Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-29][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-245-248-2016].docx
Bylos nr.: 3K-3-245-248/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3. Daiktinė teisė
2.3.2 Nuosavybės teisė:
2.3.2.9. Bendrosios nuosavybės teisė:
2.3.2.9.1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

                                                                                                                                               

                                                          Civilinė byla Nr. 3K-3-245-248/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16034-2012-9

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1.

                                   (S)

                     

                                                                                                                                                

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. balandžio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovams D. K., R.  A., A. A. ir A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovui D. A., atsakovams R. A., A. A. ir A. A. dėl nuosavybės teisės gynimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas D. A. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu atsakovų D.  K., R. A., A. A. ir A. A. atsisakymą duoti sutikimą įteisinti kapitalinį remontą pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato Kaune, duomenys neskelbtini, neįrengtos palėpės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, dalies kapitalinio remonto projektą bei pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo; 2) atidalyti ieškovui priklausančią 108,31 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, dalį „A“, 36,82 kv. m ploto, iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais D. K., R. A., pagal UAB „Romos projektai“ 2012 m. parengtą gyvenamojo pastato, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, neįrengtos palėpės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, dalies kapitalinio remonto projektą.
  3. Ieškovas nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo Kaune, duomenys neskelbtini, pastogės patalpų, kurių plotas 108,31 kv. m, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 34/100 šios patalpos dalys, o atsakovams D. K. – 46/100 dalys, R.  A., A. A., A. A. 20/100 dalių.
  4. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priteisiant visą pastogės patalpą, nurodė, kad prašoma atidalyti patalpa yra vientisa, joje nėra jokių konstrukcijų, neleidžiančių parengus projektą ir pagal jį įrengus palėpės pertvaras ieškovo dalies atidalyti natūra. Teismui nurodžius, kad ieškovui tenkanti bendrosios nuosavybės dalis gali būti atidalyta natūra, ieškovas vientisoje palėpės patalpoje įrengė reikiamas pertvaras, kad jam priklausanti pastogės patalpų dalis, esanti virš jam priklausančio buto, būtų atskirta ir jis galėtų netrukdomai ja naudotis. Tačiau atsakovai, nenurodydami konkrečių motyvų, atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktą pastogės patalpų dalies kapitalinį remontą pagal ieškovo pateiktą projektą. Be to, bendraturčiams nepavyksta geruoju susitarti dėl naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.
  5. Atsakovas D. K. pateikė teismui priešieškinį prašydamas atidalyti jam priklausančią 49,82 kv. m ploto neįrengtos palėpės, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančios Kaune, duomenys neskelbtini, dalį Nr. 1 iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2013 m. rugpjūčio mėnesio UAB  „Dalis erdvės“ tvarkybos darbų projektinį pasiūlymą.
  6. Atsakovas D. K. nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pageidauja, kad teismas atidalytų beveik tapačią pastogės patalpos dalį, esančią pietvakarinėje pastato dalyje, tačiau atsakovo pateiktas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas labiau atitinka visų bendraturčių interesus ir yra racionalesnis. R. A., A. A. ir A. A. niekuomet nereiškė noro naudotis patalpos dalimi, kurią atsakovas prašo atsidalyti. Pastogės dalis, priklausanti atsakovui, yra didesnė nei ieškovo, abu pageidauja įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas, o tik patalpos dalis, kurią atsakovas ir ieškovas prašo atidalyti, yra su dviem langais. Kadangi atsakovas augina mažametį vaiką ir neturi nekilnojamojo turto, tai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo prasme jo prašoma atidalyti patalpos dalis turėtų atitekti atsakovui, o ieškovui, kad patalpos būtų apšviestos, pakaktų ir vieno lango. Pagal atsakovo pateiktą projektą atsakovas su kitais bendraturčiais galėtų bendrai naudotis kaminu, nes siena eitų per kaminą, o atidalijus pastogę pagal ieškovo pateiktą projektą, dalis bendraturčių prarastų galimybę naudotis kaminu, dėl to ateityje gali kilti ginčų. Pastogės patalpas padalijus pagal atsakovo pateiktą projektą, jis netrukdomai galėtų įsivesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, t. y. jam nereikėtų prašyti ieškovo leidimo vestis tinklus per jo patalpas, esančias antrame aukšte. Atsakovo pateiktas atidalijimo variantas yra techniškai ir procedūriškai priimtinas, nes pagal jį atidalijus nebūtų padaroma žala daiktui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstais pripažino ieškinio ir priešieškinio argumentus, kuriais siekiama ginčo objekto atidalijimo. Dauguma argumentų dėl atidalijimo būdo taip pat yra pagrįsti ir motyvuoti, svarios abiejų šalių nurodytos aplinkybės, aiškiai atskleidžiančios priežastis, dėl kurių turėtų būti tenkinami konkrečios šalies reikalavimai, tačiau pagrindine aplinkybe, lemiančia ginčo dėl pastogės atidalijimo sprendimą, teismas pripažino faktą, kad ginčo patalpa, į kurią po atidalijimo pretenduoja ieškovas ir atsakovas, yra virš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų.
