Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-2251-2013].docx
Bylos nr.: 2A-2251/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno medicinos universiteto klinikos 135163499 atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos 135163499 atsakovas
CIVITTA 302477747 Ieškovas
Informacinės konsultacijos 126060443 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.4. Atstovavimas teisme:
3.1.4.3. Atstovavimo teisme juridiniams asmenims ypatumai
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.1. Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.11. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
3.1.11.2. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų skaičius ir kalba
3.1.11.3. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priedai ir jų forma
3.1.11.4. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.1.14. Ieškinys:
3.1.14.3. Ieškinio trūkumų ištaisymas
3.1.18. Laikinosios apsaugos priemonės:
3.1.18.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.1. Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
3.2.1.2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
3.2.2. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.4. Galutinis sprendimas
3.2.6.8. Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3.2.7. Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
3.2.7.1. Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.3. Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
3.3.1.4. Apeliacinio skundo subjektai
3.3.1.5. Apeliacinio skundo terminai
3.3.1.6. Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
3.3.1.9. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

Civilinė byla Nr. 2A-2251/2013

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. spalio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1964-343/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CIVITTA“ ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešajai įstaigai Kauno klinikos, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Informacinės konsultacijos“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

 

n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

 

2013 m. gegužės 27 d. ieškovas UAB „CIVITTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos (toliau – VĮ Kauno klinikos“) prašydamas panaikinti atsakovo 2013 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S-11-271-190/10 „Dėl techninių duomenų įvertinimo techninės klaidos ištaisymo“ nurodytą sprendimą ištaisyti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo techninę klaidą ir pakeisti 2013 m. kovo 8 d. rašte nurodytus tiekėjų pasiūlymų techninio įvertinimo balus, panaikinti atsakovo bendrąjį pasiūlymų vertinimą apskaičiuoti ir pasiūlymų eilę sudaryti remiantis 2013 m. kovo 8 d. atsakovo rašte Nr. S-11-271-190/6 „Dėl techninių duomenų įvertinimo“ nurodytais teikėjų pasiūlymų įvertinimo balais, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras bei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovo 2012 m. spalio 12 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtame atvirame konkurse „Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“. Atsakovo viešojo pirkimo komisija 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-11-271-190/5 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo“ informavo ieškovą, kad jis atitinka konkurso reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. 2013 m. kovo 8 d. raštu Nr. S-11-271-190/6 „Dėl techninių duomenų įvertinimo“ atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo ieškovą, kad tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“, kuris taip pat dalyvavo konkurse, techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimas sudaro 50 balų, o ieškovo – 25,75 balo. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu jo pasiūlymo įvertinimu, 2013 m. kovo 22 d. pateikė atsakovo viešojo pirkimo komisijai pretenziją, prašydamas atlikti pakartotinį ieškovo pasiūlymo įvertinimą. 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. S-11-271/190/8 atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo ieškovą, kad jo pretenzija atmesta. 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-11-271/190/10 atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo ieškovą apie sprendimą ištaisyti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo techninę klaidą ir pakeisti 2013 m. kovo 8 d. rašte nurodytus tiekėjų pasiūlymų techninio įvertinimo balus. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimu, 2013 m. balandžio 30 d. pateikė pretenziją, kuria prašė apskaičiuoti bendrąjį pasiūlymų įvertinimo rezultatą balais ir sudaryti pasiūlymų eilę remiantis 2013 m. kovo 8 d. atsakovo rašte nurodytu pasiūlymų įvertinimo rezultatu. Atsakovo viešojo pirkimo komisija 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S-11-271-190/14 atmetė ieškovo 2013 m. balandžio 30 d. pretenziją. Ieškovo teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas pakeisti techninių pasiūlymų įvertinimo rezultatus, apie kuriuos konkurso dalyviams jau buvo pranešta iki vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo momento, po susipažinimo su pasiūlymų kainomis yra grubus tiek VPĮ 31 straipsnio 2 dalies ir 39 straipsnio 6 dalies nuostatų, reglamentuojančių pasiūlymų vertinimo tvarką, tiek VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, taip pat racionalaus lėšų panaudojimo siekio pažeidimas. Perkančiosios organizacijos techninių pasiūlymų įvertinimo balų pakeitimas po vokų su pasiūlymais atplėšimo, įtakojo galutinius tiekėjų vertinimo rezultatus ir ieškovo padėtį bendroje tiekėjų eilėje, nes po tokios klaidos ištaisymo galutinis konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimas pasikeitė iš esmės, ieškovo įvertinimas tapo – 74,87 balo, o trečiojo asmens – 75,26 balo. Kadangi nei teisės aktai, nei konkurso sąlygos nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai po įvykusio vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo posėdžio keisti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimus, todėl atsakovo viešojo pirkimo komisija atlikdama šiuos uždraustus veiksmus netinkamai vykdė konkurso procedūras, nesilaikė VPĮ bei konkurso sąlygų 54 punkte nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos. Ieškovo manymu, perkančiosios organizacijos veiksmai, kai viešojo pirkimo komisija atranda techninių klaidų savo pačios kelis kartus patvirtintuose sprendimuose ir nusprendžia šias klaidas ištaisyti po vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo, kai atsakovo pasitelkti ekspertai nepagrįstai žemai vertina ieškovo pasiūlymą, kuriame pakankamai atskleistos pirkimo sąlygų kriterijų T1, T2, T3 savybės ir pasiūlymas atitinka atsakovo nustatytus reikalavimus ir jo poreikius, o trečiojo asmens pasiūlymą vertina išimtinai gerai, neužtikrina viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos bei pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Be to, atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimas pakeisti tiekėjų balus ir to pasėkoje pakeisti galutinius tiekėjų įvertinimus, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo siekį, nes po balų pakeitimo konkursą laimėjo tiekėjas, kurio kaina dvigubai didesnė už ieškovo. Ieškovo teigimu, atsakovo pateiktame 2013 m. birželio 7 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nelaikytini neginčytinais be atitinkamo specialisto išvados, nes esant tam pačiam internetinio domeno vardui kaunoklinikos.lt galimi tam tikrų duomenų keitimai. Ieškovo manymu, patikslintas ieškinys perkančiajai organizacijai buvo įteiktas nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų.

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos 2012 m. spalio 12 d. paskelbto atviro konkurso „Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“, pirkimo Nr. 128222, procedūras, įskaitant draudimą sudaryti sutartį, iki įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas.

Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovo viešojo pirkimo komisijos patvirtintuose ir viešai CPV IS publikuotuose dokumentuose nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, taip pat nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kriterijų parametrų lyginamieji svoriai bei lyginamieji svoriai ekonominio naudingumo įvertinime, išsamiai aprašyta ekonominio naudingumo įvertinimo metodika. Pasiūlymų techninių duomenų vertinimui, vadovaudamasi VPĮ 16 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, perkančioji organizacija pasitelkė 3 kvalifikuotus ekspertus, pagal kurių pateiktus įvertinimus bei suteiktus balus atliko tiekėjų UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „CIVITTA“ techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimą, tiekėjui UAB „Informacinės technologijos“ nustatant ekonominio naudingumo balą 50, o tiekėjui UAB „CIVITTA“ – 25,75. Techninė klaida pasiūlymų vertinimo metu buvo pastebėta svorinių balų skaičiavimuose, skaičiuojant pagal ekspertės Nr. 3 tiekėjui UAB „Konsultacinės technologijosvertinimo kriterijui „Projekto įgyvendinimo plano optimalumas (T3)“ suteiktus balus, kai planuojamų paslaugų veiklų išdėstymo racionalumo ir neprieštaringumo bei laiko sąnaudų projekto darbams optimalumo parametrą bei koordinavimo ir kokybės valdymo racionalumo parametrą dauginant iš lyginamojo svorio, buvo klaidingai nurodyta kriterijaus T3 reikšmė, t y. turėjo būti 86 balai vietoje įrašytų 42,8 balų. Ši techninė klaida lėmė klaidingą bendro kriterijaus balo nustatymą, todėl apie pastebėtą klaidą, o kartu ir apie techninės klaidos ištaisymą nekeičiant ekspertų suteiktų balų skaitinės išraiškos ir pirkimo dokumentuose aprašytos ekonominio vertinimo metodikos, nedelsiamai buvo informuoti pasiūlymus pateikę tiekėjai. Atsakovo teigimu, tai, kad techninės klaidos ištaisymo metu nesikeitė tiekėjų pasiūlymų ekspertinis vertinimas patvirtina antstolio S. U. 2013 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovo manymu, pastebėta klaida, o ne jos ištaisymas galėjo iškreipti šalių pusiausvyrą, kadangi palikus klaidą neištaisyta, ieškovo pasiūlymas būtų įgavęs nepagrįstą pranašumą kito tiekėjo atžvilgiu, o perkančioji organizacija būtų nepagrįstai verčiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas vertinant ekonominio naudingumo požiūriu, yra mažiau ekonomiškai naudingas. Atsakovo nuomone, racionalaus lėšų panaudojimo principas taip pat nebuvo pažeistas, kadangi vertinimo kriterijus buvo ekonominis naudingumas, o ne mažiausia kaina. Nurodo, kad ieškovas kreipdamasis su ieškiniu į teismą pažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 94 straipsnio 2 dalies ir 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per įstatyme nurodytą terminą neinformavo perkančiosios organizacijos apie ketinimus pateikti ieškinį teismui.

Trečiasis asmuo UAB „Informacinės konsultacijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos 2013 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S-11-271-190/10 „Dėl techninių duomenų įvertinimo techninės klaidos ištaisymo“ nurodytą sprendimą ištaisyti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo techninę klaidą ir pakeisti 2013 m. kovo 8 d. rašte nurodytus tiekėjų pasiūlymų techninio įvertinimo balus, įpareigoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešąją įstaigą Kauno klinikos iš naujo nustatyti ir paskelbti konkurso „Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“ pasiūlymų pateikimo terminą ir atnaujinti viešąjį pirkimą, likusią ieškinio dalį atmesti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pirkimo pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo pakeitimo, nustatė, kad po 2013 m. balandžio 18 d. vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo atsakovas 2013 m. balandžio 23 d. raštu informavo ieškovą, kad yra ištaisyta techninė klaida pasiūlymų techninių duomenų įvertinime.

Sistemiškai aiškindamas VPĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nurodė, jog tuo atveju, kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija tik įvertinusi pasiūlymų techninius duomenis gali sužinoti pasiūlymų kainas, t. y. vertinant pasiūlymų techninius duomenis neturi būti žinoma pasiūlymų kaina, kuri galėtų įtakoti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narių ir/ar pasitelktų ekspertų, atliekančių pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą, nuomones, kad po sužinojimo apie kainas negalėtų būti koreguojami pasiūlymų techninių duomenų vertinimai.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis VPĮ 31 straipsnio 2 dalimi, 39 straipsnio 6 dalimi, padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos techninės klaidos ištaisymas po vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, akivaizdžiai prieštaraujantis VPĮ 31 straipsnio 2 daliai, nes tokio ištaisymo pasėkoje, galutinis konkurso dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimas šiame pirkime pasikeitė iš esmės, taip pat pasikeitė konkurso rezultatai ir ieškovo padėtis galutinėje vertinimo lentelėje.

Padarydamas išvadą dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, teismas akcentavo tai, kad klaida buvo taisoma dokumentuose, kurie nebuvo viešai skelbiami ir žinomi konkurso dalyviams, jau po to, kai kartą buvo išnagrinėta ieškovo pretenzija būtent dėl netinkamo pasiūlymo įvertinimo, taip pat tai, jog atsakovas, nurodydamas, kad klaida įvyko perkeliant duomenis, nepaaiškino kaip atsirado atsitiktinis skaičius 42,80.

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad viešojo pirkimo metu negali likti neištaisytų klaidų, nes nagrinėjamu atveju pastebėjus techninę klaidą iš esmės jau pasibaigus konkursui, pirkimas turėjo būti nutrauktas, o ne, grubiai pažeidžiant įstatymą, taisomos klaidos, kurios konkurso nugalėtoją paverčia pralaimėtoju.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų VPĮ 3 straipsnyje, laikymosi, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, jog techninės klaidos ištaisymas viešojo pirkimo metu pažeidė visų konkurso dalyvių interesų pusiausvyrą, taip pat viešojo pirkimo skaidrumo principą, nes padaryti pataisymai nulėmė konkurso rezultatus. Padarydamas tokią išvadą teismas nesivadovavo atsakovo pateiktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas surašytas jau po ieškinio pateikimo 2013 m. birželio 7 d., be to, susitarus įvertinime galėjo būti atlikti pataisymai, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia galimybės atlikti pataisymus ir nepatvirtina aplinkybės, jog pataisymai nebuvo atliekami po vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo procedūros.

              Taip pat teismas padarė išvadą, jog techninės klaidos ištaisymas viešojo pirkimo metu pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą, nes perkančioji organizacija atmesdama ieškovo pasiūlymą, kurio kaina beveik per pusę mažesnė, negu trečiojo asmens UAB „Informacinės konsultacijos“ pasiūlyta kaina, nesiekė įsigyti paslaugas patiriant kuo mažesnių finansinių sąnaudų.

              Spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją pasiūlymų vertinimą apskaičiuoti ir pasiūlymų eilę sudaryti remiantis 2013 m. kovo 8 d. nurodytais tiekėjų įvertinimo balais negali būti tenkinamas, nes šiame vertinime padaryta klaida, kurios padarymo laiko nustatyti neįmanoma, nes dokumentai, kuriuose buvo padaryta klaida, buvo išimtinai atsakovo žinioje, be to, klaida buvo pastebėta tuomet, kai jos taisyti nebebuvo įstatyminės galimybės. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, jog perkančiajai organizacijai paslaugos yra reikalingos, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija įpareigotina iš naujo nustatyti ir paskelbti pasiūlymų pateikimo terminą, atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, kurios Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi yra sustabdytos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas panaikinti 2013 m. balandžio 23 d. rašte Nr. S-11-271-190/10 „Dėl techninių duomenų įvertinimo techninės klaidos ištaisymo“ nurodytą sprendimą ištaisyti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo techninę klaidą ir pakeisti 2013 m. kovo 8 d. rašte nurodytus tiekėjų pasiūlymų techninio įvertinimo balus, iš naujo nustatyti ir paskelbti konkurso „Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“ pasiūlymų pateikimo terminą ir atnaujinti viešojo pirkimo procedūras.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klaidingai įvertino viešojo pirkimo procedūros etapą ir sprendė, kad viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, todėl techninės klaidos ištaisymas negalėjo būti padarytas. Apelianto manymu, tai, kad buvo paskelbtos pasiūlymų kainos, nereiškia, kad konkursas buvo pasibaigęs, todėl techninės klaidos ištaisymas negali būti laikomas pasiūlymų įvertinimo pakeitimu, kadangi taisant techninę klaidą nebuvo keičiami ekspertų suteikti balai ir pirkimo dokumentuose nustatyta metodika (VPĮ 7 str. 3 d., 39 str. 6 d.);

2) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastebėjus techninę klaidą pirkimas turėtų būti nutrauktas, o perkančioji organizacija turėtų nustatyti naują pasiūlymų pateikimo terminą yra nepagrįsta, paneigianti nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012);

3) Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taisydama techninę klaidą perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principus, nes tokią išvadą teismas grindė tik prielaidomis, neįvertinęs byloje esančio antstolio S. U. 2013 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš kurio matyti eksperto Nr. 3 ekspertinio vertinimo lentelėje surašyti ekspertinio vertinimo balai. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino antstolio S. U. 2013 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip susiaurindamas atsakovo galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes tai, kad šis protokolas surašytas po ieškinio pateikimo, niekaip nepaneigia ekspertinio vertinimo balų tikrumo. Be to, atsisakydamas vertinti antstolio faktinių aplinkybių protokolą teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visų ekspertų vertinimo aktų originalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009);

4) Padarydamas išvadą dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju viešajame pirkime buvo susiklosčiusi išimtinė situacija, kai perkančioji organizacija, siekdama atitaisyti galbūt netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, t. y. pastebėjusi techninę klaidą, procedūrą atliko iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010);

5) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo pirkimo metu perkančioji organizacija pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą, taip pat yra nepagrįsta, nes interpretuodamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą racionalumo principą, kaip perkančiosios organizacijos pareigą įsigyti prekes ar paslaugas patiriant kuo mažiau finansinių sąnaudų, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009);

6) Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas iš naujo nustatyti ir paskelbti pasiūlymų pateikimo terminą ir atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, kurios Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi yra sustabdytos, praktiškai yra neįvykdomas, nes nustatyti įpareigojimai prieštarauja vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010);

7) Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl kitų reikšmingų bylai aplinkybių – ieškinio padavimo teismui termino praleidimo bei pavėluoto atsakovo informavimo apie ieškinio padavimą.

 

Ieškovas UAB „CIVITTA“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1964-343/2013.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas tinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas;

2) Teismas pagrįstai sprendė, jog klaidos ištaisymas po pasiūlymų kainų sužinojimo vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, prieštaraujantis VPĮ 31 straipsnio 2 daliai bei pažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo principą, nes nei teisės aktai, nei konkurso sąlygos nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai atplėšus finansinių pasiūlymų vokus keisti techninių duomenų įvertinimo balus taip, kad po jų pakeitimų pasikeistų viešojo pirkimo konkurso rezultatai;

3) Apelianto argumentas, kad tai, jog buvo paskelbtos pasiūlymų kainos, nereiškia, kad konkursas buvo pasibaigęs, yra nereikšmingi bei neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui, nes klausimas dėl viešojo pirkimo pabaigos bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas;

4) Apelianto argumentas, kad nustačius techninę klaidą, perkančioji organizacija galėjo pasinaudoti galimybę pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus, yra nepagrįstas, nes pavėluotas techninės klaidos ištaisymas nėra pagrįsta priežastis pakartotinai atlikti pasiūlymų vertinimą, kurio pasėkoje iš esmės pasikeistų konkurso rezultatai;

5) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius perkančiosios organizacijos pažeidimą, būtina panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl klaidos ištaisymo, atnaujinti viešąjį pirkimą bei iš naujo nustatyti pasiūlymų pateikimo terminą, padaryta siekiant apginti viešąjį interesą, užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei bylos dalyvių interesų pusiausvyrą, todėl yra pagrįsta;

6) Teismo išvada dėl viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimo taip pat yra pagrįsta, nes padaryta tinkamai įvertinus aplinkybes, kad klaida atsirado viešai neskelbiamuose dokumentuose, jau po vokų su pasiūlymų kainomis atplėšimo;

7) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimą, nes perkančioji organizacijai, priimdama neteisėtą sprendimą ištaisyti klaidą techninių pasiūlymų duomenų vertinime, pagal kurį laimėtoju rinktinas beveik dvigubai didesnę kainą pasiūlęs tiekėjas, veikė priešingai viešojo pirkimo tikslui racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

 

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešoji įstaiga Kauno klinikos 2012 m. spalio 12 d. Centrinės pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis vykdė atvirą konkursą Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“. Pirkimas buvo atliekamas vykdant Europos sąjungos lėšomis finansuojamą projektą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“, pirkimo objektas – projekto „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“ informacinės sistemos techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, sutarties trukmė – 23 mėnesiai nuo sutarties sudarymo su galimybę pratęsti sutarties galiojimą, pasiūlymų vertinimas atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atsižvelgiant į kainos (C, lyginamasis svoris 50), paslaugų teikimo strategijos, jos išsamumo ir nuoseklumo (T1, lyginamasis svoris 20), pasiūlymo įgyvendinamumo (T2, lyginamasis svoris 20) ir projekto įgyvendinimo plano optimalumo (T3, lyginamasis svoris 10) kriterijus. Ieškovas UAB „CIVITTA“ 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovo atvirame konkurse Techninės pagalbos ir techninės priežiūros paslaugos, vykdant projektą „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos ligoninės informacinių sistemų plėtra“. 2013 m. vasario 28 d. atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo ieškovą, kad jo pasiūlymas atitinka atviro konkurso reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. 2013 m. kovo 7 d. atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdyje perkančioji organizacija, atsižvelgdama į kviestų ekspertų suteiktus balus, įvertino tiekėjų techninius duomenis ir nustatė techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balus, tiekėjui UAB „Informacinės konsultacijos“ suteikdama 50 balų, o tiekėjui UAB „CIVITTA“ suteikdama 25,75 balus, bei 2013 m. kovo 8 d. raštu informavo pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo rezultatus. Nesutikdamas su viešojo pirkimo komisijos UAB „CIVITTA“ pasiūlymo techninių duomenų įvertinimu, ieškovas 2013 m. kovo 22 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė atlikti pakartotinį UAB „CIVITTA“ pasiūlymo vertinimą, atsižvelgiant į pretenzijoje nurodytus argumentus. 2013 m. kovo 27 d. atsakovo viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „CIVITTA“ 2013 m. kovo 22 d. pretenziją, nutarė ieškovo pretenziją atmesti kaip nepagrįstą. 2013 m. balandžio 18 d. įvyko susipažinimo su pasiūlymų kainomis procedūra. 2013 m. balandžio 22 d. atsakovo viešojo pirkimo komisija nutarė ištaisyti techninę klaidą tiekėjų techninių duomenų įvertinimo suvestinėje, patikslinant tiekėjų techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balus, tiekėjui UAB „Informacinės konsultacijos“ suteikiant 50 balų, o tiekėjui UAB „CIVITTA“ suteikiant 24,87 balus. 2013 m. balandžio 23 d. raštu perkančioji organizacija informavo pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo techninės klaidos ištaisymą. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu ištaisyti pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo suvestinėje padarytą techninę klaidą, ieškovas UAB „CIVITTA“ 2013 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovo viešojo pirkimo komisijai pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą dėl techninių duomenų įvertinimo techninės klaidos ištaisymo, apskaičiuoti bendrąjį pasiūlymų įvertinimo rezultatą balais ir sudaryti pasiūlymų eilę remiantis 2013 m. kovo 8 d. perkančiosios organizacijos pranešime nurodytu pasiūlymų įvertinimo rezultatu. 2013 m. gegužės 8 d. atsakovo viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „CIVITTA“ 2013 m. balandžio 30 d. pretenziją, nutarė atmesti ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą. 2013 m. gegužės 9 d. raštu perkančioji organizacija informavo ieškovą apie 2013 m. balandžio 30 d. pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą. 2013 m. gegužės 27 d. ieškovas UAB „CIVITTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ištaisyti techninių duomenų įvertinimo techninę klaidą ir pakeisti tiekėjų techninio įvertinimo balus panaikinimo. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė ieškovui UAB „CIVITTA“ nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovui laiku pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, teismas 2013 m. birželio 4 d. priėmė patikslintą UAB „CIVITTA“ ieškinį.

Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos veiksmų, taisant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimų paskaičiavimuose padarytą klaidą po vokų su pasiūlytomis kainomis atplėšimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

 

Dėl viešųjų pirkimų

 

Viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Tačiau Bendrijos teisė nereguliuoja visų viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo aspektų, kai kuriuos palikdama nacionalinei teisei. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

 

Dėl pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo klaidos ištaisymo po vokų su pasiūlytomis kainomis atplėšimo

 

Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos veiksmų, taisant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimų paskaičiavimuose padarytą klaidą po vokų su pasiūlytomis kainomis atplėšimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Perkančioji organizacija po vokų su pasiūlytomis kainomis atplėšimo pastebėtą klaidą tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“ T3 parametro svorinių balų skaičiavimuose vertino kaip techninę bei ištaisė šią klaidą perskaičiuodama tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“ T3 parametro svorinius vertinimus ir tiekėjų UAB „Informacinės konsultacijos“ ir UAB „CIVITTA“ balų sumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimuose nustatyta klaida negalėjo būti taisoma po vokų su pasiūlytomis kainomis atplėšimo, taip koreguojant tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų galutinius įvertinimus, todėl toks klaidos ištaisymas prieštarauja VPĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį) turi būti atplėšiami dviejuose komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams ir nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Analogišką vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą perkančioji organizacija nustatė konkurso sąlygų 41 punkte. Konkurso sąlygų 41.2 punkte perkančioji organizacija numatė, kad susipažinimo su pasiūlymų kainomis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir dalyvių kvalifikacija atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus; pasiūlymų techninių duomenų, dalyvių kvalifikacijos patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija CVP IS susirašinėjimo priemonėmis praneša visiems dalyviams, kartu nurodo ir antrojo susipažinimo su pasiūlymų kainomis komisijos posėdžio vietą ir datą, taip pat laiką (valandą, minutes).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 28 d. pranešimu atsakovo viešojo pirkimo komisija informavo tiekėjus UAB „Informacinės konsultacijos“ ir UAB „CIVITTA“, kad jų pasiūlymai atitinka skelbto atviro konkurso reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai. Atlikusi tiekėjų pateiktų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimą, perkančioji organizacija 2013 m. kovo 8 d. raštu informavo tiekėjus apie techninių duomenų įvertinimo rezultatus bei vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Susipažinusi su tiekėjų pasiūlytomis kainomis, perkančioji organizacija apskaičiavo pasiūlymų ekonominius naudingumus. Po susipažinimo su pasiūlymų kainomis, 2013 m. balandžio 22 d. atsakovo viešojo pirkimo komisija nustatė klaidą tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo suvestinėje skaičiuojant tiekėjo UAB „Informacinės technologijos“ projekto įgyvendinimo plano optimalumo parametrą, kurią nusprendė ištaisyti perskaičiuodama tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“ T3 parametro svorinius vertinimus ir tiekėjams UAB „Informacinės konsultacijos“ ir UAB „CIVITTA“ suteiktų balų sumą. Atlikus nustatytos klaidos ištaisymą, tiekėjų ekonominio naudingumo įvertinimo balai ir jų eiliškumas pasikeitė.

Pažymėtina, kad viešojo pirkimo komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu; komisijos sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomone; protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai (VPĮ 16 str. 3 d.). Kaip matyti iš atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo nustatyti tiekėjų techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balai, protokolo, jame nėra nurodyta jokios informacijos apie tai kokie perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai vertino tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis, kaip tiekėjų pasiūlymų techninius duomenis įvertino kiekvienas iš ekspertų atskirai, kaip, kada ir kokiu būdu perkančiajai organizacijai buvo pateikti ekspertų įvertinimo balai, kaip buvo apskaičiuoti ekspertų suteiktų balų aritmetiniai vidurkiai bei galutiniai tiekėjų ekonominio naudingumo įvertinimo balai. Šių duomenų atsakovo viešojo pirkimo komisija nenurodė ir posėdžio, kurio metu buvo patikslinti tiekėjų techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balai, protokole. Taisant ekspertinių išvadų suvestinius duomenis bei galutinius techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balus perkančiosios organizacijos pasitelkti ekspertai nedalyvavo, jokių prašymų dėl šių duomenų ištaisymo ar patikslinimo iš viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų gauta nebuvo.

Įvertinusi šias faktines aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinusi pateiktų pasiūlymų techninius duomenis bei juos įvertinusi, susipažinusi su tiekėjų pasiūlytomis kainomis ir apskaičiavusi tiekėjų pasiūlymų ekonominius naudingumus, perkančioji organizacija negalėjo keisti tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balų taip, kad dėl jų pakeitimo vieno tiekėjų padėtis ir situacija pasikeistų kito tiekėjo nenaudai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimtas pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus esminius viešojo pirkimo reikalavimus, kurie suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija neįrodė, kad viešojo pirkimo metu būtina buvo tikslinti tiekėjų techninių duomenų ekonominio naudingumo įvertinimo balus taip, kad pasikeistų galutiniai jų įvertinimo rezultatai. Apelianto argumentai, kad toks techninės klaidos ištaisymas negali būti laikomas pasiūlymų įvertinimų pakeitimu, nes taisant klaidą nebuvo keičiami ekspertų suteikti balai ir pirkimo dokumentuose nustatyta metodika, nepaneigia išvados dėl perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo, kadangi nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris taip pat yra fakto teismas, apeliantas nepateikė jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktame antstolio S. U. 2013 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų duomenų apie tai, kad 2013 m. kovo 4 d. 10.58 val. iš Taidos Panevėžienės elektroninio pašto buvo išsiųstas laiškas su priedu „HIS TP pasiūlymų vertinimas“ į G. A. elektroninį paštą, bei techninių pasiūlymų ekspertinio vertinimo lentelėse esančių duomenų nepakanka išvadai, jog perkančiosios organizacijos pasitelktos ekspertės Taidos Panevėžienės tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo balai pirminio pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo metu buvo tokie, kaip nurodyti Taidos Panevėžienės elektroninio laiško priede „HIS TP pasiūlymų vertinimas“ bei techninių pasiūlymų ekspertinio vertinimo lentelėse, kadangi nei viename atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokole nebuvo užfiksuoti būtent tokie ekspertų įvertinimo balai, be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neatmetama galimybė, jog esant vienam domeno vardui – kaunoklinikos.lt galėjo būti padaryti persiunčiamų duomenų pakeitimai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su perkančiosios organizacijos argumentu, kad nagrinėjamu atveju viešajame pirkime buvo susiklosčiusi išimtinė situacija, kai perkančioji organizacija, siekdama atitaisyti galbūt netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, t. y. pastebėjusi techninę klaidą, procedūrą atliko iš naujo.

Pasisakydama dėl tos pačios viešojo pirkimo procedūros atlikimo iš naujo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Atsižvelgiant į tai, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nuostatų ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).

Narinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nurodomos priežastys, dėl kurių atsakovo viešojo pirkimo komisija perskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo įvertinimo galutinius balus (siekiant ištaisyti viešojo pirkimo komisijos padarytą klaidą tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo skaičiavimuose), nesant duomenų apie perkančiosios organizacijos pasitelktų ekspertų pirminius tiekėjų pasiūlymų įvertinimus, nepaneigia aplinkybės dėl viešojo pirkimo skaidrumo neužtikrinimo, kadangi perskaičiavus tiekėjų ekonominio naudingumo įvertinimo balus pasikeitė tiekėjų eiliškumas, tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“ padėtis ir situacija pasikeitė ieškovo UAB „CIVITTA“ nenaudai, nes ieškovo UAB „CIVITTA“ bendras ekonominio naudingumo įvertinimo balas (74,87) tapo mažesnis už tiekėjo UAB „Informacinės konsultacijos“ (75,26). Esant tokioms aplinkybėms, tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimų perskaičiavimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovo VPĮ kildinamiems interesams, todėl negali būti pateisinamas perkančiosios organizacijos poreikiu atlikti pakartotinai šią viešojo pirkimo procedūrą bei laikytinas viešųjų pirkimų principų pažeidimu.

 

Dėl ginčo ikiteisminės pretenzinės tvarkos ir VPĮ nustatyto ieškinio padavimo termino

 

Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka reglamentuota CPK 4232 straipsnio 1 dalyje, VPĮ 93 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją (faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį) perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka, o jos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka. VPĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Taigi VPĮ nustatytas sutrumpintas ieškinio padavimo terminas (CK 1.125 str. 2 d.). Trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo ir įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimų procedūrų metu elgtis apdairiai bei laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai ir teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Kartu tai yra tam tikra civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo priemonė, kuri reiškia, kad ginčai dėl viešojo pirkimo procedūrų ir atitinkamai pačios procedūros nesitęs neapibrėžtą laikotarpį.

Apelianto nuomone, ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų dienų terminą, per kurį turėjo perkančiajai organizacijai įteikti ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais, taip pat ieškovas praleido penkiolikos dienų terminą ieškiniui pateikti. Pirmosios instancijos teismas dėl VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų nepasisakė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „CIVITTA“ su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 27 d. Teismui pateiktas ieškinys buvo su trūkumais bei neatitiko CPK 56 ir 423 -3 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas septynių dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu laiku ieškovui pašalinus procesinio dokumento trūkumus, teismas 2013 m. birželio 4 d. UAB „CIVITTA“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo priėmė, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas apie ieškinio pateikimą teismui buvo informuotas elektroniniu paštu 2013 m. birželio 4 d. 17:04:37, pateikiant jam patikslintą ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas UAB „CIVITTA“ pareiškęs teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tinkamai ir laiku informavo perkančiąją organizaciją apie teisme iškeltą bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai perkančiajai organizacijai įteikė patikslinto, teismo priimto ieškinio, o ne pirminio ieškinio su trūkumais, kopiją, kadangi tokio pobūdžio dokumento įteikimas patvirtina civilinės bylos iškėlimo teisme faktą. Tuo tarpu teismo dar nepriimto ieškinio su trūkumais įteikimas nei patvirtintų, nei paneigtų civilinės bylos teisme iškėlimo fakto.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytą 15 dienų terminą ieškiniui pateikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo 2013 m. balandžio 30 d. pretenziją buvo priimtas 2013 m. gegužės 8 d. Apie šio sprendimo priėmimą perkančioji organizacija informavo ieškovą 2013 m. gegužės 9 d. raštu, todėl būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytas 15 dienų terminas ieškiniui pateikti. Kaip matyti iš bylos duomenų UAB „CIVITTA“ ieškinys Kauno apygardos teismui buvo išsiųstas paštu 2013 m. gegužės 24 d., t. y. paskutinę ieškinio pateikimo termino dieną, todėl laikyti, kad pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas UAB „CIVITTA“ praleido įstatymo nustatytą ieškinio pateikimo teismui terminą nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreipdamasis su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ieškovas UAB „CIVITTA“ tinkamai ir laiku ginė savo pažeistas teises, nepažeidė VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad skundžiamame teismo sprendime teismas nepasisakė dėl tinkamo perkančiosios organizacijos informavimo ir ieškinio pateikimo termino senaties, nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą.

 

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

 

Pripažinus, kad viešojo pirkimo procedūrų vykdymo nesilaikymas pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principus, dėl to kylantys neigiami padariniai turi tekti perkančiajai organizacijai.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo nustatyti ir paskelbti pasiūlymų pateikimo terminą ir atnaujinti viešąjį pirkimą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad įpareigoti perkančiąją organizaciją atlikti pasiūlymų vertinimą pagal ekspertų atliktus vertinimus su klaidomis yra neteisinga ir nepagrįsta. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai yra neįvykdomi, nes prieštarauja vienas kitam.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ 7 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 39 straipsnio ir kitų straipsnių nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Tokia kasacinio teismo plėtojama praktika siekiama dviejų pagrindinių tikslų: realiai apginti besiskundžiančiojo tiekėjo pažeistas teises bei neapriboti perkančiosios organizacijos veiksmų laisvės daugiau nei nustato VPĮ.

Konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais pripažino tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavęs, kad pasiūlymų techninių duomenų vertinimo procedūra buvo netinkama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą ir atsakovą grąžino į pirminę - prieš pažeidimo padarymą buvusią – padėtį. Negrąžinti šalių į pirminę padėtį, bet pripažinti visą konkursą negaliojančiu galima tik tada, kai perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai atlikti nustatant pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Kadangi perkančiosios organizacijos pažeidimas buvo padarytas pradinėje viešojo pirkimo stadijoje, padaryto pažeidimo tikslus laikas nežinomas, grąžinti perkančiąją organizaciją į tiekėjų pasiūlymų techninių duomenų vertinimo stadiją nėra jokio pagrindo ir yra netikslinga. Atsižvelgdama į tai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo ne tik tinkamai – užtikrinant VPĮ įtvirtintų principų laikymąsi – atlikti pasiūlymų techninių duomenų vertinimo procedūrą, bet ir iš naujo nustatyti pasiūlymų pateikimo terminą, nes tų pačių pasiūlymų techninių duomenų įvertinimas esant nustatytiems perkančiosios organizacijos pažeidimams būtų beprasmis ir netikslingas, neužtikrintų VPĮ tikslų.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

 

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

 

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad visų bylos faktinių aplinkybių visetas, priešingai nei teigia apeliantas, yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimtas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų imperatyviąsias nuostatas, viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos bei racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principus.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                                 Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                                              Audronė Jarackaitė

 

                                                                                                                              Kazys Kailiūnas

 


Paminėta tekste:
  • 2-1964-343/2013
  • 3K-3-295/2007
  • 3K-3-407/2011
  • 3K-3-359/2012
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • 3K-3-416/2005
  • 3K-3-583/2008
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-170/2012
  • 3K-3-216/2010
  • 3K-3-126/2010
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011