Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-16][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-543-415-2015].docx
Bylos nr.: 3K-3-543-415/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 188602370 atsakovas
UAB „Lrytas“ 300781534 Ieškovas
UAB “Delfi” 125483974 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

                                                        Civilinė byla Nr. 3K-3-543-415/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01895-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovėsLrytas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo nutraukti pirkimą; trečiasis asmuo DELFI, UAB.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinyje pareikštų tiekėjos reikalavimų, nenagrinėtų perkančiosios organizacijos ikiteismine tvarka, nagrinėjimo.

Ieškovė UAB „Lrytas“ prašė panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6357 „Dėl pretenzijos, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė bei laimėjęs pasiūlymas, pripažinti neteisėtu atsakovės paskelbto atvirojo konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir konkursas) sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelę ir 2 priedo B dalies 1 lentelę, pagal kurias pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai, įpareigoti atsakovę nutraukti konkursą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizavo atvirą konkursą „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“; ieškovė pateikė pasiūlymą. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 11 d. informavo apie atliktą pasiūlymų techninių duomenų vertinimą: DELFI, UAB, 56,67 balo, UAB „Lrytas“ – 23,33 balo.

Ieškovė nurodė, kad susipažino su atsakovės pateiktu trečiojo asmens DELFI, UAB, pasiūlymo A dalimi (techninė informacija ir duomenys apie tiekėją), tačiau atsakovė atsisakė leisti susipažinti su šio dokumento priedais, taip pat kartu su pasiūlymu pateiktu kokybės kriterijaus aprašymu. Nesutikdama su atsakovės sprendimu nesuteikti ekspertinio vertinimo informacijos, iš kurios tiekėjas galėtų sužinoti savo pasiūlymo vertinimo pagrindimą, manydama, kad taip buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo bei nešališkumo reikalavimai, nes trečiasis asmuo, kokybės kriterijaus aprašymo prieduose pateikęs papildomą informaciją (iš viso 12 lapų), pažeidė konkurso sąlygų 5.13.3 punkto reikalavimą, ieškovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijoje prašė atmesti trečiojo asmens DELFI, UAB, pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų reikalavimų bei iš naujo įvertinti pirkimo dalyvių pateiktus pasiūlymus. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (20-1)-D8-6357 pretenziją atmetė, nurodžiusi, kad į trečiojo asmens pateikto kokybės kriterijaus aprašymo prieduose nurodomą informaciją neatsižvelgė.

Ieškovė nurodė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje atsakovė pirkimo kriterijų „Kaina“ apskaičiavo ne pagal būsimos sutarties kainą už visas per sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas, bet pagal vienos paslaugos vieneto kainą, taigi didesnius balus už pirkimo kriterijų „Kaina“ (C) gavo ne už per visą sutarties laikotarpį suteiktinas paslaugas, bet sąlyginę paslaugos vieneto mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas. Ieškovės nuomone, tokios konkurso sąlygos pažeidė pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą – nusipirkti geriausią paslaugą už mažiausią kainą, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, o pirkimą gali laimėti faktiškai brangesnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Ieškovė nurodė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkte pateikiamos 1 lentelės, konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ duomenimis, pirkimo pasiūlymo B dalyje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės (vienos – vienkartinės, o kitos daugkartinės – faktiškai dauginamos iš 8 arba 640 kartų), todėl, skaičiuojant galutinę pasiūlymo kainą (kriterijų „Kaina“) pagal vienkartines paslaugas, pasiūlymo kaina neatitiko (iškreipė) bendros ketinamų įsigyti paslaugų kainos. Ieškovės teigimu, trečiajam asmeniui prie visų paslaugų, išskyrus publikacijos, nurodžius minimalias sumas, o už publikacijos paslaugas nurodžius dvigubai didesnę nei ieškovės sumą, trečiojo asmens pasiūlyta kaina tampa dešimt kartų pigesnė nei ieškovės, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visos pozicijos paslaugos iš esmės yra vienkartinio arba ne didesnio kaip 1 karto per mėnesį pobūdžio, o publikacijos paslauga apima ne mažiau kaip 80 publikacijų per mėnesį (nors reikalaujama pateikti vienos publikacijos kainą ir tik šios paslaugos kaina įskaičiuojama į bendrą pasiūlymo kainą ir lemia kainos kriterijų pirkime), – visa trečiojo asmens pasiūlymo kaina per aštuonių mėnesių sutarties laikotarpį tampa beveik dvigubai didesnė nei ieškovės. Ieškovė tik įdėmiai išanalizavusi savo ir trečiojo asmens pasiūlytas kainas (gautas neoficialiai) nustatė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkte pateikiamoje 1 lentelėje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės ir sudarė sąlygas, trečiajam asmeniui tai iš anksto žinant, piktnaudžiauti teikiant pasiūlymą. Ieškovės teigimu, nurodytos konkurso sąlygos neaiškios ir dviprasmės, varžančios ir pažeidžiančios tiekėjų galimybes lygiaverčiai konkuruoti, viešųjų pirkimų skaidrumo principą, todėl pripažintinos neteisėtomis ir negaliojančiomis, o pirkimo procedūros nutrauktinos.

Bylos nagrinėjimo metu (2014 m. spalio 21 d.) atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir trečiasis asmuo DELFI, UAB, sudarė Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. VPS-2014-175-ES.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinio dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovės 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą „Dėl pretenzijos” ir 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo atmetė, bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti neteisėtu konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelę ir 2 priedo B dalies 1 lentelę bei įpareigoti atsakovę nutraukti paskelbtą konkursą nutraukė.

Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir V) 41 straipsnio 5 dalyje nustatytas asmenų, turinčių teisę susipažinti su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, baigtinis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai, šiame sąraše tiekėjai nenurodyti, taigi atsakovė neturėjo teisės teikti tiekėjams duomenų, susijusių su pasiūlymų vertinimais, ? ekspertų suteiktų vertinimo balų ir argumentacijos, ir pagrįstai, atsakydama į pretenziją, nepateikė ieškovei tokios medžiagos susipažinti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia tiekėjui pateikti su pasiūlymu perteklinius duomenis, sutiko su atsakovės argumentais, jog buvo įvertinti tik reikalauti pateikti duomenys, o trečiojo asmens pasiūlyme pateikti pertekliniai duomenys nebuvo vertinami, neturėjo įtakos Viešųjų pirkimų komisijos narių ekspertų suteiktiems vertinimo balams. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad, vertinant abiejų tiekėjų pasiūlymuose pateiktus aprašymus, kurių apimtys buvo tokios pačios – 4 A4 formato puslapiai, nebuvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kiti VPĮ nustatyti principai.

Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nurodė naujas faktines aplinkybes ir perkančiosios organizacijos pažeidimus, dėl kurių nebuvo pasisakyta pretenzijoje, ir šie pažeidimai nebuvo vertinti privaloma išankstine VPĮ nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis), byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi paaiškinti konkurso sąlygas, jų neginčijo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka jau negalima pasinaudoti, ir bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Lrytasapeliacinį skundą, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino iš dalies pripažino neteisėtomis konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygas; panaikino atsakovės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“; skyrė atsakovei 3000 Eur baudą; kitą ieškinio dalį atme.

Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sutiko su ieškinio ir apeliacinio skundo argumentais, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelėje išdėstyti reikalavimai pažeidė pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą – nusipirkti geriausią paslaugą už mažiausią kainą, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, o pirkimą gali laimėti faktiškai brangesnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas, lentelėse pateikti akivaizdžiai nelygiaverčiai paslaugos kainos sudėtinių dalių svoriai, o tai lėmė galutinį pirkimo rezultatą, paneigiantį svarbiausią viešųjų pirkimų tikslą įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamos pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 3, 24, 29 straipsnių reikalavimų, pripažino atsakovės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-1)-D8-6495 pažeidžiančiu VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnis), reikalavimus dėl pirkimo kainos, pasiūlymų vertinimo sąlygų (VPĮ 24, 29 straipsniai), neteisėtu ir panaikintinu.

Spręsdama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutarties šalių grąžinimas į pirminę padėtį būtų susijęs su didelėmis papildomomis ir neprotingomis išlaidomis, vadovaudamasi VPĮ 951 straipsnio 2 dalimi, 952 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvias sankcijas skirti perkančiajai organizacijai baudą už neteisėtai sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais atmesti ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą „Dėl pretenzijos“.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl naujų ieškovės reikalavimų, nenagrinėtų perkančiosios organizacijos ikiteismine tvarka, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo reikalavimą dėl ieškovės ginčytų konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuoseklia VPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, jos apimties ir jos, kaip būtinos sąlygos kreiptis į teismą, vertinimo, nepagrįstai peržengė pretenzijoje kasatorei suformuluotų reikalavimų ribas.

2. Dėl CPK 4233 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar iš tiesų buvo CPK 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo reikšti naujus reikalavimus (kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka) išimties taikymo sąlygos ir pagrindaiar ieškovė iš tiesų objektyviai negalėjo kelti jų išankstine ginčų sprendimo tvarka ir dėl kokių priežasčių ja nepasinaudojo (CPK 185 straipsnis). Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai pasirėmė ieškovės nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ištraukomis, grįsdamas ieškovės nereikštų išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka reikalavimų vertinimą ir nagrinėjimą ex officio apeliacinėje instancijoje. Kasacinis teismas nurodytoje byloje visų pirma sprendė dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo taikymo žalos atlyginimo kontekste, tačiau ne dėl teismo teisės, remiantis veiksmingumo principo užtikrinimu, ex officio vertinti konkurso sąlygų atitik VPĮ reikalavimams, ieškovei nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas ar pasinaudojimas šia procedūra ieškovei buvo praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas, jai buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą, ar buvo pritaikyta peržiūros procedūra, tačiau ji buvo neveiksminga ar pernelyg suvaržanti ieškovės teises.

3. Dėl netinkamo konkurso sąlygų aiškinimo ir nepagrįsto viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo konstatavimo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir nevertino to, kad kasatorės Viešųjų pirkimų komisija vertino pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (VPĮ 39 straipsnio 7 dalis, konkurso sąlygų 10.1 punktas), bet ne pagal mažiausios kainos kriterijų, suklydo dėl paties perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus, tai lėmė ir klaidingas skundžiamo sprendimo išvadas tiek dėl ginčijamų konkurso sąlygų įtakos galutiniam pirkimo rezultatui, tiek dėl tariamo viešųjų pirkimų tikslo nusipirkti geriausią paslaugą už mažiausią kainą pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo ir nevertino (CPK 185 straipsnis) konkurso sąlygų įtakos galutiniam pirkimo rezultatui, realiai sukeltų padarinių, nesprendė ir nevertino, ar realiai konkursą laimėjusiam pasiūlymui buvo suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas ir ar ginčijamų konkurso sąlygų taikymą galima laikyti viešųjų pirkimų tikslo pažeidimu bei prilyginti esminiam viešųjų pirkimų principų pažeidimui. Kasatorės nuomone, tiekėjų pasiūlymų vertinimas pagal ginčijamas konkurso sąlygas neturėjo įtakos galutiniam konkurso vertinimų rezultatui nustatant konkurso laimėtoją, jis negali būti prilyginamas esminiam viešųjų pirkimų pažeidimui ir lemti su tuo susijusių neigiamų teisinių pasekmių atsiradimo. Kasatorė, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamų konkurso sąlygų įtaka galutiniam konkurso rezultatui yra fakto klausimas, kuris nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, tačiau lėmė netinkamą teisės normų aiškinimą ir taikymą, pateikia teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pasiūlymų vertinimas ekonominio naudingumo vertinime susideda iš šių etapų: 1) kokybės kriterijaus (T) vertinimas (DELFI, UAB, 56,67 balo; UAB Lrytas“ – 23,33 balo); 2) kainos kriterijaus (C) apskaičiavimas (UAB „Lrytas" 40 balų; DELFI, UAB, – 28,7 balo); 3) ekonominio naudingumo (S) apskaičiavimas (DELFI, UAB, – 85,37 balo; UAB Lrytas“ – 63,33 balo). Taigi, netgi ieškovės pasiūlymui pagal „Kainos kriterijų skiriant maksimalų 40 balų įvertinimą, trečiojo asmens pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo skaičiavimą vėlgi būtų pripažįstamas laimėjusiu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė konkurso sąlygas bei VPĮ 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis esminio viešųjų pirkimų pažeidimo nustatymo taisyklėmis, nemotyvavo ir nepagrindė skundžiamo sprendimo išvadų dėl konkurso sąlygų įtakos galutiniam pirkimo rezultatui bei dėl viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo, nepagrįstai sprendė dėl niekinio sandorio padarinių bei alternatyvių sankcijų taikymo.

