Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-203-2012].doc
Bylos nr.: 3K-3-203/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 3K-3-203/2012

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08210-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 50 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams L. K., E. K., G. G. ir G. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto, mokesčių priteisimo; išvadą byloje teikianti institucija, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar savivaldybės manevriniam butų fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės su dviem nepilnamečiais vaikais iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pripažintinas proporcingu atsakovės padarytam sutarties sąlygų pažeidimui – nesumokėtiems nuompinigiams ir mokesčiams už komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis).  

Ieškovas prašė nutraukti 2003 m. rugsėjo 4 d. su atsakove L. K. sudarytą buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus L. K., E. K., G. G., G. G. su jų daiktais iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš L. K. ir E. K. solidariai 666,17 Lt už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Jis nurodė, kad atsakovė su šeima nuo 2000 m. gyvena išnuomotame bute, kuris priklauso manevriniam butų fondui, tačiau nuolat nemoka mokesčių; padėčiai pagerinti jai išnuomotas mažesnis vieno kambario butas ir 2003 m. rugsėjo 4 d. sudaryta nuomos sutartis iki 2007 m. lapkričio 1 d. (terminą pratęsus). Ieškovo teigimu, situacija nepasikeitė, nes šiuo metu skola už patalpų nuomą yra 4815,56 Lt; bendros skolos komunalinių paslaugų tiekėjams, su kuriais atsakovė sudariusi sutartis, apie 21 000 Lt. Kadangi teismo sprendimu atsakovės ieškovui priteista 4218,99 Lt nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių ir šių lėšų neišieškota, tai prašoma priteisti skola yra likę nepriteisti 666,17 Lt2010 m. birželio iki 2011 m. balandžio 1 d. laikotarpį.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atmetė reikalavimą nutraukti 2003 m. rugsėjo 4 d. buto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus su jų daiktais iš buto; priteisė ieškovui L. K. ir E. K. po 333,08 Lt nesumokėto nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas paslaugas, jų skolą ieškovui pripažinęs daline, bet ne solidariąja prievole (CK 6.6 straipsnis). Teismas nelaikė, kad byloje nustatytos aplinkybės suponavo pagrindą sutarčiai pagal CK 6.611 straipsnį nutraukti ir taikyti jame nustatytus padarinius. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties apskritai nevykdoma, nes šiuo metu nuomininkai kartu su skola moka ieškovui apie 75 Lt, nors turėtų kiekvieną mėnesį sumokėti apie 60 Lt; kita, teismo nuomone, svarbi ta aplinkybė, kad socialinė pašalpa yra vienintelės atsakovės L. K. pajamos; be to, ji viena augina ir išlaiko dvi nepilnametes dukteris, sūnus E. K. atlieka bausmę. Šios byloje nustatytos aplinkybės suponavo pagrindą teismui spręsti, kad nėra atsakovų (iš esmės L. K.) kaltės dėl sutartinės prievolės nevykdymo ir kad tokiu atveju negalima civilinė atsakomybė. Teismas taip pat vertino aplinkybę, kad iškeldinimo iš buto atveju neaptarti nepilnamečių vaikų teisių į būstą klausimai, nes ieškovas ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl to nepateikė pasiūlymų

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakeiPanevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas nutraukti ginčo sutartį ir iškeldinti atsakovus su jų daiktais iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; ieškinį dėl šios dalies tenkino; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalykas yra savivaldybės manevrinis butų fondas, t. y. gyvenamieji namai, butai, kambariai, skirti piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų namų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, taip pat likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nuolat nemoka nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas, kolegijos vertinimu, suponavo pagrindą ieškovui nebetęsti nuomos sutarties, atsižvelgiant taip pat į atsakovės galimybes atsiskaityti; bylos duomenimis, 2010 m. kiekvieną mėnesį atsakovė gaudavo 801 Lt socialinę pašalpą, tačiau AB „Panevėžio butų ūkiui“ skolinga 4749,29 Lt, AB „Panevėžio energijai – 14 284,85 Lt, AB „Lietuvos dujoms“ 204,44 Lt. Aplinkybes, kad atsakovė viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi turto, nedirba ir neįrodė, kad ieško darbo, nors turi įgijusi dažytojos kvalifikaciją, kolegija vertino kaip paneigiančias artimiausiu metu grąžinti daugiau kaip 21 000 Lt skolą ir toliau tinkamai vykdyti sutartį, o kiekvieną mėnesį mokamų 150 Lt kolegija nelaikė prievolės tinkamą vykdymą patvirtinančia aplinkybe, nes skola toliau didėja, o iš likusių 651 Lt turi išgyventi atsakovė ir jos šeima. Vis dėlto atsakovės neaktyvumą ir nenorą siekti turtinės padėties pagerinimo, ieškoti darbo kolegija vertino kaip jos kaltę patvirtinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas padarė kitokią nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nepilnamečių vaikų teisių apsaugos, nuomos sutarties nutraukimo ir keldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atveju. Kolegijos pozicija tokia, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybai žinomos bylos aplinkybės ir atsakovės nepilnamečių vaikų padėtis, nes ši institucija dalyvavo, nagrinėjant civilinę bylą; kilus būtinybei užtikrinti vaikų teisę į būstą ir motinai negalint to įgyvendinti, Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalėtų rūpintis šiais klausimais ir ji tai patvirtino. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio  2 dalies 5 punkto nuostata, kad   vienas vaikas negali būti paliktas be  gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, pirmiausia taikytina tėvams; kolegija nenustatė, kad atsakovei būtų apribotos teisės dėl nepilnamečių dukterų Godos ir Gretos.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, byloje, atsižvelgiant į prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių apsaugos gynimą, taip pat kasatorės sunkią  finansinę padėtį. Skola už buto nuomą susidarė dėl kasatorės mažų pajamų; augindama penkis nepilnamečius vaikus, kasatorė gaudavo 150 Lt pašalpą ir apie 100150 Lt vaikams išlaikyti; 300 Lt ji negalėjo visiškai atsiskaityti. Šiuo metu kasatorė gauna 801 Lt pašalpą, grąžina skolą dalimis ir tikisi materialinės paramos iš dviejų pilnametėmis tapusių dukterų, dirbančių Danijoje ir Anglijoje; dvi nepilnametės dukterys šiuo metu gyvena su kasatore; pilnametis sūnus atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Iškeldinimo iš buto atveju vaikai būtų apgyvendinti globos namuose, tai jiems būtų didelė moralinė trauma. Kasatorė stengiasi pagerinti šeimos materialinę padėtį; 2008 m. gruodžio mėn.2009 m. birželio mėn. lankė Panevėžio darbo biržos organizuotus kursus ir įgijo dažytojos kvalifikaciją; 2011 m. lapkričio 7 d.–2011 m. gruodžio 29 d. dirbo viešuosius darbus. Šios aplinkybės reiškia, kad kasatorė stengiasi gauti pajamų ir atlyginti skolas; šiuo metu 500-600 Lt skola už buto nuomą nedidelė. Kadangi buto nuomos sutartis nebuvo pratęsta, tai kasatorė nedeklaravo gyvenamosios vietos ir negavo, nors buvo pateikusi dokumentus, kompensacijos už suteiktas šildymo paslaugas. Išdėstytos aplinkybės paneigia kasatorės kaltę, kaip sąlygą civilinei atsakomybei (CK 6.248 straipsnis).

Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir laiko nepagrįstais tuos kasacinio skundo argumentus, kuriuose nurodomos su kasatorės materialine padėtimi susijusios aplinkybės ir pastangos ją pagerinti. Kasatorės pareiga mokėti nuomos mokestį įtvirtinta sutartyje, ieškovas veikė CK 6.611 straipsnyje nustatyta tvarka. Su kasatore 2003 m. rugsėjo 4 d. sudaryta terminuota savivaldybės manevrinio butų fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2007 m. lapkričio 1 d. Pasibaigus sutarties terminui, kasatorė liko jose gyventi ir nemokėjo nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių; ilgą laiką (apie devynerius metus) nemokėdama mokesčių, esmingai pažeidė sutartį; komunaliniai mokesčiai priteisti teismo tvarka, tačiau skola neišieškota. Be to, kasatorei nuo 2006 m. sausio 19 d. netiekiamos dujos, o už suvartotas teismo priteista skola iki šiol neišieškota. Kasatorė neturi realių galimybių mokėti mokesčius, nepaisant to, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirba AB „Panevėžio specialusis autotransportas“. Ieškovas bandė spręsti problemas, tačiau situacija nepasikeitė ir po to, kai nuo 2003 m. birželio mėn. kasatorei ir jos šeimai buvo išnuomotas mažesnis butas. Byloje išvadą teikusi Vaiko teisių apsaugos tarnyba paaiškino, kad iškeldinimo iš buto atveju nepilnamečiai vaikai būtų apgyvendinti vaikų globos namuose laikinai, kol kasatorė galės užtikrinti jiems gyvenamąjį būstą. Taigi nepilnamečiai vaikai nebus palikti be gyvenamojo būsto, globos ir rūpybos. Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pripažintinas proporcinga priemone padarytam pažeidimui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 6.611 straipsnio taikymo ir nuomos sutarties nutraukimo nagrinėjamoje byloje

 

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugąbe nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties ( turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. ieškovas kasatorei ir jos penkiems nepilnamečiams vaikams suteikė teisę (sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį) naudotis 32,25 kv. m gyvenamąja patalpa  savivaldybės manevriniame butų fonde; šiuo metu joje kasatorė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, kiti tapo pilnamečiai. Kasatorė kelerius metus nemokėjo ar mokėjo ne visus buto nuompinigius ir mokesčius už komunalines pasaugas. 2011 m rugsėjo 1 d. ji buvo skolinga AB „Panevėžio butų ūkis“ 4749,29 Lt, AB „Panevėžio energijai“ – per 14 000 Lt ir AB „Lietuvos dujos“ – daugiau kaip 200 Lt. Tai suponavo teisines prielaidas savivaldybei (ieškovui) reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su kasatore ir iškeldinti ją su šeimos nariais iš užimamų patalpų (CK 6. 611 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad kasatorė visą patalpų nuomos laikotarpį, per kurį susidarė skola, nedirbo, augino vaikus ir gyveno iš socialinių išmokų. Šiuo metu kasatorė  augina du nepilnamečius vaikus, gauna 801 Lt pašalpą, iš kurios pagal vykdomuosius raštus išieškoma kiekvieną mėnesį po 150 Lt; nuo 2010 m. lapkričio mėnesio pagal susitarimą ji moka AB „Panevėžio butų ūkis“ kiekvieną mėnesį po 75 Lt, t. y. kiek daugiau, negu mėnesio mokestis už nuomojamas patalpas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo teiginys, jog kasatorė paskutinius tris mėnesius visiškai nemoka mokesčių, nepagrįstas ir įrodymų viseto pagrindu padarė išvadą, jog nėra kasatorės kaltės dėl sutartinių prievolių (mokesčių nemokėjimo) nevykdymo, nes ji, kaip socialiai remtina, nepajėgi mokėti mokesčius, todėl netenkino ieškinio reikalavimo nutraukti nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nesivadovavo aptarta teismine praktika ir nenustatė visų reikšmingų sprendžiant tokio pobūdžio ginčą aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė tuo, kad kasatorė kelerius metus be svarbių priežasčių nemokėjo mokesčių, specialybę įgijo, tačiau nepateikė duomenų, jog ieško darbo ir siekia dirbti pagal neseniai įgytą specialybę, kad viena išlaiko du vaikus, todėl iš socialinės pašalpos neturi galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir grąžinti skolas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai nepakankami ir nepaneigia visa apimtimi pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su kasatore ir iškeldinti ją su vaikais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos priimtas, neišaiškinus, nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir tai yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutraukta nuomos sutartis ir kasatorė su vaikais iškeldinta iš gyvenamosios patalpos, ir bylą dėl šios perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).      

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinės instancijos teismas turėjo 31,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti pirmiau nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą  (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą.   

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria pakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas nutraukti ginčo sutartį ir iškeldinti atsakovus su jų daiktais iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir ieškinys dėl  šios dalies tenkintas, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Algis Norkūnas

                                                                                                                                           

 

Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                                                           

Vincas Verseckas