Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-24][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-358-248-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-358-248/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 304766622 atsakovas
UAB ,,Fleet Complete Lietuva" 301673643 Ieškovas
UAB ,,Infoside" 300589007 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
11.5. Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-358-248/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00556-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet Complete Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet Complete Lietuva“ ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Infoside.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sąlygų kvalifikavimą ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimą bei neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Fleet Complete Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (7.3)-AD5-4872 nustatyti pasiūlymo eilę ir pirkimo laimėtoją; 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – atmesti trečiojo asmens UAB „Infoside“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos 2, 4, 5, 8, 10, 12–19, 21–28, 33–35 punktų reikalavimų bei pasiūlius nepagrįstus ir neįprastai mažus įkainius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija 2019 m. vasario 8 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemos su montavimu ir kontrolės sistemos palaikymo paslaugos“ (pirkimo Nr. 420847) (toliau – Konkursas). Atsakovas 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. (7.3)-AD5-4872 „Dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir Pirkimo laimėtojo (Pirkimo Nr. 420847)“ informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę ir pirmojoje vietoje nurodė trečiojo asmens UAB „Infoside“ pasiūlymą. 

4.       Ieškovė teigė, kad, vertindama ir pripažindama trečiąjį asmenį Konkurso laimėtoju, perkančioji organizacija nesilaikė imperatyvių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 5 dalies, Konkurso sąlygų 8.3 punkto reikalavimų, nes neįsitikino Konkurso laimėtojo pasiūlymo informacijos teisingumu, todėl nepagrįstai ir neteisėtai šį ūkio subjektą pripažino atitinkančiu Konkurso sąlygų reikalavimus. Ieškovės teigimu, Konkurso laimėtojo pasiūlyta programa neturi tam tikrų funkcijų ar parametrų, todėl neatitinka Techninės specifikacijos 2, 4, 5, 8, 10, 12–19, 21–28, 33–35 punktų reikalavimų, todėl jis nebus pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutarties.

5.       Trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti įkainiai yra neįprastai maži ir nepagrįsti. Perkančioji organizacija galimai netinkamai ir nepagrįstai vertino Konkurso laimėtojo kainos pagrindimą, taip pažeisdama imperatyviąsias VPĮ 57 straipsnio nuostatas bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Be to, perkančioji organizacija atsakyme į ieškovės pretenziją nepasisakė dėl tam tikrų jos argumentų arba dėl jų pasisakė deklaratyviai, t. y. pateikė nemotyvuotą ir nepagrįstą atsakymą į pretenziją.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti ir įdiegti visą veikiančią transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemą ar atskirus jos elementus. Konkurso sąlygose taip pat nėra nustatyta, kad pasiūlymo sudedamoji dalis yra demonstracinė pirkimo objekto versija ar pirkimo objekto įdiegimas ir aktyvavimas iki pirkimo sutarties pasirašymo. Pati ieškovė nėra pateikusi ir įdiegusi atsakovui savo siūlomos transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemos ar jos demonstracinės versijos.

8.       Teismo vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai pasirinko pasiūlymų vertinimo būdą pagal ekonominio naudingumo kriterijų, o pasiūlymų savybių vertinimą Konkurse siejo su tiekėjų sutikimu su Konkurso sąlygomis ir patvirtinimu, kad pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga. Dėl to nėra pagrindo reikalauti, kad kartu su pasiūlymu būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys pasiūlymo atitik Techninės specifikacijos nuostatoms. Kadangi tokio patvirtinimo nebuvo reikalaujama Konkurso sąlygose, ieškovė neturi pagrindo ginčyti trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėtoju pagal iš anksto neišviešintus kriterijus. Nors ieškovė turėjo teisę ginčyti Konkurso sąlygas, tačiau nei pretenzijoje, nei ieškinyje jų neginčijo.

9.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, nors pagal Konkurso sąlygas to neprivalėjo daryti, pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Trečiojo asmens pasiūlyto pirkimo objekto savybių įrodymai neturi reikšmės, vertinant pasiūlymus, kadangi pagal Konkurso sąlygas tiekėjai šių įrodymų kartu su pasiūlymais neprivalėjo pateikti. Mobiliosios programėlės sukūrimo data neturi reikšmės, vertinant Konkurso laimėtojo pasiūlymą. Svarbu, kad trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu turėjo techninę galimybę sukurti reikiamų savybių turinčią programėlę. Veikiančios programėlės ir kitų pirkimo objekto elementų perdavimas turėjo įvykti ne kartu su pasiūlymo pateikimu, o per Pirkimo sutartyje nustatytą terminą.

10.       Teismas sprendė, kad trečiojo asmens – Konkurso laimėtojo pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Konkurso laimėtojo pasiūlymo kaina yra tik 2,68 proc. mažesnė už ieškovės pasiūlytą. Trečiasis asmuo 2019 m. kovo 12 d. pateikė atsakovui kainų pagrindimą, kuriame paaiškino, kad mažų kainų priežastis – atliekamos įrangos, kurią galima panaudoti teikiant paslaugas atsakovui, turėjimas ir mėnesinis mokestis už paslaugas, neapkraunant kliento prievole įsigyti įrangą.

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12.       Teisėjų kolegija, remdamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, nurodė, kad perkančioji organizacija privalo kreiptis į konkurso dalyvį tik tuomet, kai jai kyla abejonių dėl pateikto pasiūlymo. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo spręsti, kad yra būtinybė kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo), nes Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos nuostatoms. Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovas nenustatė jokių trečiojo asmens pasiūlymo trūkumų ar neaiškumų. Tokius perkančiosios organizacijos veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip pasyvius, nes ji atliko visus būtinus veiksmus. Vien ieškovės pretenzijos pateikimas nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo) ar juo suabejoti, laikyti jį netinkamu.

13.       Vertinant pasiūlymus neturi reikšmės, ar trečiojo asmens pasiūlyta sistema jau pasiūlymo pateikimo metu turėjo visus parametrus, nustatytus Techninėje specifikacijoje, nes perkančioji organizacija nereikalavo iš Konkurso dalyvių pateikti įrodymus, patvirtinančius jų pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams. Veikiančios programėlės ir kitų pirkimo objekto elementų perdavimas perkančiajai organizacijai turėjo įvykti ne kartu su pasiūlymo pateikimu, o per pirkimo sutartyje nustatytą terminą.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pateiktas pasiūlymo dalies įkainio pagrindimas yra pakankamas, jis atitiko atsakovo prašymą, juo labiau kad trečiasis asmuo grindė tik vienos iš pasiūlyme nurodytų dalių įkainį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį būtent perkančioji organizacija nurodo, kokių papildomų duomenų jai iš tiekėjo reikia ir kokiu būdu tiekėjas privalo pagrįsti savo pasiūlymo kainą. Atsakovas paprašė trečiojo asmens pagrįsti vienos iš pasiūlymo dalių kainą, todėl trečiasis asmuo neprivalėjo kiekvienam pasiūlyme nurodytam įkainiui apskaičiuoti visų paslaugai suteikti tenkančių išlaidų. Trečiojo asmens paaiškinimus (pagrindimą) atsakovas vertino kaip pakankamus ir tinkamus siūlomos kainos realumui įsitikinti. Tai, kad trečiasis asmuo, pagrįsdamas įkainį, nepateikė papildomų duomenų ar skaičiavimų, nesudaro pagrindo laikyti, jog jo pagrindimas yra netinkamas. Ieškovė neįrodė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nereali ir nepagrįsta, kad trečiasis asmuo pasiūlyta kaina nesugebės teikti paslaugų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir         Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismai netinkamai taikė VPĮ 55 straipsnio 5 ir 9 dalis, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad, net ir neįtvirtinusi reikalavimo pateikti techninius parametrus patvirtinančių įrodymų, perkančioji organizacija, kilus abejon, privalo reikalauti pateikti papildomus paaiškinimus, dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020). Perkančioji organizacija, turėdama informacijos, kad galimai Konkurso laimėtojas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, privalo veikti aktyviai ir, nepaisydama to, jog tiekėjai neprivalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių atitik Techninės specifikacijos reikalavimams, turėjo papildomai kreiptis į trečiąjį asmenį. Perkančiosios organizacijos veiksmų nepagrįstumą patvirtina jos veiksmų nenuoseklumas, kai ji 2019 m. balandžio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad patikrins Konkurso laimėtojo pasiūlymo informaciją, o kitą dieną nusprendė, jog tai nėra būtina.

15.2.                      Teismai, vertindami Konkurso laimėtojo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, neatsižvelgė į Konkurso sąlygų nuostatas (Konkurso sąlygų 5.1 punktas, sąvokos ir aprašymai Techninėje specifikacijoje), kuriose netiesiogiai įtvirtintas reikalavimas, kad tiekėjų siūloma sistema atitiktų visus Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus pasiūlymo pateikimo dieną. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų išaiškinimų dėl siūlomo pirkimo objekto atitikties reikalavimams momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018).

15.3.                      Teismai, spręsdami klausimą dėl trečiojo asmens neįprastai mažų įkainių pagrindimo tinkamumo ir pripažindami, kad kainos pagrindimui užtenka deklaratyvių paaiškinimų, pažeidė VPĮ 55 straipsnio 3 dalies 1 punktą, neatsižvelgė į VPĮ 57 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog visais atvejais perkančioji organizacija turi siekti realiai įsitikinti kainos pagrįstumu. Teismai, konstatuodami, kad neįprastai mažų įkainių pagrindimas nėra tapatus neįprastai mažos kainos pagrindimui, todėl gali būti neteikiami papildomi dokumentai, skaičiavimai ir pan., pernelyg plačiai aiškino neįprastai mažų įkainių pagrindimo institutą. Atsižvelgiant į VPĮ 57 straipsnį, teismų praktiką, nepaisant to, ar perkančioji organizacija reikalauja tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą, ar tik jos dalis, bet kuriuo atveju turi būti taikomos tos pačios neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-916/2017).

15.4.                      Teismai nevertino aplinkybės, kad trečiojo asmens pateiktas kainos pagrindimas neatitiko perkančiosios organizacijos kreipimosi dėl įkainių pagrindimo turinio, t. y. nors perkančioji organizacija prašė pateikti įrodymus, skaičiavimus ir pan., tačiau trečiasis asmuo apskritai nepateikė jokių sudedamųjų kainos dalių, skaičiavimų ar įrodymų, kad už tokius įkainius sugebės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Deklaratyvus kainos pagrindimas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais, negalėjo būti pripažįstamas tinkamu ir pagrindžiančiu neįprastai mažus pasiūlymo įkainius.

16.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti ir įdiegti visą veikiančią transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemą ar atskirus jos elementus. Pagal VPĮ 55 straipsnio 5 dalį, kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Nustatant pasiūlymų eilę ir skelbiant Pirkimo laimėtoją, atsakovui nekilo abejonių dėl pasiūlymo, tiek trečiojo asmens, tiek kitų tiekėjų pasiūlymai atitiko pirkimo objektą ir jam keliamus reikalavimus.

16.2.                      Perkančioji organizacija nereikalavo iš Konkurso dalyvių pateikti įrodymus, patvirtinančius jų atitiktį Techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams. Veikiančios programėlės ir kitų pirkimo objekto elementų perdavimas perkančiajai organizacijai turėjo įvykti ne kartu su pasiūlymo pateikimu, o per pirkimo sutartyje nustatytą terminą.

16.3.                      Trečiojo asmens UAB „Infoside“ siūloma kaina yra 15 proc. mažesnė už pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį ir neatitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų neįprastai mažos kainos kriterijų. Atsakovas veikė rūpestingai ir apdairiai, vadovaudamasis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. kovo 8 d. raštu prašė trečiojo asmens pateikti pasiūlymo detales, įskaitant kainų ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus, tinkamai įvertino pateiktų neįprastai mažos kainos sudėtinių dalių pagrindimą ir įvykdė pareigą įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrįstumu. Pagal teismų praktiką, net ir tiekėjo pasiūlyta nuostolinga kaina nėra laikoma pagrindu atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei tiekėjas įrodo perkančiajai organizacijai, kad jo siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėms.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Techninės specifikacijos nuostatų kvalifikavimo, Konkurso laimėtojo pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir peržiūros procedūros

 

17.       Pagal Konkurso sąlygas tiekėjai neturėjo pareigos perkančiajai organizacijai atskirai įrodinėti jų pasiūlymų atitiktį Techninės specifikacijos nuostatoms. Atsižvelgdamos į tai, šalys nesutaria dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo pagal atitinkamus techninius pirkimo objekto reikalavimus, kai iš tiekėjų atskirai nereikalaujama pateikti ir jie nepateikia atitikties įrodomųjų priemonių (pvz., techninių aprašymų, sertifikatų, gamintojo raštų ar pan.).

18.       Dėl šalių ginčo objekto, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į teismų padarytas išvadas, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jų nesutarimas susijęs ir su tam tikrų Konkurso sąlygų kvalifikavimu bei iš jo išplaukiančiomis tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisėmis ir pareigomis, ypač pirkimo objekto atitikties vertinimo momentu. Be to, teisėjų kolegija pasisakys ir dėl perkančiųjų organizacijų peržiūros procedūros veiksmingumo.

19.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad:

19.1.                      Konkurso sąlygose nebuvo reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti ir įdiegti visą veikiančią transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemą ar atskirus jos elementus, taip pat nebuvo nustatyta, jog pasiūlymo sudedamoji dalis yra demonstracinė pirkimo objekto versija; pasiūlymų vertinimas apsiribojo tiekėjų sutikimu su Konkurso sąlygomis ir patvirtinimu, kad pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga.

19.2.                      Trečiojo asmens procese pateikti pasiūlyto pirkimo objekto savybių įrodymai neturi reikšmės vertinant pasiūlymus, kadangi pagal Konkurso sąlygas šių tiekėjai neprivalėjo pateikti, svarbu, jog trečiasis asmuo pasiūlymo pateikimo metu turėjo techninę galimybę sukurti reikiamų savybių turinčią programėlę; veikiančios programėlės ir kitų pirkimo objekto elementų perdavimas atsakovui turėjo vykti ne su pasiūlymo pateikimu, o per pirkimo sutartyje nustatytą terminą. 

19.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konkurso sąlygas nėra pagrindo reikalauti, jog kartu su pasiūlymu būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys atitiktį Techninės specifikacijos nuostatoms, ieškovė dėl to neturi pagrindo ginčyti trečiojo asmens pripažinimo Konkurso laimėtoju; trečiojo asmens mobiliosios programėlės atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams (išskyrus dėl jos sukūrimo momento) ieškovė ginčijo be įrodymų; perkančiajai organizacijai nebuvo pagrindo spręsti, kad yra būtinybė kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo paaiškinimo, nes jai dėl to nekilo abejonių; atsakovo veiksmai nekvalifikuoti kaip pasyvūs.

20.       Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su ieškovės prieštaravimu pirmiau nurodytiems teismų argumentams, konstatuoja, kad teismai, nesivadovaudami kasacinio teismo praktika, priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų, neteisėtai atsisakė vertinti byloje esančius įrodymus ir dėl to neatskleidė ginčo esmės.

21.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teismų argumentus, iš pradžių spręstina dėl Konkurso sąlygų, įtvirtintų Techninėje specifikacijoje, kvalifikavimo – ar tai sutartinės nuostatos, ar reikalavimai, kurie pirmiausia aktualūs viešojo pirkimo procedūrų metu. Kasacinio teismo pradėta formuoti praktika, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 32 punktą).

22.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija viešojo pirkimo sąlygą, bet svarbus jos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti; pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Konkurso sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad perkamų paslaugų savybės ir apimtys nustatytos pateiktoje Techninėje specifikacijoje; 5.1 punkte įtvirtinta, kad, pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas sutinka su šiomis Konkurso sąlygomis ir patvirtina, jog jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties vykdymui; 8.3 punkte nurodyta, kad atsakovas tikrina, ar pasiūlymai atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus; iškilus klausimų dėl pasiūlymų turinio ir atsakovui CVP IS priemonėmis paprašius, tiekėjai privalo pateikti papildomus paaiškinimus raštu nekeisdami pasiūlymo esmės, o 8.4.3 punkte – kad atsakovas atmeta pasiūlymą, jeigu šis neatitinka Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų; Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad tiekėjo siūloma sistema turi būti suderinama su perkančiosios organizacijos turima įranga.

24.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie Konkurso sąlygų nepridėtas viešojo pirkimo sutarties projektas, o tik nurodytos bendro pobūdžio (įprastinės) sutartinės nuostatos: sąlygų keitimo, sutarties nutraukimo tvarka, kainodara, sutarties terminas, apmokėjimo tvarka ir pan. Vis dėlto Konkurso sąlygose expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) ar netiesiogiai neįtvirtintas reikalavimas sudarius viešojo pirkimo sutartį pateikti pirkimo objekto atitiktį patvirtinančius dokumentus, o tik nustatyta galimybė nutraukti sutartį paaiškėjus, kad paslaugų kokybė neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų.

25.       Konkurso sąlygų kvalifikavimo kontekste atskirai atkreiptinas dėmesys į pirkimo objektą. Nors Konkursas formaliai paskelbtas dėl paslaugų įsigijimo, bet iš jo sąlygų matyti, kad jis laikytinas mišriu (prekių ir paslaugų) pirkimu VPĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Konkurso sąlygų 2.1 punkte nurodyti tokie bendro viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodai: „Stebėsenos ir kontrolės paslaugos“ (71700000-5) ir „Kontrolės ir reguliavimo prietaisai ir aparatai“ (38570000-1). Toks pirkimo objekto pobūdis atsispindi ir Konkurso sąlygų 2 priede (pasiūlymo forma), kuriame nurodyta užpildyti dvi lenteles: 1 lentelę „Transporto stebėjimo ir kontrolės įranga su montavimu/išmontavimu“ ir 2 lentelę „Transporto priemonių stebėjimo ir kontrolės paslaugos“. 

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas teismų išvadas (žr., pvz., šios nutarties 40 punktą) dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, inter alia, lėmė netinkamas pirkimo objekto turinio atskleidimas. Iš tiesų techninės specifikacijos nuostatomis paslaugų ar darbų pirkimuose, atsižvelgiant į jų būsimą sukūrimą, pagal savo turinį paprastai apibrėžiamas viešojo pirkimo sutarties vykdymas, t. y. kaip, kokiu būdu, veiksmais ir pan. turėtų būti suteiktos paslaugos, atlikti darbai (išimtimi laikytini atvejai, kai tikrinami kriterijai, nesusiję su fizinėmis paslaugų ar darbų savybėmis) (žr. VPĮ 37 straipsnio 1 dalį). Dėl to neretai neįmanoma iš anksto išsamiai patikrinti paslaugų, pavyzdžiui, mokymo, techninių reikalavimų atitikties, o galima tik nurodyti, kaip konkrečiai reikės šias paslaugas suteikti. 

27.       Nagrinėjamu atveju Techninėje specifikacijoje, kurios nuostatų pagrindu ieškovė inicijavo atsakovo sprendimo peržiūros procedūrą, iš esmės dominuoja išsamūs reikalavimai prekėms (telemetriniams įrenginiams ir programinei įrangai), o ne paslaugoms (stebėjimui ir kontrolei) –  Konkurso sąlygose nurodoma ne tai, ką turi atlikti tiekėjas, o tai, kaip turi veikti programa. Tokie reikalavimai iš esmės galėtų būti tapatūs, jei pirkimo objektas būtų apibrėžtas kaip kontrolės ir stebėjimo sistemos (ar jos dalies) įsigijimas (ar nuoma) (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). 

28.       Ginčo Konkurso pirkimo objektą galimai labiausiai atitiktų BVPŽ įtvirtintas kodas „32441100-7“, kuris aprašytas kaip „Telemetrinė stebėjimo sistema“. Nors kasacinio teismo spręsta, kad pirkimui suteiktas kodas gali būti svarbus vertinant perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tačiau, kaip pažymėta pirmiau (šios nutarties 22 punktas), viešojo pirkimo sąlygų kvalifikavimo procese turinys turi viršenybę prieš formą. Bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo tikslaus pirkimo objekto kvalifikavimo, juolab kad dėl to byloje nebuvo ginčo, konstatuotina, kad perkančioji organizacija išsamiai aprašė iš anksto patikrinamus telemetrinės stebėjimo sistemos (telemetrinių įrenginių ir ypač programinės įrangos) techninius duomenis, kuriuos, esant reikalui, galima patikrinti prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą ir vykdymą.

29.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad sutartinėms nuostatoms iš esmės būdingas ad hoc (tam kartui) pobūdis, jų taikymas neretai individualus (pavyzdžiui, atitikties įrodomoji priemonė gali būti panaudota tik vieną kartą), priklauso nuo perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų vykdant konkrečią sutartį (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 39, 42 punktus). Konkurso sąlygose Techninės specifikacijos nuostatų aiškiai neapibrėžus pirmiau nurodytu būdu ar kitaip jų nesusiejus išimtinai su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Techninės specifikacijos nuostatos yra sutartinio pobūdžio.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Konkurso sąlygas, konstatuoja, kad Techninės specifikacijos sąlygos, kurių pagrindu ieškovė ginčija atsakovo sprendimą, laikytinos prekių (apibrėžtų savarankiškai ar kaip paslaugoms teikti naudojamos įrangos) savybes apibrėžiančiomis nuostatomis. Dėl to, kaip procese nuosekliai įrodinėjo ieškovė, atsakovo veiksmų teisėtumas vertinant tiekėjų pasiūlymus gali būti kvestionuojamas Konkurso metu. Jei būtų priešingai, tiekėjai iš esmės būtų apriboti ginčyti atsakovo veiksmus Techninės specifikacijos nuostatų atžvilgiu, juolab kad nėra aišku, ar su Konkurso laimėtoju sudarytoje ir paskelbtoje viešojo pirkimo sutartyje būtų nurodyta detalesnių nuorodų į laimėtojo siūlomą sistemą (programą) ir pagrindinius jos elementus.

31.       Vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija iš tiekėjų neprašė pateikti įrodomųjų priemonių, nesuponuoja priešingos išvados. Kasacinio teismo konstatuota, kad ginčo viešojo pirkimo nuostatą įtvirtinus būtent techninėje specifikacijoje, tiekėjų prekių savybės, parametrai turi atitikti perkančiųjų organizacijų iškeltus reikalavimus galutinę pasiūlymo pateikimo dieną, o ne tik viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Taigi Techninės specifikacijos nuostatos pagal reguliavimą ir turinį pirmiausia aktualios Konkurso procedūrų metu. Pažymėtina, kad tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, teismo procese neturėtų būti renkami nauji duomenys apie perkančiosios organizacijos ginčijamo sprendimo pagrįstumą (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018 62 punktą). Pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika per se (savaime) nepaneigia atsakovo teisės pagal Konkurso sąlygas netikrinti gautų pasiūlymų turinio, tačiau vis tiek suponuoja tiekėjų teisę ginčyti Konkurso rezultatus pagal iškeltas techninio pobūdžio pirkimo objekto sąlygas.

33.       Nors kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, kaip nagrinėjamu atveju akcentavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įrodomųjų priemonių (ne)pateikimo kartu su pasiūlymu sąlyga gali būti reikšminga vertinant tiekėjų pasiūlymų atitik (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-469/2017 20 punktą), tačiau pastarojoje nutartyje buvo spręsta dėl tiekėjų pajėgumo ir sutarties vykdymo sąlygų atskirties, be to, dėl vienų analogiškų sąlygų buvo prašoma pateikti įrodomąsias priemones, dėl kitų – ne (šiame kontekste taip pat žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017 2426 punktus).

34.       Kasacinio teismo dėl analogiško pobūdžio techninės specifikacijos sąlygų konstatuota, kad tokios viešojo pirkimo sąlygos laikytinos deklaratyviomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011). Vis dėlto tokia išvada neturi būti suprantama pernelyg plačiai ir turėtų būti aiškinama taip, kad įrodomųjų priemonių nepateikimas kartu su pasiūlymu, kai to nereikalaujama iš anksto, neturėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas ar neatitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, tačiau tai per se neužkerta kelio perkančiajai organizacijai suabejoti ar viešojo pirkimo dalyviui kelti abejonių dėl tiekėjo galimybių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

35.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami; tiekėjų pasiūlymai privalo būti vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas (išskyrus tam tikras išimtis), nebent jų turinys lemtų išvadą apie tokio laipsnio neaiškumą, dviprasmiškumą ir pan., kad tai suponuotų jų pripažinimą neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 22, 23 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Priešingai nei konstatavo teismai, perkančioji organizacija pirkimo objektui iškėlė techninio pobūdžio reikalavimus, tačiau tiekėjams nenurodė pareigos įrodyti jų atitiktį. Taigi pati perkamų paslaugų (ir joms teikti reikalingų prekių) kokybė atsakovui buvo svarbi, jis ją, kaip nurodyta pirmiau (šios nutarties 28, 29 punktai), aiškiai ir išsamiai apibrėžė Konkurso sąlygose, todėl nepagrįsta vertinti, kad ieškovė jokiu būdu negalėjo suabejoti, ar Konkurso laimėtojas iš tiesų siūlo pirkimo objektą, atitinkantį Techninės specifikacijos nuostatas.

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjama situacija iš esmės prilygsta atvejams, kai tiekėjai pasiūlymų siaurąja prasme atitiktį teisėtai įrodinėja laisvos formos dokumentais ar savo pačių parengtomis deklaracijomis. Kaip nurodyta pirmiau, teismai, inter alia, konstatavo, kad pasiūlymų vertinimas pagal Konkurso sąlygas apsiribojo tiekėjų sutikimu su Konkurso sąlygomis ir patvirtinimu, jog pasiūlyme pateikta informacija teisinga.

38.       Šiuo aspektu kasacinio teismo spręsta, kad tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjai atitiktį iškeltiems reikalavimams įrodinėja deklaracijomis, už kurių turinį ir parengimą jie patys ir būtų atsakingi, tai nereiškia, jog kiti ūkio subjektai (tiekėjai) ar pati perkančioji organizacija negali kvestionuoti tiekėjo pateiktos deklaracijos patikimumo (tikrumo); tokią deklaraciją galima kvestionuoti ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. ar pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018 2527 punktus). 

39.       Kasacinio teismo taip pat pripažinta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 43 punktą).

40.       Teisiškai nereikšmingi teismų argumentai, kad pagal Konkurso sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti (įdiegti) ar pademonstruoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paprastai (nebent būtų prašoma pateikti prekės pavyzdį ar pademonstruoti paslaugą) pasiūlymų vertinimas ir laimėtojo išrinkimas vyksta tik pagal tiekėjų pateiktus dokumentus, o pasiūlymai atmetami iš esmės dėl to, kad dokumentuose esanti informacija nepatvirtina jų atitikties konkurso sąlygoms: tiek kai neatitiktis akivaizdi (nepakankamas tiekėjo pajėgumas, neatitinkantis pirkimo objektas), tiek kai pateikti netvarkingi dokumentai, nors jei tiekėjas būtų kruopštesnis, iš principo jis galėtų būti pripažintas laimėtoju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 100 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41.       Atsižvelgiant į Techninės specifikacijos nuostatų turinį ir tikslą, nepagrįsta neleisti ieškovei ginčyti Konkurso rezultatų, vadovaujantis tuo, kad, kaip nurodė teismai, Konkurso laimėtojas prisiima sutartinę atsakomybę. Kasacinis teismas jau yra pripažinęs nepagrįstais teismų ir perkančiosios organizacijos bei viešojo pirkimo konkurso laimėtojo argumentus, kad pastarojo pateikti dokumentai, turėję patvirtinti prekių atitiktį techniniams reikalavimams, yra tinkami, inter alia, dėl to, jog pirkimo laimėtojas prisiėmė riziką ir atsakomybę pirkėjui pateikti tinkamos kokybės prekes, o perkančioji organizacija, gavusi iš pirkimo laimėtojo prekes, tikrins jų atitiktį keliamiems reikalavimams, nustačius neatitiktis, šiam kils teisinių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018 46 punktą).

42.       Kaip nurodyta pirmiau, Techninės specifikacijos nuostatas tiekėjų pasiūlymai turėjo atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažinta tiekėjų teisė perkančiosioms organizacijoms siūlyti prieš tai nepagamintų (ar į rinką dar neišleistų) prekių; tokia tiekėjų galimybė priklauso nuo pirkimo sąlygų, ypač kai jose nėra jokių konkrečių nuostatų; vis dėlto tai savaime neriboja perkančiųjų organizacijų reikalauti, kad pirkimo procedūrose būtų siūlomos jau pagamintos ir (ar) išbandytos, patikrintos prekės; dėl to kai viešojo pirkimo sąlygose tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama pateikti pagamintą (sukomplektuotą) prekę, tiekėjų pasiūlymai turi jas atitikti galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, o ne vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šie išaiškinimai aktualūs ir paslaugų pirkimo atveju, kai joms teikti reikalingi įrenginiai ar programinė įranga dar nepagaminti (nesukurti).

43.       Nagrinėjamoje byloje šalys, inter alia, ginčijosi dėl mobiliosios programėlės sukūrimo momento, taip pat dėl to, ar ieškovės turimos žinios apie trečiojo asmens galimai siūlomą (turimą) telemetrinę stebėjimo sistemą atitinka realią situaciją. Vis dėlto procese patikimai ir įtikinamai nenustatyta, ar trečiasis asmuo UAB „Infoside“ yra telemetrinių įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas ar tik platintojas. Kita vertus, šis Konkurso dalyvis savo iniciatyva pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad siūloma mobilioji programėlė atitinka Techninės specifikacijos nuostatas, todėl tokie jo veiksmai de jure (teisiškai) kvalifikuotini kaip siūlymas įsigyti paslaugas, kurioms teikti reikalingos prekės (įrenginiai, programinė įranga) jau pagamintos (sukurtos).

44.       Teisėjų kolegija išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, jog pagal Konkurso sąlygas nebuvo reikalaujama įrodyti pirkimo objekto atitiktį techniniams reikalavimams, bet kokiu atveju tiekėjas, deklaravęs (pripažįstant, kad jis tai padarė), jog jis siūlo jau egzistuojančius įrengimus (ar sukurtas programas), vėliau sprendžiant dėl jo pasiūlymo vertinimo, negali nurodyti, jog paslaugoms teikti reikalingos prekės dar nėra pagamintos, nes toks jo pozicijos pasikeitimas būtų laikomas pasiūlymo siaurąja prasme esmės keitimu. 

45.       Vienas iš argumentų, lėmusių ieškovės pretenzijos, ieškinio ir apeliacinio skundo atmetimą, – nepateikti įrodymai, pagrindžiantys trečiojo asmens naudotinos įrangos (mobiliosios programėlės) neatitiktį Konkurso sąlygoms. Vis dėlto tiek atsakovas, tiek teismai neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė visą laiką įrodinėjo, kad nors ji pagrįstai abejoja trečiojo asmens siūlomu pirkimo objektu (galimai žinojo rinkos situaciją ir buvo įsitikinusi, kad trečiasis asmuo reikiama kontrolės ir stebėjimo sistema nedisponuoja), tačiau negali šių abejonių pagrįsti dėl jai neprieinamos informacijos. Primintina, kad šalys ginčijosi dėl mobiliosios programėlės sukūrimo laiko, atsižvelgiant į jos aplikacijos įkėlimo į programėlių platformą momentą, nors, trečiojo asmens teigimu, mobilioji programėlė jau buvo sukurta.

46.       Kasacinio teismo dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros ne kartą konstatuota, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas; peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (bendrai), bet ir in concreto (konkrečiai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas (VPĮ), kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius; teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (pagal pareigas) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

47.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad peržiūros procedūrų veiksmingumo principas neapribotas tik teismine ginčo stadija; perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama; pareiga užtikrinti peržiūros procedūros veiksmingumą perkančiosioms organizacijoms kyla dėl jos įgaliojimų nagrinėti tiekėjų pretenzijas; perkančiosios organizacijos pagal jų kompetenciją ir turimas priemones turi imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).

48.       Pirmiau nurodytoje 2011 m. kasacinio teismo nutartyje spręsta dėl situacijos, kai tiekėjui įsitikinti, ar konkurento pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, įmanoma tik remiantis tuo pačiu šio konkurento pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinis metodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalią. 

49.       Tąkart kasacinis teismas išaiškino, kad, esant tokio pobūdžio situacijai ir siekiant užtikrinti ieškovų (tiekėjų) pažeistų teisių gynybos veiksmingumą, perkančiosios organizacijos privalo aktyviai bendradarbiauti tiek su pretenziją, tiek ginčijamą pasiūlymą pateikusiais ūkio subjektais, pavyzdžiui, ad hoc surengti demonstraciją, paprašyti papildomų duomenų ar pan. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija buvo nusprendusi imtis panašaus pobūdžio iniciatyvos, tačiau vėliau sprendimą dėl mobiliosios programėlės veikimo apžiūros dalyvaujant visoms ginčo šalims atšaukė. 

50.       Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovei pakankamai nebuvo užtikrinta teisė į pažeistų teisių gynybą, perkančioji organizacija formaliai įrodymų nepakankamumo pagrindu atmetė jos pretenziją, iš esmės nevertindama iškeltų abejonių turinio. Teismai šiuo aspektu taip pat buvo pasyvūs, nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų ir dėl jų plačiau nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirmą kartą nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, šis, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, pažymėjo, jog įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau šalių ginčą nagrinėdami pakartotinai teismai nepagrįstai iš esmės faktiškai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei ir konstatavo, kad ji neįrodė trečiojo asmens pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygoms.

 

Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo

 

51.       Vienas iš ieškovės keliamų atsakovo veiksmų neteisėtumo aspektų – trečiojo asmens pateiktos neįprastai mažos kainos pagrindimo tinkamumo vertinimas. Perkančioji organizacija 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, jo prašydama pagrįsti 1 lentelėje „Transporto stebėjimo ir kontrolės įranga su montavimu/išmontavimu“ nurodytus įkainius. Perkančioji organizacija gautą įkainių pagrindimą pripažino tinkamu, teismai tokį jos sprendimą kvalifikavo kaip teisėtą. Kasacinis teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos medžiagą ir teismų išvadas, sprendžia, kad ginčijamas atsakovo sprendimas teisėtas, nors ir iš dalies kitais nei teismų procesiniuose sprendimuose nurodytais argumentais.

52.       Pažymėtina, kad teismai savo procesinius sprendimus, inter alia, grindė faktine aplinkybe dėl ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų bendrų kainų mažo skirtumo, t. y. panašumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas net sprendė, kad Konkurso laimėtojo pasiūlyta kaina apskritai nėra neįprastai maža VPĮ 57 straipsnio 1 dalies prasme.

53.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas VPĮ 57 straipsnio nuostatas, nepagrįstai akcentavo reguliavimo dalį dėl preziumuojamos neįprastai mažos kainos, kai atitinkamo tiekėjo pasiūlymas yra 30 proc. mažesnis už visų nepašalintų tiekėjų pasiūlymų vidurkį, ignoruodamas kitą reguliavimo dalį, kad pati perkančioji organizacija konkrečiu atveju gali spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tapataus turinio reguliavimas galiojo ir ankstesnės redakcijos įstatyme bei jį aiškinančioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Kita vertus, teismai, ypač apeliacinės instancijos teismas, išsamiai analizavo trečiojo asmens pateiktą kainos (įkainio) pagrindimą. Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo, kaip jo buvo prašoma, nepateikė neįprastai mažų įkainių detalizavimo, skaičiavimų ar konkretesnių įrodymų, o tik nurodė deklaratyvius teiginius. Tokia jos pozicija vertintina kaip teisiškai nepagrįsta.

55.       Nors ieškovė iš esmės teisi, kad trečiasis asmuo su pagrindimu nepateikė detalesnių skaičiavimų ar įrodymų, bet nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis asmuo neįprastai mažus įkainius, nurodytus pasiūlymo 1 lentelėje, iš esmės grindė 2 lentelės įkainiais. Trečiasis asmuo pagrindime nurodė, kad, pirma, jo veiklos modelis pagrįstas paslaugos principu, t. y. pasiūlė kontrolės paslaugos kainą, į kurią įskaičiuotos ir įrangos bei montavimo paslaugų išlaidos; antra, tiekėjas turi atliekamos įrangos; trečia, teikdamas 1 lentelės įkainius, įvertino bendrą paslaugų kainą.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, grįsdamas neįprastai mažus įkainius, iš esmės taikė kryžminio finansavimo metodą, kai vienos srities išlaidos dengiamos kitos srities pajamomis. Ieškovė neginčija tokio pagrindimo galimumo, be to, nekvestionuoja bendros kainos nepagrįstumo ar nepagrindimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pirkimo objekto pobūdį ir mastą (kiekį) akivaizdu, jog didesnioji dalis pajamų iš viešojo pirkimo sutarties iš tiesų tenka kontrolės paslaugoms (2 lentelė), o ne įrangai (jos sumontavimui) (1 lentelė).

57.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad trečiasis asmuo nepagrindė neįprastai mažų įkainių, nepriklausomai nuo to, kad juos grindė kitu nei reikalaujamu būdu. 

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

58.       Pirmiau nurodytų išaiškinimų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė kasacinio skundo argumentais pagrindė savo poziciją dėl pasiūlymų vertinimo tvarkos Konkurse laikymosi, t. y. perkančiosios organizacijos, gavusios kito tiekėjo pretenziją, pareigos patikrinti, ar trečiojo asmens kontrolės ir stebėjimo sistema galutinę pasiūlymų pateikimo dieną atitinka Techninės specifikacijos nuostatas; priešingai – dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo jos argumentai atmestini. Atsižvelgiant į tai, naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai.

59.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors ir deklaravo, tačiau iš esmės nevertino byloje surinktų įrodymų, priešingai, sprendė, jog šie apskritai teisiškai nereikšmingi šalių ginčui spręsti. Dėl aukščiau nurodytų argumentų kasacinis teismas šią išvadą pripažįsta kaip teisiškai nepagrįstą. 

60.       Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 360 straipsnis). Atsižvelgiant į tai bei į kasacinio teismo funkcijas aiškinti teisės normas ir plėtoti doktriną pagal konkrečias atitinkamo ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad teisėjų kolegija negali galutinai pasisakyti dėl šalių ginčo pagal byloje neįvertintas aplinkybes, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

61.       Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir į bylos procesinę baigtį, taip pat į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas, jį vykdant privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-248/2020 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šalių ginčą, turėtų spręsti tik dėl trečiojo asmens siūlomo pirkimo objekto atitikties Techninės specifikacijos nuostatoms.

62.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į proceso eigą pirmosios instancijos teisme, ypač į aplinkybę, jog trečiasis asmuo savo iniciatyva pateikė atitikties įrodymus, o, kaip ne kartą nurodyta šioje nutartyje, Konkurso metu jų pateikti nebuvo reikalaujama, Konkurso laimėtoju pripažintam ūkio subjektui, esant reikalui, turi būti leidžiama pateikti papildomų duomenų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje trečiojo asmens telemetrinė stebėjimo sistema (ar jos dalis), reikalinga kontrolės paslaugoms teikti, turėjo atitikti Techninės specifikacijos nuostatas ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo Konkurse dieną.

63.       Atrankos kolegija 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu, o jei ji sudaryta, – sustabdyti jos vykdymą. Priežastys, dėl kurių ši laikinoji apsaugos priemonė buvo taikyta, liko aktualios, todėl teisėjų kolegija atskirai nesprendžia dėl jos galiojimo. Kita vertus, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios; tokios priemonės, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali būti panaikintos.

64.       Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė turėjo 300 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už kasacinį skundą, taip pat kasaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 2819,30 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinį skundą, atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 straipsniai). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

65.       Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                Gediminas Sagatys

 

        

                                                                Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • e3K-3-77-969/2018
  • e3K-3-63-916/2020
  • e3K-3-354-378/2018
  • e3K-3-32-378/2019
  • e3K-3-360-248/2017
  • 3K-3-297/2011
  • e3K-3-325-469/2018
  • e3K-3-140-916/2020
  • 3K-7-32/2013
  • CPK
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • e3K-3-67-248/2020