Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-25][nuasmeninta nutartis byloje][eA-664-261-2021].docx
Bylos nr.: eA-664-261/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
PHILIP MORRIS BALTIC 300570640 pareiškėjas
Kategorijos:
34.1. Tabako kontrolė
34.1. Tabako kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė



Administracinė byla Nr. eA-664-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01565-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės, Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-32/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 2 100 eurų bauda už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) pažeidimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje platina elektroninį prietaisą IQOS (toliau – ir Prietaisas), kuris skirtas kaitinti tabaką ir yra naudojamas su naujoviškais kaitinamojo tabako gaminiais. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad visa pareiškėjo pateikta informacija apie Prietaisą yra laikoma paslėpta tabako gaminių reklama, todėl tai pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį. Iš Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalies matyti, kad reklamuojamo produkto paskirtis neturi jokios teisinės reikšmės, kai vertinama, ar informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama. Tabako kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai keliami ne produkto savybėms ar paskirčiai, bet informacijos turiniui ir pateikimo formai.

3.       Pareiškėjas pabrėžė, kad Departamentas Nutarime iš principo uždraudė teikti bet kokią informaciją apie Prietaisą, nes šią informaciją jis laiko paslėpta tabako gaminių reklama, tačiau, pareiškėjo nuomone, tokiu Nutarimu Departamentas taip pat reikalauja, kad pareiškėjas pažeistų kitų teisės aktų nuostatas, suteikiančias teisę vartotojams tokią informaciją gauti ir jos reikalauti, o pareiškėją įpareigoja teikti informaciją apie elektroninį prietaisą, pateikiamą į Lietuvos rinką. Departamento Nutarime tik lakoniškai nurodyta, kad tokia informacija yra ne informacija apie Prietaisą, bet paslėpta tabako gaminių reklama. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas turi pagrįsti, kad teikiama informacija yra neobjektyvi, perteklinė, nesusijusi su gaminiu ir pan., tačiau tokių argumentų nepateikė. Taigi Departamentas ignoruoja Lietuvos Respublikos įstatymus, kurių vykdymas ir kontrolė nėra priskirti jo kompetencijai.

4.       Pareiškėjas akcentavo, kad Departamento Nutarimas prieštarauja Tabako kontrolės įstatymo tikslams ir visuomenės interesui mažinti rūkymo sukeliamą žalą rūkančiajam ir aplinkai. Departamentas neįvertino visų Tabako kontrolės įstatymo keliamų tikslų. Priešingai, Departamentas net kelis kartus pažymėjo, kad tai, jog naujoviškas tabako vartojimo būdas yra mažiau kenksmingas, yra nesvarbu. Departamentas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, sistemingai nevertindamas aplinkybės, kad produktai, kurie, tikėtina, kelia mažesnę žalą sveikatai, privalo būti pristatyti rūkančiajai visuomenei, siekiant įstatyme numatytų tikslų. 

5.       Pasak pareiškėjo, Departamento Nutarimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir laisvo prekių judėjimo principus, nes savo esme yra tolygus draudimui parduoti. Teisės aktai, susiję su tabako kontrole, nereglamentuoja Prietaiso ir neriboja jo prekybos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Departamentas Nutarimu iš esmės siekia uždrausti bet kokios informacijos apie Prietaisą sklaidą. IQOS elektroninis prietaisas – tai naujas ir vartotojams menkai žinomas įrenginys, todėl pagal savo pasekmes draudimas skleisti informaciją yra tolygus draudimui parduoti teisėtai rinkoje esantį produktą. Tokiu būdu Departamentas individualiu teisės taikymo aktu riboja pareiškėjo prekybos laisvę ir pažeidžia konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą.

6.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas Nutarime pripažįsta, kad IQOS elektroninis prietaisas yra prietaisas, o ne tabako gaminys ar su tabako gaminiu susijęs gaminys ar elektroninė cigaretė ir pan., t. y. Prietaisas nepriskirtinas nei prie vienos produktų kategorijos, nurodytų Tabako kontrolės įstatyme, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad Departamentas nepagrįstai taikė Tabako kontrolės įstatymo nuostatas.

7.       Pareiškėjas pabrėžė, kad Tabako kontrolės įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos nenuosekliai ir plečiamai, Departamentas pažeidė nullum crimen, nulla poena sine lege (nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo) principą. Departamentas nepagrįstai ad hoc (šiuo atveju) plečiamai aiškino reklamos draudimus, numatytus Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje ir taikė sankcijas už veiksmus, susijusius su produktu, kurio įstatymas nereguliuoja. Tokiais veiksmais Departamentas pažeidė ne tik minėtą nullum crimen, nulla poena sine lege principą, bet ir įstatymo viršenybės principą, veikė viršydamas savo kompetenciją. Departamentas, priimdamas Nutarimo dalį dėl Prietaiso, peržengė savo kompetencijos ribas ir veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus). Nutarimu Departamentas siekia išplėsti Tabako kontrolės įstatymo, o kartu ir savo kompetencijos ribas, ir pritaikyti Tabako kontrolės įstatymą įrenginiui, kurio šis įstatymas nereglamentuoja ir kurio nesiekia reglamentuoti. Departamento kaip viešojo administravimo subjekto Nutarimas, priimtas viršijant teisės aktais nustatytą kompetenciją, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad informacijos apie kaitinamojo tabako platinimo vietas pateikimas nėra draudžiama tabako gaminių reklama, todėl Departamentas nepagrįstai teigia, kad informacijos apie vietas, kur vartotojas gali įsigyti kaitinamojo tabako produktus, pateikimas interneto svetainėje yra draudžiama tabako gaminių reklama. Departamentas savo Nutarime nepagrįstai ignoravo Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies nuostatas, nors šioje teisės normoje išdėstyta išimtimi pareiškėjas rėmėsi ir prašė ją taikyti. Departamentas apsiribojo Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio analize ir bendro pobūdžio išvadomis, kad pareiškėjas skleidė informaciją apie tabako gaminius. Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, interneto svetainėje pateikdamas informaciją apie naujoviškų tabako gaminių įsigijimo vietas, paskleidė tabako gaminių reklamą ir pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

9.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateikiama informacija yra paslėpta tabako gaminio „HEETS“ (toliau – ir Tabako gaminys) reklama. Pareiškėjas neginčijo, kad Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, o Tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Taigi vartotojas, įsigydamas Prietaisą, neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, kitaip Prietaiso įsigijimas neturėtų tikslo ir neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Prietaiso įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su tabako gaminių įsigijimu. Todėl, atsižvelgus į Prietaiso vienintelę naudojimo paskirtį – vartoti tik pareiškėjo platinamus Tabako gaminius - patraukliai pateikiant informaciją apie Prietaisą, paslėptai reklamuojami ir Tabako gaminiai.

11.       Atsakovas paaiškino, kad Tabako kontrolės įstatymas turėtų būti aiškinamas sistemiškai, todėl 911 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai pateikti tik moksliškai pagrįstą, objektyvią ir neklaidinančią informaciją, negalėtų būti aiškinami paneigiant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimą. Atsakovas nurodė, kad kaip klaidinančius teismą ir nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad Departamentas pripažino, jog ,,naujoviškas tabako vartojimo būdas yra mažiau kenksmingas“. Ginčas kilęs dėl Tabako kontrolės įstatymu uždraustos tabako gaminių reklamos ir paslėptos reklamos, o ne dėl Tabako gaminio mažesnio ar didesnio kenksmingumo, todėl pareiškėjos teiginiai bei juos grindžiantys įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla ir yra teisiškai nereikšmingi. Departamentas neanalizavo Prietaiso bei Tabako gaminio kenksmingumo ir neteigė, kad naujoviškas tabako vartojimo būdas yra mažiau kenksmingas.

12.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Nutarimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvę, laisvo prekių judėjimo principus, nes savo esme yra tolygus draudimui parduoti. Nutarime nagrinėjamas tik tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos aspektas, o ne prekybos Prietaisu ar Tabako gaminiais draudimo aspektas. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad Tabako kontrolės įstatyme nurodytas reklamos draudimas taikomas tik tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms, tačiau ne Prietaisams. Departamentas nevertino Prietaiso kaip tabako gaminio ar su tabako gaminiais susijusio gaminio, toks kaltinimas pareiškėjui nėra suformuluotas. Departamentas pareiškėjui inkriminavo Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kurio esmė ta, kad pareiškėjas pateikė paslėptą Tabako gaminių reklamą.

13.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas neturi įgaliojimų vertinti Prietaisų reklamos (veikė ultra vires), nes Prietaisai nepatenka į Tabako kontrolės įstatymo reguliavimo sritį. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui inkriminuotas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas teikiant paslėptą tabako gaminių reklamą, nes Tabako kontrolės įstatymas draudžia tabako gaminių reklamą ir paslėptą tabako gaminių reklamą, todėl Departamentas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, veikė Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 1 punkto ir Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244, 10.16 papunkčio pagrindu, t. y. vykdė jam pavestas funkcijas, todėl veikė teisėtai ir pagrįstai.

14.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidė reikalavimą pateikti leidžiamo turinio informaciją, t. y. skleidė informaciją apie Tabako gaminius, kas neabejotinai didino jų žinomumą ir tokiu būdu didino Tabako gaminių pardavimą ir vartojimą, pateikė informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, viršydama minimalius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus, ir taip pažeidė minimalius informacijos pateikimo būdo reikalavimus, t. y. informaciją apie Tabako gaminius (jų pardavimo vietas) pateikė interneto svetainėje, tokia informacijos apie tabako gaminius pateikimo vieta nenumatyta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

15.       Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog Nutarimo 3.1 papunktyje nurodyta informacija yra tabako gaminių reklama, pasitvirtina ir analizuojant šios informacijos atitiktį Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nustatytai tabako, tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklamos sąvokai – interneto svetainėje skelbiama informacija apie konkrečių tabako gaminių pardavimo vietas, t. y. informacija apie tai, kur vartotojas gali įsigyti tam tikrus tabako gaminius, neabejotinai yra susijusi su šiais tabako gaminiais. Šia informacija taip pat skatinama konkrečius (reklamuojamus) tabako gaminius įsigyti – vartotojas gauna informaciją, kokiose prekybos vietose jis tikrai ras parduodamus konkrečius Tabako gaminius. Atsakovas teigė, kad tokia reklaminė informacija ypač aktuali šiuo konkrečiu atveju – pareiškėjas platina visiškai naujus tabako gaminius, kurie vidutiniam vartotojui dar nėra gerai žinomi, tai nauja prekė tabako gaminių rinkoje.

 

II.

 

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17.       Teismas, atsižvelgęs į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 46 punktą, 26 straipsnio 9 dalį, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tabako reklamos draudimo, padarė išvadą, kad yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri skatina (nors ir netiesiogiai) įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, taip pat draudžiama skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius prisidengiant ne tabako gaminių reklama.

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tabako gaminių reklamą, kuri yra draudžiama, todėl tokios reklamos pateikimas apie tabako gaminius (atskiras prietaiso interneto tinklalapis – (duomenys neskelbtini), skirtas tik rūkantiems; Prietaisas reklamuojamas su tabako kaiščiu; Prietaisas skirtas tik kaitinti tabaką) sudaro vieną tabako reklamos visumą, ir teismas tai vertino kaip tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir vartojimo skatinimą, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti naują rūkymo būdą, bet siekiant pritraukti potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus išbandyti Prietaisą su tabako kaiščiu, o tai atitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą. Tokia pateiktos informacijos visuma yra nukreipta į konkrečių tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą bei naujų vartotojų pritraukimą.

19.       Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės (Prietaisas reklamuojamas su tabako kaiščiu, Prietaisas skirtas tik kaitinti tabaką) ir pats tabako gaminio pateikimo būdas – sukurtas atskiras Prietaisui interneto tinklalapis, kuriame pateikiama informaciją apie prietaisą, sudaro vieną tabako reklamos visumą. Be to, Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, o jo kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Todėl eilinis vartotojas, įsigydamas Prietaisą, neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, kitaip Prietaiso įsigijimas neturėtų tikslo ir neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Taigi pareiškėjas, patraukliai pateikdamas informaciją apie Prietaisą, kurio vienintelė naudojimo paskirtis – vartoti tik pareiškėjo platinamus tabako gaminius, paslėptai reklamuoja Tabako gaminius. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias tabako gaminių reklamą bet kokia forma, bet kokiomis priemonėmis, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Draudžiamos tabako gaminių reklamos pateikimas priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl būtent jis atsako Tabako kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

20.       Teismas, įvertinęs pateiktos informacijos visumą, byloje esančius įrodymus (protokolus, pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kt.), laikė, kad pareiškėjas skleidė tabako gaminių reklamą, t. y. nuo jo veiksmų priklausė tokios informacijos sklaida. Be to, pareiškėjas skleidė ne tik Prietaiso reklamą su tabako kaiščiu, bet ir informaciją, kad Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį, o Tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Todėl pareiškėjas pažeidė reikalavimą pateikti leidžiamo turinio informaciją, t. y. pateikė informaciją, kuri didino tabako gaminių žinomumą, tokiu būdu didino tabako gaminių pardavimą ir vartojimą, ir reikalavimą pateikti leidžiamo turinio informaciją, t. y. pateikė informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, viršydamas minimalius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus, ir taip pažeidė minimalius informacijos pateikimo būdo reikalavimus, t. y. informaciją apie tabako gaminius (jų pardavimo vietas) pateikė interneto svetainėje, nors tokia informacijos apie tabako gaminius pateikimo vieta nenumatyta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

21.       Teismas pabrėžė, kad Prietaiso naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių, t. y. pareiškėjo platinamų tabako gaminių, vartojimas. Prietaisas, sudarytas iš elektroninio laikiklio ir įkroviklio, nėra laikomas tabako gaminiu, jame nėra tabako ir jis negali būti suvartojamas. Gaminys ,,HEETS from Malboro“ yra kaitinamojo tabako produktas, skirtas vartoti specialiame įrenginyje. Taigi šiuo atveju pareiškėjas skleidė draudžiamą tabako gaminių reklamą, nes pagrindinė skleidžiamos tabako gaminių reklamos aplinkybė yra tai, kad informacija apie parduodamus Prietaisus su tabako kaiščiu buvo teikiama jo sukurtame interneto tinklalapyje, pareiškėjo interesais, jo naudai buvo reklamuojami Prietaisai, kurie skirti kaitinti tabaką, skatinant įsigyti tik pareiškėjo platinamą tabaką (tabako kaištį), o tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Tai akivaizdžiai matyti iš Departamento aptartų rašytinių įrodymų, interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) nuorodų, protokolų. Toks Prietaisų reklamos būdas, teismo vertinimu, buvo specialiai skirtas tabako gaminių platintojo (pareiškėjo) produkcijos įsigijimo ir vartojimo skatinimui, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti naują rūkymo būdą, bet ir siekiant pritraukti potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus išbandyti Prietaisą su tabako kaiščiu. Šis esminis draudžiamos informacijos apie tabako gaminius pateikimo požymis nulėmė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumą. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jų neneigė ir pareiškėjas, kad Prietaiso funkcija yra kaitinti tik jo platinamą Tabako gaminį, o jo kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Todėl teismas tai vertino kaip paslėptą tabako gaminių reklamą, t. y. bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus (įmones), jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo.

22.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamento Nutarimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvės ir laisvo prekių judėjimo principus, nes savo esme yra tolygus draudimui parduoti. Pareiškėjas, norėdamas platinti Prietaisą Lietuvos Respublikos rinkoje, turi konkuruoti nepažeisdamas Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintų draudimų. Departamento Nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visą surinktą medžiagą, ištyrus įrodymus ir remiantis teisės normomis.

23.       Teismas konstatavo, kad informacijos skleidimas interneto svetainėje, parduotuvėse, degalinėse, vizitinėse kortelėse ir pan. netiesiogiai yra nukreiptas į konkrečių tabako gaminių, t. y. ,,HEETS from Malboro“, tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą, naujų vartotojų pritraukimą, todėl patenka į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą paslėptą tabako gaminių reklamos draudimą. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, nustatęs, kad pareiškėjas, reklamuodamas Prietaisą, netiesiogiai reklamavo tabako gaminius, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Nutarimą.

24.       Teismas pažymėjo, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija apie Prietaisais ir tabako gaminiais prekiaujančias specializuotas parduotuves, t. y. nurodomi miestai, adresai, darbo laikas, pateikiamas žemėlapis. Taip pat minėtas interneto puslapis nukreipia į interneto svetainę, kurioje nurodomos tabako gaminių pardavimo vietos, jų adresai. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas interneto svetainėje pateikė informaciją ne tik apie Prietaisų, bet ir apie Tabako gaminių įsigijimo vietas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, interneto svetainėje nurodydamas galimas gaminių įsigijimo vietas, miestus, parduotuvių adresus, darbo laiką, nuorodas į žemėlapius bei į kitas interneto svetaines, kuriose taip pat pateikiamos tabako gaminių pardavimo vietos ir adresai, paskleidė informaciją, kuri daro įtakos vartotojams renkantis kaitinamojo tabako gaminius. Teismas vertino, kad toks informacijos paskleidimas interneto svetainėje laikytinas reklamos priemone, kuri tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai skatina įsigyti bei vartoti būtent pareiškėjo platinamus kaitinamojo tabako gaminius ir kuri yra draudžiama Tabako kontrolės įstatymo prasme.

25.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą padaro Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, neužtikrina Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų laikymosi, pažeidimo nepripažįsta, nesigaili, ignoruoja licencijuojamą veiklą kontroliuojančių institucijų bei teismų taikomas poveikio priemones, todėl Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra teisėta ir pagrįsta.

 

III.

 

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas veikė ultra vires spręsdamas, kad pareiškėjas padarė tokius įstatymo pažeidimus, dėl kurių teisme klausimas nebuvo keltas. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

27.1.                      pažeidimo padarymo sunkinančiomis aplinkybėmis klausimas pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiamas. Departamentas Nutarime vienareikšmiškai konstatavo, kad „Įmonės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Pareiškėjas šios išvados savo skunde neginčijo, šalys jos neįrodinėjo teismo posėdžio metu. Tai klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė savo iniciatyva, peržengdamas skundo ribas ir dėl kurio pareiškėjas neturėjo jokios progos pasisakyti;

27.2.                      iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis pirmosios instancijos teismas grindė tokias išvadas, nes byloje nėra jokių sunkinančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, klausimas nebuvo tirtas arba nagrinėtas bylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismas dėl jo nepateikė jokių paaiškinimų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos dėl tokių priežasčių:

27.2.1.                      Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalis apibrėžia „sunkinančias aplinkybes“ kaip pažeidimo slėpimą, trukdymą tyrimui, jo tęsimą nepaisant nurodymų nutraukti konkrečius veiksmus t. y. įstatymas nemini pirmosios instancijos teismo šioje byloje aprašytų aplinkybių kaip sunkinančių;

27.2.2.                      nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pakartotinai pažeidė Tabako kontrolės įstatymą, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų;

27.2.3.                      pareiškėjas neturi jokių galiojančių nuobaudų už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir jam niekada nebuvo skirtos nuobaudos už komunikaciją apie Prietaisą;

27.2.4.                      pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas savo komunikacijoje apie Prietaisą kažkokiu būdu pakartojo ankstesnius teisės normų pažeidimus arba nevykdė valstybės institucijų nurodymų, yra nepagrįstas ir neteisingas;

27.2.5.                      pareiškėjo veiksmai pasinaudojant jo teise į teisminę gynybą negali būti laikomi sunkinančia aplinkybe, nes taip būtų pažeistas konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas;

27.3.                      pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išplėtė Departamento pareikštų kaltinimų ribas ir konstatavo platesnės apimties pažeidimą, nei buvo nustatyta Nutarime. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visas pareiškėjo tinklalapis (duomenys neskelbtini) yra tabako gaminių reklama, tačiau toks klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, be to, Departamentas Nutarime nebuvo padaręs išvados, kad (duomenys neskelbtini) tinklapis yra tabako gaminių reklama. Nutarime nurodyta, kad tam tikra konkreti informacija apie Prietaisą pateikta tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (taip pat tam tikri teiginiai kitoje medžiagoje) yra paslėpta tabako gaminių reklama, kuri yra draudžiama pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 23 dalį;

27.4.                      pareiškėjas pabrėžia, jog jis ginčija Nutarimo išvadą, kad tam tikra pareiškėjo interneto svetainėje patalpinta informacija (teiginys „Inovatyvi tabako kaitinimo sistema / IQOS kaitina tikrą tabaką jo nedegindama ir suteikdama tabako skonį be ugnies ir pelenų“; teiginys „IQOS tai keičia viską” ir prie šio teiginio pateikta Prietaiso nuotrauka; Informacija apie Prietaiso pardavimo vietas; Informacija apie apelianto organizuotą ir vykdomą programą IQOS klubas“) yra neleistina paslėpta reklama. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai išplėtė nagrinėjimo apimtį – jis nagrinėjo visą tinklalapį (duomenys neskelbtini), o ne konkrečius Nutarime nurodytus teiginius ir informaciją, t. y. vietoj paslėptos tabako gaminių reklamos, kurią nustatė Departamentas, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tabako gaminių reklamą. Tabako gaminių reklamos skleidimas ir paslėptos tabako gaminių reklamos skleidimas yra du skirtingi pažeidimai, kurių kvalifikavimui Tabako kontrolės įstatymas nustato skirtingus įrodinėtinus kriterijus. Nei nagrinėjant bylą Departamente, nei pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nebuvo kaltinamas paskleidęs tabako gaminių reklamą teikiant informaciją apie Prietaisą, todėl iš viso neturėjo galimybės pasisakyti dėl tokio pažeidimo sudėties ir kvalifikavimo teisėtumo;

27.5.                      viršydamas savo kompetenciją, teismas pažeidė teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisės į gynybą principus ir veikė ultra vires, kas yra pakankami pagrindai pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

28.       Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir netinkamai jas aiškino.

29.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir netaikė Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

29.1.                      Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies taikymas ir šioje teisės normoje įtvirtinta teisė teikti informaciją bylos nagrinėjimo metu buvo plačiai aptarti ir analizuoti abiejų proceso šalių. Ne tik pareiškėjas, bet ir Departamentas išdėstė savo poziciją dėl šios normos taikymo procesiniuose dokumentuose, be to, šalys teismo posėdyje vykusių teisminių ginčų metu ganėtinai išsamiai pasisakė, kaip pastaroji įstatymo nuostata turėtų būtų taikoma, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime neužsimena ir neanalizuoja Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies taikymo sistemiškai su numatytu bendru tabako reklamos draudimu.

29.2.                      Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalis tiesiogiai leidžia pateikti informaciją apie naujoviškus tabako gaminius. Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, ne visa informacija apie tabako gaminius yra uždrausta. Aiškinant Tabako kontrolės statymo 911 straipsnio 5 dalies normą gramatiniu ir sisteminiu požiūriu, ji numato papildomą ir specialią išimtį iš bendro reklamos draudimo, įtvirtinto 17 straipsnio 1 dalyje, kuri skirta naujoviškiems tabako gaminiams. Teiginiai ir informacija apie Prietaisą, kuriuos vertino Departamentas, yra be abejonės objektyvūs, neklaidinantys ir moksliškai pagrįsti. Ir dėl šių aplinkybių nėra ginčo. Jei šie teiginiai butų apie HEETS – naujovišką tabako gaminį – jie visiškai atitiktų 911 straipsnio 5 dalies sąlygas, ir dėl to jie turi būti leidžiami. Todėl yra nelogiška, kad teiginiai apie naujovišką tabako gaminį yra leidžiami, bet identiški teiginiai apie elektroninį prietaisą, kuris naudojamas su naujovišku tabako gaminiu, jau yra draudžiami. Taigi, darant prielaidą, kad Tabako kontrolės įstatymas taikomas Prietaisui (nors pareiškėjas su tuo nesutinka), informacija apie Prietaisą, kurią vertino Departamentas, tenkina išimties, numatytos 911 straipsnio 5 dalyje, sąlygas.

29.3.                      Pareiškėjas nesutinka su Departamento nuomone, kad bet kuriuo atveju apie tabako gaminius galima pateikti tik tą informaciją, kuri yra įtvirtinta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje: „1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) tabako gaminių kainas. Tai neatitinka Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies. Informacija, kuri gali būti platinama apie naujovišką tabako gaminį, turi atitikti trijų kriterijų testą, įtvirtintą įstatyme: objektyvumą, mokslinį pagrindimą ir neklaidingumą. Taigi, įstatymo leidėjas priėmė skirtingą reguliavimo modelį informacijai apie naujoviškus tabako gaminius. Vietoj to, kad įtvirtintų baigtinės, konkrečios ir labai apibrėžtos informacijos pateikimo sąrašą, kaip kad yra padaryta su klasikiniais tabako gaminiais, įstatymo leidėjas nusprendė taikyti kitą reguliavimo modelį. Jis nenustatė baigtinio informacijos sąrašo ir įtvirtino tik tris reikalavimus, kuriuos informacija turi atitikti.

30.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tabako reklamos reguliavimą. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

30.1.                      teisinis ginčas (ar pareiškėjo pateikta informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama) neatsispindi pirmosios instancijos teismo sprendime;

30.2.                      pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nuosekliai nepasisako, ar Departamento vertinta informacija yra laikytina draudžiama tabako gaminių reklama, ar draudžiama paslėpta tabako gaminių reklama, ir kokiu pagrindu yra grindžiama viena ar kita pažeidimo kvalifikacija. Įvertinus argumentų loginę seką, kuri yra absoliučiai nesuprantama, nenuosekli ir vietomis prieštaraujanti, vien šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka motyvuoto sprendimo reikalavimų.

31.       Pareiškėjo teigimu, informacija apie Prietaisą nėra tabako gaminių reklama. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

31.1.                      šis klausimas nebuvo keliamas teisme. Departamento pozicija yra ta, kad vertinta informacija apie Prietaisą yra paslėpta tabako gaminių reklama. Apeliantas nebuvo apkaltintas tuo, kad informacija apie Prietaisą yra tabako gaminių reklama pagal 2 straipsnio 46 dalį (išskyrus informaciją, pateikiamą (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje, kur galima įsigyti Tabako gaminius). Todėl teismas sprendė byloje neanalizuotą klausimą, dėl kurio pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos;

31.2.                      pirmosios instancijos teismo pozicija grindžiama vien tik argumentu, kad Prietaiso vienintelė paskirtis yra kaitinti tabako gaminius, kuris nėra teisiškai reikšmingas;

31.3.                      pirmosios instancijos teismas neanalizuoja teisinių draudžiamą tabako reklamą kvalifikuojančių sąlygų, kurios numatytos Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje ir nevertina, kokie byloje surinkti faktai rodo, kad informacija apie Prietaisą atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas.

32.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Tabako kontrolės įstatymo taikymo sritį. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

32.1.                      pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad Tabako kontrolės įstatymas netaikomas Prietaisui, o įstatyme yra pateiktas galutinis sąrašas kategorijų, kurioms taikomas reguliavimas;

32.2.                      Tabako kontrolės įstatymas taikomas tik ribotai reguliavimo sričiai: tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių reguliavimui (Tabako kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.). Šios sąvokos išaiškintos Tabako kontrolės įstatyme (2 str. 35 d., 36 d. ir 38 d.);

32.3.                      Tabako kontrolės įstatyme pateiktas galutinis kategorijų sąrašas, kuriam taikomas reklamos draudimas. Sisteminis, lingvistinis ir loginis Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas, įstatymo istorinė raida, Seime svarstomi Tabako kontrolės įstatymo pakeitimai patvirtina, kad Tabako kontrolės įstatymas numato baigtinį produktų (kategorijų) sąrašą, kuriems taikomos įstatymo nuostatos ir apribojimai. Kaip matyti, įstatymų leidėjas tiek elektroninių cigarečių, tiek elektroninių prietaisų, tiek nuotolinės prekybos atvejais pildo įstatymą naujomis nuostatomis, plėsdamas jo taikymo sritį. Jei vis tik įstatyme nebūtų numatytas baigtinis sąrašas kategorijų, įstatymų leidėjas neteiktų naujų pasiūlymų, nes vertintų, kad viskas sureguliuota. Be to, Tabako kontrolės įstatymas yra viešąją teisę reguliuojantis teisės aktas, todėl negali būti aiškinamas plečiamai, teisės akto nuostatos turi būti aiškinamos siaurai ir negali būti sugalvojami nauji ribojimai, kurių teisės akte nėra;

32.4.                      siekdamas įvertinti, ar Tabako kontrolės įstatymas taikytinas Prietaisui, teismas turėjo nustatyti ir pagrįsti, kad Prietaisas yra tabakas, tabako gaminys arba su tabako gaminiu susijęs gaminys. Teismas, nors ir pripažinęs, kad Prietaisas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateiktos tabako gaminio sąvokos, nes Prietaise nėra tabako ir šis prietaisas pats savaime nėra suvartojamas, visgi sprendė, kad Prietaisą galima priskirti tabako gaminiui, nes jo funkcija yra vartoti Tabako gaminį. Prietaisas nėra nei tabakas, nei tabako gaminys, nei su tabako gaminiu susijęs gaminys (pastaroji kategorija yra skirta elektroninių cigarečių reguliavimui, o Prietaisas nėra elektroninė cigaretė ir dėl to ginčo byloje nėra) vertinant pagal kategorijas, kurios nustatytos Tabako kontrolės įstatyme ir neatitinka nė vienos iš paminėtų kategorijų. Todėl Tabako kontrolės įstatymas nereguliuoja Prietaiso ir informacijos apie  sklaidos;

32.5.                      toks Prietaiso kvalifikavimas tabako gaminiu, kokį atliko pirmosios instancijos teismas, nėra numatytas Tabako kontrolės įstatyme, taip pat nenumatyta, kad tabako gaminiu gali būti pripažintas bet koks gaminys, kurio panaudojimas susijęs su tabako gaminiais ar jų vartojimu.

33.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė įstatymo nuostatų taikymą, pažeidė draudimą Tabako kontrolės įstatymo nuostatas aiškinti plečiamai. Viešąją teisę reguliuojančiuose įstatymuose numatyti draudimai negali būti aiškinami plečiamai ir turi būti interpretuojami siaurai. Ši taisyklė suformuota tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų taikymą nepagrįstai išplėtė.

34.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia vartotojų teisę gauti informaciją bei de facto (faktiškai) riboja prekybą. Prietaisas yra Lietuvoje teisėtai parduodamas elektroninis prietaisas, kurio pardavimai nėra uždrausti. Galiojantys teisės aktai įpareigoja pareiškėją, o taip pat suteikia teisę vartotojui gauti informaciją apie Prietaisą, jo funkcijas, savybes bei naudojimą. Teisės aktų reikalavimų pareiškėjas negali ignoruoti ir privalo juos vykdyti. Teismas konstatuodamas, kad informacija apie Prietaiso savybes, naudojimo būdą, priežiūrą, gamintoją, pardavėją, prekybos vietas, kainą ir kainodarą, apmokėjimą ir kitas sąlygas negali būti teikiama vartotojams ir yra draudžiama Tabako kontrolės įstatymu, visų pirma riboja vartotojų teisę gauti informaciją apie Prietaisą, o antra – pareiškėjo pareigą tokią informaciją pateikti. Tabako kontrolės įstatymo nuostatos negali būti taikomos ignoruojant teisės aktus, užtikrinančius vartotojų teisę į informaciją.

35.       Byloje pateiktos UAB Synopticom vartotojų apklausos patvirtina, kad Prietaisas ir jo paskirtis, naudojimo būdas vartotojams nėra žinomas ir savaime suprantamas. Pareiškėjas, negalėdamas teikti paminėtos informacijos vartotojams, faktiškai nebegalės parduoti Prietaiso, nes nei vienas pirkėjas nepirks gaminio negavęs apie šį informacijos, kurią turi teisę gauti. Pareiškėjas vertina, kad tokio masto ribojimai, kuriuos taikė Departamentas, o vėliau išplėtė pirmosios instancijos teismas, de facto uždraudžia bet kokią prekybą Prietaisu, taip pažeidžiant konstitucinį ūkinės laisvės principą.

36.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai atmetė kaip nereikšmingą faktą, kad Prietaisas ir Tabako gaminys yra geresnis pasirinkimas rūkančiajam. Informacijos pateikimas apie Prietaisą - kuris toli gražu nėra traktuojamas kaip Tabako kontroles įstatymo pažeidimas – iš esmės įgyvendina Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintus sektoriaus reguliavimo tikslus – mažinti dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Draudžiant pareiškėjui pateikti informaciją apie Prietaisą, suaugę rūkantieji netenka galimybės būti informuojami apie produktą, kuris, tikėtina, kelia mažiau žalos sveikatai lyginant su įprastinėmis cigaretėmis, o tai neleidžia ne tik siekti įstatymo tikslų, bet iš tikrųjų trukdo ir užkerta kelią rūkantiesiems gauti informaciją, kuri jiems turi būti pateikiama kaip vartotojams ir kuri gali turėti įtakos jų sveikatai.

37.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38.       Pasisakydamas dėl atsakomybę lengvinančių / sunkinančių aplinkybių buvimo atsakovas nurodo, kad nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Taigi Departamentas, pagrįstai individualizuodamas baudą, Nutarime paskyrė vidurkiui artimą ir jo neviršijančią 2 100 Eur baudą, todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti paskirtą baudą, iš esmės nepablogino pareiškėjo padėties.

39.       Departamento nuomone, pareiškėjo vertinimas, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją ir pasisakė dėl pažeidimų, kurių nenustatė Departamentas skundžiamame nutarime, paremtas iš konteksto ištrauktomis teismo sprendimo frazėmis. Departamentas nurodo, kad įvertinus viso skundžiamo sprendimo visumą akivaizdu, kad teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurias nustatė Departamentas. Departamento įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad visa pareiškėjo interneto svetainė yra reklamos priemonė visumoje, nekeičia pažeidimo kvalifikacijos, iš esmės nepablogino pareiškėjo padėties.

40.       Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia vartotojų teisę gauti informaciją bei de facto riboja prekybą, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytų teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) reikalavimų įgyvendinimas nesusijęs su pareiškėjo pateikiama akivaizdžiai komercinio pobūdžio informacija. Departamento nuomone, tokiu būdu nepagrįstai būtų paneigtas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies tabako gaminių reklamos ir paslėptos reklamos draudimas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas Nutarime nagrinėjo tik tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos aspektą, o ne prekybos Prietaisu ar Tabako gaminiais draudimo aspektą.

41.       Departamento įsitikinimu, pareiškėjas subjektyviai interpretuoja Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies nuostatą. Toks pareiškėjo aiškinimas, kad ši nuostata yra išimtis iš tabako reklamos draudimo yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja lingvistiniam, sisteminiam ir teleologiniam Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies aiškinimui.

42.       Departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas neginčija, jog Prietaiso funkcija yra kaitinti tik pareiškėjo platinamą Tabako gaminį. Tabako gaminio kaitinimas yra vienintelė Prietaiso funkcija. Įsigydamas Prietaisą, vartotojas neišvengiamai turi įsigyti ir pareiškėjo platinamą Tabako gaminį (pirmoji paslėptos reklamos sąlyga – pateikiama informacija skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminį), kitaip Prietaiso įsigijimas neturėtų tikslo, Prietaisas neįgyvendintų savo vienintelės funkcijos. Prietaiso įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su Tabako gaminių įsigijimu. Taigi pareiškėjas, skatindamas įsigyti ir(ar) vartoti Prietaisus, neišvengiamai skatina įsigyti ir (ar) vartoti Tabako gaminius, kuriuos pats platina. Kadangi pateikiamoje komercinėje informacijoje pareiškėjas neatskleidė pateikiamos informacijos tikrojo tikslo, t. y. platinti ne tik Prietaisus, bet ir Tabako gaminius (antroji paslėptos reklamos sąlyga – reklamos vartotojui neatskleistas tikrasis pateikiamos informacijos tikslas), todėl, pažeisdamas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu pateikė paslėptą tabako gaminių reklamą.

43.       Departamento vertinimu, vidutinis vartotojas, kuriam, kaip pripažino Pareiškėjo atstovai bylos nagrinėjimo Departamente ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, šiuo metu Prietaisas ir jo paskirtis nėra gerai žinoma, taip pat yra suklaidinamas dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo – jis gauna informaciją apie Prietaiso naudojimo privalumus, tačiau jam analogišku būdu (tiek informacijos pateikimo išsamumo, tiek ir patrauklumo aspektu) nepateikiama tokios pačios apimties ir aiškumo informacija apie tai, kad vienintelė Prietaiso paskirtis - juo vartoti Tabako gaminius. Pareiškėjas, būdamas patyręs tabako gaminių rinkos dalyvis, neabejotinai suvokia, kad tokios tiesioginės informacijos apie tabako gaminius teikti jis net ir negalėtų, nes pažeistų tabako gaminių reklamos draudimą, todėl naujus Tabako gaminius reklamuoja paslėptos reklamos būdu, tokiu būdu suklaidindamas vartotojus dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo.

44.       Departamento įsitikinimu, tabako reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokos yra artimos, ne veltui ir imperatyvus draudimas yra nustatytas toje pačioje normoje (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 1 d.). Departamento nuomone, nustatant paslėptą tabako gaminių reklamą papildomai įrodinėtina sąlyga - pareiškėjo tikslas suklaidinti vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Skundžiamame sprendime teismas palaikė Departamento poziciją ir pripažino, kad pateikdamas informaciją apie Prietaisus, kurių vienintelė paskirtis vartoti pareiškėjo platinamus Tabako gaminius, paslėptai reklamuoja Tabako gaminius, tai yra pripažino, kad pareiškėjas neatskleidė vartotojams tikslo kartu reklamuoti savo platinamus Tabako gaminius.

45.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad daroma mažesnė žala rūkantiems, atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepagrįstai įrodinėja jo Prietaiso, kuris vartojamas kartu su jo platinamais Tabako gaminiais, daromą mažesnę žalą vartotojų sveikatai ir tuo bando pateisinti pateiktos informacijos teisėtumą. Šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir visiškai nesusiję su byla. Įstatymų leidėjas nenumatė išimčių tabako gaminių reklamai priklausomai nuo jų neva mažesnio kenksmingumo, juolab kad „naujoviškų“ tabako gaminių kenksmingumas žmogaus sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje nėra ištirtas. Todėl didesnė ar mažesnė žala vartotojams nėra tabako reklamos ir paslėptos reklamos pažeidimo įrodinėjimo dalykas, tad dėl šio argumento Departamentas plačiau nepasisako.

46.       Departamentas nurodo, kad pareiškėjas interneto svetainėje skelbė informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, tiesiogiai skleidė informaciją apie Tabako gaminius, kas neabejotinai didino Tabako gaminių žinomumą ir tokiu būdu didino Tabako gaminių pardavimą ir vartojimą. Šiuo atveju pareiškėjas pažeidė sąlygą pateikti leidžiamo turinio informaciją, t. y. pateikė informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, taip viršijo minimalius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus, ir taip pat pažeidė minimalius informacijos pateikimo būdo reikalavimus, t. y. informaciją apie Tabako gaminius (jų pardavimo vietas) pateikė interneto svetainėje, tokia informacijos apie tabako gaminius pateikimo vieta nenumatyta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Taigi, pareiškėjas pateikė draudžiamą tabako gaminių reklamą ir taip pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

47.       Pareiškėjas pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus. Pareiškėjas paaiškina, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymas šioje byloje kelia daug klausimų, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kad šis parengtų teisinę išvadą dėl Tabako kontrolės įstatymo ir administracinės teisės bei administracinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisės fakultetas pateikė teisinę išvadą 2019 m. spalio 30 d. (toliau  ir Išvada). Pareiškėjo nuomone, Teisės fakulteto atsakymai nagrinėjamoje byloje yra ypač svarbūs, nes jie pateikia ekspertinę teisinę analizę klausimų, kurie niekada nebuvo keliami nei Lietuvos teismų praktikoje, nei akademinėje srityje. Teisės fakultetas Išvadoje analizuoja Tabako kontrolės įstatymo taikymą komunikacijai apie Prietaisą atsižvelgiant į administracinę teisę ir administracinį procesą. Išvada taip pat atsako į klausimą dėl Tabako kontrolės įstatyme numatytų draudimų ir atsakomybės taikymo komunikacijai apie Prietaisą. Galiausiai teisinėje išvadoje taip pat pasisakoma dėl Prietaiso bendro reguliavimo ir informacijos, kurią būtina pateikti vartotojams apie Prietaisą remiantis galiojančiais kitais teisės aktais. Pareiškėjas prašo Išvadą prijungti prie bylos medžiagos.

 

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

48.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas, pažeidimą skirta 2 100 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

49.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, elektroninis prietaisas IQOS yra tabako kaitinimo sistemos dalis, naudojama su specialiai pagamintu kaitinamojo tabako gaminiu „HEETS“ (III t., b. l. 119 – 129, V t., b. l. 16).

50.       Ginčijamame Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas interneto svetainėje pateikė šią informaciją:

50.1.                      Interneto svetainės skiltyje „Kur įsigyti?“ buvo pateikta informacija apie Tabako gaminių pardavimo vietas Lietuvos Respublikos teritorijoje: paspaudus ant meniu punkto „Kur įsigyti?“, patenkama į interneto puslapį, kuriame pateikti keturi paveikslėliai: trijuose paveikslėliuose nurodomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose tabako gaminiais ir Prietaisas prekiaujančių specializuotų parduotuvių adresai, darbo laikas, ir vienas paveikslėlis pavadinimu „Kaitinamojo tabako produktai“. Kiekviename paveikslėlyje yra pateikta nuoroda „Žemėlapis“. Paspaudus nuorodas „Žemėlapis“ paveikslėliuose apie parduotuves, patenkama į interneto svetainės www.google.lt/maps puslapius, kuriuose pateikti vietovių žemėlapiai. Paspaudus nuorodą „Žemėlapis“ paveikslėlyje „Kaitinamojo tabako produktai“, patenkama į interneto svetainės puslapį, kuriame pateiktas tabako gaminių pardavimo vietų Lietuvos Respublikos teritorijoje paieškos langelis, žemiau - Lietuvos žemėlapis su pažymėtomis tabako gaminių pardavimo vietovėmis. Įvedus į paieškos langelį vietovės pavadinimą (miesto, gatvės pavadinimą) ir paspaudus „Rodyti parduotuves“, rodomi artimiausiai nuo paieškos vietos esančių prekybos Tabako gaminiais vietų adresai.

50.2.                      Departamentas Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas, skleisdamas 50.1 punkte nurodytą informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, pateikė draudžiamą tabako gaminių reklamą ir taip pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

50.3.                      Nutarime nustatyta, kad pareiškėjas interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skleidė informaciją, skatinančią įsigyti ir naudoti Prietaisus:

50.3.1.                      „Inovatyvi tabako kaitinimo sistema/IQOS kaitina tikrą tabaką jo nedegindama ir suteikdama tabako skonį be ugnies ir pelenų.“

50.3.2.                      Paspaudus ant meniu punkto „Apie IQOS“ atsidaro paveikslėlis „IQOS tai keičia viską“, žemiau jo pateikta informacija: „IQOS – tai tabako kaitinimo sistema, išskirianti aerozolį, kuri suteikia galimybę suaugusiems vartotojams jausti tabako aromatą. Naudojant IQOS sistemą nėra dūmų, išsiskiria mažiau kvapo, nesusidaro pelenai. IQOS sistemą sudaro kišeninis kroviklis ir elektroninis laikiklis, kaitinantis, o ne deginantis kaitinamojo tabako gaminyje esantį tabaką iki mažiau kaip 350 Celsijaus laipsnių <...> Nėra naudojant IQOS: 1. Ugnies. Naudojant IQOS nereikia žiebtuvėlio ar degtukų. 2. Pelenų. IQOS tabakas nėra deginamas, todėl nesusidaro pelenai. 3. Stipraus kvapo. IQOS palieka silpnesnį kvapą po naudojimo, skirtumas ypač jaučiamas vidaus patalpose ar automobilyje.“

50.3.3.                      Interneto svetainės skiltyje „Kur įsigyti?“ įmonė teikė informaciją apie Prietaisų pardavimo vietas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

50.3.4.                      Interneto svetainėje pateikta informacija apie pareiškėjo organizuotą ir vykdomą programą „IQOS klubas“ (toliau – Programa). Programos dalyviu gali tapti pilnametis asmuo, užsiregistravęs interneto svetainėje. Programos dalyvis gauna nuolaidų kodą, kuris suteikia galimybę užsiregistravusio asmens pilnamečiams rūkantiems draugams įsigyti Prietaisą už specialią kainą, t. y. nuolaidų kodą draugai gali panaudoti pirkdami Prietaisą. Už kiekvieną draugų panaudotą kodą programos dalyvis gauna taškus, kuriuos galima išleisti įsigyjant prekes specialiai tam skirtame kataloge interneto svetainėje. Programos prizų puslapyje nurodytos prekės (tabakinė, Prietaiso antgaliai, laikikliai, įkrovikliai), kurias Programos dalyviai gali įsigyti už sukauptus taškus.

50.3.5.                      Programos dalyviams siunčiami pasiūlymai įsigyti Prietaisą: „Išskirtinės narystės privilegijos laukia tavęs ir tavo suaugusių rūkančių draugų. Su tavo klubo nario kodu jie IQOS sistemą įsigys net su 50% nuolaida.

50.4.                      Ginčijamame Nutarime taip pat nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d. atliekant patikrinimą UAB „Elija LT“ priklausančioje parduotuvėje „IQOS“, (duomenys neskelbtini), parduotuvės pirkėjų aptarnavimo salėje rastos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios Prietaiso reklamos priemonės – žalių samanų kilimas, kurio centre pateiktas šviečiantis užrašas „IQOS“, du ekranai, kuriuose sinchroniškai rodomi besikeičiantys tabako kaitinimo sistemos „IQOS“ vaizdai (ekranų apačioje pastoviai rodomi užrašai „Produktas skirtas tik suaugusiems vartotojams“), du mediniai stovai su šviečiančiomis dėžutėmis, ant dėžučių padėti Prietaisai, Prietaiso reklaminis stovelis, kuriame užrašyta: „IQOS / Tai Keičia Viską“, žemiau - paukščio, tupinčio ant tabako kaitinimo sistemos „IQOS“ laikiklio, atvaizdas, tekstiniai užrašai – „Nuo šiol IQOS galite įsigyti išsimokėtinai“, „Lizingas be pabrangimo bei Jūsų pasirenkamas patogiausias išsimokėjimo terminas – 3, 6, 9 ar 10 mėn.“, „Pasinaudoti SB lizingas paslauga galite perkant už ne mažiau nei 50 eurų“, „Daugiau informacijos teiraukitės parduotuvės asistentų“, figūrinis ženklas „SB Lizingas. Tikrinimo metu parduotuvėje buvo prekiaujama tik pareiškėjo Lietuvos Respublikos rinkoje platinamais Tabako gaminiais, Prietaisais, Prietaisų aksesuarais. Parduotuvėje buvo platinamos išsinešimui skirtos vizitinės kortelės, kurių vienoje pusėje pavaizduotas baltas paukštis, kitoje pateikta tekstinė informacija: „IQOS“, „Tai keičia viską“, „Daugiau informacijos: (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini) (nemokama linija)“, nurodyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose tabako gaminiais ir Prietaisas prekiaujančių specializuotų parduotuvių adresai.

50.5.                      Kaip pažymėta ginčijamame Nutarime, 2017 m. gruodžio 16 d. atliekant patikrinimą UAB „Viada LT“ priklausančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), pirkėjų aptarnavimo salėje buvo rastas Prietaiso reklaminis stovelis, kuriame užrašyta: „IQOS / Tai Keičia Viską“, žemiau tabako kaitinimo sistemos „IQOS“ atvaizdas, tekstiniai užrašai – „Čia Jūs galite klausti pardavėjo ir sužinoti apie naujovę IQOS“, „Daugiau informacijos: (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini) (nemokama linija)“, nurodyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose tabako gaminiais ir Prietaisas prekiaujančių specializuotų parduotuvių adresai. Tikrinimo metu nustatyta, kad degalinės parduotuvėje buvo prekiaujama pareiškėjo platinamais Tabako gaminiais.

50.6.                      Ginčijamame Nutarime konstatuota, kad 50.3-50.5 punktuose nurodytais veiksmais pareiškėjas paskleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, taip pažeisdamas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

51.       Pareiškėjas savo skunde bei apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas nepagrįstai nustatė, jog minėtais veiksmais buvo pažeistas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas.

 

        Dėl tabako gaminių reklamos

 

52.       Tabako kontrolės įstatymo (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. XIII-345 redakcija) 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius.

53.       Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Reklamos draudimas netaikomas: 1) šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai mažmeninės prekybos vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui; 2) leidiniams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams (profesionalams), taip pat leidiniams, išspausdinamiems ir skelbiamiems valstybėse, kurios nėra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, kai šie leidiniai yra skirti ne Europos Bendrijos rinkai; 3) tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Mažmeninės prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4)  tabako gaminių kainas.

54.       Kaip minėta, Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas, interneto svetainėje pateikdamas informaciją apie Tabako gaminių pardavimo vietas, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimą. Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą, skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, rėmėsi Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalimi, teigdamas, kad ši teisės norma numato išimtį iš bendro tabako gaminių reklamos draudimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies.

55.       Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta: „Vartotojams pateikiami teiginiai ir informacija apie naujovišką tabako gaminį turi būti moksliškai pagrįsti, objektyvūs ir neklaidinantys, todėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gali pareikalauti, kad naujoviškų tabako gaminių gamintojai ir importuotojai atliktų papildomus tyrimus ar pateiktų papildomą informaciją. 

56.       Šioje teisės normoje yra nurodyta, kokie turi būti teiginiai ir informacija, pateikiami vartotojams apie naujovišką tabako gaminį, tačiau nėra nurodyta, kuris subjektas turi teisę ar pareigą tokią informaciją teikti, ši teisės norma nėra įtvirtinta kaip išimtis iš tabako gaminių reklamos draudimo, todėl nėra pagrindo ją aiškinti kaip suteikiančią teisę skleisti naujoviškų tabako gaminių reklamą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalis aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į teisės normas, kurios nustato teisę ar pareigą konkrečiam subjektui teikti vartotojams informaciją apie naujoviškus tabako gaminius. 

57.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „Naujoviškų tabako gaminių gamintojai ir importuotojai privalo pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pranešimą apie bet kokį naujovišką tabako gaminį, kurį jie numato patiekti Lietuvos Respublikos rinkai.“ To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas pateikiamas elektronine forma prieš šešis mėnesius prieš patiekiant naujoviškus tabako gaminius rinkai. Prie pranešimo pridedamas išsamus atitinkamo naujoviško tabako gaminio aprašymas, taip pat informacija apie jo vartojimą ir tabako gaminio sudedamąsias dalis bei išsiskiriančias medžiagas pagal šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį.“ Tabako kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tabako gaminių gamintojų ir (ar) importuotojų pareiga Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pateikti Europos Komisijos nustatytos formos pranešimą apie tabako gaminių sudedamąsias dalis, išsiskiriančias medžiagas bei kitą nurodytą informaciją, o šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta: „Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalis gauta informacija yra viešai prieinama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje.“ Tabako kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Sveikatos apsaugos ministerija, gavusi informaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuriai pagal šio Įstatymo 9 straipsnį pateikiama ataskaita, iš kokių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai, taip pat informaciją apie šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų rezultatus, privalo užtikrinti, kad ši informacija ir kiekvieno tabako gaminio sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame nurodomas dervų, nikotino bei anglies monoksido kiekis, būtų prieinami ir visomis tinkamomis priemonėmis išplatinti vartotojams.“ 

58.       Taigi atsižvelgiant į tai, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 2 dalį prie pranešimo apie naujoviškus tabako gaminius pridedama nurodyta informacija pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o 9 straipsnio 5 dalyje bei 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atitinkamos valstybės institucijos yra atsakingos už 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos viešinimą, darytina išvada, kad būtent nurodytos valstybės institucijos turi pareigą pateikti įstatyme įvardintą informaciją vartotojams, kuri, kaip pažymėta Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalyje, turi būti moksliškai pagrįsta, objektyvi ir neklaidinanti.

59.       Apeliantas savo papildomuose paaiškinimuose argumentuoja, kad subjektas, turintis teisę skleisti vartotojams informaciją pagal 911 straipsnio 5 dalį, yra nurodytas 911 straipsnio 7 punkte, kuriame nustatyta: „Gamintojai ir importuotojai, pateikdami pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus informaciją apie naujovišką tabako gaminį, turi nurodyti, koks tai tabako gaminys – bedūmis ar rūkomasis.“ Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad gamintojai ir importuotojai turi teisę skleisti informaciją apie naujoviškus tabako gaminius vartotojams, ji taip pat nėra siejama su Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalimi, šios teisės normos nėra nurodomos kaip išimtis iš tabako gaminių reklamos draudimo, todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos nustato teisę gamintojams ar importuotojams reklamuoti naujoviškus tabako gaminius.

60.       Papildomai pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nėra nuorodų į 911 straipsnio 5 dalį, o pastarojoje įstatymo normoje nėra įtvirtinta, kad nurodyti vartotojams pateikiami teiginiai ir informacija apie naujovišką tabako gaminį gali būti reklaminio pobūdžio. Taigi pareiškėjo teiginys, kad Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalis nustato išimtį iš tabako gaminių reklamos draudimo, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

61.       Bylos šalys procesiniuose dokumentuose taip pat teikia argumentus dėl Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalies aiškinimo, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (toliau – ir Direktyva). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš         2016 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 4, 4(1), 6, 8, 8(1), 8(2), 8(3), 8(4), 8(7), 9, 13, 15, 16(1), 16(2), 17, 17(1), 19, 26 straipsnių, II skyriaus pavadinimo ir antrojo skirsnio, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14(1) straipsniu įstatymo Nr. XII-2419 travaux preparatoires (parengiamųjų darbų), anksčiau išdėstytos Tabako kontrolės įstatymo teisės normos (9, 911 straipsniai) įgyvendina atitinkamas Direktyvos normas (5 ir 19 straipsnius), tačiau pastarosiose nėra tos teisės normos, dėl kurios aiškinimo tarp šalių kilo ginčas („Vartotojams pateikiami teiginiai ir informacija apie naujovišką tabako gaminį turi būti moksliškai pagrįsti, objektyvūs ir neklaidinantys“), todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl šių bylos šalių argumentų atskirai nepasisako.

62.       Pareiškėjas savo papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad Departamento tinklalapyje yra pateikiama tik bendra klasifikacinio pobūdžio informacija, kuriai negali būti taikomi Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjama, ar Departamentas tinkamai įgyvendina Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintas pareigas, susijusias su informacijos skelbimu, todėl išplėstinė teisėjų kolegija vertina šį pareiškėjo argumentą kaip nesusijusį su bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl jo nepasisako.

 

Dėl paslėptos tabako gaminių reklamos

 

63.       Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta: „Paslėpta tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, kad tabako gaminys – vartoti skirtas gaminys, kuris gaminamas tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriame yra tabako. To paties straipsnio 35 dalyje nurodyta, kad su tabako gaminiais susijęs gaminys – elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, taip pat rūkomasis žolinis gaminys.

64.       Ginčijamame Nutarime konstatuota, kad šios nutarties 50.3-50.5 punktuose nurodytais veiksmais (interneto svetainėje, parduotuvėje ir degalinėje pateikta informacija) pareiškėjas paskleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, taip pažeisdamas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

65.       Šią Nutarime padarytą išvadą pareiškėjas ginčija, teigdamas, be kita ko, kad Tabako kontrolės įstatymas nėra taikomas elektroniniams prietaisams, tokiems kaip IQOS elektroninis prietaisas, nurodyta informacija nėra apie tabako gaminius ar su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, o taip pat šiuo atveju nėra tenkinama sąlyga, kad informacija gali suklaidinti dėl tikrojo jos pateikimo tikslo.

66.       Pažymėtina, kad Departamentas Nutarime Prietaiso nelaikė tabako gaminiu ar su tabako gaminiu susijusiu gaminiu pagal Tabako kontrolės įstatymą, tačiau vertino, kad skleidžiant Nutarime nurodytą informaciją apie Prietaisą buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, interneto puslapyje pateikdamas šios nutarties 50.3 punkte nurodytą informaciją, taip pat pasklei informaciją ir apie tabako gaminius (t. y. su Prietaisu naudojamus kaitinamojo tabako gaminius). Pavyzdžiui, žodžiais „suteikdama tabako skonį be ugnies ir pelenų“, „suteikia galimybę suaugusiems vartotojams jausti tabako aromatą, „palieka silpnesnį kvapą po naudojimo“ iš esmės yra apibūdinami pojūčiai, atsirandantys vartojant tabako gaminį naudojantis Prietaisu. Nors nurodyta informacija buvo pateikta apibūdinant Prietaisą, vis dėlto joje taip pat yra minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas, taip reklamuojant ne tik Prietaisą, tačiau ir kaitinamojo tabako gaminius. Taigi informacija buvo pateikta tokiu būdu, kuris gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. paslėptai buvo reklamuojami ir kaitinamojo tabako gaminiai).

67.       Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, teigdamas, kad paslėpta reklama yra tokia, kurios vartotojai neatpažįsta kaip reklamos. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija) traktuotinas kaip paslėpta reklama.

68.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiame Konstitucinio Teismo išaiškinime, kuris pateiktas nagrinėjant Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo nuostatos konstitucingumą, yra nurodytas atvejis, traktuotinas kaip paslėpta reklama, tačiau jame nėra nurodyti visi atvejai, kai informacija traktuotina kaip paslėpta tabako gaminių reklama pagal Tabako kontrolės įstatymą. Vertinant, ar konkreti informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama pagal Tabako kontrolės įstatymą, atsižvelgtina į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos apibrėžimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šiame apibrėžime nurodyta sąlyga, jog informacija „pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo“ apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė informaciją apie tabako gaminius taip, kad ji galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. informaciją apie tabako gaminius, skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, pateikė reklamoje, sudarančioje įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys), tokiu būdu pažeisdamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą.

69.       Taip pat pažymėtina, kad parduotuvėje ir degalinėje platindamas korteles su adresu interneto svetainės, kurioje, kaip pirmiau išdėstyta, pateikta tabako gaminių reklama ir paslėpta tabako gaminių reklama, pareiškėjas platino nuorodą į tabako gaminių reklamą ir paslėptą tabako gaminių reklamą, t. y. skleidė informaciją apie tabako gaminius, pateikdamas ją taip, kad ji gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas pagrįstai nusprendė, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas.  

 

Dėl kitų pareiškėjo argumentų

 

70.       Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva konstatavo, kad informacija apie Prietaisą yra tabako gaminių reklama, kaip ji apibrėžta Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, nors Departamentas ginčijamame Nutarime to nenustatė, o nustatė tik tai, kad, skleidžiant informaciją apie Prietaisą buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama.

71.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame konstatuota, kad pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie Prietaisą, kartu paskleidė paslėptą tabako gaminių reklamą (skundžiamo sprendimo 21.3 punktas). Pareiškėjo nurodomuose teismo sprendimo 9, 12 punktuose, kalbant apie pareiškėjo pažeidimą, jis įvardintas kaip tabako gaminių reklama, taip pat paminėta ir Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 46 dalis. Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog paslėpta tabako gaminių reklama iš esmės yra viena iš formų ir priemonių informacijai apie tabako gaminius skleisti, kuri paprastai netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl tabako gaminių reklamos sąvoka yra bendra ir apima visas informacijos, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančios įsigyti tabako gaminius ir (ar) juos vartoti, sklaidos formas bei priemones, įskaitant tas, kurios konkrečiai įstatymų leidėjo priskiriamos paslėptai tabako gaminių reklamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009, 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-108/2010). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad pareiškėjas paskleidė paslėptą tabako gaminių reklamą bei vertino tai, kad informacija klaidina vartotojus dėl jos pateikimo tikrojo tikslo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Tabako kontrolės įstatymo nuostatas.

72.       Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Prietaisas turi būti kvalifikuojamas kaip tabako gaminys, taip nepagrįstai išplėsdamas Tabako kontrolės įstatymo taikymo sritį.

73.       Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nurodyta, kad tabako gaminys – vartoti skirtas gaminys, kuris gaminamas tik iš tabako (tiek genetiškai modifikuoto, tiek nemodifikuoto) arba kuriame yra tabako. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei iš bylos šalių paaiškinimų, Prietaisas yra įrenginys, naudojamas tabako gaminiams vartoti. Šis prietaisas nėra suvartojamas, ir pačiame prietaise nėra tabako, o taip pat jis nėra gaminamas iš tabako. Taigi šis prietaisas neatitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinto tabako gaminio apibrėžimo.

74.       Ginčijamame Nutarime yra nurodyta, kad „Departamentas Prietaiso kaip tabako gaminio nevertina, toks kaltinimas Įmonei nėra suformuluotas“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 14 punkte nurodė, kad „IQOS įrenginys, sudarytas iš elektroninio laikiklio ir įkroviklio, nėra laikomas tabako gaminiu, jame nėra tabako ir jis negali būti suvartojamas“, tačiau skundžiamo sprendimo 20.2 punkte pažymėjo: „Kadangi IQOS elektroninis prietaisas pagal Tabako kontrolės įstatymą yra kvalifikuojamas kaip tabako gaminys, t. y. produktas (kategorija) prekių, kurių reklama draudžiama <...>“.

75.       Taigi šie teiginiai skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra prieštaringi. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo motyvų visumos matyti, kad, sprendžiant dėl paslėptos tabako gaminių reklamos, buvo vertinama, ar pareiškėjo pateikta informacija apie Prietaisą skatina įsigyti Tabako gaminius, t. y. sprendžiant dėl paslėptos tabako gaminių reklamos Prietaisas nebuvo vertinamas kaip tabako gaminys, taigi ši pareiškėjo nurodyta klaida skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą naikinti.

76.       Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visas apelianto tinklalapis, nurodytas Nutarime, yra tabako gaminių reklama, nors tai nebuvo nustatyta Nutarime. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytuose pirmosios instancijos teismo sprendimo 9 ir 15  punktuose pirmosios instancijos teismas atskirą interneto tinklalapį vertino kaip informacijos pateikimo būdą, o ne kaip tabako gaminių reklamą. Ginčijamame Nutarime taip pat yra nurodyta, kad informacija buvo pateikta pareiškėjo administruojamame interneto tinklalapyje, todėl pareiškėjo teiginys, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas.

77.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paslėptos tabako gaminių reklamos, nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė taikyti išimtį iš bendro tabako gaminių reklamos draudimo, kuri numatyta Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalyje.

78.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 17 punkte pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamento sprendimas pažeidžia teisės aktus, nustatančius vartotojų teisę gauti informaciją apie platinamas prekes ir pareiškėjos pareigą teikti informaciją vartotojams. Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip išdėstyta anksčiau, pareiškėjo nurodoma Tabako kontrolės įstatymo 911 straipsnio 5 dalis nenustato išimties iš tabako gaminių reklamos draudimo, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, remiantis šia norma, turi teisę  skleisti (paslėptą ar nepaslėptą) tabako gaminių reklamą.

79.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsniu, Civilinio kodekso 6.2286, 6.2287 straipsniais, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 ir 5 straipsniais, teigdamas, kad pagal šias teisės normas apeliantas privalo suteikti vartotojams, o vartotojai turi teisę gauti informaciją apie pagrindines produkto savybes, prekybos vietų adresus, duomenis apie gamintoją ir pardavėją, duomenis apie kainą arba kainodarą, apmokėjimo, pristatymo ir kitas sąlygas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nustatyti ribojimai de facto uždraudžia bet kokią prekybą Prietaisu.

80.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Tabako kontrolės įstatyme yra įtvirtintas specialusis teisinis reguliavimas, draudžiantis tabako gaminių reklamą, taip pat ir paslėptą šių gaminių reklamą. Kaip nurodyta Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, „tabako gaminiai ir su jais susiję gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas.“ Taigi pareiškėjo nurodomuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos suteikti vartotojams nurodytą informaciją negali būti aiškinamos kaip paneigiančios Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako gaminių reklamos bei šių gaminių paslėptos reklamos draudimą, todėl pareiškėjo vartotojams teikiama informacija apie Prietaisą negali pažeisti šio imperatyvaus draudimo. Pažymėtina, kad būtent dėl tokio pobūdžio informacijos, t. y. tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos pareiškėjui buvo skirta bauda ginčijamame Nutarime. Pareiškėjo teiginiai, kad tokiu būdu yra de facto uždraudžiama prekyba Prietaisu, yra nepagrįsti, nes pareiškėjui Nutarime skirta bauda ne dėl Prietaiso platinimo, o dėl tabako gaminių reklamos pažeidimo, Nutarime nėra nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės platinti Prietaisą.

81.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Tabako kontrolės įstatyme numatytą tikslą – siekį mažinti rūkymo žalą visuomenei – ir užkirto kelią rūkantiesiems gauti informaciją apie geresnę alternatyvą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tabako gaminių reklamos draudimo nuostatos nėra diferencijuojamos atsižvelgiant į tabako gaminių kenksmingumą, todėl pareiškėjo platinamų kaitinamojo tabako gaminių kenksmingumas nėra nagrinėjamas šioje byloje, ir šis pareiškėjo argumentas nėra teisiškai reikšmingas.

82.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apelianto pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, nors Nutarime nėra nustatytos tokios aplinkybės ir jos nebuvo tirtos bylos nagrinėjimo metu, o taip pat teismas pasisakė dėl apelianto padarytų pažeidimų, kurių nenustatė Departamentas skundžiamame Nutarime ir kurie nebuvo nagrinėti byloje.

83.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas buvo padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, nors ginčijamame Nutarime nurodyta, jog „atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, todėl šie, su sunkinančių aplinkybių nustatymu susiję, pirmosios instancijos teismo motyvai šalinami iš skundžiamo teismo sprendimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti, kadangi, spręsdamas dėl byloje ginčijamo Nutarimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

84.       Pareiškėjas apeliacinio proceso metu pateikė prašymus prijungti prie bylos naujus įrodymus – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto teisinę išvadą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos pranešimą spaudai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas į bylą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto teisinę išvadą, nepagrindė, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso metu. Teikdamas į bylą Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracijos pranešimą spaudai pareiškėjas nepagrindė, kaip šis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, išplėstinė teisėjų kolegija šių pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų nevertina.

85.       Apibendrindama išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie teisingos išvados, kad ginčijamame Nutarime pagrįstai konstatuota, jog nurodytais veiksmais buvo paskleista tabako gaminių reklama ir paslėpta tabako gaminių reklama. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

86.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, nėra pagrindo svarstyti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

        

        Stasys Gagys

        

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

         Ramutė Ruškytė

 

 

         Skirgailė Žalimienė