Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-287-690-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-287-690/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutavusi UAB „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“ 155976332 atsakovas
UAB „Sprendimų medis“ 300114996 atsakovas
UAB „Vespila“ 302545041 atsakovas
"Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" 235238440 atsakovo atstovas
AB „Aksa“ 133502520 Ieškovas
AB „Aksa NT“ 303414493 Ieškovas
Kategorijos:
2.4.2.1. Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.2. Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.4.2. Nuosavybės teisė
2.6.8.11.3. Sutarties ar jos dalies negaliojimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
2.4. Daiktinė teisė
3.3.1.19.4. Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
2.6. Prievolių teisė
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.11. Sutarčių pabaiga
3.3.1.19. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai

Civilinė byla Nr. e3K-3-287-690/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00499-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.6.8.11.3; 3.3.1.19.4.

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės „Aksa“ ir akcinės bendrovės „Aksa NT“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės „Aksa“ ir akcinės bendrovės „Aksa NT“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Energetinės statybos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo bei restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinių kompleksų ir esminių pagrindinių daiktų dalių sampratą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovės prašė pripažinti negaliojančiomis: BUAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ 2010 m. rugsėjo 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl ilgalaikio turto pardavimo; 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“, dėl įrangos perleidimo; 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“; pripažinti, kad AB „Aksa“ įgijo nuosavybės teises į gelžbetonio gamyklą, kaip vientisą turtinį kompleksą, kurį sudaro ieškinyje išvardytas nekilnojamasis turtas; taikyti restituciją – priteisti iš ieškovės AB „Aksa“ atsakovei UAB Vespila“ 86 886 Eur.
  3. Ieškovės nurodė, kad AB „Aksa“ iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo gelžbetonio gamyklą (duomenys neskelbtini), kurią sudaro betono cechas, užpildų sandėlis, cemento sandėlis, trys gamybiniai pastatai, sandėlis, stoginė (toliau ir – Gamykla) ir dalį įrangos, skirtos gelžbetoniui gaminti. Kitą įrangos dalį įsigijo UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“.
  4. Ieškovės tvirtina, kad Gamykla kartu su joje esančia gelžbetonio gaminiams gaminti reikalinga įranga (gelžbetonio bei betono gamybos linijos) sudaro vientisą turtinį kompleksą. Todėl minėtos linijos negalėjo būti parduotos atskirai nuo Gamyklos, o AB „Aksa“, nuosavybės teise įsigijusi Gamyklą, kartu nuosavybės teise įsigijo ir gelžbetonio bei betono gamybos linijas. Be to, Gamykla, gelžbetonio ir betono gamybos linijos yra vienijamos bendros paskirties – gaminti gelžbetonio gaminius, visa įranga yra AB „Aksa“ priklausančiuose Gamyklos kompleksą sudarančiuose pastatuose. Atskyrus gelžbetonio gamybos liniją bei betono gamybos liniją, nebebūtų galima normali gelžbetonio gaminių gamyba, Gamykla nebeveiktų. Gelžbetonio ir betono gamybos linijos yra esminė pagrindinio daikto dalis, ši įranga neturi savarankiškos funkcinės paskirties ir negali būti naudojama be pagrindinio daikto – Gamyklos. Ieškovės prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovių sudarytus sandorius, nes jais neteisėtai išskaidytas vientisas turtinis kompleksas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė BUAB „Energetinės statybos projektai“ vykdė gelžbetonio gaminių gamybą. Gelžbetonio gamyklos kompleksą sudarančius pastatus, taip pat dalį gelžbetonio gamybai reikalingos įrangos BUAB „Energetinės statybos projektai“ valdė ir naudojosi jais pagal lizingo sutartis, sudarytas su UAB „Swedbank lizingas“. Kitą įrangos dalį minėta bendrovė nusipirko iš UAB „Kemek engineering“ ir „Elematic OY ab.“
  3. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi BUAB „Energetinės statybos projektai“ iškėlė bankroto bylą. Pagal 2010 m. gegužės 22 d. sutartį BUAB „Energetinės statybos projektai“ gelžbetonio ir betono gamybos linijas pardavė atsakovei UAB „Vespila“. UAB „Swedbank lizingas“, nutraukęs su BUAB „Energetinės statybos projektai“ sudarytas lizingo sutartis, pagal 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis Gamyklą ir dalį gelžbetonio gamybos linijos pardavė ieškovei AB „Aksa“. Atsakovė UAB „Vespila“ pagal 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pardavė atsakovei UAB „Sprendimų medis“ dalį gelžbetonio gamybos linijos, o 2014 m. rugpjūčio 6 d. pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pardavė dalį betono gamybos linijos.
  4. Teismas nurodė, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos funkciniu ryšiu yra susijusios su Gamykla, nes šios linijos sumontuotos Gamyklos pastatuose ir naudojamos joje vykdomai veiklai plėtoti – gelžbetonio gaminiams gaminti. Tačiau šis funkcinis ryšys, teismo vertinimu, nėra neatskiriamas ir nuolatinis, kad būtų pagrindas gelžbetonio ir betono gamybos linijas pripažinti Gamyklos, kaip vientiso turtinio komplekso, dalimi ar esmine dalimi. Gamyklos kompleksą sudarantys pastatai buvo pastatyti 1978–1983 m., formavimo cechas, kuriame sumontuota gelžbetonio gamybos linija, – 1983 m., o betono cechas, kuriame sumontuota betono gamybos linija, – 1980 m. Gelžbetonio ir betono gamybos linijos įsigytos ir sumontuotos 2007 m.
  5. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Zverevas paaiškino, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos yra standartiniai įrenginiai, kurie gali būti panaudoti bet kurioje kitoje gelžbetoninius gaminius gaminančioje įmonėje. Tai patvirtino ir liudytojas K. A. P.. Teismas sprendė, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos nebuvo pritaikytos būtent Gamyklai, nebuvo įmontuotos jos statybos metu, todėl gali būti bet kada pakeistos kitomis standartinėmis linijomis. Iš 2016 m. vasario 25 d. Ž. Rudžionio išvados ir 2016 m. gruodžio 27 d. S. Zverevo išvados bei kitų įrodymų teismas nustatė, kad betono ceche, be betono gamybos linijos, veikia kita, nepriklausoma, senesnė neautomatizuota betono gamybos linija. Byloje taip pat nustatyta, kad formavimo ceche yra penkios atskiros (nepriklausomos viena nuo kitos) gelžbetoninių gaminių gamybos linijos. Todėl gelžbetonio gaminiai gali būti gaminami ir nesant betono bei gelžbetonio gamybos linijų, t. y. naudojant senąją betono gamybos liniją ir kitas gelžbetonio gamybos linijas.
  6. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos gali būti išmontuotos ir pakeistos kitomis. Teismas, vertindamas įrangos išmontavimo ir jos kainos santykį, nurodė, kad atsižvelgtina ne tik į 2010 m. rugsėjo 22 d. sutartyje nurodytą įrangos kainą (86 886 Eur (300 000 Lt), bet ir į jos kainą, nurodytą 2014 m. liepos 25 d. bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. sutartyse, pagal kurias dalis gelžbetonio gamybos linijos ir dalis betono gamybos linijos buvo parduotos už bendrą (231 696 Eur) 800 000 Lt sumą. Be to, įranga priklauso UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“, todėl jos išmontavimo išlaidas turėtų prisiimti šios įmonės, o ne AB „Aksa“.
  7. Teismas nesutiko su ieškovėmis, kad atsakovės, įsigydamos gelžbetonio ir betono gamybos linijas, buvo nesąžiningos. Teismas nurodė, kad panašūs UAB „Aksa Holdingas“ (su ieškovėmis susijusios įmonės) argumentai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-441-565/2015) buvo atmesti, nurodant, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sutartimi buvo parduotos BUAB „Energetinės statybos projektai“ vardu veikiant bankroto administratoriui. Sprendimą dėl įrangos pardavimo priėmė BUAB „Energetinės statybos projektai“ kreditorių komitetas, tarp kurio narių ir atsakovų nėra jokių sąsajų. Nesant pagrindo gelžbetonio ir betono gamybos linijas pripažinti Gamyklos, kaip vientiso turtinio komplekso, dalimi ar esmine Gamyklos dalimi, teismas ieškinį atmetė.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
  9. Teisėjų kolegija papildomai nustatė, kad 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog AB „Aksa“ kaip pirkėjai yra žinoma įsigyjamo turto kokybė, komplektiškumas, taip pat ši bendrovė pareiškia, kad neturi ir neturės pretenzijų dėl turto kokybės ir komplektiškumo. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, ieškovei AB „Aksa“ buvo žinoma jai perduodamos įrangos sudėtis ir komplektiškumas, t. y. jai buvo žinoma, kad į įsigyjamą kilnojamąjį turtą neįeina gelžbetonio ir betono gaminių linijos. Ieškovė AB „Aksa“ nuosavybės teises įgijo tik į minėtuose perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (dalį įrangos), o ne į visus kilnojamuosius daiktus Gamyklos patalpose. Ieškovė AB „Aksa“ Gamyklos kaip turto komplekso neįsigijo.
  10. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. Zverevas ir jo atlikta ekspertizė taip pat patvirtino, kad Gamykloje esančių statinių ir įrenginių visuma, skirta betoniniams ir gelžbetoniniams gaminiams gaminti, nesudaro vientiso turtinio komplekso. Ekspertas nurodė, kad ginčo įranga nėra vienetinis (unikalus) produktas, kuris tinka tik šiai Gamyklai, nes ginčo įrenginius galima sumontuoti ir kitoje gamykloje gaminant analogišką produkciją. Be to, be ginčo įrangos, Gamykloje yra ir kita betoninių gaminių gamybos įranga. Ieškovės eksperto S. Zverevo išvadų neginčijo. Be to, teismo posėdyje apklaustas Ž. Rudžionis paaiškino, kad ginčo įrangą galima pakeisti, ir patvirtino, kad Gamykloje, be ginčo įrangos, taip pat yra veikianti betono gamybos linija. Taigi minėti specialistai patvirtino, kad Gamykloje, be ginčo įrangos, yra dar vienas betono paruošimo kompleksas, priklausantis ieškovėms. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad be ginčo įrangos Gamyklos veikla nenutrūktų ir Gamykla galėtų toliau funkcionuoti.
  11. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo įranga negali būti laikoma antraeiliu daiktu, nes ji nėra skirta nuolat tarnauti Gamyklos statiniams ir savo savybėmis nėra nuolat susijusi su konkrečiais pastatais. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti specialistai S. Zverevas bei Ž. Rudžionis. Ginčo įranga yra standartinė ir gali būti panaudota bet kurioje kitoje gelžbetoninius gaminius gaminančioje įmonėje. Tai patvirtina ir į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 10 d. jungtinės veiklos sutartis, sudaryta UAB „Sprendimų medis“ ir UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“, pagal kurią UAB „Sprendimų medis“ įsipareigojo jai priklausančias gelžbetonio ir betono gamybos linijas (ginčo įrangą) perkelti į UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ gamyklą bendrai veiklai plėtoti – betono ir gelžbetonio gaminiams gaminti. Taigi ginčo įranga civilinėje apyvartoje gali būti naudojama ir atskirai.
  12. Vien dėl to, kad ginčo įranga yra viename iš Gamyklos statinių ir yra naudojama, ji netampa antraeiliu daiktu, t. y. esmine pagrindinio daikto dalimi. Taip pat atsižvelgtina ir į Gamyklos statinių pastatymo metų bei ginčo įrangos įrengimo metų skirtingumą. Pastatai pastatyti 1978–1983 metais, o ginčo įranga sumontuota 2007–2008 metais, t. y. Gamyklos pastatai (nekilnojamasis turtas) pagal savo paskirtį galėjo funkcionuoti ir funkcionavo ir be ginčo įrangos. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčo įranga funkciškai ir fiziškai yra neatskiriama nuo statinių, kuriuose ji sumontuota. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo ginčo įrangą kvalifikuoti kaip esminę pagrindinio daikto – Gamyklos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnis), todėl konstatavo, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos galėjo būti savarankiškas civilinių teisių objektas, o atsakovės UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ galėjo įgyti nuosavybės teises į šį turtą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, aiškindami CK 1.110 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 ir 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016). Paminėtose civilinėse bylose kasacinis teismas išaiškino, kad pagrindas daiktų visumą laikyti vientisu turtiniu kompleksu yra tada, kai: daiktų visumą sieja bendra ūkinė paskirtis; daiktų visumą sieja bendras funkcinis ryšys; atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas arba jo vertė sumažėtų; atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, tai reikštų dalies arba viso turtinio komplekso likvidavimą. Siekiant įvertinti, ar teismai tinkamai taikė CK 1.110 straipsnio 2 dalį, būtina atsižvelgti į teismų nustatytas ir šalių neginčytas faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad: Gamykloje šiuo metu yra faktiškai vykdoma gelžbetonio gaminių gamyba; Gamykloje esantys statiniai yra naudojami ieškovių; Gamyklos kompleksą sudarančių statinių paskirtis įtvirtinta Nekilnojamojo turto registre; tiek ieškovėms priklausanti ir naudojama įranga, tiek ginčo įranga vienijama bendros ūkinės paskirties – ji skirta gelžbetonio gaminių gamybai; ginčo įranga yra sumontuota Gamyklos komplekse ir yra integruota į pastatus; visi daiktai (statiniai ir įranga) yra sujungti ir fiziškai – betono gamybos linija yra betono ceche, o gelžbetonio gaminių gamybos linija yra armatūriniame ceche; ginčo įrangos išmontavimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalautų statinių rekonstrukcijos bei sustabdytų gamyklos veiklą; atskyrus ginčo įrangą, nebūtų galima normali gelžbetonio gaminių gamyba (būtų gaminamas ne visas betono gaminių asortimentas, mažėtų gamybos našumas). Byloje buvo nustatyta ir šalys neginčijo, kad visa Gamykloje esanti įranga sudaro vientisą gamybinę-technologinę grandinę. Teismai nevertino Gamykloje esančios betono ir gelžbetonio gaminių gamybos įrangos kaip turtinio komplekso tarpusavio sąsajumo ir vientisumo. Gelžbetonio gamyklą ir joje esančią įrangą sieja bendra ūkinė paskirtis, nuolatinis funkcinis bei fizinis ryšys, o išardžius dalį įrenginių Gelžbetonio gamykla normaliai neveiktų. Teismai esminę reikšmę skyrė faktui, kad daiktai gali būti atskirti ir panaudoti kitur.
    2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl CK 4.15 straipsnio taikymo iš aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Teismai neįvertino, kad įrangą ir statinius sieja neatskiriamas ir nuolatinis funkcinis ryšys, ginčo įranga savo savybėmis nuolat susijusi su konkrečiais pastatais; ginčo įranga neturi savarankiškos paskirties, nes skirta gelžbetonio gamyklos veiklai. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai laikėsi iš esmės analogiškų argumentų tiek taikydami CK 1.110 straipsnio 2 dalį, tiek CK 4.15 straipsnį, tačiau šios normos pagal savo esmę yra skirtingos ir reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Teismai, taikydami CK 4.15 straipsnį, esminę reikšmę suteikė kriterijams, kurių pagal kasacinio teismo praktiką apskritai nereikia vertinti. Kasacinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010 išaiškino, kad nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktas gali būti panaudotas atskirai juos išardžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010 išaiškinta, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui. Vadinasi, teismai, netinkamai taikydami CK 4.15 straipsnį, „įteisino“ iš esmės neteisėtą sandorį ir formuoja naują praktiką, kai minėtas straipsnis bus netaikomas dėl to, jog antraeilį daiktą bus galima panaudoti su kitu pagrindiniu daiktu.
    3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio reikalavimus, kadangi dėl vieno iš sandorių negaliojimo pagrindo apskritai nepasisakė. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės dėl to, kad atsakovės UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ pasinaudojo susiklosčiusias teisine situacija bei sąmoningai išskaidė turtinį kompleksą – Gamyklą, siekdamos apsunkinti būsimo savininko teises ir galimybę naudotis turtiniu kompleksu. Tokiais veiksmais atsakovės siekia nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnyti, daro spaudimą ieškovių veiklai, reikalauja įrangą nupirkti už nepagrįstai didelę kainą. Lietuvos apeliacinis teismas nevertino atsakovių UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ nesąžiningumo ir galimo piktnaudžiavimo teise, nepasisakė dėl šio savarankiško reikalavimo ir sandorio negaliojimo pagrindo, todėl ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota (pažeista imperatyvioji įstatymo nuostata).
  2. Atsakovė UAB „Vespila“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 1.110 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl pagrįstai nustatė, kad įranga ir ieškovių valdomo turto visuma nesudaro vientiso turtinio komplekso. Ieškovių nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kelti teisiniai klausimai ir šioje byloje sprendžiamas teisės klausimas yra skirtingi, akivaizdžiai skiriasi ir faktinės aplinkybės, be to, ieškovės iš kasacinio teismo nutarčių selektyviai išrinko tik tuos teismo išaiškinimus, kurie yra naudingi ieškovėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009 tvenkiniai ir elektros tinklų įrenginiai kasacinio teismo buvo pripažinti turtiniu kompleksu pagal CK straipsnio 2 dalį todėl, kad atskiri tvenkiniai, pastotė Nekilnojamojo turto registre nebuvo identifikuoti kaip atskiri turtiniai objektai. Nagrinėjamu atveju Gamyklos statiniai, kuriuos sudaro įvairus nekilnojamasis turtas (cechas, sandėliai, stoginė, kiti pastatai), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai objektai. Kasacinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 šilumos ūkio turtas buvo pripažintas turtiniu kompleksu pagal CK 1.110 straipsnio 2 dalį dėl to, kad be modernizacijos metu naujai sukurtų objektų šilumos ūkio sistema negalėtų būti naudojama šilumai gaminti ir tiekti šilumos vartotojams. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad betono ir gelžbetonio produktai Gamyklos pastatuose buvo gaminami ir iki sumontuojant ginčo įrangą ir gali būti gaminami išmontavus ginčo įrangą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 teismas konstatavo, kad pagal modernizavimo sutartį sumontuotas turtas – rezervinės kuro atsargos ir karšto vandens apskaitos skaitikliai – sudaro vientisą būtiną kompleksą su turtu, reikalingu nepertraukiamam šilumos energijos tiekimui vykdyti, kadangi be jų (modernizacijos metu sukurto turto) negalima tinkamai vykdyti šilumos tiekimo veiklos. Šioje byloje teismai byloje pagal surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus nustatė, kad ieškovei AB „Aksa NT nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose betono ir gelžbetonio produktai gali būti gaminami ir be ginčo įrangos.
    2. Ieškovės kasaciniame skunde iškraipo aplinkybes, tvirtindamos, kad jos šalių nebuvo ginčytos. Pvz., kasaciniame skunde teigiama, kad Gamykloje esantys statiniai yra naudojami ieškovių. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Vespila dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paneigė, jog ieškovė AB „Aksa betono ir gelžbetonio gaminiams gaminti naudoja pastatąarmatūrinį cechą, šis statinys dar nuo 2015 m. gegužės 11 d. yra išnuomotas naudotis trečiajam asmeniui UAB „Impetro. Ieškovės klaidina teismą, nurodydamos, kad ginčo gelžbetonio gaminių gamybos linija yra armatūriniame ceche – ši įrangos dalis yra gamybiniame pastate, kuris ieškovių pateiktame žemės sklypo plane su paaiškinimais pavadintas formavimo cechu. Galiausiai ieškovės pačios sau prieštarauja teigdamos, kad, atskyrus ginčo įrangą, nebūtų galima normali gelžbetonio gaminių gamyba, nes ieškinyje jos įrodinėjo, kad be kurios nors ginčo įrangos dalies gamybos veikla taptų neįmanoma.
    3. Ieškovės nurodo, kad teismai nukrypo nuo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010 kasacinio teismo suformuotų CK 4.15 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių, tačiau nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės visiškai skiriasi. Minėtoje nutartyje buvo keliamas klausimas dėl Nekilnojamojo turto registre atskirai identifikuotų inžinerinių tinklų pripažinimo daugiabučio gyvenamojo namo dalimi.
    4. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai įrangą laikė savarankišku nuosavybės teisės objektu ir įrangos nepripažino ieškovių valdomo turto visumos dalimi, nes jau vien tai, kad ieškovė AB „Aksa nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą iš UAB „Swedbank lizingasįsigijo kaip atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus, įrodo, kad įranga yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas.
    5. Teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio, o atsakovės, sudarydamos sandorius, veikė sąžiningai. Pirma, priimdamas procesinį sprendimą teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Antra, CPK 270 straipsnis netaikomas vertinant apeliacinės instancijos nutarties turinį. Tarp šalių vykstančiuose ginčuose turėtų būti konstatuojamas būtent ieškovės AB „Aksa nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas teise, nes, pvz., civilinės bylos Nr. 2-15-844/2018 nagrinėjimo pradžioje 2014–2015 metais AB „Aksa apskritai neigė naudojimąsi įranga ir tvirtino ateityje neketinanti ja naudotis. Be to, ieškovė AB „Aksa“ jau dvejus su puse metų nevykdo įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kurioje buvo pritaikytas draudimas jai savo veikloje naudotis atsakovei UAB „Vespila“ priklausančia įrangos dalimi. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 skyrė AB „Aksa“ vadovui 150 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, tačiau AB „Aksa“ ir toliau nevykdo minėtos teismo nutarties.
  3. Atsakovė UAB „Sprendimų medis“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vertinant, ar buvo nukrypta nuo ieškovių nurodytos kasacinio teismo praktikos, būtina atsižvelgti į šios bylos ir kasaciniame skunde minimų civilinių bylų aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009 spręsdamas klausimą dėl daiktų priskyrimo turtiniam kompleksui nustatė, kad ginčo tvenkiniai yra įrašyti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas ir jų priklausiniu nurodyta elektros pastotė (elektros oro linija), skirta žuvų veisimo ir auginimo funkcijai užtikrinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dalies turtinio komplekso perleidimas reikštų jo dalinį ar visišką likvidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti į ginčo turto – šilumos ūkio – pobūdį, kuris vertintinas kaip vienas turtinis kompleksas, iš kurio eliminavus nors vieną dalį nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams. Kasacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 išaiškino, kad būtina atsižvelgti į sutarties ir ja sulygtų investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo, pertvarkymo ir naujai sukurtų objektų specifiką – modernizavimo ir turto nuomos sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Ukmergės rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, būtinu tinkamai tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono gyventojams: investicijų pagrindu atlikti šio turto pagerinimai ir naujai sukurti objektai taip pat laikytini turtiniu kompleksu CK 1.110 straipsnio 2 dalies prasme. Kaip matyti, minėtose kasacinėse nutartyse daiktų priskyrimas turtiniam kompleksui pagal CK 1.110 straipsnį susietas su tuo, kad pagal faktines aplinkybes daiktų atskyrimas reikštų turtinio komplekso dalinį ar visišką likvidavimą arba atskyrus tokius daiktus būtų visiškai sutrikdyta turtinio komplekso pagrindinė funkcija (jis nefunkcionuotų).
    2. Kai kurias aplinkybes ieškovės kasaciniame skunde pateikia netiksliai. Priešingai nei teigia ieškovės, byloje pateiktame VĮ Registrų centro išraše nėra nurodyta, kad statinių paskirtis yra gelžbetonio gaminių gamybos komercinė veikla. Registre prie „daikto pagrindinė naudojimo paskirtis“ pažymėtos tokios paskirtys: „gamybos, pramonės“. „sandėliavimo“, „paslaugų“. „administracinė“ ir „pagalbinio ūkio“. Pažymėtina, kad tiek ieškovėms priklausanti įranga, tiek ginčo įranga nėra vientisa ir nėra skirta tik vienam gaminiui pagaminti, kaip teigia ieškovės. Apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad ekspertas S. Zverevas ir jo atlikta ekspertizė patvirtina, jog Gamykloje esančių statinių ir įrenginių visuma, skirta betoniniams ir gelžbetoniniams gaminiams gaminti, nesudaro vientiso turtinio komplekso. Ieškovių teigimu, ginčo įranga yra neva integruota į ieškovėms priklausančius pastatus bei išmontavimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalautų statinių rekonstrukcijos bei sustabdytų gamybos veiklą. Tai visiškai nepagrįsti teiginiai, kurie buvo paneigti byloje surinkta įrodymų visuma. Ieškovės teigia, kad atskyrus ginčo įrangą nebūtų galima normali gelžbetonio gaminių gamyba, sumažėtų asortimentas ir gamybos našumas. Tokie teiginiai nepagrįsti, šiuo atveju reikėtų vadovautis jau nustatyta ir įrodymais pagrista aplinkybe, kad ir be ginčo įrangos Gamyklos veikla nenutrūktų ir Gamykla galėtų toliau funkcionuoti, t. y. gelžbetonio gaminiai gali būti gaminami ir nesant gelžbetonio bei betono gamybos linijų. Įrodymų visuma patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ginčo įranga nėra skirta nuolat tarnauti Gamyklos statiniams ir savo savybėmis nėra nuolat susijusi su konkrečiais pastatais.
    3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neva nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl CK 1.110 straipsnio 2 dalies taikymo. Tokie teiginiai yra klaidinantys, nes apeliacinės instancijos teismai labai aiškiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog gelžbetonio ir betono gamybos linijos su Gamykla funkciniu ryšiu yra susijusios, tačiau sprendė, kad šis funkcinis ryšys nėra neatskiriamas ir nuolatinis, kad būtų pagrindas gelžbetonio ir betono gamybos linijas pripažinti Gamyklos kaip vientiso turtinio komplekso dalimi. Teismai nurodė, kad konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Toks Lietuvos apeliacinio teismo aiškinimas visiškai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).
    4. Nagrinėjamu atveju ginčo įranga neatitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtinto kriterijaus – neatskiriamo funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu. Daikto naudojimas – tai gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia jo ekonominis reikšmingumas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškovė naudojasi ginčo įranga ir gauna iš to ekonominę naudą (pajamas ir pelną), tačiau vien naudojimo nepakanka, nes daiktas turi nuolat tarnauti pagrindiniam. Jau nuo 2004 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto ir vien dėl naudojimo jis netampa priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Tarnavimas reiškia, jog daiktas turi nuolat tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Pvz., buto terasa yra skirta nuolat tarnauti pagrindiniam daiktui – butui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1674-467/2015), gręžinys, požeminėmis komunikacijomis sujungtas su vandens bokštu, yra skirtas nuolat tarnauti pastarajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008), daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt. skirtos tarnauti namui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013), šilumos ūkio įrenginiai yra būtini šilumos energijai tinkamai tiekti (gyventojų poreikiams tenkinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016), daugiabučio namo inžinerinė įranga skirta vandeniui, elektrai tiekti ir nuotekoms šalinti – gyventojų poreikiams tenkinti (energijai gauti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Svarbu ir tai, kad pati ieškovė nelaikė ginčo įrangos turtiniu kompleksu su statiniais, nes pirko juos pagal skirtingas sutartis ir kainas.
    5. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovių motyvų apie atsakovių tariamą nesąžiningumą, todėl pažeidė CPK 270 straipsnį. Šis ieškovių teiginys deklaratyvus. Pažymėtina, kad tokius pačius argumentus dėl tariamo atsakovių nesąžiningumo Lietuvos apeliacinis teismas aptarė 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-761-178/2015, t. y. laikė juos nepagrįstais ir atmetė. Todėl nėra pagrindo abejoti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir ją revizuoti, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo (CK 1.2 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei teismo precedento doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Ieškovės nepagrįstai teigia, kad atsakovės nesiekia pasiimti ginčo įrangos iš ieškovių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė UAB „Sprendimų medis“ dėl ginčo įrangos išreikalavimo yra pareiškusi ieškinį, kuriuo reikalauja jai nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą išreikalauti iš neteisėto ieškovės AB „Aksa“ valdymo, nes ši šią ginčo įrangą valdo ir naudoja be teisėto pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV . Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CK 1.110 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo

 

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtose bylose pateikto teisės aiškinimo taisyklių taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimą ir atitinkamos teisės normos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016, 9 punktas; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 31 punktas).
  2. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad kai kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kasacijos pagrindu, kasaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, jog teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde keliamu teisės klausimu, jame turi būti nurodytos ne tik konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, jose pateikti išaiškinimai aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįstas galėjimas jomis remtis nagrinėjamoje byloje, nurodomas kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos konkrečių faktinių aplinkybių esminis panašumas (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  3. Ieškovės, ginčydamos teismų išvadas ir teigdamos, kad šios prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės kompleksą kaip civilinių teisių objektą, aiškinimo ir taikymo, kasaciniame skunde iš esmės nurodo atitinkamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir cituoja jose pateiktus teisės aiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016), tačiau nepateikia teisinių bei faktinių argumentų, kad nurodomos nutartys turi teismo precedento galią šioje byloje ir todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nukrypus nuo nurodomų kasacinio teismo išaiškinimų. Dėl to konstatuotina, kad tokie kasacinio teiginiai yra neargumentuoti, nepagrindžiantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
  4. Turtiniu kompleksu kaip civilinių teisių objektu laikoma bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ir nuolatiniu ryšiu turi būti susiję taip, kad, nesant kurio nors iš susidedančių daiktų ar atskyrus, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė. Tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2009 tvenkinius ir elektros tinklų įrenginius pripažino turtiniu kompleksu, nes atskiri turtiniai objektai nebuvo identifikuoti kaip atskiri turtiniai objektai, be to, tvenkinių kaip atskiro nekilnojamojo daikto priklausiniu buvo nurodyta oro linija ir buvo nustatyta, jog nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų atskyrimas reikštų turtinio komplekso dalinį ar visišką likvidavimą. Tuo tarpu šioje byloje Gamykla kaip nekilnojamojo turto objektas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas (pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1–2.1.8 punktuose nurodyti daiktai), o ginčo objektu esanti įranga nėra Nekilnojamojo turto registre identifikuota ar nurodyta kaip statinio priklausinys.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 Ukmergės rajono šilumos ūkis pripažintas turtiniu kompleksu dėl to, kad modernizacijos metu naujai sukurtų objektų šilumos ūkio sistema negalėtų būti naudojama šilumai gaminti ir tiekti šilumos vartotojams. Tuo tarpu nors nagrinėjamoje byloje teismai ir nustatė, kad gelžbetonio ir betono gamybos linijos yra sumontuotos Gamyklos patalpose ir naudojamos gelžbetonio gaminiams gaminti, yra funkciniu ryšiu susijusios su Gamykla, tačiau kartu teismai nustatė, jog betono ir gelžbetonio gaminiai buvo gaminami iki šios įrangos sumontavimo ir gali būti gaminami išmontavus ginčo įrangą, nes ši įmonės bankroto procedūroje buvo išskirta kaip ilgalaikis nekilnojamasis turtas ir pardavinėjama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensavimoturto operatoriaus investicijų pagrindu pagerintą ar naujai sukurtą turtą, kuris buvo perduotas šilumos ūkio įmonėms, nes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 išsprendus klausimą dėl sutarčių nutraukimo, nebuvo išspręstas investicijų kompensavimo klausimas. Byloje buvo nustatyta, kad šilumos ūkio turtas ir pagerinimai laikytini turtiniu kompleksu, nes jo visuma užtikrina tinkamą šilumos energijos tiekimą Ukmergės rajono gyventojams, t. y. ši visuma yra susijusi su viešojo intereso gynimu.
  8. Taigi, kaip matyti iš nutarties 2426 punktuose nurodytų kasacinio teismo nutarčių, šiose nutartyse nurodyti objektai priskirti turtiniam kompleksui pagal CK 1.110 straipsnį 2 dalį, nes pagal bylose nustatytas faktines aplinkybes daiktų atskyrimas reikštų turtinio komplekso dalinį ar visišką likvidavimą arba atskyrus tuos daiktus būtų visiškai sutrikdyta turtinio komplekso veikla. Paminėtose bylose nurodytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, nuo kurių priklauso tai, ar CK 1.110 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl turtinio komplekso yra taikomos.
  9. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  10. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, pagal byloje pateiktus duomenis nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad Gamyklos kompleksą sudarantys pastatai buvo pastatyti 1978–1983 m., formavimo cechas, kuriame sumontuota gelžbetonio gamybos linija, – 1983 m., o betono cechas, kuriame sumontuota betono gamybos linija, – 1980 m.; gelžbetonio ir betono gamybos linijos įsigytos ir sumontuotos 2007 m.; gelžbetonio ir betono gamybos linijos yra standartiniai įrenginiai, kurie gali būti panaudoti bet kurioje kitoje gelžbetonio gaminius gaminančioje įmonėje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovės kasaciniame skunde ir nurodo, jog ginčo įrangos išmontavimas yra sudėtingas procesas, tačiau iš esmės šio proceso galimumo nekvestionuoja. Iš minėtų teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad teismai tyrė ir vertino Gamykloje esančių įrenginių bei Gamyklos vientisumą ir sąsajumą. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ginčo įranga šiuo metu nėra neatskiriama nuo Gamyklos pastatų, ji negali būti siejama nuolatiniu funkciniu ryšiu su pastatais, kadangi Gamykla ir toliau galėtų veikti be ginčo įrangos. VĮ Registrų centro išraše nėra nurodoma, kad statiniai yra skirti išimtinai gelžbetonio gaminių gamybos komercinei veiklai plėtoti, nes didžioji dalis ieškovės AB „Aksa“ įsigytų ir vėliau perduotų ieškovei AB „Aksa NT“ statinių paskirtis yra „gamybos priemonės“, o likusiųjų – „sandėliavimo“, ir teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog Gamyklos pastatai gali būti pritaikyti išimtinai tik gelžbetonio gaminiams gaminti. Teismai nustatė, kad Gamykloje, be ginčo įrangos, yra dar vienas betono paruošimo komplektas, šis gali toliau funkcionuoti ir dėl to gamyklos veikla nenutrūktų.
  12. Pažymėtina, kad turtinio komplekso pripažinimą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.
  13. Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Energetinės statybos projektai“ gelžbetonio ir betono gamybos linijas pardavė atsakovei UAB „Vespila“. UAB „Swedbank lizingas“, nutraukusi su BUAB „Energetinės statybos projektai“ sudarytas lizingo sutartis, pagal 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis Gamyklą ir dalį gelžbetonio gamybos linijos pardavė ieškovei AB „Aksa“. Atsakovė UAB „Vespila“ pagal 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pardavė atsakovei UAB „Sprendimų medis“ dalį gelžbetonio gamybos linijos, o 2014 m. rugpjūčio 6 d. pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pardavė dalį betono gamybos linijos.
  14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktine ir teisine prasme reikšmingą aplinkybę, konstatuoja, kad ginčo įrenginiai nurodytų sandorių sudarymo metu negalėjo būti siejami nuolatiniu funkciniu ryšiu su Gamyklos pastatais ir nesudarė vientiso turtinio komplekso, nes dėl šių gelžbetonio ir betono gamybos linijų kaip ilgalaikių kilnojamųjų daiktų pardavimo tvarkos ir kainos 2009–2010 metais buvo priimti, laikantis Įmonių bankroto įstatymo reikalavimų, atitinkami BUAB Energetikos statybos projektai“ kreditorių komiteto nutarimai. Šie kreditorių komiteto nutarimai nebuvo ginčijami ar nuginčyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-761-178/2015) ir jų pagrindu gelžbetonio ir betono gamybos linijos buvo parduodamos kaip atskiri nekilnojamieji objektai dar iki 2014 m. gegužės 27 d. Gamyklos pastatų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tuo metu kreditoriams, tarp ir ieškovei UAB „Aksa“, nekilo klausimo dėl Gamyklos nekilnojamojo turto pardavimo atskirai nuo įmonės pastatų.
  15. UAB Swedbank lizingasatstovai, turintys didžiausią kreditorių reikalavimo teisę, balsavo už nurodytų gelžbetonio ir betono gamybos linijų kaip ilgalaikio kilnojamojo daikto pardavi. Taigi darytina išvada, kad UAB „Swedbank lizingas“ jau 2010 m. tapo žinoma, jog ginčo įrenginiai buvo parduoti UAB „Vespila“, o gautos lėšos panaudotos įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti, taigi UAB „Swedbank lizingas“ pastatų pardavimo metu 2014 metais turėjo būti žinoma, kad nurodyti įrenginiai yra UAB Vespila“ nuosavybė. Vykdant įmonės bankroto procedūrą klausimas dėl Gamyklos kaip turtinio komplekso nedalumo nebuvo keliamas, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas ir paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Aksa holdingas“ ieškinį atsakovėms BUAB Energetikos statybos projektai“, UAB „Vespila ir UAB „Sprendimų medis“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir sandorių panaikinimo.
  16. Ieškovė AB „Aksa“ Gamyklai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir dalį kilnojamojo turto įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismai nustatė, kad 2014 m. gegužės 27 d. perdavimopriėmimo aktu UAB „Swedbank lizingas“ perdavė AB „Aksa“ nekilnojamąjį turtą, išvardytą akto 1.1.1.8. papunkčiuose (pastatą cechą, pastatą užpildų sandėlį, pastatą cemento sandėlį, 3 pastatus gamybinius sandėlius, pastatą sandėlį, pastatą stoginę), o kitu perdavimo aktu perdavė kilnojamąjį turtą (įrangą), tačiau ginčo gelžbetonio ir betono gamybos linijos nebuvo perduotos. Be to, akto 1.2 punkte pirkėjas patvirtino, kad neturi ir neturės pretenzijų dėl turto kokybės ir komplektiškumo, ir tai leido teismams padaryti išvadą, jog į ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą neįėjo gelžbetonio ir betono gamybos linijos; ieškovė įsigijo Gamyklos nekilnojamąjį turtą ir dalį kilnojamojo turto, o ne Gamyklą kaip turtinį kompleksą. Tai, kad Gamykla kaip statiniai buvo parduodama be ginčo įrangos, kaip jau minėta nutarties 34 punkte, buvo žinoma ir pardavėjai UAB Swedbank lizingas“, nes ji dalyvavo kreditorių komitetui priimant nutarimus dėl ginčo įrangos pardavimo UAB „Vespila“. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės bei ieškovių veiksmai patvirtina, kad jos nelaikė iš UAB „Swedank lizingas“ įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto turtiniu kompleksu, kadangi ieškovė AB „Aksa“ 2014 m. perleido nekilnojamąjį turtą AB „Aksa NT“, o kilnojamasis turtas liko jai, t. y. pačios ieškovės Gamyklos turtą išskaidė ir pasidalijo kaip atskirus objektus, nors buvo teigiama, kad tai yra vientisas turtinis kompleksas, susietas tarpusavio sąsajumu ir vientisumu.
  17. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės neturėjo teisinio lūkesčio įsigyti būtent turtinį kompleksą kartu su ginčo įranga, nes, kaip matyti iš pirkimopardavimo sutarties, buvo įsigytas individualizuotas nekilnojamasis turtas, o atskiri nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kilnojamojo turto objektai pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įvardyti ir tik dalis perduota priėmimo–perdavimo aktu. Tačiau, kaip įvertinę faktines aplinkybes pagrįstai konstatavo teismai, ieškovės siekė įsigyti ir įsigijo ne vientisą turtinį objektą, o sutartyje konkrečiai identifikuotus nekilnojamojo turto objektus bei konkrečius kilnojamuosius daiktus, t. y., dalį įrangos, įvardytos priėmimo–perdavimo akte, tarp kurių, kaip nustatė teismai, nebuvo ginčo gelžbetonio gamybos įrangos bei betono gamybos įrangos. Šios teismų išvados padarytos įvertintinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių suformuluotų CPK 176185 straipsniuose.
  18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šioje byloje tinkamai taikė ir aiškino CK 1.110 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl vientiso turtinio komplekso ir nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

 

Dėl pagrindinio ir antraeilio daikto

 

  1. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo kaip priklausinio ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad pri­klau­si­niu pri­pa­žįs­ta­mas toks daik­tas, ku­ris yra skir­tas tarnau­ti pa­grin­di­niam daik­tui ir yra su­si­jęs su pa­grin­di­niu daik­tu ben­dra ūki­ne pa­skir­ti­mi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012).
  2. Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis, – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Daikto kvalifikavimas kaip esminės pagrindinio daikto dalies įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydinga laikytina nuostata, kad esminės pastato dalys gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia (be kita ko), esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Šiuo aspektu nesvarbu ir neturi būti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali būti panaudotas atskirai išardžius jų tarpusavio ryšį ir bendrą tikslinę paskirtį. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014).
  3. Teismai pagrįstai gelžbetonio ir betono gamybos linijas laikė savarankiškais nuosavybės teisės objektais ir įrangos, kaip nurodyta nutarties 30, 3436 punktuose, nepripažino ieškovių valdomos Gamyklos visumos dalimi jau vien dėl to, kad jau įmonės bankroto procedūros metu ginčo kilnojamasis turtas buvo išskirtas iš Gamyklos visumos. Be to, teismai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė AB „Aksa“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“ kaip savarankiškus objektus pagal skirtingas sutartis ir už skirtingas kainas; už minėtą turtą buvo sumokėta atskirai; turtas buvo perduotas pagal atskirus turto perdavimo aktus. Tai patvirtina, kad ginčo įranga yra savarankiškas nuosavybės objektas. VĮ Registrų centro išraše nėra nurodoma, kad statinių paskirtis yra išimtinai gelžbetonio gaminių gamybos komercinei veiklai plėtoti, nes didžioji dalis ieškovės AB „Aksa“ įsigytų statinių paskirtis yra „gamybos, pramonės“, o likusiųjų – „sandėliavimo“. Teismai pagrįstai laikė, kad be ginčo įrangos Gamyklos statiniai praranda savo funkcines savybes ir naudingumą, nes nurodoma ginčo įranga neatitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtinto kriterijaus neatskiriamo funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu.
  4. Šios bylos atveju ginčo įranga neatitinka CK 4.15 straipsnyje įtvirtinto esminės pagrindinio daikto dalies kriterijaus – neatskiriamo funkcinio ryšio su pagrindiniu daiktu. Daikto naudojimas – tai gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia jo ekonominis reikšmingumas. Byloje buvo nustatyta, kad šiuo metu ieškovė naudojasi ginčo įranga ir gauna iš jos ekonominę naudą (pajamas ir pelną), tačiau vien naudoti ginčo įrangos nepakanka, nes ji turi nuolat tarnauti pagrindiniam daiktui.
  5. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai.
  6. Kitaip su pagrindiniais susijusiems daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
  7.               Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto ir vien dėl naudojimo jis netampa priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi nuolat tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).
  8. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – yra fakto klausimas ir esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012). Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad ginčo įranga yra skirta nuolat tarnauti Gamyklos statiniams, savo savybėmis yra nuolat susijusi su konkrečiais pastatais dėl nutarties 33–34 punktuose paminėtų aplinkybių, dėl to ginčo įranga negali būti laikoma antraeiliu daiktu. Ginčo įranga nėra skirta išimtinai tarnauti Gamyklos statiniams, ji gali būti išmontuojama ir vien tai, kad ginčo įranga yra naudojama gelžbetonių gaminių gamybai ir yra viename iš Gamyklos  pastatų, netampa antraeiliu daiktu – esmine pagrindinio daikto dalimi. Teismai atsižvelgė ir į Gamyklos statinių pastatymo metus (1978–1983 m.) bei į ginčo įrangos sumontavimo laikotarpį (2007–2008 m.) ir sprendė, kad nėra pagrindo ginčo įrangą laikyti kaip esmine pagrindinio daikto – Gamyklos dalimi ir ji gali civilinėje apyvartoje naudojama atskirai kaip savarankiškas civilinės teisės objektas.
  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 4.12–4.15, 4.19 straipsnius dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų straipsnių ir nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

 

Dėl teismo sprendimo motyvavimo

 

  1. Ieškovės teigia, kad teismai nevertino atsakovių UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ nesąžiningumo ir galimo piktnaudžiavimo teise, nepasisakė dėl šio savarankiško reikalavimo, nes UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“ pasinaudojo susiklosčiusia teisine situacija bei sąmoningai išskaidė turtinį kompleksą – Gamyklą, siekdamos apsunkinti būsimo savininko teises ir galimybę naudotis turtiniu kompleksu; taip atsakovės siekia nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnyti, tačiau teisėjų kolegija tokius teiginius laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.
  2. Ginčo įranga buvo parduota BUAB „Energetinės statybos projektai“ vardu veikiant įmonės bankroto administratoriui, sprendimą priėmė įmonės kreditorių komitetas, tarp kurio narių (AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“, AB SEB bankas, Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. K. (I. K.) ir atsakovių nėra jokių sąsajų.
  3. Atsakovės 2014 m. yra pareiškusios ieškinį dėl ginčo įrangos išreikalavimo, kuriuo reikalauja joms nuosavybės teise priklausančią ginčo įrangą išreikalauti iš neteisėto ieškovės AB „Aksa“ valdymo, nes ši šią ginčo įrangą valdo ir naudoja be teisėto pagrindo, todėl negalima sutikti, kad atsakovės siekia neteisėtai pasipelnyti, daro spaudimą ieškovių veiklai ir neatlieka jokių veiksmų, kuriais siektų pasiimti ginčo įrangą, ir taip piktnaudžiauja savo teise. Pažymėtina, kad dėl tokių pačių argumentų dėl tariamo atsakovių nesąžiningumo Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-761-178/2015, t. y. laikė juos nepagrįstais ir atmetė.
  4. Pažymėtina, kad ieškovė AB „Aksa“ jau dvejus su puse metų nevykdo įsiteisėjusios Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kurioje buvo pritaikytas draudimas AB „Aksa“ savo veikloje naudotis atsakovei UAB „Vespila“ priklausančia įrangos dalimi. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 skyrė AB „Aksa“ vadovui 150 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, tačiau AB „Aksa“ ir toliau nevykdo minėtos teismo nutarties.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis turinys atitinka CPK 311 straipsnio reikalavimus, nes sprendimo ir nutarties motyvuojamosiose dalyse atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normos pažeidimo atmestini.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, patikrinusi apskųstą procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, todėl kasacinis skundas yra atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

 

  1. CPK 340 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu CPK XVII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o 2018 m. birželio 5 d. nutartimi buvo nutarta papildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties rezoliucinę dalį.
  3. Vadovaudamasi šios nutarties 53 punkte nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdama į tai, kad ieškovių kasacinis skundas atmestinas, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 5 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  4. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovių kasacinis skundas netenkinamas, todėl ieškovei AB „Aksa“, sumokėjusiai žyminį mokestį, šis mokestis iš atsakovių nepriteistinas.
  6. Atsakovė UAB „Sprendimų medis“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Kadangi ieškovių kasacinis skundas atmestas, atsakovė UAB „Sprendimų medis“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti 1694 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (už parengtą atsiliepimą į kasacinį skundą). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato suteiktą pagalbą viršija nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte įtvirtintą maksimalų dydį, galimą priteisti už parengtą atsiliepimą į kasacinį skundą, todėl atsakovei UAB „Sprendimų medis“ iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinas 1446,36 Eur išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą.
  7. Atsakovė UAB „Vespila“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą. Kadangi ieškovių kasacinis skundas atmestas, atsakovė UAB „Vespila“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti 968 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (už parengtą atsiliepimą į kasacinį skundą). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei UAB Vespilaieškovių lygiomis dalimis priteistinas 968 Eur išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą.
  8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,06 Eur tokių išlaidų. Netenkinus ieškovių kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteistas iš ieškovių lygiomis dalimis, tačiau sumos, gautos padalijus 5,06 Eur pašto išlaidas perpus, nesiekia 3 Eur, o tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovių nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) iš ieškovių AB „Aksa“ (j. a. k. 133502520) ir AB „NT Aksa“ (j. a. k. 303414493) lygiomis dalimis 1446,36 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt šešių Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Priteisti atsakovei UAB „Vespila“ (j. a. k. 302545041) ieškovių AB „Aksa“ (j. a. k. (133502520) ir AB „NT Aksa“ (j. a. k. 303414493) lygiomis dalimis 968 (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 5 d. nutartimis, kuriomis nutarta:

areštuoti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) ir uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ (j. a. k. 302545041) priklausantį  ilgalaikį kilnojamąjį turtą, esantį gamykloje, adresu (duomenys neskelbtin, kurį sudaro: 

a) nauja gelžbetonio gamybos linija (ilgalaikio turto sąrašo pozicija Nr. 168, pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1), kurią sudaro:

uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) priklausančios – hidraulinė reguliuojama forma 4,0 x 12,5 (6 vnt.); hidraulinė reguliuojama forma 4,5 x 12,5 (2 vnt.);

uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ (j. a. k. 302545041) priklausantys – hidrauliniai vamzdžiai ir elektrinė valdymo plokštė/ 1forma (8 vnt.); hidrauliniai vibratoriai EK 302/6 (8 vnt.); hidraulinio bloko hidrauliniai vamzdžiai (80 m); hidraulinis blokas EH 103/400L (2 vnt.); spaustuvo magnetas 16 kN (60 vnt.); spaustuvo tipo papildoma aliuminio forma H=199mm (150 m); kampus jungianti dalis 90 laipsnių/202mm (24 vnt.); reguliuojama plieno plokštė/papildoma faneros forma H=150-450 mm (100 m); reguliuojama plieno plokštė/papildoma faneros forma H=l 50-450 mm (50 m); mechaninis liejinių konteineris EB 100/2.0 (1vnt.); krovininis vagonas blokinio betono gaminiams EN 879/7040 (1vnt.); krovininį vagoną traukianti priemonė, EN875 (1vnt.); traukiančios priemonės radijo valdymo Įrenginys (1vnt.); plieninis traukiančios priemonės lynas /skersmuo 16mm (550 m);

b) nauja betono gamybos linija (ilgalaikio turto sąrašo pozicija Nr. 203, pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1), kurią sudaro:

uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ (j. a. k. 302545041) priklausantys – planetarinė priešpriešinio srauto betono maišyklė HPGM2250/1500 (1vnt.); planetarinė priešpriešinio srauto betono maišyklė HPGM2250/1500 (1vnt.);

uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) priklausantys – užpildų šildymo sistema KROLL; cemento paskirstymo sistema; jėginiai, signaliniai bei valdymo kabeliai; betono drėgmės nustatymo sistemos;

uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“ (j. a. k. 302545041) priklausantys – cheminių priedų dozavimo siurblys (1vnt.); cheminių priedų dozavimo siurblys (1vnt.); cheminių priedų dozavimo siurblys (1vnt.); cheminių priedų dozavimo siurblys (1vnt.); užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1vnt.); užpildų svėrimo-dozavimo sistema, el. vibratorius MVE500/3 su vald. apar. (1vnt.); užpildų svėrimo-dozavimo sistema (1vnt.); cemento svėrimo-dozavimo sistema (1vnt.); vandens svėrimo-dozavimo sistema (1vnt.); cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema (1vnt.);

uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“ (j. a. k. 300114996) priklausantys –kabelinės kopėčios; užpildų paskirstymo sistema; vandens paskirstymo sistema; cheminių priedų svėrimo-dozavimo sistema; jėgainė elektromontažinė spinta su elementais; proceso automatinio valdymo sistema bei rankinio valdymo – indikacijos pultas; technologinio betono užsakymo sistema; ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistema.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir Valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai              Janina Januškienė

 

 

              Egidijus Laužikas

 

             

              Dalia Vasarienė

             

 


Paminėta tekste:
  • e2-441-565/2015
  • CK
  • CK1 1.110 str. Įmonės ir turtiniai kompleksai
  • 3K-3-65/2009
  • 3K-3-212/2012
  • CK4 4.15 str. Esminės pagrindinio daikto dalys
  • 3K-3-306/2010
  • CPK
  • 3K-3-423-916/2016
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • 3K-7-199-248/2017
  • 3K-3-12/2012
  • 3K-3-363/2013
  • 3K-3-453/2006
  • 2A-1674-467/2015
  • 3K-3-32/2008
  • e2A-761-178/2015
  • 3K-7-32/2013
  • 3K-3-93-684/2016
  • 3K-3-291-701/2017
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-78-686/2017
  • 3K-3-561-378/2016
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-211/2014
  • CK4 4.13 str. Antraeiliai daiktai
  • CK4 4.19 str. Priklausiniai
  • CK4 4.14 str. Antraeilio daikto likimas
  • CPK 311 str. Apeliacinio skundo priedai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 340 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei