Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-239-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-239/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civiline byla Nr

    Civiline byla Nr. 3K-3-239/2011

    Proceso Nr.  nesuteiktas

    Procesinio sprendimo kategorijos:

       54.3, 44.5.1, 44.6, 42.3 (S)

 

 

 

               LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

               N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

               2011 m. gegu˛es 17 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Sigito Gureviciaus (pranešejas) Gintaro Kry˛eviciaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudenaites,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo A. Kojelavicienes firmos „Nilara“ kasacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 8 d. nutarties per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškovu A. A. A., G. B., G. B., L. B., V. B., R. B., H. B., D. D., L. B., I. G., I. G., J. G., I. K., A. K., F. L., J. L., D. M., S. M., V. M., D. M., A. M., A. S., A. S., R. T., R. V., A. V., R. V., J. V. ieškini atsakovui A. Kojalavicienes firmai „Nilara“ del nesuteiktu turizmo paslaugu kompensavimo, turtines ir neturtines ˛alos atlyginimo; tretieji asmenys – N. Bycenkienes individuali imone „Kretingos Deja“, Lietuvos valstybes tarnautoju profesine sajunga.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I. Ginco esme

 

Ieškovai teismo praše priteisti iš atsakovo A. Kojalavicienes firmos ,,Nilara“ po 462 Lt ˛alos atlyginimo ir po 1000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo bei papildomai po 67,50 Lt turtines ˛alos atlyginimo ieškovams S. M., R. T., D. M. ir J. G. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal turizmo paslaugu teikimo sutarti, sudaryta su Lietuvos valstybes tarnautoju profesine sajunga, organizavo ieškovu kelione i Olandija. U˛ kelione ieškovai sumokejo atsakovui po 1150 Lt. Ieškovai nurode, kad jie keliones metu patyre stresa del nesklandumu, susijusiu su autobusu, del kuriu kelione u˛truko viena diena ilgiau nei buvo numatyta, nebuvo aplankyta dalis programoje numatytu objektu, patirta daug nepatogumu, taip ieškovams padaryta neturtine ˛ala. Kadangi buvo aplankyta tik dalis numatytu objektu, apgyvendinimo ir ve˛imo paslaugos buvo netinkamos kokybes, tai ieškovai praše iš atsakovo priteisti po 462 Lt turtines ˛alos atlyginima, taip pat po 67,50 Lt keliones i Amsterdama išlaidu turejusiems ieškovams.

Kasaciniame skunde keliami klausimai del atsakomybes u˛ turizmo paslaugu teikimo sutarties netinkama vykdyma galimu subjektu ir šios atsakomybes pagrindus reglamentuojanciu teises normu aiškinimo bei taikymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2009 m. gruod˛io 22 d. sprendimu ieškini tenkino visiškai.

Teismas nustate, kad atsakovas 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugu  teikimo sutartimi, sudaryta su treciuoju asmeniu Lietuvos valstybes tarnautoju profesine sajunga, isipareigojo organizuoti kelione pagal nurodyta keliones programa. Atsakovas sudare autobuso nuomos sutarti su treciuoju asmeniu N. Bycenkienes II „Kretingos Deja“, isipareigojusiu skirti turistini autobusa kelionei patvirtintu maršrutu. Keliones metu – 2008 m. baland˛io 24 d. – treciojo asmens autobusa sulaike Magdeburgo policijos pareigunai. 2008 m. baland˛io 25 d. 21 val. buvo  atsiustas  kitas autobusas, kuris 2008 m. baland˛io 26 d. sugedo. Kretingos rajono apylinkes teismo isiteisejusiu 2009 m. vasario 25 d.  sprendimu A. Kojalavicienes firmai ,,Nilara“ iš N. Bycenkienes II „Kretingos Deja“ del netinkamo autobuso nuomos sutarties vykdymo priteistas nuostoliu atlyginimas. Ivertines nustatytas aplinkybes nagrinejamoje byloje, atsi˛velges i tai, kad buvo aplankyta tik 28,6 proc. numatytu objektu, kelione lydejo nuolatiniai nesklandumai (policijos pareigunams sulaikius autobusa, turistai 3,5 val. lauke kito autobuso, kuriame buvo ma˛iau vietu nei keleiviu, del to kilo konfliktu, autobuse neveike šildymo ir kondicionavimo sistema, sugedo antrasis autobusas, kelione neplanuotai pratesta dar vienai dienai) teismas konstatavo, kad turizmo paslaugu teikimo sutarties vykdymas neatitiko turistu protingu lukesciu ir sprende, jog keliones organizatorius privalo atlyginti turistu patirta turtine ir neturtine ˛ala (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis). Teismas nurode, kad ieškovu su treciuoju asmeniu, suteikusiu keliones  organizatoriui autobusa, nesiejo jokie  teisiniai santykiai, todel teisine atsakomybe del netinkamos kokybes paslaugu taikoma keliones organizatoriui (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis), taigi ieškovai igijo teise reikalauti atlyginti ˛ala iš atsakovo. Atsi˛velgdamas i del atsakovo netinkamo sutarties vykdymo ieškovu patirta stresa, neišsipild˛iusius ju pagristus ir protingus lukescius, teismas ieškovu prašoma priteisti 1000 Lt neturtines ˛alos atlyginima vertino kaip adekvatu patirtai ˛alai.

 

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. lapkricio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 22 d. sprendima paliko nepakeista.

Teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdestytais motyvais ir papildomai pa˛ymejo, kad A. Kojalavicienes firmos „Nilara“ ir Lietuvos valstybes tarnautoju profesines sajungos 2008 m. kovo 16 d. turizmo paslaugu  teikimo sutartis vertinama kaip sudaryta treciuju asmenu – turistu – naudai, todel tinkamo prievoles ivykdymo turi teise reikalauti ir patys turistai, t. y. ieškovai, taigi kolegija sprende, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas tinkamu ieškovu (CK 6.191 straipsnis). Pagal šia sutarti atsakovas, isipareigojes organizuoti turistine kelione pagal prideta programa, prisieme visas turistines keliones organizatoriaus pareigas, t. y. iš anksto organizavo turizmo paslaugu rinkini, kuri sudare ve˛imo bei apgyvendinimo paslaugos. Del to atsakovas pagristai pripa˛intas keliones organizatoriumi, net jei jis reguliariai nesiverte turizmo verslu ir viešai nesiule teikti turizmo paslaugu. Valstybinio turizmo departamento atsakovui išduoto kelioniu agenturos pa˛ymejimo neatitiktis faktiškai jo vykdomai veiklai negali šalinti atsakovo atsakomybes u˛ netinkamai atliktas keliones organizatoriaus paslaugas. Verslininko sutartine atsakomybe atsiranda be kaltes (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Paslaugu teikejas, pasitelkes treciuosius asmenis, pats atsako u˛ tinkama sutarties ivykdyma klientui (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Teiseju kolegija pa˛ymejo, kad atsakovas negalejo pagristi jo suteiktos ekskursijos po Hildesheima alternatyvumo neaplankytam angliškajam parkui Keukenhofe, Amsterdamui, Hagai ir Bremenui, o kitus atsakovo veiksmus - autobuso nuoma Olandijoje, papildoma nakvyne Roterdame, turistu perve˛ima iš Roterdamo i Slubica vertino tik kaip sutartiniu isipareigojimu tolesni vykdyma. Kretingos rajono apylinkes teismo isiteisejusiu 2009 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytos aplinkybes iš dalies patvirtina atsakovo netinkama sutartiniu isipareigojimu vykdymo fakta. Teiseju kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtines ˛alos dydi pagristai vadovavosi Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos nutarime pateiktais nuostoliu skaiciavimais. Teiseju kolegija pa˛ymejo, kad nagrinejamoje byloje gincas kilo ne del turizmo paslaugu suteikimo fakto, bet del suteiktu paslaugu kokybes, todel CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Apeliacines instancijos teismas sprende, kad visi ieškovai patyre to paties pobud˛io dvasiniu išgyvenimu ir nepatogumu, todel jiems pagristai priteistas vienodo dyd˛io neturtines ˛alos atlyginimas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas A. Kojalavicienes firma „Nilara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. gruod˛io 22 d. sprendima ir Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 8 d. nutarti bei ir priimti nauja sprendima – iš dalies patenkinti ieškini, priteisiant kiekvienam ieškovui po 314,97 Lt turtines ˛alos atlyginimo, o kita ieškinio dali atmetant, taip pat priteisti iš ieškovu bylinejimosi išlaidas. Kasacinis skundas grind˛iamas šiais argumentais:

            1. Pagal Turizmo istatymo 2 straipsnio 5 dali keliones organizatorius yra juridinis asmuo, kuris istatymu nustatyta tvarka ir salygomis reguliariai verciasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelioniu pardavimo agentus) savo vardu viešai siulo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenu grupei. Atsakovas vykde tik agento, o ne kelioniu organizatoriaus funkcijas, viešai nesiule jokiu turizmo paslaugu. Kelione organizuota ne atsakovo iniciatyva, o Lietuvos valstybes tarnautoju profesinei sajungai, kaip juridiniam asmeniui, kreipusis i atsakova su prašymu parengti jos pageidavimu konkrecia kelione, t. y. susikloste šiu subjektu sutartiniai santykiai. Jokiu pretenziju iš Lietuvos valstybes tarnautoju profesines sajungos atsakovas nera gaves. Apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui kyla atsakomybe u˛ netinkamai atliktas keliones organizatoriaus paslaugas. Kasatoriaus nuomone, teisines atsakomybes taikyma suponuoja ne subjekto veikla, bet teises aktu nustatytas specialus teisinis reglamentavimas ir statusas.

            2. CK 6.754 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lukescius, keliones organizatorius, atsi˛velgdamas i konkrecias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopa pagalba ir parama. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 13 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje G. N. ir L. N. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-487/2007, nurodyta, kad u˛sakytu paslaugu pakeitimas lygiavertemis nera turizmo paslaugu teikimo sutarties salygu pa˛eidimas. Apeliacines instancijos teismas nepagristai nepripa˛ino alternatyvia turizmo paslauga ieškovams papildomai suteiktos ekskursijos po Hildesheima, autobuso Olandijoje nuomos, nakvynes Roterdame, rupinimosi keleiviais pagal galimybes.

3. Apeliacines instancijos teismas nurode, kad nagrinejamoje byloje gincas kilo ne del turizmo paslaugu suteikimo fakto, bet del suteiktu paslaugu kokybes, todel CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Tokia teismo pozicija nepagrista, nes ieškovai reikalavo atlyginti ne tik neturtine, bet ir turtine ˛ala. Pagal CK 6.754 straipsnio 4 dali keliones organizatorius privalo kompensuoti turistui anksciau pasiulytu ir faktiškai suteiktu paslaugu kainos skirtuma. Del to, siekiant nustatyti turtines ˛alos atlyginima, butina nustatyti siulytu ir suteiktu paslaugu kainos skirtuma. Pirmosios instancijos teismas priteise ieškovu prašyta 462 Lt turtines ˛alos atlyginimo suma, nurodyta Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos rekomendacijoje, taciau nepagrista irodymais, nepagrindes savo pozicijos nei faktinemis aplinkybemis, nei teises normomis, nepasisakes del atsakovo apskaiciuotos ˛alos sumos.

4. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyti subjektyvieji (turisto pagristi ir protingi lukesciai neišsipildo ir del to turistas lieka kelione nepatenkintas) ir objektyvieji (netinkamas sutarties vykdymas, u˛ kuri atsako keliones organizatorius) neturtines ˛alos atlyginimo kriterijai. Šioje byloje vertinant pagal objektyvuji kriteriju kasatorius neprivalo atlyginti neturtines ˛alos, atsi˛velgiant i CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, kad keliones organizatorius ar asmuo, kurio pagalba keliones organizatorius naudojasi, neatsako u˛ netinkama sutarties ivykdyma, jeigu u˛ netinkama sutarties ivykdyma, kurio keliones organizatorius nenumate ir negalejo numatyti, atsako treciasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su keliones organizatoriaus teikiamomis paslaugomis; sutartis netinkamai ivykdoma del nenugalimos jegos arba del ivykio, kurio keliones organizatorius ar asmuo, kurio pagalba keliones organizatorius naudojosi, atsi˛velgiant i visa imanoma ju apdairuma, nenumate ir negalejo numatyti (CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punktas); pagal CK 6.520 straipsni u˛ ˛ala, padaryta nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojas. Kadangi nagrinejamu atveju turizmo paslaugu teikimo sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, o dalis paslaugu nesuteikta del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo keliones organizatoriaus valios, objektyvusis turtines ˛alos atlyginimo kriterijus neegzistuoja. Ieškovai, teigdami, kad liko nepatenkinti kelione del suteiktu paslaugu, susijusiu su keliones paslauga, dalies, neirodineja visu salygu, butinu civilinei atsakomybei atsirasti. Nesant neteisetu veiksmu, negali atsirasti prievole atlyginti ˛ala. Teismai, priteisdami neturtines ˛alos atlygima, netinkamai taike CK 6.250 straipsnio 2 dali ir neatsi˛velge i neturtines ˛alos pobudi, kasatoriaus turtine padeti, nepagrinde, kodel priteistas neturtines ˛alos atlyginimo dydis beveik lygus keliones kainai.

5. Teismai, nevertindami Valstybinio turizmo departamento išvados, pa˛eide CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkta ir 331 straipsnio 4 dalies 3 punkta.

 

Atsiliepimu i kasacini skunda ieškovai prašo skunda atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliacines instancijos teismas pagristai konstatavo, kad atsakovas, organizaves kelione, prisieme keliones organizatoriaus pareigas, todel tai, kad jis reguliariai nesiverte turizmo verslu ir Valstybinio turizmo departamento išduotas pa˛ymejimas neatitiko faktiškai atsakovo vykdomos veiklos, negali šalinti atsakovo atsakomybes u˛ netinkamai atliktas keliones organizatoriaus paslaugas.

2. Alternatyviu paslaugu suteikimas yra fakto klausimas. Teismai nustate, kad tokiu paslaugu kasatorius nesuteike.

3. Nesuteiktu paslaugu apimti kasatorius skaiciuoja remdamasis neirodytomis aplinkybemis.

4. Kasatorius nepagristai teigia, kad neturtine ˛ala ieškovams neirodyta, nes jis pats pripa˛ino ˛alos padaryma pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose nagrinejant šia byla, be to, kitoje byloje pareiškes ieškini N. Bycenkienes individualiai imonei „Kretingos Deja“ del nuostoliu atlyginimo, jis remesi argumentu, kad ieškovai turi teise reikalauti triju keliones dyd˛iu neturtines ˛alos atlyginimo.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Del ginco sutarties teisinio kvalifikavimo ir atsakomybes u˛ jos netinkama vykdyma salygu

 

            Byloje nustatyta, kad bylos šaliu sutartiniai santykiai susikloste atsakovui (kasatoriui) A. Kojalavicienes firmai „Nilara“ 2008 m. kovo 16 d. sudarius turizmo paslaugu  teikimo sutarti su treciuoju asmeniu Lietuvos valstybes tarnautoju profesine sajunga. Sutarties 1 ir 2.1.1 punktuose nustatyta, kad kasatorius isipareigoja profesines sajungos nariams organizuoti kelione pagal prideta keliones programa ir teikti kitas sutartyje nurodytas paslaugas, o profesine sajunga arba turistai isipareigoja sumoketi kasatoriui u˛ teikiamas paslaugas. Tokia sutartis atitinka CK 6.747 straipsnio 1 dalyje ir Turizmo istatymo 2 straipsnio 17 dalyje itvirtinta turizmo paslaugu teikimo sutarties savoka: turizmo paslaugu teikimo sutartimi viena šalis – keliones organizatorius – isipareigoja u˛ atlyginima kitai šaliai – turistui – u˛tikrinti iš anksto organizuota turistine kelione, o turistas isipareigoja kelioniu organizatoriui sumoketi u˛ suteiktas paslaugas. Kasatorius laikosi nuostatos, kad tik profesine sajunga igijo teise jam reikšti reikalavimus sudarytos turizmo paslaugu teikimo sutarties pagrindu. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrista, nes pagal CK 6.747 straipsnio 5 dali turistas yra tiek fizinis asmuo, kuris pasirašo turizmo paslaugu teikimo sutarti su keliones organizatoriumi, tiek fizinis asmuo, kurio vardu sutarti pasirašes asmuo perka turistine kelione ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutarti (kiti naudos gavejai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutarti pasirašes asmuo ar bet kuris naudos gavejas perleid˛ia savo teise i kelione. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas tokia sutartis, iš kurios atsiradusi prievole turi buti ivykdyta treciajam asmeniui, priskirtina prie sutarciu treciojo asmens naudai. Reikšti reikalavimus del tokios sutarties ivykdymo gali tiek ja sudares, tiek treciasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievoles ivykdymas, jei ko kita nenumato istatymai ar sutartis arba nelemia prievoles esme. Nors ginco sutarties 1 punkte nustatyta, kad tik profesine sajunga ir kasatorius yra sutarties šalys ir tik jie igyja reikalavimo teises, taciau, atsi˛velgiant i toliau išdestytus argumentus, šia sutarties salyga, kaip prieštaraujancia imperatyviajai teises normai, negalima remtis (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Ginco sutartis yra vartojimo sutartis – sutartis del prekiu ar paslaugu isigijimo, kuria fizinis asmuo (vartotojas) su prekiu ar paslaugu pardaveju (tiekeju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namu ukio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Vartotoju teisiu apsaugos istatymo 2 straipsnio 14, 15 dalys). Nors ginco sutarti sudare profesine sajunga, taciau ji su kasatoriumi sudaryta del paslaugu fiziniu asmenu asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, šie asmenys asmeniškai pirko, t. y. sumokejo u˛ paslaugas ir jomis naudojosi. Šie po˛ymiai lemia sutarties kvalifikavima vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. gegu˛es 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje 257-ji daugiabucio namo savininku bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, UAB “Vilniaus energija”, bylos Nr. 3K-3-579/2003 m.). Pagal Vartotoju teisiu apsaugos istatymo 4 straipsnio 2 dali teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi CK 6.350-6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai. CK 6.350 straipsnio 2 dalyje draud˛iama vartojimo sutartyse nustatyti salygas, pasunkinancias vartotojo padeti arba panaikinancias ar suvar˛ancias vartotojo teise pareikšti ieškini pardavejui del sutarties salygu pa˛eidimo. Šiai imperatyviajai teises normai prieštarauja ginco sutarties 1 punkto nuostata, kad tik profesine sajunga ir kasatorius yra sutarties šalys ir tik jie igyja reikalavimo teises, todel ši sutarties nuostata ginco santykiams netaikytina, o ieškovai, budami asmenys, kuriu naudai sudaryta vartojimo – turizmo paslaugu teikimo – sutartis, atsakovui netinkamai ivykd˛ius šia sutartimi prisiimtus isipareigojimus, turi teise jam reikšti reikalavima atlyginti del sutartiniu isipareigojimu netinkamo ivykdymo padaryta ˛ala.

Teisetai sudarytos ir galiojancios sutarties salygos jos šalims turi istatymo galia (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Valstybe u˛tikrina sutartiniu isipareigojimu vykdyma priverstinai, nustatydama teisini reikalavima laikytis sutarciu (pacta sund servanda). Atsakovas, sutartimi isipareigojes suteikti ieškovams paslaugas, privalo tinkamai ivykdyti sutartines prievoles, o jas ivykd˛ius netinkamai, kyla sutartine atsakomybe (CK 6.256 straipsnis). Kasatorius teigia, kad byla nagrineje teismai jam nepagristai taike atsakomybe u˛ netinkamai atliktas keliones organizatoriaus paslaugas. Ši teigini jis motyvuoja nurodydamas, kad sudarydamas ir vykdydamas turizmo paslaugu  teikimo sutarti jis neturejo Turizmo istatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto keliones organizatoriaus statuso, jo organizuota kelione ieškovams buvo vienkartine. Pagal Turizmo istatymo 2 straipsnio 5 dali keliones organizatorius yra juridinis asmuo, kuris istatymu nustatyta tvarka ir salygomis reguliariai verciasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelioniu pardavimo agentus) savo vardu viešai siulo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenu grupei. Pa˛ymetina, kad keliones organizatoriaus statusui igyti nepakanka atitikti išvardytus po˛ymius, bet butina ivykdyti istatyme keliamus reikalavimus. Rengiant šiuo metu galiojancio Turizmo istatymo projekta, 2002 m. gegu˛es 28 d. pateiktame projekto aiškinamajame rašte kaip pagrindinis rengiamo istatymo tikslas ivardytas siekis apsaugoti turizmo paslaugu vartotoju teises, nustatyti grie˛tesnius reikalavimus turizmo paslaugu teikimui, kiek tai susije su vartotoju teisiu apsauga. Siekiant šiu tikslu, 2002 m. priimto ir šiuo metu galiojancios redakcijos Turizmo istatymo 7 straipsnio 1, 2, 6 dalyse nustatyti reikalavimai, kuriuos pagal šio istatymo 4 straipsnio 5 dali butina ivykdyti subjektui, ketinanciam siulyti keliones organizavimo paslaugas: u˛tikrinti turisto gra˛inima i pradine turisto išvykimo vieta ir pinigu, turisto sumoketu u˛ organizuota turistine kelione, gra˛inima turistui proporcingai nesuteiktu paslaugu vertei, jei prasidejus organizuotai turistinei kelionei paaiškeja, kad keliones organizatorius negales toliau vykdyti turizmo paslaugu teikimo sutarties; šiu isipareigojimu ivykdyma u˛tikrinti laidavimo draudimo sutartimi, sudaryta su draudimo imone; tureti galiojanti keliones organizatoriaus pa˛ymejima; Vyriausybes igaliotos institucijos, t. y. Valstybinio turizmo departamento, nustatyta tvarka pateikti informacija apie šiu reikalavimu ivykdyma. Atsi˛velgiant i istatymo projekto aiškinamajame rašte atskleista istatymu leidejo tiksla apsaugoti turizmo paslaugu vartotoju teises, aplinkybe, kad kasatorius, isipareigojes turistams vykdyti kelioniu organizatorius funkcijas, neivykde Turizmo istatymo 4 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2, 6 dalyse keliones organizatoriui keliamu reikalavimu ir nebuvo igijes kelioniu organizatoriaus statuso, negali buti aiškinama kaip sudaranti pagrinda atleisti ji nuo prisiimto isipareigojimo tinkamai vykdyti keliones organizatoriaus funkcijas. Tiek bendrosios Civilinio kodekso normos, del sutartines atsakomybes, tiek specialiosios Civilinio kodekso ir Turizmo istatymo normos, del atsakomybes u˛ netinkama turizmo paslaugu vykdyma akcentuoja sutartines atsakomybes pagrinda – sutartimi prisiimtus isipareigojimus turistui (CK 6.256, 6.754 straipsniai, Turizmo istatymo 6 straipsnio 1, 8 dalys), todel, atsakovui sutartimi isipareigojus vykdyti keliones organizatoriaus funkcijas, byla nagrineje teismai teisiniame santykyje, atsiradusiame ginco sutarties pagrindu, pagristai atsakova laike keliones organizatoriumi prisiimtu isipareigojimu prasme bei taike atsakomybe u˛ sutartine atsakomybe nustatancias teises normas.

            Kasatorius teigia, kad teismai, spresdami jo atsakomybes turistams klausima, nevertino Valstybinio turizmo departamento išvados, taip pa˛eisdami proceso teises normas. Šioje išvadoje pateiktas tu paciu faktiniu aplinkybiu teisinis vertinimas, kurias byla nagrineje teismai taip pat analizavo ir vertino, taciau padare kitokias nei departamentas išvadas. Vien tai, kad teismu sprendimuose vertinant Valstybinio turizmo departamento analizuotas aplinkybes, kaip atmestina neivardyta šio departamento išvada, nera pagrindas konstatuoti proceso teises normu pa˛eidima, reikšminga bylos išsprendimui.

 

Del alternatyviu turizmo paslaugu suteikimo

 

CK 6.754 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prasidejus kelionei paaiškeja, kad keliones organizatorius negales ivykdyti pagrindines sutartu paslaugu dalies, tai jis privalo pasiulyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas u˛ tokia pacia kaina sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksciau pasiulytu ir faktiškai suteiktu paslaugu kainos skirtuma. Byloje nustatyta, kad atsakovas turizmo paslaugu teikimo sutartimi isipareigojo ieškovams organizuoti kelione pagal prideta keliones programa, taciau iš dalies neivykde esmine keliones dali sudarancios turizmo paslaugos – neu˛tikrino dalies keliones programoje numatytu objektu aplankymo sutartyje nustatytomis salygomis, taip pa˛eisdamas savo prievole pagal sutarti. Atsakovas negincija dalies paslaugu nesuteikimo fakto, tik kelia klausima del konkretaus nesuteiktos paslaugu dalies dyd˛io konstatavimo pagristumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplankyta 28,6 proc. numatytu objektu, remdamasis Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos 2008 m. liepos 23 d. nutarime apskaiciuota nesuteiktu paslaugu apimtimi. Šie skaiciavimai atlikti ivertinus ginco sutartimi numatytu ir faktiškai aplankytu objektu santyki. Apeliacines instancijos teismas šiu skaiciavimu pagrindu nustatyta turtines ˛alos dydi vertino kaip pagrista. Ieškovas, nesutikdamas su nurodyta nesuteiktu paslaugu apimtimi, pateike savo skaiciavimus, kuriuos grinde atskiras paslaugas vertindamas kaip visiškai ivykdytas arba neivykdytas. Dali paslaugu atsakovas vertino kaip visiškai ivykdytas, vienasmeniškai spresdamas, kad programoje numatytas paslaugas pagal galimybes tinkamai pakeite alternatyviomis. Apeliacines instancijos teismas nesutiko su tokiu atsakovo skaiciavimu, pa˛ymejes, kad atsakovas negalejo pagristi, kokiais kriterijais vertinant jo suteiktos paslaugos yra alternatyvios nesuteiktoms paslaugoms. Kasacinio teismo teiseju kolegija pa˛ymi, kad pagal CK 6.754 straipsnio 4 dali keliones organizatorius privalo siulyti paslaugas turistams kaip alternatyvias, taciau turistas turi teise del protingu prie˛asciu ju atsisakyti. Taigi keliones organizatoriui pasiulyma teikti alternatyvia paslauga butina derinti su turistais, siekiant, kad konkreti paslauga ne tik keliones organizatoriaus, bet ir turistu butu vertinama kaip alternatyvi nesuteiktajai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovams siule paslaugas, kaip alternatyvias nesuteiktosioms CK 6.754 straipsnio 4 dalies prasme, kad derino jas su turistais. Teismai nustate, kad suderinus su turistais keliones programoje numatytas Potsdamo miesto aplankymas buvo pakeistas Magdeburgo aplankymu, t. y. toks paslaugos keitimas galetu buti vertinamas atitinkanciu istatymo reikalavimus, taciau jis atliktas ne del keliones organizatoriaus negalejimo ivykdyti sutartyje numatytos paslaugos, bet turistu pageidavimu, del šios paslaugos tinkamo ivykdymo byloje ginco nekilo. Atsakovui teigiant, kad sutartinius isipareigojimus jis laiko pagal galimybes visiškai ivykdytais, kolegija pa˛ymi, kad atsakovo galimybiu neturejimas vykdyti sutartinius isipareigojimus pagal istatymo reikalavimus, u˛tikrinti paslaugu kokybe ir turistu teisiu apsauga, negali buti pagrindas keisti istatyminius reikalavimus paslaugu vykdymui ir atleisti nuo atsakomybes u˛ netinkama ju ivykdyma.

Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grind˛ia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovams reikalavima priteisti turtines ˛alos atlyginima grind˛iant skaiciavimu Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos nutarime, kuriame ivertintos suteiktos ir nesuteiktos paslaugos, atsakovas, su juo nesutikdamas, turejo irodyti istatymo reikalavimus atitinkanti paslaugu ivykdyma. Atsakovui su apskaiciuotu ˛alos atlyginimo dyd˛iu ir paslaugu suteikimo vertinimu nesutinkant, taciau savo suteiktu paslaugu dalies skaiciavima grind˛iant tik vienašališka nuomone del paslaugu ivykdymo, teismai turejo pagrinda pripa˛inti nustatytu butent ieškovu nurodoma suteiktu paslaugu dalies ir turtines ˛alos atlyginimo dydi.

Apeliacines instancijos teismas, konstataves, kad dalis paslaugu nebuvo suteikta, nepagristai nurode, kad nagrinejamoje byloje gincas kilo ne del turizmo paslaugu suteikimo fakto, bet del suteiktu paslaugu kokybes, todel CK 6.754 straipsnio 4 dalis netaikytina. Kasacinio teismo teiseju kolegija sprend˛ia, kad šis apeliacines instancijos teismo argumentas neleme neteisingo byloje iškeltu reikalavimu išnagrinejimo, nes teismas nagrinejo nesuteiktu paslaugu dalies ir turtines ˛alos dyd˛io nustatymo klausima bei padare išvada, kad ši klausima pirmosios instancijos teismas, priteises ieškovams turtines ˛alos atlyginima u˛ nesuteiktas paslaugas, išsprende tinkamai.

 

Del neturtines ˛alos  atlyginimo

 

Kasatorius nagrinejamoje byloje laikosi nuomones, kad, atsi˛velgiant i CK 6.754 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktu nuostatas, jis neprivalo atlyginti neturtines ˛alos ieškovams, nes pagal CK 6.520 straipsni u˛ ˛ala, padaryta nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomotojas, dalis paslaugu nesuteikta del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo keliones organizatoriaus valios, be to, ieškovai neirode visu salygu, butinu civilinei atsakomybei atsirasti.

Kasatorius yra verslininkas, besiverciantis turizmo verslu. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartine atsakomybe atsiranda be kaltes. Verslas yra veikimas savo rizika, todel verslininkas turi prisiimti neigiamu savo veiklos padariniu rizika (rupestingai pasirinkti treciuosius asmenis isipareigojimams ivykdyti, tureti galimybiu kontroliuoti ju veikla ir panašiai). Verslininkui sutartine civiline atsakomybe nebus taikoma tuo atveju, jei jis irodo, kad prievoles neivykde ar netinkamai ja ivykde del nenugalimos jegos (force majeure). Byloje nenustatyta force majeure ar kitu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda netaikyti civilines atsakomybes atsakovui. Tai, kad turizmo paslaugu sutarciai ivykdyti – turistu ve˛imui – atsakovas nuomojo treciojo asmens N. Bycenkienes individualios imones „Kretingos Deja“ autobusa, neatleid˛ia jo nuo atsakomybes pagal ginco sutarti. Kasatorius remiasi CK 6.520 straipsniu, taciau šioje byloje, sprend˛iant klausimus del kasatoriaus atsakomybes turistams, taikytinos specialiosios šiuos klausimus reglamentuojancios normos. Turizmo istatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad keliones organizatorius ir (ar) kelioniu agentura, kuri yra sutarties šalis, yra atsakingi turistui u˛ sutartyje numatytu isipareigojimu tinkama vykdyma, nepaisant to, ar tuos isipareigojimus turi ivykdyti keliones organizatorius ir (ar) kelioniu agentura, ar kiti paslaugu teikejai, kuriu pagalba keliones organizatorius arba kelioniu agentura naudojosi. Taigi butent kasatorius, kaip turizmo paslaugu teikimo sutarties šalis, o ne jo pasirinkti tretieji asmenys, atsako turistams u˛ sutartiniu isipareigojimu vykdyma. Paslaugos teikejas pasitelkti treciuosius asmenis, teikdamas paslaugas, gali visais atvejais, kai to tiesiogiai nedraud˛ia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Sutartis su paslaugu teikeju sudaroma del jo turimu dalykiniu savybiu, todel jis pats ir turi suteikti paslaugas, taciau jas teikdamas gali naudotis kitu asmenu pagalba. Ieškovu (turistu) ir treciojo asmens, nuomojusio atsakovui autobusa, nesieja teisiniai santykiai, treciasis asmuo nera turizmo paslaugu sutarties šalis, todel teisine atsakomybe u˛ netinkama sutarties ivykdyma – atlyginti neturtine ˛ala – taikytina atsakovui, nors netinkamai ivykdyta sutarties dalis ir buvo vykdoma paslaugos teikejo pasitelkto treciojo asmens (CK 6.747 straipsnio 1 dalis, 6.754 straipsnio 5 dalis). Toks aiškinimas atitinka formuojama teismu praktika del atsakomybes u˛ ˛ala, padaryta turistams netinkamai suteiktomis paslaugomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilineje byloje G. V. J., D. J., K. J. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004).

U˛ netinkama sutartines prievoles ivykdyma taikoma teisine atsakomybe. Jeigu del netinkamo sutarties vykdymo, u˛ kuri atsako keliones organizatorius, turisto pagristi ir protingi lukesciai neišsipildo, jis turi teise reikalauti atlyginti neturtine ˛ala. Atlygintinos neturtines ˛alos dydis negali viršyti trigubos keliones kainos. Nagrinejamoje byloje nustatyta atlygintinos neturtines ˛alos dydi, nesiekianti vienos keliones kainos dyd˛io, atsi˛velgiant i teismu praktika del neturtines ˛alos atlyginimo bylose del turizmo paslaugu teikimo ir i ieškovu patirtus nepatogumus, besitesusius iš esmes visa keliones laika, sutarties vykdymo neatitikti teisetiems turistu lukesciams, teismai turejo pagrinda vertinti kaip adekvatu patirtai neturtinei ˛alai (CK 6.250 straipsnis, 6.754 straipsnio 5 dalis).

Atmetus kaip nepagristus kasaciniame skunde išdestytus argumentus, apeliacines instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Del bylinejimosi išlaidu

 

Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinejimosi išlaidos išieškomos i valstybes biud˛eta iš atsakovo proporcingai patenkintu ieškinio reikalavimu daliai, o iš atsakovo – proporcingai atmestu ieškinio reikalavimu daliai. Netenkinant atsakovo kasacinio skundo reikalavimo panaikinti teismu procesinius sprendimus, kuriais ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, byloje patirtos 56,30 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, priteisiamos iš atsakovo.

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 8 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti valstybei iš A. Kojalavicienes firmos „Nilara“ (imones kodas 123172259) 56,30 Lt (penkiasdešimt šešis litus 30 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

 

 

Teisejai                                                                                                 Sigitas Gurevicius

 

 

                                                                                                                        Gintaras Kry˛evicius

 

 

Sigita Rudenaite