  3. Teismas sprendė, kad, patenkinus priešieškinio reikalavimus, būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes jam ir jo artimiesiems nebūtų užtikrinta ramybė ir poilsis miegamuosiuose kambariuose, pažymėtuose indeksais 4-8/13,61 kv. m ir 4-9/12,60 kv. m. Teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė ir į tai, kad pastogės patalpose, į kurias pretenduoja abi šalys, ieškovo pastangomis už ieškovo asmenines lėšas yra įrengti stoglangiai, o atsakovas niekaip neprisidėjo prie stogo rekonstrukcijos, įrengiant stoglangius projekto rengimo, derinimo, reikiamų leidimų gavimo ir atliktų darbų, taip pat į tai, kad laikantis nustatytų reikalavimų bus galima ir ateityje įrengti stoglangius.
  4. Pasisakydamas dėl aplinkybės, kad pastogės plotas yra didesnis, nei nurodyta viešame registre, teismas nurodė, jog atsakovas priešieškiniu prašo teismo atidalyti jam šiuo metu įregistruotos 108,31 kv. m ploto pastogės patalpos dalį ir šių registro duomenų neginčija, todėl pats, naudodamasis įstatymo jam suteikta teise atsidalyti iš bendrosios dalines nuosavybės, negali ginčyti kito bendraturčio tokios pačios teisės, nes prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs. Be to, įregistravus faktiškai didesnį pastogės plotą – 140,17 kv. m, kuris yra nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003, ieškovo bendrosios nuosavybės dalis padidėtų, o nesumažėtų, todėl jo į bylą pateiktas pastogės atidalijimo projektas ir tokiu atveju nepažeistų kitų bendraturčių pastogės dalių proporcijų.
  5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo yra tenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl atidalijimo atmestas, be to, ginčo name gyvena tik ieškovas D. A. ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ieškovo vykdoma namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, ir pripažino atsakovų atsisakymą duoti sutikimą ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą nepagrįstu, nes atsakovai nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas.
  6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, turėjęs pateikti patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 10 d., jį pateikė tik 2014 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, dėl to atsakovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kad ieškovo atstovė 2014 m. spalio 23 d. pateikė teismui nemotyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį, nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisė ieškovui iš atsakovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2015 m. spalio 6 d. priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, taip pat naujai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo D. K. priešieškinis, paliko nepakeistą.
  8. Kolegija nurodė, kad, nagrinėdama bylą, buvo siūliusi šalims ginčą perduoti teisminei meditacijai spręsti bendru sutarimu, tačiau atsakovas į šį pasiūlymą neatsiliepė, o ieškovas nurodė nesutinkantis, nes jis 2012 m. buvo siūlęs atsakovui, kad šis parduotų sau priklausančią palėpės dalį, tačiau šalys nesutarė dėl kainos.
  9. Kolegija sprendė, kad ieškovas dėl naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos, kaip reikalauja įstatymai, su bendraturčiais nesitarė, nebendradarbiavo, neaptarė su jais atidalijimo galimybės bei variantų, o savavališkai įsirengė izoliuotas patalpas palėpėje ir tik po to kreipėsi į teismą, kad šis pripažintų, jog ieškovas turi teisę be atsakovų sutikimo gauti įteisinant įsirengtas patalpas reikalingą statybą leidžiantį dokumentą, ir jam atidalytų savavališkai izoliuotas patalpas palėpėje kaip palėpės dalį. Be to, kaip vertino kolegija, ieškovui negalėjo būti atidalytos savavališkai faktiškai įrengtos izoliuotos patalpos, nes toks daiktas negalės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
  10. Kolegija nurodė, kad teismui atidalijus ieškovui dalį palėpės, kurioje yra stoglangiai, kitiems bendraturčiams nesant galimybės įsirengti patalpų su jau įrengtais stoglangiais, akivaizdu, jog ieškovui atiteko vertingesnė bendro turto dalis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad visi bendraturčiai buvo susitarę, jog kai ieškovas įrengs stoglangius, jam bus suteikta galimybė įsirengti patalpas palėpės dalyje su stoglangiais. Nenustačius kompensavimo už tai būdo ir tvarkos, laikytina, kad toks atidalijimas pažeidė atsakovų teises.
  11. Kolegija taip pat nurodė, kad tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo pagal jo pasiūlytą variantą nebuvo galima dar ir todėl, kad ieškovas prašė atidalyti jo dalį iš 108,31 kv. m ploto palėpėje, o kaip nustatyta anksčiau paminėtais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, palėpės plotas yra 140,17 kv. m.
