Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-05][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-476-219-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-476-219/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Emilė“ 302629571 Ieškovas
Nekilnojamo turto valdymas 300145575 suinteresuotas asmuo
UAB „Minera“ 121736330 suinteresuotas asmuo
Antstolis Arminas Naujokaitis 1 suinteresuotas asmuo
UAB „ŠIAULIŲ BANKO TURTO FONDAS“ 145855439 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
12.9. Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. 3K-3-476-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44311-2016-1                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.5; 

3.2.4.8.2.

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, uždaroji akcinė bendrovė „Minera“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko turto fondas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus bei turto vertės vykdymo procese nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja UAB „Emilė“ kreipėsi į teismą prašydama sustabdyti 2016 m. lapkričio 7 d. pasibaigusių varžytynių akto pasirašymą ir turto perleidimą trečiajam asmeniui vykdomojoje byloje, pripažinti, kad vykdomojoje byloje antstolio veiksmai nustatant turto vertę atlikti netinkamai, bei pripažinti, kad vykdomojoje byloje antstolis pažeidė pareigą supažindinti skolininką su Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 704 straipsnyje nustatyta skolininko teise siūlyti pirkėją areštuotam turtui pirkti.

3.       Pareiškėja         nurodė, kad, antstoliui A. Naujokaičiui vykdant Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius raštus dėl 894 632,46 Eur skolos bei 921 567,64 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Emilė“ išieškotojų UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai, buvo areštuotas skolininkei UAB „Emilė“ priklausantis turtas. 2016 m. spalio 11 d. pareiškėja gavo antstolio 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. B-91725, kuriuo buvo nuspręsta paskelbti pastato ir žemės sklypo, esančių duomenys neskelbtini (taip pat ir patalpų, esančių duomenys neskelbtini), varžytynes. Pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte ir pasirinktais turto pardavimo iš varžytynių objektais, pateikė skundą dėl patvarkymo ir paprašė 45 dienų termino turto vertinimui skolininkės lėšomis atlikti, tačiau antstolis šio skundo netenkino. Pareiškėjos teigimu, reali turto kaina yra gerokai didesnė, nei nurodyta turto ekspertizės akte, kuriame nebuvo įvertinta, kad dalis turto yra nuomojama, antstolis į tai neatsižvelgė, be to, antstolis nė viename iš siųstų dokumentų neišaiškino skolininkei teisės surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio A. Naujokaičio veiksmų atmetė. 

5.       Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-43886-863/2016 buvo nagrinėjamas pastatų ir žemės sklypų, esančių duomenys neskelbtini, vertės nustatymo klausimas, taip pat vertinti antstolio veiksmai nustatant minėto turto vertę. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl dėl antstolio veiksmų nustatant minėto turto vertę pasisakys Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas pripažinti, jog antstolio veiksmai nustatant pastatų ir žemės sklypų, esančių duomenys neskelbtini, vertę buvo atlikti pažeidžiant įstatymų nuostatas, yra tapatus ir yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017. Kadangi įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis yra konstatuota, kad turto, esančio duomenys neskelbtini, vertė yra nustatyta tinkamai, pareiškėjos argumentai šioje byloje dėl turto, esančio duomenys neskelbtini, vertinimo patikimumo yra nepagrįsti.

6.       Pasisakydamas dėl antstolio pareigos supažindinti skolininkę su jos teise siūlyti pirkėją areštuotam turuti pirkti, teismas nurodė, kad pareiškėja yra verslininkė, juridinis pelno siekiantis asmuo, kuriam keliami didesni reikalavimai nei fiziniam asmeniui, taip pat ir dėl teisės normų išmanymo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad išieškojimai vyksta iš įvairaus pareiškėjos turto, turtas yra pardavinėjamas iš varžytynių, todėl darytina išvada, jog pareiškėjai CPK 704 straipsnio turinys turi būti žinomas ir ji pati galėjo imtis iniciatyvos surasti pirkėją savo turtui.

7.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Emilė“ atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

8.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis nurodant, kad antstolis bei jo veiksmus vertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos teiktų prieštaravimų nemotyvuotumą bei nenustatė pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus nekilnojamojo turto vertintojo atlikta turto duomenys neskelbtini, verte. Atsižvelgdamas į tai, kad šios teismų nutartys yra įsiteisėjusios, teismas sprendė, kad turto, esančio duomenys neskelbtini, vertė yra nustatyta tinkamai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Kasaciniu skundu UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti iš esmės pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai nustatęs įrodinėjimo dalyką, sutapatino skirtingas bylas ir nesilaikė prejudicinių faktų taisyklės, nes nei civilinėje byloje Nr. 2YT-43886-863/2016, nei civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 pastato tikrosios vertės nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas ir antstolio atlikto vertinimo teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Šiose bylose buvo sprendžiama tik dėl procedūrinių reikalavimų ir pareiškėjos galimybės pateikti įrodymus per ilgesnį laiką. Be to, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs trečiojo asmens UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 pastatų tikroji vertė nebuvo įrodinėjimo dalykas, ir panaikino skundžiamus antstolio patvarkymus. Toks prieštaringas to paties teismo nutarčių buvimas gali apsunkinti ir paversti chaotišku visą išieškojimą procesą.

9.2.                      Kadangi antstolis A. Naujokaitis yra pateikęs kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kasaciniam teismui ją panaikinus, bus visiškai suvaržyta skolininkės teisė skųsti antstolio veiksmus, susijusius su pastato įkainojimo teisėtumu, nes tik Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2018 m. kovo 1 d. nutartį, iš esmės sprendė pastato vertės nustatymo klausimą ir vertino visas su tuo susijusias aplinkybes. Be to, šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas paneigė to paties teismo išvadą dėl pastato vertės teisėtumo kitoje civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, o ne jas paneigusią 2018 m. kovo 1 d. nutartį, taip pažeisdamas prejudicinių faktų taisyklę.

9.3.                      Skundžiama nutartimi visiškai nebuvo spręstas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo dėl nustatyto tariamo bylų tapatumo. Tačiau pareiškėja yra nurodžiusi, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė, kad antstolis netinkamai vertino pastato vertę ir neatsižvelgė į daug svarbių aplinkybių.

10.       Antstolis A. Naujokaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Antstolis, areštavęs pareiškėjos turtą, skyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir, vadovaudamasis jos aktu, 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu nustatė pastato vertę. Pareiškėja pateikė prieštaravimus, tačiau antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti jai papildomą 45 dienų terminą kitam turto vertinimui pateikti, nes sprendė, kad skolininkė prieštaravimus pateikė tik vadovaudamasi savo įsitikinimu apie pastato vertę, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų šiems įsitikinimams pagrįsti. Pareiškėjos nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartyje buvo sprendžiamas antstolio veiksmų, nustatant pastato vertę, teisėtumo klausimas, nes tik tokiu būdu teismas galėjo įvertinti, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą skirti papildomą terminą prieštaravimams dėl turto vertės nustatymo pagrįsti.

10.2.                      Antstolis yra pateikęs kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo panaikinti antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo, todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama kartu su civiline byla Nr. 3K-3-344-421/2018.

11.       Išieškotojos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiai argumentais:

11.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės bylos Nr. 2YT-43886-863/2016 ir Nr. 2S-219-803/2017 yra tapačios, nes teismai neturėjo galimybės išspręsti klausimo, ar antstolis nepažeidė pareiškėjos teisių, neskirdamas 45 dienų termino turto įvertinimui pateikti, neišsiaiškinęs klausimo esmės – ar antstolis tinkamai organizavo visas procedūras turto vertei nustatyti. Teismas, vykdydamas antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę, turi būti aktyvus ir kiekvieną situaciją nagrinėti ne tik formos (procedūrų), kaip šiuo atveju nurodo pareiškėja, kad pirmiau nurodytose bylose buvo sprendžiamas tik procedūrinis papildomo termino suteikimo klausimas, bet ir turinio požiūriu.

11.2.                      Pareiškėjos nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis buvo reikšminga apeliacinės instancijos teismui, 2018 m. balandžio 25 d. priėmusiam skundžiamą nutartį, nes abiejose bylose buvo nagrinėjamos panašios aplinkybės, tačiau pareiškėjos turto vertės nustatymo klausimas skolininkės iniciatyva buvo sprendžiamas net vienuolikoje teismo nutarčių ir, jose teismas pasisakė, kad turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis ir šiomis nutartimis, o ne tik pareiškėjos nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, dėl kurios antstolis jau buvo pateikęs kasacinį skundą. 

         

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl prejudicinių faktų ir įrodinėjimo dalyko

 

12.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų nustatant areštuoto turto vertę teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra ne pirmas teismo procesas tuo pačiu klausimu. Šioje byloje teismai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. priimtu procesiniu sprendimu, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės UAB „Emilė“ prašymą bei nustatyti 45 dienų terminą vertinimui pateikti. Nurodytoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys buvo tie patys – skolininkė, antstolis ir išieškotojos. Pareiškėjos teigimu, šios ir minėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas nebuvo tapatus, todėl teismai nepagrįstai rėmėsi minėtoje byloje priimtais procesiniais sprendimais. Teisėjų kolegija su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 patikrino antstolio atliktus procesinius veiksmus ir patvirtino, jog turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tokio pobūdžio bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo įrodinėjimo dalykas yra suinteresuoto asmens prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo motyvų pagrįstumas. Tai ir sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Nors šioje byloje pareiškėja ginčija ir kitus nei pirmiau minėtoje civilinėje byloje antstolio veiksmus, tačiau tuo pačiu pagrindu, iš esmės vėl keldama klausimą dėl turto vertės nustatymo. Dėl to konstatuotina, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2S-219-803/2017 įrodinėjimo dalykas yra tapatus.

13.       Pareiškėja šioje byloje nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi būtent civilinėje byloje Nr. 2S-219-803/2017 priimtu procesiniu sprendimu 2017 m. kovo 21 d., o ne vėlesniu to paties teismo priimtu sprendimu iš esmės tuo pačiu klausimu civilinėje byloje Nr. 2S-304-345/2018, kurioje 2018 m. kovo 1 d. buvo panaikinti antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo.

14.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).         

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, pasisakant dėl civilinės bylos Nr. 2S-219-803/2017 ir civilinės bylos Nr. 2S-304-345/2018 prejudicinio ryšio, ir buvo konstatuota, kad šių dviejų bylų įrodinėjimo dalykas buvo tapatus, tačiau nurodyta, kad vėlesnėje civilinėje byloje skundą dėl antstolio veiksmų teikė trečiasis asmuo, taigi bylose buvo skirtingi dalyvaujantys asmenys, ir skundžiami buvo ne tie patys antstolio patvarkymai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis Vilniaus apygardos teismui priimant 2018 m. kovo 1 d. nutartį turėjo būti vertinama kartu su kitais įrodymais.

16.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis to paties teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi kaip prejudiciniu faktu, nes, nepaisant tapataus įrodinėjimo dalyko, civilinėse bylose dalyvavo skirtingi asmenys ir buvo skundžiami ne tie patys antstolio veiksmai.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi kaip prejudiciniu faktu, tačiau pagrįstai nurodoma, kad turto vertės nustatymo teisėtumas jau buvo konstatuotas ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir pareiškėja neįrodė aplinkybių, leidžiančių abejoti antstolio nustatyta areštuoto turto verte.

18.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo padaryta išvada. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, kurioje taip pat buvo sprendžiamas to paties turto vertės nustatymo klausimas, antstolis tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nepaisant ginčijamų skirtingų antstolio veiksmų, įrodinėjimo dalykas bylose yra tapatus, vertindamas pirmesnėje byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, turi teisę dėl jų nepasisakyti iš esmės, jei sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl tų pačių aplinkybių vertinimo.

19.       Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nustatyti skolininkės veiksmai leidžia abejoti jos suinteresuotumu kiek įmanoma operatyviau pasiekti proceso dalyviams reikalingą rezultatą, nevilkinti teismo sprendimų vykdymo, išieškojimo proceso ir palankiausiomis tiek sau, tiek kreditoriams sąlygomis su jais atsiskaityti. Toks pareiškėjos elgesys neturėtų būti toleruojamas.

20.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

21.       Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Išieškotojos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant vieną bendrą atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo po 847 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašoma priteisti suma viršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį gali būti reikalaujamas ne didesnis nei 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. ne daugiau kaip 1521,84 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, ir yra mažinama kiekvienos išieškotojos naudai priteisiant po 760,92 Eur.

23.       Kasacinis teismas patyrė 10,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Emilė“ (j. a. k. 302629571) po 760,92 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt Eur 92 ct) suinteresuotų asmenų UAB „Šiaulių banko turto fondas“ (j. a. k. 145855439) bei UAB „Minera“ (j. a. k. 121736330) naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Emilė“ (j. a. k. 302629571) valstybės naudai 10,10 Eur (dešimt  Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė

 

        Virgilijus Grabinskas

 

        Vincas Verseckas

        


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2YT-43886-863/2016
  • 2S-219-803/2017
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-499-403/2017
  • 3K-3-344-421/2018
  • 2S-304-345/2018
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos