Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-438-531-13].rtf
Bylos nr.: A-438-531-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šalčininkų rajono savivaldybė atsakovas
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 188718713 atsakovas
UAB "Eviteks" 302336091 pareiškėjas
LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742148 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
1. Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.25. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1. ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
1.1. Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
1.1.2. Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
1.38. Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3. ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
3.6. Teismo išlaidos

    Administracinė byla Nr. A438-531/2013

               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02534-2010-0              Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eviteks“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Eviteks“ skundą atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos  ministerijos  Vilniaus  regiono  aplinkos  apsaugos  departamentui  dėl  įpareigojimo  atlikti  veiksmus, žalos  atlyginimo  priteisimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

               

Pareiškėjas  UAB „Eviteks“  kreipėsi į teismą su skundu, ir  patikslintais  skundais, prašydama:

1) įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti;

2) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai per laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę veiklą dienos (2010 m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. (332 k. d.) patirtą turtinę žalą, t. y. 12 259,04 Lt dydžio per vieną kalendorinę dieną negaunamų pajamų, iš viso 4 070 000,00 Lt; 

3) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks naudai per laikotarpį nuo pagrįstai planuotos pradėti ūkinę komercinę veiklą dienos (2010 m. liepos 3 d.) iki 2011 m. gegužės 31 d. patirtą 81 080,00 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro per nurodytą laikotarpį UAB „Eviteks 27.500,00 Lt (2.500,00 Lt x 11 mėn.) mokėtinų mėnesinių įmokų pagal 2009 m. spalio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, darbuotojams išmokėti atlyginimai bendrai 26 599,21 Lt sumai bei 13 659,00 Lt sumą, kuria nusidėvėjo ūkinei veiklai vykdyti įsigyta įranga;

  4) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteksnaudai po 12 145,04 Lt dydžio negautas pajamas per vieną kalendorinę dieną už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pagal 2010 m. balandžio 2 d. RAAD pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti išdavimo dienos;

5) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks naudai kas mėnesį po 8 297,00 Lt UAB „Eviteks patiriamų tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 2 500,00 Lt kiemo aikštelės nuomos mėnesinės įmokos, 1.000,00 Lt mėnesinis įrangos nusidėvėjimas ir 2 659,92 Lt per mėnesį darbuotojams išmokami atlyginimai, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pagal 2010 m. balandžio 2 d. RAAD pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti išdavimo dienos;

6) priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos;  7. nuo pareiškėjo naudai priteistos sumos priteisti solidariai iš atsakovų Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo UAB „Eviteks naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paaiškino,  kad  pareiškėjas  planuoja vykdyti ūkinę veiklą – atliekų surinkimą ir tvarkymą, vėliau panaudojant jas kaip žaliavas. Šiai veiklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d.  įsakymu Nr. 80 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų  (toliau – TIPK) išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, reikalingas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2010 m. vasario 12 d. pateikė paraišką TIPK leidimui gauti  ir 2010 m. kovo 23 d.  gavo  2012 m. kovo 23 d. raštą Nr. VR-18.2-88, kuriame nurodytos pastabos dėl pateiktos paraiškos ir prašymas pateikti naują pataisytą paraišką. Pažymi, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, pažeisdama TIPK taisyklių 271 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą pastaboms pateikti, 2010 m. kovo 25 d.  išsiuntė 2010 m. kovo 19 d.  raštą Nr. S(5.23)-569, kuriuo pateikė pastabas dėl paraiškos. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 2 d.  pateikė Vilniaus RAAD pagal gautas pastabas pataisytą paraišką, tą pačią dieną pareiškėjas pateikė savivaldybės administracijai atsakymą į pateiktas pastabas. Vilniaus RAAD 2010 m. balandžio 6 d.  raštu Nr. VR-18.2-103 pateikė Šalčininkų rajono savivaldybei derinti pagal savivaldybės administracijos ir Vilniaus RAAD pateiktas pastabas pataisytą paraišką, tačiau per TIPK taisyklių 271 punkte nustatytą 20 darbo dienų terminą savivaldybė nepateikė pastabų ir pasiūlymų arba paraiškos derinimo rašto.

Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbo grupė nagrinėti paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimams gauti, peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktą atsakymą, 2010 m. gegužės 4 d.  neteisėtai pareikalavo pateikti sudarytas sutartis dėl produkcijos pardavimo. Šis savivaldybės reikalavimas, nors ir neteisėtas, buvo įvykdytas ir 2010 m. gegužės 12 d.  buvo pateiktos sudarytos sutartys. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos darbo grupė, nagrinėjanti paraiškas, 2010-05-21  nusprendė pasiūlyti savivaldybės administracijos direktoriui suderinti pareiškėjo paraišką TIPK leidimui gauti, tačiau paraiškos derinimo raštas Vilniaus RAAD pateiktas nebuvo. Vilniaus RAAD 2010 m. birželio 2 d.  raštu Nr. VR-18.2-153 ir 2010 m. rugpjūčio 2 d.  raštu Nr. VR-1.7-2619 pakartotinai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, reikalaudamas pateikti paraiškos derinimo raštą arba pastabas, tačiau savivaldybės administracija nurodytų dokumentų nepateikė. Teigė, kad šiuo metu įvykdytos visos sąlygos TIPK leidimui gauti, tačiau dėl Šalčininkų rajono  savivaldybės administracijos neveikimo Vilniaus RAAD neišduoda pareiškėjui TIPK leidimo ir pareiškėjas negali pradėti numatytos ūkinės veiklos bei nuolat patiria nuostolių. Paaiškino, kad, pateikdama pastabas dėl paraiškos, savivaldybės administracija 2010 m. kovo 19 d.  rašto 6 ir 7 punktais pateikė neteisėtus reikalavimus. Pažymėjo, kad prie paraiškos pridedamų dokumentų sąrašas nustatytas TIPK taisyklių 20 punkte ir jame nėra nurodyti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 19 d.  rašte reikalaujami dokumentai. Papildomų dokumentų reikalavimo teisė numatyta tik RAAD (TIPK taisyklių 22 p.). Atsakydama į savivaldybės administracijos reikalavimą, UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. rašte paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti sutartis. Toks pareiškėjo paaiškinimas netenkino darbo grupės, kuri 2010 m. gegužės 4 d.  posėdžio metu atsisakė derinti paraišką, kol nebus pateiktos reikalaujamos sutartys. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas sudaryti sutartis su įmonėmis ir pateikė šias sutartis 2010 m. gegužės 12 d.  savivaldybės administracijai.

Pareiškėjo vertinimu, tokios aplinkybės rodo savivaldybės administracijos nesąžiningumą ir siekį užvilkinti paraiškos derinimo klausimą. Paaiškino, kad  pareiškėjas  dėl  savivaldybės atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus  negavo  TIPK  leidimo,  planuotu  laiku - 2010 m. liepos 3 d.  negalėjo  pradėti  ūkinės  veiklos,  todėl,  teigia,  kad  patyrė  žalą - negavo pelno, kurį būtų gavusi, jeigu laiku būtų pradėjusi ūkinę veiklą. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.249 straipsnio 1 dalimi. Paaiškino, kad patirti nuostoliai sudaro 881 714 Lt. Nurodė, kad nuostolius sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d.. Nurodė, kad negautos pajamos apskaičiuotos susumavus trijų rūšių planuojamas gauti pajamas: pajamas iš atliekų surinkimo, pajamas iš pagamintos produkcijos pardavimo bei pajamas iš pirminės pakuotės sutvarkymo ir atleidimo nuo mokesčio pažymų pardavimo ir iš gautos sumos atėmus sąnaudas. Pajamos iš atliekų surinkimo paskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš atliekų priėmimo kainos. Atliekų priėmimo kainos nustatytos preliminariai pagal kitų įmonių paskelbtus įkainius. Per metus pajamos sudaro 1 874 800 Lt. Pajamos iš pagamintos produkcijos pardavimo apskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš pagamintos produkcijos kainos. Pagamintos produkcijos kainos nustatytos preliminariai pagal kitų įmonių paskelbtus įkainius ir sudarytų sutarčių prieduose nurodytas kainas. Per metus šios pajamos sudaro 4 163 000 Lt. Iš pirminės pakuotės sutvarkymo ir atleidimo nuo mokesčio pažymos pardavimo per metus planuojama gauti 85 000 Lt. Šios pajamos apskaičiuotos leistiną perdirbti atliekų kiekį per metus padauginus iš pažymos pardavimo kainų, kurios preliminariai nustatytos pagal kitų įmonių skelbiamas kainas. Iš viso per metus buvo planuojama gauti 6 122 800 Lt pelno. Iš šios sumos atėmus metines darbo sąnaudas (321 856 Lt), gaunama negautų pajamų suma, kuri sudaro 5 800 944 Lt per metus arba 23 203 Lt per visą darbo dieną.

Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad patyrė neturtinę žalą, nes, net ir pateikus neteisėtai reikalaujamas sutartis, dėl atsakovo vilkinimo suderinti paraišką, pareiškėjas nepradėjo vykdyti ūkinės veiklos ir teikti produkcijos bendrovėms, su kuriomis buvo priversta sudaryti sutartis. Įmonės, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, atsisako bendradarbiauti su pareiškėjas, kaip su įmone, kuri linkusi pažeisti sutartis ir įstatymus, ir  tai lėmė pareiškėjo reputacijos pablogėjimą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 42 straipsniu, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi ir neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt suma. Pažymėjo, kad įsigyta įranga nuo 2011-05-10 iš dalies buvo pradėta naudoti Trakų r. sav., Moluvėnų k. atliekų perdirbimo aikštelėje, tačiau neintensyviai, kadangi šioje aikštelėje darbo apimtys yra mažesnės, palyginus su galimomis ir planuojamomis darbo apimtimis Šalčininkų r. sav., Jašiūnų gst. aikštelėje. Be to, 2011 m. įmonei ruošiantis ir pradėjus vykdyti veiklą Trakų r. sav., buvo investuota papildomų lėšų ilgalaikiam turtui, tame tarpe tiesiogiai skirto Trakų r. sav. aikštelei, įsigyti, viso buvo įsigyta ilgalaikio turto už 306 744,68 Lt. Prašė priteisti  pareiškėjo naudai 13 659 Lt už  planuotai  ūkinei  veiklai  įsigytos  įrangos  nusidėvėjimą. Taip pat prašė  priteisti  patirtus  nuostolius,  susijusios  su  tuo,  kad  darbuotojams  buvo  mokami  atlyginimai – 26 599,21 Lt (po 2 659,92 Lt per mėnesį (26 599,21 Lt: 10 mėn.). Pareiškėjo UAB „Eviteks“ naudai prašė  priteisti kas mėnesį po 8 297,00 Lt UAB „Eviteks“ patiriamų tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 2 500,00 Lt kiemo aikštelės nuomos mėnesinės įmokos, 1.000,00 Lt mėnesinis įrangos nusidėvėjimas ir 2 659,92 Lt per mėnesį darbuotojams išmokami atlyginimai, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki taršos integracijos prevencijos ir kontrolės leidimo pagal 2010 m. balandžio 2 d. RAAD  pateiktą paraišką taršos integracijos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti išdavimo dienos.

                 Pareiškėjas paaiškino ir tai, kad atsakovai neskundė ekspertizės akto, jo neginčijo, neprašė atlikti pakartotinės ekspertizės, ekspertės kvalifikacija abejonių nekelia, dėl ko laikytina, jog ekspertizės duomenys yra išsamūs ir teisingi.  Ekonominės - buhalterinės ekspertizės tikslas nėra nustatyti, dėl kieno kaltės pareiškėjas patyrė nuostolius. Ekspertizės aktas patvirtina, kad pareiškėjas iš tikrųjų patyrė nuostolių ir nurodo, kokio dydžio. Pažymi, kad tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir UAB "Eviteks“ patirtos žalos egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys, kuri patvirtino TIPK leidimą išduodanti institucija. TIPK leidimo išdavimo paraiškos derinimas užtruko ženkliai ilgiau, negu teisės aktuose imperatyviai įtvirtinti terminai, be to, savivaldybės neveikimas ir vengimas bendradarbiauti suponuoja, kad RAAD savivaldybės pastabų dėl UAB „Eviteks“ paraiškos gali ir nesulaukti. Tokiu būdu paraiškos derinimas gali užsitęsti neapibrėžtą laiko tarpą, pareiškėjas galimai taip ir nepradės ūkinės veiklos ir negaus planuojamų pajamų. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.  Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos neveikimo bei atsiliepime į UAB „Eviteks“ apeliacinį skundą aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad RAAD negali pradėti TIPK leidimo projekto derinimo procedūros, kol nėra gautas paraiškos derinimo su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija raštas. TIPK leidimą išduodanti institucija - RAAD - patvirtino, kad vienintelė kliūtis tęsti TIPK leidimo išdavimą pareiškėjai UAB „Eviteks“ yra neteisėtas Šalčininkų rajono savivaldybės neveikimas, t. y. paraiškos derinimo vilkinimas. Taisyklių 271 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas savivaldybei suderinti paraišką arba raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus yra imperatyvus, nes nei Įstatymai, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės dėl kokių nors priežasčių jo pratęsti. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata priskirtina viešosios teisės normoms, jos laikymasis atitinkamus įgaliojimus turinčioms valstybės institucijoms yra privalomas ir joks kitas veikimas (neveikimas), kaip ir bet kokio pobūdžio plečiamasis teisės normų aiškinimas, negalimi. Toks terminas yra pakankamas ir racionalus, o nustačius ilgesnį terminą arba įtvirtinus galimybę pratęsti šį terminą, būtų sudaromos sąlygos pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Esant atvejui, kai per teisės akto nustatytą imperatyvų terminą (o šiuo atveju ir ženkliai ilgiau) savivaldybė neatliko jai priskirtų privalomų paraiškos derinimo veiksmų, laikytina, jog pareiškėjas tinkamai įgyvendino kreipimosi į teismą sąlygą. Ilgiau delsus, pareiškėjo teisių pažeidimas galėtų trukti neapibrėžtą laiko tarpą.

              Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog 1996 m. balandžio 18 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Būtent tai suponuoja asmens teisę kreiptis į teismą, kai per teisės aktų nustatytus imperatyvius terminus savivaldybės neatlieka jų kompetencijai priskirtų privalomų veiksmų. Pažymi, kad atsakovai viso teisminio ginčo metu nepateikė jokių argumentų, kodėl iki šiol yra vilkinamas paraiškos TIPK leidimui gauti derinimas (nors inicijavus teisminį ginčą iš atsakovų nebuvo atimtos galimybės įvykdyti savo pareigas ir suderinti TIPK leidimo paraišką, tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje). Šiam ginčui apskritai nėra reikšminga, dėl kokių priežasčių atsakovai nevykdo savo pareigos ir nederina TIPK leidimo išdavimo paraiškos. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad tokiu atsakovų neveikimu yra pažeidžiami pareiškėjo interesai. Nepaisant to, kad pagal Taisyklių 47 punktą galutinį sprendimą išduoti TIPK leidimą arba atsisakyti jį išduoti priima RAAD, visos procedūros eiga, tame tarpe ir galutinio sprendimo priėmimas, tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės veiksmų. Savivaldybei delsiant pateikti savo pastabas dėl TIPK leidimo išdavimo derinimo, nukeliamas ir RAAD sprendimo priėmimas, kadangi, kaip paraiškos derinimas su savivaldybe yra privalomas visos procedūros etapas. Tokiu būdu, savivaldybės institucijos pareiškėjo teises gali pažeisti (o šiuo konkrečiu atveju ir pažeidžia) ne priimdamos kokius nors sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau vilkindamos atlikti jiems teisės aktų nustatytas pareigas TIPK leidimo išdavimo procese. 

              Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-555 patvirtino Taisyklių pakeitimus, kurie įsigaliojo 2011 m. liepos 16 d.. Pagal naujos Taisyklių redakcijos 271 bei 47 punktus, „jei savivaldybės institucija arba TVSPĮ per nustatytą laiką nepateikia pastabų leidimo projektui, laikoma, kad jam pritarė“. Tokiu būdu buvo įtvirtinta nuostata, kad, savivaldybei delsiant raštu pateikti pastabas dėl paraiškos, RAAD gali preziumuoti, kad savivaldybė paraiškai pritarė ir nelaukdama atsakymo pradėti sekančią TIPK leidimo išdavimo procedūrą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal anksčiau galiojusią Taisyklių redakciją, TIPK leidimo išdavimo paraiškos derinimas su savivaldybe yra būtina procedūra, be kurios RAAD negali pradėti kitos savarankiškos administracinės procedūros - TIPK leidimo projekto derinimo. Toks reglamentavimas ir akivaizdi teisės spraga nepagrįstai apsunkina TIPK leidimo išdavimo paraiškos, TIPK leidimo projekto derinimo procedūras, sudarydama sąlygas institucijoms vilkinti paraiškos derinimo procedūrą ir pažeisti ūkio subjektų teises ir teisėtus interesus: nesulaukęs savivaldybės pastabų dėl paraiškos, RAAD negali pradėti kitos, TIPK leidimo projekto derinimo, procedūros, kita vertus, gautų pastabų negali ir atmesti.

              Pareiškėjo vertinimu, RAAD teisė motyvuotai atmesti savivaldybės pastabas yra įtvirtinta tik Taisyklių 47 punkte, reglamentuojančiame vėlesnę, TIPK leidimo projekto derinimo procedūrą, tačiau ne 271 ar 33 punktuose, kuriuose įtvirtinta paraiškos derinimo su savivaldybe procedūra. Derinant paraišką TIPK leidimui gauti su savivaldybe, RAAD yra įpareigotas atsižvelgti į bet kokias savivaldybės pastabas, netgi akivaizdžiai nepagrįstas ir niekines bei pateikti jas pareiškėjui, nustatant terminą paraiškai patikslinti. Ši teisės spraga nebuvo pašalinta net ir 2011 m. liepos 12 d., kai aplinkos ministras įsakymu patvirtino Taisyklių pakeitimus. Dabartiniu reglamentavimu RAAD vis dar nėra suteikiama teisė motyvuotai atmesti nepagrįstas, diskriminuojančias pastabas, siekiant paspartinti paraiškos derinimo procedūrą. Tokiu reglamentavimu sudaroma galimybė savivaldybėms piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir apsunkinti ūkio subjektams galimybes gauti TIPK leidimą arba išvis užkirsti kelią leidimo gavimui ir verslo vystymui. 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1363/2012, sutiko su pareiškėjo argumentais, jog derinimo procedūra pagal TIPK taisykles yra tik viena iš administracinės procedūros sudėtinių dalių. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi patvirtinus, kad TIPK leidimo išdavimą sudaro keturios stadijos (paraiškos padavimas, paraiškos derinimas, leidimo rengimas, leidimo išdavimas), atmestinas kaip nepagrįstas argumentas, kad negalima ginčyti savarankiškos administracinės procedūros, kol nėra pasiektas galutinis rezultatas (šiuo konkrečiu atveju - ginčyti savarankiškos paraiškos derinimo procedūros, kol nėra išduotas TIPK leidimas), dėl to šis klausimas nebeturi būti kvestionuojamas pakartotinai.

              Pareiškėjo nuomone, aplinkybę, ar jis teisėtai valdo žemės sklypą, reikalingą ūkinės veiklos vykdymui, apsprendžia tai, ar egzistuoja galiojanti sutartis arba kažkoks teisės aktas, kurio pagrindu subjektas tokį žemės sklypą valdytų. Pabrėžia, kad pareiškėjas UAB „Eviteks“ su UAB „Bauer International“ yra sudariusi Kiemo aikštelės nuomos sutartį. Ši sutartis yra galiojanti, neužginčyta nė vienos iš šalių ar trečiojo asmens, t. y. AB „Snoras“ banko, kurio naudai minėtas žemės sklypas yra įkeistas. Faktas, kad Bankas UAB „Eviteks“ ir UAB „Bauer International“ sudarytos kiemo aikštelės nuomos sutarties neginčija yra esminė aplinkybė, jog Bankas neprieštarauja sudarytai sutarčiai, Kiemo aikštelės nuomos sutartis atitinka tiek šalių, tiek ir įkaito turėtojo teises bei interesus, o UAB „Eviteks“ žemės sklypą, kuriame planuoja vykdyti atliekų surinkimo ir perdirbimo veiklą, valdo teisėtai. 2011 m. sausio 25 d. buvo gautas Banko raštas Nr. V00393/11, kuriuo Bankas nurodė, jog sutinka, kad minėtas žemės sklypas būtų išnuomotas. 2009 m. rugsėjo 2 d. UAB „Eviteks“ Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pirmą kartą pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti mineralinės vatos gamybos atliekų ir statybinių atliekų perdirbimo aikštelei įrengti jau minėtame žemės sklype. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas ir žemės kadastro pažymėjimas, kuriame nurodyta, kam priklauso žemės sklypas, taip pat esami įkeitimai. Tačiau tuo metu atsakovai neišreiškė jokio nesutikimo, taip pat nenurodė, kad yra būtinas Banko sutikimas išnuomoti žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį Šalčininkų r„ Jašiūnų glž. st. 2009 m. rugsėjo 29 d. Šalčininkų rajono savivaldybė raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti žemės nuomos sutartį bei kitus papildomus dokumentus. 

              Anot pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1 -138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ patvirtinimo“ pakeitimo 14 punktą, „jei statytojas (užsakovas) prie prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pridėjo ne visus dokumentus, nurodytus Reglamento 10 punkte, arba juose trūksta reikalingų dokumentų, prašymas nenagrinėjamas, o pareiškėjai per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pranešama, kokių dokumentų trūksta“. 2009 m. gruodžio 2 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija patvirtino UAB „Eviteks“ Statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SAV-S (25.5.11 )-213. Esant tam tikriems trūkumams, Šalčininkų rajono savivaldybė privalėjo vadovautis teisės aktuose įtvirtintu 3 darbo dienų terminu ir informuoti pareiškėją apie tai, kad būtina gauti Banko sutikimą žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiam Šalčininkų r., Jašiūnų glž. st., išnuomoti. Išdavus Statinio projektavimo sąlygų sąvadą, šis TIPK leidimo išdavimo etapas yra praėjęs, priimti sprendimai yra įsigalioję. Esminė aplinkybė konkrečiu atveju yra tai, kad UAB „Eviteks“ galiojančios nuomos sutarties pagrindu naudojasi žemės sklypu, kuris pagal savo naudojimo paskirtį, derinant Statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimą, atsakovams buvo tinkamas.

             Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovai ginčo nagrinėjimo metu taip pat dėstė poziciją, neva žemės nuomos sutarties, kurią sudarė pareiškėjas UAB „Eviteks“ ir UAB „Bauer International“, objektu yra žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių  16.3. punkte numatyta, kad paraiškoje turi būti nurodytas teritorijos, kurioje vykdoma ūkinė veikla, planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir numeris. 2009 m. rugsėjo 2 d. UAB „Eviteks“ teikė prašymą Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti mineralinės vatos gamybos atliekų ir statybinių atliekų perdirbimo aikštelei žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Šalčininkų r., Jašiūnų glž. st. įrengti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (šią nuostatą iš esmės atkartoja ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 10 p.) išvardinti dokumentai, kuriuos savivaldybės merui privalo pateikti statytojas (užsakovas), siekiantis gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Tarp išvardintų teiktinų dokumentų yra nurodyti šie: duomenys apie statinį, žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinandokumentą, projektiniai pasiūlymai, taip pat bendraturčių sutikimai, jeigu tokie yra. UAB „Eviteks“ 2009 m. spalio 13 d., teikdama pakartotinį prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado, pridėjo visus trūkstamus dokumentus pagal Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. S(5.23)-1816. Sąvado turinyje nurodytu 2.1. p. buvo pridėtas ir Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas (sąvado turinyje nurodytas kaip žemės kadastro pažymėjimas), kuriame atsispindi, kam priklauso nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį Šalčininkų r., Jašiūnų glž. st., kokia šio žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis. 2009 m. gruodžio 2 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija patvirtino UAB „Eviteks“ Statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SAV-S (25.5.11)-213.

              Anot pareiškėjo, tokiu savo veiksmu, t. y. minėto sąvado patvirtinimu, atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija aiškiai išreiškė savo pritarimą, kad UAB „Eviteks“ pateikė visus reikalingus dokumentus Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti mineralinės vatos gamybos atliekų ir statybinių atliekų perdirbimo aikštelei įrengti žemės sklype (unikalus numeris 4400-933-5822), esančiame Šalčininkų r., Jašiūnų glž. st., taip pat, kad šie dokumentai buvo pateikti tinkama forma ir UAB „Eviteks“ gali vykdyti planuojamą atliekų surinkimo ir perdirbimo veiklą būtent numatytame žemės sklype. Visas pretenzijas dėl konkrečių neatitikimų atsakovai turėjo teisę reikšti Statinio projektavimo sąlygų sąvado rengimo metu. Kadangi atsakovai nereiškė jokių pretenzijų, priešingai - Statinio projektavimo sąlygų sąvadą patvirtino, pakartotinai kvestionuoti, ar UAB „Eviteks“ pateikė visus reikalingus dokumentus, ar pareiškėjas gali vykdyti planuojamą ūkinę veiklą numatytame žemės sklype, atsakovai neturi teisės, o toks atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu. Nesant jokių argumentų ir / ar įrodymų, kad pareiškėjo veikla negali būti vykdoma nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai išdavus Statinio projektavimo sąvadą, atsakovų argumentai, susiję su tariamu žemės sklypo įkaito turėtojo sutikimo nuomoti žemės sklypą ar tiksline žemės naudojimo paskirtimi yra nesavalaikiai ir nesąžiningi, dirbtinai siekiant kelti klausimus, kurie buvo išspręsti ankstesnėse TIPK leidimo išdavimo stadijose, o šiai dienai yra neužginčyti ir įsiteisėję.