  12. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kolegija nurodė, kad nors ieškovo ir jo atstovės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, tai nesudarė pagrindo visiškai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalis tokių išlaidų atlyginimo galėjo būti priteista.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014  m. gruodžio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė savavališkos statybos faktą, nes ieškovo atlikti darbai yra priskirtini prie paprasto remonto darbų, kuriems statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas neprivalomas, todėl minėti statybos darbai nuo statybos techninio reglamento 1.07.01:200 „Statybą leidžiantys dokumentai“ pakeitimo (2014 m. sausio 1 d.) nebeatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintos savavališkos statybos sąvokos. Ieškovo atlikti darbai pastogėje turėjo būti vertinami ne kaip savavališka statyba, o kaip daikto pagerinimas ar bendro daikto vertės padidinimas (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, įrengdamas palėpėje pertvaras, tikėjosi, kad taip panaikins kliūtis teismine tvarka atidalyti jam priklausančią pastogės dalį.
    2. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai kvalifikavo, iš kokio konkretaus daikto ieškovas prašė atidalyti jam nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį. Jei ieškovą ir kitas šalis tenkina esamas 2002 m. nustatytas ir viešame registre įregistruotas konkrečios pastogės patalpos plotas. Teismo turimi duomenys apie tai, kad pastogė galimai yra didesnė, tačiau šis viršijantis plotas nėra inventorizuotas ir įregistruotas, negali būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atidalyti jo dalį iš bylos nagrinėjimo metu viešame registre įregistruoto nekilnojamojo daikto. Šiuo atveju atidalijamu daiktu laikytina ne visa pastogė, kaip pastato dalis, o viešame registre įregistruota 108,31 kv.m. ploto pastogės patalpa, turinti savo unikalų numerį. 
    3. Šiuo metu neįmanoma esamos pastogės atidalyti kitaip, kaip tik vienai iš ginčo šalių paskiriant palėpės dalį, kurioje yra įrengti du stoglangiai, o kitai – tą dalį, kurioje tik vienas stoglangis. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad toks atidalijimas pažeistų atsakovo teises, iš esmės užkirto bet kokią galimybę šalims ateityje atsidalyti palėpę.
    4. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatitinka CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovas vėlavo pateikti patikslintą ieškinį ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad atsakovė R. A. ir jos sūnus vengė priimti dokumentus, be to, patikslintu ieškiniu nebuvo pareikšti jokie nauji reikalavimai, o tik papildomai įtraukti du atsakovai, t. y. R. A. sūnūs. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškovui nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, laikytinos tik formaliais proceso pažeidimais, nesukėlusiais jokių padarinių proceso dalyviams.    
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. K. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovas nurodo sutinkantis su kasatorium, kad ginčo patalpas įmanoma atidalyti, tačiau nesutinka su kasatoriaus parinktu atidalijimo būdu. Atsakovo teigimu, kasatorius pastogės atidalijimo darbus inicijavo nepranešęs apie tai bendraturčiams, o jo faktiškai atliktas pastogės atidalijimas pažeidžia kitų pastogės bendraturčių interesus. Kasatorius, atsidalydamas patalpos dalį, kurioje yra du stoglangiai, įrengti už visų bendraturčių pinigus, nepasiūlė bendraturčiams kompensacijos tam, kad šie galėtų įsirengti analogišką apšvietimą. Pastogės patalpų dalis, kurią atsidalydamas kasatorius ketina palikti kitiems bendraturčiams, yra mažesnės vertės, nes nėra pakankamai apšvietimo. Vien tik ta aplinkybė, kad kasatorius savo lėšomis įstiklino stoglangius, nesuteikia jam pirmumo teisės pasiimti šią patalpos dalį. Be to, kasatorius nutyli tą aplinkybę, kad visa dalytina pastogės patalpų dalis yra virš jam priklausančio buto, todėl vienintelė priežastis, dėl kurios kasatorius nori atsidalyti būtent tą pastogės dalį yra du stoglangiai, per kuriuo gali patekti natūrali šviesa. 
    2. Tai, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui pasikeitė savavališkų statybos darbų sąvoka ir nėra nustatyta atsakomybė už tokių darbų atlikimą, nereiškia, kad darbai buvo atlikti teisėtai. Vien tai, kad kasatorius paskubomis sudėjo langus, pastatė pertvarą ir įrengė gyvenamąsias patalpas, kuriomis naudojasi, nelaikytina, kad jo pastangomis buvo pagerintas bendras turtas.
    3. Kasatorius atsisakė patikslinti pastogės patalpų kadastrinius matavimus, nors faktiškai esantis plotas neatitinka realybėje esančio ploto. Tačiau tik esant aiškiam ir tiksliam pastogės patalpų plotui bendraturčiai, atsidaliję iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvengs ginčų ateityje. Šiuo metu pagrindinė kliūtis atsidalyti yra neteisingai registruotas pastogės plotas. 
    4. Ta aplinkybė, kad patikslinto ieškinio parengimu rūpinosi ieškovo atstovė, o ne pats ieškovas, negali būti priežastis teigti, jog ieškovas sąžiningai elgėsi procese. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, patvirtinančias netinkamą ieškovo elgesį procese, dėl ko neproporcingai patenkintiems reikalavimams buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

             

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

             

                            Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

 

  1. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia  tam tikrus  nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų.
  2. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Galimas ir santykinis atidalijimas, kai sumažinamas bendraturčių skaičius, atskyrus vieno bendraturčio dalį, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti.
  3. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Kompensavimo mechanizmas didina absoliutaus atidalijimo galimybę.
  4. Vis dėlto absoliutus atidalijimas kartais neįmanomas ne tik atidalijant turtą natūra, bet ir išmokant vienam ar keliems bendraturčiams kompensaciją (pvz., kai siekiama atsidalyti dalį turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje), kartais ir po atidalijimo lieka bendro turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11  d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.  R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. V. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-492/2011), tačiau  joje taip pat pažymima, kad įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. N. ir kt. v. R. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-367/2014). Taigi tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti savininko teisių įgyvendinimo ribojimus, kai visiškas atidalijimas neįmanomas dėl teisinių, techninių ar kitokio pobūdžio priežasčių, galimas ne viso turto, o jo dalies atidalijimas.
  5. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos  pastogės atidalijimo klausimą, priėmė skirtingus sprendimus (pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė). Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, vienas iš pagrindinių ieškinio atmetimo motyvų yra tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2570/2003 buvo nustatyta, jog pastogės plotas yra 140,17 kv. m, o ieškovas prašo atidalyti iš 108,31 kv. m ploto pastogės.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime įvardytas bendras pastogės plotas ir nurodytos bendraturčiams tenkančios dalys. Sprendime taip pat pažymėta, kad pastogė kaip atskiras objektas registrų įmonėje neįregistruota. Tačiau po šio sprendimo priėmimo keitėsi daugiabučio namo atskirų dalių (butų ir negyvenamosios paskirties patalpų) savininkai, kai kurie jų įsigijo daugiau patalpų. Tai lėmė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalių pasikeitimus.
  7. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1295/2012 medžiagą yra pagrindas manyti, kad atsakovė R. A., privatizuodama butą, įsigijo dalį pastogės patalpų. Tokiu atveju dalis pastogės priklauso R. A. asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendroji dalinė kitų butų savininkų nuosavybė, o atidalyti, kaip žinoma, galima tik iš bendrąja daline nuosavybe esančio turto. Byloje dalyvaujantys asmenys nurodo, kad R. A., rekonstruodama butą, užėmė didesnę pastogės dalį, nei įsigijo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, buto rekonstrukcija buvo atlikta savavališkai ir yra neįteisinta, dėl to nėra galimybės nustatyti tikrąją bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančią pastogės dalį. Šios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Taigi, dalies pastogės patalpų nuosavybė yra ginčo objektas. Tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, šiuo atveju neturėtų būti laikoma kliūtimi atidalyti.
  8. Po minėto Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimo priėmimo 108,31 kv. m palėpė suformuota kaip atskiras turto objektas, apibūdintas individualiais požymiais, turintis unikalų numerį, šis nekilnojamasis daiktas ir nuosavybės teisės į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodant savininkus ir jiems tenkančias nuosavybės dalis. Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad registro duomenys dėl pastogės, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, būtų nuginčyti ar ginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad faktinis pastogės plotas gali būti didesnis, nekeičia šiuo metu suformuoto bendrosios nuosavybės objekto apimties ir nereiškia kitų bendraturčių teisių pažeidimo.
  9. Bendraturčių ginčai dėl atidalijimo vyksta nuo 2003 metų, iš esmės jie nesutaria ne tiek dėl pastogės ploto, kiek dėl atsidalijamų dalių vietos. Paminėtina, kad tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje bei R. A. civilinėje byloje Nr. 2-1295/2012 prašė atidalyti jiems priklausančią bendrosios nuosavybės objekto dalį iš 108,31 kv. m ploto pastogės ir, tik gindamiesi nuo kitų bendraturčių reikalavimų, įrodinėja esant didesnį bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausantį pastogės plotą. 
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant suformuotam ir įregistruotam savarankiškam nekilnojamojo turto objektui – 108,31 kv. m pastogei, šių duomenų nenuginčijus ir neginčijant įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nenustačius atsakovės R. A. užimtos pastogės dalies neteisėtumo, aplinkybė, kad ginčo namo pastogėje yra patalpų, į kurias nuosavybės teisės yra neįregistruotos ir dalis jų galimai priklauso bylos šalims, negali būti kliūtis atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo įregistruoto nekilnojamojo turto objekto.
  11. Nagrinėjamu atveju visi ginčo namo pastogės bendraturčiai siekia bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto padalijimo natūra. Toks atidalijimas šiuo atveju galimas ir dėl to ginčo nėra. Bendraturčiai (kasatorius ir atsakovas D. K.) iš esmės nesutaria dėl atsidalijamos pastogės dalies vietos, abu siekdami atsidalyti palėpę toje pačioje namo pusėje, kur yra įrengti du stoglangiai.
  12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr.  3K-3-441-378/2015). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).
  13. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, be kitų argumentų, nurodė tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su kitais bendraturčiais, nederino atsidalijimo projektų, o savavališkai, neturėdamas leidimo ir bendraturčių sutikimo, atsitvėrė norimas atsidalyti patalpas, dėl to neturi pirmenybės į tą bendrosios nuosavybės objekto dalį. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014  m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R.  C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014). Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo konstatuota bendradarbiavimo ir geranoriškumo stoka, tačiau paminėtina, kad ne tik ieškovas, bet ir kiti bendraturčiai turi ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo, tartis dėl kompromisinių variantų (taip pat ir esant bylai teisme). Teismo argumentas, kad pertvarų įrengimas nesuteikia ieškovui prioriteto būtent į atitvertą pastogės dalį, teisingas, tačiau, kita vertus, minėti ieškovo veiksmai atitveriant dalį pastogės nereiškia, kad, įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, jam negali būti paskirta ši pastogės dalis.
  14. Pirmosios instancijos teismas kaip reikšmingas atidalijimui pagal ieškovo projektą nurodė tokias aplinkybes: kasatorius organizavo stoglangių įrengimą ir panaudojo tam asmenines lėšas; egzistuoja galimybė įrengti naujus stoglangius; pagal ieškovo projektą atidalytinos patalpos yra virš jo bute esančio miegamojo. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai šių argumentų nepaneigė.
  15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovui atidalijus vertingesnę pastogės dalį ir nekompensavus skirtumo kitiems bendraturčiams pažeidžiami šių interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015). Dėl to turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas.
  16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl atidalijimo, netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas (CK 4.80 straipsnis) ir kasacinio teismo suformuluotas jų taikymo taisykles, nenustatė ir nevertino visų ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių.
  17. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo spręstina, atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių statybas leidžiančius dokumentus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), pasikeitimus.
  18. Lietuvos teismų sistemos LITEKO (civilinė byla Nr. e2-274-212/2016) bei Registrų centro duomenimis, atsakovei R.  A. priklausantis butas dar iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo parduotas varžytynėse. Patikslinus turto perleidimo dokumentus dėl parduoto turto ir nustačius įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, svarstytinas procesinio teisių perėmimo klausimas (CPK 48 straipsnis).
  19. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

         

  1. Kasacinis teismas patyrė 14,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

 

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                      Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                      Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CK4 4.77 str. Bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • 3K-7-466/2008
  • 3K-3-492/2011
  • 3K-3-367/2014
  • CK
  • 3K-3-620-313/2015
  • 3K-3-452/2014
  • 3K-3-7/2009
  • 3K-3-322/2012
  • e2-274-212/2016
  • CPK 48 str. Procesinis teisių perėmimas