-3-409-695/2019
  • e2A-604-603/2019
  • CK1 1.136 str. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
  • I-3297-243/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-499-313/2015