Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-03-09][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-77-969-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-77-969/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
UAB "ENIM" 302433932 Ieškovas
UAB ,,Šviesos technologijos" 226036710 trečiasis asmuo
UAB ,,Autokausta" 135007799 trečiasis asmuo
UAB ,,Yellow Energy" LT 302910198 trečiasis asmuo
UAB "Frineta" 235738890 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
11.2. Bylos dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-77-969/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00341-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enim“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enim“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Frineta“, uždaroji akcinė bendrovė Yellow Energy LT, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos technologijos“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės nuostatų, reglamentuojančių elektros įrenginių žymėjimą CE ženklu ir šio žymėjimo reikšmę ūkio subjektų kaip viešojo pirkimo dalyvių teisių įgyvendinimui, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Enim“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. posėdyje priimtus sprendimus: patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Yellow Energy LT, kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams; sudaryti pasiūlymų eilę ir laimėtojomis pripažinti tiekėjas UAB „Frineta“ ir UAB „Yellow Energy LT“; sudaryti pirkimo sutartį su viešojo pirkimo laimėtojomis; nustatyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą – 2017 m. kovo 15 d.; sutartį dėl LED šviestuvų pirkimo pasirašyti nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigs pirkimo sutarties atidėjimo terminas; taip pat prašė įpareigoti atsakovę tęsti atvirojo konkurso „LED šviestuvų pirkimas“ Nr. 179507 (toliau – Konkursas) procedūras nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo Konkursą, kuriuo siekia įsigyti LED šviestuvus gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams apšviesti, atitinkančius Konkurso Techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija) nurodytus reikalavimus. Atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus dėl Konkurso eigos ir dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus principus, Konkurso sąlygas ir suformuotą teismų praktiką, netinkamai įvertino tiekėjos UAB „Frineta“ kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir nepagrįstai š tiekėją pripažino Konkurso laimėtoja.
  4. Tiekėjai kartu su pasiūlymu turėjo pateikti šviestuvų gamintojo gaminio atitikties deklaraciją. UAB „Frineta“ pateikė šviestuvų gamintojos UAB „Yellow Energy LT atitikties deklaraciją, tačiau pirminiai oficialūs dokumentai, kurie pagrįstų nurodyto pareiškimo tikrumą, deklaracijoje nebuvo nurodyti ir nebuvo prie jos pridėti. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties Europos Sąjungos teisei kriterijus. Dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Yellow Energy LT gaminami LED šviestuvai turi CE ženklinimą, nei tiekėja UAB „Frineta“, nei šviestuvų gamintoja UAB „Yellow Energy LT nepateikė. Atitinkamo išsamaus pagrindimo nėra ir dėl UAB „Yellow Energy LT gaminamų šviestuvų atitikties kitiems Konkurso dokumentų 9 priedo „Led šviestuvų techninė specifikacija“ 24, 25, 44, 45 punktuose nustatytiems LED šviestuvų techninės specifikacijos reikalavimams, todėl, remiantis Konkurso sąlygų 3.13.3 punktu, atsakovė šios tiekėjos pasiūlymą turėjo atmesti ar paprašyti tiekėjos UAB „Frineta“ pateikti papildomus dokumentus.
  5. UAB „Frineta“ pateikti dokumentai nepatvirtina, kad tiekėja atitinka Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punkte tiekėjams keliamą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą. Tiekėjų tinkamai įvykdytos (vykdomos) sutartys turėjo būti susijusios su šviestuvais, skirtais naudoti lauko sąlygomis. Atmesdama ieškovės pretenziją, atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų ieškovės abejones dėl UAB „Yellow Energy LT galimybės pagaminti ir parduoti atsakovei LED šviestuvus, skirtus gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams apšviesti lauko sąlygomis.
  6. Atsakovė Techninėje specifikacijoje nustatė reikalavimą, kad bandymai turi būti atlikti laboratorijoje, esančioje Europos Sąjungoje, o šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjai turėjo pateikti bandymų pagal IESNA LM-79 metodiką protokolus. Atsakovė 2016 m. spalio 28 d. rašte nurodė, kad šiuo atveju tiekėjai turi pateikti 12 bandymų protokolų, o tiekėja UAB „Frineta“ pateikė tik 3 bandymų protokolus, todėl tai turėjo būti laikoma Konkurso sąlygų neatitiktimi. Šiame rašte atsakovė aiškiai atskyrė fotometrines charakteristikas ir bandymo protokolus kaip skirtingus techninės specifikacijos aspektus, nors atsiliepime bando juos susieti, pati pripažįsta, kad tiekėja UAB „Frineta“ vietoj 12 pateikė tik 3 bandymų protokolus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. posėdyje priimtus sprendimus: patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Yellow Energy LT, kvalifikacijos atitiktį Konkurso reikalavimams; sudaryti pasiūlymų eilę, laimėtoja pripažįstant UAB „Frineta“, veikiančią jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Yellow Energy LT; sudaryti pirkimo sutartį su I vietos laimėtoja; nustatyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą – 2017 m. kovo 15 d.; viešojo pirkimo sutartį dėl LED šviestuvų pirkimo pasirašyti nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigs pirkimo sutarties atidėjimo terminas; įpareigojo atsakovę tęsti Konkurso procedūras nuo pateiktų pasiūlymų vertinimo stadijos; paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą, kad UAB „Frineta“ pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimų.
  2. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą pretenziją, kuria ji nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl sudarytos pasiūlymų eilės ir Konkurso laimėtojos nustatymu, sprendė, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nereiškė pretenzijos dėl UAB „Frineta“ pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimams, todėl nenagrinėjo ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą šiuo aspektu.
  3. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Frineta“ pasiūlymo atitikties Konkurso 3 priedo 3.1 punkte nustatytam reikalavimui (tiekėjas per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo dienos arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos turi būti tinkamai įvykdęs ar vykdyti ne mažiau kaip 1, bet ne daugiau kaip 10 sutarčių, susijusių su pirkimo objektu (šviestuvų, skleidžiančių ne mažesnį nei 4400 lm šviesos srautą, gamyba ir (ar) pardavimas), kurių bendra vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra ne mažesnė kaip 500 000,00 Eur su PVM), nustatė, kad šiam reikalavimui pagrįsti UAB „Frineta“ nurodė 2014 m. rugsėjo 17 d. sutartį, kurios pagrindu UAB „Frineta“ pardavė siūlomų šviestuvų gamintojai UAB „Yellow Energy LT LED šviestuvus (bendras šviesos srautas daugiau nei 4400 lm), pagal šią sutartį suteiktų paslaugų (prekių) vertė (su PVM) – 505 915,02 Eur; pateikė užsakovės UAB „Yellow Energy LT atsiliepimą dėl tinkamai vykdomų užsakymų.
  4. Teismas nustatė, kad pasiūlymą UAB „Frineta“ vardu pateikė įgaliotas asmuo Linas Balevičius, kuris yra UAB „Yellow Energy LT direktorius, jis taip pat pateikė atsiliepimą apie tinkamai įvykdytą sandorį. Atsiliepimus yra pateikusios UAB „Elitos grupė“, UAB „Stateta“, tačiau juose nurodyta, kad užsakymus vykdė UAB „Yellow Energy LT. Abejon dėl Konkurso laimėtojos pasiūlymo tinkamumo buvo kilę ir atsakovės Viešųjų pirkimų komisijai, ši jos prašė pateikti papildomus dokumentus, kurie pagrįstų tiekėjos atitik šiam reikalavimui. Atsakymą atsakovei elektroniniu paštu pateikė L. Balevičius, jis nurodė informaciją apie įmonės veiklą ir patirtį, pateikė prekių perdavimo–priėmimo aktus prie sutarties, kurie turėtų patvirtinti deklaruotą sutarties vertę, bei kliento SIA „Alfa construction“ atsiliepimą, kad UAB „Yellow Energy LT tinkamai įvykdė visas reikalaujamas sąlygas. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad iš pateiktų prekių priėmimo–perdavimo aktų nėra galimybės nustatyti nei vykdytos sutarties apimties, nei parduotų šviestuvų kiekio, todėl sprendė, kad iš tokių dokumentų perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo daryti išvados, jog UAB „Frineta“ atitinka Konkurso 3 priedo 3.1 punkte nustatytą reikalavimą.
  5. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimams, nurodė, kad perkančioji organizacija tiekėjams kėlė reikalavimą, kad šviestuvai turėtų CE ženklinimą, nurodydama, jog šiam reikalavimui pagrįsti būtina pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją. UAB „Frineta“ pateikė gamintojos UAB „Yellow Energy LT atitikties deklaraciją, kurioje nurodyta, kad gaminiai atitinka šiuos reikalavimus. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad UAB „Yellow Energy LT deklaracija yra pakankama, kad būtų galima patvirtinti tiekėjos UAB „Frineta“ pasiūlymo atitiktį nurodytai sąlygai. Nustatęs, kad gamintojo šviestuvai dar nėra išleisti į rinką, t. y. nė vienas jų nėra parduotas Lietuvoje ar kitose ES šalyse, teismas sprendė, kad, nesant kitų neginčijamų įrodymų, jog šviestuvai turi CE ženklinimą, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pripažinti, kad UAB „Frineta“ atitinka Techninės specifikacijos 8, 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimus.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Frineta“ apeliacinius skundus, 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir byloje priėmė naują sprendimą – nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Frineta“ iš ieškovės 2094,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  7. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė pretenzijoje atsakovei neginčijo trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimui, o ieškinyje teismui šiuo argumentu rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti bylos dalį dėl trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punktas).
  8. Teisėjų kolegija sprendė, kad UAB „Frineta“ pateikti kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys buvo pakankami, kad būtų patvirtinta jos pajėgumo atitiktis iškeltiems reikalavimams. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad perkančioji organizacija Konkurso sąlygose nenustatė reikalavimo, kad pagal sutartį, kuria tiekėja įrodinėja kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, turėjo būti parduoti šviestuvai, skirti naudoti lauko sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo, vadovaudamasi jai pateiktų rašytinių įrodymų visetu, padaryti kitokios išvados dėl trečiojo asmens UAB „Frineta“ atitikties Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punkto reikalavimui. Ieškovės reiškiamas abejones dėl UAB „Frineta“ pateiktuose dokumentuose esančios informacijos tikrumo teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstas atsakovės Konkurso sąlygų interpretacijas.
  9. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl UAB „Frineta“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8, 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimams, nurodė, kad jos 8 punkte perkančioji organizacija nustatė, jog tiekėjos siūlomas šviestuvas turi turėti CE ženklinimą. Šiam reikalavimui pagrįsti tiekėja perkančiajai organizacijai privalėjo pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, siekdama pagrįsti atitiktį šiam reikalavimui, UAB „Frineta“ pateikė perkančiajai organizacijai UAB „Yellow Energy LT atitikties deklaraciją, kurioje gamintoja atsakingai pareiškė, jog gaminys, susijęs su šia deklaracija, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvą Nr. 2014/35/ES (toliau – Direktyva 2014/35), 2014 m. kovo 29 d. direktyvą Nr. 2014/30/ES, 2011 m. birželio 8 d. direktyvą Nr. 2011/65/ES bei gamintojos UAB „Yellow Energy LT gaminių techninius aprašymus, bandymų protokolus, kuriuose nurodyta, kad siūlomi LED šviestuvai atitinka CE ženklinimą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog gamintojos šviestuvai dar nėra išleisti į rinką, sudaro pagrindą nepripažinti tiekėjos pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8 punkto reikalavimui. Kolegija pabrėžė, kad gamintojos pateiktoje deklaracijoje nurodyta LED lempų atitiktis pirmiau nurodytoms Europos Sąjungos direktyvoms. Teisėjų kolegija nurodė, kad prekių žymėjimas žymeniu CE reiškia gamintojo patvirtinimą, jog jo pagamintas produktas atitinka esminius Europos Sąjungos direktyvų, kuriose nustatytas žymens CE naudojimas, reikalavimus gamintojui, ir kad atliktos visos privalomos atitikties įvertinimo procedūros bei užtikrintas minimalus reikiamas produkto saugumas ir šio žymens naudojimo reikalavimai turi vienodą teisinę galią visose Europos Sąjungos narėse. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiekėjos pateikti LED lempų techniniai aprašymai, 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. bandymų protokolai patvirtina, kad tiekėjos pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 8 punkte nustatytą reikalavimą.
  11. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl tiekėjos pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimams, jos niekuo nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, siekdama pagrįsti atitiktį Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimui – apsauga nuo aplinkos poveikio ne mažiau IP66 pagal LST EN 60529:1999/A2:2014 arba lygiaverčio standarto reikalavimus ir 25 punkto reikalavimui – apsauga nuo smūgių ne mažiau IK08 pagal LST EN 62262:2004 arba LST EN 50102+A1:1998, arba lygiavertį standartą, tiekėja turėjo pareigą nurodyti konkrečias parametro reikšmes. Tiekėja pateikė LED šviestuvų gamintojos UAB „Yellow Energy LT gaminių techninius aprašymus, kuriuose nurodyta, jog siūlomi LED šviestuvai atitinka apsaugos nuo aplinkos poveikio IP66 pagal LST EN 60529:1999/A2:2014 ir apsaugos nuo smūgių IK08 pagal LST EN 62262:2004 standartinius reikalavimus.
