Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-482-2013].docx
Bylos nr.: 3K-3-482/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Antstolė Nemira Šiugždaitė pareiškėjas
Konstitucijos pr. 9 DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJA 300617061 suinteresuotas asmuo
"Hanner" 111535724 suinteresuotas asmuo
Advokatė Kristina Račaitė suinteresuoto asmens atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.3. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.4. Įrodymai ir įrodinėjimas:
3.2.4.8. Atleidimas nuo įrodinėjimo:
3.2.4.8.2. Prejudiciniai faktai
3.2.8. Bylos nutraukimas:
3.2.8.3. Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.2. Atskirieji skundai:
3.3.2.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.5. Vykdymo procesas
3.5.1. Vykdymo procesas:
3.5.1.1. Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

                   Civilinė byla Nr. 3K-3-482/2013 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08257-2012-3

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                114.8.2; 118.3

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 4 d.

Vilnius             

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Hanner“ vadovo T. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės skundą dėl baudos už teismo įpareigojimo nevykdymo skyrimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Hanner“, akcinės bendrovės ,,Hanner vadovas T. P., Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrija.              

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                                      I. Skundo esmė

 

Pareiškėja antstolė N. Šiugždaitė 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama skirti suinteresuotiems asmenims AB „Hanner“ ir AB „Hanner“ vadovui T. P. už teismo nutarties nevykdymą iki 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai ir išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Pareiškėja nurodė, kad jos kontoroje vykdoma Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis dėl įpareigojimo AB „Hanner“ atblokuoti Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos nariams ir šio namo gyventojams priklausančias korteles, suteikiant teisę naudotis jiems skirtomis parkavimo vietomis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę daugiaaukščiame parkinge Vilniuje, Konstitucijos pr. 7B, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Suinteresuotam asmeniui AB „Hanner“ buvo įteiktas įpareigojimas įvykdyti teismo nutartį ir nedelsiant atblokuoti korteles, apie įvykdymą raštu informuojant antstolę, 2012 birželio 8 d. surašytas aktas dėl nutarties nevykdymo.

Suinteresuoti asmenys AB ,,Hanner“ ir jos vadovas T. P. atsiliepime nurodė, kad jau buvo nagrinėta analogiška byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18650-235/2011 netenkintas antstolio G. Puodžiuko prašymas skirti skolininkui baudą, todėl antstolės     N. Šiugždaitės pareiškimas dėl baudos skyrimo paliktinas nenagrinėtas.

Suinteresuotas asmuo Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrija nurodė, kad skolininkas AB „Hanner, siekdamas nevykdyti nutarties, nepagrįstai prė pateikti duomenis.   2011 m. gegužės 24 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki sprendimo priėmimo, nenurodyta kokių nors sąlygų šioms priemonėms taikyti.

 

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir nutarė skirti AB ,,Hanner“ vadovui T. P. 100 Lt baudą už kiekvieną 2011 m. gegužės 24 d. nutarties neįvykdymo dieną vykdomojoje byloje Nr. 33-524/2012, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos (2012 m. rugsėjo 18 d.) iki jos įvykdymo, išieškotojo Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai. Teismas nurodė, kad tik 24 butų savininkai gali laisvai patekti į automobilių stovėjimo aikštelę; korteles namo gyventojams buvo išdavęs skolininkas; skolininkas neginčija aplinkybės, kad jis neatblokavo visiems namo Vilniuje, Konstitucijos pr. 9, gyventojams jų pateiktų kortelių, ir aiškina, kad išieškotojas nepateikė skolininkui reikalingų duomenų – namo gyventojų, šiuo metu turinčių teisę naudotis parkavimo vietomis, sąrašo; vėliau skolininkas pakeitė prašomos informacijos turinį; 2012 m. birželio 8 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas, kuriuo konstatuota, kad AB „Hannernevykdo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2521-866/2012 pagal ieškovo AB „Hanner ieškinį namo Vilniuje, Konstitucijos pr. 9, butų savininkams, todėl skolininkas žino namo butų savininkus, ir sprendė, jog skolininko reikalavimas pateikti informaciją apie namo gyventojų automobilių numerius ir butų pirkimopardavimo ar nuomos sutartis nepagrįstasšios informacijos nepateikimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti teismo nutartį. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi skolininkas buvo įpareigotas suteikti teisę namo gyventojams naudotis automobilių stovėjimo aikštele visą parą, tačiau 2011 m. rugpjūčio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog aikštelė dirba nuo 6.00 val. iki 1.00 val. Dėl to skolininko nurodytų aplinkyb, kad galimybė patekti į stovėjimo aikštelę nakties metu užtikrinta, nes namo gyventojai gali kreiptis į apsaugos darbuotoją, kuris atrakina naktines žaliuzes, teismas nelaikė tinkamu nutarties vykdymu. Teismas, įvertinęs faktą, kad tik dalies namo savininkų kortelės, vykdant nutartį, buvo atblokuotos, skolininko AB ,,Hanner“ vadovui T. P., kuris organizuoja bendrovės veiklą ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą, skyrė 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti 2011 m. gegužės   24 d. nutartyje įtvirtintą įpareigojimą.

 

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi netenkino suinteresuotų asmenų AB ,,Hanner“ ir AB ,,Hanner“ vadovo T. P. atskirojo skundo, pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstė taip: ,,skirti T. P. 100 Lt baudą už kiekvieną 2011 m. gegužės 24 d. teismo nutarties neįvykdymo dieną vykdomojoje byloje Nr. 33-524/2012, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos (2012 m. rugsėjo 18 d.) iki 2012 m. spalio 30 d. (įskaitytinai). Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, nesutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog AB „Hanner“ negali objektyviai įvykdyti     2011 m. gegužės 24 d. laikinųjų apsaugos priemonių nutarties Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijai, nes ji atsisako bendradarbiauti ir pateikti duomenis apie asmenis, turinčius teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, šių teisių apimtis, kortelių ir automobilių valstybinius numerius.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11744-864/2011, AB „Hanner“ buvo įpareigota atblokuoti Konstitucijos pr. 9 daugiabučio namo savininkų bendrijos nariams ir namo gyventojams priklausančias korteles, suteikiant teisę naudotis jiems skirtomis parkavimo vietomis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, daugiaaukščiame parkinge, esančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 7B, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šioje byloje 2012 m. sausio 9 d. priimtas sprendimas ir iš dalies tenkintas Konstitucijos pr. 9 daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinys, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti apeliantų skundžiamą nutartį ar nutraukti apeliacinį procesą, nes, tenkinus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis); šią nuostatą patvirtino aplinkybė, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos 2012 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1984-864/2012, t. y. jau po 2012 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus. Teismo nuomone, skundžiamos nutarties teisėtumui neturi reikšmės aplinkybė, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, nes šioje byloje sprendžiama, ar teismas tinkamai įvertino AB „Hanner“, atstovaujamos jos vadovo, veiklą, susijusią su 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, per laikotarpį nuo to momento, kai antstolė priėmė vykdyti nutartį ir įpareigojo skolininką ją įvykdyti nedelsiant atblokuojant korteles, iki skundžiamos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikyta laikinąja apsaugos priemone aiškiai ir vienareikšmiškai AB „Hanner“ įpareigotas atblokuoti visiems bendrijos nariams ir namo gyventojams priklausančias korteles, suteikiant teisę naudotis jiems skirtomis parkavimo vietomis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę daugiaaukščiame parkinge. Įpareigojimas nesusietas su bendrijos pareiga suteikti AB „Hanner“ tam tikrą informaciją (t. y. asmenų, turinčių teisę naudotis automobilių stovėjimo aikštelės vietomis, sąrašą) prieš pradedant AB „Hanner“ vykdyti šį įpareigojimą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė teismo pozicijai, kad skolininko reikalavimas pateikti informaciją apie namo gyventojų automobilių numerius, jų butų pirkimopardavimo ar nuomos sutartis, nepagrįstas, o šios informacijos nepateikimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti nutartį. Įpareigojimas leisti visiems bendrijos nariams ir namo gyventojams naudotis automobilių stovėjimo aikštele AB „Hannertaikytas dėl to, kad būtų kirstas kelias žalai atsirasti ar padidėti, nes, netaikant tokio, gyventojai patirtų išlaidų dėl automobilių laikymo mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse. Teismas atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad ne visi savininkai turi jiems skirtas parkavimo vietas, nes 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtinta visų bendrijos narių ir šio namo gyventojų besąlyginė teisė nutartyje nustatytu laikotarpiu naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos 2012 m. spalio 31 d. nutartimi, sprendė, kad teisinga, protinga ir sąžininga 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi skirtą baudą skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. spalio 30 d. įskaitytinai (t. y. iki to momento, kai buvo pakeistos AB „Hannerteismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės).

 

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

              Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB ,,Hanner“ vadovas T. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Dėl draudimo pakartotinai nagrinėti tą patį ginčą (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 3 punkto pažeidimo). Kasatorius teigia, kad civilinė byla dėl baudos skyrimo nevykdant 2011 m. gegužės 24 d. nutarties jau buvo nagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas atmesti antstolio prašymą baudą skirti, nustačius, kad trikdžiai nutarčiai vykdyti atsirado dėl išieškotojo kaltės ir nebendradarbiavimo. Antstolė N. Šiugždaitė antrą kartą  kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo, todėl teismai be teisinio pagrindo nagrinėjo bylą ir iš dalies tenkino šį prašymą. Kasatoriaus pažymi, kad šioje byloje pareikštas tapatus pareiškimas dėl baudos skyrimo, tapatus teisminio nagrinėjimo objektas (2011 m. gegužės 24 d. nutarties nevykdymas ir gynybos būdas – prašymas skirti baudą, dalyvauja tos pačios šalys (tiek skolininkas, tiek išieškotojas tie patys asmenys). Tiek antstoliui G. Puodžiukui 2011 m. rugsėjo 14 d. kreipiantis dėl baudos skyrimo, tiek antstolei N. Šiugždaitei kreipiantis dėl baudos skyrimo šioje byloje, nurodoma, kad skolininkas neįvykdė 2011 m. gegužės 24 d. nutarties; jos neįvykdymo faktas tiek ankstesnėje, tiek ir šioje byloje įrodinėjamos tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje konstatuota, kad skolininkas pagrįstai prašė bendrijos patikslinti duomenis, o išieškotojas, nepateikdamas tokios informacijos, nepagrįstai stabdo tokios teismo nutarties vykdymą. Taigi, kasatoriaus nuomone, šalių ginčas dėl nutarties nevykdymo yra išspręstas negrįžtamai ir šalys bei kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatys faktus ir teisinius santykius. Kadangi 2011 m. spalio 24 d. nutartimi buvo išspręstas tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 1 dalies   4 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 3 punkto nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2006; kt.).

              2. Dėl sprendimų prejudicinės ir res judicata reikšmės. Kasatorius teigia, kad ginčijamomis teismų nutartimis buvo pažeista 2011 m. spalio 24 d. nutarties prejudicinė ir res judicada reikšmė. Kasatorius pažymi, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje konstatuota, kad skolininkas pagrįstai prašė bendrijos patikslinti duomenis, o išieškotojas, nesuteikdamas skolininkui informacijos, nepagrįstai stabdo teismo nutarties vykdymą. Tokios aplinkybės nagrinėjant šią bylą nebuvo vertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta, nors įsiteisėjusi teismo nutartis, kuri nustatė ypatingos svarbos prejudicinės reikšmės faktus nagrinėjamai bylai, turi išimtinę reikšmę nagrinėjant baudos skyrimo klausimą. Be to, kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-238-363/2012 nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl      2011 m. gegužės 24 d. nutarties, priėmė 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria konstatuota, jog   2011 m. gegužės 24 d. laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; teismo sprendimas priimtas 2012 m. sausio 9 d., taigi, apsaugos priemonės nebegalioja nuo 2012 m. sausio 9 d. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartyje konstatuota, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2012 m. sausio 9 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasatorius mano, kad galioja dvi teismo nutartys, kuriose  konstatuojami priešingi faktai.

              3. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą, taikymo. Kasatorius nurodo, kad 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės  taikytos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punkto, 150 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad teismo nutartimi taikytos laikomosios apsaugos priemonės galiojo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasatorius pažymi, kad ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta ,,iki teismo sprendimo priėmimo dienos“, ir teismo nutartyje nurodyta iki sprendimo priėmimo, bet ne jo įsiteisėjimo dienos. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

              4. Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, turi ištirti ir motyvuotai pasisakyti dėl visų argumentų ir faktinių aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė ir nevertino kasatoriaus su atskiruoju skundu pateiktų papildomų paaiškinimų ir kartu pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatytų prejudicinių faktų, nors šios aplinkybės turi esminę reikšmę nagrinėjant pareiškėjo skundą. Kasatorius daro išvadą, kad teismas iš esmės neįvykdė įstatyme nustatytos apeliacijos funkcijos (CPK 301 straipsnis).

 

              Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl procesinių sprendimų prejudicinės reikšmės

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 punkto nuostatos, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje, kuria netenkintas antstolio prašymas skirti skolininkui baudą už nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nevykdymą, konstatuota, jog skolininkas pagrįstai prašė bendrijos patikslinti duomenis, o išieškotojas, nesuteikdamas tokios informacijos, nepagrįstai stabdo teismo nutarties vykdymą.

Nagrinėjant kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-282/2012 ir kt.). Taigi prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Ši taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, bei įvertinusi tai, jog prejudicin faktų taisyklės taikymas kasaciniame skunde siejamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nurodytoje nutartyje, kurioje netenkintas antstolio prašymas skirti skolininkui baudą, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma į CPK 18, 182 straipsnių netinkamą taikymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, pripažintini nesudarančiais pagrindo pakeisti teismų procesinius sprendimus.

 

Dėl draudimo pakartotinai nagrinėti tą patį ginčą (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 3 punkto pažeidimo)

 

              Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 3 punkto nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes iš naujo nagrinėjo šalių ginčą dėl nutarties nevykdymo, nors toks ginčas Vilniaus miesto 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi jau nagrinėtas ir priimtas procesinis sprendimas, todėl šalys nebegali iš naujo reikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ v. UAB „Ampolis, bylos Nr.3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W., kt. bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Dėl to nustačius, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas priimtas dėl reikalavimo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas mechanizmas – byla nutraukiama.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – kasatorius įpareigotas atblokuoti daugiabučio namo savininkų bendrijos nariams ir šio namo gyventojams priklausančias korteles, suteikiant teisę naudotis jiems skirtomis parkavimo vietomis daugiaaukščiame parkinge; kasatoriui nevykdant nutarties, antstolis G. Puodžiukas kreipėsi į teismą dėl baudos kasatoriui už nevykdomą teismo nutartį skyrimo; teismo nutartimi toks antstolio prašymas buvo atmestas. Antstolė N. Šiugždaitė antrą kartą kreipėsi dėl baudos kasatoriui skyrimo, todėl, kasatoriaus teigimu, yra pagrindas taikyti CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą. Pažymėtina, kad teismo procesinio sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškinti šį faktą. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyto nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvykdymo fakto, įpareigojimas yra tęstinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis tuo, kas pirmiau aptarta, nėra pagrindo konstatuoti reikalavimo tapatumo. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pripažintini nesudarantys pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

 

              Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, turi pagrindą pripažinti, kad šioje byloje kasatoriaus kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų motyvuoti kasacijos pagrindus (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiais vertintina kasacinio skundo dalis, kuriose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, teismo pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija šioje skundo dalyje išdėstytų teiginių neanalizuoja ir detaliau dėl jų nepasisako.

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 23,42 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

 

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens TP. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,42 Lt (dvidešimt tris litus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

         Algis Norkūnas

 

 

         Antanas Simniškis


Paminėta tekste:
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 3K-3-387/2012
  • 3K-3-284/2012
  • 3K-3-214/2008
  • 3K-3-249/2006
  • CPK 147 str. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
  • CPK 301 str. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka
  • CPK
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-203/2007
  • 3K-3-37/2008
  • 3K-3-306/2010
  • 3K-3-282/2012
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • 3K-3-486/2007
  • 3K-3-494/2010
  • 3K-3-476/2010
  • 3K-3-123/2011
  • 3K-3-137/2013
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 771 str. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu