Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-392-318-2012].doc
Bylos nr.: 1A-392-318-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas V

 

Pranešėja Regina Pocienė                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-318/2012

Teisėjas Audrius Cininas                            Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.8.1.1.; 2.12.3.; 2.12.4.

 

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2012 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,

dalyvaujant gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

nukentėjusiajai M. D.,

nukentėjusiosios atstovei Jurgitai Lučinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams.

              Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš G. J. M. D. naudai, priteista 2000 Lt (du tūkstančiai) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vienas tūkstantis) išlaidoms, susijusioms su atstovės pagalbos teisme apmokėjimu, atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

G. J. nuteista už tai, kad 2011 m. birželio 17 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje - Vilniaus teritorinės statistikos valdybos patalpose, adresu Gedimino pr. 29, Vilnius, nukentėjusiosios vadovei Ž. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti nukentėjusiąją ir pakirsti pasitikėjimą ja, t.y. perdavė Ž. K. privataus, asmeninio pobūdžio žinias, kad nukentėjusioji yra nestabilios psichinės būklės. Tokiais savo veiksmais G. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu G. J. ir jos gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendį, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas klaidingai taikant Lietuvos Respublikos BK normas bei nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Nurodo, kad teismas savo nuosprendyje G. J. kaltę grindžia tik vienos liudytojos Ž. K. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pažymi, kad G. J. parodymai yra nuoseklūs, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, nemotyvuotai juos atmetė. Taip pat pažymi, kad G. J. pateikė tik nuomonę, kad M. D. turi psichologinių problemų, tačiau šie G. J. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas, numatytas BK 154 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistosios G. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., nes pastaroji, turėdama tikslą M. D. apšmeižti, paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra padaromas kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir turi to siekti (Lietuvos Respublikos BK 15 str.).

Apeliantė pripažįsta, kad susisiekė su M. D. darbdave – Vilniaus teritorinės statistikos valdybos padalinio vadove Ž. K. ir jųdviejų pokalbio metu galėjo užsiminti apie nukentėjusiosios neadekvačią būseną. Tačiau nuteistoji neigia sakiusi, jog M. D. yra nestabilios psichinės būklės. Šis nuteistosios aiškinimas prieštarauja faktiniams bylos duomenims, todėl kolegijos vertinamas kaip siekimas palengvinti savo teisinę padėtį.

Liudytoja Ž. K. teisme parodė, jog tarp jos ir G. J. įvyko pokalbis, kurio metu pastaroji įspėjo ją, sakydama, kad M. D. yra nestabilios psichikos, turi rimtų psichologinių problemų. Ž. K. tokį pastarosios elgesį įvertino kaip siekimą pakenkti M. D., kuri, liudytojos manymu, buvo stropi ir jokių problemų neturėjo (b.l. 54). Tam neprieštarauja byloje esanti pažyma (b.l. 22), iš kurios matyti, kad M. D. nepriklauso psichikos sveikatos centro stebimų asmenų grupei. Tai paneigiančių įrodymų, patvirtinančių, kad M. D. turi psichinės sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir nuteistoji G. J..

Ž. K. ir G. J. anksčiau nebuvo pažįstamos, nuteistoji ją pati susirado, kad informuotų apie M. D. nestabilią psichinę būklę. Ž. K. parodymai apie G. J. jai pasakytą informaciją yra nuoseklūs. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojos Ž. K. ir nukentėjusiosios M. D. parodymais apie įvykio aplinkybes, todėl pagrįstai jais rėmėsi, grįsdamas G. J. kaltę dėl jai inkriminuoto pagal ATPK 154 str. 1 d. nusikaltimo padarymo.

Nors G. J. aiškino, kad ji M. D. naują viršininkę susirado, norėdama sužinoti, kaip ji dirba kitoje darbovietėje, kad gautas žinias galėtų panaudoti civilinėje byloje (b.l. 54), tačiau toks jos aiškinimas prieštarauja pirmiau aptartiems duomenims, todėl yra neįtikinantis.

Byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kurias patvirtina teismo pilnai ir visapusiškai ištirti įrodymai, rodo, kad nuteistoji, paskleisdama M. D. vadovei apie nukentėjusiąją nustatyto neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, siekė suformuoti vadovo neigiamą požiūrį į savo darbuotoją, tikėdamasi jai pakenkti. Taigi nuteistoji G. J. suprato, kad tokiu būdu gali pakenkti M. D. karjerai, sumenkinti ją darbdavės – Ž. K. – akivaizdoje, ir to siekė. Taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Tam neprieštarauja ir nuteistosios teisme duoti paaiškinimai, kad ji buvo nepatenkinta dėl jos darbovietei ir jai, kaip vadovei, pareikšto civilinio ieškinio.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad G. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. l d.

Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

           Nuteistosios G. J. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                Regina Pocienė

 

Teisėjai                                               Laureta Ulbienė

 

                  Audronė Kartanienė