  12. Dėl atitikties Techninės specifikacijos 44 punkto – šviestuvai turi atitikti standartą LST EN 62471:2009 Fotobiologinė lempų ir jų sistemų sauga (IEC 62471:2006, modifikuotas) arba lygiavertį ir 45 punkto – šviestuvai turi atitikti LST EN 60598-2-3:2003/AC:2005 Ypatingieji reikalavimai. Kelių ir gatvių šviestuvai (IEC 60598-2-3:2002) arba lygiavertį reikalavimams tiekėja perkančiajai organizacijai turėjo pateikti įmonės gamintojos šviestuvo atitikties deklaraciją arba sertifikatą. UAB „Frineta“ pateikė gamintojos UAB „Yellow Energy LT atitikties deklaraciją, kurioje nurodyta, kad gaminiui, susijusiam su šia deklaracija, suteikiama ES direktyvų 2014/35/ES, 2014/30/ES, 2001/65/ES atitiktis, kadangi jis atitinka standartus EN 62471:2009 bei EN 60598-2-3:2003/AC:2005. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai sprendė dėl tiekėjos UAB „Frineta“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 24, 25, 44 ir 45 punktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „Enim“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą; jeigu būtų nustatyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo atsakovė su tiekėja UAB „Frineta“ sudarė viešojo pirkimo sutartį, vadovaujantis VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, pripažinti šią sutartį negaliojančia. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 8 punkte nustatytą reikalavimą turėti CE ženklinimą, nukrypo nuo VPĮ įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011; 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013) išplėtotų tiekėjo kvalifikacijos vertinimo taisyklių, kad tiekėjo kvalifikacijos vertinimas neturi būti pernelyg formalus, bet turi būti atliekamas kruopščiai, laikantis turinio viršenybės prieš formą principo, kuris įpareigoja perkančiąją organizaciją, kartu ir teismą, įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, neapsiribojant kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento formuluočių sutapties su pirkimo sąlygomis vertinimu.
    2. Apeliacinės instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentai nepaneigia ieškovės pozicijos, kad tiekėjos UAB „Frineta“ pasirinktos šviestuvų gamintojos UAB „Yellow Energy LT gaminami šviestuvai neturi CE ženklinimo. UAB „Yellow Energy LT vienašališkai parengti dokumentai nėra patvirtinti oficialių, kompetentingų ir atsakomybę prisiimančių institucijų, todėl jų objektyvumas ir teisingumas šioje byloje neįrodytas, o bandymų protokolai yra nesusiję su dokumentais, kurie reikalingi siekiant įgyti teisę į CE ženklinimą. Gaminio atitik Europos Sąjungos direktyvoms gali patvirtinti tik šiose direktyvose nurodyti konkretūs dokumentai (sertifikatai, bandymų protokolai), kurie išduodami oficialių institucijų atlikus daugybę sudėtingų kokybės patikros procedūrų. Gamintojas šviestuvus CE ženklinimu gali žymėti tik tuomet, kai gaminys atitinka visus Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. Direktyvos 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (toliau – Direktyva 2006/95) reikalavimus.
    3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punktą ir nurodęs, kad perkančioji organizacija Konkurso sąlygose nenustatė reikalavimo, jog pagal sutartį, kuria tiekėja įrodinėja atitik kvalifikacijos reikalavimams, turėjo būti parduoti šviestuvai, skirti naudoti lauko sąlygomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytos taisyklės, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi, o pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).Atsakovė privalėjo įsitikinti, kad tiekėjas yra įvykdęs sutartį, kurios objektas būtų ne tik šviestuvai, skleidžiantys ne mažesnį nei 4400 lm šviesos srautą, bet ir tokie šviestuvai, kurie tinkami naudoti lauko sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašė tiekėjų pateikti įvykdytų sutarčių, susijusių su pirkimo objektu, sąrašą, o pirkimo objektas yra LED šviestuvai gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams apšviesti, skirti naudoti lauko sąlygomis. Tiekėjos UAB „Frineta“ pateiktos tinkamai įvykdytos (vykdomos) sutartys turėjo būti susijusios būtent su gatvėms, pėsčiųjų ir dviračių takams apšviesti skirtais šviestuvais, tačiau tokių sutarčių tiekėja atsakovei nepateikė.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punkte nustatytą reikalavimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje nustatytos taisyklės, kad perkančioji organizacija turi patikrinti, jog tiekėjas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, galės efektyviai naudotis visais trečiųjų asmenų, su kuriais tiekėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs, ištekliais. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tiekėjo galimybę pasinaudoti trečiųjų asmenų ištekliais turi patikrinti perkančioji organizacija. Taip yra siekiama perkančiajai organizacijai suteikti garantiją, kad pagrindinis tiekėjas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, galės efektyviai naudotis visais trečiųjų asmenų, su kuriais tiekėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs, ištekliais. Visais atvejai tiekėjas privalo įrodyti, kad jis galės naudotis kitų tiekėjų finansiniais ir techniniais ištekliais, kurie reikalingi sutarčiai įvykdyti (žr. Teisingumo Teismo 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimą Holst Italia, C-176/98).
    5. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad tiekėjas, siekiantis sutarties sudarymo kartu su kitais subjektais, turi įrodyti, kad jis galės veiksmingai pasinaudoti trečiųjų asmenų turimais ištekliais ir kvalifikacija, jei kokybinės atrankos kriterijų atitiktis yra įrodinėjama per šiuos trečiuosius asmenis (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). Pateikusio paraišką dalyvauti viešame konkurse tiekėjo neatitiktis konkurso sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams konstatuojama, jeigu tiekėjas nepagrindžia savo realaus pajėgumo, žmogiškųjų resursų ar techninių gebėjimų turėjimo tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2013).
    6. Iš UAB „Frineta“ pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar tiekėja UAB „Frineta“ pardavė UAB „Yellow Energy LT LED šviestuvus, tinkamus naudoti lauko sąlygomis; aplinkybė, kad UAB „Frineta“ 2014 m. rugsėjo 17 d. sutarties pagrindu pardavė UAB „Yellow Energy LT LED šviestuvus, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Yellow Energy LT“ šių šviestuvų negamina; UAB „Frineta“ veikla susijusi su tinklo įrangos, kontaktinio tinklo įrangos, TV priedėlių, o ne su LED šviestuvų, gamyba ir pardavimu, todėl UAB „Frineta“ objektyviai negalėjo pagaminti ir parduoti UAB „Yellow Energy“ LT LED šviestuvų už 505 915,02 Eur; iš Rekvizitai.lt skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „Yellow Energy Lt“ dirba tik vienas darbuotojas, todėl ji neturės pajėgumų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį; UAB „Yellow Energy LT balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad šios bendrovės 2015 metų pardavimo pajamos siekė 67 519 Eur, o 2016 metų – 204 876 Eur, vadinasi, 20152016 metais UAB „Yellow Energy LT iš UAB „Frineta“ nepirko šviestuvų už 505 915,02 Eur; UAB „Frineta“ ir UAB „Yellow Energy LT yra giminystės ryšiais susijusių asmenų įkurtos ir jų bendrai valdomos bendrovės, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti 2014 m. rugsėjo 17 d. sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti tiekėjos ir jos pasitelkto sutarčiai vykdyti asmens pajėgumais.
    7. Konstatuodamas, kad UAB „Frineta“ pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1  punkte nustatytą reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas ir jas plėtojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes byloje esančius rašytinius įrodymus įvertino neišsamiai, dėl dalies įrodymų apskritai nepasisakė, nors būtent jie patvirtino, kad trečiojo asmens kartu su pasiūlymu atsakovei pateikti dokumentai neatitinka tikrovės ir galimai yra suklastoti. Atsakovės ginčijami sprendimai neatitinka viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ 3 straipsnio, ir viešųjų pirkimų reguliavimo bei iš esmės šiam prieštarauja. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentacija patvirtina, kad teismas rėmėsi vien trečiojo asmens UAB „Frineta“ pateiktais dokumentais, visiškai netikrindamas jų patikimumo, bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai.
  2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog UAB „Frineta“ kartu su pasiūlymu pateikti dokumentai pavirtina tiekėjo atitik reikalavimui turėti CE ženklinimą, yra neargumentuota, kad atitikties deklaracija yra negaliojanti, nes yra vienašališkai surašyta, prieštarauja Direktyvos 2006/95 nuostatoms. Techninės specifikacijos 8 punkte nustatytam reikalavimui, kad šviestuvas turi turėti CE ženklinimą, pagrįsti prašoma pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją. Trečiasis asmuo UAB „Frineta“ pateikė gamintojos UAB „Yellow Energy LT gaminių techninius aprašymus, kuriuose yra nurodyta, kad siūlomi LED šviestuvai atitinka CE ženklinimą. Tiekėjas, pateikęs gamintojo siūlomo gaminio techninį aprašymą, kad šviestuvas atitinka CE ženklinimą, įvykdė aptariamą reikalavimą, kadangi, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008 (toliau – Reglamentas 765/2008) IV skyriaus 30 straipsnio 1 punktą, žymėti CE ženklu gali tik gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, o tai įmonė gamintoja ir atliko.
    2. Ieškovė savo argumentus, kad gaminio atitiktį Europos Sąjungos direktyvoms gali patvirtinti tik šiose direktyvose nurodyti konkretūs dokumentai, grindžia Direktyva 2006/95, kuri yra negaliojanti, todėl netaikytina. Pagal galiojančios Direktyvos 2014/35 reikalavimus, deklaracijoje nėra reikalaujama jokių pirminių dokumentų datų, sertifikatų ar kitų ieškovės nepagrįstai nurodytų dokumentų ar notifikuotų įstaigų išduotų atitikties sertifikatų. Ta aplinkybė, kad šviestuvai nėra išleisti į rinką, t. y. nėra parduoti Lietuvoje, nereiškia, kad pateikti dokumentai neįrodo, jog prekė turi CE ženklinimą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba niekur nenurodė, kad siūlomi šviestuvai neatitinka ženklinimo reikalavimų, o tik nurodė, jog neturi galimybių tai įvertinti.
    3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tiekėjos tinkamai įvykdytos (vykdomos) sutartys turėjo būti susijusios su šviestuvais, skirtais naudoti lauko sąlygomis. Šviestuvų tipo nurodymas Konkurso dokumentuose yra pirkimo sąlyga. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sąlygas tiekėjai gali skųsti per 10 dienų nuo jų paskelbimo, todėl ieškovė, nesutikdama su Konkurso 3 priedo 3.1 punkto sąlyga, turėjo teisę ją skųsti, tačiau to nepadarė, taigi ji neturi teisės teikti pretenzijų dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo. Aptariamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, konkrečiai neįvardijant šviestuvų rūšies, pakankamas tam, kad būtų įvertintas tiekėjo pajėgumas vykdyti sutartį. Informacijos dėl šviestuvų kiekio ar objekto, kuriame šviestuvai buvo sumontuoti, perkančioji organizacija nereikalavo.
    4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, neįtvirtinusi reikalavimo tiekėjams būti tinkamai įvykdžius sutartį būtent su lauko sąlygomis tinkamų naudoti šviestuvų gamyba, tokį reikalavimą privalėjo taikyti vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Šį reikalavimą taikant pasiūlymų vertinimo etape, būtų nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį, ji negali vėliau keisti turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas labai aiškus tiekėjų pajėgumo vertinimo kriterijus – būti pagaminusiam arba pardavusiam šviestuvus, skleidžiančius ne mažesnį nei 4400 lm šviesos srautą, kurių bendra vertė (ar įvykdytos dalies vertė, jei sutartis dar vykdoma) per nurodytą laikotarpį yra nemažesnė kaip 500 000 Eur su PVM. UAB „Frineta“ tokį perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygose nustatytą reikalavimą atitiko, todėl perkančioji organizacija negalėjo pripažinti UAB „Frineta“ nepajėgia įvykdyti sutartį.
    5. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė ir nevertino trečiojo asmens UAB „Frineta“ pateiktų dokumentų dėl techninio ir profesinio pajėgumo. UAB „Frineta“ Konkurso 3 priedo 3.1 punkte nustatytam kriterijui įrodyti nurodė siūlomų prekių gamintoją UAB „Yellow Energy LT, 2014 m. rugsėjo 17 d. sutartį, kurios pagrindu pardavė siūlomų šviestuvų gamintojai UAB „Yellow Energy LT šviestuvus, ir pateikė UAB „Yellow Energy LT atsiliepimą dėl tinkamai vykdomų užsakymų. Perkančiajai organizacijai paprašius šiuos duomenis papildyti, UAB „Frineta“ papildomai pateikė prekių perdavimo–priėmimo aktus. Ieškovės teiginiai dėl UAB „Frineta“ nepajėgumo vykdyti sutartį yra jos subjektyvi nuomonė. Šią nuomonę paneigia perkančiosios organizacijos ir UAB „Frineta“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. pasirašyta ir pradėta vykdyti LED šviestuvų pirkimo sutartis, pagal kurią jau buvo užsakyta dalis LED šviestuvų (449 vienetai), visiškai atitinkančių nustatytus reikalavimus, įskaitant ir CE ženklinimą. Dalis šių šviestuvų jau yra sumontuota, pretenzijų ar trūkumų įsigytoms prekėms Kauno miesto savivaldybės administracija neturi.
    6. Nė vienos iš aplinkybių, kuriomis remiasi ieškovė dėl neva pateiktų įrodymų suklastojimo ar tiekėjos neatitikties kvalifikacijos reikalavimams, ieškovė neįrodė įstatymo nustatytais įrodinėjimo būdais. Be to, nurodytos aplinkybės, dėl kurių neva nepasisakė apeliacinės instancijos teismas, yra nesusijusios su pareikšto ieškinio dalyku ir bylos esme, todėl ieškovės teiginiai apie pažeistas įrodymų vertinimo taisykles yra nepagrįsti. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimus ir abejones ne dėl teisės normų aiškinimo ar taikymo, o dėl teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, kas nėra kasacijos pagrindas ir kasacinis teismas šiuos klausimus turėtų atsisakyti nagrinėti.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Frineta“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad UAB „Frineta“ pasiūlymas neatitiko Konkurso dokumentų reikalavimų, nes siūlomi LED šviestuvai neturi CE ženklinimo, o gaminio atitik direktyvoms, kurios reglamentuoja CE ženklinimą, gali patvirtinti tik šiose direktyvose nurodyti dokumentai (sertifikatai, bandymų protokolai), kurie išduodami oficialių institucijų (notifikavimas).              Direktyva 2006/95, kuria remiasi ieškovė, yra negaliojanti, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nustatyti papildomų reikalavimų tiekėjams dėl CE ženklinimo. Reglamento 765/2008 2 straipsnio 21 punktas, 30 straipsnio 1 ir 3 dalys patvirtina, kad CE ženklu žymi pats gaminio gamintojas, taip prisiimdamas atsakomybę dėl gaminio atitikties derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose keliamiems reikalavimams. Trečiasis asmuo UAB „Frineta“, laikydamasi Direktyvos 2014/35 reikalavimų, parengė ir atsakovei pateikė siūlomų šviestuvų ES atitikties deklaraciją.
    2. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punkte nustatytas tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimas turėjo būti vertinamas pagal vykdomų ir (arba) įvykdytų sutarčių, susijusių būtent su lauko šviestuvų pardavimu, apimtį. Konkurso sąlygose expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) atsakovei neįtvirtinus konkretaus reikalavimo dėl sutarčių, susijusių su lauko šviestuvais pateikimo, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tokį reikalavimą atsakovė privalėjo taikyti vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus, nes tai reikštų tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą. Ieškovės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismai, spręsdami šį ginčą, nebuvo įpareigoti taikyti šią nutartį. Be to, VPĮ 94 straipsnyje nustatytais terminais nepareiškusi pretenzijos dėl Konkurso sąlygų, ieškovė neturi teisės teikti pretenzijų dėl tariamo jų neteisėtumo.
    3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog UAB „Frineta“ pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų 3 priedo 3.1 punkte nustatytą reikalavimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas bei jas plėtojančią kasacinio teismo praktiką. Šį argumentą ieškovė grindė tuo, kad teismas nepasisakė ir netyrė jos nurodytų argumentų, kurie pagrindžia abejones dėl tiekėjos pateiktų dokumentų tikrumo ir jos pajėgumų vykdyti sutartį. Tokius argumentus ieškovė pirmą kartą išdėstė tik atsiliepime į UAB „Frineta“ apeliacinį skundą. Kadangi tiek perkančioji organizacija, tiek UAB „Frineta“ panašaus pobūdžio fakto klausimų apeliaciniame skunde nekėlė, apeliacinės instancijos teismas nurodytų ieškovės abejonių ir klausimų neturėjo tirti ir dėl jų pasisakyti. Ieškovė, nors ir motyvuodama galimais apeliacinės instancijos teismo padarytais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, iš esmės kelia klausimus ir abejones ne dėl teisės normų aiškinimo ar taikymo, o dėl teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, kas nėra kasacijos pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstė ieškovės abejones, o tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytos aplinkybės ginčo kontekste teismo buvo ištirtos ir atitinkamai įvertintos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Konkurso reikalavimo LED šviestuvus žymėti CE ženklu ir jo reikšmės vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą

 

  1. Techninės specifikacijos 8 punkte įtvirtintas reikalavimas – šviestuvas turi turėti CE ženklinimą; pateikti įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga). Nors byloje ginčo nėra dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Frineta“ pateikė siūlomų gaminių gamintojo atitikties deklaraciją ir kad pasiūlymo pateikimo momentu siūlomi šviestuvai dar nebuvo pagaminti, tačiau šalys nesutaria, ar trečiojo asmens pasiūlymas atitinka ginčo Konkurso sąlygą.
  2. Šalių nesutarimas iš esmės pagrįstas nevienodu teisinio reguliavimo, susijusio su elektros įrenginio atitikties deklaracijos parengimu, aiškinimu – t. y. ar  elektros įrenginio atitikties deklaracijos parengimas priklauso išimtinai nuo įrenginio gamintojo valios, ar tam, kad gamintojas galėtų parengti elektros įrenginio atitikties deklaraciją, privalo būti atlikti gaminio atitikties įvertinimo veiksmai (įskaitant įrenginio bandymus). Šiuo aspektu išsiskyrė ir teismų vertinimai: pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės siūlomą platesnio aiškinimo variantą, t. y. kad deklaracija turi būti papildomai pagrįsta, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – atitikties deklaracija yra išimtinai prekės gamintojo kompetencijos ir atsakomybės sritis, o pagal Konkurso sąlygas tiekėjai neturėjo pateikti jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių CE žymenį.
  3. Kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino teisinį reguliavimą ir neatsižvelgė į jo taikymą viešųjų pirkimų kontekste.
  4. Pagal teisinį reguliavimą būtent ūkio subjektai – gamintojai arba jų teises ir pareigas perimantys kiti subjektai – yra atsakingi už gaminio saugą ir patikimumą bei tai patvirtinančios deklaracijos parengimą. Pagal ginčo Konkurso sąlygą tiekėjai privalėjo pateikti tik įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiti ūkio subjektai (tiekėjai) ar pati perkančioji organizacija negali kvestionuoti tiekėjo pateiktos gaminio atitikties deklaracijos patikimumo (tikrumo), net jei, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pagal Reglamento 765/2008 30 straipsnio nuostatas žymėti CE ženklu gali tik gamintojas (arba jo įgaliotas atstovas), kuris ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, nurodo, jog jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems reikalavimams.
  5. Kasacinio teismo jau spręsta, kad tiekėjai gali ginčyti kitų tiekėjų – gamintojų parengtų techninių dokumentų patikimumą; nepriklausomai nuo to, kad tokie tiekėjai – gamintojai turi teisę išduoti techninius dokumentus, be kita ko, dėl dar nepagamintų prekių, esant kitų tiekėjų ar pačios perkančiosios organizacijos abejonių, jiems tenka įrodinėjimo našta patikimai įrodyti siūlomos prekės atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms; perkančiosioms organizacijoms taip pat tenka aktyvaus elgesio pareiga aiškinantis, ar iš tiesų dar nesukurtos prekės techniniai dokumentai pagrįsti ir atitinka viešojo pirkimo sąlygas; taip ieškovui garantuojama veiksminga teisių gynyba, nes jei tiekėjui – gamintojui pateiktų techninių dokumentų patikimumas būtų vertinamas tik tų pačių dokumentų pagrindu, susidarytų ydinga uždaro rato situacija (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
  6. Nagrinėjamu atveju, ieškovei inicijavus peržiūros procedūrą, be kita ko, dėl kartu su trečiojo asmens pasiūlymu pateiktos įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracijos netinkamumo, atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo įrodyti, kad pateikta deklaracija atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (priešingu atveju trečiojo asmens pateikto dokumento apskritai nebūtų galima laikyti „gaminio atitikties deklaracija“) ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. kad pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovė, trečiasis asmuo ir apeliacinės instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė pirmajam kriterijui.
  7. Atsakovė ir trečiasis asmuo teisingai pažymi, kad ieškovė kasaciniame skunde, pagrįsdama savo teiginį, kad gaminio atitikties deklaracijai parengti ir elektrotechnikos gaminiui pažymėti CE ženklu reikalingi atitinkami dokumentai (sertifikatai, bandymų protokolai), remiasi jau nebegaliojančia Direktyva 2006/95 (Direktyva panaikinta nuo 2016 m. balandžio 20 d., trečiojo asmens pateikta gamintojo deklaracija pasirašyta 2016 m. gruodžio 14 d., vokai su tiekėjų pasiūlymais atplėšti 2016 m. gruodžio 21 d.). Kita vertus, nors trečiasis asmuo pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis ES reguliavimas nepakito tuo aspektu, kad būtent gamintojas visuomet pats galėjo atlikti įrenginių atitikties vertinimą, tačiau pernelyg akcentuoja gamintojo prisiimamą atsakomybę gaminio atitikties vertinimo procese, iš esmės neįrodinėdamas, ar nagrinėjamu atveju gamintojos UAB „Yellow Energy LT parengta deklaracija atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, be kita ko, kaip nurodo ieškovė, dėl privalomo gaminių bandymų, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog deklaracijos sudarymo metu gaminiai dar nebuvo pagaminti.
  8. Ginčo santykių metu galiojo Europos Sąjungos Direktyva 2014/35, kurios 6 straipsnio 13 dalyse nustatyta, kad pateikdami rinkai savo elektros įrenginius gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis 3 straipsnyje nurodytų ir I priede nustatytų saugos reikalavimų. Gamintojai parengia III priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka III priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti. Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą atitikties vertinimą nustatoma, kad elektros įrenginys atitinka 3 straipsnyje nurodytus ir I priede nustatytus saugos reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi įrenginį CE ženklu. Gamintojai saugo III priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po elektros įrenginio pateikimo rinkai dienos. Pagal Direktyvos III priedo 2 punktą gamintojas parengia techninius dokumentus. Dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti elektros įrenginio atitiktį susijusiems reikalavimams, be to, pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima elektros įrenginio projektavimą, gamybą ir veikimą.
  9. Kai taikytina, techniniuose dokumentuose yra nurodomi bent jau šie duomenys: a) bendras elektros įrenginio aprašymas; b) projekto eskizas ir sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kt. brėžiniai ir schemos; c) aprašymai ir paaiškinimai, padedantys suprasti tuos brėžinius bei schemas ir elektros įrenginio veikimą; d) visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba 13 ir 14 straipsniuose nurodytų tarptautinių ar nacionalinių standartų sąrašas ir, jei tie darnieji standartai arba tarptautiniai ar nacionaliniai standartai nebuvo taikomi, sprendinių, kuriais užtikrinama atitiktis direktyvos saugos reikalavimams, aprašymas, įskaitant taikytų kitų susijusių techninių specifikacijų sąrašą. Jeigu darnieji standartai arba 13 ir 14 straipsniuose nurodyti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys; e) atliktų projektinių skaičiavimų, tyrimų ir kt. rezultatai ir f) bandymų ataskaitos.
  10. Pagal Direktyvos 2014/35 III priedo 4.1 punktą gamintojas kiekvieną šios direktyvos reikalavimus atitinkantį elektros įrenginį pažymi CE ženklu. Remiantis Direktyvos II priedo 4.2 punktu, gamintojas parengia rašytinę gaminio modelio ES atitikties deklaraciją ir kartu su techniniais dokumentais saugo ją 10 metų po elektros įrenginio pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas elektros įrenginio modelis, kuriam ji buvo parengta.
  11. Ginčui taikytino reguliavimo kontekste pažymėtina, kad tiek ankstesnė Direktyva 2006/95, tiek galiojanti ginčo santykiams aktuali Direktyva 2014/35 nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, todėl sprendžiant šalių ginčą turėjo būti taikomos nacionalinės teisės nuostatos, juolab kad byloje nekeliamas klausimas dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą. Direktyvą 2014/35 įgyvendina Elektrotechnikos gaminių saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 4-314 (toliau – Techninis reglamentas), kurio:
    1. 9 punkte nustatyta, kad gamintojas privalo užtikrinti, kad pateikiami rinkai elektrotechnikos gaminiai būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis Reglamento 5 punkte nurodytų ir Techninio reglamento 1 priede nustatytų saugos reikalavimų;
    2. 10 punkte nurodyta, kad gamintojas privalo parengti Techninio reglamento 2 priede nurodytus techninius dokumentus ir atlikti Techninio reglamento 2 priede nurodytą atitikties vertinimo procedūrą (toliau – atitikties įvertinimas) arba pavesti ją atlikti;
    3. 11 punkte įtvirtinta, kad gamintojas, atlikęs atitikties vertinimą ir nustatęs, kad elektrotechnikos gaminys atitinka Techninio reglamento 5 punkte nurodytus ir Techninio reglamento 1 priede nustatytus saugos reikalavimus, parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi elektrotechnikos gaminį CE ženklu;
    4. 45 punkte pažymėta, kad atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog yra įvykdyti Techninio reglamento 5 punkte nurodyti ir Techninio reglamento 1 priede nustatyti saugos reikalavimai;
    5. 46 punkte nurodyta, kad ES atitikties deklaracija turi būti parengta pagal Techninio reglamento 3 priede pateiktą ES atitikties deklaracijos formos pavyzdį, joje turi būti pateikiama Techninio reglamento 2 priede nurodyta informacija, kuri turi būti nuolat atnaujinama;
    6. 2 priedo 2 punkte nurodyta, kad gamintojas privalo parengti techninius dokumentus; šie dokumentai turi būti parengti taip, kad jais vadovaujantis būtų galima įvertinti elektrotechnikos gaminio atitiktį Techninio reglamento reikalavimams;
    7. 2 priedo 3 punkte nustatyta, kad techninius dokumentus turi sudaryti bent šios dalys, be kita ko, atliktų konstrukcijos projektinių skaičiavimų, patikrinimų ir kiti rezultatai, bandymų ataskaitos.
  12. Iš pristatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad gamintojas (arba jo pareigas perimantis subjektas), pirma, atsako už rinkai pateikiamų elektrotechnikos įrenginių saugą (tiek apibrėžtą pozityviojoje teisėje, tiek atsispindinčią gerojoje praktikoje), antra, jis pats (ar įgaliojęs kitą subjektą) privalo atlikti gaminio vertinimo procedūrą, trečia, tuo tikslu jis parengia techninius dokumentus, kuriems atskirai keliami turinio reikalavimai, ketvirta, minėtų dokumentų pagrindu atlikęs gaminio atitikties vertinimą ir įsitikinęs jo sauga, jis parengia ES atitikties deklaraciją, o gaminį pažymi CE ženklu.
  13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atitikties deklaracija ir CE ženklas yra patvirtinimai kontroliuojančioms institucijoms ir rinkai apie gamintojo atliktą atitikties vertinimo procedūrą ir teigiamus jos rezultatus. Nors elektrotechnikos gaminio atitikties vertinimo procedūra ir atliekama techninių dokumentų pagrindu, tačiau tarp šių techninių dokumentų, be kita ko, turi būti bandymų ataskaitos (Techninio reglamento 2 priedo 3 punktas). Kasacinio teismo kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad bandymų ataskaitos gali būti parengtos tik atlikus gaminio bandymus. Savo ruožtu, bandymus galima atlikti tik esant pagamintam (bandomajam) elektrotechnikos gaminiui, nes projektuojamo ar dar nepagaminto elektrotechnikos gaminio saugumo vertinimas netapatus jo bandymui.
  14. Kasacinio teismo spręsta, kad sukurtų ir nesukurtų prekių techninių dokumentų įrodomoji galia (reikšmė) nepripažintina analogiška, nes nesukurtos prekės techninis dokumentas yra būsimos, o ne esamos prekės sudėties patvirtinimas; dar nesukurtų prekių gamintojo techninis dokumentas tokiu atveju yra ne patvirtinimas apie pagamintos prekės sudėtį, kokybę, gaminimo technologiją, naudojimą ir pan., bet jo įsipareigojimas pagaminti tam tikrus techninius parametrus atitinkančią prekę (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ginčo Konkurso sąlygą įtvirtinus būtent Techninėje specifikacijoje, tiekėjų siūlomų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 19.3, 20 punktus).
  15. Išvada, kad gamintojo atitikties deklaracija galima tik esant pagamintam gaminiui, galiausiai išplaukia ir iš pačios ginčo Konkurso sąlygos turinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šalys ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo atitikties deklaracijos parengimo teisėtumą, tačiau šis dokumentas pagal Techninės specifikacijos nuostatas yra tik įrodomoji priemonė, o pagrindinis reikalavimas yra tas, kad šviestuvas turi turėti CE ženklinimą.
  16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, 2016 m. lapkričio 22 d. tiekėjams  pagal vieno iš jų paklausimą aiškindama Konkurso sąlygas, be kita ko, pažymėjo, jog siūlomas LED šviestuvas turi turėti CE ženklinimą. CE ženklinimas yra pagrindinis gaminio atitikties ES teisei rodiklis. Platintojas prisiima atsakomybę ir, ženklindamas prekę CE ženklu, pareiškia, jog gaminys atitinka visus tiesiogiai susijusius esminius taikomos direktyvos (-ų) reikalavimus ir (arba), jei jose nustatyta, buvo patikrintas notifikuotos atitikties vertinimo institucijos, įvykdė visus teisinius reikalavimus, taikomus CE ženklinimui, bei įgijo teisę gaminį pardavinėti Europos ekonominėje erdvėje. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisinis reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą, be kita ko, pirkimo sąlygų paaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  17. Pagal pirmiau pristatytą reguliavimą atitikties deklaracija koreliuoja su CE ženklu, nes, kaip nurodyta pirmiau, jie abu laikytini gaminio atitikties patvirtinimu, todėl ginčo Konkurso sąlygoje galėjo būti naudojami kartu, juolab siekiant paprastesnio gaminio saugos patvirtinimo vertinimo (yra lengviau pateikti deklaraciją, nei fiziškai pristatyti CE ženklu pažymėtą gaminį ar pridėti kitokius tokio žymens įrodymus, pvz., nuotraukas). Vis dėlto CE ženklas yra išorinis (fizinis) žymuo.
  18. Pavyzdžiui, Techninio reglamento 50 punkte nurodyta, kad elektrotechnikos gaminys arba jo duomenų lentelė žymima CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas; jeigu taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl elektrotechnikos gaminio pobūdžio, CE ženklu žymima elektrotechnikos gaminio pakuotė ir lydimieji dokumentai. Pats CE ženklas (raidžių dydis, forma ir proporcijos) aprašytas Reglamento 785/2006 II priede.
  19. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą gaminio atitikties deklaracija yra tinkamai atlikto gaminio atitikties vertinimo procedūros rezultatas. Tam, kad būtų galima atlikti elektrotechnikos gaminio atitikties vertinimo procedūrą, kurią sėkmingai atlikus parengiama gaminio atitikties deklaracija ir gaminys pažymimas CE ženklu, būtini atitinkami techniniai dokumentai, įskaitant atliktų bandymų ataskaitas. Todėl ieškovei šiuo aspektu (trečiojo asmens siūlomo gaminio bandymų neatlikimu) ginčijant trečiojo asmens kartu su Konkurso pasiūlymu pateiktą įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaraciją, perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti pateiktos deklaracijos pagrįstumu (patikimumu) – t. y. pareikalauti iš trečiojo asmens pateikti visus techninius dokumentus, patvirtinančius, kad gamintojo atlikta gaminio atitikties vertinimo procedūra atitiko Techninio reglamento nuostatas (įskaitant bandymų ataskaitų buvimą).
  20. Kilus ginčui teisme, minėtus dokumentus galėjo pateikti trečiasis asmuo. Tokie dokumentai į bylą nepateikti. Atvirkščiai, atsakovė ir trečiasis asmuo byloje laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens pateikta įmonės gamintojos gaminio atitikties deklaracija yra tinkama, nes gaminio atitikties vertinimo procedūrą galima atlikti ir neatlikus gaminio bandymų ir nesant juos patvirtinančių techninių dokumentų. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad trečiojo asmens pasiūlymas, kuriuo, be kita ko, buvo pateiktas dokumentas, įvardytas kaip gamintojo atitikties deklaracija, tačiau jis tokia deklaracija negalėjo būti laikomas (nes buvo parengtas nesant pagaminto gaminio ir neatlikus jo bandymų), neatitiko Konkurso sąlygos, dėl to perkančioji organizacija turėjo jį atmesti, o priešingai spręsdamas apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurso sąlygą Techninio reglamento nuostatų kontekste.
  21. Teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Frineta“ pasiūlymo siaurąja prasme galima neatitiktimi kitoms Techninės specifikacijos nuostatoms, kaip teisiškai nereikšmingų.

 

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens kvalifikacija

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė peržiūros procedūrą prieš atsakovę inicijavo dviem pagrindais – dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinti trečiojo asmens UAB „Frineta“ kvalifikaciją ir pasiūlymą (siaurąja prasme) atitinkančiais Konkurso sąlygose iškeltus reikalavimus. Viso teismo proceso metu šalys ginčijosi dėl abiejų pirmiau nurodytų aspektų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl jų sprendė iš esmės. Tačiau nagrinėjamoje kasacinėje byloje konstatavus vieno iš ieškinio pagrindų trečiojo asmens pasiūlymo (siaurąja prasme) neatitikties Konkurso sąlygoms pagrįstumą, kasacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens kvalifikacijos nebus vertinami.
  2. Kasacinio teismo pasisakyta, kad kai perkančioji organizacija pasiūlymą atmeta keliais pagrindais, tam, jog šie jos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, būtina nuginčyti visų pasiūlymo atmetimo pagrindų buvimą; jei nors vienas iš kelių pasiūlymo atmetimo pagrindų teismų pripažįstamas tinkamu, laikoma, kad sprendimas atmesti pasiūlymą teisėtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013). Nagrinėjamu atveju susiklostė atvirkštinė situacija, nes ieškovė keliais pagrindais skundžia ne pasiūlymo atmetimą, o pripažinimą tinkamu. Atitinkamai ieškovei iš esmės pakanka įrodyti bent vieno iš skundžiamų atsakovės tarpinių sprendimų, priimtų prieš išrenkant Konkurso laimėtoją, neteisėtumą.
  3. Teisėjų kolegijos sprendimas nagrinėti ne visą šalių ginčą pagrįstas ne tik proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu, bet ir kasacinio teismo praktika dėl neteisėtai sudarytų viešojo pirkimo sutarčių pripažinimo niekiniais sandoriais, t. y. teisiškai neegzistuojančiais susitarimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-509-248/2016 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sandoris pripažįstamas niekiniu, jei jis prieštarauja bent vienai imperatyviajai teisės normai.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

  1. Dėl šioje kasacinėje nutartyje nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų vertinant Konkurso laimėtojos pasiūlymą, priėmė teisiškai nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas panaikina skundžiamą procesinį sprendimą, kuriuo buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tenkinti ieškovės ieškinį.
  2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas visas ieškovės ieškinys, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienu metu priėmė ieškovės ginčijamus sprendimus, apie kuriuos ją informavo vienu raštu, taip pat atsižvelgiant į pačios ieškovės pretenzijos turinį, pagrindinis ieškovės inicijuotos peržiūros procedūros objektas – perkančiosios organizacijos sprendimas UAB „Frineta“ pripažinti Konkurso laimėtoja. Būtent dėl pastarojo sprendimo pati ieškovė nebuvo pripažinta Konkurso laimėtoja. Atsakovės sprendimai pripažinti tinkama laimėtojos kvalifikaciją ir pasiūlymą siaurąja prasme šiuo konkrečiu atveju dėl pirmiau nurodytų priežasčių iš dalies kvalifikuotini kaip nesavarankiški, nors jie pagal VPĮ atskirai skųstini (ta pati išvada taikytina ir dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį).
  3. Be to, pažymėtina, kad atsakovės sprendimai suteikti sutarties sudarymo terminą ir nustatyti sudarymo laiką taip pat neturėjo būti kvalifikuojami kaip savarankiški sprendimai, juolab kad juos priimti atsakovė buvo įpareigota VPĮ įtvirtinto reguliavimo. Be to, atidėjimo termino suteikimas ne pažeidė, o kaip tik užtikrino ieškovės subjektines teises ir jų gynybą.
  4. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reikalavo ginčijamą atsakovės sprendimą panaikinti, tačiau, atsižvelgdamas į Konkurso eigą bei siekdamas užtikrinti ieškovės pažeistų teisių gynybos veiksmingumą, kasacinis teismas jį ne naikina, o pripažįsta neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-378/2017 44 punktą).
  5. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  6. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos matyti, kad perkančioji organizacija su Konkurso laimėtoja 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė 678 725,30  Eur vertės viešojo pirkimo sutartį, jos galiojimas vėliausiai baigiasi 2019 m. rugpjūčio 7 d. Susidėjus tokioms aplinkybėms, grįžti į Konkurso procedūras negalima, todėl teismas turi spręsti dėl neteisėtos viešojo pirkimo sutarties padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 40 punktą). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir Konkurso laimėtojos UAB „Frineta“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta nuo sudarymo momento. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo jurisprudenciją teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016, 25 punktas).
  7. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas šio straipsnio 4 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPĮ 952 straipsnio nuostatas – nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės.
  8. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiajai organizacijai skirtina alternatyvi sankcija – 15 000 Eur vertės piniginė bauda, sudaranti apie 2,2 proc. viešojo pirkimo sutarties vertės. Teismas, skirdamas pirmiau nurodytą baudą, atsižvelgė tik į atsakovės veiksmus vertinant Konkurso laimėtojos pasiūlymo atitiktį ginčo Konkurso sąlygai.
  9. Pagal pirmiau nurodytus argumentus atitinkamai keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015).
  3. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų (216,75 Eur žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis  priteistinas 216,75 Eur žyminis mokestis.
  4. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė.
  5. Kasaciniame teisme ieškovė sumokėjo 1538 Eur žyminį mokestį.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. lapkričio 8 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog naujos redakcijos CPK 80 straipsnis taikomas ieškiniams, pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d. Iš šios normos turinio darytina išvada, kad naujos redakcijos CPK 80 straipsnis taikomas tada, kai bylą inicijuojantis dokumentas (ieškinys, pareiškimas, skundas) paduodamas po 2017 m. liepos 1 d. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai (skirtingai nei atskirieji skundai) šioje normoje nenurodyti. Taigi kasaciniai skundai, nors ir paduoti po 2017 m. liepos 1 d., žyminiu mokesčiu apmokestinami pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusias CPK nuostatas, jeigu ieškinys (pareiškimas, skundas) toje byloje paduotas iki 2017 m. liepos 1 d.
  6. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už kasacinius skundus mokamas toks pat žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Pagal ieškinio pateikimo teismui metu galiojusį CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, mokamas dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų žyminis mokestis (CPK 2016 m. birželio 30 d. redakcija). Pirmojoje instancijoje ieškovė už ieškinį sumokėjo 216,75 Eur žyminio mokesčio (ieškinys buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis), todėl ir teikdama kasacinį skundą ji turėjo sumokėti tokį patį žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis (1321,25 Eur).
  7. Iš esmės tenkinus kasacinį skundą, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Frineta“ lygiomis dalimis priteistinas 216,75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 2016 m. birželio 30 d. redakcija).
  8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,69 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Enim“ kasacinis skundas iš esmės patenkintas, šios išlaidos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Frineta“ priteistinos valstybei lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalis, kuriomis:

panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalis tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enim“ ieškinio reikalavimus ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti;

šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Frineta“ pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo sąlygų 9 priedo 10 punkto reikalavimą nutraukta.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. posėdyje priimti sprendimai ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju pripažinti trečiąjį asmenį UAB „Frineta“.

Skirti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188764867) 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti ieškovei UAB „Enim“ (j. a. k. 302433932) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 235738890) 216,75 Eur (du šimtus šešiolika Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Priteisti ieškovei UAB „Enim“ (j. a. k. 302433932) iš trečiojo asmens UAB „Frineta“ (j. a. k. 235738890) 216,75 Eur (du šimtus šešiolika Eur 75 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 235738890) 8,85 Eur (aštuonis Eur 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Frineta“ (j. a. k. 235738890) 8,84 Eur (aštuonis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enim“ (j. a. k. 302433932) 1321,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną Eur 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugpjūčio 9 d. pavedimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.                                         

 

                                                                                                                                                         

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys


Paminėta tekste:
  • 3K-3-293/2011
  • 3K-3-458/2011
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-495/2013
  • e3K-7-23-248/2017
  • 3K-3-414/2013
  • CPK
  • 3K-3-119/2011
  • 3K-3-128/2013
  • e3K-3-424-378/2017
  • 3K-3-60-378/2015
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu