Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-12][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-107-248-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-107-248/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Palangos miesto savivaldybės administracija 125196077 atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Daiktinė teisė
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Bylos dėl valdymo gynimo
Bendrosios nuosavybės teisė
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-107-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. I. ir V. I. prevencinį ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; tretieji asmenys: R. P., O. V., N. P., uždaroji akcinė bendrovė „Revinė“, A. M.; ir atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį V. I., J. I., O. V., N. P., uždarajai akcinei bendrovei „Revinė“ dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo; tretieji asmenys R. P., A. M.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio projektavimo ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovai J. I. ir V. I. teismo prevenciniu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovo R. Š. projektinių pasiūlymų rengimo užduoties (toliau – ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis) patvirtinimą; 2) pripažinti neteisėta ir nutraukti atsakovo R. Š. atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal patvirtintą Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.
  3. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jie, kaip žemės sklypo, kuriame atsakovas R. Š. planuoja statybą, bendraturčiai, nebuvo informuoti apie jo ketinimus ir atliekamus veiksmus. Dėl atsakovo statybos bus viršytas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatytas maksimalus žemės sklypo užstatymo tankumas, o tai užkirs kelią kitiems bendraturčiams, įskaitant ieškovus, įgyvendinti statybos teisę ateityje.
  4. Atsakovas R. Š. priešieškiniu teismo prašė leisti jam be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), projektavimo ir statybos darbus, laikantis patvirtintos Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą (toliau – ir Projektas), statybą projektuojant ir vykdant Sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.
  5. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, nepagrįstai, t. y. nepateikdami jokių nesutikimo argumentų, atsisako duoti sutikimą atlikti planuojamus statybos darbus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nusprendė leisti atsakovui be bendraturčių V. I., J. I., O. V., N. P. bei UAB „Revinė“ sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus, laikantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtintos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą trijų butų gyvenamojo namo statybos projektą, statybą projektuojant ir vykdant žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D (561 kv. m), kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-150-588/2010 priskirta naudotis atsakovui R. Š., ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.
  2. Byloje nustatyta, kad bylos šalys ir tretieji asmenys yra 0,2899 ha Sklypo bendraturčiai; yra nustatyta bendraturčių naudojimosi Sklypu tvarka. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtino projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuria buvo nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai (pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankis, galimas užstatymo tipas ir kita), taip pat ir galimas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,12. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuris turėjo reglamentuoti ginčo Sklype taikomą teisinį režimą, taip pat ir užstatymo tankumą. Pagal šį detalųjį planą Sklypui buvo nustatytas užstatymo tankumas 0,12, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 189 tam tikros šio detaliojo plano dalies galiojimas, taip pat ir dėl ginčo Sklypo, buvo sustabdytas, kol bus pašalinti detaliojo plano netikslumai. Patvirtintoje Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje žemės sklypo užstatymo tankumas 0,12 nustatytas pagal greta esančių žemės sklypų parametrus.
  3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, nurodė, kad projektinių pasiūlymų rengimas ir viešinimo procedūros reglamentuojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas) VIII skyriuje „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus“ (60–62, 65–67 punktai) ir Reglamento 13 priede „Projektiniai pasiūlymai“ (13 punktas). Atsakovo R. Š. atlikti statybos projektinio pasiūlymo rengimo ir informavimo veiksmai bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. veiksmai tvirtinant Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį atitiko Reglamento nuostatas, pagal kurias projektinių pasiūlymų rengimo užduoties rengimo ir derinimo procedūros metu nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduoties su žemės sklypo, kuriame numatoma atlikti statybą, bendraturčiais ar kitaip juos informuoti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimą, taip pat atsakovo R. Š. veiksmus šioje projekto rengimo stadijoje pripažinti neteisėtais ir juos nutraukti. Užstatymo tankio pasikeitimas žemės sklype atlikus statybos darbus yra natūralus ir teisės aktų leidžiamas tokių veiksmų atlikimo padarinys, tačiau tai savaime nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
  4. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas pažymėjo, kad padidėjęs Sklypo užstatymo tankumas nepažeis ieškovų ir kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nes ieškovai Sklype taip pat planuoja statyti naują statinį ir, siekdami padidinti leistiną Sklypo užstatymo tankumą nuo 12 iki 20 proc., yra pradėję detaliojo plano koregavimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog atsakovo R. Š. projektavimo ir statybos darbai, laikantis patvirtintos Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal Projektą, projektuojant statinius ir vykdant statybą Sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu D, priskirtoje naudotis atsakovui R. Š., bei kiti veiksmai, reikalingi šio statinio projektavimui ir statybai, kaip nors pažeidžia Sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Todėl jų atsisakymas duoti sutikimą atsakovui R. Š. pripažintinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu teisėtus atsakovo interesus, o atsakovui leistina be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus bei kitus veiksmus, reikalingus šio statinio projektavimui ir statybai.
  5. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo statinio projekto siūlymo stadijoje panaikinti Projektinių pasiūlymų regimo užduoties patvirtinimą ir pripažinti neteisėta bei nutraukti atsakovo atliekamą statybos projektavimo procedūrą pagal Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ne tik dėl to, kad atsakovas ėmėsi visų įstatymuose numatytų veiksmų statinio projekto pasiūlymams išviešinti, bet ir įvertinus projektinių pasiūlymų paskirtį: išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; informuoti visuomenę apie statinio numatomą projektavimą; nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus; kt. (Reglamento 13 priedo 3 punktas). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. teiktoje konsultacijoje Nr. (8.10)-2D-7479 nurodyta, jog savivaldybės administracijos darbuotojai, priimdami prašymus išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus, neprivalo tikrinti, ar netrūksta sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, sklypo nuomos sutarčių papildymo ir kitų dokumentų, nes to teisės aktai nenustato. Kolegija sprendė, kad bendraturčių sutikimas reikalingas ne šioje ankstyvojoje statinio projekto rengimo stadijoje, bet kai yra kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurio tvarką reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Atsakovas pateikė dokumentus, kurie yra privalomi teikiant tik projektinius pasiūlymus savivaldybės administracijai, tačiau pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovui be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus, laikantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, pagal Projektą, pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytą dokumentų pateikimo tvarką, kurios būtina laikytis siekiant leisti vykdyti statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo priešieškinio, todėl yra pagrindas naikinti šią pirmosios instancijos eismo sprendimo dalį kaip teisiškai nepagrįstą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą bei priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai, reikšdami nesutikimą su priešieškiniu, nenurodė apeliaciniame skunde suformuluotų argumentų, kad negalima leisti atsakovui be bendraturčių sutikimo atlikti statybos ir projektavimo darbus dėl to, jog projektas dar nėra parengtas, o teismo sprendimu būtų užkirstas kelias ieškovams skųsti projektinius pasiūlymus, kai šie būtų patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nagrinėti bylą tik tokia apimtimi, kokia ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir patikrinti, ar, nagrinėdamas bylą tokia apimtimi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą vertino pagal argumentus, kuriais šalys pirmosios instancijos teisme nesirėmė, o teismas jų nevertino. Dėl to atsakovas neturėjo procesinės galimybės įvertinti apeliaciniame skunde nurodyto naujo pagrindo pagrįstumą ir dėl jo pasisakyti. Tai prieštarauja instancinei teismų sistemos esmei, užkerta galimybę šalims patikrinti esmines bylos aplinkybes ir jų teisminį vertinimą bent dviejų instancijų teismuose, koreguoti savo poziciją byloje pagal priešingos šalies argumentus, rinkti ir teikti atsikirsti reikalingus įrodymus, paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnį.
    2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį ir leisdamas atlikti statybos ir projektavimo darbus pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą, atleido atsakovą nuo pareigos rengti statybos projektą. Priešieškinio reikalavime prašoma leisti projektuoti ir atlikti statybą pagal byloje pateiktą gyvenamojo namo projektą, kuris tituliniame lape įvardytas kaip „trijų butų gyvenamojo namo statybos projektas“, tačiau tame pačiame lape nurodyta, kad šio dokumento rengimo darbo stadija yra „projektiniai pasiūlymai“, todėl akivaizdu, kad tai nėra parengtas statybos projektas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vieno bendraturčio teisės įgyvendinti teisę į statybą be kitų bendraturčių sutikimo, o ne dėl atsakovo teisės atlikti projektavimo ir statybos veiksmus nesilaikant teisės aktuose nurodytos tvarkos. Taigi priešieškinio reikalavimu buvo prašoma leisti ne tik statyti, bet ir projektuoti šiuos statinius, turint omenyje tai, kad projektavimas dar tik numatomas, o ne atliktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 nurodyta, kad pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatyme) pateikimas. Prašant suteikti teismo leidimą, būtent šiuo tikslu ir buvo pateikta 2014 m. UAB „Baltijos regiono projektai“ trijų butų gyvenamojo namo projekto projektinių pasiūlymų byla. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į dokumento turinį, nepagrįstai jį sutapatino su statinio projektu.
  2. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
  3. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nėra pagrindo teigti, kad bendraturčių sutikimas šioje ankstyvoje statinio projekto rengimo stadijoje apskritai yra reikalingas. Sklypo bendraturčių sutikimą ir kitus reikalingus dokumentus atsakovas turėtų pateikti tik tada, kai kreiptųsi dėl statybos leidimo gavimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktas). Tai priešieškinyje nurodė ir atsakovas, pažymėjęs, kad projektiniai pasiūlymai rengiami pagal Reglamentą, jo 13 priedą ir kad pagal šio teisės akto nuostatas projektinių pasiūlymų užduoties rengimo bei derinimo procedūros metu nėra keliamas reikalavimas suderinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį su sklypo bendraturčiais. Tokie reikalavimai keliami vėliau, kai jau siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi ieškiniu ir priešieškiniu reikšti reikalavimai buvo per ankstyvi, atsižvelgiant į projektavimo stadiją, todėl pagrįstai abu buvo atmesti. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškinyje nurodė dalį teisės normų, kuriomis rėmėsi apeliantai ir apeliacinės instancijos teismas, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantai nurodė visiškai naujus motyvus. Jeigu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsakovo projektuotojo parengtus projektinius pasiūlymus patvirtintų, tai suinteresuoti asmenys turėtų teisę juos skųsti administraciniam teismui (Reglamento 68 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės tam užkirto kelią, nes leido atsakovui ne tik projektuoti, bet ir statyti gyvenamąjį namą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsakovui be bendraturčių sutikimo atlikti trijų butų gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus, pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytą dokumentų pateikimo tvarką, kurios būtina laikytis siekiant leisti atlikti statybos darbus. Taigi apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir būtent tuo pagrindu atmetė priešieškinį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl žemės sklypo bendraturčių turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

 

  1. Pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį atsakovui 2015 m. vasario 17 d. pareiškimu kreipiantis į Sklypo bendraturčius dėl sutikimo su jo planuojama statyba davimo, leidimui statyti naują statinį gauti, be kita ko, turėjo būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.
  2. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
  3. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme ir įrodymų vertinimo

 

  1. Nagrinėjamoje byloje atsakovas kasaciniame skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kurioje teismas sprendė, kad bendraturčių sutikimas reikalingas ne tokioje ankstyvoje statinio projekto rengimo stadijoje, bet kai yra kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepagrįstai analizavo ieškovų argumentus dėl bendraturčių sutikimų gavimo tvarkos, peržengdamas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir pažeisdamas CPK 320 straipsnį.
  2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas gali peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, formuluodamas atsakovo ginčijamas išvadas, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Teisinė ginčo santykių kvalifikacija šalims neprivaloma, tai – teismo prerogatyva. Dėl to šalies nesirėmimas kokiais nors argumentais dėl teisės taikymo ir aiškinimo pirmosios instancijos teisme neužkerta kelio šaliai remtis jais apeliacinės instancijos teisme, o teismui – juos nagrinėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo naujų faktinių bylos aplinkybių, bet pasisakė dėl bendraturčių sutikimų gavimo tvarkos teisinio reglamentavimo, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų.
  4. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados, jog teisės aktai riboja momentą, nuo kurio žemės sklypo bendraturčių galima prašyti sutikimo, t. y. tik nuo momento, kai yra kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, yra nepagrįstos. Teisės aktuose kreipimasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įtvirtintas kaip momentas, kuriuo bendraturčių sutikimai jau turi būti gauti ir pateikiami kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ VIII skyrius), o momentas, nuo kurio planuojantis statybą bendraturtis gali prašyti kitų bendraturčių sutikimo, nenustatytas.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti atsakovo kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje atsakovo pateikto trijų butų gyvenamojo namo statybos projekto reikšmės, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes, visų pirma – nurodyto projekto turinį ir jo požymių atitiktį statybos projektui ar projektiniams pasiūlymams (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje pasisakoma dėl leidimo atlikti statybos darbus pagal statybos projektą, neatitinka teismo sprendimui keliamo aiškumo reikalavimo. Kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir naujų aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, siekiant tinkamai išspręsti ginčą dėl žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimus pagrįstumo, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
  6. Nagrinėjant bylą iš naujo, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimus pagrįstumo, būtina, atsižvelgiant į bendraturčių interesų derinimo ir kitus pirmiau išdėstytus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, įvertinti visus bendraturčių teisėms reikšmingus ginčo aspektus. Ypač atkreiptinas dėmesys į pagrindinius ieškovų argumentus dėl jų teisėtų interesų pažeidimo pasikeitus vienam svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinam žemės sklypo užstatymo tankiui tuo atveju, jei ieškovas atliks planuojamus statybos darbus. Šio parametro reikšmę lemia tai, kad teisė statyti konkrečiame žemės sklype statinius – vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių jo ekonominę vertę. Atitinkamai galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti tokią teisę, leidžiančią naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, o žemės sklypo bendraturčio siekis šią jam priklausančią teisę išsaugoti pripažintinas teisėtu jo interesu (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.

Perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos – Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Alė Bukavinienė

 

 

              Birutė Janavičiūtė

 

 

              Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • 3K-3-260/2009
  • 3K-3-96/2012
  • 3K-3-390/2012
  • 3K-3-313-695/2016
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 362 str. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas