Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-442-1114-11].docx
Bylos nr.: A-442-1114-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos 188727872 atsakovas
"Audata" trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.24. Bylos dėl administracinių ginčų komisijų sprendimų
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.26. Bylos dėl administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. A442 - 1114/2011

                                        Procesinio sprendimo kategorija 26.; 38. (S)                                                                                                                                                                

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. J.,

atsakovo atstovui Giedriui Galentui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Audata“, dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 3R-43(2010/04-4R-47); 2) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. V-10, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda įspėjimas, ir drausminę bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu atsakovo įsakymu jam, kaip bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – įspėjimas, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai netenkino jo skundo dėl šio įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. nutartimi UAB „Gijardas“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi skyrė UAB „Audata“, kuri jį įgaliojo atlikti UAB „Gijardas“ bankroto procedūras. Tačiau pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai vykdyti bankroto procedūrų, nes bankrutuojančios įmonės vadovas nustatyta tvarka neperdavė jos dokumentų; dokumentai buvo perduoti įmonės akcininkui, kuris negyveno Lietuvoje ir su bankroto administratoriumi nebendravo. Didelių pastangų dėka pavyko perimti atskirus įmonės dokumentus ir, remiantis jais, vykdyti bankroto procedūras. Įmonės buhalterija darbuotojams neskaičiavo išeitinių išmokų, todėl kilo ginčai dėl atleidimo datų ir atlyginimų dydžių, keturi darbuotojai kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl neišmokėto atlyginimo ir išeitinės išmokos. Įsiteisėjusius teismo sprendimus, kurių pagrindu buvo tvirtinami kreditoriniai reikalavimai, įmonės darbuotojai bankroto administratoriui pateikė tik 2009 m. balandžio mėnesį, o dar du darbuotojai ginčijo atleidimo pagrindą ir išmokų dydį Vilniaus apygardos teisme, todėl, tik minėtoms byloms pasibaigus, buvo galima nustatyti neišmokėtų atlyginimų dydžius. Dėl šių aplinkybių per du mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų teisme patvirtinimo nebuvo pateikta paraiška dėl išmokų darbuotojams Garantinio fondo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai atliko bankroto administratoriaus UAB „Audata“ veiklos patikrinimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Patikrinimą atlikusi bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisija nepateikė pavedimo tikrinti. Pareiškėjas negalėjo šiai komisijai pateikti paaiškinimų, nebuvo kviečiamas į komisijos posėdį. Taip pat jam nebuvo pateiktas visų komisijos narių pasirašytas komisijos posėdžio protokolas. Patikrinimas buvo pradėtas ne pagal raštišką dokumentą (skundą, pareiškimą, prašymą), o gavus elektroniniu paštu atsiųstą pranešimą, kuris negali būti pagrindas pradėti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Gijardas“ kreditorių reikalavimus Vilniaus apygardos teismas patvirtino 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi, tačiau paraiška Garantinio fondo lėšoms gauti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijoje buvo įregistruota tik 2009 m. gegužės 27 d. Bankroto administratorius, nepateikdamas paraiškos per Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 12 punkto ir Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis pavėluotai kreipėsi dėl to, jog patyrė sunkumų perimdamas įmonės dokumentus, ir dėl užsitęsusių ginčų teismuose dėl kreditorinių reikalavimų dydžio, nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Ją skiriant, esminių procedūrinių pažeidimų nepadaryta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

