Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-01][nuasmeninta nutartis byloje][eA-1134-261-2021].docx
Bylos nr.: eA-1134-261/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 188607912 atsakovas
Kategorijos:
23. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga
26. Asmens duomenų teisinė apsauga



Administracinė byla Nr. eA-1134-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P.-G. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir E. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R-517 (2.13-1) ir 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R-520 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti atsakovą Įnspekciją atlikti veiksmus – teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus bei priimti dėl jų naują sprendimą; 3) priteisti atlyginti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1.       Ji 2019 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl vykdomo vaizdo stebėjimo ir duomenų kaupimo privačioje ir valstybinėje teritorijoje. Pareiškėja skunde nurodė, kad ant kaimynystėje esančių kotedžų nuo 2017 m. spalio yra įrengtos 6 stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į dalį pareiškėjos privataus sklypo, o viena iš kamerų galbūt filmuoja bendrą įvažiavimą, kuriuo naudojasi pareiškėja ir vieno kotedžo gyventojai. Pareiškėja 2019 m. liepos 16 d. gavo Sprendimus, kuriais Inspekcija nutraukė skundų nagrinėjimą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai. Sprendimai (jų išvados) grindžiami tuo, kad abu tretieji suinteresuoti asmenys Inspekcijai nurodė, jog yra įrengę vaizdo stebėjimo kameras, tačiau jomis nėra ir nebuvo vykdomas vaizdo stebėjimas, jos įrengtos „dėl akių, atlieka prevencinę funkciją, nes aplinkinėje teritorijoje būna daug vagysčių. Tokie trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai Inspekcijai leido daryti išvadą, kad jokie vaizdo duomenys nėra tvarkomi, todėl nagrinėjamu atveju 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatos nėra taikomos.

1.2.       Inspekcija netinkamai vertino kamerų įdiegimo kaip faktinės aplinkybės reikšmę sprendžiant dėl vaizdo stebėjimo tikėtinumo. Pats faktas, kad asmuo įrengia tikras vaizdo stebėjimo kameras, leidžia daryti pagrįstą ir protingą išvadą, jog jomis siekiama vykdyti vaizdo stebėjimą. Tretieji suinteresuoti asmenys neneigė, kad įrengtos vaizdo stebėjimo kameros yra tikros ir tinkamai sumontuotos, o tai leidžia spręsti, kad kameros bet kada gali būti įjungtos ir naudojamos vaizdo stebėjimui. Trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, kad kameros įrengtos tik „dėl akių“, turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl tokių paaiškinimų tikėtinumo, ypač atsižvelgiant į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. pokalbio metu leido suprasti, kad vaizdą fiksuoja, ir šią poziciją pakeitė tik Inspekcijai pateikus užklausą. Vien vaizdo kamerų sumontavimas tokiu kampu, kuriuo gali būti vykdomas pareiškėjos sklypo stebėjimas, jau kelia grėsmę pareiškėjos ir jos šeimos narių privatumui, nes tokios kameros gali būti bet kada įjungtos ir naudojamos. Priklausomai nuo modelio, kameros gali būti prijungtos ir prie interneto tinklo, o tai, neužtikrinus reikiamų saugumo priemonių, leistų vaizdą stebėti ne vien tretiesiems suinteresuotiems asmenims (kotedžų savininkams), bet ir kitiems tam teisės neturintiems asmenims.

1.3.       Inspekcija nesiėmė visų reikiamų priemonių pateiktiems skundams ištirti. Nors tretieji suinteresuoti asmenys vaizdo stebėjimą galbūt vykdo tokiu būdu, kad pareiškėja neturi galimybės pasirinkti patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją, tačiau vaizdo stebėjimo kameros yra nukreiptos tiek į bendrą įvažiavimą, tiek ir į pareiškėjos sklypą, todėl pareiškėja ir jos šeimos nariai neišvengiamai filmuojami prieš  valią, vaizdo kameros yra įrengtos ant tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių pastatų. Atitinkamai pareiškėja neturi galimybės iš arti apžiūrėti vaizdo kamerų, pati ar pasitelkus ekspertus ištirti kamerų veikimą ir pan. Dėl to objektyviai negalima reikalauti, kad pareiškėja, kaip fizinis asmuo, pati surinktų ir pateiktų įrodymus, patvirtinančius vaizdo stebėjimo faktą, toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas neproporcingas ir nepagrįstai apriboja pareiškėjos galimybę ginti savo ir savo šeimos narių (tarp jų ir pareiškėjos mažamečių vaikų) teisę į privatumą. Atlikdama tyrimus, Inspekcija turi pakankamai plačias teises. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atlikdama asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą pagal skundą Inspekcija turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens patalpas arba teritoriją, kuriose yra dokumentai, įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu), kuriose yra dokumentai, įranga, susiję su patikrinimu, Inspekcija turi teisę pateikusi teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, kuris išduodamas ADTAĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėdama skundus, Inspekcija turėjo ne apsiriboti formaliu užklausų pateikimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o aktyviai rinkti įrodymus, atlikti patikrinimą vietoje ir pavesti Inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus specialistams ir, jei prireiktų, nepriklausomiems ekspertams ištirti kamerų veikimą. Priimdama Sprendimus turėdama minimalią informaciją, nesiimdama jokių papildomų veiksmų trūkstamai informacijai surinkti ir remdamasi tik trumpais trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais, Inspekcija netinkamai įvykdė savo pareigas, susijusias su tinkamu patikrinimo organizavimu, o tai lėmė nepagrįstą skundų nagrinėjimo nutraukimą.

1.4.       Inspekcija be pagrindo nutraukė tyrimą, pradėtą skundų pagrindu, remdamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 1 dalis 2 punktu. Inspekcija Sprendimuose daro išvadą, kad BDAR nuostatos nagrinėjamais atvejais nėra taikomos ir atitinkamai trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai nepriskirti tirti Inspekcijos kompetencijai. Tokią išvadą Inspekcija išimtinai grindžia trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir tuo, kad pareiškėja su skundais nepateikė pakankamų įrodymų, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas. Nors Inspekcija turi teisę reikalauti papildomų dokumentų ir (ar) informacijos iš pareiškėjo (ADTAĮ 28 str.), tačiau Inspekcija nesikreipė į pareiškėją dėl papildomų įrodymų pateikimo. Nors, kaip minėta, pareiškėja objektyviai negalėtų pateikti neginčijamų įrodymų, patvirtinančių trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo faktą, pareiškėjai turėjo būti sudarytos sąlygos pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus prieš nutraukiant tyrimą. Inspekcija turėjo kreiptis į pareiškėją, nes tik tokiu atveju papildomų dokumentų ir (ar) informacijos, be kurių neįmanoma išnagrinėti skundo ar jo dalies, nepateikimas gali tapti pagrindu nutraukti skundo nagrinėjimą (ADTAĮ 29 str. 1 d. 3 p.).

2.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1.       Inspekcija turi teisės aktais įtvirtintą pasirinkimo teisę spręsti, kokiu būdu nagrinėjant skundus atlikti tikrinimą. Inspekcija, pasirinkdama tikrinimo būdą, turi atsižvelgti ir į kitos šalies teisę į privatumą ir teisę į būsto neliečiamybę. Tretieji suinteresuoti asmenys, būdami Inspekcijos įspėti dėl atsakomybės už klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, nurodė Inspekcijai, kad vaizdo stebėjimas nevykdomas ir Inspekcija neturėjo pagrindo netikėti jų raštu pateikta informacija. Nors pagal ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą Inspekcija ir turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu ši Inspekcijos teisė yra ribojama reikalavimu pateikti teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, o pagal teismų praktiką teismai tokius leidimus Inspekcijai išduoda tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos kitos priemonės. Inspekcija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nevengė bendradarbiauti su Inspekcija, raštu nurodė, kad vaizdo stebėjimo jie nevykdo, neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymų teisingumo, ir įvertinusi ne tik pareiškėjos, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę į privatumą, teisę į būsto neliečiamybę, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą.

2.2.       Inspekcija, prižiūrėdama kaip laikomasi ADTAĮ ir BDAR reikalavimų, turi teisę duomenų valdytojui duoti nurodymą (pvz., nutraukti, sustabdyti vaizdo stebėjimą arba pakeisti (apriboti) vaizdo stebėjimo lauką, tačiau jei asmuo asmens duomenų netvarko (nevykdo vaizdo stebėjimo), Inspekcija neturi įgaliojimų nurodyti išmontuoti vaizdo stebėjimo kameras, nukreipti neveikiančias vaizdo stebėjimo kameras kitu kampu ar pan., nes tokie asmenys nelaikytini duomenų valdytojais ir jų atžvilgiu nei BDAR, nei ADTAĮ netaikomas, kadangi joks asmens duomenų tvarkymas neatliekamas. Pagrindinis argumentas nutraukti pareiškėjos skundų nagrinėjimą buvo trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kuriais jie nurodė, kad vaizdo stebėjimo nevykdo. Argumentas, kad pareiškėja su skundais taip pat nepateikė įrodymų, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas, Sprendimuose buvo paminėtas tik kaip papildomas.

2.3.       Pagal ADTAĮ 24 straipsnio 6 dalį prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti. Kadangi prie pareiškėjos Inspekcijai pateiktų skundų tokių įrodymų nebuvo pridėta ir nenurodyta, kad tokių įrodymų pareiškėja turėtų, bei objektyviai nesitikint, kad pareiškėja, kaip fizinis asmuo, turėtų vaizdo stebėjimą patvirtinančius įrodymus (skunde teismui pareiškėja taip pat nurodė, kad tokių įrodymų negalėtų pateikti), Inspekcija priėmė Sprendimus, papildomai nepaprašiusi pareiškėjos pateikti įrodymus. Tačiau, kaip minėta, tai nebuvo nei vienintelis, nei pagrindinis veiksnys, nulemiantis Sprendimų priėmimą.

 

II.

 

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: 1) panaikino Inspekcijos Sprendimus; 2) įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus; 3) priteisė pareiškėjai iš atsakovo Inspekcijos 659,78 Eur jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl vykdomo vaizdo stebėjimo ir duomenų kaupimo privačioje ir valstybinėje teritorijoje. Inspekcija 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2R-1908 (2.13.) informavo pareiškėją apie 2019 m. balandžio 15 d. skundo dalies dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumo priėmimą, visgi Inspekcija nurodė, kad nuo kreipimosi į trečiuosius suinteresuotus asmenis dienos iki skundo pateikimo dar nebuvo praėjęs vienas mėnuo, todėl kita skundo dalis (dėl duomenų kaupimo privačioje ir valstybinėje teritorijoje) nebuvo priimta. Pareiškėja 2019 m. gegužės 27 d. pateikė Inspekcijai skundą dėl vykdomo vaizdo stebėjimo ir duomenų kaupimo privačioje ir valstybinėje teritorijoje. Inspekcija 2019 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2R-2597 (2.13.) informavo pareiškėją, kad, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ilgiau nei mėnesį neatsakius į pareiškėjos prašymą, 2019 m. gegužės 27 d. Inspekcija priėmė nagrinėti skundo dalį dėl pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, teisės susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis galimo pažeidimo. Inspekcija Sprendimais nusprendė pareiškėjos skundų dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų nagrinėjimą nutraukti. Inspekcija Sprendimuose nurodė, kad pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus vaizdo stebėjimas nėra vykdomas.

5.       Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. pareiškėjai 2019 m. gegužės 12 d. teiktame el. laiške nurodė, jog kamera pareiškėjos teritorijos nefilmuoja. Inspekcija 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2R-1910(2.13.) ir 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 2R-2435(2.13.) kreipėsi į E. Ž. bei prašė pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos Inspekcijai pateikto skundo. E. Ž. pateikė Inspekcijai 2019 m. birželio 4 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad vaizdo stebėjimo nevykdo, kameros yra įrengtos „dėl akių“. Inspekcija 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 2R-2436(2.13.) kreipėsi į V. D. bei prašė pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos Inspekcijai pateikto skundo. V. D. pateikė Inspekcijai 2019 m. birželio 4 d. pranešimą, kuriame nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir E. Ž., jog jis vaizdo stebėjimo nevykdo, kameros yra įrengtos „dėl akių“.

6.       Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Inspekcijai teiktų paaiškinimų matyti, jog įrengtų kamerų vaizdo stebėjimo laukas galbūt patenka į pareiškėjos privačią teritoriją. Šių aplinkybių Inspekcija nenagrinėjo ir Sprendimuose dėl to nepasisakė. Aplinkybės, ar tretieji suinteresuoti asmenys faktiškai vykdo stebėjimą kameromis, nėra nei įrodytos, nei paneigtos. Pareiškėja išreiškė aiškų nesutikimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kamerų įrengimo ir galbūt vykdomo vaizdo filmavimo. Pareiškėja tretiesiems suinteresuotiems asmenims siuntė raštus, bendravo žodžiu. Aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys nederino ir nesikreipė į pareiškėją gauti sutikimą dėl kamerų įrengimo, tretieji suinteresuoti asmenys Inspekcijai neneigė. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas vertinti, kad, jeigu tretieji suinteresuoti asmenys be pareiškėjos sutikimo vykdo vaizdo stebėjimą, tai turėtų būti laikoma pareiškėjos ir jos šeimos teisės į privatų gyvenimą pažeidimu.

7.       Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos skundų nagrinėjimo procedūros metu Inspekcija faktinio patikrinimo dėl galimai vykdomo vaizdo stebėjimo neatliko. Byloje yra pateiktas Inspekcijos 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 4R-355(2.13.) (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu patekti į gyvenamąsias patalpas nepavyko, nustatyta, kad kameros yra įrengtos. Šis patikrinimas buvo atliktas jau po Sprendimų priėmimo, todėl šio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės negali būti pagrindu Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti. Akte nurodyta, kad atvykus atlikti patikrinimą buvo nustatyta, jog, kaip Inspekcijai nurodė pareiškėja, prie gretimo namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Akte nurodyta, kad, nepranešus apie patikrinimą iš anksto, Inspekcijos atstovai į patalpą nebuvo įleisti, tačiau suderinus atvykimo laiką Inspekcijos atstovai nustatė, kad įrengtų kamerų laidai yra pravesti, tačiau nėra įjungti. Net ir atlikus patikrinimą, byloje nėra duomenų apie galimą kamerų stebėjimo lauką, nenustatytas kamerų tipas, byloje nėra duomenų, ar įrengtų kamerų stebėjimo laukas gali būti lengvai (automatiniu būdu) keičiamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėja turi teisę ginti ne tik jos teisės į privatumą pažeidimą, bet ir reikalauti, kad būtų imamasi priemonių apsaugoti asmenį nuo realios tokio pažeidimo grėsmės ateityje. Ta aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys šiuo metu galbūt nevykdo vaizdo įrašymo įrengtomis stebėjimo kameromis, nereiškia, kad nėra pagrindo ginti pareiškėjos teisę į privatumą. Priešingas teisės aiškinimas galėtų padaryti asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą gynimą neveiksmingu – asmuo galėtų trumpam laikui pašalinti asmens teisės į privatumą pažeidimą, t. y. laikinai nutraukti vaizdo stebėjimą, o vėliau tęsti vaizdo stebėjimo veiksmus.

