Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-498-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-498/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 300666165 atsakovas
ORLEN Lietuva 166451720 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.35. Viešas konkursas

                     Civilinė byla Nr. 3K-3-498/2012

  Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00002-2012-3

                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl to, ar situacija, kai viešojo pirkimo dalyvis pirkimo pasiūlyme neteisingai įrašo pirkimo pasiūlymo kainą sudarančią fiksuotą (visiems dalyviams vienodą) kainos dalį, kurią ištaiso jau po vokų su pasiūlymais atplėšimo, ir dėl to pasikeičia bendra pasiūlymo vertė, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį vertintina kaip pasiūlymo keitimas ar tik kaip aritmetinės (techninės) klaidos ištaisymas.

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. rugsėjo 28 d. paskelbė atvirą konkursą ,,Benzino A95, dyzelinio kuro ir šildymui skirto kuro pirkimas“. Ieškovas AB ,,ORLEN Lietuva“ (toliau – ir ieškovas)           2011 m. lapkričio 8 d. pateikė pasiūlymą, kurio bendra vertė su PVM yra 3 796 360,36 Lt. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisija, 2011 m. lapkričio 21 d. posėdžio metu išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktus pasiūlymus, nustatė, kad tiekėjai, siūlydami žymėtą krosnių kurą, nurodė skirtingą bazinę kainą, kuri pagal pirkimų dokumentų reikalavimus turėtų būti visiems vienoda, t. y. nustatyta AB ,,ORLEN Lietuva“ autotransporto Jonavos terminalo 2011 m. lapkričio 8 d. kainų protokole, ir nutarė paprašyti ieškovo ir kitų konkurso dalyvių paaiškinti savo pasiūlymus, t. y. iki 2011 m. lapkričio 24 d. pateikti nurodytą kainų protokolą. Ieškovas 2011 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui patikslintą pasiūlymą, kuriame nurodyta patikslinta žymėto krosnių kuro kaina ir bendra pasiūlymo vertė su PVM – 3 781 107,70 Lt. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisija, 2011 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu išnagrinėjusi pateiktus pasiūlymų patikslinimus, nusprendė ieškovo pasiūlymą atmesti, nes, ieškovui savo pasiūlyme neteisingai nurodžius žymėto krosnių kuro bazinę kainą ir ją pataisius, buvo pakeista vokų su pasiūlymais atplėšimo metu (2011 m. lapkričio 21 d.) paskelbta bendra pasiūlymo kaina, tai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, Konkurso sąlygų 53 punkto reikalavimų. Ieškovas 2011 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurios atsakovas 2011 m. gruodžio 14 d. nutarė netenkinti ir pasiūlė ieškovui ištaisyti kainos apskaičiavimo klaidą taip, kad nesikeistų vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbta kaina.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos           2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą toliau tęsti pirkimo procedūras. Ieškovas nurodė, kad pagal Konkurso sąlygų 82.1 punktą siūlomos prekės kaina apskaičiuojama pagal produkto pristatymo dienos AB ,,ORLEN Lietuva“ autotransporto Mažeikių terminalo (žymėtam krosnių kurui – nuo ieškovo autotransporto Jonavos terminalo) protokolinę kainą (toliau – Protokolinė kaina) pridedant tiekėjo pasiūlytą antkainį (nuolaidą). Protokolinės kainos dydis nuo tiekėjo nepriklauso, t. y. ji yra fiksuota (2011 m. lapkričio 8 d.), todėl esminę pasiūlymo kainos dalį sudaro tiekėjo siūloma nuolaida (ar priedas) (Konkurso sąlygų 58 punktas). Ieškovo teigimu, palyginus šias kainos dalis (nuolaidą (priedą) gali būti nustatomas konkurso laimėtojas. Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad jis, pateikdamas pasiūlymą, neteisingai nurodė Protokolinę kainą ir vėliau ją patikslino, nevertintina kaip esminis pasiūlymo kainos pakeitimas; tai laikytina klaida, kurią tiekėjas gali ištaisyti atsakovui paprašius. Priešingas aiškinimas, ieškovo įsitikinimu, prieštarauja proporcingumo principui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovo 2011 m. lapkričio 8 d. pasiūlyme ir 2011 m. lapkričio 22 d. patikslintame pasiūlyme yra nurodyta skirtinga žymėto krosnių kuro Protokolinė kaina (atitinkamai 2379,51 Lt/100 l ir 2305,36 Lt/100 l). Kadangi Protokolinė kaina yra viena galutinės kainos sudedamųjų dalių, tai, ją patikslinus, pasikeitė viso pasiūlymo kaina, t. y. 2011 m. lapkričio 8 d. pasiūlyme nurodyta bendra pasiūlymo vertė yra 3 796 360,36 Lt, o 2011 m. lapkričio 22 d. patikslintame pasiūlyme – 3 781 107,70 Lt. Teismas pažymėjo, kad viešojo konkurso dalyvių pasiūlymai buvo paskelbti 2011 m. lapkričio 21 d. atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, kurio metu nutarta paprašyti konkurso dalyvių paaiškinti pateiktus pasiūlymus, pateikiant ieškovo autotransporto Jonavos terminalo 2011 m. lapkričio 8 d. kainų protokolą. Ieškovas 2011 m. lapkričio 22 d. pateikė patikslintą pasiūlymą, kuriame nurodyta kita kaina nei vokų su pasiūlymais atplėšimo dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu (pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), Konkurso sąlygų 56.3 punktu ir atmetė ieškovo pasiūlymą. Pasisakydamas dėl proporcingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nėra teisės normų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų dokumentuose nustatant pasiūlymo vertinimo kriterijus atsižvelgti į tiekėjų padarytas klaidas, apskaičiuojant pasiūlymo kainą, ar leisti keisti kainą po kainos paskelbimo vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti nurodytų principų pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, jog atsakovas būtų leidęs ieškovui ar kitiems tiekėjams pakeisti pradinio pasiūlymo kainą, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas. 

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymėjo, kad ieškovas pasiūlymo paaiškinimo stadijoje pateikęs AB ,,ORLEN Lietuva“ autotransporto Jonavos terminalo 2011 m. lapkričio 8 d. kainų protokolą ir patikslinęs žymėto krosnių kuro kainą, iš esmės pakeitė pasiūlymo kainą ir tai nėra aritmetinės klaidos taisymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia keisti pasiūlymo kainą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,ORLEN Lietuva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą toliau tęsti viešojo pirkimo procedūras. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią aritmetinės klaidos ištaisymą ir draudimą keisti pateikto pasiūlymo esmines sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad perkančioji organizacija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Nors kaina vykdant viešuosius pirkimus pripažįstama esmine sąlyga, bet, kasatoriaus nuomone, tokia reikšmė jai suteikiama tik todėl, kad kaina gali nulemti konkurso laimėtoją, o jos pakeitimas, jau pateikus pasiūlymą, – neteisėtą vieno konkurso dalyvio pranašumą prieš kitus dalyvius. Nagrinėjamu atveju pagal Konkurso sąlygų 82. 1 punktą pasiūlymo kaina sudaryta iš dviejų dalių: Protokolinės kainos ir tiekėjo siūlomos nuolaidos ar antkainio. Protokolinę kainą visi tiekėjai privalo nurodyti tokią pačią, nustatytą 2011 m. lapkričio 8 d., t. y. jos dydis nepriklauso nuo tiekėjų ir, vertinant tiekėjų pasiūlymus, neturi reikšmės. Konkurso laimėtojas nustatomas pagal kitą kainos sudedamąją dalį – tiekėjų siūlomas nuolaidas. Taigi, kasatoriaus teigimu, jis, ištaisydamas Protokolinę kainą, kuri buvo fiksuota ir vienoda visiems tiekėjams, neatliko esminio pasiūlymo pakeitimo Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, nes taip neįgijo neteisėto pranašumo prieš kitus tiekėjus. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, Protokolinės kainos ištaisymą vertino kaip pasiūlymo keitimą ir neatitiktį pirkimo dokumentams bei pagrindą jį atmesti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą (pasiūlymas atmetamas, jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Konkurso sąlygų 53 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme Komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo raštu paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Kasatoriaus teigimu, jis nei atsisakė kainos sudedamųjų dalių, nei ją papildė naujomis. Tarp Konkurso sąlygų 56 punkte nurodytų atvejų, kada tiekėjo pasiūlymai gali būti atmesti, nagrinėjama situacija nepatenka. Be to, atsakovas Konkurso sąlygų 58 punkte nurodo, kad vertinama bus ne Protokolinė kaina, o nuolaida, todėl neaišku, kodėl kasatoriaus pasiūlymas dėl neteisingai nurodytos Protokolinės kainos buvo atmestas.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į viešųjų pirkimų tikslus ir pažeidė viešųjų pirkimų principus. Tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžtas viešųjų pirkimų tikslas – kuo racionaliau naudoti perkančiosios organizacijos lėšas. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad perkančioji organizacija turi priimti tokius sprendimus, kurie leistų perkančiajai organizacijai įsigyti jai reikalingas prekes ir paslaugas bei tai padaryti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Šiam tikslui pasiekti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta daug taisyklių, kurių perkančioji organizacija privalo laikytis, taip pat principai, kurie yra tiesiogiai taikytini visose pirkimo procedūrų stadijose. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju formaliai taikius Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kainos ir aritmetinės klaidos taisymo institutus, nepasiekti viešojo pirkimo tikslai, kartu netinkamai buvo išaiškinti esminiai viešųjų pirkimų principai – lygiateisiškumo ir proporcingumo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, leidus ieškovui ištaisyti aritmetinę (techninę) klaidą, dėl kurios pasikeis galutinė pasiūlymo kaina, bus pažeistas lygiateisiškumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šio principo pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai vienas tiekėjas, pakeitus konkurso sąlygas, pasiūlymą ir pan., įgyja neteisėtą ir nepagrįstą pranašumą prieš kitus tiekėjus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007). Kasatoriaus teigimu, jis neatliko jokių esminių pasiūlymo pakeitimų ir neįgijo jokio pranašumo prieš kitus tiekėjus, tik ištaisė pasiūlyme padarytą techninę klaidą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus veiksmus ištaisant aritmetinę klaidą, įvertindamas kaip esminį kasatoriaus pasiūlymo pakeitimą ir pagrindą šiam atmesti, taip pat netinkamai taikė proporcingumo principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neproporcinga laikyti tiekėją nesąžiningu dėl bet kokios pasiūlyme padarytos klaidos ir ne kiekviena tiekėjo klaida vertintina kaip Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sąlygų neatitiktis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių  bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v.  Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti savo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinio jo nurodyto argumento, t. y. kad nekintančios, visiems tiekėjams vienodos kainos dalies pataisymas nelaikytinas kainos, kartu ir esminiu pasiūlymo keitimu.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Ginčo konkurso sąlygose buvo nurodyta, kaip apskaičiuoti kainą, kad būtų galima palyginti pasiūlymus. Kasatorius dėl pirkimo sąlygų pastabų nepateikė, jų neapskundė, o pateikė pasiūlymą, kuriame patvirtino, kad su jomis sutinka, todėl, atsakovo nuomone, turėjos šias vykdyti. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pasiūlymų vertinimo metu radus pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos, tačiau dalyvis, taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Kasatorius pasiūlymo paaiškinimo stadijoje pateikęs Jonavos terminalo 2011 m. lapkričio  8 d. kainų protokolą iš esmės pakeitė pasiūlymo kainą ir tai nėra aritmetinės klaidos taisymas. Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia keisti pasiūlymo kainą ir nenustato šios imperatyviosios nuostatos taikymo išimčių. Atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Konkurso sąlygų 56.3 punktu, turėjo pagrindą atmesti kasatoriaus pasiūlymą.