              Teismas nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Gijardas“ kreditorių, taip pat ir įmonės darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai, buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 nutartimi. Ši nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo. Tuo tarpu UAB „Gijardas“ administratoriaus paraiška dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo išmokoms darbuotojams buvo pateikta ir įregistruota tik 2009 m. gegužės 27 d., t. y. ženkliai praleidus Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai, jog dalis UAB „Gijardas“ darbuotojų ginčijo su darbo santykiais susijusių išmokų dydį, nepateisina minėtos paraiškos nepateikimo nustatytu terminu. Tokios galimybės vėliau pateikti paraišką teisės aktai nenumato, o vėlavimu ją pateikti nepagrįstai ribojamos kitų įmonės darbuotojų teisės gauti atitinkamas išmokas iš Garantinio fondo lėšų. Teismas nurodė, kad ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte numatyta, kad pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos. Taisyklėse nėra nurodyta asmens kreipimosi forma, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 14 punkto nuostatos, nurodančios, jog asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu. Tokiu būdu darytina išvada, jog UAB „Gijardas“ kreditoriaus R. K. elektroniniu paštu pateiktas prašymas buvo tinkamas pagrindas bankroto administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti. Teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. sausio 15 d. raštu pranešė pareiškėjui apie gautą R. K. skundą ir paprašė pateikti išsamią informaciją dėl skunde nurodytų aplinkybių. Iš UAB „Audata“ atsakymo, pasirašyto paties pareiškėjo, matyti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kokių įstatymų pažeidimais yra kaltinamas, todėl išsamiai argumentavo bankroto procedūrų vykdymo metu atliktus savo veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad administratoriaus veiklos tikrinamo būdai yra: prašymų ir administratoriaus pateiktos informacijos bei ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimas ir vertinimas; prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administruojamoje įmonėje; prašyme pateiktų duomenų tikrinimas administratoriaus buveinėje. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad, tikrinant administratoriaus veiklą administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje, administratoriui turi būti pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus rašytinis pavedimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiklos patikrinimas buvo atliekamas prašymo ir administratoriaus pateiktos informacijos bei ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimo ir vertinimo būdu, todėl pareiškėjui pavedimas tikrinti neturėjo būti pateiktas. Teismas nurodė, kad, priimant byloje ginčijamą atsakovo įsakymą, buvo remiamasi sudarytos bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos 2010 m. vasario 8 d. protokoline išvada, bet pats šios komisijos protokolas nebuvo pasirašytas jos nario R. V. ir tokiu būdu buvo pažeisti ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatų 8 punkto reikalavimai, t. y. pažeista skundžiamo sprendimo priėmimo procedūra. Tačiau minėtos komisijos narys R. V. dalyvavo 2010 m. sausio 29 d. komisijos posėdyje, pritarė protokolinei išvadai, o iš karto paties protokolo negalėjo pasirašyti dėl ligos ir tai padarė 2010 m. vasario 12 d. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog minėtas procedūrinis pažeidimas yra formalaus pobūdžio (neesminis) ir neturėjo įtakos ginčijamo atsakovo įsakymo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėti. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundą.

              Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos posėdyje ir duoti išsamius žodinius paaiškinimus. Byloje minimas kvietimas į komisijos posėdį raštu nebuvo išsiųstas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tokio rašto išsiuntimą paštu, o yra minimas tik rašto išsiuntimas elektroniniu paštu. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas administratoriaus įgalioto asmens padarytą Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimą, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, sukliudžiusias laiku pateikti paraišką. Padarytas pažeidimas buvo formalus ir nesukėlė jokių padarinių. Net ir tuo atveju, jeigu paraiška lėšoms iš Garantinio fondo gauti ir būtų pateikta per įstatymo numatytą dviejų mėnesių terminą, piniginės lėšos, skirtos darbuotojams, anksčiau nebūtų buvę išmokėtos. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos protokolo teisėtumą dėl aplinkybės, kad jį pasirašė ne visi komisijos nariai, atsižvelgė į priežastis, dėl kurių nebuvo komisijos nario R. V. parašo, ir laikė šį pažeidimą formaliu. Tačiau tokia teismo pozicija liudija jo šališkumą ir proceso dalyvių lygybės prieš įstatymą principo nesilaikymą, nes pareiškėjo padarytas iš esmės formalus pažeidimas buvo vertintas kitaip.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu sutinka.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi nebuvo patvirtinti visi UAB „Gijardas“ darbuotojų reikalavimai. Teismo nutartis dėl galutinių UAB „Gijardas“ darbuotojų reikalavimų patvirtinimo buvo priimta 2009 m. gegužės 13 d. ir tą pačią dieną buvo pateikta paraiška dėl išmokų darbuotojams iš Garantinio fondo. Dėl pavėluoto paraiškos pateikimo nebuvo pažeisti darbuotojų interesai, nes, po Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo formaliai pateikus paraišką nustatytu dviejų mėnesių terminu, ji būtų buvusi atmesta ir ją reikėtų pateikti iš naujo, visiškai suformulavus darbuotojų kreditorinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, siekdamas bankroto procedūrų ekonomiškumo, administratorius siekė per trumpiausią terminą paruošti tinkamą paraišką, kuri būtų priimta nagrinėti. Šiuo metu pagal administratoriaus pateiktą paraišką lėšos iš Garantinio fondo yra gautos ir išmokėtos UAB „Gijardas“ darbuotojams. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, akcentavo tik formaliąją pažeidimo pusę – termino praleidimą, tačiau nevertino aplinkybių, kurios nulėmė termino praleidi, visumos.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsakovas nurodo, kad teisės aktai neįpareigoja bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos į savo posėdį kviesti administratorių ar jo įgaliotą asmenį, kurio veikla tikrinama. Nagrinėjamu atveju komisija tik geranoriškai, siekdama objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, 2010 m. sausio 26 d. raštu Nr. (6.16)A2-252 ir elektroniniu paštu pakvietė administratoriaus įgaliotą asmenį dalyvauti jos posėdyje. Atsakovas nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Garantinio fondo lėšos darbuotojams nebūtų buvę išmokėtos anksčiau, net jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl jų išmokėjimo įstatymo nustatytais terminais. Pareiškėjas kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją pavėlavo net keturiais mėnesiais ir trylika dienų. Garantinio fondo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 685, 12 punkte numatyta, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija, gavusi įmonės paraišką su nustatytais dokumentais, juos registruoja, nagrinėja ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo teikia svarstyti Garantinio fondo tarybos posėdyje. Jeigu pareiškėjas dokumentus Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai būtų pateikęs iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, tikėtina, kad darbuotojai Garantinio fondo lėšas būtų gavę daugiau kaip keturiais mėnesiais anksčiau. Tai liudija, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo vien formalus. Atsakovas nurodo, kad bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos nario R. V. parašo nebuvimas šios komisijos posėdžio protokole neturėjo įtakos galutinio sprendimo priėmimui.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

              Apeliacinis skundas atmestinas.

 

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais. Pareiškėjo apeliacinio proceso metu akcentuoti argumentai atmestini.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl iškelto jo pažeidimo fakto. Atsakovas paprašė pareiškėjo rašytinių paaiškinimų ir pareiškėjas tokius paaiškinimus pateikė. Pareiškėjas taip pat buvo pakviestas dalyvauti atsakovo sudarytos komisijos posėdyje. Jis pats pripažįsta, kad tokį kvietimą gavo (tai, kad kvietimas buvo gautas, kaip jis nurodo, tik elektroniniu paštu, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pati informacija apie komisijos posėdį buvo gauta). Be to, pareiškėjas teikti savo paaiškinimus dėl pažeidimo galėjo, tiek bylą nagrinėjant Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, tiek teisme, ir jis šia savo teise naudojosi. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam ir jo teisės šiuo aspektu buvo užtikrintos.

Pareiškėjo padaryto Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktas yra akivaizdus. Jo administruojamos įmonės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi, o paraiška dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo pateikta tik 2009 m. gegužės mėnesio antrojoje pusėje, t. y. pažeidus įstatymo numatytą dviejų mėnesių terminą. Pažymėtina, jog Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio      2 dalyje įtvirtinta griežta nuostata ir ji neleidžia atidėjinėti paraiškos lėšoms iš Garantinio fondo gauti pateikimo dėl kokių nors aplinkybių, susijusių su ateityje galimu kreditorių reikalavimų patikslinimu, ar kokiais nors kitais motyvais nesilaikyti minėto imperatyvaus termino. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sunkumų perimant administruojamos įmonės dokumentus negalėjo būti esminė kliūtis paraiškos pateikimui, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šie dokumentai buvo renkami dar iki Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo, o šioje nutartyje, tvirtinant kreditorių reikalavimus, jau buvo remiamasi administruojamos įmonės finansinės apskaitos dokumentais.

Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vertindamas jo padarytą pažeidimą ir nustatytą procedūrinį pažeidimą priimant ginčijamą atsakovo įsakymą, nepagrįsti. Šių pažeidimų pobūdis, jų padarymo situacija ir sunkumas yra skirtingi. Tuo tarpu skirtingų situacijų skirtingas vertinimas nereiškia asmenų lygybės principo pažeidimo ar teismo šališkumo.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Nutartis neskundžiama.

 

 

           Teisėjai

     Stasys Gagys

 

 

 

     Dainius Raižys

 

    

 

     Skirgailė Žalimienė