Baudžiamoji byla Nr. 2K-168/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.4.5.
2.1.15.3.2.
2.1.14.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010
m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto
Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo
kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio,
kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30
MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Iš E. B. priteista N. V. 548 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt N. V. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Iš (duomenys
neskelbtini) priteista N. V. 7596 Lt turtinės ir 1725
Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009
m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis dėl 548 Lt
neturtinės žalos N. V. priteisimo iš E. B.
pakeista: iš E. B. priteista N.
V. 4548 Lt neturtinės žalos. Kita
nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą,
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad,
pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 172 punktų reikalavimus, keldamas
pavojų saugiam eismui, 2008 m. balandžio 7 d., apie 17.20 val., Klaipėdoje,
Šiaurės prospekte, ties Kretingos gatve, vairuodamas automobilį „Audi TT“ (duomenys
neskelbtini), esant saulėtam orui, sausai asfaltuotai kelio dangai,
natūraliam apšvietimui, 300 metrų matomumui, kelyje su skiriamąja juosta
nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir
transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas,
nesuvaldė automobilio ir skiriamąja juosta išvažiavo į priešingos krypties
eismo juostą, kurioje susidūrė su automobiliu „Opel Omega“
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J., ir N. V. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Boro“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Boro“ vairuotojos N. V. sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo
nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – sumažinti E. B. skirtą baudą iki 15 MGL (1950 Lt) dydžio, sumažinti
nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 3452 Lt ir atmesti
nukentėjusiosios reikalavimą priteisti iš E. B. neturtinės
žalos kompensaciją, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti
proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui. Kasatorius
teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė nepagrįstai
griežtą bausmę bei priteisė teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkančią
neturtinės žalos kompensaciją nukentėjusiajai, o apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai nesumažino skirtos bausmės ir padidino neturtinės žalos kompensaciją.
Teismas skirdamas E. B. bausmę turėjo atsižvelgti į tai,
kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, nuteistojo kaltės formą –
nusikalstamą pasitikėjimą ir kad E. B. sąmoningai nesiekė
sukelti žalos. Kasatorius nurodo, kad E. B. nėra
anksčiau teistas, yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturi
šeimos ir materialai išlaikomų asmenų, nuo nusikaltimo padarymo iki Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei vieneri
metai. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis, dėl kurio E. B. pripažintas kaltu, nuteistajam sukėlė neigiamų
padarinių – turto sugadinimą, sveikatos sutrikdymą. Teismas, kasatoriaus
nuomone, visiškai neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kuriais
remiantis buvo prašoma sumažinti nuteistajam bausmę, todėl šioje dalyje
apeliacinis skundas laikytinas neišnagrinėtu, taip suvaržant nuteistojo teisę
apskųsti jam nepalankų teismo nuosprendį. Teismai skirdami E.
B. bausmę netaikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir 59 straipsnio 2 dalies
nuostatų. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikydami ir aiškindami CK
6.250 straipsnio 2 dalį pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas. Pirmosios
instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neteisingai paskirstė
nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai neatsižvelgė į apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytus
argumentus.
Atsiliepime
į nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą
atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasacinės
instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi
su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatorius neginčija, kad
nuteistajam netinkamai pritaikytas BK 281 straipsnis, todėl nėra pagrindo
sušvelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Prokurorė teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo
teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2
dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, taip pat
atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, todėl nėra pagrindo keisti
nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos.
BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nenumato galimybės, kaip to prašo
kasatorius, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti tarp civilinių
atsakovų proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui.
Proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos
veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte.
Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo - BPK 368
straipsnis
Pagal BPK 368 straipsnio 1 dalį
kasaciniu skundu apskundžiami įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis.
Nuteistojo E. B. gynėjas padavė kasacinį skundą dėl
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas,
nors nutarties rezoliucinėje dalyje apie tai tiesiogiai nepasisakyta. Tai yra
BPK 332 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas, tačiau teisėjų kolegija šio
pažeidimo nepripažino esminiu, nes iš aprašomosios nutarties dalies matyti, kad
apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą motyvuotai
atmetė.
Nuteistojo gynėjo kasacinis
skundas savo turiniu iš esmės pakartoja apeliacinį skundą nurodant tik vieną
apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo motyvą, nenurodant
konkrečių jos apskundimo pagrindų. Tuo tarpu kasacinio apskundimo pagrindai ne
visada sutampa su apeliacinio apskundimo pagrindais. Jeigu pagal įstatymą
apskųsti apeliacine tvarka nuosprendį galima bet kokiais motyvais ir
pagrindais, tai baudžiamojo proceso įstatymas numato tik du apskundimo ir bylos
nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kurie numatyti BPK 369 straipsnyje. Šis
sąrašas yra išsamus.
Nuteistojo E. B. gynėjo
kasacinis skundas didelės apimties, tačiau jo turinys - perteklinis, nes jame
atpasakotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo,
apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, nors to įstatymas
nereikalauja. Reikalavimai kasaciniam skundui yra suformuluoti BPK 368
straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra
nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.
Nuteistojo E. B. gynėjo
kasaciniame skunde yra išdėstyti skundo motyvai, tačiau nenurodytas konkretus
kasacinio apskundimo pagrindas, todėl lieka neapibrėžtos kasacinės bylos
nagrinėjimo ribos. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu, apmokėtu nukentėjusiojo advokato
paslaugų išlaidų dydžiu, taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo
nutartimi nustatytu neturtinės žalos dydžiu.
Dėl bausmės dydžio – BPK 376
straipsnio 3 dalies reikalavimų
Pažymėtina, kad pagal BPK 376
straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti
arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu
baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Kasatorius prašo sušvelninti
nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį –sumažinti
paskirtos 30 MGL baudos dydį iki 15 MGL, tačiau kasaciniame skunde nenurodo
baudžiamojo įstatymo, kuris skiriant tokio dydžio bausmę buvo pritaikytas
netinkamai. Toks pats prašymas buvo pateiktas nuteistojo gynėjo apeliaciniame
skunde. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. rugsėjo 24 d. nutartyje išdėstyta motyvuota išvada tuo klausimu.
Kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinės instancijos
teismo išvadą pripažinti neteisinga. Pagal BPK 281 straipsnio 1 dalį E. B. paskirta 30 MGL dydžio bauda tinkamai taikant BK 47
straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, laikantis BK
54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų.
Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies
reikalavimų
Kasaciniame skunde teisingai nurodyta,
kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą nuo nusikalstamos veikos
nukentėję asmenys (nukentėjusieji, civiliniai ieškovai) turi teisę iš
kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas
advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo
atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasatoriaus prašymas nukentėjusiosios N. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
paskirstyti proporcingai patenkintų civilinių ieškinių dydžiui tarp kaltinamojo
ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Toks prašymas neatitinka
BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Identiškas prašymas buvo pateiktas ir
nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi
pagrįstai atmestas. Teismo nutartyje išdėstyta motyvuota, pagrįsta įstatymu
išvada tuo klausimu ir kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo
keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl išlaidų advokato, kuris
dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, išieškojimo iš kaltinamojo.
Dėl neturtinės žalos dydžio – BPK
113 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis
Kasatorius neginčija kaltinamojo
pareigos atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti iš E. B. 4548
Lt N. V. neturtinei žalai atlyginti. Kasaciniame skunde
teisingai nurodomi BPK ir CK straipsniai, kurie reglamentuoja civilinio
ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje ir jo dydžio nustatymo kriterijus,
tačiau nenurodomas pagrindas keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą
dėl neturtinės žalos priteisimo.
Civilinis ieškinys, pareikštas
baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo
proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje
byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos
civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys išspręstas pagal BPK normas,
nepažeidžiant jų reikalavimų. Nukentėjusioji N. V. pareiškė
civilinį ieškinį dėl 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu iš kaltinamojo E. B. N. V. priteista 548 Lt neturtinės
žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeistas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ir N. V. iš E. B.
priteista 4548 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos
teismas išnagrinėjo bylą nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų,
t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip
matyti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų
kolegija vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijus, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine
praktika, nes įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos
teismas esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi akcentavo žalos
pasekmes, tačiau pernelyg jas nuvertino, kartu išsamiai neįvertino kaltininko
turtinės padėties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad
neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas,
todėl pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą nėra kasacinio nagrinėjimo
dalykas, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymais
spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, jų nepažeidė, todėl nėra BPK
369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti apeliacinės instancijos teismo
nutartį dėl šio ir kitų kasacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Josifas Tomaševičius