Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-77-231-2013].doc
Bylos nr.: 2-77-231/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Trakų rajono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
ŠĖLOS PARKAS 8168867 atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 Ieškovas
Trakų rajono savivaldybės administracija 181626536 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybė trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 191835395 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.2. Nuosavybės teisės įgyvendinimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.2. Procesas pirmosios instancijos teisme
3.2.6. Teismo sprendimas:
3.2.6.1. Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-77-231/2013 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01379-2012-2.

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 116.1.

(S)



 

 

 

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2013 m. lapkričio 13 d.

Trakai

 

              Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. P.,

atsakovui J. I.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės  tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) patikslinęs reikalavimus prašo: 1) įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti Inspekcijai pačiai nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – Žemės sklypas), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovų J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“.

Ieškovas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-283-60/08 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-03-08 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines (7 vnt.), lieptą, apėjimo taką, bei nutraukė 2004-04-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas paaiškino, kad nors minėtais teismų sprendimais, kuriuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.), buvo panaikinti neteisėti Trakų rajono savivaldybės tarybos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos administraciniai aktai, taip pat nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau liko neišspręstas Žemės sklype 2005-03-08 statybos leidimo Nr. AS1-38 pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas.

Ieškovas nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.09.06:2010) 411 punktas numato Inspekcijos veiksmus tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas, išduotas iki 2010 m. spalio 1 d.) teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta ar pabaigta, jei Inspekcija arba prokuratūra buvo pareiškėja byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Vadovaudamasis STR 1.09.06:2010 411 punktu, ieškovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, kuri 2011-11-28 raštu Nr. AP3-4274 informavo, kad J. I. ir/ ar VšĮ „Šėlos parkas“ po 2005-03-08 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-38 nėra išdavusi naujų statybą leidžiančių dokumentų statybai Žemės sklype. Inspekcija, atlikusi statinių, esančių Žemės sklype, patikrinimą, 2011-10-13 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (7.9)-FAK-3676. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2005-03-08 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38 pastatyti šie statiniai: gėlo vandens gręžinys (1 vnt.), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, regykla, ūkinis pastatas (daržinė ir tvartas), lieptas (34,5 m x 2 m) ir laiptai (25 m x 2 m), atraminė sienutė iš akmenų. Nebaigti statyti šie statiniai: veterinarijos punktas su inkubatoriumi, pagalbinis pastatas (klėtis ir malkinė), sanitarijos ir higienos pastatai A ir B. Pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) įrengti tik pamatai, po klėtimi įrengtas rūsys. Sanitarijos ir higienos pastatų A ir B pastatytos sienos, uždengtas stogas, po pastatu B įrengtas rūsys.

Ieškovas paaiškino, kad STR 1.09.06:2010 411.2.1 punktas numato, kad Inspekcija, gavusi informacijos, kad nėra išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 str. 2 d. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad statybos vykdytos TINP teritorijoje, kurią, kaip pažymėjo LAT 2010-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010, Lietuvos valstybė traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, ir tai, kad galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas (TINP planavimo schema) nenumato ginčo statinių statybos ginčo žemės sklype, iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo buvusi padėtis gali būti atkurta tik įpareigojus statytojus nugriauti ginčo sklype esančius statinius. Be to, teismo sprendimu nutraukus 2004-04-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, atsakovas J. I. teisėtais pagrindais nebevaldo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), todėl negali šiame žemės sklype įgyvendinti statytojo teisės (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.) , o statytojas VšĮ „Šėlos parkas“ taip pat neturi valdymo teisės į ginčo žemės sklypą.

Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis nepagrįstas ir prašė jį atmesti, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu - prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti įstatymo nustatyta tvarka. Paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., tačiau savo prašymo turiniu ieškovas visiškai nukrypsta nuo įstatymo turinio, nes Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. nustato kitokią statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką, t.y. statytojas (užsakovas) ar kitas asmuo įpareigotini „per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę“. Inspekcija neskiria dokumentą išdavusios institucijos nuo dokumentą gavusio asmens ir nesupranta, jog įstatymų leidėjas turtinę atsakomybę sieja su dokumentą išdavusio subjekto kalte. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-196/2013, kurioje nurodoma: kad tuo atveju, kai būtina „(...) nedelsiant likviduoti neteisėtus statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises“ galima „(...) vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo Statybos įstatymo 281 str. 6 d. nustatyta tvarka“. Atsakovo teigimu tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlyga reikštų, kad statybos padarinių šalinimo išlaidos būtų kompensuojamos kartu su statytojui atsiradusios žalos, investuojant lėšas į nutrauktą statybą, atlyginimu. Skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytoje išlygoje, šioje Inspekcijos inicijuojamoje byloje, nėra jokio trečiojo asmens, kurio realios teisės statybos padariniais būtų pažeistos. Taip pat nėra jokio režiminio ar ūkinio skubotumo, nes 8 metus stovintys statiniai ir esami įrenginiai niekam realiai netrukdė ir netrukdo. Tai, kad šiuo atveju nėra jokio skubotumo, savo ieškinio reikalavimais prisipažįsta ir Inspekcija, siūlydama statinių nugriovimui nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teimo 2013-04-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-196/2013, skirtingai nei ieškinyje Inspekcija įsakmiai pažymi, pagal Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. teismas „(...) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis“, o Inspekcija prašo statinius griauti žalą patyrusio statytojo lėšomis. Aptardama išimtinį atvejį, kai būtina realiai atkurti trečiųjų asmenų teises, Lietuvos Aukščiausiojo Teimo teisėjų kolegija pažymi: „Užsakovo (statytojo) ar kito Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodyto asmens, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas“. Inspekcija, reikalaudama įpareigoti jį ir VšĮ „Šėlos parkas“ savo lėšomis nugriauti statinius bei įrenginius ir sutvarkyti statybvietę, nenustačius kaltų asmenų, paneigia statytojo teisę ir galimybę kompensuoti griovimo išlaidas, nes, likvidavęs statybos padarinius, statytojas negalės rasti tokios institucijos, kuri, laikydamasi protingumo principo, pripažintų, kad buvo nugriautas į žemę nesiremiantis statinys. Paaiškino, kad statybos leidimas panaikintas darant absurdišką prielaidą, kad regyklos pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys. Nurodė, kad ardyti statinius gali tik statybos darbų patirtį ir teisę turintis ūkio subjektas ir jis darbus vykdys tik esant garantuotam apmokėjimui. Kadangi jis visas savo šeimos santaupas investavo į stovyklavietės kūrimą, todėl savo lėšų neturi, o VšĮ „Šėlos parkas“ buvo įsteigta kuriamo objekto eksplotavimui ir jokios kitos veiklos nevykdė ir nevykdo, dėl to taip pat neturi nei turto, nei lėšų statinių ardymui ir stovyklavietės sutvarkymui. Ardymo ir statybvietės sutvarkymo kaštai siekia 938 259 Lt, o bankas tokioms reikmėms kredito neskiria, todėl iš anksto aišku, jog statytojai, negavę išankstinio finansavimo iš kaltų asmenų, negalės vykdyti ieškovo reikalavimų. Taip pat atsakovas nurodė, kad jo šeima gyvena statybvietėje esančiame gyvenamajame name su administracinėmis patalpomis ir kito gyvenamojo būsto neturi. Griauti vienintelį gyvenamąjį būstą, neįgijus kito, būtų protingumo kriterijų neatitinkantis poelgis. Dėl to tik nustačius kaltus asmenis ir Statybos įstatymo 281 str. 6 dalies normos pagrindu atlyginus žalą statytojui, o iš tų lėšų įgijus kitą gyvenamąjį būstą, galimas esamų statinių ardymas.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės  tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-06 sprendimu panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimą Nr. Sl-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-03-08 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38 bei nutraukė 2004-04-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. I. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nurodyta, kad kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-01-10 išrašą žemės sklypas, kuriame pastatyti ginčo statiniai, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, valdomas valstybinės žemės patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl šiuo atveju atsakovams vykdant statybos darbus buvo būtinas valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kuris pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 d. laikomas vienu iš statybą leidžiančių dokumentų. Pažymėjo, kad sutikimas vykdyti statybos darbus Žemės sklype atsakovams nebuvo išduotas.

Atsakovo VšĮ „Šėlos parkas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta įstatymu nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. I. informavo, kad jis yra šios įstaigos steigėjas, kurios atstovas teismo posėdžiuose nedalyvaus.

Trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta įstatymu nustatyta tvarka. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pagrindas teikti ieškinį yra įsiteisėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimai.

Trakų rajono savivaldybės, Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta įstatymu nustatyta tvarka, atsiliepimų į patikslintus ieškinius nepateikė.

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

 

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-283-560/08 medžiagos, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-283-60/08 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004-12-30 sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225, dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-03-08 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines - 7 vienetus, lieptą, apėjimo taką; nutraukė 2004-04-30 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I. (Civ.byla Nr. 2-283-560/2008).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimą paliko nepakeistą ((Civ.byla Nr. 2-283-560/2008, t. 4. b.l. 188-201).

Įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 nustatyta, kad Žemės sklypas yra TINP zonoje, o TINP tvarkomas pagal TINP planavimo schemą. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad Žemės sklype pastatyti statiniai iš esmės priskirtini pastatų, skirtų ilgalaikiam poilsiui, kategorijai, o pagal TINP planavimo schemą Žemės sklype naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta.

Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), todėl šioje byloje įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 nustatytos aplinkybės yra prejudicinės galios.

Iš byloje esančios 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje Nr. (7.9)-FAK-3676 akto kopijos matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2005-03-08 išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38 pastatyti šie statiniai: gėlo vandens gręžinys (1 vnt.), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, regykla, ūkinis pastatas (daržinė ir tvartas), lieptas (34,5 m x 2 m) ir laiptai (25 m x 2 m), atraminė sienutė iš akmenų. Nebaigti statyti šie statiniai: veterinarijos punktas su inkubatoriumi, pagalbinis pastatas (klėtis ir malkinė), sanitarijos ir higienos pastatai A ir B. Pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) įrengti tik pamatai, po klėtimi įrengtas rūsys. Sanitarijos ir higienos pastatų A ir B pastatytos sienos, uždengtas stogas, po pastatu B įrengtas rūsys (t.1., b.l. 84-91).

Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 patvirtina, kad klausimas dėl statybos padarinių pašalinimo, t.y. statybos padarinių, nustatytų 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje Nr. (7.9)-FAK-3676 akto, Žemės sklype spręstas nebuvo.

STR 1.09.06:2010 411 punktas numato, kad kai statybą leidžiantis dokumentas (statybos leidimas, išduotas iki 2010 m. spalio 1 d.) teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta ar pabaigta, Inspekcija dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 str. 2 d.

Statybos įstatymo 281 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas pripažintas negaliojančiu, teismas gali sprendimu: 1) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoti kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Ieškovas pašalinti savavališkos statybos padarinius, Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 panaikinus Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-03-08 išduotą statybos leidimą, prašo vadovaujantis Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p.

Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 

Atsakovas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grįsdamas Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., neskiria dokumentą išdavusios institucijos nuo dokumentą gavusio asmens ir nesupranta, jog įstatymų leidėjas turtinę atsakomybę sieja su dokumentą išdavusio subjekto kalte.

Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka: kaip jau minėta, Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.  Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodyti subjektai yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas. Vadinasi, teismas sprendimu gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, ne tik užsakovą (statytoją), bet ir statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją.

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-196/2013, kurioje nurodoma: kad tuo atveju, kai būtina „(...) nedelsiant likviduoti neteisėtus statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises“ galima „(...) vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo Statybos įstatymo 281 str. 6 d. nustatyta tvarka“, tačiau šioje Inspekcijos inicijuojamoje byloje, nėra jokio trečiojo asmens, kurio realios teisės statybos padariniais būtų pažeistos, taip pat nėra jokio režiminio ar ūkinio skubotumo, nes 8 metus stovintys statiniai ir esami įrenginiai niekam realiai netrukdė ir netrukdo, tai, kad šiuo atveju nėra jokio skubotumo, savo ieškinio reikalavimais prisipažįsta ir Inspekcija, siūlydama statinių nugriovimui nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka, kadangi savavališka statyba atlikta Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, kurioje kaip nustatyta įsitesėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta. Teismo vertinimu ir kaip paaiškino ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu, vienerių metų terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti sietinas su savavališkos statybos padarinių mastu, o ne su tuo, kad pastatai Žemės sklype niekam netrukdo ir nėra jokio skubotumo juos šalinti. Be to, teismo vertinimu Žemės sklype esantys statiniai pažeidžia valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, interesus.

Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-196/201, nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. teismas „(...) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis“, o ieškovas prašo statinius griauti statytojo, t.y. jo, lėšomis, tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje taip pat pasisakė, kad kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo; teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas.

Pagal išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagal Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 1 p. atsakovai yra asmenys, kurie šiuo teismo sprendimu įpareigojami likviduoti neteisėtos statybos padarinius.

Pagal Statybos įstatymo 281 str. 3 d. teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 nustatė, kad žemės sklype pagal TINP planavimo schemą naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė nenumatyta, o šiame sklype galima tik pažintinė rekreacija, todėl teismas daro išvadą, kad galimybės įteisinti savavališkas statybas nėra.

Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., įpareigoja atsakovus nugriauti Žemės sklype esančius statinius. Atsižvelgiant į pastatytų statinių mąstą, atsakovams nustatomas vienerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti, o tokio įpareigojimo neįvykdžius – tokia teisė suteikiama Inspekcijai (Statybos įstatymo 281 str. 4 d.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis lėšų savavališkos statybos padariniams neturi ir netikslinga nustatyti jam vienerių metų terminą tokiems padariniams šalinti, padarinius turi šalinti Inspekcija, tačiau pagal Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. teismas visų pirma įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį, o tik tokio įpareigojimo neįvykdžius – tokia teisė suteikiama Inspekcijai (Statybos įstatymo 281 str. 4 d.).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina 298,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (iš kiekvieno po 149,04 Lt), kurias sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 154,08 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011-10-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“.

Priteisti iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, iš kiekvieno po 149,04 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                Česlava Malinovska

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2A-30/2010
  • 3K-3-346/2010
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-196/2013
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK