Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-502-2007].doc
Bylos nr.: 3K-3-502/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

              Civilinė byla Nr. 3K-3-502/2007

Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Bijusta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Bijusta“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto Vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui ,,Lietuvos paštas“ dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato sprendimo viešojo paslaugų pirkimo konkurse pripažinimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB ,,Bijusta“ ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 20 d. priimtą sprendimą dėl ieškovo UAB „Bijusta“ pasiūlymo viešojo paslaugų pirkimo konkurse atmetimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas dalyvavo viešojo paslaugų pirkimo konkurse dėl pašto paslaugų pirkimo pagal 2006 m. gegužės 19 d. atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintas Supaprastinto atviro konkurso pašto paslaugų pirkimui sąlygas (toliau - Sąlygos). Konkurse taip pat dalyvavo „Lietuvos paštas. Ieškovui pateikus pasiūlymą, atsakovas paprašė ieškovo paaiškinti, kuo remiantis ieškovo pateikto pasiūlymo dalyje dėl pašto paslaugų pirkimo „paprastos pašto siuntos, siuntiniai dėl pašto siuntų iki 50 g yra nurodyti mažesni tarifai, nei nustatyta Pašto įstatymo 9 straipsnyje ir kituose norminiuose aktuose. 2006 m. liepos 1 d. ieškovas pateikė atsakovui atsakymą į jo paklausimą, o atsakovas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo pasiūlymą atmetė. Ieškovas 2006 m. liepos 14 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo. Atsakovas 2006 m. liepos 20 d. raštu ieškovo pateiktą pretenziją atmetė. Atsakovas nepagrįstai taikė Pašto įstatymo 9 straipsnį, nes jis yra taikomas tik universaliąsias pašto paslaugas teikiantiems teikėjams, o ieškovas teikia pasiuntinių paslaugas. Pirkimo dokumentai turi būti aiškinami remiantis CK 6.193 straipsniu, kuriame yra įtvirtintos sutarties aiškinimo taisyklės ir kuriomis privaloma vadovautis aiškinant viešojo pirkimo dokumentus. Į „pasiuntinių paslaugų sąvoką įeina „pašto paslaugos ir apima didesnį paslaugų spektrą nei pašto paslaugos, dėl to ieškovo pasiūlymas atitinka Sąlygas. Jų 9.1 punkte buvo nurodyta, kad perkamos paslaugos yra vertinamos mažiausios kainos kriterijumi, dėl to vertindamas pasiūlymus atsakovas turėjo atsižvelgti į ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlytų kainų skirtumą. Tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami vienodai ir sudarytos lygios be jokių išimčių galimybės visiems tiekėjams, tačiau atsakovas pasiūlymus vertino išskirtinai susijusius tik su universaliąsias pašto paslaugas teikiančiais tiekėjais. Kadangi universaliąsias paslaugas Lietuvoje teikia tik trečiasis asmuo, tai toks pasiūlymų vertinimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Perkančioji organizacija neturi teisės taikyti skirtingų standartų skirtingiems tiekėjams, pateikiantiems pasiūlymus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Bijusta“ ieškinį tenkino ir pripažino atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. liepos 5 d. sprendimą dėl ieškovo UAB „Bijusta“ pasiūlymo atmetimo negaliojančiu ir priteisė iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas - 100 Lt žyminio mokesčio bei 2 601,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintų supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas ketina pirkti pašto ir pasiuntinių paslaugas, t. y. atsakovas konkurso dalyviams pateikė informaciją ir konkrečiai nurodė, jog ketina pirkti tiek pašto, tiek pasiuntinių paslaugas. Jeigu Sąlygų 1.1 punkte nurodytas numatomas pasiuntinių paslaugų pirkimas ir buvo techninė klaida, tai tokia klaida neturi pažeisti ieškovo teisių ir teisėtų interesų, rizika dėl tokių klaidų negali būti permetama sąžiningiems konkurso dalyviams, šiuo atveju - ieškovui. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose, tarp jų ir Sąlygose, konkurso dalyviams pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Sąlygose nurodžius, kad ketinama pirkti ir pasiuntinių paslaugas, ieškovas teikė savo pasiūlymus, kurie, jo nuomone, atitiko tiek Sąlygų, tiek Pašto įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Pašto įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remdamasis atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą, nenustatyta pagrindų, kuriais būtų galima atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą. Šie pagrindai nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. 973 nustatyti universaliųjų pašto paslaugų Lietuvoje didžiausios kainos ir didžiausi tarifai. Konkurso sąlygose nebuvo nurodytas universaliųjų pašto paslaugų pirkimas, dėl to ieškovo pasiūlymas atitiko konkurso reikalavimus.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Sąlygų 8.1.4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pirkimo dokumentų sąvoka apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnyje, kurio 20 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Ieškovo pasiūlymą atsakovo Viešųjų pirkimų komisija atmetė motyvuodama tuo, kad buvo paskelbtas pašto paslaugų, bet ne pasiuntinių pašto paslaugų pirkimas, tuo tarpu ieškovo pasiūlytas pirmosios svorio pakopos (iki 50 gramų) pašto korespondencijos (pašto siuntų) tarifas neatitinka Pašto įstatymo 9 straipsnio reikalavimo, ir iš esmės dėl šios aplinkybės atsakovo Viešųjų pirkimų komisija padarė išvadą, jog ieškovo pasiūlymas neatitinka paskelbto konkurso sąlygų. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo išvada ir nurodė, kad jis pasiūlė pašto siuntas iki 50 gramų svorio pristatyti naudojantis pasiuntinių pašto paslaugomis ir todėl Vyriausybės nustatyti pašto paslaugų tarifai jam neturi būti taikomi. Taigi tarp šalių šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl pirkimo objekto, t. y. dėl to, ar tiekėjams pateiktuose bei paskelbtuose pirkimo dokumentuose apibūdintas pirkimo objektas buvo pašto paslaugų, ar pasiuntinių paslaugų pirkimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Pašto įstatymą pasiuntinių paslaugos, jas palyginus su pašto paslaugomis, išsiskiria tuo, kad pašto siuntos įteikiamos asmeniškai gavėjui per pasiuntinį. Dėl to pasiuntinių pašto paslaugos mažiau operatyvios nei pašto paslaugos, nes tik registruotų pašto siuntų atveju reikalaujama įrodymų, ar pašto siunta pristatyta gavėjui. Atsižvelgiant į atsakovo veiklos pobūdį, jo poreikis į pašto siuntų pristatymo operatyvumą yra svarbus. Konkurso dokumentuose nebuvo reikalavimo, kad tiekėjas turėtų teisę teikti pasiuntinių paslaugas. Skelbime apie supaprastintą pirkimą nurodytas pirkimo pavadinimas - pašto paslaugų pirkimas, tačiau nieko neminima apie pasiuntinių paslaugų pirkimą. Ieškovas, ketindamas dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, nepasinaudojo teise, nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje, paprašyti, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, paaiškintų pirkimo dokumentus, jeigu jam kilo klausimas dėl pirkimo objekto. Reikalavimą pašto paslaugų teikėjams, teikiantiems rezervuotąsias pašto paslaugas, taikyti atitinkamai didesnį tarifą, negu nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, įtvirtino įstatymo leidėjas Pašto įstatymo 9 straipsnyje. Toks įstatymo reikalavimas vienodai privalomas tiek perkantiems šias paslaugas, tiek ir jas teikiantiems subjektams. Dėl to ieškovas turėjo laikytis šių reikalavimų teikdamas pasiūlymą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Bijusta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnį ir netaikė šio straipsnio 7 dalies nuostatos, reglamentuojančios perkančiosios organizacijos pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas. Konkurso sąlygų 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas numato pirkti pašto ir pasiuntinių paslaugas. Dėl to ieškovas, kaip sąžiningas tiekėjas, tikėjosi, kad perkančioji organizacija siekė įsigyti pašto arba pasiuntinių paslaugas. Atsakovas, kaip perkančioji organizacija, pagal skelbime nurodytą bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodą siekė įsigyti siuntinių vežimo paslaugas, nors šiame žodyne atskirai nurodytas ir pašto paslaugų pirkimas. Perkančioji organizacija dar prieš pateikdama tiekėjams pirkimo dokumentus, t. y. juos rengdama, privalo vadovautis aiškumo reikalavimais, nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Ši pareiga negali būti siejama su tiekėjo teise pateikti paklausimus dėl konkurso sąlygų, nes aiškumo reikalavimas yra taikomas jau rengiant konkurso sąlygas. Perkančioji organizacija visiems pirkimo dalyviams privalo sudaryti lygias teises dalyvauti konkurse (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas, kaip perkančioji organizacija, klaidingai nurodė pirkimo objektą, tai tokia klaida neturi pažeisti ieškovo, kaip sąžiningo tiekėjo, teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųs skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB ,,Sigma Telas“ konstatuota, kad Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Imperatyvių teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimu, taip pat kai priimtas pirkimų komisijos sprendimas leidžia daryti išvadą, kad neracionaliai panaudotos lėšos ir laimėtoju šiuo konkrečiu atveju turėjo būti ne komisijos paskelbtas pirkimų dalyvis, bet būtent tas dalyvis, kurio pasiūlymas buvo atmestas.

2. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.193 straipsnio nuostatų. įtvirtinančių sutarčių aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi aiškinant pirkimo dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2005 UAB „Supla v. Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyta, kad konkurso sąlygos aiškinamos remiantis CK 6.193 straipsniu, kuriame įtvirtintos sutarties aiškinimo taisyklės. Šia praktika turi būti vadovaujamasi ir aiškinant viešojo pirkimo dokumentus (konkurso sąlygas). Sąlygos turi būti laikomos vienašaliu sandoriu, kurių aiškinimui turi būti taikomos CK 6.193 straipsnio nuostatos. Atsakovo patvirtintų Sąlygų gramatinis bei sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad viešojo pirkimo konkurso dalyviai turėjo teisę pasirinkti, kokią - pašto ar pasiuntinių - paslaugą pagal Sąlygų 2.1 punktą jie gali pasiūlyti atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, nurodydami pašto arba pasiuntinių paslaugų kainas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatytą contra preferentem taisyklę, kuri reiškia, kad neaiškios, dviprasmiškos pirkimo dokumentų sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies, t. y. atsakovo, nenaudai.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo teisę, bet ne pareigą pateikti perkančiajai organizacijai prašymą dėl pirkimo dokumentų paaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino šią normą, nustatydamas tiekėjui (ieškovui) pareigą visais atvejais pateikti paklausimus perkančiajai organizacijai, taip perkeldama neaiškių ir (arba) netikslių konkurso sąlygų riziką sąžiningam tiekėjui. Be to, Viešųjų pirkimų 93 straipsnio 1 dalies nuostata nurodo tiekėjo teisę pateikti prašymą perkančiajai organizacijai iki pasiūlymų pateikimo termino. Tačiau jokia šio įstatymo norma nenustato galimybės teikėjui pateikti paklausimus po pasiūlymų pateikimo. Dėl to perkančiajai organizacijai pateikus netikslias ir (arba) neaiškias konkurso sąlygas, kurių neaiškumas tiekėjui paaiškėja tik po pasiūlymų vertinimų, t. y. Viešojo pirkimo komisijai pateikus sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, tiekėjas nebeturi teisės pateikti jokių paklausimų ir keisti savo pateikto pasiūlymo.

 

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Bijusta“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Galiojančio Pašto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 12 punktuose kaip atskiros paslaugų rūšys išskirtos pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos. Tiek pašto, tiek pasiuntinių paslaugos apima pašto siuntų įteikimą, o pasiuntinių paslaugų ypatumas yra tas, kad pašto siuntas būtina įteikti asmeniškai gavėjui per pasiuntinį. Atsakovas 2006 m. gegužės 19 d. skelbime apie supaprastintą pirkimą Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodė, kad pirkimo objektas yra pašto paslaugų pirkimas. Dėl to akivaizdu, kad perkamos tik pašto, o ne pašto ir pasiuntinių paslaugos. Pasiūlyme dėl pašto paslaugų ieškovas UAB „Bijusta“ pažymėjo, kad sutinka su konkurso skelbime nustatytomis pirkimo sąlygomis. Konkurso sąlygų 1.1 punkte išdėstytas teiginys, kad atsakovas, be pašto, numato pirkti „ir pasiuntinių paslaugas, yra tik techninė klaida, negalinti turėti įtakos viešųjų pirkimų procedūrai, nes pasiuntinių paslaugos nėra nurodytos kituose konkurso dokumentuose. Prieš pateikdamas pasiūlymą ieškovas nesikreipė dėl Konkurso sąlygų patikslinimo ar jų išaiškinimo. Šios sąlygos nebuvo aiškintos skirtingai konkurso dalyviams, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti pažeistas dalyvių lygiateisiškumo principas. Ieškovas pasiūlyme siūlė ne pašto ir pasiuntinių paslaugas, o tik pašto paslaugas. Dėl to kasatoriaus argumentai, kad siūlant pašto paslaugas dalis paslaugų buvo pasiuntinių paslaugos, nepagrįsti, nes prieštarauja pasiūlymo turiniui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2006 m. gegužės 19 d. patvirtintų Supaprastinto atviro konkurso sąlygų pašto paslaugų pirkimui (toliau - Sąlygos) 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas numato pirkti pašto ir pasiuntinių paslaugas (b. l. 12). Sąlygų 2.1 punkte viešųjų pirkimų objektu įvardytos paprastos ir registruotos pašto siuntos bei siuntiniai. Ieškovas UAB ,,Bijusta“ pasiūlymą, jame pateikdamas paslaugų įkainius, atsakovui pateikė 2006 m. birželio 12 d. Konkurso dalyvio ieškovo UAB ,,Bijusta“ pasiūlymą ieškovas atmetė 2006 m. liepos 5 d. motyvuodamas tuo, kad ieškovas pasiūlė pasiuntinių pašto paslaugas, tuo tarpu atsakovui reikia pašto paslaugų, taip pat ieškovas pasiūlė nepagrįstai mažus iki 50 g svorio pašto siuntų tarifus, tai prieštarauja Pašto įstatymo 9 straipsniui (b. l. 24).

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose, tarp jų ir konkurso sąlygose konkurso dalyviams pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Atsakovas 2006 m. gegužės 19 d. patvirtino Supaprastinto atviro konkurso pašto paslaugų pirkimui sąlygas, kuriose nustatyta tvarka konkurso dalyviai teikė pasiūlymus. Šios Sąlygos yra tapačios atsakovo 2005 m. kovo 24 d. patvirtintoms konkurso sąlygoms (b. l. 87), pagal kurių nuostatas ieškovas dalyvavo ankstesniame konkurse kaip tinkamas dalyvis ir, atsakovui įvertinus dalyvių pasiūlymus, šį konkursą laimėjo. Šalių 2005 m. balandžio 28 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti pasiuntinių pašto paslaugas, atsakovas – pagal suderintą kainoraštį atsiskaityti su ieškovu, sutarties galiojimo terminas nustatytas iki kito viešojo konkurso (b. l. 96). Šios sutarties vykdymas nebuvo ginčijamas. Tarp šalių susiklostė dalykinė praktika, kai vienerius metus ieškovas teikė atsakovui pasiuntinių pašto paslaugas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad galiojusios sutarties ieškovas būtų neįvykdęs. Dėl to būdamas ankstesnio viešųjų pirkimų konkurso laimėtoju ir pagal terminuotą sutartį teikęs paslaugas ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis sėkmingai dalyvauti vėlesniame konkurse dėl tų pačių paslaugų pirkimo.

Atsakovo 2006 m. liepos 5 d. pranešime, kuriuo ieškovo pasiūlymas atmestas, kaip to priežastys nurodyta tai, kad ieškovas teikia pasiuntinių pašto paslaugas, o atsakovui reikia pašto paslaugų, be to, atsakovas pasiūlė nepagrįstai mažus pašto siuntų iki 50 gramų tarifus. Atmesdamas ieškovo pasiūlymą atsakovas paliko konkurse dalyvauti vienintelę likusią dalyvę – VĮ ,,Lietuvos paštas“. Šis pasiūlymo atmetimas nėra teisiškai pagrįstas Viešųjų pirkimų įstatyme ir Pašto įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, tą teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime.

2006 m. gegužės 19 d. Supaprastinto atviro konkurso pašto paslaugų pirkimui sąlygų 1.1 punkte numatyta pirkti pašto ir pasiuntinių paslaugas. Byloje atsakovo tvirtinimas, kad konkursas buvo skelbtas tik pašto, o ne pasiuntinių paslaugoms pirkti, prieštarauja nurodytai Sąlygų nuostatai. Be to, iki nurodyto konkurso buvo teikiamos pasiuntinių pašto paslaugos, ir atsakovas nepagrindė, dėl ko pasiuntinių pašto paslaugos neatitinka jo poreikių. Priešingai, ieškovo pateikto pasiuntinių (pašto siuntų pristatymo) paslaugų pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas, šios paslaugos ieškovo jau buvo teikiamos atsakovui iki konkurso. Konkurso sąlygose nebuvo numatytas universaliųjų pašto paslaugų, kurias pagal Pašto įstatymo 2 straipsnio 23 dalį įgaliota teikti VĮ ,,Lietuvos paštas“, pirkimas, dėl to turėdamas leidimą teikti pasiuntinių pašto paslaugas ieškovas UAB ,,Bijusta“ (b. l. 20) buvo tinkamas konkurso dalyvis.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkantis subjektas turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš jų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia nustatyti konkurso sąlygose ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Tokių kriterijų nustatymas priklauso nuo perkamų prekių ar paslaugų specifikos. Pašto įstatymo 2 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatytas esminis pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų skirtumas yra tas, kad naudojantis pasiuntinių paslaugomis pašto siuntos perduodamos gavėjams asmeniškai per pasiuntinį. Skirtingai nuo paprastų pašto paslaugų, pasiuntinių pašto paslaugų atveju papildomai teikiamos asmeninio pašto siuntų įteikimo gavėjui pasirašytinai paslaugos. Šis pašto siuntų įteikimo būdas laikytinas kokybiškesniu, nes tiesiogiai pasiekia gavėją, kitaip, nei paprastų pašto paslaugų atveju, kai pašto siuntos yra tik pristatomos į siuntėjo nurodytą adresą gavėjui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo siūlomos pasiuntinių pašto paslaugos yra mažiau operatyvios, nei to reikia paslaugas perkančio atsakovo veikloje.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį pasiūlymas gali būti atmetamas dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos. Ieškovo bendra pasiūlymo kaina su PVM - 193 919 Lt (b. l. 135), kitos konkurso dalyvės VĮ ,,Lietuvos paštas“ pasiūlymo kaina su PVM – 214 351,91 Lt (b. l. 139). Abiejų konkurso dalyvių nurodytos paslaugų suminės kainos yra pagrįstos konkrečiais tarifais pagal planuojamų pašto siuntų metines apimtis, ieškovo nurodyta pasiūlymo kaina yra apie 10 proc. mažesnė nei VĮ ,,Lietuvos paštas“, dėl to nelaikytina neįprastai maža kaina.

Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovas Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas atmetė viešųjų pirkimų konkurse dalyvavusio ieškovo UAB ,,Bijusta“ pasiūlymą dėl pasiuntinių pašto paslaugų teikimo, dėl to šio pasiūlymo atmetimas yra neteisėtas.

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias materialines teisės normas, dėl to šis sprendimas naikinamas. Byloje paliekamas galioti pirmiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo pateikto viešųjų pirkimų konkurse pasiūlymo atmetimas pripažintas neteisėtu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai kasaciniame teisme priimtas galutinis sprendimas, jos turėtos visų instancijų teismuose bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Vilniaus apygardos teisme ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistos šio teismo sprendimu, dėl to iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos išlaidos apmokėtoms advokato Sauliaus Avižos atstovavimo paslaugoms Lietuvos apeliaciniame teisme – pagal 2007 m. kovo 5 d. ir 2007 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 176, 179) – 2548,80 Lt, taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ieškovo patirtos išlaidos: 100 Lt žyminio mokesčio valstybei už kasacinį skundą ir dalis ieškovo sumokėtos sumos advokatui D. Soloveičikui už kasacinio skundo surašymą – sumokėta 2761,20 Lt (b. l. 226), priteistina suma mažintina iki 2450 Lt (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.12 punktas), iš viso ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 5098,80 Lt (2548,80+100+2450) bylinėjimosi išlaidų.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui UAB ,,Bijusta“ iš atsakovo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5098,80 Lt (penkis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                        Aloyzas Marčiulionis                           

 

 

Algis Norkūnas                                         

 

Antanas Simniškis