Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-400-916-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-400-916/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 111109233 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
4.7.2. dėl uzufrukto
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.7. Bylos dėl teisės į svetimus daiktus

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-400-916/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33861-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.1; 2.4.4.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl uzufrukto nustatymo, kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo šalių sutarimu, kuriuo sprendžiant santuokos nutraukimo padarinius nebuvo spręstas uzufrukto klausimas.

2.       Ieškovė prašė palikti nepilnamečiam J. P. ir jo motinai ieškovei naudotis uzufrukto teise gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. R., iki J. P., gim. 2012 m., sulauks pilnametystės.

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių E. P. ir R. R. bendru sutikimu buvo patvirtinta abiejų pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; šia sutartimi sutarta leisti ieškovei kartu su vaiku gyventi  atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute šešis mėnesius nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. spalio 4 d. Ieškovė pažymėjo, kad iki santuokos nutraukimo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas buvo šeimos būstas.

4.       Ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis: ji negali įsigyti nekilnojamojo turto, nes bankas atsisakė suteikti kreditą, o jos turimų lėšų nepakanka; ji turi daug išlaidų dėl vaiko ligų. Ieškovė stengiasi susirasti geriau mokamą darbą, tačiau gaunamos pajamos neužtikrina galimybės įgyti vaikui tinkamą gyventi būstą, todėl prašo nustatyti uzufruktą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-711-726-2016 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei E. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui; šalių prašymu byloje taikyta teisminė mediacija; šalims taikiai susitarus dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta bendru susitarimu; nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove E. P., atsakovo R. R. priteistas 290 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka; butas (duomenys neskelbtini), kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, netrauktas į dalytino turto balansą, ieškovė nereiškia turtinių pretenzijų į šį turtą. Šalys susitarė, kad atsakovas R. R. sumokės ieškovei 9000 Eur kompensaciją, taip pat kad ieškovei kartu su sūnumi paliekama teisė gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute šešis mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po to ji turi išsikelti.

7.       Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra būtinybės nustatyti uzufruktą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-711-726-2016 išspręstas laikino uzufrukto nustatymo bei kompensacijos priteisimo klausimas. Įvertinęs tai, kad yra priteistas išlaikymas vaikui bei kompensacija, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, gyvenimo sąlygas, kt., taip pat į galimas ieškovės išlaidas įsigyjant ar nuomojantis būstą, laiko tarpą, per kurį ji tikrai galėtų pasirūpinti kitu gyvenamuoju plotu; ieškovės turtinę padėtį po teismo sprendimo (ieškovė susirado darbą ir šiuo metu gauna 780 Eur atlygį atskaičius mokesčius; turi nekilnojamojo turto; iš atsakovo gautą 9000 Eur kompensaciją yra išleidusi, o tai rodo nepateisinamą jos išlaidumą, realios situacijos nesuvokimą, savo asmeninių, bet ne vaiko poreikių iškėlimą), neišnaudojo visų galimybių gauti paskolą būstui (vartojimo kreditas nebuvo suteiktas, nes ji nepateikė reikalingų duomenų apie save, turimą turtą ir pan.), teismas sprendė, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turimas turtas sudaro galimybę  nuomotis būstą. Vaiko poreikiai, sveikatos būklė galėtų būti svarbūs sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo, tačiau nustatant uzufruktą neturi reikšmės. Ieškovės teiginiai apie darželio pakeitimą nereikšmingi, jei būstas būtų nuomojamas tame pačiame rajone, kur yra vaiko darželis; teiginiai apie galimas neigiamas pasekmes vaikui dėl namų aplinkos pakeitimo galėtų būti aktualūs tik jei būtų pateikti duomenys apie mažamečio vaiko raidos sutrikimus, padidėjusį jautrumą ir pan., tačiau tokių duomenų nepateikta.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko interesai negali būti geriau apsaugoti kitais būdais, kaip tik nustatant uzufruktą, ir kad ji tik tokiu būtu gali užtikrinti vaiko interesus. 

9.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas, 2016 m. kovo 3 d. nutraukdamas šalių santuoką bendru sutarimu, išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų ir laikino uzufrukto nustatymo bei kompensacijos priteisimo klausimus. Dėl to negali būti pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl uzufrukto nustatymo.

11.       Įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus, kolegija padarė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę susirasti nuomotis butą, tačiau nesirūpino, jog vaikas turėtų kartu su ja nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių ji negali gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 

12.       Nors apeliacinės instancijos teisme ji pateikė įrodymus, kad yra registruota darbo biržoje, tačiau šio fakto kolegija nepripažino kaip galinčio nulemti uzufrukto atsakovo bute nustatymą. Ieškovė turi santaupų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra darbinga, turi išsilavinimą ir specialybę, todėl turi galimybę gauti savo darbu didesnes pajamas ir užtikrinti vaiko ir savo poreikius. Ieškovės argumentą, kad jai perkeltos pareigos vienai pasirūpinti nepilnamečio vaiko gyvenamuoju būstu, kolegija pripažino nepagrįstu, nes atsakovas moka išlaikymą vaikui, kurio dalį galima skirti būstui, rūpinasi vaiku. Tai, kad ieškovė nori gyventi išlaikoma atsakovo (naudotis jo turimu turtu), nelemia atsakovo pareigos remti buvusią sutuoktinę.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-711-726/2016 patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis) buvo išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir dėl uzufrukto, todėl teismo patvirtintos Sutarties sąlygos įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir šalys nebegali  keisti. Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje nėra baigtinio sąlygų, l kurių pakeitimo buvę sutuoktiniai nebegali kreiptis į teismą, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad galima keisti tas sutarties sąlygas, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos nustatymu, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodomos aplinkybės, kurioms esant galimas sutarties sąlygų pakeitimas: vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. Kasacinio teismo praktikoje nepateikta baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tik pažymėta, kad normos taikymas galimas išimtiniais atvejais, kai to reikalauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. kai teismas įvertina, ar pareiškėjas nepiktnaudžiauja iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutu, siekdamas sau tam tikros turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003). Antra, uzufrukto nustatymo klausimas nebuvo spręstas Sutartyje, šalys buvo tik susitarusios dėl ieškovės išsikraustymo iš buto termino. Dėl to termino nustatymas negali būti tapatinamas su uzufrukto nustatymu.

13.2.                      Teismai vertino tik ieškovės turtinę padėtį, bet netyrė ir nevertino atsakovo turtinės padėties, neatsižvelgė į prioritetinį vaiko interesų gynimo principą, todėl netinkamai taikė CK 3.156 straipsnio 2 dalį, nes vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Be to, vertindamas ieškovės turtinę padėtį ir nuspręsdamas, jog ji nepateisinamai išlaidavo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2014 m. spalio 1 d. – 2016 m. vasario 18 d. laikotarpiu ieškovė nedirbo, todėl gautą iš atsakovo kompensaciją panaudojo savo ir vaiko poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių kreditui gauti, nes jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, todėl negavo tvarių pagal banką pajamų, kurios leistų suteikti asmeniui kreditą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalį, nes, priteisdamas iš ieškovės visų atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nevertino, kokios paslaugos yra suteiktos atstovo, koks paslaugų įkainis, sugaištas laikas, ir pan.

14.       Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nepriklausomai nuo to, ar vėliau šalys taikos sutartimi sutarė nustatyti vaikų teisę į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio (pagal pareigas) turi įvertinti tokios vaikų teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms. Tokiu atveju teismas turi atsižvelgti į tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, kreditorių elgesį ir pan.; apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, kad būtų užtikrinama teisė į gyvenamąjį būstą ir nebūtų neproporcingai suvaržytos kitų asmenų teisės; apsvarstyti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).

14.2.                      Nagrinėjamu atveju abi šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė, pareitu santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti ir uzufrukto teisę iki vaiko pilnametystės naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Šalių ginčas buvo perduotas spręsti teisminei meditacijai, mediatoriumi paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Driukas. Bendromis šalių pastangomis nuolaidų būdu, pasitelkus mediatoriaus pagalbą, buvo pasiektas kompromisas ir pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, ji ir patvirtinta teismo nutartimi. Mediacijos metu buvo aptarta uzufrukto teisė, apie ją pasisakyta ir Sutartyje, todėl ieškovė prieštarauja byloje nustatytoms ir priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms bei reikalavimams. Uzufrukto nustatymo klausimas mediacijos metu išspręstas tokiu būdu, kad atsakovas sutiko išmokėti 9000 Eur kompensaciją ir leisti ieškovei su sūnumi gyventi 6 mėn. jam priklausančiame bute tam, kad ieškovė galėtų susirasti kitą gyvenamąjį plotą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė pati yra diplomuota teisininkė, todėl jai žinomas ir suprantamas teismo rezoliucinėje dalyje įtvirtintas punktas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos.

14.3.                      Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sutartį sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukdamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė jokių argumentų, nepateikė įrodymų, kurie keistų pripažinti, kad po santuokos nutraukimo ir Sutarties pasirašymo iš esmės pablogėjo jos materialinė jos padėtis. Priešingai nei nurodo ieškovė, jos padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė į gera: ji susirado darbą ir jai buvo mokamas 7501000 Eur atlyginimas; turi nekilnojamojo turto; 12 222 Eur santaupų Šiaulių banko sąskaitoje, 588 Eur banke Swedbank; atsakovas jai kas mėnesį moka 290 Eur nepilnamečiam sūnui išlaikyti; ieškovė visą gyvenimo atsakovo bute laikotarpį nė karto nemokėjo komunalinių mokesčių, nors tokia pareiga buvo nustatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (šias išlaidas apmoka atsakovas); sumokėtą 9000 Eur kompensaciją ieškovė panaudojo ne gyvenamosios vietos klausimui spręsti, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti (iš savo tėvo pirko už 4500 Eur automobilį, 500 Eur išleido šio automobilio remontui (kaip ieškovė pati teigė), 1500 Eur poilsinei kelionei su vaiku į užsienį, 1000 Eur kitiems savo poreikiams). Atsakovas pažymi, kad ieškovė turi visas galimybes gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (ieškovės motina neprieštarauja, kad jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), gyventų jos duktė, nes ieškovės tėvai patys nuolat gyvena ir ūkininkauja Anykščių rajone). Atsakovas pažymi ir tai, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. jis yra pervedęs ieškovei 8775 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti paskolą. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl galimybės pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas, kuriomis šalys sutarė dėl nepilnamečio vaiko interesų ir uzufrukto nustatymo

 

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl uzufrukto, suvaržančio tėvo (atsakovo) daiktinę teisę į butą, nustatymo nepilnamečio sūnaus naudai, po to, kai tėvų santuoka buvo nutraukta teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino teisę ir nepagrįstai sprendė, jog uzufruktas negali būti nustatytas po to, kai teismas patvirtino buvusių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarta dėl nepilnamečio vaiko teisės apibrėžtą terminą gyventi atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomame bute.

16.       Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). 

17.       CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).

18.       Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti išsprendžiami tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant, tiek turto padalijimo klausimai (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Teismas šią sutartį patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį  jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tokia išimtis netaikoma teismo sprendimui nutraukti santuoką, taip pat jo daliai dėl turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama per plačiai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19.       Teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kokią įtaką esminis aplinkybių pasikeitimas turi sutarties sąlygoms, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Joje paminėtos esminės aplinkybės teikia pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

20.       Nutarties 1719 punktuose aptarta CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma ir kasacinio teismo praktika, kad išimtiniais atvejais, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, galima keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trunkamuosius teisinius santykius įtvirtinančias sąlygas, teikia pagrindą daryti išvadą, kad, siekiant užtikrinti vaiko teisės į būstą tinkamą įgyvendinimą, taip pat kitus jo interesus, teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo šalių susitarimu, neužkerta kelio pakeisti sutarties sąlygas dėl uzufrukto, kai yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės.

21.       Bylos duomenimis, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo pradėta nagrinėti ginčo teisena; ieškovė vienu iš reikalavimų prašė nustatyti uzufrukto teisę į vaiko tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Šalims nusprendus pasinaudoti teisminės mediacijos, kaip taikaus ginčo sprendimo, galimybe, santuokos nutraukimo ir padarinių klausimai buvo išspręsti taikiai ir ieškovė su atsakovu sutarė dėl visų, pirmiausiai vaiko, taip pat ir motinos bei tėvo, teisėtus interesus geriausiai  užtikrinančių sąlygų.

22.       Vienas iš civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Mediacijos proceso metu šalys sutarė ir abipusėmis nuolaidomis sudarė Sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, atsisakydamos tam tikrų priešpriešinių argumentų, reikalavimų. Ši Sutartis vertintina kaip natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokio pobūdžio ginčuose teismas ex officio įvertina Sutarties sąlygų atitiktį vaiko teisėtiems interesams, be kitų, ir užtikrinant vaiko teisę į būstą ir tinkamas vystymosi sąlygas.

23.       Teismo patvirtintoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių šalys, be kitų sąlygų, susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina, tėvo skiriamo vaikui išlaikymo dydžio. Šalys sutarė ir dėl teisės nepilnamečiam šalių sūnui J. P. naudoti vaiko tėvui priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą apibrėžtu 6 mėnesių terminu. Minėta, kad nėra teisinio pagrindo vertinti, to neteigia ir ieškovė, kad teismas, tvirtindamas ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, neatsižvelgė į prioritetinę vaiko teisių, tarp jų vaiko teisės į išlaikymą ir vaiko teisės į būstą, apsaugą ir jos neužtikrino. Ieškovė kaip sutarties šalis sutiko su Sutarties sąlygomis.

24.       Ieškiniu ieškovė iš esmės prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo šalių susitarimu sąlygas ir leisti jai su nepilnamečiu sūnumi naudotis uzufrukto teise jo tėvui priklausančiu butu, iki jų vaikas sulauks pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, pakartotinai nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl uzufrukto nustatymo. Nutarties 20 punkte išaiškinta, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus gali būti keičiamos ir teismo patvirtintos Sutarties dėl santuokos padarinių sąlygos, nustatančios uzufruktą. Dėl to tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pripažintina padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas ir teismų praktiką.

25.       Minėta, dėl tokio sutarties sąlygų keitimo turi būti konstatuotas esminis aplinkybių pasikeitimas. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas nustatyti sūnui uzufrukto teisę galėtų būti tenkinamas, jei ieškovė įrodytų egzistuojant aplinkybes, kurios būtų esmingai pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, įsiteisėjimo momento, kurios liudytų apie pablogėjusias galimybes įgyvendinti šalių sūnaus teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus.

26.       Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pan. Būtina įvertinti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 23 punktą). Už tai, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis tėvas turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens.

27.       Ieškovė, nagrinėjamoje byloje prašydama nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį butą, nurodė, jog iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, t. y. bankas atsisakė suteikti jai kreditą, už kurį ji planavusi įsigyti būstą, o ieškovės turimų lėšų nepakanka būstui, kuriame ji gyventų su sūnumi, įsigyti. Teismai, priešingai nei teigiama ieškinyje, nustatė, kad ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat santaupų bankų sąskaitose, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę. Teismai konstatavo egzistuojant galimybę ieškovei nuomotis būstą. Taip pat teismai sprendė, kad pati ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti būsto paskolą, t. y. nenurodė bankui visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, turimą turtą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji kreipėsi ne į vieną, bet ir į kitus bankus dėl paskolos suteikimo.  

28.       Teisėjų kolegija nurodo, kad vaiko teisės į būstą užtikrinimui tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, organizuoti gali ne tik įsigyti būstą nuosavybės teise, bet ir, kaip buvo minėta, būstą išsinuomoti, naudoti panaudos ar kitais pagrindais. Teismai nustatė, kad butų nuomos kainos Vilniaus dalyje, kurioje šalių sūnus lanko darželį, svyruoja nuo 180 Eur iki 220 Eur. Iš atsakovo priteista 290 Eur sūnaus išlaikymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė prisideda prie vaiko išlaikymo tokia pačia suma, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad neturėtų būti sudėtinga išsinuomoti butą net ir tame pačiame Vilniaus mikrorajone. Todėl pagrįsta teismų išvada, kad ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą kaip tik suvaržant atsakovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą jo nepilnamečio sūnaus naudai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo mokamo išlaikymo dydis sūnui gali būti padidintas, jei būtų nustatyta, kad yra tokio padidinimo pagrindas, t. y. pasikeitė vaiko tėvo turtinė padėtis, padidėjo vaiko poreikiai ar dėl kitokių aplinkybių jį būtina pakeisti.

29.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės keisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygas, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, tačiau iš esmės spręsdamas dėl uzufrukto teisės vaikui nustatymo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė, teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo ir šią teisę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti šį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų atlyginimo priteisimo kasaciniame teisme

 

30.       Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jos atsakovo naudai 1850 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jų nemažindamas, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK normos netinkamo taikymo, nes teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių jis gali nukrypti atsižvelgęs į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamais, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šių išlaidų atlyginimą, konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių (kad atsakovo elgesys procese buvo netinkamas), sudarančių pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

31.       Atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsakovo naudai priteistinas jo kasaciniame teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

32.       Kasaciniame teisme patirta 7,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 (šešis šimtus) Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,57 Eur (septynis Eur 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

 

        Janina Januškienė

 

 

        Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CPK
  • CK3 3.71 str. Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas
  • 3K-3-140/2014
  • 3K-3-243/2008
  • CK3 3.51 str. Santuokos nutraukimo sąlygos
  • 3K-3-576/2008
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos