Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-14][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-874-331-2020].docx
Bylos nr.: eI3-874-331/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 188735591 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
22.7. Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
18. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
22. Kiti su valstybės tarnyba susiję klausimai
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

        Administracinė byla Nr. eI3-874-331/2020

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2019-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41; 55.1.1

 (S)

                

img1 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjui M. K., jo atstovėms advokatei G. G., advokato padėjėjai D. B.,

atsakovės atstovui V. M.,        

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Lietuvos Respublikos lygių galimybių tarnybos kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-47 atleido pareiškėją iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų panaikinus pareigybę (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo:  panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47; grąžinti  į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje; priteisti iš atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

2.1. Paaiškina, kad dirbo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėju. Šias pareigas pradėjo eiti 2017 m. lapkričio 15 d. laimėjęs paskelbtą konkursą, tačiau 2019 m. birželio 17 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą ir Tarnybos  2019 m. liepos 17 d. įsakymu buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

2.2. Pareiškėjo nuomone, atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atliktas neteisėtai, dirbtinai panaikinus jo pareigybę, nors pareigybės funkcijos išliko ir yra vykdomos toliau. Pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymas ne tik įtvirtina pagrindus, kuriems esant valstybės tarnautojai gali būti atleidžiami iš tarnybos, bet ir nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys, nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat nustato atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas. Vien tik formalus Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo egzistavimas savaime nesudaro prielaidos valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų visais atvejais pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų vykdymu, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, nepažeisti, inter alia (be kita ko), tokių valstybės tarnybos principų, kaip įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, karjeros bei tarnybinio bendradarbiavimo, užtikrinti visas teises ir garantijas, kurios įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims.

2.3. Teigia, kad ginčijamas Tarnybos įsakymas panaikinti pareiškėjo pareigybę yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jo pareigybės įsteigimas buvo ne eksperimentas, o tikslingas sprendimas, susijęs su lygių galimybių kontrolieriaus funkcijų išsiplėtimu. Lygių galimybių kontrolieriaus 2016 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad, išplėtus lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas, neišvengiamai didėja žmogiškųjų išteklių poreikis, todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. lygių galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti Tarnyboje buvo įsteigta 19 pareigybių, dirba 14 darbuotojų. Įsteigtas Lygių galimybių integravimo skyrius įgyvendina tarnybos strateginius tikslus lygių galimybių integravimo ir visuomenės sąmoningumo didinimo srityje. Skyriaus pagrindiniai uždaviniai  užtikrinti tarnybos veiklą lygių galimybių integravimo ir sklaidos srityje, užtikrinti Vyriausybės programose nustatytų priemonių įgyvendinimą pagal Tarnybos kompetenciją, garantuoti Tarnybos dalyvavimą projektinėje veikloje bei vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą.

2.4. Pažymi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad lygių galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti Tarnyboje dirba 17 tarnautojų, dar 2 darbuotojai dirba pagal terminuotas projektinio darbo sutartis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos strateginiuose planuose (20172019, 20182020, 20192021 metų) nuosekliai numatoma ne tik išlaikyti, bet ir didinti pareigybių ir dirbančių asmenų skaičių nuo 19 pareigybių 2017 metais iki 20 pareigybių 2020 metais. Strateginiuose planuose nėra planuojama tarnybos pertvarka ar reorganizacija, pareigybių mažinimas ar kompetencijos, funkcijų mažinimas, kuris tiesiogiai galėtų turėti įtakos pareiškėjo pareigybės „nepasiteisinimui“. Atvirkščiai, kaip vienas iš 2018 ir 2019 m. veiklos prioritetų buvo numatytas bendradarbiavimo su savivaldybėmis, privačiais juridiniais asmenimis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei akademine bendruomene stiprinimas integruojant lygių galimybių principus, o būtent pareiškėjas vykdė šias funkcijas.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluotos konkrečios užduotys: tyrimo dėl Lietuvoje gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos (pagal projektą „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje) koordinavimas; susitikimų su Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių ambasadomis organizavimas siekiant siaiškinti galimas problemines sritis įgyvendinant 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (nediskriminavimo dėl pilietybės pagrindas); bendrųjų rekomendacijų dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų sprendimų vertinimo lygių galimybių užtikrinimo atžvilgiu parengimas; lygių galimybių liniuotės metodologijos koncepcijos parengimas.

2.6. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos tarnybiniai dokumentai nepatvirtina realaus poreikio naikinti jo pareigybę. Šiai pareigybei buvo priskirtos konkrečios funkcijos, suformuluotos užduotys. Šios funkcijos nedingo ir netapo atsakovei nebereikalingos. 2019 m. buvo atliktas pareiškėjo veiklos vertinimas  ji įvertinta „gerai. Nei atliekant vertinimą, nei vėliau pareiškėjui nė karto nebuvo užsiminta, kad norima panaikinti jo pareigybę, jam nebuvo pateikta jokių duomenų, kas ir kada atliko pareiškėjo pareigybės „pasiteisinimo įvertinimą ir kuo remiantis padaryta išvada, jog pareigybė nepasiteisino. Todėl faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant atleisti.

2.7. Teigia, kad pareiškėjo pareigybės (patarėjo) panaikinimas yra fiktyvus, nes 2019 m. jo veiklos vertinimo išvadoje matyti akivaizdus tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo) nepasitenkinimas juo. Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai  vienas dėl jo paskelbto komentaro socialiniame tinkle „Facebook“, kitas dėl neva fiktyvaus pareiškėjo nedarbingumo. Abu kartus jo veiksmuose jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota ir tarnybinės nuobaudos neskirtos. Tačiau, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo T. V. R.) veiksmų jo atžvilgiu, buvo konstatuota, kad skyriaus vedėjas pažeidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles. Be to, 2019 m. vasario mėn. buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti nemokamas atostogas, argumentuojant tuo, kad pareiškėjas rengėsi vykti į politinį renginį. Pareiškėjui tuo pačiu metu susirgus, buvo skambinama į renginio viešbutį, tarnybiniu pranešimu teikiama faktinių aplinkybių neatitinkanti informacija apie pareiškėją, neva nuvykusį į renginį. Pareiškėjui buvo neleista vykti į Europos specializuotų lygių galimybių institucijų tinklo EQUINET darbo grupės renginį, nors jis yra šio tinklo darbo grupės narys ir atsakingas už kontaktų palaikymą su šiuo tinklu. Pareiškėjas be jokio pagrindo buvo nušalintas nuo projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenes sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje veiklų, nors šių veiklų vykdymas buvo suformuluotas kaip viena 2019 m. jo užduočių. Visi veiksmai buvo atliekami siekiant pabloginti pareiškėjo tarnybos sąlygas. 2019 m. birželio 11 d. pareiškėjas sulaukė lygių galimybių kontrolieriaus pasiūlymo išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tačiau pareiškėjui paprašius Tarnyba atsisakė pateikti tokį pasiūlymą raštu, o 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui informavus Tarnybą apie nesutikimą išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Todėl šių faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybė panaikinta ne dėl to, kad ji tapo realiai nebereikalinga, o siekiant atleisti pareiškėją, galimai neįtikus naujam skyriaus vedėjui. Be to, jis atleistas iš tarnybos neišlaikius Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatyto termino  valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.

2.8. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovės prašė skundą patenkinti remdamiesi skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

 

 

3. Atsakovė Tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Darbdavys, nusprendęs naikinti pareigybę, turi užtikrinti darbuotojų, kurių pareigybė naikinama, garantijas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. 2019 m. birželio 17 d. Tarnyba pranešimu apie pareigybės panaikinimą Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybės sąrašo pakeitimo“ 2019 m. liepos 17 d. Lygių galimybių integravimo skyriuje panaikinama patarėjo pareigybė. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas neskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Pagal to paties įstatymo 48 straipsnio 24 dalimis nustatytą tvarką, pareiškėjui išmokama išeitinė išmoka. Mano, kad šiuo atveju darbdavio veiksmai, susiję su pareiškėjo atleidimu iš pareigų, atitinka teisės aktų reikalavimus, užtikrina garantijas, kurias teisės aktai nustato iš pareigų atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui.

3.1. Pažymi, kad Tarnyba, įvertinusi jai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamasi efektyvumo principu, atliko visų Tarnybos tikslams siekti nustatytų pareigybių funkcijų analizę bei, įvertinusi aplinkybę, kad patarėjo pareigybės aprašyme išdėstytos funkcijos dubliuojasi su skyriaus vedėjo bei pirmiau nurodytų Tarnybos karjeros valstybės tarnautojų vykdomomis funkcijomis, priėmė sprendimą vykdyti Lygių galimybių integravimo skyriaus struktūrinį pertvarkymą ir panaikinti patarėjo pareigybę. Šiuo metu patarėjo pareigybės aprašyme įvardytoms funkcijoms atlikti visiškai pakanka Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų, todėl neegzistuoja poreikis steigti naują pareigybę arba pareigybes šioms konkrečioms funkcijoms vykdyti. Veikiau priešingai, patarėjo pareigybė buvo panaikinta būtent dėl to, kad įsteigtų pareigybių skaičius buvo perteklinis suformuluotoms funkcijoms atlikti, kadangi tam pakanka mažiau darbuotojų. Pareiškėjui tenkantis darbo krūvis aptariamu laikotarpiu buvo nepakankamas, dėl to neefektyviai buvo naudojami Tarnybos resursai. Be to, kaip buvo minėta pirmiau, kitos pareiškėjui priskirtos funkcijos buvo dubliuojamos, t. y. jas atliko kitas pareigas einantys darbuotojai. Būtent dėl šios priežasties patarėjo pareigybė nepasiteisino, t. y. atsižvelgiant į pareigybės aprašyme suformuluotas funkcijas, dėl objektyvių priežasčių nebuvo užtikrinamas šiai konkrečiai pareigybei tenkantis darbo krūvis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, kad šiais struktūriniais pertvarkymais buvo realiai siekiama optimizuoti Tarnybos veiklą, atsisakyti funkcijų dubliavimosi bei efektyviau ir racionaliau panaudoti (paskirstyti) žmogiškuosius išteklius.

3.2. Teigia, kad Tarnyba, rengdama strateginius planus, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atitinkamiems metams numatomus maksimalius valstybės biudžeto asignavimus. Todėl kiekvienais metais Tarnyba prašo padidinti darbo užmokesčio fondą, kad būtų galima skelbti konkursus ir priimti daugiau darbuotojų Tarnybos tikslams siekti, tačiau į tai nėra atsižvelgiama. Pažymi, kad 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-38 buvo patvirtinta Tarnybos struktūra, kurioje neliko laisvų pareigybių.

3.3. Teismo posėdyje Tarnybos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

        4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnybos teisinių santykių, susijusių su valstybės tarnautojo atleidimu iš valstybės tarnybos remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).

5. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.1. Lygių galimybių kontrolierius 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir pačią dieną pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją, kad jo pareigybė panaikinama nuo 2019 m. liepos 17 d. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

5.2. Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktais,  Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 48 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktais ir 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-47 atleido pareiškėją iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų panaikinus pareigybę.

6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47, kuriuo jis atleistas iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų, grąžinti jį į ankstesnes ar lygiavertes pareigas, priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK).

8. Pažymėtina, kad, teismuose nagrinėjant bylas dėl atleidimo iš valstybės tarnybos VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teisėtumo, tikrinamas pareigybės panaikinimo realumas bei garantijos būti perkeltam į kitas pareigas užtikrinimas. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 53 straipsnio 2 punktas, 57 straipsnis). Įstatymų leidėjas, suteikdamas darbdaviui teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą šiuo pagrindu, įtvirtina baigtinį priežasčių, dėl kurių gali būti nutraukta darbo sutartis, sąrašą (DK 57 straipsnio 1 dalis).    Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali lemti, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, t. y. darbdaviui pasikeičia darbuotojo darbo poreikis ir jo atliekama darbo funkcija tampa nereikalinga. Ši priežastis sudaro pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su perteklinę darbo funkciją atliekančiu darbuotoju. Taigi darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti, tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-520-3085/2012;  Nr. A-1053-662/2017).

10. Taigi viešojo administravimo įstaigos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Įstaigos vadovas tvirtina struktūrą ir valstybės tarnautojų gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus.

11.  Jeigu viešojo administravimo įstaigoje priimti sprendimai dėl administracijos struktūros nustatymo lemia valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą, jo atleidimui iš pareigų taikytinas nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas valstybės tarnautojo atleidimo pagrindas bei šio įstatymo VIII skyriuje įtvirtintos garantijos. Kai viešojo administravimo įstaigoje dirbančio darbuotojo atleidimas yra susijęs su jo pareigybės panaikinimu, jo atleidimui iš einamų pareigų taikytinas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, reglamentuojantis darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, taip pat DK įtvirtinta darbuotojo atleidimo procedūra (DK 57 straipsnio 2, 3, 4, 7 dalys, 64 straipsnis) ir kitos darbuotojams taikytinos garantijos.

12. LVAT formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę tarnybinių ginčų bylose, kai sprendžiamas valstybės tarnautojo atleidimo iš einamų pareigų teisėtumo klausimas, nuosekliai laikosi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012).

13. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, yra reali, ar šios priežastys tiesiogiai susijusios su tuo, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė. Todėl sprendžiant, ar priežastys buvo realios, darbdavys turi įrodyti, kad darbo sutarties su darbuotoju nutraukimą lėmė darbo organizavimo pakeitimai ar kitos svarbios priežastys, susijusios su darbdavio veikla. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs baigtinio šių priežasčių sąrašo. Tai gali būti tiek vidinės priežastys (darbo organizavimo pertvarkymas, optimizuojant turimus resursus ar pan.), tiek išorinės priežastys (ekonominės ar kitos išorinės priežastys, dėl kurių darbdavys nusprendžia sumažinti įmonės veiklos sąnaudas, ar pan.). Įstatyme įtvirtintas šių priežasčių realumo reikalavimas reiškia, kad darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimas buvo pagrįstas realiai egzistuojančiomis su darbdavio veikla susijusiomis vidinėmis ar išorinėmis priežastimis, lėmusiomis pasikeitusį darbuotojų darbo poreikį ir sprendimo dėl darbuotojo atleidimo priėmimą. Įgyvendinant darbdavio veiklos tikslus priimtų sprendimų kaip priežasties, dėl kurios konkretaus darbuotojo funkcija tampa perteklinė, realumo įvertinimas neapima jų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo.

14. Todėl sprendžiant dėl darbo santykių nutraukimo minėtu pagrindu realumo, būtina įvertinti, ar konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą lėmusios priežastys nėra fiktyvios, t. y. ar tos priežastys nėra sudarytos turint tikslą pagrįsti darbo santykių su konkrečiu darbuotojų nutraukimą. Pažymėtina, kad darbo santykių  nutraukimo minėtu pagrindu fiktyvumą gali įrodyti aplinkybė, jog atleisto darbuotojo atliekama darbo funkcija tapo perteklinė ne dėl darbo organizavimo pakeitimų, bet dėl to, jog prieš tai buvo priimtas kitas besidubliuojančias funkcijas atliekantis darbuotojas; tai, kad po darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo į atleisto darbuotojo vietą buvo priimtas kitas darbuotojas, dėl to sprendimas pakeisti darbo organizavimą nebuvo realiai įgyvendintas, ar pan. Taip pat svarbu įvertinti santykius, ar yra ryšys tarp minėtų priežasčių ir konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo. Tam, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, galėtų būti darbo santykių su darbuotoju nutraukimo priežastimi, jos turi lemti konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą. Todėl minėtas realias su darbdavio veikla susijusias priežastis ir darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys, o konkretaus darbuotojo darbo funkcijos nereikalingumas turi būti tiesioginė darbo organizavimo pakeitimų ar kitokių su darbdavio veikla susijusių priežasčių pasekmė. Kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, darbdavys sprendimą dėl darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo gali priimti dėl to, kad jis visiškai atsisako atleidžiamo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, nusprendžia sumažinti tą pačią funkciją atliekančių darbuotojų skaičių ar atlikti kitus darbo organizavimo pakeitimus.

15.   Atsakovė kaip pareiškėjo atleidimo priežastį, lėmusią jo pareigybės (patarėjo) nereikalingumą, nurodė įgyvendintą viešojo administravimo įstaigos vadovo teisę nustatyti viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą bei patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. Byloje nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierius 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimo“ panaikino Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigybę.

16. Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas panaikinti pareigybę pats savaime negali būti pripažintas pakankamu ir svarbiu pagrindu atleisti pareiškėją iš pareigų. Įstatymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigą pagrįsti priežasčių, dėl kurių valstybės tarnautojo  atliekama darbo funkcija atsakovei tapo perteklinė, realumą. Todėl darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę yra ne priežastis, o tiesioginė pasekmė tų objektyviai egzistuojančių vidinių ar išorinių aplinkybių (priežasčių), kurios lemia, kad Lygių galimybių tarnybos veiklos tikslams įgyvendinti darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga, dėl to darbdavys priima sprendimą panaikinti konkrečią pareigybę. Taigi lygių galimybių kontrolierius turėjo pareigą 2019 m. birželio 17 d. pranešime apie valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą nurodyti konkrečias darbo sutarties nutraukimo priežastis, o to nepadaręs pažei įstatymų reikalavimus. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad priežastys panaikinti pareiškėjo einamas valstybės tarnautojo pareigas (patarėjo) jam tapo žinomos tik Tarnybai pateikus procesinius dokumentus teismui (atsiliepimą, paaiškinimus), iš kurių matyti, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą pakeisti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūrą bei patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą lėmė darbo užmokesčio trūkumas, siekis panaikinti Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijų dubliavimą. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo turimą kompetenciją, išsilavinimą, darbo patirtį, funkcijų pobūdį, buvo nuspręsta jo pareigybės (patarėjo) darbo funkcijas perduoti vykdyti skyriaus vedėjui, o skyriaus patarėjo pareigybę panaikinti. Taigi svarbu nustatyti, kad ankstesnių ir (ar) vėlesnių struktūrinių pertvarkymų sugretinimas su ginčo pertvarkymu yra būtinas tiek, kiek tai reikalinga siekiant įvertinti priežasčių, lėmusių konkrečios darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapimą nereikalinga, realumą, taip pat ir tai, ar tos priežastys nebuvo fiktyvios. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, konkretaus struktūrinio pertvarkymo vertinimas nebūtų užtikrinęs tiesioginio priežastinio ryšio su priežastimi, dėl kurios atsakovės argumentas dėl darbo užmokesčio trūkumo, funkcijų dubliavimosi, patarėjo pareigybė tapo nereikalinga, nustatymo, taip pat nebūtų galimybės įvertinti, ar atsakovė nuosekliai laikėsi savo sprendimo panaikinti pareiškėjo pareigybę.

17.   Vadinasi, egzistuojančios priežastys, kuriomis grindžiamas pareigybės panaikinimas dėl konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo, gali būti pripažintos realiomis, o ne fiktyviomis tik tuo atveju, jei jų laikomasi ir po to, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kurio atliekama darbo funkcija darbdaviui buvo tapusi nereikalinga. Todėl vėlesni darbdavio sprendimai tiek dėl darbo organizavimo pakeitimų, tiek dėl kitų su darbuotojų teisine padėtimi susijusių klausimų leidžia daryti išvadą, kad darbdavys buvo nenuoseklus (pavyzdžiui, į atleisto darbuotojo vietą priėmė naują darbuotoją, vietoj panaikintos pareigybės įsteigė naują pareigybę su identiškomis funkcijomis ar sudarė sutartį su kitu asmeniu dėl darbo funkcijų atlikimo ar pan.) ir tokių savo sprendimų nepagrindė naujai atsiradusiomis svarbią reikšmę turinčiomis pateisinančiomis aplinkybėmis, būtų pagrindas daryti išvadą, jog darbdavio nurodytos darbo vietos naikinimo poreikį lėmusios priežastys buvo fiktyvios vien dėl to, kad darbdavio priimtas sprendimas nebuvo realiai vykdomas.

18. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės struktūros ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo pakeitimas, kuriais grindžiamas pareiškėjo atleidimas, buvo fiktyvūs, t. y. neatitiko jiems keliamo realumo ir objektyvaus pagrįstumo reikalavimo tiek sprendžiant dėl jų priežastinio ryšio su pareiškėjo pareigybės (patarėjo) tapimu nepateisinama, tiek dėl trūkstamo finansavimo,  tiek vertinant, ar Tarnyba nuosekliai laikėsi savo sprendimo dėl darbo organizavimo pakeitimo.

18.1. Teismas, nekvestionuodamas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigybės panaikinimo tikslingumo ar pagrįstumo, bet teisės taikymo aspektu vertindamas darbo organizavimo pertvarkymą kaip priežastį, kodėl pareiškėjo pareigybė tapo nepateisinama, daro išvadą, kad pagrindinė to priežastis buvo darbo užmokesčio lėšų trūkumas bei valstybės tarnautojų funkcijų dubliavimasis. Tai matyti iš Tarnybos pateikto atsiliepimo ir paaiškinimų teismui, o ne iš lygių galimybių kontrolieriaus įsakymų. Lygių galimybių kontrolieriaus įsakyme nėra nurodytos pareiškėjo pareigybės (patarėjo) panaikinimo priežastys, tačiau atsiliepime ir paaiškinimuose teismui nurodė, kad buvo darbo užmokesčio lėšų trūkumas, dubliavosi Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo ir patarėjo funkcijos.

18.2. Įvertinus atsakovės į bylą pateiktus dokumentus, proceso šalių argumentus, liudytojų A. S. ir T. V. R. paaiškinimus, aiškiai matyti, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš panaikindamas pareiškėjo pareigybę (patarėjo etatą), apskritai neatliko jokios analizės dėl tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimo, darbo užmokesčio lėšų trūkumo, 2019 m. birželio 17 d. po pokalbio su pareiškėju, kai jis atsisakė savo noru išeiti iš darbo, tą pačią dieną 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-19 panaikino pareiškėjo eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas ir apie tai, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. panaikinama jo pareigybė, pranešimu Nr. BR-72 informavo pareiškėją. Taip pat pranešimu informavo, kad Tarnyboje nėra laisvų pareigybių, todėl nėra galimybės pasiūlyti jam lygiaverčių arba žemesnių karjeros valstybės tarnautojo pareigų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktais, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 48 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktais ir 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, DK 107 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-47 atleido pareiškėją iš Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigų panaikinus pareigybę.

18.3. Teismo įsitikinimu, lygių galimybių kontrolierė, būdama Tarnybos vadovė ir užtikrindama tinkamą Tarnybos personalo valdymą, pasirašydama įsakymus bei kitus dokumentus personalo klausimais ir kontroliuodama jų vykdymą, dirbdama prevencinį darbą personalo srityje, administruodama Tarybos veiklą, pagal kompetenciją užtikrina Tarnybos vidaus bei viešąjį administravimą. Todėl pagal einamas pareigas ji nėra eilinė darbuotoja, jai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam Tarnybos darbuotojui – ji privalėjo veikti išimtinai Tarnybos interesais, sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad nebūtų pažeisti darbuotojų interesai, vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais. Vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikiamus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. AS-438-784-14).

18.4. Teismo posėdyje liudytoja A. S. paaiškino, kad Tarnyboje eina lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, per visą tarnybos laiką pareiškėjas nebuvo baustas, tačiau buvo pateikęs skundą dėl netinkamo Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. elgesio, todėl buvo sudaryta komisija nusižengimui tirti, o ištyrus pareiškėjo skundą buvo konstatuotas netinkamas skyriaus vedėjo T. V. R. elgesys, apsiribota pokalbiu. Pripažino, kad, prieš panaikinant pareiškėjo eitas patarėjo pareigas, nebuvo atlikta jokia analizė dėl darbuotojų funkcijų dubliavimosi ar darbo užmokesčio trūkumo, teigė, kad kalbėjosi su pareiškėju, tačiau nesiūliusi jam išeiti iš darbo savo noru. Aiškino, kad Tarnybai trūko darbo užmokesčio lėšų 2019 metams, pareiškėjo kai kurios funkcijos dubliavosi su skyriaus vedėjo T. V. R. atliekamomis funkcijomis, jokių įsakymų dėl funkcijų perdavimo nepriėmė.

18.5. Teismo posėdyje liudytojas T. V. R. paaiškino, kad su pareiškėju nesipyko, buvo tik tarnybiniai santykiai, pagal pareiškėjo skundą dėl jo netinkamo elgesio buvo sudaryta komisija nusižengimui tirti, o ištyrus skundą buvo konstatuotas jo netinkamas elgesys, apsiribota pokalbiu, jokių pretenzijų pareiškėjui neturi. Teigė, kad pareiškėjas gegužės mėnesį dar rašė skundą dėl jo veiksmų.

18.6. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta formaliai, be jokio motyvuoto pagrindo, tiesiog siekiant atleisti pareiškėją, kai jis nesutiko iš darbo išeiti savo noru, nes nebuvo atliktas vertinimas (analizė) dėl  darbo užmokesčio trūkumo ar funkcijų dubliavimosi. Teismo įsitikinimu, 2019 m. pareiškėjo veiklos vertinimo išvadoje matyti akivaizdus tiesioginio vadovo (skyriaus vedėjo T. V. R.) nepasitenkinimas juo. 2019 m. buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai  vienas dėl pareiškėjo paskelbto komentaro socialiniame tinkle Facebook, kitas dėl neva fiktyvaus pareiškėjo nedarbingumo. Abu kartus pareiškėjo veiksmuose jokio pažeidimo nebuvo užfiksuota ir tarnybinės nuobaudos neskirtos. O atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, buvo konstatuota, jog skyriaus vedėjas T. V. R. pažeidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles. Taip pat 2019 m. vasario mėnesį formaliai buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti nemokamas atostogas, argumentuojant tuo, jog pareiškėjas rengėsi vykti į nerelevantišką politinį renginį. Pareiškėjui susirgus, buvo skambinama į  viešbutį,  kur vyko renginys, prašoma renginio organizatorių pranešti informaciją apie pareiškėją, neva nuvykusį į renginį. Be to, pareiškėjui nebuvo leista vykti į Europos specializuotų lygių galimybių institucijų tinklo EQUINET darbo grupės renginį, nors jis yra šio tinklo darbo grupės narys ir atsakingas už kontaktų palaikymą su šiuo tinklu. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenes sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje veiklų, nors šių veiklų vykdymas buvo suformuluotas kaip viena 2019 m. jo užduočių. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 11 d. sulaukė lygių galimybių kontrolieriaus pasiūlymo išeiti iš pareigų šalių susitarimu, tačiau paprašius tokį siūlymą pateikti raštu, lygių galimybių kontrolierius atsisakė tai padaryti, todėl pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. informavo , kad nesutinka išeiti iš pareigų šalių susitarimu. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie pareigybės panaikinimą. Taigi, visi šie skyriaus vedėjo veiksmai buvo atliekami siekiant pabloginti pareiškėjo tarnybos sąlygas, formuojant neigiamą nuomonę apie , o visa faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjo pareigybės panaikinimas yra susijęs ne su realiu pareigybės nereikalingumu, funkcijų dubliavimusi ar darbo užmokesčio trūkumu, o su siekiu atleisti pareiškėją, neatsižvelgiant į jo argumentus, esant konfliktui su skyriaus vedėju T. V. R. Teismo įsitikinimu, kontrolierė, kaip įstaigos vadovė, šio konflikto tarp pareiškėjo ir skyriaus vedėjo negalėjo nepastebėti.

18.7. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš pusmetį, kol dar nebuvo kilęs konfliktas tarp pareiškėjo ir skyriaus vedėjo, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas. Vadinasi, buvo įvertinta visa tarnybos veikla, reikalingi žmogiškieji ištekliai bei peržiūrėtos bei paskirstytos atliekamos funkcijos, pareigybės aprašymai nebuvo keičiami iš esmės. Todėl jau tuo metu keisdamas Tarnybos struktūrą ir tvirtindamas pareigybių aprašymus lygių galimybių kontrolierius galėjo matyti, kad pareiškėjo einamos patarėjo pareigos yra nereikalingos, tačiau pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, tai leidžia daryti išvadą, kad argumentai dėl funkcijų dubliavimosi ar darbo užmokesčio lėšų trūkumas, kurie paaiškėjo pareiškėjui pateikus skundą teismui, yra formalūs pagrindai panaikinti pareiškėjo pareigybę.

18.8. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta dėl to, jog pareigybei nebuvo užtikrintas darbo krūvis. Teismas daro išvadą, kad darbo krūvis valstybės tarnautojui negali būti vertinamas pagal išsiųstų raštų skaičių, nes tokio vertinimo kriterijaus nėra tarnautojo veiklos vertinime, pareiškėjo funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą, nei raštų rengimas. Be to, siunčiant dokumentą skyriaus vardu, jis yra siunčiamas skyriaus vedėjo, todėl negali atspindėti tarnautojo darbo krūvio. Atsakovė dar 2018 m. gruodžio 18 d. tvirtindama tarnybos struktūrą galėjo įvertinti minėtą kriterijų, be to, 2019 m. pareiškėjo tiesioginis vadovas nederino pareiškėjo atostogų prašymo motyvuodamas dideliu darbo krūviu, nors vėliau, po trijų mėnesių, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų apie funkcijų perdavimą, nors pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluotos konkrečios užduotys. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo dalį atliekamų funkcijų, susijusių su lygių galimybių liniuotės įrankiu, vykdo nauji asmenys, t. y. pagal Tarnybos 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašytą sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl programos „Kurk Lietuvai“, pareiškėjo funkcijų dalį vykdo E. M. ir S. G.-M.

18.9. Iš byloje esančių raštų matyti, kad atsakovė, esant nepakankamam darbo užmokesčio finansavimui, 2018 metais steigė naujas pareigybes, kėlė darbo užmokestį darbuotojams, planavo tarnybos plėtrą ir naujų pareigybių steigimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki pat 2019 m. birželio 17 d., kai pareiškėjas buvo įspėtas apie pareigybės panaikinimą, poreikio optimizuoti sąnaudas atsakovė nematė, o iš atsakovės pateiktos informacijos apie valstybės biudžeto asignavimus  matyti, kad Tarnybai 2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur, t. y. finansavimas ne mažėjo, o didėjo, todėl atmestinas atsakovės argumentas dėl darbo užmokesčio trūkumo.

19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, darytina išvada, kad lygių galimybių kontrolieriaus įvykdyto darbo organizavimo pakeitimo fiktyvumą patvirtina tokios aplinkybės, įrodančios jos nenuoseklumą, įgyvendinant savo sprendimą dėl pareigybės panaikinimo: pirma, lygių galimybių kontrolierius neatliko jokios analizės dėl tarnybos darbuotojų funkcijų dubliavimosi, darbo užmokesčio lėšų trūkumo; antra, Tarnybai 2018 m. skirta 402 tūkst. Eur, 2019 m. – 408 tūkst. Eur, 2020 m. – 438 tūkst. Eur, t. y. finansavimas ne mažėjo, o didėjo;  trečia, po pareiškėjo atleidimo pagal pasirašytą 2019 m. rugsėjo 17 d. sutartį Nr. 2019/08 su atsakove pareiškėjo dalį programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ darbuotojos E. M. ir S. G.-M.; ketvirta, lygių galimybių kontrolierius apskritai nepriėmė jokio vidinio teisės akto dėl dalies pareiškėjo funkcijų perdavimo kitiems Tarnyboms darbuotojams; penkta, 2018 m. gruodžio 18 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu buvo patvirtinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos struktūra ir pareigybių sąrašas su pareigybių aprašymais, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas; šešta, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta po to, kai 2019 m. gegužės 8 d. lygių galimybių kontrolierius konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą, t. y. esant konfliktui tarp skyriaus vedėjo ir pareiškėjo.

20. Taigi teismas, nenustatęs tiesioginio priežastinio ryšio tarp lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 17 d.  įsakymu Nr. V-19 įgyvendintų darbo organizavimo pakeitimų Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriuje ir dėl to, kad pareiškėjo pareigybė tapo nereikalinga, taip pat nustatęs, kad lygių galimybių kontrolierius nebuvo nuoseklus ir nesilaikė savo sprendimo dėl pareigybės, nes po pareiškėjo atleidimo 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašė sutartį Nr. 2019/08 su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ dėl dalies programos „Kurk Lietuvai“ funkcijų vykdymo. Jas vykdo E. M. ir S. G.-M.. Be to, darbo užmokestis 2019 metais Tarnyboje nemažėjo, buvo pakankamas, o atleidimas susijęs su tuo, kad lygių galimybių kontrolierius  konstatavo skyriaus vedėjo T. V. R. Tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punkto pažeidimą, t. y. esant konfliktui tarp skyriaus vedėjo ir pareiškėjo. Todėl ginčijamas lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. P-47 dėl pareiškėjo atleidimo naikintinas.

21. Teismas pažymi, kad nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos DK ir detalizuojamos Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama. 

22. Panaikinus ginčijamą įsakymą ir pareiškėjo atleidimą pripažinus neteisėtu, toliau spręstina dėl jo teisių gynimo. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jį į Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje.

22.1. VTĮ nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Pagal VTĮ 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Tokiais atvejais sistemiškai su VTĮ taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios DK nuostatos (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. A-3008-662/2018).

22.2. DK 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti jį į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

22.3. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo, taiko DK 218 straipsnio 2 dalį ir daro išvadą, jog pareiškėjas grąžinamas į eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas. Tam, kad pareiškėjo teisės būtų visiškai apgintos, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

23. Pareiškėjas prašo priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal teismui pateiktus dokumentus. Teismas  sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo išlaidas už skundo dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus parengimą bei atstovavimą patyrė pareiškėjas. Už skundo dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus parengimą prašo priteisti 1 000 Eur, o už atstovavimą 300 Eur. Teismas pažymi, kad Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį) punktą, už skundo parengimą maksimalus rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento. Pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 13 d., todėl maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už skundo teismui padavimą šiuo atveju yra 1 983,25 Eur (793,3 x 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 1 300 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teisme, taigi prašoma suma neviršija Rekomendacijose nustatytos ribos. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus skundo turinį bei apimtį, teismo įsitikinimu, pareiškėjui yra pagrindas priteisti 1 300 Eur išlaidoms už skundo parengimą ir atstovavimą atlyginti. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-47 „Dėl M. K. atleidimo iš pareigų“ ir įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo arba lygiavertes pareigas bei  priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 17 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti pareiškėjui M. K. atsakovės Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) teismo išlaidų. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas Henrikas Sadauskas

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 53 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo tvarka
  • DK 57 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė
  • A-1053-662/2017
  • AS-438-784-14
  • DK 2 str. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
  • A-3008-662/2018