              Pareiškėjas pažymėjo, kad Moluvėnų k., Trakų r. sav. įrengtoje aikštelėje UAB „Eviteks“ vykdoma atliekų surinkimo ir perdirbimo veikla yra siauresnės apimties negu Jašiūnų gst., Šalčininkų r. sav. įrengtoje aikštelėje planuojama vykdyti ūkinė veikla. Moluvėnų k., Trakų r. sav. įrengtoje aikštelėje yra surenkamos ir perdirbamos tik statybos ir griovimo bei mineralinės vatos (akmens lydalo) atliekos, taigi ir pajamos gaunamos tik iš šių dviejų rūšių mažiausiai pelningo atliekų perdirbimo. Tuo tarpu Jašiūnų gst., Šalčininkų r. sav. įrengtoje aikštelėje, gavus TIPK leidimą ir pradėjus vykdyti ūkinę veiklą, būtų priimamos ir perdirbamos ne tik statybos ir griovimo bei mineralinės vatos (akmens lydalo) atliekos, bet taip pat ir popieriaus, kartono, plastiko antrinės žaliavos, stiklo bei medienos atliekos. Iš Moluvėnų k., Trakų r. sav. įrengtoje aikštelėje pradėtos vykdyti ūkinės veiklos paaiškėjo, ne tik kokio dydžio pajamas ūkio subjektas galėtų gauti esant vienoms ar kitoms aplinkybėms (kas iš esmės buvo nustatyta ir ekonominės - buhalterinės ekspertizės metu), bet taip pat ir kokios yra faktiškai iš atliekų surinkimo ir perdirbimo ūkinės veiklos vykdymo gaunamos pajamos.

              Atsakovai  Šalčininkų  rajono  savivaldybės  administracija  ir  Šalčininkų  rajono  savivaldybės  taryba  atsiliepimuose  į  patikslintą  skundą  jį  prašė  atmesti  kaip  nepagrįstą.

              Paaiškino,  kad  dėl  pareiškėjo  tariamai  patiriamų  kasdienių  nuostolių  prašoma  priteisti  suma  nepagrįsta  jokiais  skaičiavimaisPareiškėjas  nepateikė jokio  rentabilumo  skaičiavimo,  todėl  negali  nuspręsti,  kad  pelnas  bus  iš  viso  uždirbamas. Dėl   darbuotojų  planuojamų  atlyginimų  pareiškėjas  nėra  pateikęs  dokumentų,  kurie  patvirtintų,  koks  yra  darbuotojų  skaičius,  kokia  jų  kvalifikacija,  nepateikti  įrodymai  apie  darbo  sutartis,  pranešimai Sodrai  apie  tai,  kad  darbuotojai  negali  atlikti  jokios  veiklos. Teigė,  kad  bendrovė  verčiasi  komercine – ūkine  veikla  ir  gauna  pajamų,  nes pareiškėjas nurodo, kokios sumos išmokėtos darbuotojams. Nesutiko su pareiškėjo nurodomais teiginiais dėl turto susidėvėjimo. Pareiškėjas po skundo padavimo teismui įsigijo vilkiką IVECO, metalinį konteinerį, betono skaldymo mašiną. Teismui  nepriėmus  sprendimo  pareiškėjas  turėjo  susilaikyti  nuo  investicijų dar nepradėtam verslui. Iš kitos pusės toks faktas įrodo, kad pareiškėjas užsiima ir kita veikla, iš kurios turi pajamų. Nesutiko su pareiškėjo formuluojamais reikalavimais dėl žalos atlyginimo už tam tikrus laikotarpius.  Pažymėjo,  kad pareiškėjas tokiu būdu lyg prašo kažkokio tarpinio sprendimo. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba paaiškina, kad administracija privalėjo vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktu, kad nebuvo įvykdyti aplinkos ministro 2005 07 15 įsakyme D1-370 nustatyti reikalavimai, kad administracija ir taryba nepriėmė sprendimo, kuris buvo pripažintas neteisėtu, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žala negali būti priteisiama. Rėmėsi Taisyklių 47 punktu, nustatančiu, kad galutinį sprendimą priima RAAD.

              Atsakovai dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo suderinti paraišką TIPK  leidimui gauti  paaiškino,  kad  šis reikalavimas pateiktas 2012 m. birželio 29 d., kai 2012-06-20 įsigaliojo Aplinkos ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-502, kuriuo pakeistas TIPK Taisyklių 27 p., kuriame savivaldybės institucijos neliko tarp paraišką derinančių organizacijų. Vertino,  kad savivaldybės institucija negali būti įpareigojama atlikti tą, kas jai nepriskirta teisės aktais.  Dėl turtinės 4.070.000,00 Lt žalos priteisimo už negautas pajamas iš veiklos už laikotarpį  nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.  paaiškina,  kad  ekspertas  pareiškėjo pinigines pajamas skaičiavo pagal jo paties sukurtą verslo planą ir jame deklaruotas gamybos apimtis bei parduodamos produkcijos kainas. Jeigu šis verslo planas prieš tai būtų įvertintas turto ir verslo vertintojų pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir kriterijus ir pripažintas realiu tam ekonominės situacijos momentui, su tam tikromis pastabomis būtų galima vadovautis byloje atlikta ekonomine ekspertize. Ši ekspertizė nevertino verslo plano jo realumo požiūriu ir buvo atlikti tik aritmetiniai buhalteriniai skaičiavimai pagal pateiktus skaičius. Jeigu pareiškėjas būtų pateikęs dvigubai didesnius skaičius, piniginės pajamos būtų dvigubai didesnės. Verslo plane nebuvo nurodytos jokios gamybos sąnaudos, dėl ko ekspertė negalėjo paskaičiuoti įmonės pelningumo. Didžiulės pajamos automatiškai nesąlygoja ir didelio pelno. Atsakovo nuomone, dažnai būna atvirkščiai, kad didelės pajamos sąlygoja didelį nuostolį. Tad vien šiuo požiūriu reikalavimas priteisti hipotetines pajamas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes įmonės pajamos nereiškia tokio pačio pelno, kuris vadinamas įmonės finansiniu turtu. Nesant byloje įrodymų apie tai, koks realus pelnas būtų gautas iš veiklos vykdymo Jašiūnų aikštelėje, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patirtų nuostolių iš nepradėtos vykdyti gamybinės veiklos.              

              Dėl turtinės 81 080,00 Lt žalos priteisimo už mokėtiną mėnesinį žemės nuomos mokestį (27 500 Lt), išmokėtą atlyginimą darbuotojams (26 599,21 Lt) bei 13 659,00Lt pagrindinių priemonių susidėvėjimo vertės už laikotarpi nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. atsakovai paaiškino,  kad  sprendžiant dėl šio reikalavimo, visų pirma, reikia turėti omenyje Civilinio kodekso normos 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, jeigu nuostolių atsiradimą sąlygojo paties nukentėjusiojo asmens veiksmai atlikti savo rizika. Antra, paraiškos padavimas TIPK leidimui gauti nelaikytinas tuo faktu, kuris suteikia pagrįstą ir teisėtą lūkestį dėl prasidėsiančio ūkinės-gamybinės veiklos, suėjus terminui, per kurį išduodamas leidimas. Leidimo išdavimas tėra tik viena iš dviejų paraiškos svarstymo pasekmių. Kita pasekmė - tai leidimo neišdavimas. Kadangi pareiškėjas yra verslininkas, jam keliami padidinto teisinio bei komercinio atidumo reikalavimai, kad prisiimama rizika atitiktų konkrečią faktinę situaciją. Kaip byloja esami įrodymai, pareiškėjas taip nesielgė, jeigu skunde nurodyta technika buvo įsigyjama būtent naudojimui Jašiūnų aikštelėje. Pareiškėjas atkreipė dėmesys, kad kiemo aikštelės nuomos sutarties atveju pareiškėjai užteko apdairumo sutarties 2.3 punkte nurodyti, jog nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kiemo aikštelės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Tai buvo susiję su šio žemės sklypo hipotekos įkeitimo turėtojo „Snoro“ banko sutikimu tokiai nuomai. Sutikimas negautas iki šiol ir aikštelė pareiškėjai neperduota, dėl ko jam neatsirado prievolės mokėti nuompinigius. Skundo tikslinime nurodytos pareiškėjo pagrindinės priemonės, kurių susidėvėjimo vertės atlyginimo prašoma, įsigytos arba iki paraiškos TIPK leidimui gauti pateikimo (2010 m. vasario 12 d. d.), arba po 2010 m. liepos 3 d., nuo kurios, anot pareiškėjo, ji tikėjosi pradėti veiklą Jašiūnų aikštelėje. Viskas, kas įsigyta iki paraiškos padavimo, negali būti siejama su šia byla, nes tuo metu pareiškėjas vykdė veiklą, kuri nebuvo susijusi su aikštele Jašiūnuose ir tam nebuvo net prielaidų. Viskas, kas įsigyta po 2010 m. liepos 3 d., vertinant pareiškėjo skundo argumentaciją, laikytina, kaip nepamatuota ir nepagrįsta rizika, dėl ko kilusius nuostolius, jeigu tokie yra, pareiškėjas turi prisiimti sau. Kita vertus, skunde nurodomas susidėvėjimas, kitaip sakant pagrindinių priemonių amortizacija, tėra tik buhalteriškai skaičiuojamos reikšmės pagal patvirtintus normatyvus. Tai nereiškia, kad šis daiktas, ypač nenaudojamas, praranda tiek savo realios rinkos vertės, kaip paskaičiuojama. Šie amortizaciniai atskaitymai ne tik kad blogina įmonės finansinę-ekonominę padėtį, o priešingai, yra jai naudingi, nes šie atskaitymai priskiriami prie įmonės ūkinės veiklos sąnaudų ir tuo mažina įmonės apmokestinamąjį pelną. Tad šiuo atveju kalbėti apie realius nuostolius nėra jokio pagrindo.

              Atsakovų vertinimu, analogiška situacija yra ir su darbuotojų atlyginimais. Kaip matosi iš pateiktų darbo sutarčių, tik direktoriaus darbo sutartis sudaryta 2009 m. gegužės 11 d..  Visų kitų darbuotojų, kurių gautas darbo atlygis pilnai ar dalinai priskiriamas prie šios bylos pareiškėjo nuostolių, darbo  sutartys sudarytos 2010 m. rugpjūčio 13 d., 2010 m. rugsėjo 27 d., 2011 m. vasario 2 d., 2011 m. balandžio 1 d. t. y. po 2010 m. liepos 3 d. dienos, su kuria pareiškėjas siejo savo veiklos Jašiūnuose pradžią. Pareiškėjas neneigia, kad šių asmenų darbo veikla susijusi su gamyba Moluvėnų kaimo aikštelėje. Tad nėra jokiom pagrindo teigti, kad jiems išmokamas darbo užmokestis laikytinas pareiškėjo nuostoliais dėl atsakovų kaltės. Dėl neturtinės žalos atsakovai paaiškino,  kad  pareiškėjas nei pirmajame skunde, nei vėlesniuose jo tikslinimuose nesuformulavo tikslių ir teisiškai pagrįstų priežasčių bei nepagrindė tai jokiais įrodymais, dėl kurių būtų laikytina, kad ji patyrė neturtinę žalą. TIPK paraiška nebuvo derinta dėl pačios pareiškėjo kaltės, nes neturėjo ir neturi iki šiol jo norimai veiklai vykdyti tinkamo, teisės reikalavimus atitinkančio žemės sklypo.  Savivaldybės savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme suformuluotomis pareigomis ir teisėmis.

              Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų priskiria aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą. Jeigu savivaldybės teritorijoje norima pradėti gamybinę veiklą, turinčią poveikio aplinkai (kas pareiškėjo net neginčijama), savivaldybės institucijos ne tik turi teisę, bet ir privalo joms suteiktos kompetencijos ribose prieštarauti tokiai veiklai, jeigu ji neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Nustatyti žemės naudojimo būdai būtent skirti pirmiausiai aplinkos apsaugai užtikrinti. Jeigu žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka norimos jame vykdyti veiklos, tokia veikla negalima, kol įstatymu nustatyta tvarka nebus pakeistas žemės naudojimo būdas, jeigu tai įmanoma šioje konkrečioje vietoje.  Dėl pareiškėjo teiginių apie gamybinės veiklos plėtros stabdymą  paaiškina,  kad pareiškėjo pateiktoje metinėje finansinėje ataskaitoje pateikiamos tik piniginės sumos, gautos iš įmonės veiklos. Pareiškėjas nepateikė gautų pajamų struktūros, t.y. kiek gauta iš konkrečios veiklos, kuria bendrovei leista verstis. Ataskaitoje tarp pagrindinių veiklų, be statybos ir gamybinių atliekų tvarkymo, nurodoma aplinkosauginių projektų derinimas, specializuotas pastatų griovimas. Įstatai leidžia verstis ir kitokia veikla. Ar visos 2011 m. gautos pajamos yra būtent iš statybos atliekų perdirbimo, nežinoma. Atsakovo nuomone, tai kelia abejonę, ar tikrai be Jašiūnų aikštelės pareiškėjas negali didinti šios savo veiklos apimčių.  Anot atsakovo, argumentai, kad Jašiūnų aikštelėje perdirbant didesnę atliekų įvairovę, žymiai kiltų bendrovės pajamos, taip pat kelia labai dideles abejones, nes pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kur jis gautų tokius kiekius medienos, popieriaus, plastiko ir stiklo atliekų, kurių perdirbimas duotu per metus 4 milijonus litus pajamų. 

              Atsakovai nurodė priežastis, dėl kurių nebuvo derinta paraiška TIPKK leidimui gauti.  Visų pirma, pareiškėjas neturėjo ir iki šiol neturi teisėtai valdomo žemės sklypo, kuriame galėtų pradėti veiklą. Vien to pakanka, kad paraiška nebūtų derinama. Be  to, TIPK Taisyklių 11 punkte nurodoma, kad išduodant Leidimą, įvertinamas veiklos vykdytojo  techninis ir ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginį. Tokio vertinimo teisė ir pareiga  kyla atsakovams iš Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatų. Techninis nepasiruošimas:  UAB „Eviteks“ neturėjo įrenginio - stacionaraus technikos objekto, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių techniškai susijusi ūkinė veikla. (TIPK Taisyklių 5.6 p.). Nuomos sutartyje nurodoma asfaltuota aikštelė de jure, kaip statinys, neegzistuoja. Pagal nuomos sutartyje nurodomus registro duomenis tai yra 3,98 ha žemės sklypas be jokių statinių. Priedo, šis sklypas įkeistas ir hipotekos turėtojas, bankas Snoras, nebuvo leidęs šioje vietoje vykdyti tokią veiklą.  Statinio projektavimo sąlygos UAB  „Eviteks“ buvo išduotos 2009 m. gruodžio 2 d.,  tačiau joks projektas Savivaldybei nepateiktas iki šiol. Be to, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą toks statinys, kurį siekia turėti UAB  „Eviteks“, priskiriamas prie Ypatingųjų, nes jame bus potencialiai pavojingų įrenginių ir atliekami potencialiai pavojingi darbai  (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir kt). Ypatingiesiems statiniams Statybos įstatymo 29 straipsnis numato privalomąją projekto ekspertizę. Atsakovai akcentavo, jog dar yra taikytini ir gaisrinės saugos reikalavimai, kadangi vienu metu bus laikomas didelis kiekis degių medžiagų (mediena, plastikas, popierius), o plastiko atveju išsiskiriančios ir toksinės medžiagos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus. Todėl TIPK Taisyklių 16.3 punktas tarp kitų reikalavimų numato, kad paraiškoje turi būti nurodyta teritorijos, kurioje vykdoma ūkinė veikla, planavimo dokumento ir jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, patvirtinimo data ir numeris.

              Atsakovas akcentavo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punktą Teritorijų planavimo dokumentai tai bendrieji, specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Dabartinė žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Pagal numatomą veiklą ir paraišką šio žemės sklypo naudojimo būdas turi būti pakeistas į „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos“, apie ką pareiškėjai buvo nurodyta Savivaldybės rašte 2010 m. kovo 19 d.Nr. S(523), kurį pateikė teismui pati pareiškėjas. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymo Nr. 3D-37D1-40, priimto 2005 m. sausio 20 d. 2.2 punktą „žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus“. Atsakovas pabrėžė, jog šis reikalavimas neįvykdytas. Byloje net nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo, kuris tokias sąlygas sutinkamai su Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 587 „Dėl planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ...“ privalo išduoti, jeigu planuojamoje teritorijoje numatoma veikla, kuri įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašą, arba planuojama ūkinė veiklą, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko tokį vertinimą pareiškėjo užsakymu ir apie jo rezultatus surašė protokolą 2010 m. vasario 1 d. Nr. (12-31)12.31-9. Pareiškėjas, suprasdamas kad neturi teisėtai ir realiai valdomo žemės sklypo savo veiklai, sąmoningai nevykdė privalomų jo pertvarkymo darbų, padarant jį tinkamu naudoti TIPK paraiškoje numatomai veiklai. Tas pats pasakytina ir Sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), privalančią būti aplink gamybos  objektą. Toks reikalavimas buvo iškeltas Atliekų perdirbimo aikštelės Projektavimo sąlygų sąvade  dar 2009 m. gruodžio 2 d. Visuomenės sveikatos centro protokole 10 punkte nurodoma, kad, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „ Dėl sanitarinių apsaugos zonų  ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ priedo 22.2 punktu, UAB „Eviteks“ numatoma veiklai reglamentuojama 500 m sanitarinė apsaugos zona. Pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įgyvendinti šį reikalavimą, nors pagal aptariamo įsakymo reikalavimus jis privalėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą dėl SAZ ribų nustatymo sąlygų išdavimo (11-12 punktas) ir į savivaldybę, kuri pagal šio įsakymo 16 punktą priima sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo.

              Atsakovai pažymėjo, kad SAZ ribų nustatymo dokumentas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris pagal Įsakymo 34 punktą teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai arba administracijos direktoriui ir tik patvirtintas registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre.  Atsakovas akcentavo  pareiškėjo  ekonominį  nepasirengimą.  Atsakovo nuomone, pareiškėjas  nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinį pajėgumą pradėti ir vykdyti tokią veiklą,  taip  pat nepateikė jokių duomenų, kad ji turi tą techniką, nurodytą paraiškoje, kuri būtina saugiai vykdyti atliekų perdirbimą tokiais kiekiais, kurie nurodomi paraiškoje. Nėra duomenų, kad būtų sutarta ir dėl tokios technikos nuomos. Neturint tokios technikos, išsinuomota teritorija bus paversta atliekų sąvartynu. Paraiškos 8 punkte nurodoma, kad pareiškėjas gamybos nevykdo, nebuvo pateiktas bankų ar lizingo bendrovių sutikimas finansuoti jų veiklą.

              Tretysis   suinteresuotas  asmuo   Lietuvos  Respublikos  aplinkos  ministerijos  Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas  atsiliepime  paaiškino,  kad  paraiškų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimams gauti rengimo, derinimo, TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.  80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (Žin., 2002, 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) (toliau - TIPK taisyklės). Veiklos vykdytojai, kurių vykdoma veikla atitinka TIPK taisyklių 1, 2 prieduose išvardintus kriterijus, prieš vykdant ūkinę, privalo gauti TIPK leidimą. Vadovaujantis TIPK taisyklių 25 p., UAB „Eviteks 2010 m. vasario 12 d. pateikė Vilniaus RAAD Šalčininkų  rajono   agentūrai   paraišką TIPK  leidimui   gauti.  2010 m. vasario 18 d. Šalčininkų rajono agentūra įteikė paraišką Šalčininkų rajono savivaldybei ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui.

              Vilniaus RAAD, išnagrinėjęs paraišką, 2010 m. kovo 23 d. raštu Nr. VR-18.2-88 pateikė UAB „Eviteks pastabas dėl paraiškos pildymo. Raštu taip pat buvo informuota, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010 m. vasario 26 d. raštu Nr. (12-46)12.60-29 paraišką suderino, o gavus Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabas arba paraiškos derinimo raštą įmonė bus papildomai informuota. Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 25 d. gavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabas dėl UAB „Eviteks paraiškos, kurias Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. VR-18.2-95 persiuntė UAB „Eviteks. UAB „Eviteks pagal pastabas taisytą paraišką 2010 m. balandžio 2 d. pateikė Vilniaus RAAD, o 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR-18.2-103 persiuntė paraišką Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai.

              Vilniaus RAAD, per TIPK taisyklėse nustatytą terminą negavęs pastabų bei pasiūlymų ar paraiškos derinimo rašto, 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. VR-18.2-513 pakartotinai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. S(5.23)-1276 informavo Vilniaus RAAD, kad yra sudaryta komisija UAB „Eviteks paraiškos TIPK leidimui gauti nagrinėjimui, kuri iki 2010 m. birželio 23 d. turi pateikti išvadas ir pasiūlymus. Šalčininkų rajono savivaldybė 2010 m. liepos 10 d. raštu Nr. S(5.23)-1523 informavo Vilniaus RAAD, kad 2010 m. liepos 15 d. vyks Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas UAB „Eviteks paraiškos nagrinėjimas. 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. VR-1.7-2619 Vilniaus RAAD papildomai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybę su prašymu pateikti informaciją apie paraiškos TIPK leidimui gauti derinimo eigą, tačiau nėra gavęs nei pastabų, nei paraiškos derinimo rašto.  Atkreipė dėmesį, kad TIPK leidimo išdavimo procedūra pradedama priėmus paraišką. Vadovaujantis TIPK taisyklių 33 punktu, paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data. Kadangi nėra pateiktas paraiškos derinimo su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija raštas, Vilniaus RAAD negali priimti paraiškos ir išduoti TIPK leidimo.  Vertina,  kad  pareiškėjo reikalavimai pagrįsti, nes vietos savivaldos institucija privalo vykdyti TIPK taisyklių 271 punkto reikalavimus, nes Vilniaus RAAD be savivaldybės motyvuoto sprendimo paraiškos derinimo (ar nederinimo) klausimu, negali priimti paraiškos ir pradėti TIPK leidimo išdavimo procedūros.

      

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas konstatavo, jog 2009 m. spalio 6 d.  tarp  pareiškėjo  ir  UAB  „Bauer  international“ sudaryta  kiemo  aikštelės  nuomos  sutartis. Aikštelė  yra  Šalčininkų  rajono  savivaldybėje, Jašiūnų  gst., unikalus  Nr. :(duomenys neskelbtini). Iš  VĮ  Registrų  centro  Nekilnojamojo  turto  registro  centrinio  duomenų  banko  2009 m. rugsėjo 2 d.  išrašo  ir  2011 m. sausio 21 d. išrašo  matyti,  kad  šio  žemės  sklypo  naudojimo  būdas – „Pramonės  ir  sandėliavimo  objektų  teritorijos“,  o  jo  naudojimo  pobūdis -  „Pramonės  ir sandėliavimo  įmonių  statybos“. Savivaldybės rašte 2010 m. kovo 19 d. Nr. S(523)  nurodoma,  kad  pagal  numatomą  veiklą ir paraišką šio žemės sklypo naudojimo būdas turi būti pakeistas į „Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos“.  Byloje  nėra  duomenų  apie  tai,  kad  sklypo  naudojimo  būdas  būtų  pakeistas.  Akivaizdu,  kad pagal  sklypo  naudojimo  būdą  ir  pobūdį,  jo  nepakeitus,  sklypas   negali būti  naudojamas   pareiškėjo  planuojamai  ūkinei veiklai.  Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-37D1-40, priimto 2005 m. sausio 20 d. 2.2 punktą „žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Visuomenės sveikatos centro 2010 m. vasario 1 d. protokolo 10 punkte nurodoma, kad, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro  2004 m. rugpjūčio 19 d. d, įsakymo Nr. V-586 „ Dėl sanitarinių apsaugos zonų  ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ priedo 22.2 punktu, UAB „Eviteks“ numatomai veiklai reglamentuojama 500 m sanitarinė apsaugos zona  (tomas 2, b.l. 48-51). Pareiškėjas nesiėmė priemonių įgyvendinti šį reikalavimą, nors pagal aptariamo įsakymo reikalavimus ji privalėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą dėl SAZ ribų nustatymo sąlygų išdavimo (11-12 punktas) ir į savivaldybę, kuri pagal šio įsakymo 16 punktą priima sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo. SAZ ribų nustatymo dokumentas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris pagal įsakymo 34 p. teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai arba administracijos direktoriui ir tik patvirtintas registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. 

Teismas konstatavo,  kad  įpareigoti  Šalčininkų  rajono  savivaldybės administraciją  suderinti  pareiškėjo  UAB  „Eviteks“  2010 m. balandžio 2 d.   Vilniaus  RAAD  pateiktą  paraišką  taršos  integruotos  prevencijos  ir  kontrolės  leidimui  gauti  nėra  pagrindo. Klausimas  dėl  neturtinės  žalos  atlyginimo  priteisimo  aptartas. Visi  kiti  reikalavimai  yra  išvestiniai  iš  reikalavimo  dėl  įpareigojimo  atlikti  veiksmus. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog klausimas  dėl  neturtinės  žalos  atlyginimo  priteisimo jau buvo aptartas. Netenkinus  pagrindinio  reikalavimo, kiti  skundo  reikalavimai buvo atmesti,  konstatuojant,  kad  žala  pareiškėjui  dėl  atsakovų  veiksmų  nekilo.  Dėl  išvestinių  reikalavimų  skundo argumentų  ir  įrodymų  vertinimo,  pagrindinį  reikalavimą  atmetus,  pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakė.

 

III.

 

              Apeliciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

                            Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos neveikimo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad RAAD negali pradėti TIPK leidimo projekto derinimo procedūros, kol nėra gautas paraiškos derinimo su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija raštas. Be to, Vilniaus RAAD atsiliepime palaiko pareiškėjo UAB „Eviteks“ skundą, nurodydamas, kad „pareiškėjo reikalavimai pagrįsti, nes vietos savivaldos institucija privalo vykdyti TIPK taisyklių 271 punkto reikalavimus, nes Vilniaus RAAD be savivaldybės motyvuoto sprendimo Paraiškos derinimo (ar nederinimo) klausimu, negali priimti paraiškos ir pradėti TIPK leidimo išdavimo procedūros“. Tokiu būdu TIPK leidimo išdavimą kontroliuojanti institucija, kuri galutinai nusprendžia dėl leidimo išdavimo, t. y. RAAD, patvirtino, kad vienintelė kliūtis tęsti TIPK leidimo išdavimą pareiškėjui UAB „Eviteks" yra neteisėtas Šalčininkų rajono savivaldybės neveikimas, t. y. paraiškos derinimo vilkinimas, besitęsiantis jau daugiau negu dvejus metus, tuo pačiu patvirtindama, kad UAB „Eviteks" yra įvykdęs visus kitus (aplinkosauginius ir kt.) Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, dėl ko, atsakovui suderinus paraišką, TIPK leidimas pareiškėjui galėtų būti išduotas. Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtus atsakovo veiksmus, per Taisyklių 271 punkte numatytą terminą nepateikus savo pastabų ar pritarimo paraiškai, nepateikė jokių argumentų ar nuorodų į .teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, konstatavęs neteisėtus atsakovo veiksmus, privalėjo spręsti kitų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. reikalavimo įpareigoti atsakovą suderinti paraišką bei reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instacijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime dėliojo hipotetines situacijas, kvestionuodamas ankstesniuose TIPK leidimo išdavimo etapuose įvykdytus reikalavimus. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.

                            Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsakovas nurodo, jog Vilniaus RAAD, nors ir būdama valstybės institucija, šiame teisminiame procese tėra proceso dalyvis, dėl ko šios institucijos atsiliepime nurodomos aplinkybės bei daromos išvados, tėra lygiai toks pats įrodymas, kaip ir atsakovo argumentai. Atsakovo vertinimu, RAAD atsiliepimas nėra nei specialisto išvada, nei ekspertizės aktas šioje byloje. Taigi, pasak atsakovo, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija tinkamai ir laiku įvykdė TIPK Taisyklių 27/1 punkte nustatyta pareigą pateikti RAAD savo pastabas ir pasiūlymus tuo atveju, kai Paraiška nederinama. Tai, kad Vilniaus RAAD netinkamai veikė pagal TIPK Taisyklių 33 punkte nustatytą tvarką, t.y. negrąžino paraiškos po to, kai pareiškėjas nepašalino savivaldybės institucijos rašte nurodytų trūkumų, o neteistai papildomais raštais bandė išgauti derinimo raštą, yra Vilniaus RAAD padarytas pažeidimas ir problema santykiuose su pareiškėju. Atakovo teigimu, Šalčininkų rajono savivaldybė pagrįstai nederino paraiškos, nes pareiškėjas ne tik kad Paraiškoje nurodė netinkamą pagal savo paskirtį tokiai veiklai žemės sklypą, tačiau jis iš viso neturėjo (ir neturi iki šiol) jo valdomos gamybinės teritorijos, kurioje galėtų pradėti tokią veiklą. Kadangi TIPK leidimo gavimas suteikia teisę užsiimti jame nurodyta veiklą, esant virš nurodytoms aplinkybėms (teisėtai valdomos tokiai veiklai tinkamos teritorijos neturėjimas, SAZ ribų nenustatymas, ekonomiškai nepajėgi bendrovė vykdyti tokią ir siekiamo mąsto veiklą), savivaldybė negalėjo derinti paraiškos TIPK leidimui gauti, kuris atvertų kelią atliekų sąvartynui rajone atsirasti, kurio panaikinimas bei žalingų pasekmių šalinimas būtų tekęs pačiai savivaldybei, leidusiai jam atsirasti.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus RAAD prašo klausimą dėl pareiškėjo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų              Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių              (Žin., 2002, 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) (toliau TIPK taisyklės) 33 punktas nustatė, jog paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias TIPK taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data. TIPK taisyklių 27 punktas (derinimo metu galiojusi redakcija) numatė privalomą paraiškos TIPK leidimui gauti derinimą su savivaldos institucija, todėl nesuderinta paraiška negali būti priimta. Taisyklių 49 punkte konkrečiai nurodyta TIPK leidimo išdavimo procedūrinių terminų skaičiavimo termino pradžia paraiškos TIPK leidimui gauti priėmimo diena. Negavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente (toliau - Vilniaus RAAD) su savivaldos institucija suderintos paraiškos, negalėjo prasidėti TIPK leidimo išdavimo procedūra.

2. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, pagal faktines aplinkybes vienareikšmiškai traktuotini kaip neveikimas, vilkinimas ir vengimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. UAB „Eviteks" dar 2010 m. vasario 12 d. pateikė Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrai paraišką TIPK leidimui gauti (toliau Paraiška). Šalčininkų rajono agentūra 2010 m. vasario 18 d. įteikė Paraišką Šalčininkų rajono savivaldybei ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 25 d. gavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pastabas dėl UAB „Eviteks Paraiškos, kurias Vilniaus RAAD 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. VR-18.2-95 persiuntė UAB „Eviteks“. UAB „Eviteks“ pagal pastabas taisytą Paraišką 2010 m. balandžio 2 d. pateikė Vilniaus RAAD, o 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR- 18.2-103 persiuntė Paraišką Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai. Vilniaus RAAD, per TIPK taisyklėse nustatytą terminą negavęs pastabų bei pasiūlymų ar Paraiškos derinimo rašto, 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. VR-18.2-513 pakartotinai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. S(5.23)-1276 informavo Vilniaus RAAD, kad yra sudaryta komisija UAB „Eviteks" Paraiškos TIPK leidimui gauti nagrinėjimui, kuri iki 2010 m. birželio 23 d. turi pateikti išvadas ir pasiūlymus. Šalčininkų rajono savivaldybė 2010 m. liepos 10 d. raštu Nr. S(5.23)-1523 informavo Vilniaus RAAD, kad 2010 m. liepos 15 d. vyks Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas UAB „Eviteks" Paraiškos nagrinėjimas. 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. VR-1.7-2619 Vilniaus RAAD papildomai kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybę su prašymu pateikti informaciją apie Paraiškos TIPK leidimui gauti derinimo eigą, tačiau iki šios dienos nėra gavęs nei pastabų, nei Paraiškos derinimo rašto. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia teismo dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-502, 3 punktas nustato „TVSPĮ ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo iš RAAD dienos pagal kompetenciją įvertina, ar paraiška atitinka šių Taisyklių reikalavimus ir derina paraišką, apie tai raštu informuodama RAAD, arba pateikia motyvuotas pastabas RAAD ir veiklos vykdytojui. TVSPĮ teikia pastabas vykdydama Lietuvos Respublikos visuomenės priežiūros įstatyme ir kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Jeigu TVSPĮ per nustatytą laiką RAAD raštu nepateikia pastabų, laikoma, kad ji paraiškai pritarė". Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, UAB "Eviteks" panaikinta pareiga TIPK leidimus derinti su savivaldybės institucijomis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Byloje keliami du reikalavimai: 1. įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktą paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti; 2. priteisti solidariai iš atsakovų - Šalčininkų rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, turtinę bei neturtinę žalą.

Antrasis reikalavimas – priteisti turinę ir neturtinę žalą, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, nes žalos atsiradimas grindžiamas tais neteisėtais atsakovų veiksmais, kuriais pareiškėjo teigimu, atsakovai nederindami UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktos paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, neveikė kaip to reikalauja teisės aktai, ko pasėkoje ir kilo žala.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, tikslu vykdyti ūkinę veiklą – atliekų surinkimą ir tvarkymą, vėliau jas panaudojant kaip žaliavas. Tuo reikalu 2010 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrą su pakoreguota paraiška TIPK leidimui gauti, kuri 2010 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR-18.2-103 paraišką persiuntė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, prašydama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų pateikti pastabas, pasiūlymus ar paraiškos derinimo raštą (t. 1 b. l. 11;123).

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. birželio 8 d. raštu Nr. S(5.23)-1276  informavo Vilniaus RAAD, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pareiškėjos planuojamos veiklos paraiškos derinimo priims gavęs komisijos, nagrinėjančios situaciją, išvadas  (t. 1 b. l. 29). Po to Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2010 m. liepos 10 d.  raštu Nr. S(5.23)-1523  informavo RAAD, kad paraiškos derinimo klausimas bus svarstomas artimiausiame Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris įvyks 2010 m. liepos 15 d. (t. b. l. 126). Vilniaus RAAD 2010 m. rugpjūčio 2 d. vėl kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti apie priimtą sprendimą(t. 1 b. l. 127), tačiau Šalčininkų rajono savivaldybės administracija į  šį  raštą  neatsakė.

Teisinius santykius atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir   Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, privalo teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą. Tokia tvarka  buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, patvirtinus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (Taisyklės).

Pagal šių Taisyklių 27 ir 271 punktų redakciją galiojusią ginčo atsiradimo metu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2009 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-613 redakcija) RAAD, gavęs Paraišką, teikia ją derinti įgaliotai savivaldybės institucijai ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje“, o „įgaliota savivaldybės institucija ir visuomenės sveikatos centras apskrityje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo iš RAAD dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu derina Paraišką.

Šiuo atveju pažymėtina, kad  vėlesnė Taisyklių 27 ir 271 punktų redakcija (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2011 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-1009), galiojusi iki Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-502 įsigaliojimo (2012 06 20), taip pat numatė paraiškos leidimui gauti derinimo būtinybę su įgaliota savivaldybės institucija. Pakeitus Taisyklių minėtus punktus nuo 2012 m. birželio 20 d.  nauja redakcija,  nebeliko būtinybės paraiškų derinti su įgaliota savivaldybės institucija, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-502 13 punktu buvo nustatyta, kad <...> „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, kuriems gauti ar atnaujinti paraiškos buvo pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, išduodami iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nepaisant šiuo metu pasikeitusio teisinio reguliavimo, pareiškėjo paraiškos leidimui gauti derinimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal taisykles, galiojusias iki minėto teisinio reguliavimo pasikeitimo, t. y., byloje nagrinėjamos pareiškėjo paraiškos leidimui gauti derinimo klausimą turi spręsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.

Minėta, kad Taisyklių 271 punktą įgaliota savivaldybės institucija buvo įpareigota ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo iš RAAD dienos pateikti raštu savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu derinti Paraišką.

Todėl atsakovui per minėtą terminą nepateikus atitinkamo atsakymo į RAAD kreipimąsi dėl ginčo paraiškos derinimo, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad jis neveikė taip,  kaip  jį veikti įpareigoja teisės aktai. Tačiau, kad jo toks neveikimas galėtų būti pripažintas neteisėtu, turi būti nustatyta, ar atsakovas neatliko savo pareigos per nustatytus terminus dėl objektyvių priežasčių, kurios nepriklausė nuo jo valios, ar nesant tokių priežasčių.

Taip pat minėta, kad Vilniaus RAAD ne kartą kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos derinimo, o atsakovas delsimą priimti tokį sprendimą grindė tuo, jog laukia kol jo sudaryta komisija pateiks atitinkamas išvadas, po to,  kol šį klausimą išspręs Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, o galiausiai nepateikė jokio atsakymo.

Iš bylos matyti, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė, spręsti byloje nagrinėjamos paraiškos derinimo klausimus, 2010 m. gegužės 4 d. svarstė pareiškėjo paraiškos derinimo klausimą ir nusprendė šios paraiškos nederinti, nes pareiškėjas yra nepašalinęs atitinkamų trūkumų, kurie jam buvo nurodyti dar 2010 m. kovo 19 d. (t. 1 b. l. 22). Po to, ta pati darbo grupė 2010 m. gegužės 21 d., pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo paraiškos derinimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas anksčiau nurodytus trūkumus pašalino bei nusprendė siūlyti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai suderinti ginčo paraišką (t. 1 b. l. 25).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija turėjo galimybę priimti atitinkamus sprendimus dėl ginčo paraiškos derinimo tiek 2010 m. gegužės 4 d., tiek 2010 m. gegužės 21 d.. Todėl atsakovui dėl paraiškos derinimo nepriėmus jokio sprendimo, pažeidžiant nustatytus paraiškos derinimo terminus, tokie jo veiksmai pripažintini neteisėtais, kaip padaryti neveikimu.

Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas minėto sprendimo iki šiol negalėjo priimti dėl svarbių priežasčių, nesurinkta. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovas. 

Šiuo atveju  pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tokius atsakovo veiksmus taip pat pripažino neteisėtu neveikimu, tačiau konstatavo, jog pareiškėjo paraiška negalėjo būti derinama dėl kitų priežasčių – pareiškėjo valdomo žemės sklypo neatitikimo naudojimo būdui, kuris reikalingas jo norimai veiklai vykdyti ir pan..

Tačiau tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir padarė išvadas, iš kurių sektų, kad pareiškėjas dėl jo ūkinės – materialinės bazės savybių negali užsiimti atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla aplamai, t. y., sprendė klausimus, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka, pagal jiems priskirtą kompetenciją,  turėjo spręsti viešojo administravimo subjektai -  atsakovas, Vilniaus RAAD ir kt.. priimdami sprendimus dėl leidimo pareiškėjui išdavimo. Kadangi atsakovas nepriėmė šiuo klausimu jokio sprendimo, todėl viešojo administravimo procedūra nuo šios vietos nutrūko ir nėra priimta atitinkamo sprendimo, kurio faktinės ir teisinės išvados, galėtų sudaryti bylos nagrinėjimo dalyką.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas  bei neteisingas, todėl yra naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotinas  teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti byloje nagrinėjamą klausimą.

Aptarti šioje dalyje neteisėti atsakovo - Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos veiksmai, kolegijos vertinimu, sudaro teisinį pagrindą tenkinti iš dalies pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį <...> „neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinės žalos sąvokai priskiriamas ir juridinio asmens reputacijos pablogėjimas. Kaip nurodo pareiškėjas, reikalaujant atsakovui su ūkio partneriais sudarė atitinkamas ūkinės veiklos sutartis, kurių dėl nepradėtos veiklos negalėjo vykdyti, ko pasėkoje jo reputacija šių kontrahentų atžvilgiu pablogėjo.

Šios aplinkybės – negalėjimas pradėti laiku ūkinės veiklos, kolegijos nuomone, yra susijusios su pareiškėjo dalykinės reputacijos statusu ūkinės veiklos srityje, kuri (dalykinė reputacija) yra neatsiejama sėkmingo verslo vystymo dalis.

Įvertinusi tai kas pasakyta ir  neteisėtų veiksmų laikotarpį – nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. (iki kreipimosi į teismą) bei šios bylos nagrinėjimo laiką, kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, priteistina 2000 Lt dydžio neturtinė žala.

Tačiau reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Pagal Taisyklių nuostatas tam, kad būtų išduotas leidimas aptariamai veiklai vykdyti, turi būti atliktos šios procedūros: paraiškos padavimas, paraiškos derinimas, leidimo rengimas, leidimo išdavimas. Nagrinėjamu atveju leidimo išdavimo procedūra nutrūko jos derinimo stadijoje, nepradėjus leidimo rengimo ir išdavimo stadijų. Kadangi  leidimo rengimo ir išdavimo stadijos yra susijusios su kitų būtinų prielaidų ir sąlygų egzistavimu, apie kurių buvimą ar nebuvimą yra įgaliotas spręsti kitas subjektas (Vilniaus RAAD), todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis būtų laiku pradėjęs ūkinę veiklą jei ne atsakovo neteisėti veiksmai, tėra prielaidų pobūdžio, nes tai galėjo įvykti arba ne, priklausomai nuo to, ar pareiškėjas, kaip šio teisinio santykio subjektas būtų atitikęs tas prielaidas ir sąlygas, kurios yra būtinos leidimui išduoti, ar ne. Taip ir nuo to, ar kitas viešojo administravimo subjektas būtų priėmęs teisėtą bei pagrįstą sprendimą, ar ne.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai ir negautos pajamos,  Civilinio kodekso 249 straipsnio taikymo prasme, yra ne realaus, o hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodomos galimai jam atsiradusios turtinės žalos ir minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti sekančiai:

Panaikinti Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d.  sprendimo dalis, kuriomis atmestas pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktą paraišką, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ir neturtinės žalos atlyginimo bei šiose dalyse priimti naują sprendimą:

pareiškėjo UAB „Eviteks“ skundo reikalavimus  dėl įpareigojimo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją suderinti UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktą paraišką, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui, gauti bei neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl UAB „Eviteks“ 2010 m. balandžio 2 d. Regiono aplinkos apsaugos departamentui pateiktos paraiškos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, derinimo.

Priteisti pareiškėjui UAB „Eviteks“ Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2000 Lt  (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

                    Stasys Gagys

 

 

 

                    Romanas Klišauskas

 

 

 

                 Ramūnas Gadliauskas

 

 

 

 

 

                                          .               ietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų              80 patvirt


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai