Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-07][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-609-302-2019].docx
Bylos nr.: e2A-609-302/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešoji įstaiga CPO LT 302913276 atsakovas
„Emsi“ 120643955 Ieškovas
„Alauša“ 183615620 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 188621919 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-609-302/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01500-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4531-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (ankstesnis pavadinimas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) EMSI(toliau – ir Ieškovė 1) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) CPO LT (toliau – ir CPO) vykdomo viešojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283, (toliau – ir Pirkimas) sąlygas pripažinti neteisėtomis, jas panaikinti ir Pirkimą nutraukti;

1.2.                      netenkinus 1.1 punkte nurodyto reikalavimo, pripažinti neteisėtais ir panaikinti:

1.2.1.                      Pirkimo sąlygų 1.2 punkto frazę dėl Elektroninio katalogo adreso nurodymo: „kurio interneto adresas http: www.cpo.lt“;

1.2.2.                      Pirkimo sąlygų 1.7 punkto frazę dėl alternatyvios skelbimų pateikimo vietos nurodymo: „ir CPO LT interneto svetainėje (www.cpo.lt);

1.2.3.                      Pirkimo sąlygų 4.6 punkto sakinį: „Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų reikalavimus dėl profesinės patirties tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, kurioms reikia jų turimų pajėgumų“;

1.2.4.                      Preliminariosios sutarties 1.1.6 punkto frazę: „Skelbiama ir atnaujinama http://www.cpo.lt/instrukcija/“;

1.2.5.                      Pagrindinės sutarties 1.1.2 punkto frazę: „Internetinis adresas http://www.cpo.lt“;

1.2.6.                      2018 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimų patikslinimo 3 punkto frazę: „Nuoroda į įsakymą: http://www.cpo.lt/wp-content/uDloads/2014/02/KAINU TARIFO NUSTATYMAS1.pdf“;

1.2.7.                      Preliminariosios sutarties 1.1.9 punktą: „1.1.9. Konsoliduotas užsakymas  Užsakovo ir Tiekėjo veiksmų visuma, kuriais siekiama sudaryti keletą Pagrindinių sutarčių pagal šią Preliminariąją sutartį“;

1.2.8.                      Preliminariosios sutarties 3.1.13 punktą: „3.1.13. Sumokėti 2016-07-28 LR Ūkio ministro įsakymo „Dėl Viešosios įstaigos CPO LT Paslaugų kainų ir tarifo nustatymo“ Nr. 4-497 aktualioje redakcijoje nustatytą įkainį už CPO LT teikiamas paslaugas;

1.2.9.                      Preliminariosios sutarties 8.4.1 punktą, kiek jis aiškinamas kaip nurodantis į teisės aktą, keičiantį Ūkio ministro 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-497 nustatytą įkainį už CPO LT teikiamas paslaugas: „8.4.1. Lietuvos Respublikos teisės aktuose pakeitus įkainį už CPO LT teikiamas paslaugas, kuris Tiekėjui yra nepriimtinas;

1.2.10.                      Preliminariosios sutarties 8.2 punktą: „8.2. Preliminarioji sutartis galioja 6 (šešis) mėnesius, jei ji nėra pratęsiama arba nutraukiama Preliminariojoje sutartyje numatytais pagrindais“;

1.2.11.                      Preliminariosios sutarties 8.3 punktą: „8.3. Suėjus Preliminariosios sutarties galiojimo terminui, šis terminas automatiškai pratęsiamas papildomam 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui jei sutarties Šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti Preliminariąją sutartį. Tokiu atveju nesutikimas turi būti pareiškiamas vienos iš Šalių pranešimu ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų iki Preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos. Bendras Preliminariosios sutarties su pratęsimais galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 48 (keturiasdešimt aštuoni) mėnesiai;

1.2.12.                      Preliminariosios sutarties 9.12 punktą: „9.12. Preliminariosios sutarties 9.9.  9.11. p. nurodytos baudos laikytinos minimaliais CPO LT nuostoliais, dėl kurių Šalys susitarė sudarydamos Preliminariąją sutartį;

1.2.13.                      Preliminariosios sutarties 9.13 punktą: „9.13. Tretiesiems asmenims Šaliai ar Šalims pareiškus reikalavimą dėl žalos, susijusios su Preliminariosios sutarties vykdymu, atlyginimo, žalą atlygina kaltoji Šalis;

1.2.14.                      Pagrindinės sutarties 1.1.3 punkto frazė: „Pagrindinės sutarties 3.1.2 ir 3.1.5 punktuose nurodytų Tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas, taip pat neteisingų Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) protokolų duomenų arba degalinėse skelbtų kainų pateikimas; degalų pardavimas naudojant kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka nėra atlikta metrologinė patikra;

1.2.15.                      Pagrindinės sutarties 3.1.5 punktą: „3.1.5. Degalų pardavimui naudoti tik kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra ir Užsakovui paprašius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

1.2.16.                      Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktą: „4.2.1. [benzino A95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų]  prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.It/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos Juodeikių km., Mažeikių raj. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą;

1.2.17.                      Pagrindinės sutarties 6.2 punktą: „6.2. Užsakovas ar Tiekėjas neatlygina vienas kitam netiesioginių nuostolių ir (arba) pelno, pajamų, geros reputacijos ar planuotų sutaupymų praradimo“;

1.2.18.                      Pagrindinės sutarties 3.5.4 punktą: „3.5.4. sumokėti kelių naudotojo mokestį ir gauti tai patvirtinančias vinjetes (arba įsigyti elektroninę vinjetę), jei tokia galimybė Užsakovo pasirinktoje degalinėje yra. Sumokėtas kelių mokesčio dydis įtraukiamas į Pagrindinės sutarties 5.1 punkte nustatyta tvarka pateikiamas PVM sąskaitas - faktūras“;

1.2.19.                      Pagrindinės sutarties 6.3.1 punktą: „6.3.1. Reikalauti sumokėti baudą, lygią 5 (penkiems) procentams Pradinės Pagrindinės sutarties vertės (kai netaikomos papildomos Pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės);

1.2.20.                      Elektroninio katalogo aprašymo 1.7 punkto sakinį: „Tiekėjas neturi teisės ginčyti Elektroniniame kataloge įvykdyto veiksmo, jeigu veiksmą atliko Vartotojas, kurį CPO LT identifikavo pagal Vartotojo Identifikavimo duomenis;

1.2.21.                      Elektroninio katalogo aprašymo 2.3 punkto sakinį: „CPO LT, per nurodytą laikotarpį negavusi iš Tiekėjo informacijos apie duomenų atitiktį, laikys, kad Tiekėjas patvirtina, jog įkelti Prekių duomenys yra atitinkantys Preliminariosios sutarties reikalavimus;

1.2.22.                      Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.12 punktą: „3.3.12. papildomą pagrindinės sutarties šalį (-is) (konsoliduoto užsakymo atveju);

1.2.23.                      Elektroninio katalogo aprašymas 4.5 punkto frazę: „Tmax  Didžiausias tiekėjų nurodytas degalinių skaičius užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose;

1.2.24.                      Elektroninio katalogo aprašymo 4.9 punktą: „4.9. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikomas“;

1.2.25.                      Elektroninio katalogo aprašymo 4.10 punkto frazę „turi teisę iki Pagrindinės sutarties sudarymo pareikšti pretenziją“;

1.2.26.                      Elektroninio katalogo aprašymo 6.1 punkto frazę: „bet kuriuo metu“ ir „(įskaitant jau vykstančius)“;

1.2.27.                      Elektroninio katalogo aprašymo 6.1.1 punktą: „6.1.1. Tiekėjas nevykdo Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų;

1.2.28.                      Elektroninio katalogo aprašymo 6.1.2 punktą: „6.1.2. Užsakovas raštu informuoja CPO LT apie nevykdomus Tiekėjo Pagrindinės sutarties įsipareigojimus.

2.       Ieškovė 1 nurodė, kad atsakovė, veikdama kaip centrinė perkančioji organizacija, paskelbė Pirkimą, kuriuo siekia su Pirkimo laimėtojais sudaryti preliminariąsias sutartis dėl pagrindinių sutarčių pagal kitų perkančiųjų organizacijų užsakymus dėl degalų degalinėse pirkimo. Ieškovė 1 nesutiko su paskelbtomis Pirkimo sąlygomis ir pateikė atsakovei pretenziją, kurią ji atmetė. Ieškinyje Ieškovė 1 ginčijo šias sąlygas, prašė pripažinti jas neteisėtomis, panaikinti bei nutraukti Pirkimą. Pateikė toliau nurodomus pagrindinius argumentus.

3.       Dėl CPO paslaugų tiekėjams atlygintinumo: Preliminariosios sutarties 3.1.13 punkte nurodytas ūkio ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 4-497 „Dėl Viešosios įstaigos CPO LT Paslaugų kainų ir tarifo nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriame, anot atsakovės, yra įtvirtinta galimybė tiekėjams sumokėti už CPO paslaugas, yra nepaskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negalioja. Jame įtvirtinti įkainiai nebuvo nurodyti Pirkimo sąlygose, tiekėjai su Įsakymu nebuvo supažindinti, todėl jo nuostatos negali būti jiems taikomos. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 straipsnio 7 dalyje esanti nuostata apie CPO finansavimą negali būti aiškinama, kaip leidžianti finansuoti jos veiklą tiekėjų lėšomis. Ieškovė 1 taip pat pažymėjo, jog Pirkimui naudojama CPO interneto svetainė neatitinka VPĮ 4 priedo Pasiūlymų, paraiškų, projekto konkursų planų ir projektų elektroninėms gavimo priemonėms ir prietaisams keliami reikalavimų“ 2, 4-7 punktų nuostatų, kadangi yra netinkama vieta oficialiai informacijai, įskaitant paslaugų įkainius, Elektroninį katalogą, ir kitas pirkimo dokumentų dalis Pirkime skelbti.

4.       Dėl priežiūros procedūrų neveiksmingumo ir esminės šalių nelygybės: Preliminariosios sutarties 3.4.2 punktas, taip pat kitos Pirkimo sąlygų nuostatos, kiek jose nenumatyta tiekėjų teisė teikti pretenziją CPO dėl naudojimosi Elektroniniu katalogu, taip pat akivaizdus dalies Pirkimo dokumentų neskelbimas ir nenumatymas skelbti, teisė juos vienašališkai nemotyvuotai keisti, nepagrįstai riboja tiekėjų teisėtų interesų gynybos veiksmingumą. Pirkimo sąlygose nepagrįstai nenumatyta, kad konkuruojantys tiekėjai gali pareikšti pretenziją dėl elektroninio katalogo, dėl užsakymo turinio, dėl CPO sprendimo dėl užsakymo ar kitų Pirkimo sąlygų trūkumų po preliminariosios sutarties sudarymo. Elektroninio katalogo aprašyme pretenzijos pateikimo terminas apibrėžtas dviprasmiškai, nes visais atvejais pagrindinės sutarties sudarymas įvyks anksčiau negu pasibaigs sudarymo diena. Preliminariosios sutarties 4.9 punkte nepagrįstai nurodyta, kad pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikomas, kadangi tokiu būdu suvaržomos tiekėjų galimybės naudotis procesinėmis pretenzijos reiškimo teisėmis ikisutartinių santykių etape ir verčiama ginčyti pagrindinę sutartį. 48 mėnesiams planuojamame Pirkime CPO nustatė, kad preliminarioji sutartis galioja 6 mėnesius, jei ji nėra pratęsiama arba nutraukiama preliminariojoje sutartyje numatytais pagrindais, tačiau realiai tokių nutraukimo pagrindų nenustatė. Tuo tarpu nemotyvuotas perkančiosios organizacijos nesutikimas pagal 8.3 punktą nėra tinkamas pagrindas sutarčiai nepratęsti. Be to, CPO teisė savo nuožiūra spręsti dėl kitos sutarties šalies pažeidimo ir taikyti sankcijas (baudas, dalyvavimo užsakymo procedūroje sustabdymą) nepagrįstai riboja tiekėjų teisėtų interesų gynybos veiksmingumą, pažeidžia šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus. Preliminariosios sutarties 9.12 punkte nurodomas CPO minimalių nuostolių dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, o 9.13 punktas yra nesuprantamas ir prieštarauja sutarties uždarumo principui. Nei vienas Pirkimo dalyvis (tiekėjas, CPO, užsakovė) nėra privilegijuotas, todėl Pirkimo sąlygose jų atsakomybė už analogiškus pažeidimus turi būti lygi. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose nepagrįstai numatyta, kad tiekėjo atsakomybė yra apskaičiuojama nuo pradinės pagrindinės sutarties vertės, nepriklausomai nuo įvykdytos dalies, o užsakovo – nuo nenupirkto prekės kiekio. Pagrindinės sutarties 6.2 ir 10.8 punktai, nustatantys nuostolių atlyginimą, yra neaiškūs ir neskaidrūs, todėl vienas iš jų, t. y. pagrindinės sutarties 6.2 punktas, pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas.

5.       Dėl pirkimo objekto: Pirkimo sąlygų 3.5.3 papunktyje nepagrįstai nurodyta, kad užsakovas turi teisę įsigyti pagrindinės sutarties priede nenurodytų, tačiau su pirkimo objektu (degalais) susijusių prekių (degalai su priedais, degalų priedai) neviršijant 10 (dešimt) procentų pradinės Pagrindinės sutarties vertės. Tačiau nėra nurodyti nei šių prekių kodai, nei pavadinimai, standartai, todėl negalima jų identifikuoti, įvertinti reikalavimų kokybei ir pateikti pagrįsto pasiūlymo. Pirkimo sąlygų 3.5.4 nustatyta, kad užsakovas turi teisę įsigyti vinjetes, už kurias sumokėtas kelių mokesčio dydis įtraukiamas į pagrindinės sutarties 5.1 punkte nustatyta tvarka pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, vinječių pirkimai nėra susiję su Pirkimo objektu, jų kaina neįtraukta į 10 procentų sumą. Be to, Pirkimo sąlygose nepagrįstai neargumentuota, kodėl šioje taip vadinamų su prekėmis susijusių pirkimų dalyje Pirkimas neskaidomas į dalis.

6.       Dėl ekonominio naudingumo balų: Pirkimo sąlygose numatytas vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo balų Tmax reiškia didžiausias tiekėjų nurodytą degalinių skaičių užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose. Iš šio apibūdinimo nėra aišku, ar šis kriterijus suprantamas kaip visų tiekėjų, sudariusių preliminariąsias sutartis, pateikiant Pirkimo sąlygų B dalyje nurodytą pasiūlymą lentelėje Nr. 2 nurodytų degalinių užsakovės pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose suma ar vieno iš konkuruojančių tiekėjų, sudariusio Preliminariąją sutartį, kuris pareiškė, kad dalyvauja atitinkamo užsakymo procedūroje, ir turi daugiausia degalinių, esančių užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose, iš nurodytų Pirkimo sąlygų B dalyje nurodyto pasiūlymo lentelėje Nr. 2. Be to, bus tiekėjų, kurie su pasiūlymu pateiks iki 200 degalinių, tačiau toks, nei vienai užsakovei nereikalingas kiekis degalinių, negali būti įtraukiamas į formules. Taip pat užsakymo sąlygose nėra sąlygos dėl degalinių, kurios nebūtinos, nes yra ne miestuose ir/ar ne magistraliniuose keliuose, kuriuose ketinama įsigyti prekes, skaičiaus.

7.       Dėl subtiekėjų: Pirkimo sąlygų 4.6 punkto nuostata, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų reikalavimus dėl profesinės patirties tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, kurioms reikia jų turimų pajėgumų, dirbtinai ir todėl neteisėtai skatinta tiekėjus jungtis. 

8.       Dėl esminių pažeidimų: Esminiu pagrindinės sutarties pažeidimu nepagrįstai laikomas atvejis, kai tiekėjas degalų pardavimui ne tik naudoja kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka neatlikta metrologinė patikra, bet ir kai per nustatytą laiką nepateikia tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovės vertinimu tai negali būti laikoma esminiu pažeidimu, kuris sąlygotų sutarties nutraukimą.

9.       Dėl prekių įkainio bazės: Pirkimo sąlygose nepagrįstai pasirinkta ne rinkos, bet vieno tiekėjo (AB „Orlen Lietuva“), kuris turi savo kontroliuojamą degalinių tinklą, todėl turi teisę pats ar per subrangovus dalyvauti Pirkime, pardavimo kaina, kuri yra rinkos kaina visiems tiekėjams, išskyrus pačią AB „Orlen Lietuva“. Dėl to protokolo kaina neatspindi visos Lietuvos rinkos kainos. 

10.       Dėl konsoliduoto užsakymo sąvokos: Pirkimo sąlygos neatskleidžia ką atsakovė laiko „konsoliduotu užsakymu“, todėl tokios sąvokos vartojimas nėra galimas.

11.       Ieškovė UAB „Alauša (toliau – ir Ieškovė 2) taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

11.1.                      Pripažinti neteisėtu CPO 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1S-764 išdėstytą sprendimą atmesti UAB „Alauša 2018 m. liepos 26 d. pretenziją.

11.2.                      Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygas:

11.2.1.                      Preliminariosios sutarties 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma 4.2.1 punktą, taip pat 1.1.3, 3.1.4, 3.5.2 punktus;

11.2.2.                      Preliminariosios sutarties 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymas“ 3.3.2 punktą;

11.2.3.                      Pirkimo sąlygų A dalies 2 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punktą;

11.2.4.                      Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punktą;

11.2.5.                      Pirkimo sąlygose, tame tarpe ir C dalyje elektroninio katalogo priede, numatytą galimybę tiekėjams siūlyti nuolaidas;

11.2.6.                      Pirkimo sąlygas ta apimtimi, kiek jose nėra numatyta galimybė tiekėjui teikti pretenziją, jei užsakovo užsakyme vykdant užsakymo procedūrą elektroniniame kataloge nurodyti miestai ir magistraliniai keliai nurodyti nepagrįstai ir tai riboja tiekėjo galimybes dalyvauti teikiant pasiūlymą, taip pat kitais atvejais, kai pažeidžiamos tiekėjo teisės; Elektroninio katalogo aprašymo 6.6 punktą;

11.2.7.                      Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.13 punktą;

11.2.8.                      Preliminariosios sutarties 8.5.3 ir 9.10 punktus.

11.3.                      Nutraukti Pirkimą.

12.       Nurodė, jog pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kurioje prašė jas pakeisti. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu didžiąją dalį ieškovės pretenzijos reikalavimų atmetė. Su tokiu atsakovės sprendimu ieškovė nesutinka. Ieškinyje pateikė tokius pagrindinius nesutikimo su atsakovės pozicija argumentus:

13.       Dėl kainodaros sąlygų: Pirkimo sąlygose nepagrįstai numatyta, kad prekių įkainiai apskaičiuojami remiantis AB Orlen Lietuva“ – vienos iš pagrindinių tiekėjų skelbiamomis prekių kainomis, o ne tiekėjų degalinių skelbiamomis kainomis. Tokia Pirkimo sąlyga pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Be to, AB Orlen Lietuva“ Juodeikių terminalo skelbiamos kainos nereprezentuoja realių rinkos kainų, nes jis yra tik vienas iš daugelio šios įmonės degalų pardavimo terminalų. Taip pat nepagrįstai remiamasi vienos dienos protokolo kainomis, kai visi Pirkimo dalyviai, jei įsigyja degalus iš AB Orlen Lietuva“, juos įsigyja vadovaudamiesi ne dienos, o ilgesnio laikotarpio (mėnesio) protokolo kainomis. 

14.       Dėl privalomo užsakymų skaidymo: Preliminariojoje sutartyje numatyta sąlyga, kad užsakovui pasirenkant miestus ir magistralinius kelius turi likti ne mažiau kaip du tiekėjai, galintys pateikti pasiūlymą, yra nepakankama. Konkurenciją užtikrintų bent trijų tiekėjų dalyvavimas. Tuo tarpu prekių įsigijimui miestuose ar keliuose, kuriuose yra tik vienas ar du tiekėjai, turėtų būti teikiami atskiri užsakymai ir tik tokiu atveju, jei juose yra pati perkančioji organizacija (jos buveinė). Toks atskirų užsakymų teikimas atitiktų ir Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją dėl pirkimų skaidymo.

15.       Dėl atstumo iki artimiausios degalinės nuo miesto ribos: Pirkimo sąlygos numato, kad degalinės, esančios iki 1 km atstumu nuo užsakovo pasirinkto miesto ribos, bus laikomos esančiomis užsakovo pasirinktame mieste, tačiau, ieškovės vertinimu, šis atstumas nepagrįstai riboja konkurenciją ir galėtų būti 3 km, kadangi ir panašiuose pirkimuose yra nustatomas 3-5 km atstumas. 

16.       Dėl maksimalaus priimtino antkainio ir (ar) minimalios nuolaidos: Siekiant užtikrinti, kad nebūtų reikalaujama tiekti prekių už neįprastai mažą kainą (tokią, kurios neįmanoma pagrįsti sąnaudomis), Pirkimo sąlygose turėtų būti atsisakyta Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkte numatytos užsakovo teisės užsakyme nurodyti maksimalų priimtiną antkainį ir (ar) minimalią priimtiną nuolaidą prekėms, nes Elektroninio katalogo priede jau yra įtvirtintos antkainių ir (ar)  nuolaidų ribos.

17.       Dėl antkainių ir (ar) nuolaidų diapazono: Elektroninio katalogo priede nustatytame antkainių ir (ar) nuolaidų diapazone yra numatyta galimybė siūlyti ne tik antkainį, bet ir nuolaidą, kas reiškia, kad tiekėjas prekiaus nuostolingai, dempinguos kainas. Pasiūlymas ne su antkainiu didmeninėms kainoms, o su nuolaida, reiškia, kad siūloma neįprastai maža kaina, kurios neįmanoma pagrįsti sąnaudomis.

18.       Dėl nenumatytos galimybės teikti pretenzijas: Pirkimo sąlygose nėra numatyta jokio mechanizmo, užtikrinančio tiekėjui galimybę gauti informaciją apie užsakymus, kuriuose būtų nenurodyti miestai, kuriuose yra tiekėjo degalinės. Tokiu būdu užsakovams suteikiama galimybė Pirkimo sąlygose netrukdomai nurodyti papildomus faktiškai nereikalingus miestus, siekiant eliminuoti tiekėją iš Pirkimo. 

19.       Dėl pirkimo sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių: Teikdamas pasiūlymą preliminariai sutarčiai sudaryti tiekėjas atsiduria neapibrėžtoje situacijoje dėl Pirkimo sąlygose numatytos užsakovo teisės savo pasirinkimu reikalauti pagrindinės sutarties užtikrinimo priemonės, kai planuojama pagrindinės sutarties vertė didesnė nei 3 000 Eur, kadangi negali žinoti, ar į kainodarą turi įsitraukti kaštus sutarties vykdymo užtikrinimo priemonėms. Be to, 3 000 Eur pirkimo vertė yra per maža siekiant reikalauti pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes dėl to neproporcingai padidėtų vieno litro degalų kaina.

20.       Dėl sankcijų taikymo: Atsakovė nepagrįstai numatė sankcijų už pasiūlymų pagrindinėms sutartims nepateikimo, taikymą, nes analogiškuose pirkimuose tokios sąlygos nėra. Be to, Pirkimo sąlygose galėtų būti numatyta, kad tiekėjui nepateikus pasiūlymo vadovaujamasi preliminariojoje sutartyje nustatytomis kainomis.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

21.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovių ieškinius atmetė.

22.       Teismas nesutiko su Ieškovės 1 ieškinio argumentais dėl Įsakymo negaliojimo. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo teisę nustatyti viešosios įstaigos paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles. VĮĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. CPO savininko teises ir pareiga įgyvendina Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4-493 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovavimo valstybei viešosiose įstaigose taisyklių patvirtinimo“, 12 punkte nustatyta, kad kai „Ūkio ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, Taisyklių nuostatos, susijusios su balsavimu viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime ir įgaliojimo projektu, netaikomos. Tokiu atveju sprendimams priimti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos klausimais rengiamas ūkio ministro įsakymo projektas pagal įgaliojimo projekto reikalavimus, nustatytus Taisyklių 7, 8, 9 punktuose. Toks ūkio ministro įsakymas prilygsta viešosios įstaigos visuotinio dalininku susirinkimo sprendimams“. Taigi šiuo atveju atsakovė savo veikloje privalo vadovautis viešosios įstaigos organo priimtu sprendimu ir paslaugas teikti pagal nustatytus įkainius.

23.       Nepagrįstais teismas laikė Ieškovės 1 argumentus, kad Įsakymas nepaskelbtas, ieškovei nėra žinomi Įsakymu nustatyti paslaugų įkainiai ir tarifai, todėl ji negali apskaičiuoti sąnaudų ir pateikti pasiūlymo. Atsakydama į Ieškovės 1 pretenziją perkančioji organizacija nurodė, kad su minėtu įsakymu galima susipažinti CPO interneto svetainės skiltyje „Administracinė informacija“. Taigi, Pirkimo sąlygos dėl įkainių yra aiškios.

24.       Nepagrįstais teismas laikė ir Ieškovės 1 argumentus, kad Pirkimo sąlygos dėl tiekėjo pareigos sumokėti Įsakymu nustatytą įkainį už VšĮ CPO LT elektroninio katalogo moduliuose sudarytą pagrindinę sutartį prieštarauja VPĮ 82 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kadangi pagal minėtą normą centrinės perkančiosios organizacijos veikla gali būti finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš kitų lėšų. Teismas pažymėjo, kad mokestis netaikomas kiekvienam dalyviui už dalyvavimą Pirkime, o tik laimėjimo atvejais už CPO elektroninio katalogo pirkimo modulyje sudarytą pagrindinę sutartį. Tiekėjai šį mokestį gali įtraukti į savo pasiūlymo kainą, kurią galiausiai sumokės perkančioji organizacija.

25.       Teismas nesutiko su Ieškovės 1 argumentais, kad Pirkimo sąlygos prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 27 punktui, dėl to, kad jose nepagrįstai nenumatyta, jog konkuruojantys tiekėjai gali pareikšti pretenziją dėl elektroninio katalogo, dėl perkančiosios organizacijos užsakymo turinio, dėl CPO sprendimo dėl užsakymo ar kitų Pirkimo sąlygų trūkumų po preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas nurodė, jog tiekėjo teisė pareikšti pretenziją yra reglamentuota elektroninio katalogo aprašymo 4.10 punkte, kuris numato, kad tiekėjas, kurio nuomone CPO nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pagrindinės sutarties sudarymo pareikšti pretenziją CPO dėl jos veiksmų ar priimtų sprendimų. Elektroninio katalogo aprašymo 4.11 punkte nustatyta, kad ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta VPĮ VII skyriuje. CPO nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Taigi, Pirkimo sąlygose yra numatyta tiek tiekėjo teisė pareikšti pretenziją tiek jos nagrinėjimo tvarka.

26.       Nepagrįstais laikyti ir Ieškovės 1 argumentai, kad Elektroninio katalogo aprašymo 4.9 punkto nuostatos dėl atidėjimo termino netaikymo yra nesąžiningos ir neteisėtos, nes VPĮ 86 straipsnio 8 dalies 2 punktas suteikia teisę perkančiajai organizacijai netaikyti atidėjimo termino, kai Pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.

27.       Teismo vertinimu, nepagrįsti ir Ieškovės 1 argumentai, kad Elektroninio katalogo aprašymo 1.7 punkto sakinys: „Tiekėjas neturi teisės ginčyti Elektroniniame kataloge įvykdyto veiksmo, jeigu veiksmą atliko vartotojas, kurį CPO LT identifikavo pagal Vartotojo Identifikavimo duomenis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsniui, VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 27 punktui, riboja tiekėjo teisę kreiptis į teismą ir įtvirtina esminę šalių nelygybę. Aptariama nuostata nedraudžia ieškovei kreiptis į teismą, tik nurodo, kad tiekėjas nebegali ginčyti elektroniniame kataloge jo paties per atstovą atliktų veiksmų. Ieškovės 1 argumentai, kad nuostata įtvirtina esminę nelygybę yra visiškai nelogiški, nes kaip tik ginčijamos nuostatos užkerta kelią tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nelygybei atsirasti. Pirkimo sąlygose įtvirtinus ieškovo pageidaujamą tiekėjo teisę ginčyti savo paties atstovo elektroniniame kataloge atliktus veiksmus, užsakovai negalėtų suprasti tiekėjo veiksmų, atitinkamai atlikti užsakymų ir nusipirkti reikalingų prekių.

28.       Nepagrįstais laikyti ir Ieškovės 1 argumentai, kad preliminarioji sutartis turi galioti 48 mėnesius, kadangi pagal Preliminariosios sutarties 8.2 punktą ji galioja 6 (šešis) mėnesius, jei ji nėra pratęsiama arba nutraukiama joje numatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, jog preliminariosios sutarties nutraukimo pagrindai yra numatyti 8.4 ir 8.5 punktuose, pagal kuriuos tiekėjas ir CPO LT turi teisę nutraukti sutartį prieš 10 dienų raštu informavusios kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą. Pagal Preliminariosios sutarties 8.3 punktą suėjus jos galiojimo terminui, šis terminas automatiškai pratęsiamas papildomam 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui jei sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti preliminariąją sutartį, taigi sutarties automatinis pratęsimas užtikrina tiekėjų, kurie neišreiškė valios nepratęsti sutarties, lygiateisiškumą.

29.       Teismas nesutiko su Ieškovės 1 argumentais, kad Pirkimo sąlygos, numatančios CPO teisę taikyti sankcijas (baudas, dalyvavimo užsakymo procedūroje sustabdymą) yra neteisėtos. Priešingai nei norėtų Ieškovė 1, perkančioji organizacija negali nereaguoti į situacijas, kuomet tiekėjas nevykdo Pirkimo sutarties ar ją pažeidžia, nes tokiu atveju, perkančioji organizacija negalėtų įsigyti prekių ir paslaugų bei užtikrinti racionalaus lėšų panaudojimo. Priešingu atveju būtų įtvirtinta visiška tiekėjo savivalė ir atsakomybės nebuvimas už prievolių pažeidimą, nes užsakymo nevykdęs tiekėjas galėtų dalyvauti naujuose užsakymuose, jų taip pat nevykdyti ir už tai neatsakyti.

30.       Teismas atmetė Ieškovės 1 argumentus, kad Pirkimo sąlygose yra nelygiateisiai numatyta tiekėjo ir užsakovo atsakomybė už pagrindinės sutarties pažeidimus (Pagrindinės sutarties 6.3.1 ir 6.4 punktai). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog tiekėjui 5 proc. bauda skaičiuojama nuo pagrindinės sutarties vertės, o užsakovui 10 proc. bauda skaičiuojama nuo skirtumo tarp sumos, kurią užsakovas įsipareigojo išpirkti ir faktiškai įsigytų prekių vertės, nereiškia sutarties šalių lygiateisiškumo atsakomybės aspektu pažeidimo, nes skiriasi ne tik suma, nuo kurios būtų skaičiuojama bauda tiekėjui ir užsakovui, bet kiti baudos apskaičiavimo kriterijai. Šiuo atveju užsakovui numatyta bauda skaičiuojama pagal didesnį procentą, nei tiekėjui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Pirkimo sąlygos numato tiekėjo pareigą sumokėti išskirtinai didelę baudą.

31.       Teismas atmetė Ieškovės 1 argumentus, kad Pagrindinės sutarties 6.2 ir 10.8 punktai, nustatantys nuostolių atlyginimą, yra neaiškūs ir neskaidrūs. Teismo vertinimu, šios nuostatos tarpusavyje neprieštarauja, o viena kitą papildo, nes Preliminariosios sutarties 9.6 punktas numato pareigą atlyginti nuostolius, Pagrindinės sutarties 6.2. punktas numato, kurie nuostoliai nėra atlyginami, o Pagrindinės sutarties 10.8 punktas numato, kad sutarties nutraukimo faktas nepanaikina teisės į nuostolių atlyginimą.

32.       Nepagrįstais teismas laikė ir Ieškovės 1 argumentus, kad Pagrindinės sutarties 3.5.3 ir 3.5.4 punktuose su pirkimo objektu susijusios prekės ir paslaugos yra Pirkimo objektas ir turi būti išskirtos į atskiras Pirkimo dalis. Teismas nurodė, jog pagrindinės sutarties dalykas yra apibrėžtas Pagrindinės sutarties 2.1 punkte ir apima benziną, dyzelinį kurą ir automobilines dujas, tuo tarpu pagal ieškovės ginčijamas pagrindinės sutarties sąlygas užsakovas ne privalo, bet tik turi teisę įsigyti pagrindinės sutarties priede nenurodytų su pirkimo objektu (degalais) susijusių prekių (degalai su priedais, degalų priedai) neviršijant 10 (dešimt) procentų pradinės pagrindinės sutarties vertės ir turi teisę sumokėti kelių naudotojo mokestį ir gauti tai patvirtinančias vinjetes (arba įsigyti elektroninę vinjetę), jei tokia galimybė yra užsakovo pasirinktoje degalinėje.

33.       Teismas nesutiko su Ieškovės 1 argumentais, kad Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkte numatyta Tmax reikšmė – didžiausias tiekėjų nurodytas degalinių skaičius užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose  yra neaiški ir diskriminuoja tiekėjus. Pagal Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkto nuostatas ekonominio naudingumo balai skiriami tokia tvarka: 98 balai už pasiūlymo kainą ir 2 balai tiekėjo degalinių skaičių. Atsižvelgęs į skiriamą balų skaičių, teismas padarė išvadą, kad degalinių skaičius neturi esminės reikšmės, vertinant tiekėjų pasiūlymus. Atsisakius Tmax reikšmės neliktų vieno iš ekonominio naudingumo kriterijų, be to, Ieškovė 1 nenurodė dėl kokių priežasčių jis yra netinkamas ir kodėl pasiūlymai turėtų būti vertinami tik pagal kainos kriterijų. Tokios Pirkimo sąlygos taip pat neatitiktų VPĮ 55 straipsnio nuostatų, numatančių, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas ne tik pagal kainą, bet ir pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Ieškovė taip pat nepateikė argumentų, kad tiekėjų degalinių skaičius yra nesusijęs su Pirkimo objektu. Akivaizdu, kad degalinių skaičius turi įtakos prekės (degalų) įsigijimo prieinamumui, patogumui, užsakovų sąnaudoms, todėl, teismo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai nustatė tokį kriterijų, pagal kurį turės galimybę tinkamai įvertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą.

34.       Teismas nesutiko ir su Ieškovė 1 argumentais dėl Pagrindinės sutarties 1.1.3 punkto frazės „Pagrindinės sutarties 3.1.2 ir 3.1.5 punktuose nurodytų Tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas, taip pat neteisingų Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) protokolų duomenų arba degalinėse skelbtų kainų pateikimas; degalų pardavimas naudojant kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka nėra atlikta metrologinė patikra;“ ir Pagrindinės sutarties 3.1.5 punkto „Degalų pardavimui naudoti tik kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra ir Užsakovui paprašius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti tai patvirtinančius dokumentus“ panaikinimo, kadangi šios Pirkimo sąlygos užtikrina, kad tiekiamos prekės būtų kokybiškos, atitiktų techninę specifikaciją ir kad degalinėse užsakovui parduodamas degalų kiekis butų apskaičiuotas metrologiškai patikrintose kolonėlėse. Tiekėjui parduodant prekes, kurių kokybė neatitinka prekės techninės specifikacijos reikalavimų, o kiekis apskaičiuojamas metrologinės patikros dokumentų neturinčiais įrenginiais, būtų iš esmės pažeidžiama Pirkimo sutartis, nes užsakovai negalėtų įsigyti sutartyje numatytos kokybės ir kiekio prekių.

35.       Taip pat teismas nesutiko ir su Ieškovės 1 prašymu pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktą. Pažymėjo, jog argumentus dėl degalų pirkimo kainos nustatymo pagal AB ,,Orlen Lietuva“ kainų protokolą jau yra įvertinęs teismas kitoje viešojo pirkimo civilinėje byloje ir išaiškinęs, kad „pirkimo sąlygose nurodytas AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolas yra orientacinio pobūdžio dokumentas, todėl pirkimo dokumentų 9.3 punkte numatyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą bei negali būti vertinamas, kaip privilegijuotos padėties suteikimas AB „Orlen Lietuva“, nes sudarius sutartį numatyta galimybė mažinti kainas, t. y. pasiekti viešojo pirkimo tikslą įsigyti prekių ir / ar paslaugų už mažiausią kainą.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014). Nagrinėjamu atveju Pagrindinės sutarties 4.2.4. punkte taip pat yra numatyta, kad, jei prekių pirkimo metu pritaikius viešai (prekybos vietoje, interneto svetainėje ir kt.) skelbiamas nuolaidas prekės gali būti įsigyjamos pigiau, nei nustatyta Pagrindinės sutarties 4.2.1–4.2.3 punktuose, tiekėjas turi šias nuolaidas taikyti ir užsakovui. Taigi, pagal Pirkimo sąlygas degalų įsigijimo kaina gali būti ir mažesnė už kainų protokoluose nurodytas AB „Orlen Lietuva“ degalų kainas. Kita vertus, ieško ir pati nurodo, kad AB „Orlen Lietuva“ degalų kaina yra rinkos kaina visiems tiekėjams. Ieškovės argumentai, kad rinkos kaina nesivadovauja pati AB „Orlen Lietuva“, nors tokiomis kainomis vadovaujasi kiti rinkos dalyviai, yra nelogiška ir grindžiama prielaidomis.

36.       Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad sąvoka „konsoliduotas užsakymas“ nėra įtvirtinta VPĮ nereiškia, kad ji yra neaiški ar prieštarauja įstatymui. Ieškovė 1 nepateikė argumentų, kodėl paminėta sąvoka yra neaiški, taip pat nenurodė argumentų dėl ginčijamos sąvokos prieštaravimo įstatymų nuostatoms, todėl reikalavimas panaikinti šią Pirkimo sąlygą negali būti tenkinamas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pirkimo dokumentai gali būti paaiškinti, patikslinti tiekėjų iniciatyva, jiems Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau  CVP IS) priemonėmis kreipiantis į atsakovę.

37.       Teismas taip pat nepagrįstais pripažino Ieškovės 2 ieškinio argumentus dėl Pirkimo skaidymo, kai tiekėjų skaičius yra 3 ir mažiau, o ne 2 ir mažiau, kaip numato Pirkimo sąlygos. Ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad tokios Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ ar Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų. Ieškovės 2 argumentai, kad 2 tiekėjų dalyvavimas, neužtikrina konkurencijos yra grindžiami tik jos įsitikinimu. Nors iš dalies ir galima sutikti su ja, kad 3 ir 4 ir daugiau tiekėjų užtikrina didesnę konkurenciją, tačiau sutiktina ir su atsakovės argumentais, kad numačius Ieškovės 2 pageidaujamas Pirkimo skaidymo sąlygas, kai kurios perkančiosios organizacijos negalėtų paskelbti užsakymų, nes joms aktualiose vietovėse (pvz., Skuode) paprasčiausiai nebus tokio tiekėjų skaičiaus.

38.       Taip pat teismas atmetė Ieškovės 2 argumentus, jog Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkto nuostata užsakyme nurodyti maksimalų priimtiną antkainį ir (ar) minimalią priimtiną nuolaidą prekėms, sudaro sąlygas užsakovui iš tiekėjo reikalauti parduoti prekes už neįprastai mažą kainą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos neįpareigoja teikėjų siūlyti užsakovui nerealių kainų, kurių negalima pagrįsti, o tik numato, kad užsakovas turi deklaruoti jam priimtiną prekės antkainį ir minimalią nuolaidą. Pažymėta, kad perkančiosios organizacijos prekes, šiuo atveju tam tikrą degalų kiekį, gali įsigyti iš pirkimui suplanuotų ir skiriamų lėšų, todėl Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriose yra numatyta perkančiosios organizacijos pareiga, užsakyme nurodyti priimtiną antkainio ir nuolaidų dydį, iš esmės atitinka VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą racionalaus lėšų panaudojimo principą.

39.       Teismas sprendė, jog ieškovė 2 visiškai nepagrįstai ginčija Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.13 punkto nuostatas, kurios numato pagrindinės sutarties vykdymo užtikrinimą, kai Pirkimo vertė didesnė nei 3 000 Eur. Pats tiekėjas sprendžia ar į jo pasiūlymo kainą įtraukti sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių kaštus, todėl nepagrįstais laikyti ieškovės argumentai, kad jai yra neaišku dėl tokių kaštų įsivertinimo ir įtraukimo į pasiūlymo kainą. Pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo pareikalauti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinamo visų pirkimų atvejais, todėl teismas atmetė ir ieškovės argumentus, kad sutarties vykdymo užtikrinimo turi būti reikalaujama kai pirkimo vertė yra ne 3 000 Eur, o didesnė nei 30 000 Eur.

40.       Ieškovės 2 argumentą, kad sankcijos už pasiūlymų nepateikimą nėra numatytos kituose pirkimuose, teismas taip pat laikė nepagrįstu, kadangi ši aplinkybė niekaip nepaneigia ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo.

41.       Teismas atmetė Ieškovės 2 argumentus dėl prekių įkainių skaičiavimo pagal AB Orlen Lietuva skelbiamas kainas, dėl Pirkimo sąlygų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkte nustatyto atstumo pagrįstumo ir dėl galimybės teikti pretenzijas tais pačiais argumentais, kurie buvo aptarti atsakant į Ieškovės 1 ieškinio argumentus.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

42.       Ieškovė UAB „EMSI apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

42.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog Preliminariosios sutarties 3.1.13 punktas, nustatantis pareigą tiekėjui sumokėti Įsakyme numatytą įkainį už CPO teikiamas paslaugas, yra teisėtas ir aiškus. Pirma, atsakovė Pirkimo sąlygose nebuvo nurodžiusi Įsakyme įtvirtintų įkainių bei informacijos, kur būtų galima su šiuo Įsakymu susipažinti, todėl pažeidė pareigą parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus Pirkimo dokumentus. Nuorodą į Įsakymą ji pateikė tik Pirkimo sąlygų paaiškinimuose, jau po to, kai ieškovė buvo pateikusi ieškinį teismui. Antra, teismas nepagrįstai nurodė, jog aptariamą mokestį tiekėjai gali įtraukti į pasiūlymo kainą, nes tokios galimybės Pirkimo sąlygos nenumato. Trečia, VPĮ 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos „kitos lėšos“, iš kurių gali būti finansuojama CPO veikla, gali būti gaunamos tik iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai skirtų lėšų arba jos atstovaujamų perkančiųjų organizacijų, o ne iš tiekėjų.

42.2.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygos suformuluotos taip, kad nėra užtikrinamas tam tikrų CPO ar perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros mechanizmas, tokiu būdu apribojant tiekėjui galimybę ginti savo galimai pažeistas teises. Pirma, Pirkimo sąlygos nesuteikia teisės tiekėjams teikti pretenzijas konkrečioms perkančiosioms organizacijoms, o tik CPO. Be to, jos nenumato galimybės teikti pretenzijas CPO po preliminarios sutarties sudarymo. Antra, VPĮ 86 straipsnio 8 dalies 2 punktas įtvirtina tik galimybę netaikyti atidėjimo termino, kai sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Tačiau šiuo atveju, pasinaudojus tokia galimybe tiekėjams galėtų būti faktiškai užkirstas kelias reikšti pretenzijas, kadangi po laimėtojo paskelbimo galėtų būti iš karto sudaroma ir pagrindinė sutartis. Trečia, Preliminariosios sutarties 8.2 punktas suteikia CPO neribotą diskrecijos teisę nutraukti preliminariąją sutartį nesant jokių objektyvių priežasčių, kadangi nenustato konkrečių nutraukimo pagrindų. Ketvirta, Pirkimo sąlygos nenustato galimybės tiekėjui skųsti CPO veiksmus dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar jos vykdymo. Penkta, Pirkimo sąlygos nustato neproporcingai didelę baudą teikėjui už jo įsipareigojimų nevykdymą, palyginus su užsakovui numatyta baudauž jo įsipareigojimų nevykdymą. Netesybos yra orientuotos į patirtus nuostolius, o ne į asmens nubaudimą. Šešta, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Pagrindinės sutarties 6.2 ir 10.8 punktai, nustatantys pagrindinės sutarties šalių teisę į nuostolių atlyginimą prieštarauja vienas kitam, iš jų nėra aišku ar galima prašyti netiesioginių nuostolių atlyginimo.

42.3.                      Pirmosios instancijos teismas vertindamas argumentus, susijusius su Pirkimo objekto skaidymu, suabsoliutino aplinkybę, jog Pagrindinės sutarties 3.5.3 bei 3.5.4 punktuose yra numatyta tik užsakovo teisė įsigyti nurodytas prekes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirma, atsakovė netiksliai apibrėžė Pirkimo objektą, kadangi be degalų degalinėse juo taip pat yra ir degalai su priedais, degalų priedai bei vinjetės. Antra, atsakovė neapibrėžė, kas būtų laikoma degalais su priedais ir degalų priedais. Trečia, atsakovė nepagrįstai neišskaidė Pirkimo į atskiras dalis, nors tokį reikalavimą nustato VPĮ, ir tokio neišskaidymo motyvuotai neargumentavo. Atsakovės sprendimas neskaidyti Pirkimo į dalis, nes nėra aišku ar kitos su degalais susijusios prekės iš viso bus įsigyjamos, nepateisina tokio jos sprendimo, nes preliminari sutartis gali būti sudaroma ir tokiais atvejais.

42.4.                      Teismas sprendime suabsoliutino aplinkybę, jog Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkte nurodyta Tmax reikšmė yra susijusi su Pirkimo objektu, todėl iš esmės netinkamai vertino ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kaip tokį. Nors šio kriterijaus lyginamasis svoris ir nėra didelis (2 balai iš 100), tai vis tiek yra kriterijus, kuris turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovė nenumatė didžiausio galimo pasiūlyti degalinių skaičiaus, kurį viršijus papildomi balai nebūtų suteikiami, ir tokiu būdu šis kriterijus tapo neatitinkančiu jam keliamo tikslo, nes didelis siūlomų degalinių skaičius neturi esminės reikšmės Pirkimo sutarties vykdymo kokybei. Tokia kokybė yra užtikrinta minimaliais tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais, kurie nustato vietas, kuriose turi būti bent po vieną tiekėjo degalinę.

42.5.                      Teismas sprendime išimtinai formaliai, deklaratyviai ir todėl neteisėtai konstatavo, jog Pagrindinės sutarties 1.1.3 ir 3.1.5 punktai yra tikslūs, aiškūs ir pagrįsti. Juose nustatyti įsipareigojimai tiekėjui nėra tinkamai ir aiškiai apibrėžti, taip pat yra laikomi esminiais sutarties pažeidimais, kas akivaizdžiai pažeidžia tiekėjų teises. Tikrai ne kiekviena prekių neatitiktis techninės specifikacijos ar neapibrėžtų teisės aktų reikalavimams bei per nustatytą laiką nepateikiami dokumentai apie kolonėlių metrologinę patikrą turėtų būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais.

42.6.                      Teismas, vertindamas Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktą, nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014, todėl nepagrįstai konstatavo, jog jo nuostatos yra teisėtos. Minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės ne tik, kad nėra tapačios, bet iš esmės skiriasi. Be to, nustatydama, jog pagrindinės sutarties kaina yra priklausoma nuo AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų kainų protokolų atsakovė pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog įkainio bazė turi būti nustatyta pagal reikšmę, kuri kiek įmanoma mažiau priklausytų nuo tiekėjo. Šiuo atveju vienam iš tiekėjų yra suteiktas nepagrįstas pranašumas kitų tiekėjų atžvilgiu.

42.7.                      Teismas, vertindamas Preliminariosios sutarties 1.1.9 punkte bei Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.12 punkte nurodytos sąvokos „konsoliduotas užsakymas“ aiškumą, nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino aplinkybę, jog ieškovė nesikreipė į CPO dėl nurodytos sąvokos paaiškinimo. Atsakovė turėjo pareigą parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus Pirkimo dokumentus ir tokios savo pareigos neįvykdymo negali pateisinti aplinkybe, jog tiekėjas neprašė jų patikslinti. Šiuo atveju sąvoka „konsoliduotas užsakymas“ Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta ir iš jų nėra aišku nei kada nei kokiomis aplinkybėmis ji taikoma.

43.       Ieškovė UAB „Alauša“ atsiliepime su ieškovės UAB „EMSI“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir mano, jog skundas turėtų būti patenkintas.

44.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime su ieškovės UAB „EMSI“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1.                      Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai pripažino, kad tiekėjai turėjo galimybę susipažinti su Įsakymu ir jame nustatytais įkainiais, kadangi atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, pateikė jai nuorodą į jį.

44.2.                      Pirkimo sąlygų 10.3 punkte yra nustatyta galimybė tiekėjams įtraukti įkainį už CPO teikiamas paslaugas į pasiūlymo kainą, todėl su tuo susiję apeliantės argumentai nėra pagrįsti.

44.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad CPO negali būti finansuojama tiekėjų, kurie naudojasi jos paslaugomis, lėšomis, kadangi tai leidžia VPĮ 82 straipsnio 7 dalis.

45.       Ieškovė UAB „Alauša apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

45.1.                      Tiekėjų siūlomų kainų susiejimas su vieno iš rinkos dalyvių skelbiamomis kainomis sudaro išskirtines sąlygas Pirkime dalyvauti Orlen degalinių tinklui, kuris yra susijęs su AB Orlen Lietuva ir kurio veiklos rezultatais ji yra suinteresuota. AB „Orlen Lietuva“ užima dominuojančią padėtį degalų rinkoje, gali veikti nepriklausomai nuo rinkos sąlygų ir dėl to jos skelbiamos kainos negali būti objektyviu kainodarą lemiančiu kriterijumi. Be to, Pirkimo sąlygose kainodaros pagrindu imamos AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių terminalo kainos nereprezentuoja realių rinkos kainų, nes jis yra tik vienas iš daugelio AB „Orlen Lietuva“ terminalų. Pirkimo sąlygose remiamasi vienos dienos protokolo kainomis, nors visi Pirkimo dalyviai, jei įsigyja degalus iš AB „Orlen Lietuva“, juos įsigyja vadovaudamiesi ne dienos, o ilgesnio laikotarpio (mėnesio) protokolo kainomis.

45.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi teismas, spręsta dėl kito pobūdžio pirkimo sąlygų, t. y. ne dėl centralizuoto degalų automobiliams degalinėse viešojo pirkimo, o dėl degalų į talpyklas pirkimo. Todėl toje byloje pateiktos teismų išvados dėl kainodaros, grįstos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamu kainų protokolu, šioje byloje netaikytinos dėl skirtingo pirkimo dalyko – perkant degalus didmeninėje prekyboje (į talpyklas) nėra taikomos mažmeninės kainos skelbiamos degalinėse, tuo tarpu perkant degalus mažmeninėje prekyboje (degalinėse) kainodara, grįsta degalinių skelbiamomis kainomis, yra įprasta.

45.3.                      Apeliantės argumentai dėl privalomo užsakymų skaidymo pagrįsti VPĮ 28 straipsnio 2 dalimi ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1 punktu. Ieškovė taip pat pagrindė teismui aplinkybę, jog tik dviejų tiekėjų dalyvavimas riboja konkurenciją, nes kai kuriuose Pirkimo sąlygose nurodytuose miestuose yra tik degalinių tinklai, kurie vieni kitus nuolat pasitelkia kaip subtiekėjus arba dalyvauja pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu. Ieškovė nesiūlo uždrausti teikti užsakymus vietovėms, kuriose yra 2 ar mažiau tiekėjų, o siūlo tokius užsakymus išskirti į atskirus.

45.4.                      Ieškovės reikalavimas Pirkimo sąlygose numatyti 3 o ne 1 km atstumą nuo miesto ribos iki artimiausios tiekėjo degalinės grindžiamas kituose viešuosiuose pirkimuose susiklosčiusia praktika. Jis užkirstų kelią galimybei eliminuoti iš Pirkimo didelę dalį tiekėjų, kurie neturi tiek daug degalinių (pvz. ieškovė), ir nepažeistų Pirkimo ekonominio naudingumo, nes iš pačių Pirkimo sąlygų matyti, kad absoliučiai lemiamas pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra kaina, o ne degalinių skaičius.

45.5.                      Atsakovė nepagrindė, kodėl Pirkimo sąlygose būtina numatyti užsakovo teisę užsakyme nurodyti maksimalų priimtiną antkainį / minimalią priimtiną nuolaidą. Ši sąlyga yra perteklinė, nes elektroninio katalogo priede jau yra įtvirtintos antkainių / nuolaidų ribos. Esant pakankamai tiekėjų konkurencijai (t. y. varžantis ne mažiau kaip 3 tiekėjams), jie siūlys maksimaliai užsakovui palankias kainas.

45.6.                      Atmesdamas ieškinį dalyje dėl Pirkimo sąlygose nenumatytos galimybės teikti pretenzijas teismas neįvertino konkrečios ieškovės nurodytos situacijos – galimybės teikti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos užsakymo, kai jame nenurodyti miestai, kuriuose yra tiekėjo degalinės, taip atimant iš tiekėjo galimybę dalyvauti konkrečiame užsakyme.

45.7.                      Pirkimo sąlygose nepagrįstai nėra numatyti konkretūs atvejai, o tik galimybė perkančiajai organizacijai prašyti pagrindinės sutarties užtikrinimo priemonės, kadangi tokiu būdu tiekėjas atsiduria neapibrėžtoje situacijoje, siekdamas nustatyti savo siūlomą kainą. Be to, pasirinktas 3 000 Eur pagrindinės sutarties dydis, kuomet galima prašyti sutarties įvykdymo užtikrinimo yra nepagrįstai mažas, neproporcingai padidinantis tiekėjų siūlomas kainas. Jis turėtų būti bent 30 000 Eur.

45.8.                      Pirkimo sąlygose numačius tiekėjo pareigą teikti pasiūlymus kiekvieną kartą siekiant sudaryti pagrindines sutartis ir nesinaudojant tiekėjo pasiūlymu preliminariai sutarčiai sudaryti, iš tiekėjo be jokio būtinumo reikalaujama papildomų administracinių resursų, kurie didina pasiūlymų kainą.

46.       Atsakovė VšĮ CPO LT atsiliepime su ieškov UAB „EMSI“ ir UAB „Alaušaapeliaciniais skundais nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1.                      Apeliantės UAB „Alauša“ argumentai apie Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkto nepagrįstumą yra paremti tik nereikšmingais pavieniais kitais viešaisiais pirkimais, tačiau šiuo atveju nėra aktualūs. Apeliantė painioja minimalų kvalifikacijos reikalavimą su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, kadangi nustatytas reikalavimas turėti bent vieną degalinę ne mažesniu kaip 1 km atstumu yra kvalifikacijos reikalavimas.

46.2.                      Pirkimo sąlygose buvo išviešinta tiekėjų pareiga mokėti Įsakyme įtvirtintą įkainį už CPO teikiamas paslaugas. Bet kuris tiekėjas nesunkiai galėjo surasti Įsakymą CPO interneto svetainėje ir susipažinti su jame nurodytu įkainiu. Šis įkainis neturėjo būti nurodytas Pirkimo sąlygose. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog Pirkimo sąlygose nenumatyta galimybė šį mokestį įtraukti į pasiūlymo kainą, kadangi Pirkimo sąlygos nustato, jog į pasiūlymo kainą tiekėjai turi įskaičiuoti visas savo galimas išlaidas. 

46.3.                      Priešingai nei teigia Ieškovė 1, perkančioji organizacija nenutraukinės preliminariųjų sutarčių neesant tam jokio objektyvaus pagrindo, o toks jos veiksmas, vadovaujantis CK, galėtų būti nesunkiai nuginčytas. Sutarčių nutraukimo pagrindai išvardinti skirtingose preliminariosios sutarties dalyse.

46.4.                      Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose argumentuotai paaiškino, kodėl atnaujintame varžymesi būtina pateikti pasiūlymus atskirai kiekvienam užsakymui ir negalima vadovautis preliminarioje sutartyje nurodytomis kainomis. Šių atsakovės argumentų Ieškovė 2 nepaneigė.

46.5.                      Sąvoka konsoliduotas užsakymas“ yra neaiški išimtinai tik Ieškovei 1 ir būtent ji nedėjo jokių pastangų jai išsiaiškinti.

46.6.                      Tiekėjai turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus tik iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek ir po jos, vadovaudamiesi VPĮ įtvirtinta tvarka. Galimybę netaikyti pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimo termino atsakovei suteikia VPĮ. Ir vien tai, kad norėdama ginčyti atsakovės veiksmus po preliminarios sutarties sudarymo ieškovė teoriškai (jei pagrindinė sutartis būtų sudaryta iš karto) nebegalėtų reikšti pretenzijų atsakovei, o turėtų kreiptis į teismą, nereiškia, kad jos teisės yra suvaržomos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

47.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškov apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

 

Dėl naujų įrodymų

 

48.       Atsakovė CPO kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2018 m. gruodžio 11 d. CPO pranešimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojų nustatymo kopiją ir preliminarių sutarčių su Ieškove 1 bei Ieškove 2 kopijas. Atsižvelgdama į tai, jog informacija apie Pirkimo rezultatus ir sudarytas preliminarias sutartis turi reikšmės procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima į bylą. Šie įrodymai šalims yra žinomi. 

 

Faktinės bylos aplinkybės ir bylos nagrinėjimo ribos

 

49.       Atsakovė CVP IS paskelbė apie vykdomą atvirą konkursą „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad Pirkimo objektas yra degalai degalinėse. Pirkimas skaidomas į dalis: 1) benzinas A95 ir dyzelinis kuras; 2) automobilinės dujos (Pirkimo sąlygų 2.2 punktas). Su tiekėjais, kurių pasiūlymai bus pripažinti laimėjusiais, CPO sudarys preliminariąsias sutartis, o tarp preliminariąją sutartį su CPO sudariusių tiekėjų joje nustatyta tvarka bus vykdomas atnaujintas varžymasis dėl kiekvienos pagrindinės sutarties (Pirkimo sąlygų 18.1 ir 18.3 punktai).

50.       2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė 1 ir 2018 m. liepos 26 d. Ieškovė 2 pateikė atsakovei pretenzijas dėl paskelbtų Pirkimo sąlygų. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakymuose į pretenzijas iš esmės jas atmetė.

51.       Ieškovės UAB „EMSI“ ir UAB „Alaušakreipėsi į teismą su ieškiniais. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinius atmetė. Jos pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinių skundų ribose. Atsižvelgus į tai, jog dalis ieškovių ginčijamų sąlygų sutampa, jų teisėtumas aptariamas atsižvelgus į sąlygų išsidėstymą Pirkimo dokumentuose.

 

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus, bei pirkimo sąlygų teisėtumo

 

52.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

53.       Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

54.       Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

55.       Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia (be kita ko), apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

 

Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkto

 

56.       Pirkimo sąlygų 2 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 3 punkte įtvirtintas reikalavimas: Tiekėjas turi bent vieną prekybos vietą (degalinę) viename iš šių miestų ar magistralinių kelių <...>. Laikoma, kad degalinė yra mieste ar magistraliniame kelyje, jei ji nutolusi ne daugiau kaip 1 km atstumu nuo miesto ar magistralinio kelio, matuojant trumpiausiu atstumu žemėlapyje.

57.       Ieškovės 2 teigimu, ši Pirkimo sąlyga dalyje, kurioje laikoma, kad degalinė yra mieste ar magistraliniame kelyje, jei ji nutolusi ne daugiau kaip 1 km atstumu nuo miesto ar magistralinio kelio, matuojant trumpiausiu atstumu žemėlapyje, riboja tiekėjų konkurenciją ir užkerta kelią dalyvauti Pirkime smulkiesiems tiekėjams. Paprastai miesto poreikius aptarnauja ir degalinės, esančios iki 5 km atstumu nuo miesto, toks atstumas nurodomas ir kituose organizuojamuose degalų įsigijimo viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė 2 mano, kad siekiant nepažeisti smulkiųjų tiekėjų interesų, šioje Pirkimo sąlygoje numatytas atstumas turėtų būti padidintas iki 3 km. Nurodo, jog jis nepažeistų Pirkimo ekonominio naudingumo, nes iš pačių Pirkimo sąlygų matyti, kad absoliučiai lemiamas pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra kaina (98 balai), o ne degalinių skaičius (2 balai).

58.       Įvertinęs tokius Ieškovės 2 argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ji nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria.

59.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Tačiau visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo.

60.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti gebantiems sutartį įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nors pačiai perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Vadovaujantis nediskriminavimo principu draudžiama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kurie suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

61.       Nagrinėjamu atveju Ieškovė 2 nurodydama, jog kituose degalų įsigijimo viešuosiuose pirkimuose yra nustatomas didesnis atstumas, į kurį patenkančios degalinės gali būti laikomos esančiomis mieste ar magistraliniame kelyje kurį reikia aptarnauti, nepaneigė aplinkybės, kad šiuo atveju nustatytas 1 km atstumas yra neproporcingas ar neteisėtas, nors būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Perkančiosios organizacijos yra laisvos pagal savo poreikius nustatyti pirkimo sąlygas, kiek jos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teisės aktuose aptariamas kriterijus nėra apibrėžtas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šis reikalavimas užkirto kelią potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, ir priešingai – šią Pirkimo sąlygą teisme ginčijo tik Ieškovė 2, preliminariosios sutartys Pirkime sudarytos su 13 tiekėjų. Vien aplinkybė, kad Ieškovė 2 dėl šios sąlygos negali pateikti pasiūlymo viename iš nurodytų miestų (Širvintų mieste), esant nurodytiems 59 miestams ir 7 teritorijoms magistraliniuose keliuose, nesąlygoja akivaizdaus tiekėjų konkurencijos ribojimo. Kaip jau buvo minėta, bet koks reikalavimas tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo, tačiau pavienių teikėjų neatitikimas savaime nereiškia draudžiamo konkurencijos ribojimo ar diskriminacijos. 

62.       Atsižvelgus į tai, Ieškovės 2 argumentai dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3 punkto sąlygos neteisėtumo atmetami, kaip nepagrįsti.

 

Dėl Preliminariosios sutarties 3.1.13 ir 8.4.1 punktų

 

63.       Preliminariosios sutarties 3.1.13 punkte įtvirtinta, jog tiekėjas įsipareigoja sumokėti 2016 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo „Dėl Viešosios įstaigos CPO LT Paslaugų kainų ir tarifo nustatymo“ Nr. 4-497 aktualioje redakcijoje nustatytą įkainį už CPO LT teikiamas paslaugas.

64.       Preliminariosios sutarties 8.4.1 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas, prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informavęs CPO LT raštu, gali nutraukti Preliminariąją sutartį Lietuvos Respublikos teisės aktuose pakeitus įkainį už CPO LT teikiamas paslaugas, kuris tiekėjui yra nepriimtinas.

65.       Ieškovė 1 ginčija minėtą Preliminariosios sutarties 3.1.13 punktą, taip pat Preliminariosios sutarties 8.4.1 punktą, kiek jis aiškinamas, kaip nurodantis į teisęs aktą, keičiantį Įsakymu nustatytą įkainį už CPO teikiamas paslaugas. Nurodo, jog nei Pirkimo sąlygose, nei Preliminarioje sutartyje atsakovė nebuvo nurodžiusi Įsakyme įtvirtintų įkainių bei informacijos, kur būtų galima su šiuo Įsakymu susipažinti, todėl pažeidė pareigą parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus Pirkimo dokumentus. Nuorodą į Įsakymą ji pateikė tik Pirkimo sąlygų paaiškinimuose, jau po to, kai ieškovė buvo pateikusi ieškinį teismui. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog aptariamą mokestį tiekėjai gali įtraukti į pasiūlymo kainą, nes tokios galimybės Pirkimo sąlygos nenumato. Ieškovės 1 vertinimu, VPĮ 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos „kitos lėšos“, iš kurių gali būti finansuojama CPO veikla, gali būti gaunamos tik iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai skirtų lėšų arba CPO atstovaujamų perkančiųjų organizacijų, o ne iš tiekėjų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei šiam klausimui aktualią teismų praktiką, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sutikti su dalimi Ieškovės 1 argumentų.

66.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentus perkančioji organizacija rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

67.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

68.       Nagrinėjamu atveju CPO, preliminariosios sutarties sąlygose nustačiusi pareigą tiekėjams mokėti Įsakymo (poįstatyminio teisės akto) aktualioje redakcijoje nustatytą įkainį už teikiamas paslaugas, niekur Pirkimo sąlygose nenurodė jame nustatytų tarifų dydžio ir nepateikė nuorodos į Įstatymo turinį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokią nuorodą atsakovė tiekėjams pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimuose, tačiau ir juose nurodė netinkamus Įsakymo duomenis, kuriuos ištaisė tik 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tuo tarpu ieškovė ieškinį teismui pateikė dar 2018 m. rugpjūčio 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys pažeidė aukščiau aptartą viešųjų pirkimų skaidrumo principą, kadangi užkito kelią tiekėjams savalaikiai susipažinti su taikytinu Įsakymu, galėjo suklaidinti tiekėjus rengiančius bei teikiančius savo pasiūlymus Pirkime. Dėl šios priežasties atsakovės veiksmai, Pirkimo sąlygose neįtvirtinus Įsakyme nustatytų tarifų bei nepateikus aiškios ir savalaikės nuorodos į Įsakymą, laikytini neteisėtais. 

69.       VPĮ 82 straipsnio, reglamentuojančio centralizuotus pirkimus, 7 dalyje įtvirtinta, kad centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ieškovė 1 byloje kelia klausimą ar minėtoje normoje nurodytos „kitos lėšos“ gali būti suprantamos, kaip tiekėjų gaunamos lėšos.

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos sąvokos reikšmė VPĮ nėra pakankamai aiški. Jos plačiau nepaaiškina ir Ieškovės 1 apeliaciniame skunde nurodyta travaux preparatoires (įstatymo rengimo) medžiaga – Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2012 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolas Nr. 108-P-37(3).  Visgi aplinkybę, jog CPO šiuo metu turi teisę reikalauti iš tiekėjų mokesčio už teikiamas paslaugas, patvirtina Įsakymo, kuriame pateikti konkretūs tarifų tiekėjams dydžiai, egzistavimas.  Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pagal Ieškovės 1 skundą dėl Įsakymo dalinio panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėta administracinė byla Nr. eI-714-189/2019. Tačiau šios civilinės bylos nagrinėjimo metu minėta administracinė byla dar nėra išnagrinėta, todėl Įsakymas atsakovei buvo ir yra privalomas, ji pagrįstai rėmėsi juo organizuodama Pirkimą. Dėl šios priežasties aptarta Ieškovės 1 argumentų grupė atmetama kaip nepagrįsta.

71.       Taip pat atmestinas Ieškovės 1 argumentas, jog tiekėjai negali įtraukti aptariamo įkainio už CPO teikiamas paslaugas į savo pasiūlymų kainą, nes tokia galimybė nėra tiesiogiai numatyta Pirkimo sąlygose. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo atsakovė, Pirkimo sąlygų 10.1 punktas nustato, jog apskaičiuojant pasiūlymo kainą, turi būti atsižvelgta į visą nurodytą prekių apimtį, visas kainos sudėtines dalis, techninę specifikaciją ir kt. Be to, Pirkimo sąlygų 10.3 punkte nustatyta, jog į siūlomą prekių kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai, rinkliavos ir visos išlaidos, reikalingos tinkamam pagal preliminariąją sutartį sudaromų pagrindinių sutarčių įgyvendinimui. Teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi atsižvelgti į galimą riziką, rinkos kainų svyravimus visą sutartinių įsipareigojimų laikotarpį. Iš šių sąlygų akivaizdu, kad į tiekėjo pasiūlymo kainą, be kita ko, gali būti įtrauktas ir įkainis už CPO teikiamas paslaugas. Aplinkybė, jog tokia galimybė nėra tiesiogiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose, šios išvados nekeičia.

72.       Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, Ieškovės 1 ginčijami Preliminariosios sutarties 3.1.13 ir 8.4.1 punktai pripažintini neteisėtais, kaip prieštaraujantys VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems reikalavimams.

 

Dėl Preliminariosios sutarties 8.2 ir 8.3 punktų

 

73.       Preliminariosios sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad preliminarioji sutartis galioja 6 (šešis) mėnesius, jei ji nėra pratęsiama arba nutraukiama Preliminariojoje sutartyje numatytais pagrindais.

74.       Preliminariosios sutarties 8.3 punkte įtvirtinta, kad suėjus Preliminariosios sutarties galiojimo terminui, šis terminas automatiškai pratęsiamas papildomam 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui jei sutarties Šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti Preliminariąją sutartį. Tokiu atveju nesutikimas turi būt pareiškiamas vienos iš Šalių pranešimu ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų iki Preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos. Bendras Preliminariosios sutarties su pratęsimais galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 48 (keturiasdešimt aštuoni) mėnesiai.

75.       Ieškovės 1 teigimu, minėtuose Preliminarios sutarties punktuose numatyta jos galiojimo bei nutraukimo tvarka prieštarauja viena kitai, neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimo, jog pirkimo sąlygos turi būti tikslios, aiškios ir be dviprasmybių. Pirma, 8.2 punkte numačius galimybę nepratęsti preliminariosios sutarties, tačiau nenumačius atvejų, kada tokia galimybe galima pasinaudoti, CPO suteikiama visiška diskrecijos teisė tai padaryti tik dėl jai vienai žinomų priežasčių. Antra, Preliminarioje sutartyje nėra numatyti ir jos nutraukimo pagrindai. Įvertinusi Pirkimo sąlygas teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sutikti su dalimi Ieškovės 1 argumentų.

76.       Iš Preliminarios sutarties 8.2 – 8.5 punktų matyti, jog preliminari sutartis anksčiau nustatyto laiko gali baigtis 2 pagrindais: kas šešis mėnesius vienai iš sutarties šalių pareiškiant nesutikimą pratęsti sutartį dar vienam šešių mėnesių laikotarpiui, taip pat vienai iš šalių nutraukus sutartį joje numatytais pagrindais.

77.       Ieškovė 1 apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog preliminarioje sutartyje nėra nurodyti jos nutraukimo pagrindai – Preliminariosios sutarties 8.4 – 8.5 punktuose nustatyta, kad tiekėjas ir CPO LT turi teisę prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informavę raštu CPO LT arba, atitinkamai, tiekėją, nutraukti preliminariąją sutartį egzistuojant pagrindams, nurodytiems 8.4.1, 8.4.2 ir 8.5.1 – 8.5.8 punktuose. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

78.       Tačiau kitokios pozicijos teismas laikosi vertindamas galimybę šalims praėjus kiekvienam 6 mėnesių laikotarpiui išreikšti nesutikimą dėl sutarties pratęsimo. Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai nurodo, jog atvejai, kada toks nesutikimas gali būti išreiškiamas, Preliminarioje sutartyje nėra numatyti. Iš atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog ji šios aplinkybės neginčija ir pati neketino reglamentuoti kokiais konkrečiais atvejais šalys turi teisę pareikšti nesutikimą dėl sutarties pratęsimo. Atsakovė tik nurodė, kad vienodas galimybes pareikšti nesutikimą turint abejoms sutarties šalims, tiekėjų teisės nėra nepagrįstai pažeidžiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovės argumentas nėra pakankamas, siekiant įrodyti aptariamos Pirkimo sąlygos teisėtumą.

79.       Kaip jau minėta, Pirkimo sąlygos turi būti tikslios, aiškios ir be dviprasmybių (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis; šio sprendimo 67 punktas). Tačiau aptariamas Preliminariosios sutarties 8.3 punktas šios sąlygos neatitinka, kadangi reglamentuoja tik nesutikimo dėl sutarties pratęsimo tvarką, bet ne pagrindus. Nesant numatytiems tokiems pagrindams tiek tiekėjai, tiek ir atsakovė kiekvieną kartą, prieš baigiantis 6 mėnesių terminui nuo paskutinio preliminarios sutarties pratęsimo, atsidurtų visiškai neapibrėžtoje padėtyje, kai nebūtų aišku ar sutartis bus toliau tęsiama, o priešingos sutarties šalies nesutikimas pratęsti sutartį iš esmės galėtų būti net ir tinkamai nemotyvuojamas. Nemotyvuotas bei nepagrįstas sutarties termino nepratęsimas sukeltų didelę žalą ne tik tiekėjui, bet ir perkančiajai organizacijai, todėl laisvai interpretuoti bei vienašališkai nepratęsti sutarties, nesant numatytų konkrečių atvejų, yra neteisinga visų sutarties šalių atžvilgiu, neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo principo.

80.       Atsižvelgus į aptartus argumentus, Preliminariosios sutarties 8.3 punktas pripažintinas neteisėtu. Tuo tarpu Ieškovės 2 argumentai, susiję su Preliminariosios sutarties 8.2 punkto neteisėtumu, atmetami.

 

Dėl Preliminariosios sutarties 8.5.3 ir 9.10 punktų

 

81.       Preliminariosios sutarties 8.5.3 punkte įtvirtinta, kad CPO LT prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informavusi Tiekėją raštu nutraukia Preliminariąją sutartį esant bent vienai iš šių aplinkybių: <…> bendro Preliminariosios sutarties su pratęsimais galiojimo laikotarpiu Tiekėjui nepateikus pasiūlymų Elektroniniame kataloge vykdomame atnaujintame varžymesi 30 (trisdešimtyje) Užsakymų bei nesumokėjus 9.10 p. numatytos baudos.

82.       Preliminariosios sutarties 9.10 punkte įtvirtinta, kad Tiekėjui nepateikus pasiūlymo Elektroniniame kataloge vykdomame Atnaujintame varžymesi 29 (dvidešimt devyniuose) Užsakymuose, už kiekvieną papildomai nepateiktą pasiūlymą jis sumoka CPO LT baudą lygią 150 (vienam šimtui penkiasdešimt) eurų.

83.       Ieškovės 2 teigimu, šios Pirkimo sąlygos, nustatančios pareigą tiekėjui mokėti baudą už atnaujintame varžymesi nepateiktus pasiūlymus bei galimybę CPO nutraukti preliminariąją sutartį nepateikus pasiūlymų ir nesumokėjus baudos, yra neprotingos, neracionalios bei neekonomiškos. Jos teigimu, nepateikus pasiūlymo būtų galima vadovautis preliminarioje sutartyje nurodyta kaina, o toks reikalavimas tik bereikalingai padidina tiekėjo administracinius resursus ir, atitinkamai, pasiūlymo kainą. Ieškovė 2 pažymėjo, jog tokios sąlygos kituose degalų viešuosiuose pirkimuose nenumatytos.

84.       Teisėjų kolegija pažymi, jog viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai būtent perkančiajai organizacijai suteikia teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą ir kitas pirkimo sąlygas, kurios, jos nuomone, yra būtinos, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

85.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos atsakovės įtvirtintos Pirkimo sąlygos nepažeidžia minėtų viešųjų pirkimų principų, o priešingai – užtikrina, kad užsakovės (konkrečios perkančiosios organizacijos) turės realią galimybę įsigyti joms reikalingas prekes. Sutiktina su CPO atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad aptariamų sankcijų nustatymu užtikrinama, jog pasiūlymus tiekėjai teiktų ne tik didesniems, bet ir mažesniems užsakymams, ir taip būtų užtikrinti visų užsakovų poreikiai. Tuo tarpu aplinkybė, jog tai tiekėjams sąlygotų papildomų administracinių resursų poreikį ir galimai didintų pasiūlymų kainą, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose bet kokiu atveju sąlygoja šių resursų atsiradimą.

86.       Taip pat atmestinas ir apeliantės argumentas, jog tiekėjams nepateikus pasiūlymo atnaujintame varžymesi, galėtų būti vadovaujamasi kainomis, nurodytomis preliminarioje sutartyje. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 8 dalimi, tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai. Todėl susiklosčius situacijai, kai tiekėjų ekonominis naudingumas, vertinant jį pagal preliminarioje sutartyje nurodytas kainas, būtų vienodas (labai tikėtina, kad preliminarias sutartis jie pasirašo siūlydami labai panašias ar net vienodas kainas), nebūtų įmanoma išrinkti laimėtojo konkrečiai pagrindinei sutarčiai, nes nebūtų įmanoma nustatyti pasiūlymų pateikimo laiko, kadangi tokio laiko pas tiekėjus, kurie nepateikė pasiūlymų atnaujintame varžymesi, tiesiog nebūtų.

87.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, Ieškovės 2 argumentai, susiję su Preliminariosios sutarties 8.5.3 ir 9.10 punktų neteisėtumu, atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl Preliminariosios sutarties 1.1.9 punkto ir Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.12 punkto

 

88.       Preliminariosios sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta: „Konsoliduotas užsakymas – Užsakovo ir Tiekėjo veiksmų visuma, kuriais siekiama sudaryti keletą Pagrindinių sutarčių pagal šią Preliminariąją sutartį.

89.       Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.12 punkte nustatyta, kad Užsakovas, siekdamas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, Elektroniniame kataloge nurodo šias Užsakymo sąlygas: <...> papildomą pagrindinės sutarties šalį (-is) (konsoliduoto užsakymo atveju).

90.       Ieškovės 1 teigimu sąvoka „konsoliduotas užsakymas“ Pirkimo sąlygose nėra tinkamai atskleista, ji nenurodyta ir VPĮ, todėl šių Pirkimo sąlygų atveju perkančioji organizacija taip pat pažeidė skaidrumo principą.

91.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tokius Ieškovės 1 argumentus laikė nepagrįstais bei nurodė, jog vien tai, kad sąvoka „konsoliduotas užsakymas“ nėra įtvirtinta VPĮ nereiškia, kad ji yra neaiški ar prieštarauja įstatymui. Teismas pažymėjo, kad Ieškovė 1 nepateikė argumentų, kodėl paminėta sąvoka yra neaiški, taip pat nenurodė argumentų dėl ginčijamos sąvokos prieštaravimo įstatymo nuostatoms, be to, ji turėjo galimybę prašyti CPO paaiškinti šią sąvoką. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

92.       Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė Ieškovė 1, atsakovė turėjo pareigą parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus Pirkimo dokumentus ir tokios savo pareigos neįvykdymo negali pateisinti aplinkybe, jog tiekėjai neprašė jų patikslinti. Tokia atsakovės pareiga jau buvo išsamiau aptarta šio sprendimo 66 ir 67 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Preliminariosios sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta sąvoka „konsoliduotas užsakymas“ nėra nei pakankamai aiški, nei savaime suprantama. Iš jos nėra aišku nei kada yra sudaromas konsoliduotas užsakymas, nei kas įeina į jo veiksmų visumą. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ir yra nurodžiusi, kad ši sąvoka reiškia, jog preliminariosios sutarties pagrindu kelios perkančiosios organizacijos gali įsigyti joms būtiną produktą apjungdamos savo poreikį ir vieno užsakymo rezultate sudaryti kelias pagrindines sutartis (kiekvienai perkančiajai organizacijai atskirai), toks paaiškinimas Pirkimo sąlygose nebuvo pateiktas, nors šią pareigą atsakovė turėjo. 

93.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovė, Preliminariosios sutarties 1.1.9 punkte ir Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.12 punkte įtvirtindama sąvoką konsoliduotas užsakymas, tačiau jos tinkamai neapibrėžusi, pažeidė skaidrumo principą, todėl minėtos Pirkimo sąlygos pripažintinos neteisėtomis.

 

Dėl Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.2 punkto

 

94.       Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.2 punkte nustatyta, kad Užsakovas, siekdamas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, Elektroniniame kataloge nurodo šias Užsakymo sąlygas: <...> miestą (-us) ir (ar) magistralinius kelius, kuriuose ketinama įsigyti Prekes. Daugiau nei vieną miestą ir (ar) magistralinį kelią Užsakovas gali nurodyti tik tuo atveju, jei dėl tokio Užsakovo pasirinkimo Elektroniniame kataloge tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą, skaičius yra ne mažesnis kaip 2.

95.       Ieškovės 2 teigimu, minėta Pirkimo sąlyga riboja tiekėjų konkurenciją, suteikia teisę užsakovams piktnaudžiauti situacija bei nurodyti miestus ir magistralinius kelius, kuriuose prekių įsigijimas nėra būtinas, taip užkertant kelią pasiūlymą pateikti mažesniems tiekėjams. Jos vertinimu, sąžiningą tiekėjų konkurenciją labiau užtikrintų ne mažesnis nei 3 tiekėjų dalyvavimas konkrečiam užsakymui, o užsakymai, turintys vieną ar du tiekėjus, turėtų būti teikiami atskirai ir tik tokiu atveju, jai tuose miestuose yra perkančioji organizacija (jos buveinė). Tokia nuostata atitiktų ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1 punkto nuostatą, kad siekdama paskatinti verslo subjektus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose perkančioji organizacija turėtų skaidyti didelius pirkimus į dalis. Be to, tai įpareigoja ir VPĮ 28 straipsnio 2 dalis, kuria remdamasi CPO turėjo arba skaidyti Pirkimą į dalis arba tokio neskaidymo motyvus tinkamai argumentuoti Pirkimo sąlygose.

96.       Pirmosios instancijos teismas Ieškovės 2 argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad šiuo metu nustatytos Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ nustatyto reguliavimo ar Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų. Ieškovės argumentai grindžiami tik jos įsitikinimu, nenurodant jokių aplinkybių ir nepateikiant jokių įrodymų. Nors 3, 4 ir daugiau tiekėjų užtikrina didesnę konkurenciją, tačiau numačius ieškovės pageidaujamas Pirkimo skaidymo sąlygas, kai kurios perkančiosios organizacijos negalėtų paskelbti užsakymų, nes joms aktualiose vietovėse (pvz., Skuode) paprasčiausiai nebus degalų tiekėjų skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

97.       VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.

98.       Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų 4.1 punkte įtvirtinta rekomendacija perkančiosioms organizacijoms skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis.

99.       Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos turinio matyti, kad CPO leido užsakovams užsakyme nurodyti daugiau nei vieną miestą ir (ar) magistralinį kelią tik tada, kai dėl tokio pasirinkimo pasiūlymą galės pateikti bent du tiekėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šia nuostata CPO iš esmės įgyvendino aukščiau minėtas VPĮ 28 straipsnio 1 dalies ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo 4.1 punkto nuostatas (įpareigojo užsakovus skaidyti užsakymus), todėl kalbėti apie jų pažeidimą nėra pagrindo.

100.       Visgi šiuo atveju aktualus yra atsakovės pasirinkimas skaidyti užsakymus į atskirus, jei pasirinktiems miestams ir (ar) magistraliniams keliams pasiūlymus gali pateikti tik vienas tiekėjas. Apeliantės teigimu, tai turėtų būti atliekama ir esant dviem potencialiem tiekėjam, kadangi kitu atveju užsakovai galės lengvai piktnaudžiauti, siekdami sudaryti pagrindines sutartis su konkrečiais tiekėjais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

101.       Akivaizdu, kad dėl nevienodos mažmeninės degalų pardavimo rinkos plėtros ir skirtingos prekių paklausos įvairiuose miestuose Lietuvoje susiklostė įvairaus tankumo ir konkurencijos lygio mažmeninės prekybos degalais situacija – egzistuoja dideli ir mažesni pardavėjų tinklai, taip pat yra tik pavienių degalinių atskiruose miestuose. Manytina, kad tokioje situacijoje sąžiningą tiekėjų konkurenciją visiškai užtikrintų tik reikalavimas užsakovams kiekvienam miestui ar magistraliniam keliui teikti atskirus užsakymus, tačiau tokiu būdu nebūtų įgyvendintas šių užsakovų tikslas palengvinti Pirkimo procedūras pasitelkiant centrinę perkančiąją organizacija. Visgi atsakovės pasirinktas modelis laikytinas tik visiškai minimaliai užtikrinančiu tiekėjų konkurenciją – neleidžiančiu į bendrą užsakymą įtraukti teritorijos, kurioje veikia tik vienas tiekėjas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, jog pakankamai realu aptariamu atveju ženkliai riboti tiekėjų konkurenciją užsakymuose nurodant tokias teritorijas, kuriuose sutaptų tik du tiekėjai. Ir tai, teismo nuomone, pažeidžia tiekėjų sąžiningo varžymosi principą. 

102.       Tokios išvados nepaneigia atsakovės argumentas, jog numačius Ieškovės 2 pageidaujamą Pirkimo sąlygos variantą kai kurios perkančiosios organizacijos negalėtų paskelbti užsakymų, nes joms aktualiose vietovėse paprasčiausiai nebūtų reikalingo degalų tiekėjų skaičiaus. Akivaizdu, kad teritorijoje nesant bent 3 tiekėjų užsakovai tiesiog turėtų teikti atskirą užsakymą tam vieninteliam miestui ir (ar) magistraliniam keliu ir jo atžvilgiu aptariama nuostata nebūtų taikoma.

103.       Taip pat teismo išvados nepaneigia tiekėjų galimybė jungtis į grupes. Kasacinio teismo pažymėta, kad ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus); ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis; priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

104.       Visgi teisėjų kolegija nepritaria Ieškovės 2 pozicijai, kad užsakymai, turintys vieną ar du tiekėjus, galėtų būti teikiami tik tokiu atveju, jeigu tose teritorijose yra perkančioji organizacija (jos buveinė), kadangi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl konkretaus tiekėjų poreikio.

105.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, ginčijamas Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.2 punktas pripažintinas neteisėtu.


 

Dėl Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkto ir Elektroninio katalogo priedo

 

106.       Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkte nustatyta, jog „Užsakovas, siekdamas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, Elektroniniame kataloge nurodo šias Užsakymo sąlygas: <…> maksimalų priimtiną antkainį / minimalią priimtiną nuolaidą Prekėms.

107.       Pirkimo sąlygų Elektroninio katalogo priede yra nustatyti už tiekėjo pasiūlytus antkainius ir (ar) nuolaidas suteiktini kainos balai, naudojami apskaičiuojant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal Elektroninio katalogo aprašymą (Elektroninio katalogo aprašymo 4.3 – 4.5 punktai).

108.       Ieškovės 2 teigimu, minėtas Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punktas yra perteklinis, kadangi Elektroninio katalogo priede jau yra įtvirtintos antkainių ir (ar) nuolaidų ribos. Jos teigimu, tokios sąlygos sudaro pagrindą užsakovui reikalauti iš tiekėjo parduoti prekes už neįprastai mažą kainą.

109.       Teismas pažymi, kad apeliantė netinkamai interpretuoja aptariamų Pirkimo sąlygų reikšmę. Ginčijama Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkto nuostata įpareigoja užsakovą užsakyme deklaruoti jam priimtiną prekės antkainį ar minimalią nuolaidą. Šia informacija tiekėjai vadovaujasi pateikdami pasiūlymus. Tuo tarpu Elektroninio katalogo priede nurodyti antkainiai ir nuolaidos yra skirti apskaičiuoti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą. Taigi, šių sąlygų pobūdis ir reikšmė yra visiškai skirtingi, todėl nei viena iš jų nelaikytina pertekline.

110.       Ieškovė 2 taip pat teigia, kad siūlydamas kainas su nuolaida tiekėjas prekiaus nuotolingai, kadangi pasiūlymas didmeninėmis kainomis su nuolaida reiškia neįprastai mažą kainą, t. y. tokią, kurios neįmanoma pagrįsti sąnaudomis.

111.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės argumentas taip pat stokoja pagrįstumo, nėra paremtas jokiais įrodymais, o tik Ieškovės 2 pasvarstymais (CPK 178 straipsnis). Bet kokiu atveju teikėjai nėra verčiami siūlyti užsakovei nuolaidą ir gali siūlyti antkainį. 

112.       Dėl aukščiau aptartų priežasčių Ieškovės 2 argumentai, susiję su Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.5 punkto ir Elektroninio katalogo priedo teisėtumu pripažintini nepagrįstais.

 

Dėl Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.13 punkto

 

113.       Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.13 punkte nustatyta: Užsakovas, siekdamas sudaryti Pagrindinę sutartį su Tiekėju, Elektroniniame kataloge nurodo šias Užsakymo sąlygas: <...> Ar reikalaujama papildoma Pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė (banko garantija / draudimo bendrovės laidavimo raštas), kai planuojama Pagrindinės sutarties vertė didesnė nei 3 000 Eur su PVM.

114.       Ieškovės 2 teigimu ši Pirkimo sąlyga pastato tiekėjus į neapibrėžtą situaciją, kadangi, teikdami pasiūlymą preliminariajai sutarčiai sudaryti, jie nežino ar turi įtraukti į pasiūlymo kainą kaštus už sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones. Tokios situacijos turi būti reglamentuotos aiškiai ir konkrečiai, kadangi kitu atveju yra apsunkinama konkurencija. Be to, 3 000 Eur sutarties vertė yra per maža, jog būtų reikalaujama pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo. Ji turėtų būti bent 30 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuos Ieškovės 2 argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai pritaria.

115.       VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

116.       Nagrinėjamu atveju CPO Pirkimo sąlygose numatė užsakovų galimybę reikalauti tiekėjų pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo, kai pagrindinės sutarties vertė didesnė nei 3 000 Eur su PVM. Atsižvelgusi į minėtą teisės normą teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia galimybė neprieštarauja įstatyminiam reguliavimui, tačiau sutarties šalių turėtų būti traktuojama ne kaip galimybė, o kaip būtinybė, kadangi, kaip jau buvo minėta, tarptautinių pirkimų atveju pirkimo sutarties įvykdymas turi būti užtikrinamas. Teikdami pasiūlymus tiekėjai turėtų pasiūlymo užtikrinimo kaštus įsitraukti į pasiūlymo kainą, jei mano tai esant reikalinga.

117.       Dėl aptartų aplinkybių Ieškovės 2 argumentai, susiję su Elektroninio katalogo aprašymo 3.3.13 punkto neteisėtumu, pripažintini nepagrįstais.

 

Dėl Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkto

 

118.       Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkte įtvirtinta: Ekonominio naudingumo balai suteikiami pagal kainos ir kokybės santykį, apskaičiuojami pagal formulę: S = C * 0,98 + Tp / Tmax * 2, kur S – pasiūlymo naudingumas; C – pasiūlymo kainos balas, apskaičiuojama taikant Elektroninio katalogo aprašymo 4.4 punktą; Tp – Tiekėjo nurodytas degalinių skaičius Užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose; Tmax – Didžiausias tiekėjų nurodytas degalinių skaičius Užsakovo pasirinktuose miestuose ir (ar) magistraliniuose keliuose. Kriterijų lyginamieji svoriai: Pasiūlymo kaina (C) – 98 balai; tiekėjo degalinių skaičius (T) – 2 balai.

119.       Ieškovės 1 teigimu, numatytas ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijus Tmax, atsakovei nenustačius didžiausio galimo pasiūlyti degalinių skaičiaus, kurį viršijus, papildomi ekonominio naudingumo balai nebūtų skiriami, neatitinka ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus esmės ir tikslo – didelis degalinių skaičius, kaip toks, neturi įtakos Pirkimo sutarties vykdymo kokybei, ir tik skatina tiekėjus pasitelkti subtiekėjus arba sudaryti jungtinės veiklos sutartis, tam, kad turėtų kuo platesnį degalinių tinklą ir gautų daugiau balų už šį kriterijų.

120.       VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

121.       Nagrinėjamu atveju aptariamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T ir jo subkriterijai – Tp ir Tmax pripažintini susijusiais su Pirkimo objektu. Iš esmės sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad šis kriterijus lemiamos reikšmės perkamų prekių kokybei neturi – užsakovo reikmes žymiai viršijantis tiekėjų degalinių skaičius neprisideda prie geresnės perkamų prekių kokybės. Ir visgi, įvertinusi aplinkybę, kad šio kriterijaus lyginamasis svoris šiame konkrečiame Pirkime yra tik 2 balai iš 100, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad jis nesudaro esminės reikšmės tiekėjams bei nepažeidžia jų teisių.

122.       Atsižvelgus į tai, Ieškovės 1 argumentai dėl Elektroninio katalogo aprašymo 4.5 punkto atmetami, kaip nepagrįsti.

 

Dėl pagrindinės sutarties 3.1.4 ir 3.5.2 punktų

 

123.       Pagrindinės sutarties 3.1.4 punkte įtvirtinta, kad „tiekėjas įsipareigoja, Užsakovui pareikalavus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) paskutinių 3 mėnesių protokolo produktų kainas (išskyrus jei šios kainos nėra viešai skelbiamos ir Tiekėjas neturi galimybės jų gauti) ir konkrečioje Tiekėjo degalinėje skelbtas degalų kainas.

124.       Pagrindinės sutarties 3.5.2 punkte įtvirtinta, kad „Užsakovas turi teisę prašyti Tiekėjo pateikti Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) paskutinių 3 mėnesių protokolo bazines Prekių kainas ir konkrečioje Tiekėjo degalinėje skelbtas degalų kainas.

125.       Ieškovės 2 teigimu, neegzistuoja jokie teisės aktai, įpareigojantys AB „Orlen Lietuva“ viešai skelbti didmenines degalų kainas ir ji gali bet kada nutraukti Juodeikių terminalo vienos dienos protokolo kainų skelbimą. Dėl šios priežasties tiekėjai negali būti įpareigojami pateikti tokių kainų užsakovams, o užsakovai neturi teisės to reikalauti iš tiekėjų.

126.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiais Ieškovės 2 argumentais. Tiekėjams negali būti perkeliama pareiga, kurios įvykdymas išimtinai priklauso nuo asmens, nesančio pagrindinės sutarties šalimi bei teisės aktų neįpareigoto viešai skelbti savo kainų protokolus. Dėl šios priežasties pagrindinės sutarties 3.1.4 ir 3.5.2 punktai pripažįstami neteisėtais.

 

Dėl Pagrindinės sutarties 1.1.3, 3.1.2 ir 3.1.5 punktų

 

127.       Pagrindinės sutarties 1.1.3 punkte įtvirtinta, kad esminiais Pagrindinės sutarties pažeidimais laikomi tokie pažeidimai: Pagrindinės sutarties 3.1.2 ir 3.1.5 punktuose nurodytų Tiekėjo įsipareigojimų nevykdymas, taip pat neteisingų Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) protokolų duomenų arba degalinėse skelbtų kainų pateikimas; degalų pardavimas naudojant kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka nėra atlikta metrologinė patikra; Užsakovo neatsiskaitymas su Tiekėju Pagrindinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

128.       Pagrindinės sutarties 3.1.2 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas įsipareigoja užtikrinti, jog tiekiamos Prekės būtų kokybiškos ir atitiktų Pagrindinės sutarties priede nurodytą Prekių techninę specifikaciją, bei kitus Prekėms ir jų pardavimui teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

129.       Pagrindinės sutarties 3.1.5 punkte įtvirtinta, kad tiekėjas įsipareigoja degalų pardavimui naudoti tik kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra ir Užsakovui paprašius, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

130.       Ieškovės 1 vertinimu, pagrindinės sutarties 3.1.2 punkto nuostata nėra pakankamai aiški, iš jos negalima spręsti kokius būtent teisės aktų reikalavimus tiekiamos prekės turi atitikti. Be to, bet kokia neatitiktis techninės specifikacijos ar neapibrėžtų teisės aktų reikalavimas negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Taip pat pažymi, jog iš pagrindinės sutarties 3.1.5 punkto nėra aišku ar esminiu sutarties pažeidimu laikytinas tik tiekėjo įsipareigojimo degalų pardavimui naudoti kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, pažeidimas ar taip pat ir nurodytų įsipareigojimų vykdymą patvirtinančių dokumentų nepateikimas per 5 darbo dienas. Bet kokiu atveju minėtų dokumentų nepateikimas tikrai nepatenka į esminio sutarties pažeidimo apibrėžimą. Įvertinusi Ieškovės 1 argumentus, teisėjų kolegija iš dalies jiems pritaria.

131.       Pirma, akivaizdu, jog teisės aktai įtvirtina visą eilę reikalavimų asmenims, siekiantiems verstis degalų pardavimo veikla, taip pat reikalavimus tokiems degalams ir kt. Visų šių reikalavimų nurodymas Pirkimo sąlygose nebūtų nei protingas, nei racionalus, kadangi tokią veiklą vykdantys tiekėjai bet kokiu atveju tokiais reikalavimais privalo vadovautis. Antra, tiek techninės specifikacijos, tiek ir, kaip jau minėta, teisės aktų reikalavimai tiekėjams yra žinomi ir turi būti suprantami. Jų pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai Pirkimo sąlygose pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, leidžiančiu vienašališkai nutraukti pagrindinę sutartį.

132.       Visgi iš aptariamų Pirkimo sąlygų matyti, kad esminiu sutarties pažeidimu taip pat laikytinas ne tik pareigos naudoti kolonėles, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, pažeidimas, bet ir tai įrodančių dokumentų nepateikimas per 5 darbo dienas. Iš esmės neginčytina aplinkybė, jog toks reikalavimas Pirkimo sąlygose gali būti nustatomas, tačiau jo priskyrimas esminiam sutarties pažeidimui nėra nei pagrįstas, nei proporcingas, kadangi, kaip teisingai nurodo Ieškovė 1, per nustatytą terminą nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog degalų pardavimui naudojamos tik kolonėlės, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, tačiau joms atitinkant šiuos reikalavimus, perkančioji organizacija neabejotinai gautą tai, ko tikisi iš sutarties. Priversti tiekėjus pateikti užsakovams reikalingus dokumentus galima ir mažiau varžančiomis priemonėmis. Todėl šiuo aspektu aptariamas Pagrindinės sutarties 1.1.3 punktas laikytinas nepagrįstu.

133.       Tuo tarpu Ieškovė 2 ginčija minėtą Pagrindinės sutarties 1.1.3 punktą dalyje, kurioje esminiu sutarties pažeidimu pripažįstamas neteisingų Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės terminalo (Juodeikių km., Mažeikių raj.) protokolų duomenų pateikimas užsakovei.

134.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šio sprendimo 126 punkte padarytą išvadą, jog užsakovai neturi teisės reikalauti iš tiekėjų pateikti jiems AB „Orlen Lietuva“ didmeninių degalų kainų, su tokia Ieškovės 2 pozicija sutinka. Neturint pareigos pateikti šią informaciją, klaidingas jos pateikimas negali būti priežastimi nutraukti sudarytą pagrindinę sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

135.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes Pagrindinės sutarties 1.1.3 punktas pripažįstamas neteisėtu.

 

Dėl Pagrindinės sutarties 3.5.3 ir 3.5.4 punktų

 

136.       Pagrindinės sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad Užsakovas turi teisę: 3.5.3 p. įsigyti Pagrindinės sutarties priede nenurodytų, tačiau su pirkimo objektu (degalais) susijusių prekių (degalai su priedais, degalų priedai) neviršijant 10 (dešimt) procentų pradinės Pagrindinės sutarties vertės; 3.5.3 p. sumokėti kelių naudotojo mokestį ir gauti tai patvirtinančias vinjetes (arba įsigyti elektroninę vinjetę), jei tokia galimybė Užsakovo pasirinktoje degalinėje yra. Sumokėtas kelių mokesčio dydis įtraukiamas į Pagrindinės sutarties 5.1 punkte nustatyta tvarka pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras.

137.       Ieškovės 1 teigimu, atsakovė, Pirkimo sąlygose netinkamai apibrėžė Pirkimo objektą, kadangi jį akivaizdžiai sudaro ne tik Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyti degalai degalinėse, bet ir minėtuose Pagrindinės sutarties 3.5.3 ir 3.5.4 punktuose nurodytos prekės – degalai su priedais, degalų priedai ir vinjetės. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tokius Ieškovės 1 argumentus laikė nepagrįstais ir pritarė atsakovės pozicijai, jog minėtos prekės nelaikytinos pirkimo objektu, nes užsakovai turi tik galimybę, bet ne pareigą jų įsigyti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negali sutikti.

138.       Iš aptariamų Pirkimo sąlygų matyti, kad užsakovai pagal sudarytas pagrindines sutartis su tiekėjais turė galimybę įsigyti su degalais susijusių prekių ir sumokėti kelių naudotojo mokestį bei gauti tai patvirtinančias vinjetes. Be to, už šias prekes ir paslaugas užsakovai apmokėtų iš pagrindinėms sutartims skirtų lėšų. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai rodo, jog, kaip teisingai teigia Ieškovė 1, į Pirkimo objektą šiuo atveju patenka ne tik Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyti degalai degalinės, bet ir minėtos su degalai susijusios prekės (degalai su priedais, degalų priedai), taip pat galimybė sumokėti kelių naudotojo mokestį ir gauti tai patvirtinančias vinjetes (arba įsigyti elektroninę vinjetę). Tokios išvados nepaneigia jau anksčiau minėta aplinkybė, kad užsakovams numatyta tik galimybė, bet ne pareiga įsigyti šiuos Pirkimo objektus, kadangi pasinaudodami šia galimybe užsakovai faktiškai įsigytų prekes ir (ar) paslaugas, dėl kurių Pirkimas nebuvo vykdytas.

139.       Ieškovė 1 taip pat nurodo, kad aukščiau aptartas Pirkimo objektas privalėjo būti išskaidytas į dalis pagal atskirus objektus, kadangi tai daryti atsakovę įpareigoja VPĮ 28 straipsnio 1 dalis. Pažymi, jog minėto įpareigojimo atsakovė galėjo nesilaikyti tik tokiu atveju, jei būtų tai motyvuotai pagrindusi. Teisėjų kolegija su šiais Ieškovės 1 argumentais taip pat sutinka.

140.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tuo tarpu 2 minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

141.       Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad atsakovė, organizavusi tarptautinį Pirkimą, turėjo dvi galimybes: arba išskaidyti Pirkimo objektą į dalis pagal aukščiau paminėtus atskirus Pirkimo objektus arba jo neskaidymą motyvuotai pagrįsti Pirkimo dokumentuose. Šiuo atveju atsakovė neįvykdė nei vienos iš minėtų pareigų.

142.       Negana to, teisėjų kolegija taip pat sutinka su Ieškovės 1 argumentu, kad atsakovė visiškai nepagrįstai niekur Pirkimo sąlygose nepaaiškino ir nenurodė, kas yra degalai su priedais ir degalų priedai. Šio sprendimo 66, 67 punktuose jau buvo aptarta perkančiosios organizacijos pareiga parengti aiškias, tikslais ir be dviprasmybių pirkimo sąlygas. Visgi minėtą pareigą šiame kontekste atsakovė taip pat pažeidė.

143.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes Pagrindinės sutarties 3.5.3 ir 3.5.4 punktai pripažintini neteisėtais.

 

l Pagrindinės sutarties 4.2.1 punkto

 

144.       Pagrindinės sutarties 4.2.1 punktas nustato, kad Prekių įkainiai apskaičiuojami [benzino A95, dyzelinio kuro / automobilinių dujų] – prie Lietuvoje naftos produktus gaminančios įmonės protokolo (protokolai skelbiami http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainuprotokolai.aspx) bazinės 1 litro kainos eurais (įskaitant akcizą ir PVM), galiojusios Prekės įsigijimo dieną 10:00 val., taikomos Juodeikių km., Mažeikių raj. terminale, pridedant Pagrindinės sutarties priede fiksuotą antkainį / atėmus fiksuotą nuolaidą.

145.       Ieškovės pirmosios instancijos teisme nesutiko su šia Pirkimo sąlyga nurodydamos, jog prekių įkainių skaičiavimas turėtų būti atliekamas ne pagal vieno tiekėjo AB „Orlen Lietuva“, kuriam Pirkimo sąlygomis suteiktas nepagrįstas pranašumas, skelbiamas kainas, o pagal rinkos kainas arba tiekėjų degalinėse skelbiamas kainas.

146.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovių argumentus atmetė ir pasisakė, jog: 1) degalų pirkimo kainos nustatymo pagal AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolą klausimas jau buvo spręstas (atitinkami argumentai vertinti) kitoje viešojo pirkimo civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014), kur buvo konstatuota, kad minėtos bendrovės kainų protokole nurodyta kaina vertintina tik kaip orientacinis kriterijus (tam tikras atskaitos taškas), leidžiantis nustatyti pateikiamos prekės kainą bei negali būti vertinamas kaip privilegijuotos padėties minėtai bendrovei suteikimas; 2) AB „Orlen Lietuva“ degalų kaina yra rinkos kaina visiems tiekėjams; 3) argumentai, kad rinkos kaina nesivadovauja pati AB „Orlen Lietuva, nors tokiomis kainomis vadovaujasi kiti rinkos dalyviai, yra grindžiami prielaidomis; 4) byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kituose viešuosiuose pirkimuose dėl atitinkamuose protokoluose skelbiamų kainų buvo nesąžiningai konkuruojama, AB „Orlen Lietuva“ pardavė tiekėjams degalus ne už rinkos kainą, piktnaudžiavo padėtimi rinkoje ar panašiai. 

147.       Ieškovės apeliaciniuose skunduose su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Pirma, nurodo, kad teismas šioje byloje nepagrįstai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014, kadangi minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Toje byloje spręsta dėl kitokio pobūdžio pirkimo sąlygų, t. y. ne dėl centralizuoto degalų automobiliams degalinėse viešojo pirkimo, o dėl degalų į talpyklas pirkimo. Antra, ieškovių teigimu, degalų įkainio susiejimas su vieno iš rinkos dalyvių skelbiamomis kainomis sudaro išskirtines sąlygas Pirkime dalyvauti Orlen degalinių tinklui, kuris yra susijęs su AB „Orlen Lietuva“ ir kurio veiklos rezultatais ji yra suinteresuota. AB „Orlen Lietuva“ užima dominuojančią padėtį degalų rinkoje, gali veikti nepriklausomai nuo rinkos sąlygų ir dėl to jos skelbiamos kainos negali būti objektyviu kainodarą lemiančiu kriterijumi. AB „Orlen Lietuva“ skelbia degalų pardavimo kainą su visa norimo gauti pelno maksimalia dalimi, o didžioji dauguma Lietuvos teikėjų turi prie šios kainos dar pridėti savo maržą. Ieškovė 2 pažymėjo, kad Juodeikių terminalo kainos nereprezentuoja realių rinkos kainų, nes jis yra tik vienas iš daugelio ir tikrai ne pagrindinis AB „Orlen Lietuva“ terminalų. Be to, Pirkimo sąlygose remiamasi vienos dienos protokolo kainomis, nors visi Pirkimo dalyviai, jei įsigyja degalus iš AB „Orlen Lietuva“, juos įsigyja vadovaudamiesi ne dienos, o ilgesnio laikotarpio (mėnesio) protokolo kainomis. Ieškovė 1 taip pat papildomai pažymėjo, kad nustatydama, jog pagrindinės sutarties kaina yra priklausoma nuo AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų kainų protokolų, atsakovė pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog įkainio bazė turi būti nustatyta pagal reikšmę, kuri kiek įmanoma mažiau priklausytų nuo tiekėjo. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija šiuos apeliančių argumentus iš esmės laiko nepagrįstais.

148.       Sutiktina su apeliančių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-773/2014. Kaip matyti iš minėtos bylos aplinkybių, joje buvo ginčijamos degalų į talpyklas, o ne degalų degalinėse pirkimo sąlygos, o įkainio skaičiavimo mechanizmas taip pat nebuvo identiškas aptariamam. Visgi, pirmosios instancijos teismas apeliančių argumentus šiuo klausimu atmetė ne tik remdamasis minėta byla.

149.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės šiame Pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo būdas yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus. Atsakovės pasirinktas kainodaros mechanizmas, kai kainos nustatymas pagrįstas objektyviais ir tarpusavyje palyginamais duomenimis, akivaizdžiai sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes. Taip pat užtikrina, kad visose to paties tiekėjo degalinėse tą pačią dieną įsigyjami degalai kainuos tiek pat. AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių terminalas parduoda degalus ne tik tiekėjams, siekiantiems laimėti Pirkimą, tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems ūkio subjektams, todėl nelogiškais pripažintini ieškovių argumentai, kad siekdama laimėti Pirkimą AB „Orlen Lietuva“ manipuliuotų kainomis. Be to, aplinkybę, kad nustatytas įkainio skaičiavimo modelis nesuteikia nepagrįsto pranašumo Orlen degalinių tinklui, rodo ir tai, jog nei viena iš Pirkime sudarytų preliminarių sutarčių nėra sudaryta su AB „Orlen Lietuva“, o yra sudarytos su 13 kitų tiekėjų ar ūkio subjektų grupių.

150.       Teismas pažymi, jog ieškovių siekis, kad prekių įkainis būtų apskaičiuojamas remiantis jų pačių degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiškumo principo. Degalinėse viešai nurodomos degalų kainos yra pastoviai kintančios, pateikiamos su tiekėjų maržomis, kurios taikomos pavieniams pirkėjams mažmeninėje prekyboje. Tuo tarpu užsakovai šiuo viešuoju pirkimu sudarydamos ilgalaikes degalų įsigijimo sutartis siekia juos įsigyti kuo palankesnėmis kainomis, racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas. Ieškovės 1 nurodoma kasacinio teismo pozicija, kad įkainio bazė turi kiek įmanoma mažiau priklausyti nuo tiekėjo, šiuo ieškovių pateiktu modeliu taip pat nebūtų įgyvendinta, kadangi tiekėjų degalinėse nurodyta kaina labiausiai ir priklauso nuo kiekvieno iš jų.

151.       Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, ieškovių argumentai dėl pagrindinės sutarties 4.2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu atmetami kaip nepagrįsti.

 

Dėl Pagrindinės sutarties 6.3.1 ir 6.4 punktų

 

152.       Pagrindinės sutarties 6.3.1 punktas nustato, kad Pagrindinę sutartį nutraukus dėl Tiekėjo kaltės Užsakovas gali reikalauti sumokėti baudą, lygią 5 (penkiems) procentams Pradinės Pagrindinės sutarties vertės (kai netaikomos papildomos Pagrindinės sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės).

153.       Pagrindinės sutarties 6.4 punktas nustato, kad: „1) Užsakovui neįvykdžius pareigos per Pirkimo sutarties galiojimo terminą nupirkti ne mažiau kaip [nuo 70 iki 100] % Pagrindinės sutarties priede nurodyto kiekvieno Užsakovo pasirinkto Prekės kiekio Užsakovas, Tiekėjui pareikalavus, sumoka 10 (dešimt) procentų dydžio baudą nuo sumos, kuri apskaičiuojama nenupirktą Prekės kiekį padauginus iš Prekei paskutinio pirkimo metu pritaikyto įkainio, išskyrus jei Pagrindinė sutartis nutraukiama dėl Tiekėjo esminio Pagrindinės sutarties pažeidimo, taip pat Pagrindinės sutarties 10.3, 10.4 ir 10.6 punktuose numatytais atvejais (taikoma, kai Užsakovas pasirenka taikyti maksimalius numatomų įsigyti prekių kiekius); 2) Užsakovui neįvykdžius pareigos per Pirkimo sutarties galiojimo terminą nupirkti ne mažiau kaip [nuo 70 iki 100] % Pradinės Pagrindinės sutarties vertės, Užsakovas, Tiekėjui pareikalavus, sumoka 10 (dešimt) procentų dydžio baudą nuo skirtumo tarp sumos, kurią Užsakovas įsipareigojo išpirkti ir faktiškai įsigytų prekių vertės, išskyrus jei Pagrindinė sutartis nutraukiama dėl Tiekėjo esminio Pagrindinės sutarties pažeidimo, taip pat Pagrindinės sutarties 10.3, 10.4 ir 10.6 punktuose numatytais atvejais.

154.       Ieškovės 1 teigimu, aptariamos Pirkimo sąlygos lemia nelygybę tarp tiekėjo ir užsakovo, kadangi pažeidus sutartį jiems taikomų baudų dydžiai yra akivaizdžiai neproporcingi – tiekėjo mokama bauda skaičiuojama nuo pagrindinės sutarties vertės, o užsakovo – nuo skirtumo tarp sumos, kurią užsakovas įsipareigojo išpirkti ir faktiškai įsigytų prekių vertės (neįvykdytos pagrindinės sutarties dalies). Be to, tiekėjui taikytina bauda nėra siejama su užsakovo patiriamas nuostolius, nors būtent tokia yra baudų paskirtis. Dėl šių priežasčių pagrindinės sutarties 6.3.1 punktas, įtvirtinantis neproporcingai didelės baudos taikymą tiekėjui, naikintinas.

155.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šiuos Ieškovės 1 argumentus atmetė kaip nepagrįstus pažymėdamas, jog nagrinėjamu atveju skiriasi ne tik suma, nuo kurios būtų skaičiuojama bauda tiekėjui ir užsakovui, bet ir kiti baudos apskaičiavimo kriterijai – užsakovui numatyta bauda skaičiuojama pagal didesnį procentą, nei tiekėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

156.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

157.       Bauda kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau, kaip teisingai nurodo Ieškovė 1, baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo. Nagrinėjamu atveju Ieškovės 1 nurodytos baudos, įtvirtintos Pagrindinės sutarties 6.3.1 ir 6.4 punktuose yra skiriamos už skirtingus pažeidimus: pirmu atveju – už sutarties nutraukimą, o antru – už pareigos išpirkti tam tikrą prekių kiekį neįvykdymą. Todėl šiuos du baudų dydžius lyginti tarpusavyje nėra tikslinga. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės sprendimas pagrindinės sutarties 6.3.1 punkte numatytą baudą skaičiuoti nuo pradinės pagrindinės sutarties vertės, nors ji prieš nutraukimą gali būti didžiąja dalimi įvykdyta, nėra teisinga, pažeidžia proporcingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl aptartos priežasties Pagrindinės sutarties 6.3.1 punktas pripažintinas neteisėtu.

 

Dėl Pagrindinės sutarties 6.2 ir 10.8 punktų

 

158.       Pagrindinės sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad Užsakovas ar Tiekėjas neatlygina vienas kitam netiesioginių nuostolių ir (arba) pelno, pajamų, geros reputacijos ar planuotų sutaupymų praradimo.

159.       Pagrindinės sutarties 10.8 punktas nustato, kad Pagrindinės sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsirandančius dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal šią Pagrindinę sutartį, kaip tai numatyta Pagrindinės sutarties nuostatose.

160.       Ieškovės 1 teigimu nurodytos Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, taip pat prieštarauja viena kitai. Iš šių sąlygų nėra aišku ar visgi galima prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius, ar ne, todėl Preliminariosios sutarties 6. 2 punktas turi būti panaikintas.

161.       Įvertinusi minėtas Pirkimo sąlygas teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog aptariamos Pirkimo sąlygos viena kitai neprieštarauja. Preliminariosios sutarties 10.8 punktas įtvirtina teisę į nuostolių atlyginimą pagrindinės sutarties nutraukimo atveju, tuo tarpu 6.2 punktas nustato, kad bet kokiu atveju negali būti atlyginami, be kita ko, netiesioginiai nuostoliai. Aplinkybė, jog Preliminariosios sutarties 10.8 punkte nėra aiškiai išskirta, jog egzistuoja teisė tik į tiesioginių nuostolių atlyginimą, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi tai akivaizdu iš kitos minėtos Pirkimo sąlygos – Preliminariosios sutarties 6.2 punkto. Dėl šios priežasties Ieškovės 1 argumentai dėl Pagrindinės sutarties 6.2 ir 10.8 punktų neteisėtumo atmetami.

 

Dėl Pirkimo sąlygų, (ne)reglamentuojančių tiekėjų teis skųsti atsakovės ir užsakovų veiksmus

 

162.       Apeliaciniuose skunduose ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog Pirkimo sąlygos pilnai užtikrina tiekėjų teisę ginčyti atsakovės arba užsakovių atliktus veiksmus Pirkime, o kiek jos to išsamiai nereglamentuoja – tiekėjos yra laisvos remtis VPĮ bei kituose įstatymuose nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka.

163.       Preliminariosios sutarties 3.4.2 punkte įtvirtinta, kad „tiekėjas turi teisę teikti pasiūlymus ir pastabas CPO LT dėl Elektroninio katalogo funkcionalumų bei siūlomų produktų“.

164.       Elektroninio katalogo aprašymo 1.7 punktas reglamentuoja, kad „Vartotojo Identifikavimo duomenys turi tokią pačią juridinę galią kaip ir įgalioto Tiekėjo atstovo parašas. Tiekėjas neturi teisės ginčyti Elektroniniame kataloge įvykdyto veiksmo, jeigu veiksmą atliko Vartotojas, kurį CPO LT identifikavo pagal Vartotojo Identifikavimo duomenis.

165.       Elektroninio katalogo aprašymo 4.9 punktas reglamentuoja, kad „vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimo terminas netaikomas.

166.       Elektroninio katalogo aprašymo 4.10 punktas reglamentuoja, kad „Tiekėjas, kurio nuomone CPO LT nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki Pagrindinės sutarties sudarymo pareikšti pretenziją CPO LT dėl CPO LT veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzija turi būti pateikta elektroninėmis priemonėmis (Elektroninio katalogo priemonėmis, el. paštu ar kt.) ar per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją.

167.       Elektroninio katalogo aprašymo 6.1 punkte nustatyta, kad „CPO LT informavusi Tiekėją bet kuriuo metu sustabdo Tiekėjo dalyvavimą Užsakymuose (įskaitant jau vykstančius), esant bent vienai iš šių aplinkybių: 6.1.1. Tiekėjas nevykdo Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų; 6.1.2. Užsakovas raštu informuoja CPO LT apie nevykdomus Tiekėjo Pagrindinės sutarties įsipareigojimus.

168.       Ieškovė 1 nurodo, jog Elektroninio katalogo aprašymo 4.10 punktas nepagrįstai nenumato tiekėjų teisės pareikšti pretenziją konkretiems užsakovams dėl jų pateiktų užsakymų. Taip pat Elektroninio katalogo aprašymo 4.9 punktas faktiškai užkerta kelią tiekėjams reikšti pretenzijas CPO po preliminarios bet iki pagrindinės sutarties sudarymo, nes netaikant pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimo termino ji gali būti pasirašyta tą pačią dieną. Be to, Elektroninio katalogo aprašymo 1.7 punktas nepagrįstai apriboja absoliučią tiekėjo teisę kreiptis į teismą. Ieškovė 1 taip pat nurodo, jog atsakovei pasinaudojus minėtoje Elektroninio katalogo aprašymo 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose numatyta galimybe sustabdyti tiekėjo dalyvavimą užsakymuose, tiekėjui nėra numatyta galimybė ginčyti tokius CPO veiksmus, nors tokia būtinybė akivaizdžiai gali atsirasti.

169.       Ieškovė 2 apeliaciniame skunde ginčija Pirkimo sąlygas dėl to, jog jose nenumatyta galimybė reikšti pretenzijas dėl užsakovių pateiktų užsakymų, kai jame nenurodyti miestai, kuriuose yra tiekėjo degalinės, taip atimant iš tiekėjo teisę dalyvauti konkrečiame pirkime. Pirkimo sąlygose nenumatyta pareiga apie tokius atvejus tiekėjus informuoti.

170.       Apibendrintai pasisakydama dėl visų minėtų apeliančių argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų teisės, vadovaujantis įstatymų reikalavimais, Pirkimo procedūrų metu bei joms pasibaigus kreiptis į atsakovę ar užsakovus su pretenzijomis, paklausimais ar į teismą su ieškiniais dėl neteisėtų minėtų subjektų veiksmų. Iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką reguliuoja VPĮ VII skyrius, kuriame išskiriamos dvi šiam ginčui aktualios situacijos, nuo kurių priklauso tiekėjų galimybės ginti savo pažeistas teises: 1) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pasinaudoti ikiteisminio ginčų sprendimo institutu, teikdamas perkančiajai organizacijai pretenziją VPĮ nustatytais terminais ir tvarka (VPĮ 101 straipsnio 1 ir 3 dalys, 102 straipsnio 1 ir 2 dalys); 2) kai perkančiosios organizacijos veiksmai ginčijami po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų ar veiksmų teisėtumą, turi teisę per 6 mėnesius kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis, 102 straipsnio 3 dalis). Negana to, atsakovė Pirkimo sąlygų 19 punkte nustatė, kad „tiekėjas, kurio nuomone CPO LT nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki preliminariosios sutarties sudarymo pareikšti pretenziją CPO LT dėl CPO LT veiksmų ar priimtų sprendimų. Ginčų nagrinėjimo tvarka numatyta VPĮ VII skyriuje (19.1 punktas) CPO LT nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki preliminariosios sutarties sudarymo dienos (19.2 punktas)“.

171.       Iš šių nuostatų matyti, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo tiekėjai gali ginčyti tiek Pirkimo sąlygų neaiškumą, tiek atsakovės sprendimus ar veiksmus, prieš tai pareikšdami atsakovei pretenziją, o po preliminariosios sutarties sudarymo jos veiksmai Pirkime gali būti ginčijami teisme. Po pagrindinės sutarties sudarymo tiekėjai, norėdami ginčyti su pagrindinės sutarties sudarymu susijusius atsakovės sprendimus ar veiksmus, ar norėdami ginčyti pačią pagrindinę sutartį, turi teisę kreiptis tiesiai į teismą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės siekia pirmines savo pretenzijas, susijusias su Pirkimu, pateikti atsakovei pretenzijos, kaip dokumento forma, o ne kreiptis tiesiogiai į teismą, nereškia, kad tokia galimybė bet kokiu atveju privalo būti įgyvendinta.

172.       Pažymėtina, jog Pirkimo sąlygos nenumato pretenzijos pateikimo galimybės atskiriems užsakovams, kadangi atnaujintą tiekėjų varžymąsi dėl pagrindinės sutarties sudarymo vykdys ne užsakovai, o CPO. Tačiau akivaizdu, jog tiekėjas, kuris mano, jog užsakymo sąlygos, kurias nustatė konkretus užsakovas, ar užsakymo procedūros yra neteisėtos ir (ar) dėl jų kyla klausimų, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčydamas jo veiksmus.

173.       Nesutiktina su Ieškovės 1 argumentu, kad jos teisę kreiptis į teismą apriboja Elektroninio katalogo aprašymo 1.7 punkto nuostata. Iš jos turinio akivaizdu, kad ji tik nurodo, jog tiekėjas nebegali ginčyti savo paties atliktų veiksmų, kadangi priešingu atveju galėtų susidaryti visiškai neapibrėžta bei nelogiška situacija.

174.       Ieškovė 2 apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog Pirkimo sąlygos nesuteikia jai teisės skųsti užsakovių pateiktų užsakymų, kai jame nenurodyti miestai, kuriuose yra tiekėjo degalinės, kadangi Pirkimo sąlygose iš viso nėra nurodyta atsakovės pareiga tiekėjus apie tai informuoti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pateiktais argumentais šiuo klausimu –Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad tiekėjams bus suteikiama informacija tik apie užsakymus tuose miestuose, kuriuose jie gali teikti paslaugas. Įrodymų, jog Ieškovės 2 nurodoma faktinė situacija egzistuoja, byloje nėra. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog aptartos situacijos apskundimas taip pat galės būti realiai įgyvendintas.

175.       Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, ieškovių argumentai dėl jų teisių gynybos apribojimo atmetami.

 

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą atmesti pateiktą pretenziją

 

176.       Ieškinyje UAB „Alauša taip pat pateikė reikalavimą pripažinti neteisėtu CPO 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1S-764 išdėstytą sprendimą atmesti 2018 m. liepos 26 d. pretenziją.

177.       Pasisakydama dėl šio Ieškovės 2 reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu CPO 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1S-764 išdėstytą sprendimą atmesti 2018 m. liepos 26 d. pretenziją, nutraukia.


 

Dėl procesinės bylos baigties

 

178.       Visumos aptartų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo atmesti ieškovių reikalavimai, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovių UAB „EMSI“ ir UAB „Alauša ieškiniai iš esmės tenkinami ir viešojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283, sąlygos pripažįstamos neteisėtomis: Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties sąlygų“ 1.1.9 punktas, 3.1.13 punktas, 8.3 punktas, 8.4.1 punktas, Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties“ 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymo“ 3.3.2 punktas ir 3.3.12 punktas, Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties“ 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma“ 1.1.3 punktas. 3.1.4 punktas, 3.5.2 – 3.5.4 punktai ir 6.3.1 punktas.

179.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio Pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018).

180.       Iš atsakovės CPO atsiliepimo į apeliacinius skundus bei prie atsiliepimo pridėto 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimo matyti, kad Pirkime buvo sudaryta pasiūlymų eilė bei nustatyti pirkimo laimėtojai – I pirkimo dalyje 13 tiekėjų, II pirkimo dalyje 12 tiekėjų. Viešai prieinami CVP IS duomenys patvirtinta, kad su šiais tiekėjais 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos preliminariosios sutartys. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas minėtas atsakovės ir tiekėjų sudarytas preliminarias sutartis pripažinti neteisėtomis ab initio.

181.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Toks aktyvus, nuo proceso šalių valios nepriklausantis teismo vaidmuo pagal teisinį reguliavimą nustatytas ir tiems atvejams, kai dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas ir dėl to skiriama alternatyvi sankcija.

182.       Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimą procese, apeliacinės instancijos teismas pats negali spręsti dėl preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar jų išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į procesą nėra įtraukti su atsakove šias sutartis pasirašę tiekėjai (išskyrus ieškoves), todėl teismas negali spręsti dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inter alia, preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar jų termino sutrumpinimo.

183.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, naikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdama naują sprendimą, perduoda bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs kitas preliminariųjų sutarčių šalis, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudarytų sandorių padarinius joms taikyti – sutarčių pripažinimą niekinėmis ir negaliojančiomis ar jų išsaugojimą bei alternatyvių sankcijų skyrimą. Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

184.       Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinius patenkinti.

Pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“, pirkimo Nr. 391283, sąlygas: Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties sąlygų“ 1.1.9 punktą, 3.1.13 punktą, 8.3 punktą, 8.4.1 punktą, Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties“ 1 priedo „Elektroninio katalogo aprašymo“ 3.3.2 punktą ir 3.3.12 punktą, Pirkimo dokumentų C dalies „Preliminariosios sutarties“ 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma“ 1.1.3 punktą. 3.1.4 punktą, 3.5.2 – 3.5.4 punktus ir 6.3.1 punktą.

Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu viešosios įstaigos CPO LT 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1S-764 išdėstytą sprendimą atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Alauša2018 m. liepos 26 d. pretenziją, nutraukti.

Bylos dalį dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas

 

 

                                                                                Romualda Janovičienė

 

 

                                                                                Asta Radzevičienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-25/2009
  • e3K-7-23-248/2017
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-94/2013
  • 3K-3-84-248/2015
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-158/2011
  • e3K-3-322-916/2017
  • 2A-773/2014
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • e3K-3-219-690/2017
  • e3K-3-178-378/2018
  • e3K-3-360-248/2018
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas