Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-14][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-136-525-2017].docx
Bylos nr.: eAS-136-525/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304157094 atsakovas
„Kertė“ 140016593 pareiškėjas
Kategorijos:
43.5.1. Kai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka
43.5.1. Kai skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka
43.5.1.1. Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
43.5.1.1. Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
43.5. Atsisakymas priimti skundą
43.5. Atsisakymas priimti skundą
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
43. Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje

Administracinė byla Nr. eAS-136-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04643-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kertė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kertė“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. VP-51(16) panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kertė“ (toliau – ir UAB „Kertė“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo aktą Nr. VP-51(16) (toliau – ir patikrinimo aktas, paskesnis patikrinimo aktas), skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti pareiškėjui UAB „Kertė“ bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos paskesnis patikrinimo aktas neatitiko įstatymų reikalavimų, nes buvo nemotyvuotas. Pasak UAB „Kertė“, patikrinimo aktas yra ginčo objektas administraciniame teisme, nes sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi nustato, jog įmonė netinkamai suteikė turto vertinimo paslaugas.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi UAB „Kertė“ skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
  2. Teismas nurodė, kad ginčijamas Tarnybos patikrinimo aktas nesukėlė pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl aktų ar veiksmų, negalinčių sukelti teisinių pasekmių, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 pateiktą išaiškinimą, kad Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Vertinimo įstatymas) nuostatoms savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi jose pateikiama tik Tarnybos nuomonė. Išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų galėtų būti kvestionuojamos, jei būtų skundžiami dėl šių išvadų priimti teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas UAB „KertėLietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti pareiškėjui UAB „Kertė“ bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad patikrinimo aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pasak UAB „Kertė“, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus dėl patikrinimo akto jam sukeltų teisinių pasekmių. Patikrinimo akte suformuluoti privalomi nurodymai, kurie turi įtakos jo teisėms ir interesams, todėl toks aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Patikrinimo aktas yra savarankišką procedūrą, t. y. turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimą, užbaigiantis aktas. Be to, pareiškėjas nurodo, jog patikrinimo aktu yra formuluojami privalomi nurodymai, kurie lemia asmens teises ir interesus.
  3. UAB „Kertė“ nurodo, kad teismui atsisakius priimti jo skundą, pareiškėjui nesuteikta konstitucinė teisė ginčyti Tarnybos patikrinimo aktą, kurio pagrindu jam gali būti iškelta drausmės byla. Ginčijamas patikrinimo aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nurodytas tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintose Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punkte, tiek Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnyje. Pažymėdamas, kad patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
  4. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino administracinių teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju UAB „Kertė“ pateikė skundą ne dėl pirminio, o dėl paskesnio Tarnybos patikrinimo akto, kuris užbaigia patikrinimo procedūrą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje
    Nr. AS261-1291/2014 negalėjo būti vadovaujamasi, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas, ar pirminis patikrinimo aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akto Nr. VP-51(16) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.
  2. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga, t. y. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. To paties įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles Tarnyba atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus. Atsižvelgiant į Taisyklių 16 punktą, turto vertinimo ataskaitų patikrinimo procedūra atliekama keliais etapais. Pirma, pirminio patikrinimo metu Tarnyba nustato vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos, sudarant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, trūkumus. Nustačiusi vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos trūkumus, Tarnyba pateikia nurodymus pirminio patikrinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Antra, paskesnio patikrinimo metu Tarnyba nustato, ar buvo ištaisyti vertintojo ar vertinimo įmonės veiklos trūkumai ir įgyvendinti Tarnybos nurodymai ištaisyti pirminio patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Vertinimo ataskaitos patikrinimas yra baigiamas surašius ir pasirašius nustatytos formos patikrinimo aktą (Taisyklių 17 p.). Galiausiai, pagal Taisyklių 21 punktą, tuo atveju, kai paskesnio patikrinimo metu surašomas patikrinimo aktas dėl nustatytų pažeidimų, Vertinimo įstatymo 29 straipsnio pagrindu Tarnyba su rašytiniu teikimu to paties įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju UAB „Kertė“ siekia nuginčyti patikrinimo aktą, surašytą paskesnio patikrinimo metu.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012).
  4. Teismų praktika, susijusi su Tarnybos patikrinimo akto, kuriuo įvertinama turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktis Vertinimo įstatymo bei Metodikos reikalavimams, ginčijimu administraciniuose teismuose, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo plėtojama jau kurį laiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014).
  5. Administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog byloje nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisinio suinteresuotumo, nes skundžiamas Tarnybos patikrinimo aktas nesukėlė teisinių pasekmių. Tačiau, pasak išplėstinės teisėjų kolegijos, toks aktas galėtų būti kvestionuojamas, jei būtų skundžiami jo iš dalies nulemti teisines pasekmes sukeliantys administraciniai aktai. Savaime Tarnybos patikrinimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių asmenims, nes yra tik Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos išreiškiantis dokumentas.
  6. Siekiant užtikrinti teismų praktikos aiškumą ir nuoseklumą, nagrinėjamoje byloje yra tikslinga apžvelgti reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, plėtotą po išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje
    Nr. AS602-162/2014. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-1291/2014 pareiškėjo atskirojo skundo dėl Tarnybos pirminio patikrinimo akto skundžiamumo netenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijamas aktas yra tik tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti galutinį sprendimą. Dėl to jis negali būti administracinės bylos dalyku, kadangi kol kas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Remdamasi šia nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1004-556/2016 nusprendė, kad ir paskesnio patikrinimo aktas asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku.
  7. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-28-438/2017 nurodė, kad skundo priėmimo stadijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad toks patikrinimo aktas negalėtų pažeisti pareiškėjo teisių. Priešingai, Tarnyba, patikrinimo akte nustačiusi Vertinimo įstatymo pažeidimus, Turto arba verslo vertintojų garbės teismui siūlo iškelti turto arba verslo vertintojų drausmės bylą. Šioje byloje teisėjų kolegija, remdamasi Vertinimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog paskesnis patikrinimo aktas gali būti administracinės bylos dalyku, nes nurodytas vertinimo ataskaitos neatitikimas Vertinimo įstatymo reikalavimams sukelia teisines pasekmes – t. y. tokia vertinimo ataskaita nėra laikoma teisinga. Taigi, kaip matyti, minėtoje byloje buvo pateiktas iš esmės kitoks teisėjų kolegijos teisės aiškinimas nei 1314 punktuose minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
  8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
  9. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti plėtojama ar keičiama. Teismų įstatymo nuostatos nurodo, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas galimybę nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, yra nurodęs, kad nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
  10. Siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo bei užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinio tikrumo ir aiškumo, teisės stabilumo bei prognozuotumo reikalavimus, išplėstinė teisėjų kolegija šia nutartimi pakoreguoja administracinių teismų praktiką dėl paskesnių Tarnybos patikrinimo aktų skundžiamumo teismams. Teismų praktika yra dinamiška, nuolat kintanti ir plėtojama, todėl ši nutartis vertintina kaip suteikianti aiškią kryptį Vertinimo įstatymo taikymui. Tokia teismų praktikos raida, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, yra konstituciškai pateisinama ir objektyviai būtina.
  11. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad 1314 punktuose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo išplėtota nagrinėjant skundus, kuriuos administraciniams teismams pareiškė tiek fiziniai asmenys – turto vertintojai, tiek ir turto vertinimo įmonės. Šioje byloje į teismą kreipėsi turto vertinimo įmonė – juridinis asmuo, todėl galimybė ginčyti Tarnybos patikrinimo aktą, priimtą paskesnio patikrinimo procedūros etapo metu, nagrinėjamoje byloje analizuotina, atsižvelgiant į šią aplinkybę.

 

V.

 

  1. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia būtina nustatyti, ar Tarnybos paskesnis patikrinimo aktas sukelia pareiškėjui UAB „Kertė“ teisines pasekmes. Siekiant tai nustatyti, būtina analizuoti šio akto pateikimo teisines prielaidas bei jo vietą Tarnybai prižiūrint turto ir verslo vertinimo veiklą.
  2. Kaip minėta, Vertinimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus. Pagal Vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, patikrinimas baigiamas surašius patikrinimo aktą. Nustačiusi Vertinimo įstatymo pažeidimus, Tarnyba Turto arba verslo vertintojų garbės teismui siūlo iškelti turto arba verslo vertintojui  drausmės bylą (Vertinimo įstatymo 29 str. 2 d.).
  3. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad tinkamai surašytas bei pasirašytas paskesnis patikrinimo aktas yra galutinis patikrinimo procedūros etapas, kurio metu vertinimo ataskaita gali būti pripažįstama neteisinga. Konstatavusi turto vertinimo ataskaitoms taikomų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, Tarnyba kreipiasi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą dėl drausmės bylos turto vertintojui, pabrėžtina – ne turto arba verslo vertinimo įmonei, iškėlimo. Kaip matyti iš Vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, turto arba verslo vertinimo subjektai yra turto arba verslo vertinimo įmonės ir turto arba verslo vertintojai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Garbės teismas drausminę atsakomybę taiko tik turto arba verslo vertintojams – fiziniams asmenims. Tačiau akcentuotina, kad turto arba verslo vertinimo įmonių patikrinimo procedūra baigiasi Tarnybai surašius nustatytos formos patikrinimo aktą (Patikrinimo taisyklių 17 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-28-438/2017).
  4. Turto vertinimo ataskaitos reikšmė yra susijusi su vertinimo ataskaitos tikslais. Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikiama tam tikro turto arba verslo vertė, tačiau šis procesas nėra paliktas savireguliacijai ir yra ribojamas teisės aktų reikalavimais. Turto vertinimas susijęs su šios veiklos svarba, siekiu užtikrinti tinkamai atliekamą turto ir (ar) verslo vertės nustatymą.
  5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra aišku, kad Tarnybos patikrinimo aktas savaime nepakeičia atitinkamos turto arba verslo vertinimo ataskaitos, kadangi įstatymo galią turinčiame akte nėra nustatytas toks patikrinimo tikslas ir (ar) rezultatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014). Dėl to Tarnybos patikrinimo aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia Tarnybos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.
  6. Nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas pareiškėjo atžvilgiu taip pat nėra administracinės procedūros, kurios metu gali būti priimami paskesni teisines pasekmes sukeliantys individualūs administraciniai aktai, dalimi. Atsakovui priėmus ginčijamą aktą, pareiškėjui nėra taikomos jokios įpareigojančio pobūdžio, pvz., administracinio poveikio ar atsakomybės, priemonės. Vien galimybė, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti pradėta byla dėl civilinės atsakomybės ar inicijuotas kitas teisminis procesas, nėra aplinkybė, galinti įtikinamai pagrįsti, kad pareiškėjui dėl priimto ir šioje byloje ginčijamo akto faktiškai kyla teisinės pasekmės. Vertinant tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio pareiškėjui.
  7. Be to, pažymėtina, jog Tarnybos patikrinimo aktas, teikiamas civilinėje ar baudžiamojoje