8.       Teismas pažymėjo, kad Inspekcija nutraukė pareiškėjos skundų nagrinėjimą ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Pagal ADTAĮ 11 straipsnio 1 dalį Inspekcija atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja skundus Inspekcijai teikė dėl jos galbūt pažeistų teisių dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galbūt fiksuoja jos privačią erdvę. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Jeigu nustatoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys neriboja pareiškėjos teisės į privatų gyvenimą, Inspekcija turi iš esmės išnagrinėti pareiškėjos skundus ir dėl jų priimti atitinkamą (-us) individualų (-ius) administracinį (-ius) aktą (-us). Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų teiktų paaiškinimų matyti, kad vaizdo kameromis jie siekia savo turto apsaugos. Teismo vertinimu, tretieji suinteresuoti asmenys turi pareigą Inspekcijai įrodyti, kad jų interesas esama vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos yra svaresnis už pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Šiuo aspektu tokio pobūdžio tyrimo Inspekcija neatliko.

9.       Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Inspekcijos Sprendimus bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus.

10.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 ir 8.19. punktais, priteisė pareiškėjai 659,78 Eur jos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

III.

 

11.       Atsakovas Inspekcija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1.                      Inspekcijai suteikta kompetencija spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Atsižvelgiant į gaunamų skundų skaičių (pvz., per 2019 m. Inspekcija gavo 881 skundą) ir į asmenų, įgaliotų nagrinėti skundus, skaičių (pvz., 2019 m. pirmąjį pusmetį skundus nagrinėjo 9 asmenys), Inspekcija skundų tyrimą atlikdavo rašytine procedūra, t. y. nurodymu skundžiamam asmeniui pateikti informaciją, susijusią su skundo dalyku. Nagrinėjant pareiškėjos skundus, skundžiamiems asmenims buvo išsiųsti raštai, kuriuose nurodyta pateikti informaciją, apimančia ir vaizdo stebėjimo lauko detalizavimą bei vaizdo kameromis darytu nuotraukų pateikimą, kartu pateikiant nurodymus nutraukti vaizdo stebėjimą, jei jis vykdomas ne nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Be to, nurodytuose raštuose Inspekcija pateikė informaciją apie asmenų atsakomybę ir už Inspekcijos nurodymų nevykdymą bei už melagingos informacijos pateikimą. Iš skundžiamų asmenų gavus savalaikius ir išsamius atsakymus, kad vaizdo stebėjimas nebuvo, nėra vykdomas ir neketinama to daryti, Inspekcija ne tik neturėjo jokio teisinio pagrindo toliau nagrinėti skundo, bet ir vadovaujantis protingumo kriterijais negalėjo nagrinėti klausimo, ar įjungus vaizdo kameras į vaizdo stebėjimo lauką patektų ar nepatektų pareiškėjos privati teritorija. Esant tokioms skundo tyrimo aplinkybėms, Inspekcija neturėjo kompetencijos kištis į trečiųjų suinteresuotų asmenų privatų gyvenimą ir aiškintis jų turimų namų ūkio priemonių, kuriomis nėra tvarkomi asmens duomenys, įrengimo aplinkybių, siekdama išsiaiškinti, ar įsigijus reikiamą įrangą, ją sumontavus ir sureguliavus, į jos vaizdo stebėjimo lauką galėtų (ar negalėtų) patekti pareiškėjos privati erdvė. Europos duomenų apsaugos valdyba 2020 m. sausio 29 d. Gairėse dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo įrenginiais nurodė, kad BDAR netaikomas netikroms kameroms (t. y. bet kuriai kamerai, kuri neveikia ir todėl nėra tvarkomi jokie asmens duomenys). Taigi, nustačius, kad vaizdo kameros yra neveikiančios (pagrindo abejoti skundžiamų asmenų atsakymais Inspekcija neturėjo, kadangi pareiškėja nebuvo pateikusi jokios tai paneigiančios informacijos ar įrodymų), Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo toliau tęsti tyrimo.

11.2.                      Buvo nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys vaizdo duomenų netvarko, todėl asmens duomenų tvarkymas nebuvo vykdomas, atitinkamai BDAR nuostatos pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skunduose numanomiems trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmams (ar neveikimui) nėra taikomos, nes jie nėra duomenų valdytojai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamiems asmenims nebuvo pareigos atsakinėti į pašalinio asmens klausimus ar gauti kažkieno sutikimą dėl neveikiančių vaizdo stebėjimo kamerų pritvirtinimo prie nuosavo namo sienos, juo labiau, kad vaizdo stebėjimo kameros, trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, buvo įrengtos saugumo sumetimais („dėl akių“), todėl savaime yra suprantama, kad tretieji suinteresuoti asmenys nėra suinteresuoti, kad pašaliniai asmenys žinotų, jog vaizdo kameros neveikia. BDAR numato sutikimą tvarkyti asmens duomenis kaip teisėtą asmens duomenų tvarkymo pagrindą, tačiau BDAR nenumato pareigos jį gauti dėl pačių įrenginių montavimo.

11.3.                      Nors pagal ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą Inspekcija ir turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas, tačiau fizinių asmenų atžvilgiu ši Inspekcijos teisė yra ribojama reikalavimu pateikti teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, o pagal teismų praktiką teismai tokius leidimus Inspekcijai išduoda tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos kitos priemonės. Inspekcija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nevengė bendradarbiauti su Inspekcija, raštu nurodė, kad vaizdo stebėjimo jie nevykdo, neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atsakymų teisingumo, ir įvertinusi ne tik pareiškėjos, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę į privatumą, teisę į būsto neliečiamybę, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą.

11.4.                      BDAR gina teisę į asmens duomenų apsaugą. Todėl Inspekcijos funkcijos yra susijusios būtent su asmens duomenų tvarkymo pažeidimų nagrinėjimu. Be to, teisė į privatų gyvenimą yra ginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teismas be pagrindo sprendė, jog, net ir nesant asmens duomenų tvarkymo, Inspekcija turėjo viršyti jai, kaip viešojo administravimo subjektui, suteiktus įgaliojimus ir vertinti pačių vaizdo kamerų sumontavimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad tiriant pareiškėjos skundus nebuvo nustatyta, jog kokiomis nors priemonėmis būtų vykdomas pareiškėjos (ar kitų asmenų) asmens duomenų tvarkymas, Inspekcija neturėjo kompetencijos ginti pareiškėjos teisės į privatumą bei imtis priemonių apsaugoti ją nuo realios tokio pažeidimo grėsmės ateityje. Esant teismo vertinimui, kad pareiškėja turi teisę ginti ne tik jos teisės į privatumą pažeidimą, bet ir reikalauti, kad būtų imamasi priemonių apsaugoti asmenį nuo realios tokio pažeidimo grėsmės ateityje, yra būtinas papildomas teisinis reglamentavimas, draudžiantis ant pastatų tvirtinti neveikiančias vaizdo stebėjimo kameras bei Inspekcijos kompetencijos ribų praplėtimas tokiais atvejais, kai asmens duomenys nėra tvarkomi. Priešingu atveju būtų pažeisti įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

11.5.                      Inspekcija, priimdama nagrinėti pareiškėjos skundus, dar negalėjo žinoti, ar ant trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamųjų namų pritvirtintos vaizdo kameros yra veikiančios ar neveikiančios, t. y. ar asmens duomenys tvarkomi, ar netvarkomi, tačiau nustačius, kad pritvirtintomis kameromis asmens duomenų tvarkymas nėra vykdomas, atitinkamai tretieji suinteresuoti asmenys nėra duomenų valdytojai ir jų atžvilgiu nei BDAR, nei ADTAĮ nėra taikomi, Inspekcija neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl veiksmų, nesusijusių su asmens duomenų tvarkymu. Nustačius, kad tretieji suinteresuoti asmenys ant namo sienų pritvirtintomis vaizdo kameromis nei pareiškėjos, nei kitų asmenų duomenų netvarko, Inspekcija skundų nagrinėjimą nutraukė ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

11.6.                      Nustačius, kad tretieji suinteresuoti asmenys vaizdo kameromis pareiškėjos (ir kitų asmenų) asmens duomenų netvarko, nei vienas iš asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų neįpareigoja trečiųjų suinteresuotų asmenų nei pareiškėjai, nei Inspekcijai įrodyti, kad jų interesas esama vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos yra svaresnis už pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą, nes, kaip jau buvo minėta, BDAR taikomas tik esant asmens duomenų tvarkymui.

11.7.                      Teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus yra pažeidžiantis teisės aktus, kadangi nesant jokio teisinio pagrindo įpareigojama vertinti trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmus, kuriems BDAR netaikomas. Pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė jokios informacijos, paneigiančios Inspekcijos nustatytus faktus. Be to, priimant skundžiamą teismo sprendimą, teismui jau buvo žinoma, kad Inspekcijai gavus pakartotinį skundą dėl tų pačių trečiųjų suinteresuotų asmenų, Inspekcija vienu iš skunduose nurodytu adresu atliko tikrinimą vietoje ir pakartotinai nustatė, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas bei priėmė identišką sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimą. 2020 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo vienas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, metu jis atsakė į visus su skundais susijusius pareiškėjos ir teismo klausimus, dar karta nurodydamas, kad vaizdo stebėjimo nevykdo. Todėl, Inspekcijai iš naujo pradėjus nagrinėti pareiškėjos skundus (tretiesiems suinteresuotiems asmenims raštu pateikiant tuos pačius klausimus, vėl prašant teismo leidimo įeiti į trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamąsias patalpas), būtų pažeisti proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir efektyvumo principai, be tikslo būtų naudojamos valstybės lėšos ir trikdomas trečiųjų suinteresuotų asmenų privatumas, iš anksto žinant, kad tyrimo rezultatas nesikeis.

2.                      Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:

12.1.                      Tai, kad nagrinėjamu atveju vien rašytinių paklausimų išsiuntimas nebuvo pakankamas skundams tinkamai išnagrinėti, pareiškėjos teisėms apginti, patvirtina ir pačios Inspekcijos į bylą pateikta informacija, kur, nagrinėjant kitą iš esmės analogišką skundą (gautą vėliau nei skundai), Inspekcija jau atliko patikrinimo vietoje veiksmus, įsitikino, kad, kaip teigė pareiškėja, kameros ant greta jos namo esančių kotedžų iš tiesų yra įrengtos, jos nėra muliažai, o yra tikros kameros, yra pravesti, išvedžioti laidai. Nagrinėdama pareiškėjos skundus Inspekcija taip pat turėjo imtis visų priemonių nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos kameros iš tiesų yra įrengtos, ar jos yra tikros, kokio tipo kameros tai yra, kaip reguliuojamas vaizdo stebėjimo laukas, kaip sudėtinga ar nesudėtinga būtų, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint šias kameras pajungti ir atlikti vaizdo stebėjimą, daryti vaizdo stebėjimo įrašus ir kt. Net jei būtų nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys nevykdo, kaip jie nurodė Inspekcijai, vaizdo stebėjimo, sutiktina su teismo išvada, kad tai dar nereiškia, jog nėra pagrindo ginti pareiškėjos teisės į privatumą.

12.2.                      Inspekcija privalėjo, naudodamasi jai teisės aktų suteiktomis teisėmis, surinkti įrodymus, bent nufotografuojant kameras, kad jos tikrai egzistuoja, atliekant faktinį patikrinimą, apie tai pranešus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o tai vėliau buvo padaryta nagrinėjant pareiškėjos sutuoktinio skundą. Šiuo atveju Inspekcija net nemėgino surinkti reikalingų įrodymų, kad teismui pagrįstų, jog tikėtinai yra atliekamas pareiškėjos teisės į privatumą pažeidimas, apsiribojo klausimyno tretiesiems suinteresuotiems asmenims išsiuntimu, net nemėgindama pasinaudoti jai teisės aktais suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais. Pareiškėjai ir jos šeimai yra itin svarbus jų privatumas, kurio šiuo atveju Inspekcija neapgynė.

12.3.                      Kameros yra tikros, joms pajungti reikalingi laidai yra išvedžioti, vaizdo stebėjimas realiai gali būti atliekamas. Tai 2020 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. D., nurodydamas, kad šiomis kameromis gali būti atliekamas vaizdo stebėjimas, jei jis įsigytų vaizdo įrašymo sistemą ir prie jos prijungtų sumontuotas kameras (beje, žinant, kad pats V. D. pokalbio metu pareiškėjai yra nurodęs, jog vis tik vaizdo stebėjimas yra atliekamas, tikėtina, kad prieš atvykstant Inspekcijos specialistams, ši sistema tiesiog buvo atjungta ir paslėpta – tai turėjo nustatyti ir išsiaiškinti Inspekcija). Teismo posėdžio metu V. D. patvirtino, kad: „kameros ne butaforinės, jos tikros. Yra galimybė pajungti jas į sistemą“. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tyrimas buvo nutrauktas, nes kameros neva nėra tikros, atmestini kaip neatitinkantys bylos medžiagos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo laukas galbūt apima ir pareiškėjos privačią teritoriją, o Inspekcija neatliko pakankamų tyrimo veiksmų, kad tai nustatytų arba tai paneigtų. Dėl to yra būtina skundus išnagrinėti iš naujo.

12.4.                      Inspekcija apskritai neatliko išsamaus tyrimo, realiai nenustatė, ar asmens duomenų tvarkymo veiksmai yra atliekami, ar ne. Pareiškėja teigia, kad duomenų tvarkymo veiksmai yra atliekami, o tretieji suinteresuoti asmenys – kad duomenų tvarkymo veiksmai nėra atliekami. Esant tokiai situacijai, surinkus pirminę informaciją, Inspekcija privalėjo spręsti dėl tolimesnių tyrimo veiksmų – prašyti pareiškėjos papildomos informacijos, įrodymų, naudotis Inspekcijai suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais, siekiant nustatyti, ar iš tiesų vaizdo stebėjimas yra (nėra) atliekamas. Toks formalus skundų tyrimas sudaro sąlygas asmenims piktnaudžiauti, pažeisti duomenų subjektų teises. Pareiškėjos duomenimis, tretieji suinteresuoti asmenis atlieka vaizdo stebėjimą ir jo įrašymą. Vien vaizdo kamerų sumontavimas tokiu kampu, kuriuo gali būti vykdomas pareiškėjos sklypo stebėjimas, jau kelia grėsmę pareiškėjos ir jos šeimos narių privatumui, nes tokios kameros gali būti bet kada pajungtos ir naudojamos. Svarbu pažymėti, kad kameros, jų vaizdo stebėjimo laukas yra nuolat keičiamos (kameros yra sukinėjamos, akivaizdžiai stebint skirtingas teritorijos vietas). Inspekcijai pradėjus tirti pareiškėjos skundus, nusiuntus klausimynus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kameros buvo nusuktos taip, kad nebebūtų stebimas pareiškėjos sklypas. Tyrimą nutraukus, kameros vėl buvo atsuktos į pareiškėjos sklypą. Tačiau Inspekcija netyrė ir nesiaiškino, ar kamerų stebėjimo laukas yra (gali) būti keičiamas, ar jos yra stacionariai pritvirtintos be jokios galimybės keisti kamerų stebėjimo lauką. Sutiktina su teismo išvada, kad aiškinant taip, kaip Inspekcija nurodo apeliaciniame skunde, kad ji neturinti kompetencijos atlikti tyrimą, jei konkrečiu laiku nėra atliekamas vaizdo stebėjimas, nėra tvarkomi asmens duomenys, duomenų subjektų teisių gynyba taptų neveiksminga – „asmuo galėtų trumpam laikui pašalinti asmens teisės į privatumą pažeidimą, t. y. laikinai nutraukti vaizdo stebėjimą, o vėliau tęsti vaizdo stebėjimo veiksmus“.

12.5.                      Inspekcija turėjo ne apsiriboti formaliu užklausų pateikimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o aktyviai rinkti įrodymus, atlikti patikrinimą vietoje ir pavesti Inspekcijos Informacinių ir technologijų skyriaus specialistams ir, jei prireiktų, nepriklausomiems ekspertams ištirti kamerų veikimą. Priimdama skundžiamus sprendimus turėdama tik pirminę, minimalią informaciją, nesiimdama jokių papildomų veiksmų trūkstamai informacijai surinkti ir remdamasi tik trumpais ir akivaizdžiai suderintais trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais, Inspekcija netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su tinkamu patikrinimo organizavimu, o tai lėmė nepagrįstą skundų nagrinėjimo nutraukimą. Be to, Inspekcijai atlikus išsamų tyrimą ir nustačius, kad pareiškėjos skundai yra nepagrįsti, Inspekcija privalėjo priimti sprendimą atmesti skundus, o ne nutraukti tyrimą. Inspekcija atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su skundais dėl jos galbūt pažeistų teisių dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galbūt fiksuoja jos privačią erdvę. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjos skundų nagrinėjimą nutraukti ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

12.6.                      Inspekcija, motyvuodama skundžiamus sprendimus tuo, kad kameras reikalinga įrengti dėl to, kad aplinkinėje teritorijoje yra daug vagysčių, privalėjo tokius faktus patikrinti, pareikalauti tokias aplinkybes įrodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi pareigą Inspekcijai įrodyti, kad jų interesas esama vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos yra svaresnis už pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Teismas kuo aiškiau turėtų pasisakyti, kokie minimalūs veiksmai turi būti atlikti, iš naujo nagrinėjant pareiškėjos skundus Inspekcijoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

3.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R-517 (2.13-1) ir 2019 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R-520 (2.13-1), kuriais buvo nutrauktas pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundų nagrinėjimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų tyrimo, kaip nepriklausančio Inspekcijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus – teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus bei priimti dėl jų naują sprendimą.

4.                      Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Inspekcijos Sprendimus ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.                      Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

6.                      Šioje byloje ginčas iš esmės kilęs tuo aspektu, ar Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundus dėl galimų asmens duomenų tvarkymo (asmens privatumo) pažeidimų, kurie susiję su ant trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. ir E. Ž. būstų sienų lauke pakabintomis vaizdo stebėjimo kameromis, į kurių stebėjimo lauką galbūt patenka ir pareiškėja, jos šeimos nariai bei jos privati namų erdvė, atliko pakankamai veiksmų, kad nustatytų, jog iš tiesų pažeidimai nėra daromi.

7.                      Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Inspekcija nagrinėjamu atveju apsiribojo tik užklausų tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl informacijos (duomenų) nurodymo pateikimu ir tuo pagrindu trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, kad jų turimos vaizdo stebėjimo kameros nėra realiai naudojamos. Atsakovas apeliaciniu skundu siekia pagrįsti, kad šiuo atveju to pakako pareiškėjos skundams tinkamai įvertinti.

8.                      Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021).

9.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir aplinkybes minė pastarajame nutarties punkte nurodytų nuostatų kontekste, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija tyrimą pagal pareiškėjos skundus atliko paviršutiniškai. Inspekcijai apsiribojus tik trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytomis aplinkybėmis, kad vaizdo stebėjimo kameros realiai nėra naudojamos (t. y. jais vaizdas nėra stebimas), kai pareiškėja skunduose nurodo priešingas aplinkybes, ir nesurinkus jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad atsakovas nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjos skundus, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką pareiškėjos nurodytų aplinkybių įvertinimą. Atsakovo argumentas, kad ir pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ant trečiųjų suinteresuotų asmenų būstų esančiomis kameromis vaizdas realiai yra stebimas, nėra pakankamas pagrįsti priimtų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi pareiškėja skunduose gana detaliai aprašė su vaizdo stebėjimu kameromis susijusias aplinkybes, o reikalavimas pareiškėjai pateikti duomenis, kurie neabejotinai patvirtintų vaizdo stebėjimą kameromis, neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo principų, kadangi akivaizdu, kad tai pareiškėjai padaryti yra itin ribotos galimybės. Būtent Inspekcija turi nustatytas galias imtis priemonių patikrinti skunduose nurodytas aplinkybes, surenkant objektyvius duomenis (žr., pvz., ADTAĮ 12 str. 1 d., 2 d. 1 ir 2 p.). Tai, kad Inspekcija gauna daug asmenų skundų ir neturi pakankamai žmogiškų resursų, taip pat negali paneigti jai kylančios pareigos tinkamai išnagrinėti asmenų skundus jos kompetencijai priskiriamais klausimais.

10.                      Tad darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino ginčijamus Inspekcijos Sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. skundus. Šio išvados pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad pagal pareiškėjos sutuoktinio skundą Inspekcija visgi atliko patikrinimą vieno iš trečiųjų suinteresuotų asmenų būste ir nustatė, kad vaizdo stebėjimo kameros nėra prijungtos į įrenginį, galinti atlikti vaizdo stebėjimą ar perduoti signalą. Tai, konstatuotina dėl to, kad, pirma, toks patikrinimas buvo atliktas jau po ginčijamų Sprendimų šioje byloje priėmimo, o tai reiškia, kad ginčijami Sprendimai nebuvo grindžiami šio patikrinimo duomenimis, dėl to šie duomenys nėra reikšmingi vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Antra, kaip minėta, patikrinimas buvo atliktas tik vieno iš trečiųjų suinteresuotų asmenų būste, o tai reiškia, kad jokių objektyvių duomenų apie vaizdo stebėjimo kameras ant kito trečiojo suinteresuoto asmens būsto (jų naudojimą ar nenaudojimą) nėra nustatyta. Minėtos išvados pagrįstumo taip pat nepaneigia atsakovo argumentai, kad teismai griežtai vertina Inspekcijos prašymus išduoti teismo leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas ir tokį leidimą išduoda išimtiniais atvejais. Šioje byloje jau nustatyta, kad pareiškėjos skunduose nurodytoms aplinkybėms įvertinti Inspekcijos pasitelktos priemonės nebuvo pakankamos, o Inspekcijos diskrecija yra pasirinkti tinkamiausias priemones skunduose nurodytoms aplinkybėms įvertinti, ir jei reikia teismo leidimo tam tikroms priemonėms taikyti, Inspekcijai tenka pareiga tokį prašymą tinkamai motyvuoti.

11.                      Taigi Inspekcija šiuo atveju turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus (įvertinti juose nurodytas aplinkybes), įgyvendinama savo diskreciją pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl vaizdo stebėjimo kamerų ant trečiųjų suinteresuotų būstų sienų lauke naudojimo (nenaudojimo) nustatyti, tam surenkant objektyvius duomenis. Pripažintina, kad tuo atveju, jei iš tiesų būtų nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kameros nebuvo ir nėra naudojamos, o nėra tik tyčia siekiant suklaidinti Inspekciją išjungiamos (nepajungiamos) (būtent tai Inspekcija turėtų nuodugniai ištirti), tai nebūtų jokio pagrindo asmens duomenų tvarkymo ir pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimams konstatuoti, kadangi neveikiant kameroms nėra atliekami jokie asmens duomenų tvarkymo veiksmai (BDAR 4 str. 2 p.) arba, kitaip tariant, vaizdo stebėjimo, jo įrašymo ir panašūs veiksmai. Visgi tokiu atveju pareiškėjos skundų nagrinėjimas turėtų būti nenutraukiamas kaip skunduose nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklausantis priežiūros institucijos kompetencijai (ADTAĮ 27 str. 1 d. 2 p., 29 str. 1 d. 2 p.), kadangi pareiškėja skunduose nurodytas aplinkybes siejo būtent su asmens duomenų tvarkymo (teisės į privatumą) pažeidimais, dėl to, nenustačius pažeidimų, pareiškėjos skundai turėtų būti atmetami (ADTAĮ 31 str. 1 d. 2 p.).

12.                      Esant pagrindui atmesti atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama pareiškėjos naudai, dėl to ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso stadijoje atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjos (jos atstovės) pateikti duomenys (2020 m. kovo 24 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2020 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad pareiškėja apeliacinio proceso stadijoje patyrė 300,08 Eur išlaidas už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijų 8.11 punktu, neturi pagrindo minėtos sumos iš atsakovo pareiškėjai nepriteisti, dėl to ši suma pareiškėjai priteistina.

13.                      Atsakovui neteikiant argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kaip minėta, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nevertina.

14.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl atsakovo Inspekcijos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Taip pat priteistina pareiškėjai iš atsakovo 300,08 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinio proceso stadijoje, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. P.-G. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 300,08 Eur (trys šimtus eurų ir aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinio proceso stadijoje, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

        Stasys Gagys

 

        Gintaras Kryževičius