2. Atsakovo nuomone, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į viešojo pirkimo tikslą, nes, nustačius, jog kasatoriaus pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir tuo pagrindu jį atmetus, pasiūlymo kaina negali būti vertinama. Atmetęs kasatoriaus ir dar vieno konkurse dalyvavusio tiekėjo UAB ,,Tomega“  pasiūlymus, atsakovas laimėtoju pripažino vienintelio likusio ir tiksliai konkurso sąlygas vykdžiusio tiekėjo UAB ,,Skulas“ pasiūlymą bei pradėjo pirkimo sutarties pasirašymo procedūrą. Atsakovo teigimu, tiekėjas viešųjų pirkimų sąlygas turi vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas yra vienodas visiems viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Taip užtikrinamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nepažeidė proporcingumo principo. Atsakovo teigimu, kasatorius šio principo pažeidimą grindžia tik savo subjektyviu ginčijamo konkurso procedūrų ir savo padarytos klaidos vertinimu; patenkinus kasatoriaus reikalavimus, būtų pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai, būtų nesąžininga kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.

3. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Skundžiamoje nutartyje, įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuota, kad kasatorius, pateikdamas 2011 m. lapkričio 8 d. pasiūlymą, padarė klaidą, neteisingai įrašydamas Protokolinę kainą. Kasatorius šios aplinkybės neginčija. Ištaisius pasiūlyme nurodytą Protokolinę kainą, iš esmės pasikeitė pasiūlymo kaina, todėl pasiūlymas negalėjo būti vertinamas. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, vadovavosi CPK, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl byloje aktualių viešųjų pirkimų principų užtikrinimo pasiūlymų vertinimo ir palyginimo stadijoje bei jų santykio su Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu

 

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo – būtent 3 straipsnio nuostatų – laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, būtina nustatyti, kokiais perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu jie galėjo būti pažeisti.

  Kasatoriaus teigimu, perkančioji organizacija, pripažindama, kad jo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesdama, netinkamai taikė esminius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo ir proporcingumo, o bylą nagrinėję teismai šiuos principus taip pat netinkamai išaiškino ir taikė. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta nepagrįstais. Minėta, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus, dėl to yra teisinis pagrindas patikrinti kasatoriaus nurodytų principų taikymą nagrinėjamoje byloje.

Proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir nediskriminavimo principui garantuoti. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba daro tiekėjus nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Šis principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės bei pirkimo dokumentų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Akmenės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2011).

Nagrinėjamo teisinio ginčo atveju perkančioji organizacija – atsakovas – vieninteliu privalomu viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijumi buvo pasirinkusi mažiausią kainą (Konkurso sąlygų 58 punktas). Kai vienintelis privalomas atrankos kriterijus yra mažiausia kaina, tai nesudaro kliūčių perkančiajai organizacijai palyginti įvairius pasiūlymus bei išsirinkti geriausią, remiantis iš anksto nustatytu objektyviu mažiausios kainos kriterijumi. Pasiūlymus vertinant pagal mažiausią kainą, negali būti atsižvelgiama į jokias kitas aplinkybes, nes taip būtų pakeičiamos viešojo pirkimo sąlygos tiekėjų vertinimo kriterijų pakeičiant iš mažiausios kainos į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje sureguliuotos perkančiajai organizacijai dalyvių teikiamų paraiškų ar pasiūlymų vertinimo ir palyginimo procedūros, pagal kurias numatyta galimybė ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, tačiau ši galimybė susieta su draudimu pakeisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtą kainą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ši aplinkybė nėra ginčijama kasaciniame skunde, kad atsakovo paskelbto viešojo pirkimo dalyvis UAB „Skulas“ vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu pateikė 3 794 175,10 Lt, o kasatorius AB „ORLEN Lietuva“ – 3 796 360,36 Lt vertės pasiūlymą, kurį vėliau, jau po vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio pakeitė, pateikdamas 3 781 107,70 Lt vertės pasiūlymą. Taip buvo pažeistas įstatyme nustatytas draudimas dėl aritmetinių klaidų taisymo keisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtą kainą, be to, dėl kainos pakeitimo pirkimo dalyvio AB „ORLEN Lietuva“ padėtis pasikeitė kito pirkimo dalyvio UAB „Skulas“ nenaudai, t. y.  kasatorius AB „ORLEN Lietuva“ nepagrįstai įgijo konkurencinį pranašumą, nes po pakeitimo jo pasiūlyta kaina pasidarė mažesnė nei UAB „Skulas“ pasiūlyta kaina vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu. Nustačiusi šias aplinkybes, perkančioji organizacija – atsakovas – pagrįstai pripažino, kad kasatoriaus AB „ORLEN Lietuva“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Priešinga atsakovo pozicija sudarytų pagrindą pripažinti viešųjų pirkimo principų – lygiateisiškumo ir proporcingumo – ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimą.

Aplinkybė, kad jau po vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio kasatorius AB „ORLEN Lietuva“ pakeitė  pasiūlymo kainą ir taip buvo pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai bei aptartas įstatyme nustatytas draudimas, akcentuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, ji yra esminė tinkamam aktualių byloje viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimui ir taikymui, todėl kasatoriaus argumentai dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimo atmestini.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 346 straipsnyje nustatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 21,45 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB ,,ORLEN Lietuva“ valstybei 21,45 Lt (dvidešimt vieną litą 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Egidijus Baranauskas

 

                                                                     

Gražina Davidonienė

 

 

Virgilijus Grabinskas

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-295/2007
  • 3K-3-583/2008
  • CPK 331 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo
  • CPK
  • 3K-3-416/2005
  • 3K-3-25/2009
  • 3K-3-507/2011
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos