Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-11-10][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-456-469-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-456-469/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešoji įstaiga Šiaulių centro poliklinika 145370959 atsakovas
UAB Diagnostikos laboratorija 300598351 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. e3K-3-456-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00111-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorijos (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Antėja“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų tiekėjams nustatymą ir draudimą riboti konkurenciją, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB Diagnostikos laboratorija (toliau – ir ieškovė, kasatorė) prašė teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės VšĮ Šiaulių centro poliklinikos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovės 2016 m. kovo 23 d. pretenziją dėl atsakovės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ sąlygų 2.3.4, 3.11 punktų; pripažinti neteisėtais konkurso sąlygų 2.3.4, 3.11 punktus ir įpareigoti atsakovę juos pakeisti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. kovo 18 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ (toliau – ir Konkursas). Konkurso sąlygose, be kitų reikalavimų, buvo nustatyta, kad:
    1. rutininiai tyrimai turi būti atliekami ir atsakymai pateikiami pacientui arba jį siuntusiam gydytojui per 2–4 valandas, ekstriniai tyrimai – per 15–30 minučių; kitų tyrimų rezultatai turi būti pateikiami per 24–72 valandas nuo mėginio išsiuntimo (Konkurso sąlygų 2.3.4 punktas);
    2. tiekėjas (arba kiekvienas paslaugų teikėjų grupės narys, jeigu pateikiamas bendras pasiūlymas jungtinės veiklos sutarties pagrindu) privalo nekonkuruoti su perkančiąja organizacija jos pagrindinėje veikloje; pateiktoje galiojančioje Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijos licencijoje ir (ar) atestavimo pažymėjime neturi būti nurodyta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos šeimos medicinos (Konkurso sąlygų 3.11 punktas);
    3. reikalavimas nekonkuruoti galioja tiek pasiūlymo dalyvauti Konkurse teikimo metu, tiek ir visą viešojo pirkimo sutarties galiojimo bei vykdymo laikotarpį; perkančioji organizacija gali bet kada patikrinti, kaip tiekėjas (kiekvienas paslaugų teikėjų grupės narys) atitinka šį reikalavimą; tiekėjui (bent vienam paslaugų teikėjų grupės nariui) pažeidus šį reikalavimą, tai bus laikoma esminiu Konkurso sąlygų pažeidimu ir taps priežastimi perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį su paslaugų teikėju, nemokant teikėjui jokių kompensacijų (Konkurso sąlygų 3.12 punktas).
  4. Ieškovė, ketindama dalyvauti Konkurse, 2016 m. kovo 24 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad Konkurso sąlygų 2.3.4 ir 3.11 punktai yra neteisėti, neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, pažeidžia ieškovės ir kitų tiekėjų interesus. Konkurso sąlygų 3.11 punktu nustatomas perteklinis reikalavimas, dirbtinai ribojama konkurencija, o 2.3.4 punkte išdėstytas reikalavimas ekstrinius tyrimus atlikti per 15–30 minučių neatitinka elementarių sąžiningumo ir protingumo principų, toks reikalavimas nėra taikomas net vidaus ligų stacionarines antrinio lygio paslaugas teikiančiose asmens sveikatos įstaigose.
  5. Atsakovė netenkino ieškovės pretenzijos, todėl ši pateikė ieškinį teismui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo pašalinti Konkurso sąlygų 3.11 punkto nuostatą, kuria perkančioji organizacija siekė, jog tiekėjai nekonkuruotų su ja pagrindinėje jos veikloje. Skundžiama sąlyga nėra pažeidžiama konkurencija tarp tiekėjų. Perleisdama dalį savo licencijuotos veiklos (laboratorinės diagnostikos ir tyrimų) tiekėjams, dalyvaujantiems Konkurse, atsakovė užsitikrino, kad medicininių laboratorinių tyrimų paslaugas teikiantys tiekėjai netaptų jos konkurentais gydymo srityje.
  3. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės veiksmai riboja konkurenciją, nurodė, jog perkamų paslaugų pobūdis neapriboja ieškovės teisės teikti medicininių laboratorinių tyrimų paslaugas. Ji, kaip ir bet kuris kitas perkamos paslaugos teikėjas, gali dalyvauti Konkurse, tačiau tik tuo atveju, jeigu neteikia gydymo paslaugų ir neketina konkuruoti su atsakove būtent šioje veikloje. Teismas, neturėdamas ieškovės licencijos, negalėjo detaliau įvertinti jos galimybės teikti paslaugas.
  4. Teismas sprendė, kad Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto reikalavimas, jog ekstriniai tyrimai turi būti atlikti per 1530 minučių, yra protingas ir realiai įgyvendinamas. Atsakovės su UAB „Medicina practica laboratorija“ 2013 m. balandžio 2 d. sudaryta Laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad jos vykdytoja yra įsipareigojusi atlikti ekstrinius tyrimus per 15–20 minučių. Teismui nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ši sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl jis sprendė, kad 15–30 minučių ekstrinio tyrimo atlikimo laikas yra realus.
  5. Teismas pažymėjo, kad siekis laboratorinius tyrimus atlikti kaip įmanoma skubiau siejamas su tokia esmine vertybe kaip žmogaus sveikata ir gyvybė, todėl pakankamai trumpas terminas ekstriniams tyrimams atlikti taip pat reiškia viešojo intereso apsaugą.
  6. Teismas sprendė, kad Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242, nurodyti maksimalūs tyrimo atlikimo terminai (iki 2 valandų) buvo nustatyti prieš 5 metus ir neatitinka šių laikų reikalavimų. Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos (toliau – Tyrimų kokybės gerinimo programa), patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17, 28.3 punkte nurodyta, kad laboratorinės informacinės sistemos įdiegimas reikalingas tam, kad būtų pagreitintas tyrimų atlikimo laikas; šioje programoje aprašyta būtinybė tyrimus atlikti per 1 valandą.
  7. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad skubesnis ekstrinių tyrimų atlikimas savaime reiškia ir jų pabrangimą. Teigdama, kad per 15–30 minučių atlikus tyrimą, būtų neracionaliai panaudotos biudžeto lėšos, ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pozicija nenuosekli – viena vertus, ji teigia, jog atlikti tyrimą per 15–30 minučių paprastai yra technologiškai neįmanoma, kita vertus, nurodo, kad tokio reikalavimo laikymasis reikalautų taikyti brangias technologijas.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  9. Kolegija nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas tuomet, kai nustatomas susitarimas tarp pačių tiekėjų; pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016). Kadangi atsakovė nenustatė jokių susitarimų tarp tiekėjų, be to, ieškovė teismui nepateikė informacijos, kad toks konkurenciją ribojantis susitarimas tarp tiekėjų galėjo ar gali egzistuoti, tai kolegija pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkte nustatyto įpareigojimas nekonkuruoti pripažinimo pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo nuostatas.
  10. Kolegija sutiko su ieškove, kad konkurencijos ribojimas yra draudžiamas, tačiau pažymėjo, jog konkurencija tarp ūkio subjektų turi būti sąžininga, vykti lygiomis teisėmis, o ne naudojantis iš perkančiosios organizacijos gauta konfidencialia informacija.
  11. Kolegija nustatė, kad atsakovė, sudariusi sutartį su Konkursą laimėjusiu tiekėju, jam turės atskleisti ir konfidencialią informaciją apie savo pacientus, jų adresus, srautus ir pan. Dėl to tiekėjas, turėdamas šią informaciją, pats teikdamas šeimos medicinos paslaugas, atsidurtų geresnėje padėtyje negu kiti tiekėjai ar pati perkančioji organizacija, o tokia konkurencija negalėtų būti laikoma sąžininga.
  12. Kolegija sprendė, kad Konkurso sąlygų 3.11 punktas neriboja konkurencijos tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos; jis apsaugo perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningos konkurencijos, kai tiekėjas, žinodamas atsakovės pacientų duomenis, imtų nesąžiningai konkuruoti ir pervilioti pacientus į savo gydymo įstaigą.
  13. Ieškovė teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – šeimos medicinos paslaugas. Nors šių paslaugų ji neteikia Šiaulių mieste, tačiau Konkurso sąlygose nenustatyta išimtis, kad įpareigojimas nekonkuruoti galioja tik atsakovės veikimo teritorijoje, be to, ieškovė nepateikė jokių garantijų, kad per visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį ji nepradėtų teikti šeimos medicinos paslaugų Šiaulių mieste.
  14. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 15–30 minučių yra realus laikas ekstriniams tyrimams atlikti (šios nutarties 9 punktas). Kolegija kritiškai vertino ieškovės parengtą lentelę, kuria ji įrodinėjo, kad ekstrinių tyrimų neįmanoma atlikti per Konkurso sąlygose nurodytą laiką, pažymėjo, kad lentelėje nurodyti itin ilgi tyrimo atlikimo terminai, jais dirbtinai siekiama pailginti ekstrinių tyrimų atlikimo laiką, neatsižvelgta į aplinkybę, kad ekstriniams tyrimams atlikti atsakovė yra paskyrusi patalpas Šiauliuose, Vytauto g. 101. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovės lentelėje nurodyti ekstrinių tyrimų atlikimo terminai yra apskaičiuoti neteisingai, vadovaujantis neaiškiais kriterijais, todėl jais nesirėmė.
  15. Kolegijos vertinimu, atsakovė, vykdydama Konkursą, pagrįstai siekia gerinti pacientams teikiamas paslaugas, o ne priešingai – ilginti ekstrinių tyrimų atlikimo trukmę iki 1 valandos. Konkursas yra susijęs su asmenų sveikata, tyrimų atlikimu laiku esant ūmiam sveikatos sutrikimui, todėl perkančioji organizacija jam kelia aukštesnius reikalavimus, nei jie nustatyti Apraše (šios nutarties 11 punktas) ir Tyrimų kokybės gerinimo programoje.
  16. Kolegija taip pat nurodė, kad Aprašas buvo patvirtintas 2008 metais, o per laiką iki Konkurso paskelbimo tyrimų atlikimo technika pasikeitė ir patobulėjo. Tyrimų kokybės gerinimo programos 28.3 punkte nustatyta, kad būtina taikyti priemones, kurios leistų pagreitinti tyrimų atlikimo laiką, o tai patvirtina, jog, keičiantis technologijoms, turi trumpėti ir tyrimų atlikimo trukmė.
  17. Kolegija sprendė, kad perkančiajai organizacijai nėra draudžiama nusistatyti aukštesnius nei pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatyti minimalūs reikalavimai. Atsakovei vertinant tiekėjų kvalifikaciją, labai svarbus kokybinis kriterijus, o ne minimalių teisės aktuose nustatytų kriterijų įgyvendinimas. Perkančiosios organizacijos siekis įsigyti jos poreikius atitinkančias paslaugas ar prekes negali būti vertinamas kaip neracionalus lėšų naudojimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ekstrinių tyrimų atlikimas per 15–30 minučių savaime reiškia paslaugos pabrangimą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tiek pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti. Konkurso sąlygų 3.11 punkte nurodytas įpareigojimas nekonkuruoti, tiekėjui dalyvaujant Konkurse ir sutinkant su jo sąlygomis, reikštų Konkurencijos įstatyme apibrėžtą draudžiamą susitarimą ir konkurencijos pažeidimą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, kurios faktinės aplinkybės (viešojo pirkimo dalyviai derino savo veiksmus) skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (perkančioji organizacija Konkurso sąlygose inicijavo draudžiamą susitarimą su tiekėju).
    3. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje nenustatyta išimtinė teisė sudaryti susitarimą, jei siekiama apsaugoti savo konfidencialią informaciją; informacija turi būti saugoma nepažeidžiant įstatymo nuostatų. Kasatorė nurodo, kad prie Konkurso sąlygų pridėtame viešojo pirkimo sutarties projekte nustatyta tiekėjo pareiga užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą, neatskleisti jos trečiosioms šalims, be to, pagal Konkurso sąlygas, asmens duomenys turi būti renkami laikantis įstatymuose apibrėžtos tvarkos, todėl Konkurso sąlygų 3.11 punktas nėra būtinas perkančiajai organizacijai siekiant apsaugoti savo konfidencialią informaciją ir apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos. Atsakovės nurodomas ginčijamos sąlygos nustatymo tikslas negali būti pripažintas tinkamu ir teisėtu.
    4. Konkurso sąlygų 3.11 punktas įtrauktas į skyrių „Tiekėjų kvalifikacija“, tačiau juo neapibrėžti jokie reikalavimai tiekėjui, iš kurių būtų galima spręsti, ar jis yra kompetentingas ir pajėgus suteikti perkamas paslaugas; ginčo reikalavimas taip pat nepatenka į VPĮ 33 straipsnyje nurodytas sąlygas, draudžiančias ar ribojančias tiekėjų dalyvavimą. Konkurso sąlygų 3.11 punktas laikytinas pernelyg specifiniu reikalavimu, jis neatitinka pirkimo pobūdžio ir atima galimybę Konkurse dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams.
    5. Spręsdami, kad Konkurso sąlygų 2.3.4 punkte nurodytas ekstrinių tyrimų atlikimo laikas yra realus, teismai neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis), apsiribojo atsakovės pateikta su UAB „Medicina practica laboratorija“ sudaryta sutartimi ir nepagrįstais svarstymais apie kasatorės pateiktoje lentelėje tariamai neteisingai apskaičiuotus ekstrinių tyrimų atlikimo terminus. Atsakovės ir UAB „Medicina practica laboratorija“ sutartis neginčijamai patvirtina tik susitarimą, per kiek turi būti atlikti tyrimai, tačiau neįrodo, kad jie realiai atliekami per sutartyje nurodytą laiką.
    6. Kasatorės (akredituotos laboratorijos) pagal teisės aktus, vidinius dokumentus ir įrangos gamintojų nurodymus parengtoje lentelėje detalizuotas ekstrinių tyrimų atlikimo laikas, patvirtinantis, kad jie negali būti atlikti per Konkurso sąlygose nurodytą laiką; lentelė parengta, atsižvelgiant į Konkurso sąlygų, taip pat sutarties su UAB „Medicina practica laboratorija“ nuostatas (juose nenustatyta, kad tiekėjui bus pateikiami centrifuguoti mėginiai, kad ekstriniai tyrimai turės būti paimami iš perkančiosios organizacijos patalpų Šiauliuose, Vytauto g. 101).
  2. Atsakovė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasaciniame skunde cituojami teisės aktai, tačiau nenurodoma, kaip jie buvo pažeisti; konkrečiai neįvardyta, kokios viešuosius pirkimus ar konkurenciją tarp ūkio subjektų reglamentuojančios teisės normos buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos, taip pat nepateikti argumentai, kokiu pagrindu Konkurso sąlygų 3.11 punktas galėtų būti vertinamas kaip draudžiamas konkurencijos ribojimas.
    2. Savo pretenziją atsakovei kasatorė grindė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu; Konkurso sąlygų 3.11 punktas neatitinka pirmiau nurodytos teisės normos taikymo sąlygų (pritaikius ginčijamą Konkurso sąlygą, susitarimas būtų sudarytas su nekonkuruojančiu su perkančiąja organizacija subjektu; tokia sutartis negalėtų būti vertinama kaip ribojanti (galinti riboti) konkurenciją).
    3. Organizuodama Konkursą, atsakovė siekia VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo, ji nesudarė ir neketina sudaryti jokių susitarimų, kuriais būtų siekiama pasidalyti rinką teritoriniu pagrindu, pagal tiekėjų ar pirkėjų grupes arba kitu būdu, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
    4. Konkurso sąlygų 3.11 punktas nustatytas atsakovei siekiant apsaugoti savo interesus (konfidencialią informaciją, kurios ji nepageidauja atskleisti konkuruojančiam subjektui), o tai daryti (jei nesudaromi draudžiami susitarimai) nedraudžia jokios VPĮ ar Konkurencijos įstatymo nuostatos. Kasatorei išduota asmens sveikatos priežiūros licencija patvirtina, kad ji yra tiesioginė atsakovės konkurentė teikianti paslaugas tame pačiame mieste, todėl, panaikinus Konkurso sąlygų 3.11 punktą, ji turėtų visas sąlygas imtis veiksmų atsakovės pacientams persivilioti, taip pažeisdama šios interesus.
    5. Šios nutarties 23.3 punkte nurodyta viešojo pirkimo sutarties projekto sąlyga nustatyta siekiant kitų tikslų (išvengti konfidencialios informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims), nei Konkurso sąlygų 3.11 punktu.
    6. Konkurso sąlygų 3.11 punktas priskirtinas prie kasacinio teismo praktikoje išskirtų kitų reikalavimų tiekėjams, todėl ta aplinkybė, kad jo sąlyga neįtvirtinta VPĮ 33 straipsnyje, nedaro ginčijamos nuostatos neteisėtos.
    7. Teismai tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Išvadą, kad 15–30 minučių ekstriniams tyrimams atlikti yra realus laikas, teismai padarė įvertinę ne tik kasatorės nurodytą sutartį, bet ir atsakovės paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis. Teismai pagrįstai nesirėmė kasatorės pateikta tyrimų atlikimo trukmės lentele, kurioje nurodyta maksimali tyrimo etapų trukmė, taip ištęsiant galutinę jo trukmę.
    8. Kasatorė, prieštaraudama ankstesniems savo teiginiams, byloje pripažino, kad ekstrinius tyrimus įmanoma atlikti per Konkurso sąlygų 2.3.4 punkte nustatytą terminą, tačiau nepateikė duomenų, jog tyrimo atlikimas per trumpesnį laiką reiškia jo pabrangimą, todėl atmestini skundo argumentai, kad nustatant ginčijamą sąlygą buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų tikslas.
    9. Aplinkybė, kad teisės aktuose nustatyti ilgesni tyrimų atlikimo terminai, nesudaro pagrindo spręsti, jog Konkurso sąlygų 2.3.4 punktas yra neteisėtas. Šios nutarties 11 punkte nurodytame Apraše nustatyti minimalūs reikalavimai, tai padaryta daugiau kaip prieš septynerius metus, todėl perkančioji organizacija, siekdama teikti aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, atsižvelgdama į tobulėjančias technologijas, turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto kvalifikavimo pagal VPĮ

 

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto (šios nutarties 3.2 punktas) (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga) turinio konstatavo, kad taikant ginčo Konkurso sąlygą, kai kurie tiekėjai ribojami pateikti pasiūlymus Konkurse, tačiau vertino, kad ši nuostata teisėta, nes apsaugo perkančiosios organizacijos siekį užsitikrinti sąžiningą konkurenciją.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su teismų vertinimu, kad, nors ginčo Konkurso sąlyga pavadinta įpareigojimu nekonkuruoti, tačiau jos taikymas iš esmės lemia kai kurių tiekėjų dalyvavimo Konkurse apribojimą (dėl pačios sąlygos teisėtumo bus pasisakoma vėliau). Kitais žodžiais tariant, jei tiekėjas atitinka Konkurso sąlygų 3.11 punkte nustatytus kriterijus, jo įpareigojimas ar įsipareigojimas nekonkuruoti su perkančiąja organizacija de jure (teisiškai) netenka prasmės, nes de facto (faktiškai) toks ūkio subjektas net negali dalyvauti Konkurse.
  3. Kita vertus, nors teismai ginčo Konkurso sąlygą vertino laisvos (sąžiningos) konkurencijos, kaip iš VPĮ implicitiškai išplaukiančio imperatyvo, atžvilgiu, tačiau iš esmės neatliko Konkurso sąlygų 3.11 punkto kvalifikavimo pagal VPĮ. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pačios šalys dėl to neteikė išsamių argumentų: ieškovė laikėsi pozicijos, kad ginčo Konkurso sąlyga nelaikytina kvalifikacijos reikalavimu, taip pat nepatenka į VPĮ 33 straipsnio nuostatų apimtį; atsakovė šią nuostatą iš esmės laikė kitu reikalavimu tiekėjams.
  4. Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (lot. rationae materia kriterijus), inter alia (be kita ko), tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (lot. rationae temporis kriterijus); vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška, todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą; tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi; kai kurios VPĮ normos aiškios, tikslios, iš esmės nepaliekančios taikymo laisvės, t. y. išimties; bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (žr. pagal analogiją, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016 22–24 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Be to, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką peržiūros institucija, siekdama teisingai išspręsti šalių ginčą, turi išsiaiškinti atitinkamos pirkimo sąlygos turinį ir įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šią nuostatą, priimdama skundžiamą sprendimą. Pabrėžtina, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, netinkamas ar nemotyvuotas ginčo Konkurso sąlygos turinio aiškinimas ir taikymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose kasacinio teismo neriboja dėl to spręsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Iš nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos taip pat matyti, kad pagal VPĮ reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi kategorijas: a) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme ir b) reikalavimus tiekėjams; pastarieji papildomai skirstomi į reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai ir pan.) ir neigiamo pobūdžio sąlygas, kuriomis ribojamas ar draudžiamas tiekėjų dalyvavimas konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.) bei kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pažymėtą kasacinio teismo praktiką ir į šios nutarties 26 punkte nurodytą ginčo Konkurso sąlygos turinio vertinimą, konstatuoja, kad Konkurso sąlygų 3.11 punkte įtvirtintos nuostatos laikytinos neigiamo pobūdžio sąlyga, kuria ribojamas tiekėjų dalyvavimas Konkurse (VPĮ 33 straipsnis).
  8. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atitinkamų viešųjų pirkimų teisės normų formuluotes. VPĮ 33 straipsnis, kuriame įtvirtintos pirmiau nurodytos neigiamo pobūdžio sąlygos, pavadintas „Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime“, o 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18 dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) 45 straipsnis, kuris iš esmės ir perkeltas į VPĮ 33 straipsnį, – „Asmeninė kandidato ar dalyvio padėtis“.
  9. Bet kokiu atveju pirmiau nurodytos nuostatos kaip ir ginčo Konkurso sąlyga iš esmės susijusios su tam tikrais tiekėjo neigiamo pobūdžio veiksmais ar neveikimu (arba būsena, padėtimi), atliktais ar įvykusiais prieš (pvz., nesumokėti mokesčiai) pirkimą ar po (neįvykdyta ankstesnė sutartis) pirkimo, kuriame tiekėjui neleidžiama dalyvauti, tačiau su konkrečiu pirkimu tiesiogiai nesusijusiais. Išimtimi tiek veiksmų atlikimo, tiek tiesioginės sąsajos su pirkimu aspektu laikytina nuostata dėl pasiūlymo atmetimo tiekėjui perkančiajai organizacijai pateikus melagingą informaciją (VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
  10. Būtent pirmiau nurodyti negatyvaus pobūdžio tiekėjo veiksmai ar neveikimas, o ne pateikto pasiūlymo ydingumas ar trūkumai (pavyzdžiui, nepateiktas reikalaujamas dokumentas), individualizuoja konkretaus tiekėjo padėtį, dėl kurios ribojamos jo viešojo pirkimo dalyvio teisės (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014).
  11. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytus argumentus, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai ginčo Konkurso sąlygą turėjo vertinti ne tik perkančiųjų organizacijų pareigos užtikrinti konkurenciją ir Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo aspektu, bet ir pagal VPĮ kaip lex specialis (specialusis įstatymas) normas, a fortiori (juo labiau) VPĮ 33 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią jurisprudenciją. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 29 punkte nurodytą jurisprudenciją, nagrinėjamoje byloje šį trūkumą ištaiso.

 

Dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto teisėtumo remiantis VPĮ nuostatomis

 

  1. VPĮ 87 straipsnyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, supaprastinto pirkimo metu tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, inter alia, taiko VPĮ 33 straipsnio nuostatas (tam tikra išlyga nustatyta mažos vertės pirkimams). Taigi ir ginčo Konkurso paskelbimo metu aktualios VPĮ 33 straipsnio (taip pat iš dalies ir Direktyvos 2004/18 45 straipsnio) nuostatos ir jas aiškinanti jurisprudencija.
  2. Kaip teisingai viso proceso metu teigė ieškovė, Konkurso sąlygų 3.11 punktas tiesiogiai neatitinka nė vienos VPĮ 33 straipsnio sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia spręstina, ar iš anksto išviešinta ginčo Konkurso sąlyga teisėta šiuo aspektu, t. y. nors neįtraukta į VPĮ 33 straipsnio nuostatas, bet leistina.
  3. Šiame kontekste pažymėtini svarbiausieji Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijos šioje srityje aspektai:
    1. pirma, negatyvaus pobūdžio neleidimo dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagrindai, paremti objektyviai konstatuotinais faktais ar atitinkamam tiekėjui būdingu elgesiu, turi būti susiję su jo profesinėmis savybėmis (pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Michaniki, C-213/07);
    2. antra, atsižvelgiant į tai, valstybėms draudžiama Direktyvos Nr. 2004/18 45 straipsnyje (VPĮ 33 straipsnyje) pateiktą sąrašą papildyti kitais pašalinimo pagrindais, paremtais su tiekėjų profesinėmis savybėmis susijusiais kriterijais (pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimas sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04); taigi profesinėmis savybėmis pagrįsti neleidimo dalyvauti ar pašalinimo pagrindai laikytini išsamiais;
    3. trečia, išimtiniu atveju, kai atitinkamas pašalinimo pagrindas nesusijęs su ūkio subjekto profesinėmis savybėmis ir dėl to nepatenka į šį baigtinį sąrašą, galima vertinti šio pagrindo leistinumą, vadovaujantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės principais ir kitomis normomis (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Forposta ir kt., C-465/11).
  4. Dėl pastarojo aspekto Teisingumo Teismo konstatuota, kad baigtinis negatyvaus pobūdžio pagrindų, ribojančių tiekėjų dalyvavimą viešojo pirkimo procedūrose, sąrašas nedraudžia valstybėms narėms, ypač atsižvelgiant į jų istorinius, teisinius, ekonominius ar socialinius savitumus, nustatyti (palikti senas ar įtvirtinti naujas) papildomas neleidimo dalyvauti priemones, nesusijusias su ūkio subjekto profesinėmis savybėmis bei skirtas užtikrinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras būtų laikomasi visų dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo principų (Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Michaniki, C-213/07).
  5. Prie tokių atskiroms valstybėms savitų neleidimo dalyvauti pagrindų, kuriais siekiama užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymąsi bei apsaugoti sąžiningą konkurenciją, daugiausia priskirtini dviejų tipų atvejai: pirma, draudimai, susiję su tiekėjų teisine forma, padėtimi ar ūkinės veiklos sritimi (pvz., pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Michaniki), antra, ribojimai, kylantys dėl dalyvių tarpusavio santykių ar ryšių su perkančiąja organizacija (pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Assitur, C-538/07).
  6. Teisėjų kolegija vertina, kad ginčo Konkurso sąlyga ne tik neatitinka VPĮ 33 straipsnio nuostatose įtvirtinto su profesinėmis savybėmis susijusių pagrindų baigtinio sąrašo, bet taip pat neskirta visų Konkurso dalyvių vienodoms teisėms ir procedūrų skaidrumui užtikrinti. Dėl vienintelės aplinkybės, kad Konkurse, kuriuo siekiama įsigyti laboratorinių tyrimų paslaugas, būtų leidžiama dalyvauti tiekėjui, kuris, kaip ir perkančioji organizacija, užsiima, inter alia, bendrų šeimos medicinos paslaugų teikimu, nekyla tariamos ar realios grėsmės laisvai ir sąžiningai tiekėjų tarpusavio konkurencijai, o pati tokia viešojo pirkimo procedūra dėl to netampa neskaidri.
  7. Dėl to ginčo Konkurso sąlyga nustatyta be pateisinamo pagrindo, o perkančiosios organizacijos siekis apsaugoti tam tikrą su jos veikla susijusią informaciją ir taip savo interesą pacientų skaičiaus nekintamumu išeina už vertybių, išplaukiančių iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, apsaugos ribų. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos poreikis apsaugoti savo interesus, kylančius iš vykdomos veiklos, įgyvendintinas ne viešųjų pirkimų teisės normomis, o bendraisiais civilinės teisės priemonėmis, šiuo atveju sutartinėmis nuostatomis dėl, pavyzdžiui, konfidencialios informacijos apsaugos.
  8. Kita vertus, net jei ir būtų galima daryti priešingą vertinimą, t. y. kad ginčo Konkurso sąlyga vis dėlto skirta viešųjų pirkimų principų laikymuisi užtikrinti, bet kokiu atveju ši nuostata nurodyta nepagrįstai, nes ja iš esmės įtvirtinama nenuginčijama prezumpcija, kurios taikymas bet kokiu atveju lemia joje nurodytus kriterijus atitinkančio tiekėjo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūrų, neleidžiant prieš tai jam pasiaiškinti dėl jo vykdomos veiklos galimos įtakos atsakovės interesams.
  9. Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos bendrąjį proporcingumo principą priemonės, skirtos viešųjų pirkimų skaidrumui ir dalyvių lygiateisiškumui užtikrinti, neturi viršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, ir bet kokiu atveju tiekėjui, kurio asmeninė padėtis atitinka neleidimo dalyvauti pagrindą, turi būti leidžiama pasiaiškinti bei įrodyti, kad jo dalyvavimas nekelia grėsmės tiekėjų sąžiningam varžymuisi (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje Serrantoni ir Consorzio stabile edili, C-376/08).
  10. Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurso sąlygų 3.11 punktas kvalifikuotinas kaip neteisėtas, pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo (dėl to bus plačiau pasisakoma vėliau), skaidrumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto atitikties iš VPĮ implicitiškai išplaukiančiam konkurencijos principui

 

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlyga nepažeidžia iš VPĮ implicitiškai išplaukiančio sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principo, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio laisvo varžymosi tarp tiekėjų ribojimų. Su tokia teismų pozicija kasacinis teismas nesutinka.
  2. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie klaidingų išvadų dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto atitikties laisvos konkurencijos principui dėl, pirma, pernelyg siauro šio imperatyvo aiškinimo ir, antra, neteisingo ginčo Konkurso sąlygos turinio vertinimo.
  3. Kasacinis teismas dėl laisvos tiekėjų konkurencijos kaip implicitiškai iš VPĮ išplaukiančio reikalavimo (principo) aiškiau pirmą kartą pasisakė 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011. Tiek pastarojoje nutartyje, tiek vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje tiekėjų laisvos konkurencijos principas suprantamas ir aiškinamas plačiai, siejamas ne tik su tiekėjų dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose teisės realizavimu (pvz., pasiūlymų vertinimu), bet ir su galimybe apskritai šia teise pasinaudoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
  4. Šiuo aspektu Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš Europos Sąjungos taisyklių viešųjų pirkimų srityje tikslų – atvėrimas kuo platesnei konkurencijai ir kad Sąjungos teisės interesas yra užtikrinti, kad viešajame pirkime dalyvautų kuo daugiau kandidatų; toks atvėrimas kuo platesnei konkurencijai nustatytas siekiant ne tik Sąjungos intereso laisvo prekių ir paslaugų judėjimo srityje, bet taip pat pačios perkančiosios organizacijos interesų, kuri šitaip turės platesnį pasirinkimą tarp naudingiausio ir geriausiai vietos valdžios subjekto poreikius atitinkančio pasiūlymo (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą byloje CoNISMa, C-305/08 ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
  5. Byloje nėra ginčo, kad pagal Konkurso sąlygų 3.11 punktą suvaržyti pateikti pasiūlymus tie tiekėjai, kurie, inter alia, teikia bendrąsias šeimos medicinos paslaugas. Kaip nurodyta pirmiau, šis draudimas pirmiausia taikytinas de jure, nepaliekant galimybės tiekėjui de facto su perkančiąja organizacija nekonkuruoti pirmiau nurodytoje medicinos paslaugų srityje. Taigi jų konkuravimas užkardomas iš anksto. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tiekėjams, kurių veiklos teisėtumą liudijančiuose dokumentuose bus įrašas apie šeimos medicinos paslaugas, neleidžiama dalyvauti Konkurse, taigi jų teisė į varžymąsi dėl viešojo paslaugų teikimo sutarties su kitais tiekėjais bus nepagrįstai apribota.
  6. Šios išvados nepaneigia atsakovės ir teismų pozicija, kad Konkurso sąlygų 3.11 punktas skirtas tik perkančiosios organizacijos interesams apsaugoti, nes, kaip nurodyta, ginčo Konkurso sąlygos taikymas lemia joje nurodytus kriterijus atitinkančio tiekėjo teisių ribojimą ne tik vykdant sutartį, bet ir dalyvaujant Konkurse, taigi konkuruojant su kitais tiekėjais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo Konkurso sąlyga pažeidžiamas nediskriminavimo principas.
  7. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad ginčo Konkurso sąlyga, be jau aptarto aspekto dėl neleidimo tiekėjams duoti paaiškinimus (šios nutarties 43, 44 punktai), nesuderinama su proporcingumo principu, nes teisėtus perkančiosios organizacijos interesus iš principo galima apsaugoti mažiau ūkio subjektus varžančiomis priemonėmis (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tai, kad tiekėjų teises mažiau ribojančios priemonės padidina perkančiosios organizacijos administracinę naštą ir tikimybę, jog jos ne visada pasiteisins (atsakovės argumentai, susiję su sudėtingais teisminiais procesais dėl konfidencialios informacijos pažeidimo), per se (pats savaime) nereiškia, kad absoliutus draudimas dalyvauti Konkurse laikytinas proporcingu.
  8. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, įpareigojimas nekonkuruoti apima platesnę nei perkančiosios organizacijos veiklos teritoriją. Bet kokiu atveju tai sudaro pagrindą ginčo Konkurso sąlygą vertinti kaip neadekvačią atsakovės interesų apsaugos tikslui.
  9. Nesutiktina ir su atsakovės pozicija, kurią pagrįsta laikė apeliacinės instancijos teismas, kad ginčo Konkurso sąlyga siekiama išvengti šeimos medicinos paslaugas teikiančio ūkio subjekto nesąžiningo konkuravimo su perkančiąja organizacija ir nepagrįsto konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius.
  10. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina iš esmės neargumentuota prezumpcija dėl tokio tiekėjo nesąžiningos ūkinės veiklos tik todėl, kad jam bus suteikta konfidenciali informacija. Vienintelė aplinkybė, kad kontrahentui būtų atskleista kitos šalies konfidenciali informacija, savaime nereiškia, jog dėl to šią informaciją gavęs subjektas pradėtų vykdyti teisei priešingą veiklą. Jei būtų priešingai, būtų paneigta civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija.
  11. Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad informacija apie pacientus laikytina konfidencialia iš esmės asmens duomenų apsaugos ir tvarkymo tikslais, tačiau bet kokiu atveju ne komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, kurie turėtų kokią nors komercinę vertę, pranašumą (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tik disponavimas šia informacija savaime nesukuria ekonominio išskirtinumo, nes viešieji finansai perskirstomi visoms gydymo įstaigoms (tiek valstybinėms, tiek privačioms) už jų faktiškai pacientams suteiktas paslaugas, kurias šie gali gauti nebūtinai tik konkrečioje įstaigoje (ypač ne šeimos medicinos paslaugų atveju).
  12. Dėl to kaip nepakankamai teisiškai motyvuota vertinama apeliacinės instancijos teismo pozicija dėl galimo pacientų perviliojimo kaip nesąžiningos konkurencijos rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad asmens, prisiregistravusio pas atsakovę, duomenys nelaikytini komercine paslaptimi, nėra pagrindo spręsti apie nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) atlikimo tikimybę.
  13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal Laboratorinių tyrimų pirkimo–pardavimo sutarties projekto 2.1.1 punktą kraujo mėginį paima (padaro) perkančioji organizacija, tačiau jo tyrimas vykdomas ne jos patalpose, o pagal nustatytą tvarką išvežamas į kontrahento (Konkurso laimėtojo) buveinės vietą. Taigi tiekėjai iš esmės neturi tiesioginių santykių su pacientais, o kraujo mėginiai gali būti pateikiami taip, kad nebūtų galima nustatyti asmens duomenų.
  14. Iš tiesų pacientų perviliojimas gali vykti kitiems atsakovės konkurentams (ne tik ieškovei) nesiimant aktyvių veiksmų, o tiesiog rinkai pateikiant bendro pobūdžio informaciją apie savo veiklą ar galimybę pasirinkti kitą medicinos paslaugų teikėją.
  15. Dėl galiojančių teisės aktų egzistuojant pacientų galimybei rinktis valstybinę ar privačią gydymo įstaigą, kuriai kiekvienai iš esmės tapačiai būtų atlyginama iš viešųjų finansų už faktiškai suteiktas paslaugas, pacientų perviliojimas, nenustačius kitų sąžiningai ūkinei elgsenai priešingų veiksmų, ne pažeidžia, o kaip tik atspindi konkurenciją ir iš jos išplaukiančią vartotojų teisę rinktis. 
  16. Taip pat atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo pozicijos dviprasmiškumą: viena vertus, nurodoma, kad ginčo Konkurso sąlyga neriboja ieškovės ir atsakovės konkurencijos, o skirta pastarosios interesams apsaugoti, antra vertus, ši sąlyga taip pat skirta užtikrinti, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
  17. Atsižvelgdama į prieš tai nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlyga pažeidžia iš VPĮ implicitiškai išplaukiantį laisvos (sąžiningos) konkurencijos principą.

 

Dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto teisėtumo Konkurencijos įstatymo normų atžvilgiu

 

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl vieno iš pagrindinių ieškovės argumentų – ginčo Konkurso sąlyga iš esmės pažeidžia draudimą sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą sprendė, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas šalių ginčui netaikytinas, nes galimai sudaryto draudžiamo susitarimo šalys gali būti tik tiekėjai, o šios aplinkybės byloje nenustatyta. Šią poziciją teismai, inter alia, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016.
  2. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismų išvada, kad ginčo Konkurso sąlyga nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau vadovaujasi kitais argumentais.
  3. Nepritartina teismų argumentams, kad konkurenciją iškreipiantį susitarimą gali sudaryti tik tiekėjai, bet ne tiekėjas ir perkančioji organizacija. Pagal gamybos ir platinimo lygmenis, kuriuose veikia susitarimo šalys pagal šį susitarimą, konkurencijos teisėje išskirtini vadinamieji horizontalieji ir vertikalieji draudžiami susitarimai.
  4. Kaip nurodyta šioje nutartyje (tai expressis verbis (tiesiogiai) pažymėta ir atsiliepime į kasacinį skundą), ieškovė ir atsakovė yra konkurentės šeimos medicinos paslaugų teikimo srityje, nors jų teisinė forma ar valdymo būdas skiriasi. Atsižvelgiant į tai, tokių konkurentų susitarimas, kylantis iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, pasidalyti paslaugų rinką iš principo gali patekti į draudžiamo susitarimo apimtį. 
  5. Be to, tam tikrais atvejais draudžiami susitarimai gali būti kvalifikuojami ir mišriais, pavyzdžiui, kai sudaromi kaip vertikalieji, bet iš esmės turi požymių ar padarinių, būdingų horizontaliesiems susitarimams. Nagrinėjamoje byloje, manytina, susiklostė panašios situacijos prielaidos, nes perkančioji organizacija ir tiekėjai veikia skirtinguose gamybos ir platinimo lygmenyse, tačiau tokių subjektų susitarimas iš esmės turėtų tapatų poveikį tiesioginių konkurentų susitarimui. 
  6. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes tokiai išvadai padaryti visų pirma reikia nustatyti, kad susitarimas apskritai buvo sudarytas, tačiau dėl tam tikrų jį charakterizuojančių aplinkybių (papildomai dėl jų nagrinėjamoje byloje nepasisakoma) – šis susitarimas neteisėtas. Taigi tokiu atveju reikia nustatyti vienos šalies ofertą ir kitos akceptą kaip tokio konkurenciją iškraipančio sandorio sudarymo prielaidas.
  7. Kaip ne kartą buvo pažymėta, ginčo Konkurso sąlyga yra užkardoma perkančiosios organizacijos ir jos konkurentų veikla toje pačioje ekonominėje srityje. Kaip atsiliepime į kasacinį skundą pažymėjo atsakovė, viešojo pirkimo sutartį tokiu atveju sudarys tik tarpusavyje nekonkuruojantys subjektai. Dėl to Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas tampa neaktualus, nes nelieka vienos iš esmin jo taikymo sąlygų – susitarimo tarp konkurentų.
  8. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į Konkurso sąlygų 3.12 punktą (šios nutarties 3.3 punktas). Ši Konkurso nuostata iš esmės reiškia, kad viešojo pirkimo sandorį sudarę tarpusavyje nekonkuruojantys subjektai jo vykdymo metu tokie ir negalės tapti. Atsižvelgiant į tai, Konkurso sąlygų 3.12 punktas iš principo patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį, nes draudžiamus susitarimus gali sudaryti ir potencialūs konkurentai (šiame kontekste žr. Europos Komisijos 2011 m. sausio 14 d. komunikato „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ (2011/C 11/01) (toliau – EK gairės) 10 punktą).
  9. Vis dėlto teisėjų kolegija dėl Konkurso sąlygų 3.12 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms plačiau nepasisakys, nes byloje nenustatytos konkurenciją ribojančio susitarimo tarp potencialių konkurentų sudarymo sąlygos, inter alia, ar per trumpą laiką ūkio subjektas galėtų perorientuoti veiklą taip, kad patektų į tą potencialaus konkurento rinką (EK gairių 10 punktas), nagrinėjamos bylos atveju – ar šeimos medicinos paslaugų neteikiantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka galėtų pradėti šias paslaugas teikti ir kaip tai darytų.

 

Dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto teisėtumo

 

  1. Ginčo šalys taip pat nesutaria dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkte (šios nutarties 3.1 punktas) įtvirtinto ekstrinių tyrimų atlikimo laiko atitikties perkančiųjų organizacijų pareigai nustatyti pirkimo objektui adekvačius reikalavimus ir užtikrinti konkurenciją. Teismai konstatavo, kad atsakovė nepažeidė VPĮ įtvirtintų pareigų, o Konkurso sąlygų 2.3.4 punktas teisėtas.
  2. Dėl šios ginčo dalies teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kasaciniam teismui išsamiai pasisakius dėl Konkurso sąlygų 3.11 punkto neteisėtumo, Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto teisėtumo klausimas bet kokiu atveju nedarytų įtakos sprendimui dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (dėl jų plačiau bus pasisakoma vėliau). Vis dėlto užtikrinant viešąjį interesą tiek šiame Konkurse, tiek kituose panašiuose viešuosiuose pirkimuose, tikslinga spręsti ir dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto teisėtumo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  3. Kita vertus, teisėjų kolegija aptariamo klausimo negali spręsti iš esmės, nes vertina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl šios dalies ne visiškai atskleidė bylos esmę, neveikė pakankamai aktyviai, kad teisingai išspręstų ginčą (CPK 4238 straipsnis).
  4. Pažymėtina, kad ieškovė savo reikalavimą dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 teisėtumo grindė teikdama ne tik teisinius (dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintų teisės aktų taikymo), bet ir faktinius argumentus dėl negalimumo objektyviai ekstrinių tyrimų atlikti per 1530 minučių. Atsakovė, siekdama paneigti šiuos argumentus, pateikė sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutartį, kurioje nustatytas trumpesnis tyrimų atlikimo laikas (15–20 min.), tačiau nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai ši sutartis vykdoma, t. y. ar dabartiniam kontrahentui iš tiesų pavyksta taip greitai atlikti tyrimus.
  5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė taisykles dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovė, kuri nėra galiojančios sutarties šalis, objektyviai negali pateikti duomenų, kaip ji vykdoma, todėl atsakovei, siekiančiai paneigti argumentus dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto, kaip neatitinkančio faktinės realybės, tenka pareiga įrodyti, kad iš tiesų tokia sąlyga yra įvykdoma.
  6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta šios nutarties 58 punkte, tyrimai atliekami ne perkančiosios organizacijos patalpose, kraujo mėginiai į tyrimo laboratoriją paimami du kartus per dieną. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aiškiai nepasisakė, ar įmanoma visus ekstrinius tyrimus (13 pozicijų) iš tiesų atlikti per pusvalandį, inter alia, atsižvelgiant į tai, kad galimos situacijos, kai nesutaps kraujo paėmimo ir išvežimo momentai.
  7. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ekstriniams tyrimams atlikti paskirtos patalpos perkančiosios organizacijos buveinėje, tačiau neaišku, pagal kokias aplinkybes teismas tokias išvadas padarė. Pažymėtina, kad atsakovė triplike nurodė, kad Vytauto gatvėje Šiauliuose esančiose patalpose ekstriniai tyrimai skiriami, o ne atliekami. Be to, kaip nurodė kasatorė, Konkurso sąlygose nenustatyta, kad kraujo mėginiai ekstriniams tyrimams atlikti paimami tik iš pagrindinės atsakovės veiklos buveinės, o ne ir iš jos filialų.
  8. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad Konkurso sąlygų 2.3.4 punkte nurodytą ekstrinių tyrimų trukmę teismai pripažino adekvačia, atsižvelgdami į viešąjį interesą sudarančias asmenų sveikatos ir gyvybės vertybes. Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad šias aplinkybes būtina vertinti ir pagal perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos specifiką, aiškintis, ar poliklinika iš esmės vykdo (teikia) skubias medicinos paslaugas. Šiame kontekste kaip galimas vertinimo pagrindas galėtų būti kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėtas įprastinės atitinkamų reikalavimų taikymo praktikos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

 

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

 

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlyga neteisėta, pažeidžia VPĮ 33 straipsnio nuostatas ir skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo bei laisvos konkurencijos principus. Dėl to spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl jie naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti ieškovės UAB Diagnostikos laboratorijos ieškinį iš dalies ir Konkurso sąlygų 3.11 punktą pripažinti neteisėtu.
  2. Byloje nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad Konkurso procedūros vyko neteisėtai, pažeidžiant imperatyviąsias VPĮ nuostatas. Dėl to spręstina dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, teisėjų atrankos kolegija 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytos Konkurso procedūros, o atsakovė įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, antra, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, jog nuo skundžiamo apeliacinės instancijos teismo 2016 m. liepos 14 d. procesinio sprendimo iki pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių Konkursui.
  4. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011 konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.
  5. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ex officio nutraukia Konkurso procedūras.
  6. Ieškovė ieškiniu, inter alia, reikalavo pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovę pakeisti Konkurso sąlygų 2.3.4 ir 3.11 punktus: ginčo Konkurso sąlygą pašalinti, o Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto turinį išdėstyti naujai, pakeičiant ekstrinių tyrimų atlikimo trukmę. Šiuos reikalavimus ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės nepagrįstai susieja su tolesnėmis viešojo pirkimo procedūromis.
  7. Pažymėtina, kad ginčo Konkurso sąlygos pripažinimas neteisėta atsakovei ir kitoms perkančiosioms organizacijoms užkerta kelią ją įtvirtinti viešojo pirkimo dokumentuose. Dėl to pirkimo nuostatos pripažinimas neteisėta iš esmės ir reiškia jos negaliojimą.
  8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą nutraukti Konkurso procedūras, netenkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti ginčo Konkurso sąlygą, t. y. ją pašalinti, nes tai neatitiktų kasacinio teismo praktikoje suformuotų teisės išaiškinimų dėl padarinių pirkimo sąlygą pripažinus neteisėta ir dėl poveikio tame pirkime nedalyvavusių tiekėjų teisėms (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Nutrauktos Konkurso procedūros iš esmės reiškia, kad visos jo sąlygos pašalintos.
  9. Ieškovės reikalavimas, susijęs su Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto pakeitimu jį išdėstant nauja redakcija, pagal pirmiau nurodytus argumentus, taip pat atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl draudimo keisti viešojo pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013), atmetamas.
  10. Dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto pažymėtina, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 72-79 punktus, ši apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  11. Teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad, ypač atsižvelgiant į proceso šalių pateiktus skirtingos reikšmės ir turinio įrodymus, dėl šio nagrinėjamo klausimo sudėtingumo ir išskirtinumo, jis įvertintų galimybę paskirti teismo ekspertizę (CPK 160 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atsakant į klausimus, reikalaujančius specialių žinių technikos, amato ar kitose srityse (CPK 212 straipsnis) (dėl šio aspekto žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  12. Teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl ginčijamo atsakovės 2016 m. balandžio 1 d. atsakymo į pretenziją, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimų dėl Konkurso sąlygų panaikinimo ir pakeitimo. Kasacinio teismo jau konstatuota, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui, pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os), netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
  13. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio; atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
  2. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
  3. Ieškovė iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2016 m. spalio 12 d.) nepateikė duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl apeliaciniame procese šie dokumentai nepriimtini (dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktais, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalis dėl supaprastinto atviro konkurso „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ sąlygų 3.11 punkto teisėtumo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB Diagnostikos laboratorijos (buvusios UAB „Antėja“) ieškinį atsakovei VšĮ Šiaulių centro poliklinikai patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu Konkurso sąlygų 3.11 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas tiekėjams konkuruoti su perkančiąja organizacija.

Supaprastinto atviro konkurso „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ procedūras nutraukti.

Ieškinio reikalavimą dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 ir 3.11 punktų pakeitimo atmesti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalį dėl Konkurso sąlygų 2.3.4 punkto teisėtumo ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 01-02-538V atmesti ieškovės 2016 m. kovo 23 d. pretenziją nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Sigita Rudėnaitė


Paminėta tekste:
  • e3K-3-155-415/2016
  • CPK
  • e3K-3-121-690/2016
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-496/2014
  • 3K-3-249/2011
  • 3K-3-359/2012
  • 3K-3-96-916/2015
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-590/2013
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • 3K-3-373-219/2016