Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-13][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-70-706-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-70-706/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17. Bylos dėl paskolos
2.1.17.1. dėl kreditavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.3. Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
2.1.3.3. Vertybiniai popieriai:
2.1.3.3.1. Piniginiai vertybiniai popieriai:
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.1. Prievolės:
2.5.1.4. Prievolių vykdymas
2.5.8. Sutarčių teisė:
2.5.8.9. Sutarčių vykdymas
2.5.29. Paskola:
2.5.29.1. Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.8. Atsisakymas priimti ieškinį:
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.1.18.6. Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.9. Įrodinėjimo priemonės:
3.2.4.9.6. Eksperto išvada:
3.2.4.9.6.1. Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.14. Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
3.4.1. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
3.4.1.10. Dokumentinis procesas:
3.4.1.10.1. Leistinumas, ieškiniui keliami reikalavimai ir jo nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka
3.4.1.10.2. Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas

Civilinė byla Nr. 3K-3-70-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11933-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.3.1; 2.5.29.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos išieškojimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio apmokėjimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas D. D. teismo prašė priteisti iš atsakovo D. B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Atsakovas pagal 2014 m. sausio 21 d. išduotą vekselį įsipareigojo ieškovui iki 2014 m. kovo 21 d. (įskaitytinai) išmokėti 40 000 Lt (11 584,80 Eur), bet suėjus nustatytam terminui atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą vekselį pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o į jo siųstus raginimus registruotu paštu atsakovas neatsakė, todėl ieškovas prašė teismo priteisti skolą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas – ieškovui iš atsakovo priteista 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl nurodyto preliminaraus sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, turėdamas aukštąjį inžinerinį išsilavinimą ir daug metų dirbdamas įmonės vadovu, surašydamas savo ranka ginčo vekselį, visiškai suprato jo esmę ir pasekmes. Atsakovas pateiktuose banko išklotinių išrašuose nurodė tik gautas pajamas, bet neaišku, kokios buvo jo išlaidos. Jis neįrodė aplinkybių, kad sudarant vekselį jam nebuvo reikalinga pasiskolinta iš ieškovo ginčo suma.
  4. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimu tenkinus atsakovo D. B. apeliacinį skundą nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  5. Kolegija nurodė, kad per įstatymo nustatytus terminus ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo 2014 m. sausio 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, todėl vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą, jis yra kaip paprastas skolos dokumentas (raštelis). Todėl ginčui spręsti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Faktui, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, nustatyti būtina įrodyti, jog paskolos dalykas (40 000 Lt (11 584,80 Eur) buvo perduotas paskolos gavėjui (atsakovui). Ieškovas neįrodė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) perdavimo atsakovui. Nesant įrodymų, kad lėšos paskolos gavėjui buvo realiai perduotos, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Todėl reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas.
  6. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pateiktus naujus rašytinius įrodymus – atsakovo banko sąskaitų išrašus apie išlaidas. Įvertinęs atsakovo išlaidas ir pajamas 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, teismas konstatavo, kad atsakovo turimos didelės vertės lėšos nesudarė poreikio jam skolintis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovas D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

10.1              CK 6.875 straipsnyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią įrodinėjimo pareigą perkėlė paskolos davėjui.

10.2.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Šio vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014). Tai, kad ieškovas praleido terminą pateikti vekselį apmokėti (kuris yra labai trumpas ir naikinamasis), negalėtų panaikinti jo sąžiningumo prezumpcijos, juolab jei vekselis atitiko įstatyme nustatytą jo formą ir privalomus reikalavimus. Vekselio išrašymo faktas patvirtina pinigų perdavimą, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

10.3.              Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes, taip pažeidė CPK 265 straipsnį, reglamentuojan, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismas sprendimą grindė tik atsakovo paaiškinimais. Atsakovui nereikalaujant pripažinti vekselį negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pripažino paskolos sutartį nesudaryta.

 

11.              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. B. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, nurodydamas tokius esminius argumentus:

11.1.              Kasatorius, įrodinėdamas sutartinius šalių paskolos teisinius santykius, jokios paskolos sutarties nesudarė ir nesiekė jos sudaryti, nors teigia, kad veikė sąžiningai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2014 m. sausio 21 d. vekselio būtų vykusios šal derybos dėl paskolos suteikimo. Kasatorius su atsakovu nesudarė ir nepasirašė jokio pinigų perdavimo–priėmimo akto ar kito dokumento, nors taip būtų pasielgęs bet kuris kitas paskolą teikiantis panašaus amžiaus ir išsilavinimo, gyvenimiškos patirties turintis apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo. Atsakovui nebuvo būtinybės ar poreikio skolintis lėšų iš ieškovo, nes jis tuo metu turėjo daug didesnes sumas, tą patvirtina banko sąskaitų išrašai.

11.2.              Realaus paskolos dalyko perdavimo atsakovui neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra pagrindo daryti išvadą, kad lėšos buvo perduotos atsakovui. Kasatorius neįvardijo sukauptų lėšų šaltinio, tai nepatvirtina jo turėjimo ir galėjimo paskolinti lėšas atsakovui.

 

                            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vekselio apmokėjimą reglamentuojančių teisės normų

 

  1. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
  2. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013).
  3. Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.
  4. ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardyti visi privalomi vekselio rekvizitai, būtini užpildyti sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galią. Paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vekselio apmokėjimo, kai sudarytas vekselis atitinka visus ĮPVĮ išvardytus rekvizitus.
  5. Vekselio tekstą surašė vekselio davėjas (atsakovas) savo ranka ir jį pasirašė, parašo tikrumas nenuginčytas. Byloje atlikus įrašų vekselyje tikrumui nustatyti teisminę ekspertizę, ekspertų išvadoje nurodyta, kad vekselį surašė vekselio davėjas (atsakovas) ir nenustatyta, kad jį pasirašė ne atsakovas.
  6. Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti; šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda; jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos. Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“, notarė R. Jaskutėlienė, bylos Nr. 3K-7-278/2011).
  7. Byloje nustatyta, kad, suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais.
  8. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtą vekselį išliko reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui).

 

Dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl pagrindo prievolei pagal vekselį atsirasti

 

20.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja  (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015).

21.              Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį. Vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsakovas teigė, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų, bet nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Atsakovas nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo. Vekselis surašytas vekselio davėjo (atsakovo) ranka, jo pasirašytas, vekselyje nurodytas 40 000 Lt (11 584,80 Eur) pinigų sumos mokėjimo būdas – „grynais“.

22.              Apeliacinės instancijos teismas nurodė vekselio turėtojui pareigą įrodyti prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą, taip šis teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimų, kad ši įrodinėjimo pareiga tenka vekselio davėjui. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

23.              Byloje konstatavus ieškovo reikalavimo teisę atsakovui pagal vekselį ir nenuginčijus prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas sprendimu teisiškai pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, priteisdamas ieškovui iš atsakovo skolą pagal vekselį. Todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

24.              Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas kasaciniame skunde prašo priteisti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25.              Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatui 300 Eur (t. 2, b. l. 61), pateikdamas kasacinį skundą jis sumokėjo 131 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 91). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, jo prašymas tenkintinas, priteisiant jam iš atsakovo 431 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą.

Priteisti ieškovui D. D. iš atsakovo D. B. 431 (keturis šimtus trisdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                                                          Andžej Maciejevski

 

Janina Stripeikienė

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.870 str. Paskolos sutarties samprata
  • CK6 6.875 str. Paskolos sutarties ginčijimas
  • 3K-3-82/2014
  • CPK
  • CK
  • 3K-7-278/2011
  • 3K-7-216/2007
  • 3K-3-181/2011
  • 3K-3-605/2012
  • 3K-3-171/2013
  • 3K-3-23-248/2015
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas