Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-08][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-503-469-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-503-469/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LIETUVOS ADVOKATŪRA 300099149 atsakovas
Advokatų kontora Bukauskas ir partneriai Netaikoma Ieškovas
Kategorijos:
7. BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
7.3. Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai:
3. CIVILINIS PROCESAS
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.2. Teismų kompetencija:
3.1.2.2. Civilinių bylų teismingumas:
3.1.2.2.2. Bendrasis teritorinis teismingumas
3.1.3. Civilinio proceso dalyviai:
3.1.3.1. Dalyvaujantys byloje asmenys ir civilinis procesinis teisnumas bei veiksnumas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.14.8.2. Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.3. Rašytiniai įrodymai:
3.2.4.9.3.1. Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-503-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04425-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 3.1.3.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m.  gruodžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų kontoros B. ir partneriai ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių advokato teisę naudoti jo kontoros pavadinime užsienio advokatų kontoros pavadinimą ar jo dalį, aiškinimo ir taikymo, bei procesinių padarinių, kai ieškovu byloje nurodomas neturintis civilinio procesinio veiksnumo subjektas partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora.
  2. Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas pakeisti advokatų kontoros pavadinimą į PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti Lietuvos advokatūrą įregistruoti pakeistą advokatų kontoros B. ir partneriai pavadinimą taip: advokatų kontora PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai.
  3. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Advokatų tarybos posėdyje R. B. įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, jo darbo vieta įregistruota advokatų kontoroje B. ir partneriai. 2014 m. rugsėjo 10 d. ieškovė gavo patvirtinimą dėl prisijungimo prie tarptautinio PricewaterhouseCoopers firmų narių tinklo kaip PricewaterhouseCoopers International Limited“ narys.
  4. Pavadinimų PricewaterhouseCoopers ir „PwC“, logotipo PwC“ bei susijusių prekių ženklų savininkėPwC Business Trust suteikė ieškovei teisę pakeisti advokatų kontoros pavadinimą į PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“ bei naudoti savo veikloje pavadinimą PricewaterhouseCoopers Legal, PricewaterhouseCoopers ir „PwC“ prekių ženklus.
  5. Ieškovė, gavusi advokatų (partnerių) M. R. M. (M. R. M.) ir E. M. S.-J. (E. M. S.-J.) sutikimus, 2014 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą pakeisti advokatų kontoros pavadinimą į PricewaterhouseCoopers Legal B. ir parneriai. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti advokatų kontoros pavadinime nurodyti užsienio advokatų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą. 2014 m. spalio 9 d. sprendimu atsakovė nusprendė netenkinti ieškovės prašymo, vadovaudamasi Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5.3 ir 5.3.2 punktais. Ieškovė 2014 m. lapkričio 12 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su analogišku prašymu, tačiau atsakovė 2015 m. sausio 8 d. sprendimu netenkino šio ieškovės prašymo. Ieškovės nuomone, Advokatų tarybos sprendimas yra neteisėtas ir teisiškai neargumentuotas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė ieškinį.
  2. Teismas nurodė, kad Lietuvoje įregistruota UAB „PricewaterhouseCoopers“ Auditorių rūmų sprendimu įrašyta į audito įmonių sąrašą. Ši įmonė priklauso tarptautiniam audito įmonių tinklui Pricewaterhouse Coopers Global. 2015 m. sausio 14 d. Patalpų subnuomos sutartis ir 2014 m. rugsėjo 1 d. susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo, sudaryti ieškovės ir UAB Pricewaterhouse Coopers, patvirtina šių subjektų bendradarbiavimą.
  3. Teismas nurodė, kad neanalizuoja šioje byloje prekių ženklo žinomumo, o vertina aplinkybę, ar atsakovės sprendimas netenkinti ieškovės prašymo dėl advokatų kontoros pavadinimo pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 2 dalies bei Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 5.3, 5.3.2 punktų kontekste.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovė veikia partnerystės pagrindais, neįsteigęs juridinio asmens, jis bendradarbiauja su užsienio advokatų kontoromis. Reikalavimai advokato darbo vietos pavadinimui nurodyti Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkoje.
  5. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys (išrašo iš Juridinių asmenų registro ir auditorių sąrašo duomenys) leidžia daryti išvadą, kad UAB „Pricewaterhouse Coopers“ priklauso  tarptautiniam audito įmonių tinklui Pricewaterhouse Coopers Global. Teismo nuomone, šie duomenys paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad ženklas Pricewaterhouse Coopers yra naudojamas ir visuomenėje žinomas išimtinai kaip teisinių ir advokatų teikiamų paslaugų prekių ženklas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos ženklas Pricewaterhouse Coopers visuomenėje žinomas kaip ženklas, žymintis audito paslaugas.
  6. Teismas konstatavo, kad 2015 m. sausio 8 d. atsakovės sprendimas yra teisėtas, nes paslaugų ženklas „PricewaterhouseCoopers“ yra naudojamas ir visuomenėje žinomas ne advokatų, o auditorių paslaugoms žymėti, priešingu atveju būtų klaidinama visuomenė.
  7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, patenkindama ieškovės ieškinį: panaikino Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimą netenkinti ieškovės advokatų kontoros B. ir partneriai“ prašymo pakeisti advokatų kontoros pavadinimą ir įpareigojo Lietuvos advokatūrą įregistruoti pakeistą advokatų kontoros B. ir partneriai pavadinimą – advokatų kontora „PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“.
  8. Kolegija nurodė, kad Lietuvos advokatūra turi teisę nustatyti advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką, kai advokatai veikia kartu su užsienio advokatais ar jų įsteigtais subjektais, ir kontorų pavadinimuose nurodyti visą ar dalį užsienio advokatų ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą.
  9. Kolegija pažymėjo, kad byloje įrodyta, jog ieškovė vykdo bendrą veiklą su užsienio advokatais. 2014 m. rugsėjo 17 d. Bendradarbiavimo sutarties duomenimis, ieškovė ir užsienio advokatai, dirbantys Estijoje įsteigtoje advokatų kontoroje Advokaadibūroo PricewaterhouseCoopers Legal, susitarė, kad, teikdami teisines paslaugas, jie veiks bendrai ir bendradarbiaus nurodytose srityse (teiks savo klientams jungtines teisines paslaugas, susijusias su tomis jurisdikcijomis, dėl kurių partneriai yra įsisteigę, praneš esamiems ir potencialiems klientams, taip pat visuomenei apie vykdomą partnerių bendradarbiavimą, rengs integruotų paslaugų teikimo planus). Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad partnerių bendrą veiklą atspindės partnerių pavadinimuose naudojamas (numatomas naudoti) bendras elementas „PricewaterhouseCoopers Legal“.
  10. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime prieštaringai nurodė, kad netirs prekių ženklo žinomumo, tačiau tuoj pat argumentavo, jog Lietuvos ženklas PricewaterhouseCoopers visuomenėje yra žinomas išimtinai kaip ženklas, žymintis audito paslaugas. Kolegijos nuomone, byloje nebuvo pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti esant sąlygas pagrįstai taikyti Tvarkos 5.3.2. punkte nustatytus ribojimus.
  11. Kolegija pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog prekių ženklas PricewaterhouseCoopers Legal Lietuvoje įregistruotas taip pat kaip žymintis juridines paslaugas. Šis ženklas Europoje siejamas ne tik su audito ar teisinėmis paslaugomis, bet ir su advokatų kontoromis (Lenkijoje, Estijoje). Bylos duomenys nepaneigė ieškovės teiginių, kad ženklas PricewaterhouseCoopers naudojamas ir visuomenėje žinomas taip pat kaip teisinių ir advokatų teikiamų paslaugų prekių ženklas.
  12. Kolegijos vertinimu, ginčijamas atsakovės sprendimas yra neproporcingas. Tvarkos 5.3.2 punkto tikslas – apsaugoti asmenis nuo klaidinimo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės prašomas įregistruoti pavadinimas klaidins visuomenę ir leis manyti, jog čia teikiamos ne advokatų, bet kitokios paslaugos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškinį pareiškė advokatų kontora, kuri nėra juridinis asmuo, todėl savo vardu negali įgyti ir turėti teisių ir pareigų, būti ieškovu ir atsakovu teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 41 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnis, Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje advokatų kontora taip pat nėra pripažįstama juridiniu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011). Priėmus ir išnagrinėjus ieškinį asmens, kuris neturi civilinio procesinio subjektiškumo, buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai turi būti panaikinti, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
    2. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ginčo pavadinimo atitikties teisės aktų reikalavimams padaryta netinkamai taikant Advokatūros įstatymo 27, 28 straipsnių, Tvarkos nuostatas, reglamentuojančias advokatų veikloje naudojamų pavadinimų sudarymą, bei pagal analogiją taikytinų CK 2.39 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė byloje, jog ieškovės prašomas įregistruoti pavadinimas klaidins visuomenę, leis manyti, kad kontoroje bus teikiamos kitokios nei advokatų paslaugos, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas padarė tokią išvadą, neanalizavęs visuomenės suklaidinimo galimybės, kuri, kasatorės manymu, yra reali. Vien tik žodžių junginio „PricewaterhouseCoopers“ pasirinkimas ieškovės pavadinimui gali klaidinti visuomenę dėl ieškovės, „PricewaterhouseCoopers“ ir UAB PricewaterhouseCoopers“ tapatumo bei galimos jų sąsajos. Apeliacinės instancijos teismas netyrė visuomenės suklaidinimo galimybės taip pat tuo aspektu, kad ginčo pavadinimas gali klaidinti visuomenę ir dėl to, jog prekių ženklas „PricewaterhouseCoopers“ registruotas kaip žymintis, be kita ko, ir teisines paslaugas, kurias taip pat teikia ir šį prekių ženklą naudojanti audito UAB „PricewaterhouseCoopers“.
    3. Apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti visiems žinomą aplinkybę, kad ginčo pavadinime dominuojantis žodis PricewaterhouseCoopers referuoja pirmiausia tai, kad bus teikiamos audito paslaugos ar audito įmonės teikiamos paslaugos, tarp jų – teisinės paslaugos (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
    4. Apeliacinės instancijos teismas paneigė Advokatų tarybos diskrecijos teisę spręsti, ar ginčo paslaugų ženklo naudojimas yra suderinamas su advokato profesine veikla, ar paslaugų ženklo PricewaterhouseCoopers naudojimas neprieštarauja advokatų veiklos principams, įtvirtintiems Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Advokatūros įstatymo 25 straipsnį, nes nenagrinėjo, ar paslaugų ženklo PricewaterhouseCoopers naudojimas ginčo pavadinime neprieštarauja advokatų veiklos principams ir kitoms advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Ieškovė, veikdama kartu su audito įmone, sudaro sąlygas pastarajai teikti savo klientams advokato paslaugas, tai nesuderinama su advokatų veiklos principais, ypač – advokato veiklos laisve ir nepriklausomumu.
    5. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (toliau – Direktyva 98/5/EB) leidžia riboti bendrą praktiką, kuria kartu užsiima teisininkai ir ne teisininkai, jei asmenys, neturintys advokato statuso, visiškai ar iš dalies valdo grupės kapitalą, įgyvendina tos grupės sprendimų priėmimo galią arba tokių asmenų vardas naudojamas užsiimant teisine praktika (Direktyvos 98/5/EB 11 straipsnio 5 dalis). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Nr. 3-309/99 pabrėžė, kad toks advokatūros savivaldos ribojimas nepažeidžia nei Europos Bendrijos konkurencijos teisės, nei įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Nors advokatūros savivaldos institucijos sprendimui taikytini Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir Sutartis) 43 straipsnyje įtvirtintas draudimas riboti steigimosi laisvę ir Sutarties 49 straipsnyje įtvirtintas draudimas riboti paslaugų teikimo laisvę, tačiau bet koks bendros įvairių profesijų praktikos tarp advokatūros nario ir apskaitos specialisto draudimas yra pateisinamas, nes toks ribojimas, vadovaujantis protingumo kriterijumi, gali būti laikomas būtinu tinkamam teisinės profesijos vykdymui.
  1. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Vien ta aplinkybė, kad advokatų kontora neturi juridinio asmens statuso, negali būti pagrindas apriboti advokatų kontoros (kaip fizinių asmenų veiklos organizavimo formos) civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą. Faktiniai ieškovai šioje byloje yra partneriai advokatai R. B., M. R. M. ir E. M. S.-J., veikiantys advokatų kontoros profesinės veiklos organizavimo forma. Advokatai M. R. M. ir E. M. S.-J. yra atstovaujami advokato R. B., veikiančio pagal partnerystės sutartį.
    2. Kasatorė iš esmės remiasi prekių ženklų ginčuose naudojamomis taisyklėmis dėl klaidinamo prekių ženklų panašumo, tačiau ji turėtų vadovautis Advokatūros įstatymu. Be to, žodinis prekių ženklas „PricewaterhouseCoopers“ žymi tarptautinį profesionalių paslaugų tinklą. Vien aplinkybė, kad asmuo nuo savo veiklos pradžios yra siejamas su tam tikromis paslaugomis, negali būti lemiantis kriterijus, sprendžiant dėl to asmens žinomumo visuomenėje.
    3. Kasatorės pateikiami argumentai, susiję su ieškovės teikiamų paslaugų laisve ir nepriklausomumu, nesusiję su šio ginčo dalyku. Šie klausimai nebuvo keliami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasatorė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima abejoti tiek ieškovės veiklos laisve, tiek jos nepriklausomumu. Kasatorė kaip įstatymo pagrindu įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vykdantis įstatymo pavestas viešąsias funkcijas ir įgyvendinantis privačių subjektų (advokatų) savivaldą, neturi teisės, peržengdama įstatymų nustatytas kompetencijos ribas, taikyti asmenų teisių, kildinamų iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir jos pagrindu priimtų antrinių Europos Sąjungos teisės šaltinių (tarp jų – Direktyvos 98/5/EB), apribojimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl procesinių padarinių, kai ieškovu byloje nurodomas neturintis civilinio procesinio veiksnumo subjektas partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora

 

  1. CPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. CPK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie pasiekę įstatymo nustatytą amžių.
  2. Pagal Advokatūros įstatymo 21, 27 straipsnius partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora yra viena iš advokatų profesinės veiklos formų. Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio įstatymo 26 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos. Pagal Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę teisinių santykių subjektas yra pats advokatas.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant ginčą dėl advokatų kontorai ir fiziniams asmenims – advokatams pareikštų turtinių reikalavimų tapatumo nurodyta, kad partnerystės pagrindais veikiančių, neįkūrusių profesinės bendrijos advokatų kontora nėra juridinis asmuo, todėl savo vardu negali įgyti ir turėti teisių bei pareigų, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnis). Juridinio asmens teisių neturinti advokatų kontora negali būti tinkama bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011).
  4. Taigi partnerystės pagrindais veikiantys, neįkūrę profesinės bendrijos advokatų kontoros nariai patys yra teisinių santykių dalyviai – fiziniai asmenys. Bylos procesiniuose dokumentuose ieškove nurodyta advokatų kontora B. ir partneriai, jos vardu ieškinį pareiškė ir kitus procesinius veiksmus atliko advokatas R. B.. Anksčiau nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatų kontora B. ir partneriai negali būti tinkama proceso šalis, nes neturi civilinio procesinio veiksnumo, ši aplinkybė vertintina kaip byloje padarytas civilinės procesinės teisės normų pažeidimas.
  5. CPK 359 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti ar pakeisti apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytus pagrindus. Atitinkamai pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, yra tuomet, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
  6. Civilinis procesas grindžiamas, inter alia (be kita ko), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurie reikalauja, kad sprendimas būtų pasiektas kuo efektyviau naudojant teismo ir proceso šalių resursus. Šio principo neatitiktų teismo sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo, nesant tam pakankamo pagrindo.
  7. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl advokatų kontoroje B. ir partneriai veikiančių advokatų teisės kontoros pavadinime naudoti kitos užsienio advokatų kontoros pavadinimą. CK 6.972 straipsnyje, reglamentuojančiame partnerystės pagrindais veikiančių asmenų bendrų reikalų tvarkymą, įtvirtinta galimybė bendrus reikalus tvarkyti vienam partnerių. Pagal Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 4 dalį partnerystės pagrindais veikiantys advokatai jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas dėl advokatų kontoros pavadinimo pakeitimo priimtas pagal advokato R. B. prašymą, šis advokatas veikė advokatų kontoros vardu nagrinėjamoje byloje. Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad kasatorė ankstesnėse proceso stadijose neginčijo ieškovės procesinio subjektiškumo.
  8. Taigi faktiškai ieškovo procesines teises įgyvendino turintis civilinį procesinį veiksnumą asmuo, kurio teisė veikti kitų kontoros advokatų vardu byloje neginčijama.
  9. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, skirtingai negu kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011, šioje byloje netinkamo ieškovo nurodymas neturi įtakos priimto sprendimo įpareigoti Lietuvos advokatūrą įregistruoti pakeistą advokatų kontoros „B. ir partneriai“ pavadinimą – advokatų kontora „PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“, įvykdymui.
  10. Dėl visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl netinkamo ieškovo nurodymo galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl advokato teisės naudoti darbo vietos pavadinime ir advokato veikloje užsienio advokatų ar įsteigtų subjektų pavadinimą ar jo dalį

 

  1. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti advokato darbo vietos vardas ir advokato veikloje naudojimas pavadinimas, bei jų suteikimo tvarka reglamentuota Advokatūros įstatyme ir jo nuostatas įgyvendinančiuose Lietuvos advokatūros bendro pobūdžio teisės aktuose.
  2. Advokatūros įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“. Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.
  3. Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje (taikytinoje partnerystės pagrindais veikiantiems advokatams 27 straipsnio 6 dalies pagrindu) nustatyta, kad advokatas, kuris veikia bendrai su užsienio advokatais ar jų įsteigtais subjektais, turi teisę pavadinime nurodyti visą ar dalį užsienio advokatų ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą.
  4. Advokatų tarybos 2014 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 5.3 punkte nustatyta, kad Lietuvos advokatūra, registruodama advokato darbo vietos pavadinimą, prie Advokatūros įstatymu reglamentuojamų pavadinimų, papildomai gali leisti naudoti tinkamai įregistruotą žodinį paslaugų ženklą, jei pavadinimą registruojantis advokatas yra tokio ženklo savininkas ar kitaip teisėtai juo naudojasi ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Ar tokio paslaugų ženklo naudojimas yra suderinamas su advokato profesine veikla, kiekvienu atveju sprendžia Advokatų taryba ir gali atsisakyti leisti naudoti advokato darbo vietos pavadinime tokį paslaugų ženklą, jeigu: tokio paslaugų ženklo naudojimas prieštarautų advokatų veiklos principams ir kitoms advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms (5.3.1 punktas); toks ženklas yra naudojamas ir visuomenėje žinomas kitoms (t. y. ne advokatų) paslaugoms žymėti (5.3.2 punktas); tokio paslaugų ženklo naudojimas kitaip būtų nesuderinamas su advokato profesine veikla (5.3.3 punktas).
  5. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas grindžiamas Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 5.3.2 punktu toks ženklas yra naudojamas ir visuomenėje žinomas kitoms (t. y. ne advokatų) paslaugoms žymėti.
  6. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principu, Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad neprieštarautų įgyvendinamoms Advokatūros įstatymo normoms. Pagrindas konstatuoti prieštaravimą, inter alia, būtų tada, kai žemesnės galios teisės aktu būtų nepagrįstai susiaurintos įstatymu suteikiamos teisės. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, Advokatūros įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje įtvirtinus teisę advokatui, kuris veikia bendrai su užsienio advokatais ar jų įsteigtais subjektais, pavadinime nurodyti visą ar dalį užsienio advokatų ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą, Advokatų taryba negali atsisakyti leisti naudoti advokato darbo vietos pavadinime tokį paslaugų ženklą vien tuo pagrindu, kad toks ženklas yra naudojamas ir visuomenėje žinomas kitoms (t. y. ne advokatų) paslaugoms žymėti. Toks sprendimas galėtų būti priimtas tik nustačius, kad leidimas naudoti užsienio subjekto pavadinimą pažeistų įstatymo saugomus viešuosius ar privačius interesus.
  7. Ginčijamame Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendime nenurodyti kiti negu Advokato darbo vietos ir advokato veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarkos 5.3.2 punkto formuluotė (toks ženklas yra naudojamas ir visuomenėje žinomas kitoms (t. y. ne advokatų) paslaugoms žymėti) atsisakymo registruoti pakeistą advokatų kontoros pavadinimą pagrindai. Iš procesinių bylos dokumentų matyti, jog kasatorė šio sprendimo pagrįstumą gynė teiginiais, kad paslaugų ženklas PricewaterhouseCoopers visuomenėje žinomas kaip ženklas, žymintis audito, bet ne advokatų paslaugas, todėl leidimas jį naudoti klaidintų klientus ir trečiąsias šalis. 
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokius kasatorės teiginius atmetė, o kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia.
  9. Apeliacinės instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatavo, kad advokatų kontoroje „B. ir partneriai“ dirbantys advokatai turi teisę naudoti užsienio subjekto pavadinimą: nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. kontora gavo patvirtinimą dėl prisijungimo prie tarptautinio PricewaterhouseCoopers firmų narių tinklo kaip PricewaterhouseCoopers International Limited firma narė. Pavadinimų PricewaterhouseCoopers ir „PwC, logotipo PwC“ ir susijusių prek ženklų savininkėPwC Business Trust suteikė teisę pakeisti pavadinimą į advokatų kontorą PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“ ir savo, kaip teisinių paslaugų teikėjos, Lietuvoje vykdomoje veikloje naudoti pavadinimą PricewaterhouseCoopers Legal bei prekių ženklus PricewaterhouseCoopers ir „PwC.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog aptariamas paslaugų ženklas Europoje siejamas ne tik su audito ar teisinėmis paslaugomis, bet ir su advokatų kontoromis (pvz., Lenkijoje, Estijoje), be to, prek ženklas PricewaterhouseCoopers Legal Lietuvoje registruotas kaip taip pat žymintis juridines paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad kasatorė neįrodė, jog ieškovės prašomas pavadinimas – advokatų kontoraPricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“ klaidins visuomenę ir leis manyti, jog čia teikiamos ne advokatų, o kitokios paslaugos.
  11. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia  savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi  aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka  nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis.
  12. Visiems žinomomis aplinkybėmis pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms tai dienų skaičius metuose, žinomos stichinės nelaimės, žymiausieji istoriniai įvykiai, švenčių dienos ir t. t.
  13. Atmestinas kaip nepagrįstas faktiniais duomenimis kasatorės teiginys, kad visiems žinoma aplinkybe CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme teismai turėjo pripažinti tai, jog ginčo pavadinime dominuojantis žodis „PricewaterhouseCoopersklaidina, kad bus teikiamos audito paslaugos ar audito įmonės teikiamos paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomas įregistruoti pavadinimas advokatų kontora „PricewaterhouseCoopers Legal B. ir partneriai“ turi tiesioginę nuorodą, jog teisines paslaugas teiks advokatai, o ne audito įmonė.

 

Dėl įstatymo analogijos taikymo sprendžiant dėl reikalavimų partnerystės pagrindais veikiančių advokatų darbo vietos pavadinimui

 

  1. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2004; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2010).
  3. Advokatams, veikiantiems įsteigus juridinį asmenį (Advokatūros įstatymo 28 straipsnis), kaip bendrosios teisės normos taikytinos CK nuostatos dėl juridinio asmens pavadinimo. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
  4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai juridinio asmens pavadinimui įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomi advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, darbo vietos pavadinimui, kadangi specialaus šių santykių reglamentavimo nėra, abi santykių grupės artimos, vienodų reikalavimų dėl pavadinimo taikymas atitiktų protingumo ir teisingumo principus.
  5. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė nepateikia argumentų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog dėl aptartų CK 2.39 straipsnio nuostatų neįvardijimo galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Kaip nurodyta pirmiau, teismas nagrinėjo ir atmetė kasatorės argumentus dėl klaidinamo ginčo pavadinimo pobūdžio.
  6. Kasatorės nurodomos Prekių ženklų įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes reglamentuoja kitus santykius, ginčo santykiai reglamentuoti nutartyje aptartomis Advokatūros įstatymo ir CK normomis.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      

  1. Kasatorės teiginiai dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB nuostatų netikslūs, nes juose praleidžiama esminė aplinkybė pagal cituojamas direktyvos nuostatas, teisė riboti bendrą advokatų ir ne teisininkų veiklą pripažįstamas valstybėms narėms, bet ne advokatų savivaldai. Lietuvos nacionalinėje teisėje tokio ribojimo nėra, todėl kasatorės argumentai nagrinėjamoje situacijoje nereikšmingi.
  2. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasatorė kasaciniame skunde pateikia ir argumentus dėl aplinkybių, nenagrinėtų ankstesnėse instancijose dėl prašomo įregistruoti pavadinimo prieštaravimo advokatų veiklos principams pagal Tvarkos 5.3.1 punktą. Teisėjų kolegija šių argumentų, kaip neatitinkančių CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nenagrinėja.
  3. Remdamasi tuo, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo sprendimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Atmetus atsakovės kasacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (31 Eur dydžio žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą prašymas priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas, kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl šių savo išlaidų kasaciniame procese.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Algis Norkūnas

 

 

Sigita Rudėnaitė

 

 

Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-164/2011
  • CK2 2.39 str. Juridinio asmens pavadinimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CK1 1.8 str. Įstatymo ir teisės analogija
  • 3K-3-199/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas