Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-168-2010].doc
Bylos nr.: 2K-168/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

 

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168/2010

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.4.5.

2.1.15.3.2.

2.1.14.(S)

 

 

    LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

             Iš E. B. priteista N. V. 548 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt N. V. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

                          Iš (duomenys neskelbtini) priteista N. V. 7596 Lt turtinės ir 1725 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

             Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalis dėl 548 Lt neturtinės žalos N. V. priteisimo iš E. B. pakeista: iš E. B. priteista N. V.  4548 Lt neturtinės žalos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

nustatė:

 

E. B. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 172 punktų reikalavimus, keldamas pavojų saugiam eismui, 2008 m. balandžio 7 d., apie 17.20 val., Klaipėdoje, Šiaurės prospekte, ties Kretingos gatve, vairuodamas automobilį „Audi TT“ (duomenys neskelbtini), esant saulėtam orui, sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, 300 metrų matomumui, kelyje su skiriamąja juosta nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir skiriamąja juosta išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su automobiliu „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. J., ir N. V. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Boro“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Volkswagen Boro“ vairuotojos N. V. sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – sumažinti E. B. skirtą baudą iki 15 MGL (1950 Lt) dydžio, sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 3452 Lt ir atmesti nukentėjusiosios reikalavimą priteisti iš E. B. neturtinės žalos kompensaciją, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui.  Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę bei priteisė teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkančią neturtinės žalos kompensaciją nukentėjusiajai, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesumažino skirtos bausmės ir padidino neturtinės žalos kompensaciją. Teismas skirdamas E. B. bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, nuteistojo kaltės formą – nusikalstamą pasitikėjimą ir kad E. B. sąmoningai nesiekė sukelti žalos. Kasatorius nurodo, kad E. B. nėra anksčiau teistas, yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturi šeimos ir materialai išlaikomų asmenų, nuo nusikaltimo padarymo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo  nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai.  Be to, teismai neatsižvelgė  į tai, kad eismo įvykis, dėl kurio E. B. pripažintas kaltu, nuteistajam sukėlė neigiamų padarinių – turto sugadinimą, sveikatos sutrikdymą. Teismas, kasatoriaus nuomone, visiškai neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis buvo prašoma sumažinti nuteistajam bausmę, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas laikytinas neišnagrinėtu, taip suvaržant nuteistojo teisę apskųsti jam nepalankų teismo nuosprendį. Teismai skirdami E. B. bausmę netaikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir 59 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikydami ir aiškindami CK 6.250 straipsnio 2 dalį pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neteisingai paskirstė nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytus argumentus.

Atsiliepime į nuteistojo E. B. gynėjo  kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatorius neginčija, kad nuteistajam netinkamai pritaikytas BK 281 straipsnis, todėl nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos. BPK 106 straipsnyje  įtvirtintos nuostatos nenumato galimybės, kaip to prašo kasatorius, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas paskirstyti tarp civilinių atsakovų proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų dydžiui. Proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte.   

 

Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl kasacinio skundo - BPK 368 straipsnis

 

Pagal BPK 368 straipsnio 1 dalį kasaciniu skundu apskundžiami įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis. Nuteistojo E. B. gynėjas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, nors nutarties rezoliucinėje dalyje apie tai tiesiogiai nepasisakyta. Tai yra BPK 332 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimas, tačiau teisėjų kolegija šio pažeidimo nepripažino esminiu, nes iš aprašomosios nutarties dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą motyvuotai atmetė.

Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas savo turiniu iš esmės pakartoja apeliacinį skundą nurodant tik vieną apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo motyvą, nenurodant konkrečių jos apskundimo pagrindų. Tuo tarpu kasacinio apskundimo pagrindai ne visada sutampa su apeliacinio apskundimo pagrindais. Jeigu pagal įstatymą apskųsti apeliacine tvarka nuosprendį galima bet kokiais motyvais ir pagrindais, tai baudžiamojo proceso įstatymas numato tik du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kurie numatyti BPK 369 straipsnyje. Šis sąrašas yra išsamus.

Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas didelės apimties, tačiau jo turinys - perteklinis, nes jame atpasakotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, nors to įstatymas nereikalauja. Reikalavimai kasaciniam skundui yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.

Nuteistojo E. B. gynėjo kasaciniame skunde yra išdėstyti skundo motyvai, tačiau nenurodytas konkretus kasacinio apskundimo pagrindas, todėl lieka neapibrėžtos kasacinės bylos nagrinėjimo ribos. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu, apmokėtu nukentėjusiojo advokato paslaugų išlaidų dydžiu, taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

 

Dėl bausmės dydžio – BPK 376 straipsnio 3 dalies reikalavimų

 

Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Kasatorius prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį –sumažinti paskirtos 30 MGL baudos dydį iki 15 MGL, tačiau kasaciniame skunde nenurodo baudžiamojo įstatymo, kuris skiriant tokio dydžio bausmę buvo pritaikytas netinkamai. Toks pats prašymas buvo pateiktas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartyje išdėstyta motyvuota išvada tuo klausimu. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažinti neteisinga. Pagal BPK 281 straipsnio 1 dalį E. B. paskirta 30 MGL dydžio bauda tinkamai taikant BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, laikantis BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų.

 

Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų

 

Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys (nukentėjusieji, civiliniai ieškovai) turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasatoriaus prašymas nukentėjusiosios N. V. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti paskirstyti proporcingai patenkintų civilinių ieškinių dydžiui tarp kaltinamojo ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Toks prašymas neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Identiškas prašymas buvo pateiktas ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pagrįstai atmestas. Teismo nutartyje išdėstyta  motyvuota, pagrįsta įstatymu išvada tuo klausimu ir kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, išieškojimo iš kaltinamojo.

 

Dėl neturtinės žalos dydžio – BPK 113 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis

 

Kasatorius neginčija kaltinamojo pareigos atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti iš E. B. 4548 Lt N. V. neturtinei žalai atlyginti. Kasaciniame skunde teisingai nurodomi BPK ir CK straipsniai, kurie reglamentuoja  civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje ir jo dydžio nustatymo kriterijus, tačiau nenurodomas pagrindas keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl  neturtinės žalos priteisimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys išspręstas pagal BPK normas, nepažeidžiant jų reikalavimų. Nukentėjusioji N. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu iš kaltinamojo E. B. N. V. priteista 548 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir N. V. iš E. B. priteista 4548 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine praktika, nes įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi akcentavo žalos pasekmes, tačiau pernelyg jas nuvertino, kartu išsamiai neįvertino kaltininko turtinės padėties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas, todėl pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymais spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, jų nepažeidė, todėl nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl šio ir kitų kasacinio skundo argumentų.  

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        Nuteistojo  E. B. gynėjo  kasacinį skundą atmesti.

     

Teisėjai                                                                                                  Vytautas Masiokas

 

 

                                                                                                               Viktoras Aidukas

 

 

                                                                                                                Josifas Tomaševičius