4. Dėl nepagrįsto kasatorės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (20-1)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo panaikinimo bei alternatyvių sankcijų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino išvestinį ieškovės reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo nepagrįstai konstatuodamas ginčijamų konkurso sąlygų įtaką galutiniam pirkimo rezultatui ir viešųjų pirkimų tikslo pažeidimą, sprendimo panaikinimas taip pat pripažintinas nepagrįstu, priimtu netinkamai aiškinant konkurso sąlygas bei VPĮ nuostatas ir pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas esminio viešųjų pirkimų pažeidimo nustatymo ir vertinimo taisykles. Kasatorės nuomone, naikintinas ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas skirti jai baudą, nes sprendimas dėl VPĮ nustatytų alternatyvių sankcijų taikymo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas nepagrindžiant skiriamos baudos dydžio, nevertinat ir neanalizuojant konkurso sąlygų įtakos galutiniam pirkimo rezultatui.

 

Trečiasis asmuo DELFI, UAB, prisideda prie kasacinio skundo.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Lrytas prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškovės reikalavimų, nenagrinėtų privaloma ikiteismine tvarka. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek įstatymuose yra aiškiai nurodytos išlygos, kada tiekėjas gali ginčyti pirkimo sąlygas prieš tai nepateikęs pretenzijos perkančiajai organizacijai, o teismai gali (privalo) tokius ieškinio reikalavimus nagrinėti: 1) kai yra pažeidžiamas tiekėjo pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principas, t. y. kai perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas lemtų neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, neatsižvelgiant į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); 2) perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos principinės viešųjų pirkimų normos, teisinį kvalifikavimą (jei tokie veiksmai nustatomi) teismai privalo vykdyti ex officio, t. y. tokie pažeidimai privalo būti konstatuojami ne tik tada, kai nesilaikyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, bet ir tuo atveju, jei tokie reikalavimai ieškinyje apskritai nekeliami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Abu šiuos pagrindus bei nurodytą kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas nurodė ginčijamame sprendime. Ieškovės siūloma kaina tariamai yra net dešimt kartų didesnė nei trečiojo asmens, tačiau ši, ieškovės įsitikinimu, pateikta pasinaudojant nesąžiningomis ir neskaidriomis bei klaidinančiomis konkurso sąlygų nuostatomis, tai ieškovei tapo žinoma ir aišku tik po vokų atplėšimo procedūros, o protingas verslininkas, vadovaudamasis konkurso sąlygų nuostatomis, negalėjo ir neturėjo galimybių pastebėti pažeidimų. Ieškovė tik įdėmiai išanalizavusi savo ir trečiojo asmens pasiūlytas kainas nustatė, kad konkurso sąlygų 2 priedo B dalies 1 lentelėje ir 1 priedo 9 punkte pateikiamoje 1 lentelėje nurodytos paslaugos yra nelygiavertės ir sudarė sąlygas trečiajam asmeniui tai iš anksto žinant piktnaudžiauti teikiant pasiūlymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 išaiškinta, kad teismams netaikomi procesiniai apribojimai, aktualūs tiekėjams ikiteisminės ir teisminės ginčų nagrinėjimo stadijų metu (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2, 3 dalys, 4238 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokia teismo teisė ir pareiga grindžiama tuo, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga.

2. Dėl netinkamo konkurso sąlygų aiškinimo ir nepagrįsto viešųjų pirkimų tikslo pažeidimo konstatavimo. Kasacinio skundo argumentai dėl padaryto pažeidimo įtakos galutiniam pirkimo rezultatui galėtų būti teoriškai svarstomi tokiu atveju, jei apeliacinės instancijos teismas būtų konstatavęs tik viešųjų pirkimų tikslo (o ne viešųjų pirkimų principų ir tikslo) pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo ne tik viešųjų pirkimų tikslo, bet ir viešųjų pirkimų principų (konkrečiai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, proporcingumo principų) pažeidimus, tai nutylima kasaciniame skunde, nors tai turi esminę reikšmę neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių prasme, nes toks pažeidimas pagal kasacinio teismo praktiką visada laikomas esminiu. Ieškovė nesutinka ir su kasatorės versija, kad ginčijamos konkurso sąlygos neturėjo įtakos galutiniam pirkimo rezultatui. Jei ieškovė būtų įžvelgusi tai, kad paslaugos, įskaičiuotinos į pasiūlymo kainą, yra nelygiavertės, būtų tikrai pasiūliusi už vienkartines paslaugas labai mažą sumą, o už daugkartines tą pačią, taip jos pasiūlymo kaina būtų buvusi daug mažesnė ne tik apskaičiuojant pasiūlymo kainą, bet ir visos sutarties vertę, todėl kasaciniame skunde pateikti apskaičiavimai akivaizdžiai neįrodo tikrojo ieškovės kaip tiekėjos ekonominio elgesio, kurį ji būtų pasirinkusi, jei konkurso sąlygos būtų buvusios teisėtos. Kita vertus, kasatorės pateikti apskaičiavimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos, kuri tariamai atspindi tikrąją sutarties vertę, yra spekuliatyvūs ir kita prasme nurodyta tik minimali paslaugų apimtis, o faktinė paslaugų apimtis, atitinkamai ir sutarties vertė, gali būti daug didesnė. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime pateikė argumentus tiek dėl alternatyvios sankcijos parinkimo, tiek dėl baudos dydžio, todėl kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

3. Dėl kasatorės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ panaikinimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui pripažinus pirkimo sąlygų nuostatas pažeidžiančiomis VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, kurių pažeidimas pagal nusistovėjusią kasacinę jurisprudenciją prilyginamas imperatyviųjų teisės normų pažeidimui, visais atvejais panaikinami perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti tokių pirkimo sąlygų pagrindu. Tokia pozicija grindžiama ne tik viešojo intereso apsauga, bet ir teisinės valstybės principo turinio sudėtine dalimi principu ex injuria jus non oritur, taigi šis kasacinio skundo argumentas akivaizdžiai nepagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl naujų ieškovės reikalavimų, nenagrinėtų perkančiosios organizacijos ikiteismine tvarka

 

Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

Pretenzijos padavimo termino turinio analizė suponuoja išvadą, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešojo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).

Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji, be kita ko, įtvirtinta ir CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į tai ir remiantis kasacinio teismo praktika, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą sujungtose civilinėse bylose AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, UAB „Pireka, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Tokiam tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann Air Service, C-230/02, ECLI:EU:C:2004:93).

Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje atsispindi šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis, o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą, bylos Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010).

Taigi iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Labochema LT“ v. viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, bylos Nr. e3K-3-362-415/2015).

Dėl nurodyto ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo ir teismo pareigos ex officio spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių sisteminis taikymas suponuoja, kad ir tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.

 

Dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštų reikalavimų nagrinėjimo teisme pagrindo nebuvimo šioje byloje

 

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtomis konkurso „Informacijos apie aplinką kanalo „Grynas.lt“ (arba lygiaverčio) integravimo į jau egzistuojančią interneto svetainę palaikymo ir atnaujinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, šią bylos dalį nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumo principo reikalavimus, pripažino, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtomis ginčo konkurso sąlygas nagrinėtinas ex officio, t. y. pripažino perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą, savo esme anksčiau išdėstyto teisės aiškinimo pagrindu sudarantį teisines prielaidas nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštą reikalavimą.

Kasacinis teismas pripažįsta, kad byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumo principo pažeidimų ir teisinio pagrindo nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštą reikalavimą, nes nėra pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.

Byloje nenustatyta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra, jos taikymas ar pasinaudojimas šia procedūra ieškovei buvo praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovei buvo apribota teisė įgyvendinti pažeistų teisių gynybą ar buvo pritaikyta peržiūros procedūra, tačiau ji buvo neveiksminga, pernelyg suvaržanti ieškovės teises, ir kad iš pirkimo sąlygų uolus, rūpestingas ir pakankamai informuotas tiekėjas negalėjo suprasti jų turinio.

Vertindamas, ar buvo teisinis pagrindas nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje nepareikštą reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo pripažinimo, konstatuojant konkurso sąlygų neatitik viešųjų pirkimų tikslams įsigyti geriausią paslaugą už geriausią kainą, kasacinis teismas sprendžia, kad tokia išvada nepagrįsta dėl netinkamo konkurso sąlygų įvertinimo. Konkurso sąlygose, nustatančiose pasiūlymų vertinimą, nurodoma, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus (konkurso sąlygų 10.1 p.), o ne mažiausios kainos kriterijų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo praktiką aiškinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 53 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija nustato remdamasi įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu. Pagal Teisingumo Teismo praktiką šis sąrašas, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui“ vartojimo, nėra išsamus (žr. sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-368/10, EU:C:2012:284, 84 punktą). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nustatytų principų. Perkančioji organizacija juo labiau turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“ (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą eVigilo, C-538/13, ECLI:EU:C:2015:166).

Pripažįstant perkančiosios organizacijos teisę išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą nepažeidžiant Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nustatytų principų, nesant ginčijamos Konkurso sąlygos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo fakto, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo teisme nagrinėti ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje ieškovės nepareikštą reikalavimą. Ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukta.

 

Dėl nepagrįsto atsakovės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo panaikinimo ir alternatyvių sankcijų taikymo

 

Byloje nustatyta, kad atsakovės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ nebuvo ginčo dalyku ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje. Toks reikalavimas ieškovės pareikštas tik teisme. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino be konkrečių motyvų konstatavęs, kad, pripažinus neteisėtomis konkurso sąlygų 1 priedo 9 punkto 1 lentelės ir 2 priedo B dalies 1 lentelės sąlygas, atsakovės 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ laikytinas pažeidžiančiu VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnis), reikalavimus dėl pirkimo kainos, pasiūlymų vertinimo sąlygų (VPĮ 24, 29 straipsniai). Akivaizdu, kad toks sprendimas yra sprendimo dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis padarinys, nors nenustatęs perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo fakto teismas neturėjo teisinio pagrindo apskritai nagrinėti tokio reikalavimo dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos nesilaikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogišką išvadą dėl aptariamo ieškovės reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo padaręs ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog ieškovė pretenzijos šiuo klausimu atsakovei pateikusi nebuvo, nors tokią galimybę turėjo, taigi nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, šia tvarka jau negalima pasinaudoti, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje šį reikalavimą atmetė.

Siekdamas proceso ekonomiškumo, kasacinis teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), atlikęs perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo fakto vertinimą, konstatuoja, kad nenustatytas akivaizdus galimai teisei priešingas atsakovės elgesys ir šioje ginčo viešųjų pirkimų stadijoje, todėl, įvertinus ir tai, kad panaikinama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintos neteisėtomis konkurso sąlygos, panaikinama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ panaikinimo, o ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama – byla dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ nutraukiama (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

Kadangi byloje nekonstatuota neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, nėra teisinių pagrindų teisiniams padariniams, nustatytiems VPĮ 951 straipsnyje ir 952 straipsnyje, kilti, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl alternatyvių sankcijų Aplinkos ministerijai taikymo panaikinama.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinis teismas patyrė 5,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Kasatorė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už kasacinį skundą ji sumokėjo 216,75 Eur žyminio mokesčio, ši suma priteistina kasatoreiieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“, pakeisti – bylą dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (20-l)-D8-6495 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo“ nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Lrytas (j. a. k. 300781534) atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (j. a. k. 188602370) 216,75 Eur (du šimtus šešiolika Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Lrytas“ (j. a. k. 300781534) 5,09 Eur (penkis Eur 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-436/2011
  • 3K-7-304/2011
  • 3K-7-32/2013
  • 3K-3-350/2010
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos