Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-316-313-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-316-313/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SEB bankas 112021238 Kreditorius
UAB ,,Lexuna" 302618226 pareiškėjo atstovas
UAB ,,Sergel" 125026242 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
3.4.2. Fizinių asmenų bankrotas
3.4.2.11.2. Kiti su fizinio asmens bankroto proceso pabaiga susiję klausimai
3. CIVILINIS PROCESAS
3.4.2.3. Fizinio asmens kreditoriai
3.4. Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
12.15.5. Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
3.4.2.3.5. Kiti klausimai, susiję su fizinio asmens kreditorių statusu bankroto proceso metu
8. BYLOS DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO
3.4.2.11. Fizinio asmens bankroto proceso pabaiga
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
12.15. Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-316-313/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06831-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.5; 3.4.2.11.2

              (S)

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 4 d. 

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. bankroto byloje dėl įpareigojimo bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Lexuna“ nedelsiant vykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus ir nutraukti pareiškėjų turto varžytynes.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos pabaigą, kai pasibaigia mokumo atkūrimo plano terminas ir neparduodamas fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėjai M. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti bankroto administratorę imtis bankroto proceso pabaigos dokumentų rengimo. Pareiškėjai prašė: įpareigoti bankroto administratorę UAB „Lexuna“ nedelsiant vykdyti bankroto proceso pabaigos veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 30 straipsnyje; įpareigoti bankroto administratorę nedelsiant nutraukti vykdomas ar ketinamas vykdyti pareiškėjų turto varžytynes, kadangi fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas jau yra suėjęs.

3.       Pareiškėjai nurodė, kad bankroto administratorė ne tik nesurašė FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto akto, tačiau ir toliau neteisėtai vykdo pareiškėjų nekilnojamojo turto pardavimą, t. y. 2018 m. spalio 24 d. sušaukė šeštąsias nekilnojamojo turto varžytynes, 2018 m. gruodžio 10 d. sušaukė kreditorių susirinkimą ne dėl bankroto proceso pabaigos, o dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo vykdant septintąsias turto varžytynes. Bankroto administratorė pažeidžia ne tik FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, bet ir klaidingai interpretuoja šio įstatymo nuostatas, taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį (ja buvo teismo patvirtintas patikslintas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas trejiems metams), teigdama, kad paskutinis plane nustatytas mokėjimas yra mokėjimas kreditoriams pardavus nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad bankroto byloje buvo nustatytos įmokos kreditoriams pagal mokumo atkūrimo planą bei patikslintą planą – kas mėnesį mokėti į depozitinę sąskaitą nustatytu grafiku ir tam tikrų dydžių mokėjimus, šie buvo visiškai įvykdyti 2018 m. spalio 19 d. Bankroto administratorė, nesiimdama veiksmų, susijusių su bankroto proceso pabaiga, sukelia pareiškėjams sunkius ekonominius ir socialinius padarinius, neleidžia gyventi visaverčio socialinio gyvenimo. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė bankroto administratorei leisti tęsti fizinių asmenų L. Z. ir M. Z. nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos; įpareigoti bankroto administratorę kitą dieną po nurodyto termino suėjimo FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pradėti ir parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui; jei per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos kreditoriai ir bankroto administratorė nesiims fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo veiksmų, įpareigoti bankroto administratorę kitą dieną po nurodyto termino suėjimo FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pradėti ir parengti plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui.

5.       Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo patvirtintas pirminis pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, todėl trejų metų terminas laikytinas pasibaigusiu 2018 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, pakeičiant plano įgyvendinimo trukmę iš penkerių metų į trejus metus. Likęs kasmėnesinių sumų skirtumas buvo padengtas 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 19 d., vadovaujantis Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku.

6.       Nors buvo surengtos ne vienerios pareiškėjų turto varžytynės, turto nepavyko parduoti, nes neatsirado pirkėjų. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas iš esmės nenustatė tokios galimybės bankroto procese, todėl nėra konkrečiai reglamentuota, kada ir kaip tokioje situacijoje turi pasibaigti bankroto procesas; įstatymų leidėjas taip pat neįtvirtino ir tokios situacijos, kai turto nespėjama parduoti dėl to, kad plano įgyvendinimo terminas yra sutrumpinamas. Plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai, ši teisės norma yra imperatyvi, todėl, suėjus šiam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, nurodyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar jau yra spėta realizuoti visą bankrutuojančio fizinio asmens turtą. Kitoks aiškinimas prieštarautų plano įgyvendinimo trukmės termino paskirčiai ir prasmei. Teismas nurodė, kad, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl sprendė, kad tam tikrose situacijose, atsižvelgiant į minėtus principus, aplinkybes, dėl kurių nepavyko įgyvendinti visų plane nurodytų veiksmų per įstatyme nustatytą terminą, galimas tam tikrų pradėtų bankroto veiksmų užbaigimas po plano įgyvendinimo termino pasibaigimo. Tačiau tokie veiksmai turėtų būti būtini, reikšmingi proceso dalyviams bei turėtų trukti protingą laiko tarpą po plano įgyvendinimo termino pabaigos. 

7.       Teismas pažymėjo, kad iš FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio, jį vertinant loginiu ir lingvistiniu metodais, neišplaukia išvada, kad paskutiniu plane nustatytu mokėjimu galima laikyti ne tik bankrutuojančių asmenų atliekamus periodinius mokėjimus kreditoriams iš savo gaunamų pajamų, bet ir įplaukų bankroto procese gavimą iš parduoto bankrutuojančių asmenų turto. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią formuluotę, turėjo omenyje tik pačių bankrutuojančių asmenų atliekamus iš anksto plane nustatytu periodiškumu ir nustatyto dydžio mokėjimus ir net nenumatė, kad bankrutuojančių asmenų turtas gali likti neparduotas.

8.       Teismas akcentavo, kad, pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, bankroto administratorius privalo FABĮ 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka parengti plano įgyvendinimo aktą ir pateikti jį teismui. Plano įgyvendinimo aktu ar kitu dokumentu bankroto administratorius taip pat turėtų išspręsti nerealizuoto bankrutuojančių asmenų turto likimą. Jei turtas nėra paliekamas bankrutuojančių asmenų nuosavybei, jį turi perimti kreditoriai, susitardami dėl jo ar jo vertės pasidalijimo tarpusavyje, arba turtas gali atitekti valstybės (savivaldybės) nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, jei kreditoriams toks turtas nereikalingas. Teismas rėmėsi ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Teismas nurodė, kad iš esmės nėra kliūčių Į nuostatas pagal analogiją taikyti fizinių asmenų bankroto procese.

9.       Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal seną FABĮ redakciją patvirtinus mokumo atkūrimo planą penkerių metų laikotarpiui kreditoriai turėjo pagrįstų lūkesčių, jog bankroto procesas tiek laiko ir truks. Atitinkamai buvo neskubama drastiškai mažinti parduodamo fizinių asmenų turto kainos. Patikslinto plano rengimo ir svarstymo procedūra užtruko ilgą laiką, todėl planas buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, jau suėjus patvirtintam trejų metų plano įgyvendinimo terminui, tačiau pagal planą dar buvo planuojamos bent dvejos nekilnojamojo turto varžytynės, taip pat reikėjo sumokėti likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą.

10.       Pareiškėjai būtinus periodinius mokėjimus sumokėjo iki 2018 m. spalio 19 d., o bankroto administratorei nebuvo įmanoma taip greitai įvykdyti dvejų varžytyn. Po to, kai suėjo terminas pagal patikslinto plano įgyvendinimo terminą (2018 m. spalio 1 d.), baigėsi dar pagal seną planą paskelbtos penktosios varžytynės, taip pat vyko šeštosios varžytynės, jos baigėsi 2019 m. vasario 22 d., visi numatyti pagal planą veiksmai jau yra atlikti, bankroto proceso veiksmai po plano įgyvendinimo formalaus termino tęsiasi jau pakankamai ilgai, todėl būtų pagrindas bankroto procesą užbaigti.

11.       Teismas pažymėjo, kad kreditoriai, neskųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria buvo sutrumpintas plano įgyvendinimas iki trejų metų, iš esmės padarė tam tikrą nuolaidą bankrutuojantiems asmenims. Todėl teismas sprendė, kad, siekiant išlaikyti ir kreditorių interesų pusiausvyrą, leistina tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka, ne varžytynių būdu, du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos.

12.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus AB SEB banko atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

13.       Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi buvo iškelta pareiškėjų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Įstatymo nustatytas trejų metų plano įgyvendinimo terminas nagrinėjamu atveju yra suėjęs. Trumpinant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą, daroma tiesioginė įtaka ir fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikui, kurio pagrindu bankroto procese yra mokamos lėšos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kaip nustatyta iš 2018 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi patvirtinto patikslinto mokumo atkūrimo plano, buvo numatyta, kad bankrutuojantys asmenys didžiąją kreditorių finansinių reikalavimų dalį patenkins pardavus nekilnojamąjį turtą pakartotinių varžytynių metu; kita dalis lėšų bus paskirstyta pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką iki 2018 m. rugsėjo 16 d. Šioje teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad fizinių asmenų bankrotas tęsis tol, kol bankrutuojantys asmenys susimokės likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą, o pasibaigus plano įgyvendinimo terminui bankrutuojančių asmenų nekilnojamasis turtas atiteks (natūra ar pinigine forma) kreditoriui, turinčiam įkeitimo teisę.

14.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas yra suėjęs, bankrutuojantys asmenys likusį kasmėnesinių sumų skirtumą pagal patikslintą planą padengė) bei minėtas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju fizinių asmenų bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, nustatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas leisti tęsti fizinių asmenų nekilnojamojo turto pardavimą supaprastinta tvarka ne varžytynių būdu du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos nepažeidė skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, buvo atsižvelgta į visų proceso dalyvių interesus.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu kreditorius AB SEB bankas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad FABĮ 7 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta trejų metų plano įgyvendinimo trukmė, yra imperatyvioji norma. Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad, šiam terminui pasibaigus, bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 30 straipsniu, privalo surašyti plano įgyvendinimo aktą, atsižvelgdamas tik į atliktą paskutinį mėnesio mokėjimą. Su tokiu teisės normų aiškinimu nesutiktina. Tuo metu, kai teismas priėmė 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl plano pakeitimo ir termino sutrumpinimo, buvo žinoma, kad sutrumpinamas terminas baigiasi 2018 m. rugsėjo 16 d., dar net neįsiteisėjus priimamai nutarčiai, todėl per sutrumpintą terminą plano nebus spėta įgyvendinti. Siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti užtikrinamas visų plane nurodytų sąlygų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, teismas kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane nurodytos priemonės ir sąlygos atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017). Taigi ir plano termino pratęsimas tam, kad planas būtų visiškai įgyvendintas ir būtų parduotas įkeistas turtas, turi būti svarstomas kaip bankroto proceso nutraukimo alternatyva.

15.2.                      Teismai laikėsi nuomonės, kad FABĮ 30 straipsnio 1 dalis sietina išimtinai tik su pačių bankrutuojančių asmenų atliekamais periodiniais mokėjimais. Toks siaurinamasis aiškinimas paneigia mokumo atkūrimo plano kaip veiksnių visumos sampratą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir neatitinka FABĮ siekiamų tikslų bei neužtikrina kreditorių ir bankrutuojančių asmenų teisių pusiausvyros. Kasacinis teismas yra suformavęs mokumo atkūrimo plano sampratą: fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Svarbu pažymėti, kad teismų pateikiamas siaurinamasis įstatyme nustatyto plano įgyvendinimo vertinimas sudaro galimybę bankrutuojantiems asmenims kasmėnesinius mokėjimus atlikti, pvz., per vienerius metus ar pusmetį, nenurodant plane ir neatskleidžiant kreditoriams bei teismui lėšų šaltinio, nevykdyti ir net nepradėti jokių plane nurodyto turto pardavimų. Taikant skundžiamose nutartyse nurodytą išaiškinimą būtų pagrindas teigti, kad planas buvo įgyvendintas ir yra FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga parengti plano įgyvendinimo aktą bei užbaigti bankroto procesą. Pareiškėjų mokumo atkūrimo plane buvo nustatytas bankui hipoteka įkeisto turto pardavimas ir iš jo gautų įmokų paskirstymas. Teismui įpareigojus bankroto administratorių parengti plano įgyvendinimo aktą, tokiame akte nėra pagrindo nurodyti, kad plano dalis dėl turto pardavimo įgyvendinta, nes turtas realiai nėra parduotas, taigi planas nėra įgyvendintas visiškai. Neįgyvendinus plano ta dalimi, kokia jis patvirtintas teismo, nėra pagrindo ir teigti, kad yra galimybė baigti bankroto procesą. Sistemiškai vertinama FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės normos dalis „paskutinis plane nustatytas mokėjimas“ kartu su kitomis FABĮ normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais aiškintina kaip visų plane nustatytų mokėjimų įvykdymas, tarp jų ir lėšų paskirstymas realizavus turtą.

15.3.                      Teismai akcentavo, kad bankroto administratorė turėjo pareigą, pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, nesant protingų priežasčių, per pakankamai trumpą terminą pabaigti pradėtus bankroto veiksmus, parengti plano įgyvendinimo aktą ir pateikti jį teismui, be to, plano įgyvendinimo aktu ar kitu dokumentu išspręsti nerealizuoto bankrutuojančių asmenų turto likimą. Teismų teigimu, jei turtas nėra paliekamas bankrutuojantiems asmenims nuosavybės teise, jį turi perimti kreditoriai arba turtas gali atitekti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise pagal ĮBĮ nuostatų analogiją. Teismų nurodyta pareiga bankroto administratorei išspręsti neparduoto turto likimą perduodant jį kreditoriui arba valstybės (savivaldybės) nuosavybėn yra netinkamos materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pasekmė. Nurodydami bankroto administratorei spręsti dėl aplinkybių „nesant protingų priežasčių“, „per pakankamai trumpą terminą“ buvimo, teismai akivaizdžiai priskiria konkrečių situacijų vertinimo funkciją netinkamam subjektui, kurio kompetencijai teisės aktais tokia funkcija nėra priskirta, o teismams tokių veiksmų suteikimo funkcija taip pat įstatyme nenustatyta. Todėl nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaudamasi bankroto administratorė turėtų nustatyti, kad nėra „protingų priežasčių“, ir kaip jai vertinti „pakankamai trumpą laiką“. Vertinant FABĮ 12 straipsnyje nustatytas bankroto administratoriaus pareigas ir teises, nesutiktina su skundžiamose nutartyse pateiktais teismų išaiškinimais, kad jis turi pareigą spręsti bankroto proceso metu nerealizuoto bankrutuojančių asmenų turto likimą. FABĮ 27 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad neparduotas turtas kreditoriaus (kreditorių) prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriui (kreditoriams). Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad tik esant kreditoriaus prašymui yra svarstytinas neparduoto turto perdavimo kreditoriui klausimas. Taigi paimti savo nuosavybėn neparduotą bankroto proceso metu turtą kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą, kaip priešingai teigia teismai skundžiamose nutartyse. Be to, iš esmės nėra galimybės taikyti ĮBĮ normų analogijos, kadangi hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto nurašymas kaip neturinčio rinkos vertės nėra įmanomas. Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 7 d. atliktas pareiškėjų turto vertinimas ir nustatyta 103 000 Eur turto vertė. Nėra jokio protingo pagrindo tokios vertės turtą pripažinti neturinčiu rinkos vertės, nes paskutinėse varžytynėse jo nustatyta kaina buvo 75 000 Eur.

15.4.                      Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktus, 16 straipsnio 12, 13 ir 14 punktus bei kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016) yra pagrindas konstatuoti bankrutuojančio asmens pareigą būti aktyviam, siekiant plane nustatytų tikslų įgyvendinimo, taigi ir turto realizavimo. Plano projektą rengia ir teikia bankroto administratoriui bankrutuojantis asmuo (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis), už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo pagal savo kompetenciją (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis). Teismo posėdžio metu, nagrinėjant jų skundą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai nurodė, kad namo reali vertė yra apie 4050 tūkst. Eur, nes reikia dar daug investicijų. Tačiau pareiškėjai neatliko ir neinicijavo jokių nuo jų priklausančių veiksmų (plano pakeitimo, turto naujo vertinimo atlikimo, pasiūlymo šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos (kainos) keitimo ar pan.), kad turtas būtų realizuotas per plano įgyvendinimo terminą. Pareiškėjai nedėjo jokių pastangų, neieškojo potencialių pirkėjų, tik kaltino bankroto administratorę neveiklumu. Vertindamas tai, kad pareiškėjai turi įstatyme įtvirtintą pareigą vykdyti plane nustatytas priemones planui įgyvendinti, teismas turėjo spręsti dėl įstatyme nustatytų bankrutuojančių asmenų pareigų įgyvendinimo tinkamumo, vertinti, ar nepardavus turto visiškai neįgyvendinus plano nėra pagrindo nutraukti pareiškėjų bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir (ar) 10 punktą.

16.       Pareiškėjai atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 yra nurodęs, kad tuo atveju, kai teismas patvirtina mokumo atkūrimo planą, kuriame nėra nustatytos įmokos kreditoriams, bankroto byla užbaigiama ne nuo paskutinio pagal planą atlikto mokėjimo, nes tokie nėra atliekami, o nuo trejų metų termino įgyvendinti mokumo planą pabaigos. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis sieja plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu. Nors nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinės bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi, tačiau kasacinis teismas pabrėžia, kad FABĮ 30 straipsnio 1 dalis yra aiški nuoroda į bankroto proceso pabaigą.

16.2.                      Už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis). Kadangi nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis), t. y. vykdo jo pardavimą, fizinio asmens atsakomybė šiame procese yra labai ribota.

16.3.                      Nepagrįstas kreditoriaus argumentas, kad bankrutuojantys asmenys nedėjo jokių pastangų turtui parduoti. Priešingai, pareiškėjai vykdė visus įsipareigojimus pagal grafiką kreditoriams ir administratorei, sumokėjo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nurodytą likusį kasmėnesinių sumų skirtumą.

16.4.                      FABĮ teisinio reglamentavimo esmė – apsaugoti nemokų fizinį asmenį nuo nuskurdimo ir atkurti jo mokumą, kad nemokūs asmenys vėl galėtų grįžti į normalų ekonominį gyvenimą ir taptų mokūs. Kreditorius yra nusiteikęs pardavinėti pareiškėjų turtą nenustatytą laikotarpį, taigi bankroto proceso eiga yra neapibrėžta, o tai prieštarauja FABĮ nuostatoms ir paskirčiai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, pasibaigus mokumo atkūrimo plano terminui ir nepardavus šiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto (FABĮ 7 straipsnio 5 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies aiškinimas)

 

17.       Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus.

18.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

19.       Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

20.       FABĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tre metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad fizinių asmenų M. Z. ir L. Z. bankroto byloje Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, pakeičiant plano įgyvendinimo trukmę iš penkerių metų į trejus metus. Teismai taip pat nustatė, kad trejų metų plano įgyvendinimo terminas suėjo 2018 m. rugsėjo 16 d., o fizinių asmenų nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pasibaigus šiam terminui liko neparduotas, nors bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo nurodyta jį parduoti.

22.       Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese  parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Taigi mokumo atkūrimo planas, kuris, kaip minėta, yra rengiamas bankrutuojančio fizinio asmens, turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka.

23.       Kreditorius kasaciniame skunde nurodė, kad pareiškėjai neatliko jokių nuo jų priklausančių veiksmų (plano pakeitimo, turto naujo vertinimo atlikimo, pasiūlymo šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos (kainos) keitimo ar pan.), kad turtas būtų realizuotas per plano įgyvendinimo terminą. Kreditorius pabrėžė, kad pareiškėjai turi įstatyme įtvirtintą pareigą vykdyti plane nustatytas priemones planui įgyvendinti, todėl teismai turėjo vertinti, ar pareiškėjai tinkamai vykdė šias savo pareigas ir ar nepardavus turto nėra pagrindo nutraukti pareiškėjų bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir (ar) 10 punktą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus – nagrinėjamu atveju teismas nenustatė fizinių asmenų nesąžiningų veiksmų nei visame bankroto procese, nei turto pardavimo procedūrose, priešingai, teismas nustatė, kad dėl nekilnojamojo turto nerealizavimo nėra fizinių asmenų kaltės ar jų neveikimo, todėl svarstyti bankroto bylos nutraukimo galimybės teismui nebuvo pagrindo.

24.       Pažymėtina, kad pagal FABĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimą, pirmąją dalį turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane nustatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu nurodyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas. Šio straipsnio antroji dalis nustato, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes. Taigi, jeigu nekilnojamasis turtas neparduodamas dvejose varžytynėse, šio turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad: 1) tuo atveju, kai turtas neparduodamas dvejose varžytynėse, pareiga nustatyti turto kainą vėliau vyksiančiose varžytynėse tenka kreditorių susirinkimui (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis); 2) įstatymas nustato teisę po dvejų neįvykusių varžytynių įkaito turėtojui perimti turtą už varžytynėse nustatytą kainą (FABĮ 27 straipsnio 5 dalis), darytina išvada, kad kreditoriai, o ypač kreditorius, kuris yra įkaito turėtojas, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu turi galimybę ir nuožiūrą įgyvendinti savo turimus kreditoriaus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, trejų metų terminas mokumo atkūrimo planui įgyvendinti yra pakankamas, kad būtų realizuotas skolininkų turtas. Todėl tuo atveju, kai kreditoriai nepajėgia per šį laikotarpį nustatyti tokios realizuotino turto kainos, kad įvyktų varžytynės, arba matant, kad rinkoje nėra galimybės realizuoti to turto varžytynių būdu, kreditoriams atsisakius perimti šį turtą savo nuosavybėn, laikytina, kad jie patys neįvykdo savo turimų pareigų arba įkaitą turintys kreditoriai neįgyvendina savo teisių.

26.       Fizinių asmenų M. Z. ir L. Z. bankroto byloje yra iš esmės vienas kreditorius – akcinė bendrovė SEB bankas, kuriam ir įkeistas bankrutuojančių fizinių asmenų nekilnojamasis turtas. Vykdant bankroto procedūras ir siekiant bankroto teisiniu reguliavimu nustatytų tikslų, svarbus ne vien tik bankrutuojančių fizinių asmenų, bet ir kreditorių sąžiningas elgesys ir jų pastangos visomis įmanomomis priemonėmis pasiekti minėtų tikslų (nutarties 25 punktas).

27.       FABĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus. Toks kreditorių elgesys, kai pastarieji neįgyvendina savo teisių realizuoti arba perimti turtą per trejų metų laikotarpį, iš esmės yra prilygintinas reikalavimų į tą turtą atsisakymui minėtos FABĮ įtvirtintos taisyklės prasme, nes mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendintas laikantis jam nustatyto termino. Tai reiškia, kad kreditoriai negali savo pasyviu elgesiu nerealizuoti įkeisto turto už tokią kainą, kuri nėra paklausi rinkoje, ir taip stabdyti ar net reikalauti nutraukti skolininkų mokumo atkūrimo procesą. Toks elgesys visiškai nesuderinamas su šio proceso tikslais – derinant kreditorių ir skolininko interesus atkurti fizinio asmens mokumą. Taip būtų nepagrįstai iškreipta šių tikslų pusiausvyra kreditorių naudai. Todėl įvertinusi teisinį reguliavimą, t. y. kad būtent kreditoriams įtvirtinta pareiga nustatyti dvejose varžytynėse neparduoto turto kainą, kreditoriams šios pareigos neįvykdžius bei atsisakius perimti nekilnojamąjį turtą natūra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju turi būti fiksuojamas mokumo atkūrimo plano įvykdymo momentas ir kartu kreditoriaus atsisakymas likusios savo reikalavimo dalies.

28.       FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu.

29.       Kreditorius AB SEB bankas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymo nuostata „kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas“ aiškintina kaip plane nurodytų įmokų kreditoriams paskutinis mokėjimas pagal plane nustatytą grafiką. Kreditorius nurodo, kad plano įgyvendinimo pabaiga turi būti siejama ne su įmokų mokėjimu pagal grafiką, o su visų plane nustatytų sąlygų įgyvendinimu, taigi kartu ir su nekilnojamojo turto pardavimu. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

30.       Minėta, kad pagal FABĮ nuostatas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas ir bankroto pabaiga siejama ne vien tik su fizinių asmenų pastangomis įgyvendinti planą ir kaip galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais, bet ir, kaip nurodyta pirmiau, su pačių kreditorių aktyviu dalyvavimu bankroto procese (pavyzdžiui, realizuojant nekilnojamąjį turtą). Todėl paskutinio plane nustatyto mokėjimo negalima besąlygiškai sieti nei su paskutine įmoka pagal plane nustatytą grafiką, nei su būtinybe parduoti nekilnojamąjį turtą, o tikslinga pagal konkrečias aplinkybes įvertinti tiek bankrutuojančių fizinių asmenų, tiek ir kreditorių veiksmus, siekiant bankroto bylos pabaigos. Pabrėžtina, kad visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano įgyvendinimo terminui (ir teismui jo nepratęsus), bankroto byla turi būti baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino (pvz., kaip nagrinėjamoje situacijoje, kai nėra galimybės realizuoti nekilnojamojo turto), nebūtų pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą bei netektų prasmės įstatyme įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas.

31.       Kreditorius AB SEB bankas kasaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog bankroto administratorė turėjo pareigą išspręsti neparduoto turto likimą perduodama jį valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ginčo turtas šiuo metu jau yra parduotas – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 16 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo UAB „Saulėtaka“. Atsižvelgdama į tai, plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo.

 

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

32.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė tinkamai taikydamas ir aiškindamas FABĮ 7 straipsnio 5 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

33.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 

34.       Netenkinus kreditoriaus AB SEB banko kasacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, neatlygintinos. Pareiškėjai duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme nepateikė.

35.       Kasacinis teismas turėjo 11,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, šių pašto išlaidų atlyginimas priteistinas iš kreditoriaus.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kreditoriaus AB SEB banko (j. a. k. 112021238) 11,11 Eur (vienuolika Eur 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

 

Janina Januškienė

                                        


Paminėta tekste:
  • 3K-3-102-969/2017
  • 3K-3-263-706/2015
  • 3K-3-228-313/2016
  • 3K-3-47-313/2018
  • CPK