Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-12][nuasmenintas sprendimas byloje][e2A-832-302-2018].docx
Bylos nr.: e2A-832-302/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ 190755747 atsakovas
"LitCon" 123228761 Ieškovas
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-832-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00107-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“, kuriuo prašė tarptautinio viešojo pirkimo „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“, pirkimo Nr. 351697 (toliau - Pirkimas) Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti Pirkimą.
  2. Ieškovė tvirtino, kad Pirkimo objektas turėjo būti suskaidytas bent į tris atskiras dalis, dėl kurių kiekvienos tiekėjai galėtų teikti atskirus pasiūlymus: 1) projektavimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai; 2) Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos darbai; 3) projektavimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos Vilniaus kongresų rūmų pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui. Ieškovės teigimu, atsakovė nesuskaidžiusi Pirkimo objekto į atskirus pirkimus (arba į atskiras savarankiškas dalis šiame pirkime) ir to nepagrindusi Pirkimo sąlygose, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios aiškiai ir imperatyviai nurodo, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad 2017 m. rudenį analogiškas atsakovės Pirkimas jau buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu dėl su Pirkimo objektu susijusių pažeidimų.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu bylą dalyje, kurioje Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai ginčijami tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas – projektavimo darbai nėra išskaidyti į koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus, nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 3 726,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Kadangi pretenzijoje ieškovė nereiškė reikalavimo dėl perkamų projektavimo darbų išskaidymo, neprašė atskirti koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus nuo pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbų, teismas sprendė, kad ieškovė šiuo pagrindu neturi teisės reikšti ieškinio, todėl bylą toje dalyje nutraukė.
  3. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tarptautinio pirkimo atveju perkančioji organizacija turi teisę neskaidyti pirkimo objekto į dalis, tačiau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti įstatyme numatytas arba kitas pirkimo objekto neskaidymo pagrįstas priežastis (aplinkybes).
  4. Teismas nesutiko su ieškove, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo dokumentuose nepagrindė Pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 2.1 punkte yra nurodyta, jog Pirkimo objektą sudaro Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbai, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, tačiau Pirkimo sąlygų 2.1 punkte yra įvardinta ne tik pati sąlyga dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, bet ir nurodyta tokio neskaidymo priežastis: „Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, nes Perkančioji organizacija kartu perka projektavimo paslaugas bei darbus, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir juose siūlomus salės akustinius sprendinius bei akustinių rodiklių pasiekiamumus. Projektavimo paslaugos ir rangos darbai, kuriuos turi atlikti laimėjęs tiekėjas, turi pasiekti ne mažesnius nei pasiūlyme teiktus rodiklius ir taip užtikrinti geriausią galimą akustiką Vilniaus kongresų rūmuose“. Šios nuostatos, teismo nuomone, patvirtina, kad, pirkdama rūmų rekonstrukcijos darbus, atsakovė siekia svarbiausio šių darbų rezultato, t. y. geriausios galimos akustikos rūmų salėje, o tai ir pateisina atsakovės sprendimą neskaidyti Pirkimo objekto.
  5. Teismas taip pat nurodė, kad perkančiosios organizacijos siekį pagerinti rūmų salės akustiką detalizuoja bei jos pagrįstumą patvirtina Pirkimo sąlygų 2.1.1. 2.1.2 bei 2.3 punktai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 1.1 bei 2.1. punktai. Pirkimo sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodytos Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų apimtys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju koncertų salės rekonstrukcijos akustiniai sprendiniai yra siejami iš esmės su visos salės pertvarkymu, nes bus didinamas koncertų salės tūris, aukštinamos lubos, keičiamas sienų, scenos ir sėdimų vietų išdėstymas, pertvarkomos šalia salės esančios konstrukcijos ir patalpos, atnaujinamos vėdinimo ir kitos inžinierinės sistemos. Taigi būsima salės akustika priklausys nuo komplekso sudėtingų sprendinių, kuriuos įgyvendinus turi būti pasiektas įmanomai geriausios akustikos rezultatas.
  6. Teismo vertinimu, Vilniaus kongresų rūmai yra išskirtinis objektas. Kongresų rūmų, kaip kultūrinės paskirties objekto išskirtinumą patvirtina tai, kad čia rengiami ne tik Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertai, bet ir statomos operos, taip pat dažnai koncertuoja visame pasaulyje žinomi klasikinės muzikos atlikėjai. Klasikinei muzikai skambėti ir jai klausyti yra būtina pati geriausia akustika, todėl ši aplinkybė Pirkimo sąlygų 2.1 punkte pagrįstai nurodoma, kaip svarbiausias rekonstrukcijos tikslas.
  7. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad, projektą rengiant ir įgyvendinant skirtingiems tiekėjams, didėtų projekto keitimo, ekspertizių, papildomų darbų bei išlaidų, ilgesnių terminų ir kitos rizikos. Priešingai, projektavimo ir rangos darbus patikėjus vienam tiekėjui, būtų galima geriau užtikrinti sklandų darbą, visų rekonstrukcijos darbų vientisumą ir bendrą galutinį jų rezultatą.
  8. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 28 straipsnio reikalavimų, nes Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodė pagrįstą Pirkimo objekto neskaidymo priežastį ir tinkamai ją pagrindė Pirkimo dokumentuose.
  9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčijami Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai mažina tiekėjų konkurenciją. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju perkami išskirtinio pastato - Kongresų rūmų rekonstrukcijos darbai, todėl pastato rekonstrukcija, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą perkamų darbų specifiką, negali būti prieinama ir patikėta visiems tiekėjams, nekeliant reikalavimų jų kvalifikacijai. Kadangi ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų 2 lentelėje nurodytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai, teismas darė išvadą, kad Pirkimo sąlygose nėra keliami pernelyg aukšti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai.
  10. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad 2017 m. rudenį analogiškas pirkimas dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu. Teismo nuomone, Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštas patvirtina, kad ankstesnį pirkimą buvo nurodyta nutraukti dėl kitos priežasties – pirkimo dokumentų esminių sąlygų pakeitimo.
  11. Teismas nevertino ieškovės pateikto eksperto D. K. surašyto Vertinimo akto ir atsakovės pateikto eksperto L. U. surašyto ekspertizės akto, nes aktuose nėra nurodyta šios bylos nagrinėjimui aktualių duomenų, kuriais galima būtų patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl projektavimo ir rangos darbų išskaidymo.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Ieškovė UAB „LitCon“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę į bylą pateikti duomenis apie Pirkimui pateiktų pasiūlymų skaičių. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Atsakovė, pažeisdama VPĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jokių pagrįstų motyvų dėl Pirkimo neskaidymo būtinybės Pirkimo sąlygose nenurodė, o teiginys, kad projektavimą ir rangos darbų atlikimą perdavus skirtingiems subjektams bus neužtikrinta koncertų salės akustika, yra deklaratyvus. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyto teiginio: „Perkančioji organizacija kartu perka projektavimo paslaugas bei darbus, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir juose siūlomus salės akustinius sprendinius bei akustinių rodiklių pasiekiamumus“, negalima vertinti kaip Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo. Šiuo teiginiu iš esmės yra paaiškinama, kaip bus vertinami tiekėjų pasiūlymai, o ne tai, kodėl Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės projektavimo ir rangos darbų pirkimas yra neskaidomas į atskiras dalis. Net jeigu akustikos rodiklių pasiekiamumą galima būtų laikyti Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimu, Pirkimo sąlygų 2.1 punkte visiškai nepagrindžiama, kodėl atsakovė mano, jog tik bendras projektavimo ir rangos darbų pirkimas padės užtikrinti akustikos rodiklių pasiekiamumą. Teismo nurodytuose Pirkimo sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose bei Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Užsakovo reikalavimai“ visiškai nekalbama apie tai, kodėl Pirkimo objektas nėra skaidomas į dalis. Šiuose Pirkimo sąlygų punktuose bei nurodytame priede kalbama tik apie tiekėjams formuluojamą užduotį ir jiems keliamus reikalavimus. Tinkamą Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimą atsakovė turėjo pateikti būtent Pirkimo sąlygose, o ne atsakyme į pretenziją ar šios bylos nagrinėjimo metu.
    2. Kadangi Vilniaus kongresų rūmai patenka tarp Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų, atsakovė, kartu pirkdama Vilniaus kongresų rūmų projektavimo ir rangos darbus, pažeidė imperatyvią Architektūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatą, dėl ko Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai taip pat turėjo būti pripažįstami neteisėtais, o Pirkimas nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu visiškai nepasisakė.
    3. Projektavimo ir statybos rangos darbų sutelkimas vieno rangovo rankose niekaip neužtikrina, kad bus geriausiai išpildyti Vilniaus kongresų rūmų koncertų salei keliami aukšti akustikos reikalavimai. Projektavimo ir statybos rangos darbus įsigyjant kartu, dažniausiai praktiškai susiklosto tokia situacija, kad projektuotojai tampa priklausomi nuo rangovo, kuris atliks pačius statybos darbus. Rangovas yra suinteresuotas daryti įtaką projektuotojui, kad projektuojant būtų parinkti tokie sprendiniai, jog rangos darbus būtų galima atlikti kuo mažesniais kaštais.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Pirkimo objekto neskaidymas nemažina konkurencijos ginčo Pirkime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją, o atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) riboja tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Būtent todėl, siekiant sudaryti galimybę pirkimuose dalyvauti mažesniems ir vidutiniams tiekėjams, VPĮ 28 straipsnyje ir buvo nurodyta pareiga skaidyti ypač didelės vertės pirkimus. Perkant projektavimo ir statybos rangos darbus kartu, sumenkinamos tiekėjų, kurie yra tik geri ir patyrę projektuotojai, arba tik geri ir patyrę statybos rangovai, galimybės dalyvauti Pirkime, nes tiekėjas privalo atitikti aukštus reikalavimus tiek dėl projektavimo, tiek dėl statybos rangos darbų atlikimo. Ieškovė nekvestionavo Pirkimo sąlygose tiekėjų kvalifikacijai reikalavimų, nes tokie reikalavimai yra susiję su Pirkimo objektu bei jo apimtimi. Nustačius Pirkimo objekto neteisėtumą, šiuo atveju neteisėtą jo sustambinimą, ir nurodžius jį išskaidyti, perkančioji organizacija automatiškai turėtų keisti ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai.
    5. Praktikoje yra buvę daugybė pavyzdžių, kai panašiais atvejais perkančiosios organizacijos sugebėjo pasiekti savo tikslus projektavimo ir statybos rangos darbus tokios pačios paskirties objektų rekonstrukcijai įsigydamos atskirai. Ieškinyje buvo pateikti konkretūs objektai, kada panašiais atvejais projektavimo ir statybos rangos darbai buvo įsigyti atskirai, pavyzdžiui, Klaipėdos muzikinis teatras, Palangos koncertų salė, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė.
    6. Pretenzijoje ir ieškinyje nurodytas faktinis (netgi teisinis) reikalavimo pagrindas bei dalykas sutapo, todėl CPK 4233 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimai buvo visiškai išpildyti. Tai, kad ieškinyje nurodyti detalesni argumentai, patvirtinantys, jog Pirkimo objektas nepagrįstai nesuskaidytas, kartu pateikiant ir nuomonę, į kokias dalis Pirkimo objektas mažų mažiausiai galėjo būti suskaidytas, negali reikšti, jog ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, lyginant su pretenzijos dalyku ir pagrindu. Pirkimo sąlygose visiškai nepaaiškinant, kodėl Pirkimo objektas neskaidomas atskiriant techninio projekto rengimo dalis Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai bei pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui, ieškovė bet kokiu atveju negalėjo būti laikoma pažeidusia CPK 4233 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
    7. Neteisėtai nutraukęs nagrinėjamą bylą dalyje dėl Pirkimo objekto neskaidymo į Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo bei Vilniaus kongresų rūmų pastato rekonstrukcijos projektavimo darbus energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių ieškovės argumentų turinio. Perkant projektavimo darbus tiek Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai, tiek pastato rekonstrukcijai bei kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui, tiekėjas turi atitikti aukštus kvalifikacinius reikalavimus bei sugebėti išpildyti aukštus Pirkimo objektui keliamus reikalavimus dėl akustikos, kai šis rodiklis jokios reikšmės pastato rekonstrukcijai ir likusių patalpų atnaujinimui neturi ir negali turėti. Toks Pirkimo objekto sustambinimas pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus
  2. Atsakovė BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė prašo netenkinti ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę į bylą pateikti duomenis apie Pirkimui pateiktų pasiūlymų skaičių. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, jog atsakovė jau Pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 2.1, 2.1.1, 2.1.2 p., Pirkimo sąlygų priedas Nr. 2 „Užsakovo reikalavimai“) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė objektyvias ir realias aplinkybes, kodėl Pirkimo objektas šiuo konkrečiu atveju negali būti skaidomas į dalis. Pirkimu siekiama svarbiausio šių darbų rezultato – geriausios akustikos Vilniaus kongresų koncertų salėje. Priešingai nei teigia ieškovė, realių ir objektyvių aplinkybių buvimas, kuomet Pirkimo objektas negali būti skaidomas į dalis, nepriklausomai nuo pagrindimo apimties, nėra ir negali būti vertinamas kaip formalus ir/ar deklaratyvus. Atsakovė sutinka, kad akustiniai sprendiniai yra reikšmingi tik Vilniaus kongresų rūmų koncertų salei, tačiau logiška, kad tam, jog būtų pasiekti akustiniai reikalavimai koncertų salei, turi būti įgyvendinti sprendiniai, susiję su viso Vilniaus kongresų rūmų pastato rekonstrukcija, t. y. šie sprendiniai yra ne tik tarpusavyje susiję, bet ir priklauso vienas nuo kito. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto neskaidymo būtinybę įrodo objektyvios techninės bei ekonominės priežastys.
    2. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo konkrečiu atveju vykdant Pirkimą, atsakovei nėra taikytini nurodomi Architektūros įstatymo reikalavimai. Remiantis Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, projektinių pasiūlymų konkursai turi būti rengiami viso statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Šiuo atveju pažymėtina, kad Vilniaus kongresų rūmų pastatas jau yra pastatytas, o Pirkimu siekiama tik modernizuoti Vilniaus kongresų rūmus, o ne suprojektuoti naują statinį, kuris turėtų įtakos krašto savitumui. Be to, Vilniaus kongresų rūmai nepatenka į Architektūros įstatymo 13 straipsnyje nurodytą objektų sąrašą, kadangi nėra jokio savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo Vilniaus kongresų rūmai būtų pripažinti objektu, kuriam pagal Architektūros įstatymo 13 straipsnį yra keliami reikalavimai atskirai rengti projektinių pasiūlymų konkursus.
    3. Ieškovės samprotavimai, kad, neskaidant Pirkimo į atskiras dalis, dažniausiai susiklosto tokia situacija, kai projektuotojai tampa priklausomi nuo rangovo ir pildo ne užsakovo, o būtent rangovo pageidavimus, neturi jokio pagrindo.
    4. Ieškovės nurodyti analogiški pirkimai, kuriuose pirkimo objektas buvo skaidomas į dalis, negali būti laikomi pagrindžiančiais, kodėl šiuo konkrečiu ir tik Vilniaus kongresų rūmams būdingu atveju Pirkimo objektas negali būti skaidomas į dalis, kadangi tai priklauso nuo techninių aplinkybių, būdingų ne kitiems panašiems objektams, bet konkrečiai Vilniaus kongresų rūmams.
    5. Teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl Pirkimo objekto neskaidymo į Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės projektavimo bei Vilniaus kongresų rūmų pastato rekonstrukcijos projektavimo darbus energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui nutraukė dėl nesilaikytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, kadangi ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus, kurių nebuvo pareiškusi 2018 m. sausio 8 d. pateiktoje pretenzijoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

 


              Dėl naujų rašytinių įrodymų ir prašymo išreikalauti naujus rašytinius įrodymus

 

  1. Ieškovė UAB „LitCon“ su apeliaciniu skundu pateikė straipsnį „Projektuotojai po rangovų sparneliu: greičiau, bet specialistai nerekomenduoja“ ir BNS pranešimą dėl Pirkimo laimėtojo. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę į bylą pateikti duomenis apie ginčo Pirkimui pateiktų pasiūlymų skaičių.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
  3. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai ir prašomi išreikalauti iš atsakovės įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, be to, teikiamų įrodymų prijungimas prie bylos ir naujų įrodymų išreikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi būtina suteikti galimybę kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims su jais susipažinti, todėl naujus teikiamus rašytinius atsisakytina prijungti prie bylos, o prašymas išreikalauti duomenis apie ginčo Pirkimui pateiktų pasiūlymų skaičių atmestinas.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

  1. Atsakovė Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras 2017 m. gruodžio 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atvirojo konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“, pirkimo Nr. 351697 (e. bylos t. 1, b. l. 32–34). Kadangi Pirkimas tarptautinis, apie buvo paskelbta ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pirkimo objektas – Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbai, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą (Pirkimo sąlygų 2.1 p.). Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo siūlyti visą darbų apimtį (Pirkimo sąlygų 2.5 p.). Pagal 2.1.1 punktą perkamus projektavimo darbus sudaro techninio projekto parengimas, kuriame turi būti suprojektuota: 1) Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcija ir 2) Pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir patalpų atnaujinimas. Pagal Pirkimo sąlygų 2.1.2 punktą rangos darbus sudaro Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 2.2 punktas numato, kad Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos darbai, įskaitant techninio projekto parengimą bei projekto vykdymo priežiūrą, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-008 „Vilniaus kongresų rūmų (Vilniaus g. 6-1) modernizavimas”.
  2. 2018 m. sausio 8 d. ieškovė UAB „LitCon“ pateikė pretenziją, kurioje, be kitų reikalavimų, prašė nutraukti Pirkimą dėl to, kad perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nepagrindė, kodėl Pirkimo objektas neskaidomas į rangos darbus ir projektavimo paslaugas (e. bylos t. 1, b. l. 17–21). Perkančioji organizacija 2018 m. sausio 12 d. ieškovės pretenziją atmetė (e. bylos t. 1, b. l. 25–31).
  3. Ieškovės UAB „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“, kuriuo prašė Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti Pirkimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu bylą dalyje, kurioje Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai ginčijami tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas – projektavimo darbai nėra išskaidyti į: 1) koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir 2) pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus, nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 28 straipsnio reikalavimų, nes Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodė pagrįstą Pirkimo objekto neskaidymo priežastį ir tinkamai ją pagrindė Pirkimo dokumentuose.
  4. Ieškovė UAB „LitCon“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, atsakovė, pažeisdama VPĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jokių pagrįstų motyvų dėl Pirkimo neskaidymo būtinybės Pirkimo sąlygose nenurodė; antra, pirkdama Vilniaus kongresų rūmų projektavimo ir rangos darbus, pažeidė imperatyvią Architektūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatą; trečia, Pirkimo objekto neskaidymas mažina konkurenciją ginčo Pirkime ir neužtikrina, kad bus geriausiai išpildyti Vilniaus kongresų rūmų koncertų salei keliami aukšti akustikos reikalavimai; ketvirta, praktikoje projektavimo ir statybos rangos darbai tokios pačios paskirties objektų rekonstrukcijai įsigyjami atskirai; penkta, pretenzijoje ir ieškinyje nurodytas faktinis (netgi teisinis) reikalavimo pagrindas bei dalykas sutapo, todėl pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl Pirkimo objekto neskaidymo į Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo bei Vilniaus kongresų rūmų pastato rekonstrukcijos projektavimo darbus energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir kitų patalpų (išskyrus koncertų salę) atnaujinimui, nepagrįstai nutraukė ir visiškai neanalizavo šių ieškovės argumentų turinio.

 

Dėl dalies bylos nutraukimo

 

  1. Ieškovė nereiškė pretenzijos dėl projektavimo darbų išskaidymo, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, civilinę bylą dalyje, kurioje Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai yra ginčijami tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas – projektavimo darbai nėra išskaidyti į: 1) koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir 2) pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus, nutraukė.
  2. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba ir dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Taigi tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  3. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji, be kita ko, įtvirtinta ir CPK 4233 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. sausio 8 d. pretenzijoje ieškovė UAB „LitCon“ kėlė klausimą tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepagrįstai Pirkimo objekto neišskaidė į rangos darbus ir į projektavimo darbus. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė laikosi pozicijos, kad Pirkimo objektas skaidytinas į tris dalis: 1) projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai; 2) Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos darbai; 3) projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos Vilniaus kongresų rūmų pastato (išskyrus koncertų salę) rekonstrukcija, ir pateikia šią savo poziciją pagrindžiančius argumentus.
  5. Įvertinus pretenzijoje ir ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą, darytina išvada, kad ieškovės pretenzijos pagrindas neatitinka ieškinyje nurodyto pagrindo. Priešingai nei teigia ieškovė, ieškinyje yra pateikiama ne pretenzijoje nurodytų argumentų detalizacija, bet nurodomas visiškai naujas papildomas pagrindas.
  6. Kaip minėta, konstatavęs ieškinio ir pretenzijos pagrindo nesutapimą, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje, kurioje Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktai yra ginčijami tuo pagrindu, kad Pirkimo objektas – projektavimo darbai nėra išskaidyti į koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir į pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus, nutraukė.
  7. Civilinės bylos (jos dalies) nutraukimas tai bylos (jos dalies) užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo būdas. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo suformuluoti šie reikalavimai: pirma, pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 2.1 punktą ir 2.5 punktą, antra, Pirkimą nutraukti. Tiek dėl Pirkimo sąlygų 2.1 punkto, tiek dėl Pirkimo sąlygų 2.5 punkto teisėtumo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir iš esmės vertino jų teisėtumą, todėl neaišku net kokią bylos dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė.
  8. Kadangi šiuo atveju pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nesutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo, o ne reikalavimų atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria bylos dalis buvo nutraukta. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad skiriasi ieškinio ir pretenzijos pagrindas nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą teismui nevertinti ieškinyje nurodytų naujų aplinkybių, o ne nutraukti bylos dalį dėl nesilaikytos ikiteisminės ginčo tvarkos.
  9. Įvertinus ieškinyje ir pretenzijoje nurodyto pagrindo nesutapimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodomo Pirkimo skaidymo į projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai ir projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugas Vilniaus kongresų rūmų pastato (išskyrus koncertų salę) rekonstrukcija.

 

Dėl Pirkimo objekto (ne) skaidymo į projektavimo ir rangos darbus

 

  1. Pagrindinis byloje sprendžiamas šalių nesutarimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų, kuriose numatyta, kad Pirkimo objektas – Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbai, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, o Pirkimo objektas į dalis neskaidomas.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nurodė pagrįstą Pirkimo objekto neskaidymo į dalis priežastį, tinkamai ją pagrindė Pirkimo dokumentuose, todėl ieškinį atmetė. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad atsakovė, pažeisdama VPĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jokių pagrįstų motyvų dėl Pirkimo neskaidymo būtinybės Pirkimo sąlygose nenurodė, todėl yra pagrindas Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais ir nutraukti Pirkimą.
  3. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje VPĮ redakcijoje prievolė tarptautinės vertės pirkimą skaidyti į dalis buvo numatyta įgyvendinant 2017 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria buvo panaikinta Direktyva 2004/18/EB. Direktyvos preambulės 78 punkte pažymėta, kad šia Direktyva siekiama, kad mažos ir vidutinės įmonės galėtų aktyviau varžytis viešuosiuose pirkimuose.
  4. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įgaliojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis (VPĮ 28 str. 2 d.).
  5. Anksčiau galiojusioje VPĮ redakcijoje nebuvo numatyta perkančiųjų organizacijų pareiga skaidyti pirkimo objektą tarptautiniuose pirkimuose, tačiau netgi tada kasacinis teismas formavo praktiką, kad šios pareigos nebuvimas nereiškia, jog perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir joje nurodyta praktika).
  6. Taigi, įvertinus teisinio reglamentavimo pokyčius ir kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu tendencijas, darytina išvada, kad perkančioji organizacija aiškiai pirkimo dokumentuose privalo pagrįsti, kodėl tarptautinio pirkimo objekto neskaido į dalis. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad tiekėjams jau iš pirkimo dokumentų būtų aiškūs perkančiosios organizacijos tikslai, dėl kurių yra apjungiami pirkimo objektai, kurie gali būti įsigyjami ir atskirai.
  7. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 2.1 punkte nurodyta: „Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, nes perkančioji organizacija kartu perka projektavimo paslaugas bei darbus, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir juose siūlomus salės akustinius sprendinius bei akustinių rodiklių pasiekiamumus“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame punkte nurodyto teiginio negalima vertinti kaip ginčo Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimo, kadangi šiame punkte iš esmės yra paaiškinama, kaip bus vertinami tiekėjų pasiūlymai, t. y. vertinant akustinius sprendinius bei akustinių reikalavimų pasiekiamumus, o ne tai, kodėl Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės projektavimo ir rangos darbų pirkimas yra neskaidomas į atskiras dalis. Net jeigu akustikos rodiklių pasiekiamumą būtų galima laikyti Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimu, tai Pirkimo sąlygų 2.1 punkte visiškai nepagrindžiama, kodėl atsakovė laiko, jog tik bendras projektavimo ir rangos darbų pirkimas padės užtikrinti akustikos rodiklių pasiekiamumą, nors, kaip jau buvo akcentuota, tik svarbių priežasčių nurodymas gali pateisinti tarptautinio pirkimo objekto neskaidymo į dalis.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė atsakovės poziciją, kad Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas papildomai buvo paaiškintas Pirkimo sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose bei Pirkimo sąlygų priede Nr. 2 „Užsakovo reikalavimai“. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtuose punktuose visiškai nekalbama apie tai, kodėl Pirkimo objektas nėra skaidomas. Šiuose Pirkimo sąlygų punktuose bei minėtame priede kalbama tik apie tiekėjams formuluojamą užduotį ir jiems keliamus reikalavimus, todėl šios nuostatos nepagrįstai buvo vertintinos kaip Pirkimo objekto neskaidymo pagrindimas.
  9. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas Pirkimo objekto neskaidymą, sujungiant Vilniaus kongresų rūmų projektavimo ir statybos rangos darbus, pateisino iš esmės vieninteliu argumentu – tuo, kad neskaidydama Pirkimo objekto atsakovė siekia užtikrinti svarbiausią šių darbų rezultatą – geriausią galimą akustiką koncertų salėje. Tačiau sprendime iš esmės nėra pagrindžiama, kodėl laikoma, jog Pirkimo objektą suskaidžius, t. y. įsigyjant Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos rangos darbus atskirai, kiltų grėsmė koncertų salės reikalavimų pasiekiamumui.
  10. Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę spręsti dėl Pirkimo objektui keliamų reikalavimų, įskaitant ir konkrečius reikalavimus koncertų salei, tačiau pažymėtina, kad šis tikslas turi būti siekiamas tinkamomis priemonėmis, kurios nepagrįstai nevaržo konkurencijos. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl pirkimo objektų sujungimo, svarbu ne tik pačios priežastys, dėl kurių pirkimo objektai sujungiami, bet ir tai, ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ir ar jo negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Pirkimo sąlygose atsakovė aiškiai buvo nurodžiusi reikalavimus Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės akustikai, kas ir turėjo užtikrinti, jog Pirkimo nelaimėtų pasiūlymas, kuris negalėtų užtikrinti koncertų salės aukštų akustinių reikalavimų. Tuo tarpu atsakovės sprendimas sujungti Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos rangos darbus nagrinėjamu atveju laikytinas pertekline ir neproporcinga priemone atsakovės nurodomam tikslui - geriausiai akustikai Vilniaus kongresų koncertų salėje, pasiekti.
  11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė eksperto L. U. ekspertizės aktą, kuriuo įrodinėjo ginčo Pirkimo neskaidymo pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiame ekspertizės akte nėra nurodyta šios bylos nagrinėjimui aktualių duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas aplinkybes dėl projektavimo ir rangos darbų išskaidymo būtinybės siekiant kuo geresnės koncertų salės akustikos. Didžiausias dėmesys minėtame ekspertizės akte buvo skiriamas projektavimo darbų skaidymo į koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir į pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus tikslingumui. Dėl to, ar įsigyjant projektavimo, projekto priežiūros darbus ir Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijos darbus atskirai, bus pasiektas Pirkimo tikslas, ekspertas atsakė, kad bus pasiekti ne visi Pirkimų sąlygų 2.1.1., 2.1.2., 3.5.1.1.2 punktų, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 2 „Užsakovo reikalavimai“ numatyti sprendiniai. Šią išvadą pagrindžiantys eksperto nurodyti argumentai, pavyzdžiui, kad, įsigyjant projektavimo bei projekto vykdymo priežiūros darbus ir koncertų salės rekonstrukcijos darbus atskirai, nebus pritaikytas patekimas į rūmų salą žmonėms su judėjimo negalia, nebus užtikrinta reikiama lauko sienų šiluminė varža, pastato išorinė išvaizda ir vidinis išplanavimas praras vientisumą ir t. t., vertintini kaip itin abstraktūs, stokojantys motyvacijos bei pagrįstumo, todėl jais remtis nėra pagrindo. Juo labiau, kad ieškovės pateiktame dr. D. K. vertinamo akte, suformuluotos išvados prieštarauja jau minėtoms eksperto L. U. pateiktoms išvadoms. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats ekspertas L. U., atsakydamas į ketvirtą klausimą, konstatavo faktą, kad projektavimo paslaugų ir koncertų salės rekonstrukcijos darbų įsigijimas atskirai (vykdant atskirus pirkimus ir sudarant pirkimo sutartis su skirtingais rangovais) techniniu požiūriu yra įmanomas.
  12. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto neskaidymas nemažina konkurencijos.
  13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vienas svarbiausių viešųjų pirkimų reglamentavimo siekių užtikrinti konkurenciją, o atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) riboja tiekėjų varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).
  14. Nagrinėjamu atveju siekiant įsigyti projektavimo ir statybos rangos darbus kartu, sumenkinamos tiekėjų, kurie yra tik geri ir patyrę projektuotojai arba tik geri ir patyrę statybos rangovai, galimybės dalyvauti ginčo Pirkime, nes tiekėjai privalo atitikti aukštus reikalavimus tiek dėl projektavimo darbų, tiek dėl statybos darbų atlikimo. Jeigu šių abiejų reikalavimų tiekėjas neatitinka, jis norėdamas dalyvauti ginčo Pirkime neišvengiamai turės pasitelkti partnerius ar subrangovus. Pažymėtina, kad galimybė tiekėjams jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus) įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja, visų pirma, priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis. Priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti.
  15. Pirkimo sąlygų vertinimas pagal įprastinę perkančiųjų organizacijų taikomą reikalavimų praktikos kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą, todėl pirkimo sąlygų teisėtumo testas pagal įprastinės perkančiųjų organizacijų taikomos praktikos kriterijų neturi teisinės reikšmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad dažnai perkančiosios organizacijos sugeba savo tikslus pasiekti projektavimo ir statybos rangos darbus tokios, plačiau nepasisakytina.
  16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad atsakovė, kartu pirkdama Vilniaus kongresų rūmų projektavimo ir rangos darbus, pažeidė imperatyvią Architektūros įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pritarti šiam apeliantės argumentui.
  17. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyti objektai, kurie savivaldybės tarybos sprendimu gali būti pripažinti objektais, kuriems pagal Architektūros įstatymo 13 straipsnį būtų keliami reikalavimai atskirai rengti projektinių pasiūlymų konkursus.
  18. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų, jog Vilniaus kongresų rūmai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu būtų pripažinti objektu, kuriam pagal Architektūros įstatymo 13 straipsnį būtų keliami reikalavimai atskirai rengti projektinių pasiūlymų konkursus, į bylą pateikta nebuvo. Be to, pastebėtina ir tai, kad, remiantis Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, projektinių pasiūlymų konkursai turi būti rengiami viso statinio architektūrinei idėjai, o Vilniaus kongresų rūmų pastatas jau yra pastatytas, ginčo Pirkimu siekiama tik modernizuoti jau esamą statinį, o ne suprojektuoti naują statinį.
  19. Taigi vien tai, kad Vilniaus kongresų rūmų pastatas patenka į Vilniaus senamiesčio teritoriją, negali būti pagrindas reikalauti pagal Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatas tokio objekto projektavimo ir rangos darbus išskirti į atskirus pirkimo objektus.
  20. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisiškai nepagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai pagrindė savo sprendimą sujungti į vieną pirkimo objektą skirtingus projektavimo ir statybos rangos darbus, neatsižvelgė į ankstesnę kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
  21. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesprendžia in concreto (konkrečiai, tiksliai), kaip ginčo Pirkimas turėjo būti išskaidytas į dalis – ar atskiriant projektavimo ir statybos rangos darbus, ar atskiriant projektavimo ir rangos darbus ir papildomai projektavimo darbus išskaidant į: 1) koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbus ir 2) pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitų patalpų atnaujinimo projektavimo darbus, kadangi tai perkančiosios organizacijos kompetencija.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

  1. Pirmos instancijos teismas, žinodamas, jog nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Pirkimo procedūrų stabdymas, viso bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė šalims pateikti duomenis apie tolesnę Pirkimo procedūrų eigą. CVP IS duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. atsakovė BĮ „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ sudarė Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja UAB „Neostata“.
  2. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir kt.).
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į procesą nėra įtrauktas kitas nurodytos viešojo prekių pirkimo sutarties kontrahentas – UAB Neostata“, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti iš esmės dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), pripažindamas šią sutartį negaliojančia ar dėl viešojo intereso palikdamas ją galioti ir perkančiajai organizacijai skirdamas vieną iš alternatyviųjų sankcijų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, bylą dalyje dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių taikymo perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei vienos iš alternatyviųjų sankcijų taikymą. Pažymėtina, kad šis procesinis klausimas gali būti išspręstas tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  4. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla dalyje dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių taikymo perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad atsakovė netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 2 288 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) 2 509 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti; 3) 968 Eur už eksperto D. K. vertinimo aktą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį. Tuo tarpu išlaidos už eksperto D. K. vertinimo aktą, kuris laikytinas viena iš įrodinėjimo priemonių byloje, nevertintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.), kadangi pati šalis pasirenka kokiu būdu ji įrodinėja savo pozicijos pagrįstumą. Ieškovė, nusprendusi pateikti teismui vertinimo aktą, patyrė 968 Eur išlaidų, kurių atlyginimo riziką ji turi ir prisiimti pati, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.
  4. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 2 250 Eur žyminį mokestį, kuris taip pat priteistinas iš atsakovės. Duomenų apie tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, į bylą pateikta nebuvo.
  5. Taigi iš viso ieškovė UAB „LitCon“ patyrė 7 047 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, ir šalys gali dar patirti bylinėjimosi išlaidų, klausimas dėl galutinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str. 5 d.).

 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,


n u s p r e n d ž i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras“ dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis tenkinti.

Tarptautinio viešojo pirkimo „Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų, įskaitant projektavimą ir projekto vykdymo priežiūrą, pirkimas“, pirkimo Nr. 351697, Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktus pripažinti neteisėtais.

Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

 

Teisėjai                                                                                                                                            Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                                            Danguolė Martinavičienė

 


Paminėta tekste:
  • e3K-3-322-916/2017
  • CPK
  • e3K-3-9-684/2017
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-543-415/2015
  • CK
  • 3K-3-505/2009
  • 3K-3-94/2013
  • 3K-3-96-916/2015
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu