Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-982-450-2019].docx
Bylos nr.: e2A-982-450/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus šilumos tinklai 124135580 atsakovas
„Pontem“ 221412030 Ieškovas
„Viešųjų pirkimų tarnyba“ 188656261 išvadą duodanti institucija
UAB „Voverės“ 302782040 trečiasis asmuo
"OREITA" 123586032 trečiasis asmuo
Kategorijos:
11.1. Bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ar pakeitimo
2.6.11.4.1. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas
3.3.1. Apeliacinis procesas
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.11.4.3. Alternatyvių sankcijų taikymas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1.18.3. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
2.6.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.6. Prievolių teisė
11. BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
3.3.1.18. Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

        Civilinė byla Nr. e2A-982-450/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00439-2019-3

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        2.6.11.4.3; 2.6.11.4.1; 3.3.1.18.3

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės PONTEM ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, priimto vykdant viešąjį pirkimą „Darbuotojų maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 420213), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Voverės“ ir uždaroji akcinė bendrovė „OREITA“, išvadą teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba, 

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) PONTEM, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti tiekėją UAB PONTEM iš Pirkimo procedūrų 2-oje, 3-oje ir 4-oje pirkimo objekto dalyse; grąžinti Pirkimo procedūras (2-oje, 3-oje ir 4-oje Pirkimo objekto dalyse) į iki ieškovės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. panaikinti iš neteisėto sprendimo (pašalinti tiekėją UAB PONTEM iš Pirkimo procedūrų) kylančius kitus procedūrinius sprendimus (pvz., dėl pasiūlymų eilių sudarymo ir laimėtojų nustatymo), o tuo atveju, jeigu Pirkimo rezultate atsakovė jau sudarė pirkimo sutartį(-is) – pripažinti tokią(-ias) sutartį(-is) niekine(-ėmis); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 5 d. paskelbė apie supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą „Darbuotojų maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 420213). 2018 m. kovo 29 d. ieškovė buvo įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už tai, kad Lietuvos kariuomenės organizuojamame pirkime nuslėpė informaciją apie gautą baudą. UAB PONTEM, teikdama pasiūlymą minėtam Lietuvos kariuomenės pirkimui bei pildydama Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau - EBVPD), per klaidą pažymėjo, kad neturi pašalinimo pagrindų, tačiau UAB PONTEM 2017 m. liepos 11 d. buvo gavusi 144 Eur baudą už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimą. Nors atsakovei pateikto EBVPD III-oje dalyje įsivėlė techninė klaida (pažymėta, kad ieškovė neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyto tiekėjo pašalinimo pagrindo), tačiau iš ieškovės pasiūlymo visumos aišku, kad ieškovė atskleidė, jog VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra pripažinta kalta dėl faktų iškraipymo, informacijos slėpimo, negalėjimo pateikti reikalaujamų dokumentų ir su šia procedūra susijusios konfidencialios informacijos gavimu, taip įgyvendindama „apsivalymo“ priemones pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus. 2019 m. vasario 25 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą paaiškinti prieštaravimą tarp jos pateikto EBVPD ir viešai prieinamos informacijos apie jos buvimą įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, t. y. kodėl padaryto pažeidimo atveju UAB PONTEM netaikomas VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktis. Ieškovė pripažino padarytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą, papildomai paaiškindama padaryto pažeidimo aplinkybes (tarp jų ir dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio). 2019 m. kovo 4 d. ieškovė gavo perkančiojo subjekto sprendimą pašalinti  iš Pirkimo procedūros 2, 3 ir 4 Pirkimo objekto dalyse. UAB PONTEM nesutinka su atsakove, esą ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, ištiriant (išaiškinant) jos padarytą pažeidimą (melagingos informacijos pateikimą). UAB PONTEM klaidingai pažymėjo Lietuvos kariuomenei teikiamą EBVPD formą, tačiau apie tai, kad pateiktame EBVPD yra klaida, ji nežinojo (nesuprato). Vos tik Lietuvos kariuomenė identifikavo tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie galimą pažeidimą informavo, UAB PONTEM ją pripažino, su ja sutiko, atsakė į klausimus, o ginčo dėl neigiamo perkančiosios organizacijos sprendimo savo atžvilgiu neinicijavo. Tokie ieškovės veiksmai liudija apie tiekėjos siekį pripažinti pažeidimą ir jo pasekmes, t. y. atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio tikslus. Bendradarbiavimą ir siekį išsamiai atskleisti visas pažeidimo aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovei ieškovė atskleidė ne tik informaciją apie padarytą pažeidimą, bet ir visas to pažeidimo aplinkybes. Ieškovės poziciją, kad jos padaryto pažeidimo atveju VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktis netaikytinas, pripažino kitos perkančiosios organizacijos. Ieškovės padaryta techninio pobūdžio klaida su pasiūlymu pateiktame EBVPD buvo ištaisyta, pasinaudojus specialiai tam skirtu institutu, numatytu VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje: atsakovė paprašė „paaiškinti prieštaravimą <...> ir pagal aplinkybes patikslinti pateiktą EBVPD“, o ieškovė pateikė paaiškinimą ir patikslintą EBVPD. Ieškovė pirkimo procedūrų metu teikė duomenis, kad UAB PONTEM yra įdiegtos ir realiai funkcionuoja konkrečios techninės, organizacinės ir personalo valdymo priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias tolesniems pažeidimams, analogiškiems įvykusiam melagingos informacijos pateikimui Lietuvos kariuomenės pirkime. Ieškovė patvirtino ir pradėjo taikyti vidinę pasiūlymų teikimo viešiesiems pirkimams tvarką, sukūrė duomenų bazę „Tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai“, individualiai instruktavo darbuotoją.

3.       Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei atsakovės Bendrųjų pirkimo sąlygų 6.2 punkte esančios 1 lentelės 7 punkte nurodytą pašalinimo pagrindą, todėl buvo pagrįstai pašalinta iš tolesnių Pirkimo procedūrų. Ieškovė, teikdama pasiūlymą, EBVPD nurodė, kad nėra pripažinta kalta dėl faktų iškraipymo, informacijos nuslėpimo, negalėjimo pateikti reikalaujamų dokumentų ir su šia procedūra susijusios konfidencialios informacijos gavimo. Ieškovė su pasiūlymu pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, dėl kokių priežasčių buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bei nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a ir b papunkčiai, ieškovės nuomone, jai netaikomi, tačiau atsakovės vertinimu, VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytas „apsivalymo“ pagrindas turi būti taikomas. Ieškovė nuslėpė svarbią informaciją ir jos nepateikė Lietuvos kariuomenės vykdomame pirkime, o tik pripažino pažeidimą po to, kai Lietuvos kariuomenė šį pažeidimą pati nustatė. Ieškovės pateikti dokumentai neįrodė, kad ieškovė bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą. Ieškovės taikytos „apsivalymo“ priemonės pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto c papunktį nepakankamos vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir reabilitacijos (apsivalymo) doktrina. Techniniai, organizaciniai ar personalo valdymo pokyčiai turi būti kardinalūs. Ieškovė, dalyvaudama atsakovės vykdomame Konkurse, privalėjo EBVPD užpildyti teisingai, tačiau to nepadarė. Neatitikimas Pirkimo dokumentų reikalavimams turi būti išviešintas būtent teikiamame EBVPD. Ieškovė, būdama savo srities profesionale, nuolatine viešųjų pirkimų dalyve, nesiėmė realių / faktinių priemonių, kurias būtų galima vertinti kaip „apsivalymo“ procedūros atlikimą, o jos deklaratyvūs teiginiai, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių, tam jog „apsivalymo“ procedūra būtų tinkamai įgyvendinta, vertintini kaip nepagrįsti. Be to, atlikus Konkurso dalyvių, įskaitant ir ieškovės, kokybinį pasiūlymų vertinimą 2, 3 ir 4-oje Pirkimo objekto dalyse, ieškovė nebūtų pripažinta laimėjusia 2 ir 3 Pirkimo objekto dalyse.

4.       Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pažymėjo, kad VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto a ir b papunkčiuose įstatymų leidėjas įtvirtino formuluotę „jeigu taikytina“, todėl toks reglamentavimas reiškia, kad minėti punktai ne visada turi būti taikomi. Jų taikymas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju šalių nuomonė išsiskiria dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio (bendradarbiauti, aktyviai teikti pagalbą ar imtis kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą). Minėtas papunktis labiau taikytinas tuomet, kai padarytas pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad jam nustatyti reikalingas tęstinis (trunkamas) procesas ir tokiu atveju tiekėjas turi pareigą bendradarbiauti, aktyviai teikti pagalbą ar imtis kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą. Šiuo atveju, tiekėjas netinkamai vykdė pareigą įrodyti ir pagrįsti savo patikimumą, t. y. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių tiekėjo minėtame rašte nurodytą informaciją, dėl ko atsakovei nebuvo galimybės įsitikinti, kad tiekėjas užtikrino veiksmingą galimų analogiškų pažeidimų prevenciją, kad praeityje padaryti neteisėti veiksmai ateityje nebepasikartotų. Perkančiosios organizacijos „savaiminio apsivalymo“ priemonių, kurių ėmėsi tiekėjas, įvertinimas negali būti formalus, o priimamas sprendimas dėl šių priemonių tinkamumo ir dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros negali apsiriboti tiekėjo deklaratyviais teiginiais.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „OREITA“ palaikė atsakovės poziciją. Ieškovės teiginiai apie „apsivalymo“ priemonių įgyvendinimą yra deklaratyvūs, nes daugiau nei prieš metus laiko po neteisingai užpildyto EBVPD, šioje byloje ginčijamos procedūros vėl buvo užpildytos neteisingai. Be to, pagal atsakovės pateiktą informaciją, su ieškove viešojo pirkimo sutartis nebūtų sudaryta, nes ieškovė nebūtų pripažinta laimėjusi 2 ir 3 pirkimo objekto dalyse.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino atsakovės 2019 m. kovo 4 d. raštu priimtą sprendimą pašalinti UAB PONTEM iš Pirkimo II, III ir IV pirkimo objekto dalims procedūrų vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 14.9.2 punktu (pirkimo Nr. 420213); priteisė ieškovei 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės; likusią ieškinio dalį atmetė; skyrė atsakovei 2 150 Eur baudą.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. kovo 4 d. raštu, vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 14.9.2 punktu, pašalino UAB PONTEM iš Pirkimo II, III ir IV pirkimo objekto dalims procedūros; ieškovė teikė pretenziją, o atsakovė 2019 m. kovo 13 d.  atsakymą į pretenziją.

8.       Teismas, remdamasis VPĮ 45 straipsnio dalimi, 46 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad būtent ieškovei (tiekėjai) tenka pareiga įrodyti, kad nėra jos pašalinimo pagrindų; antra, pripažino, kad tiekėja UAB PONTEM, teikdama pirminę užpildytą ir pasirašytą EBVPD, neteisingai nurodė informaciją, tačiau kartu prie EBVPD ji teikė raštą, kuriame išdėstė informaciją, siejamą su aptartu punktu, be to, jai sudarius galimybę patikslinti duomenis, pateikė teisingai užpildytą EBVPD; trečia, Bendrųjų sąlygų 6.18 punktas numatė, kad Pirkėjas nepašalina iš Pirkimo procedūrų Tiekėjo VPĮ 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytais atvejais ir esant jose nurodytoms sąlygoms; ketvirta, kaip numatyta teisiniu reguliavimu, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad būtent perkančioji organizacija (AB „Vilniaus šilumos tinklai“) sprendžia, ar priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Tačiau tokių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.

10.       Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b ir c papunkčių, todėl teismas plačiau dėl a papunkčio nepasisakė. Vertindamas VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčio formuluotę (formuluotė „jeigu taikytina“), teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad ši priemonė taikytina ne automatiškai, be to, nurodytos priemonės taikymas visada sietinas ir su paties pažeidimo turiniu (esme). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal į bylą teiktus įrodymus yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad UAB PONTEM bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ir ėmėsi visų toje situacijoje galimų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jos padarytą pažeidimą atsižvelgiant į patį pažeidimo pobūdį (esmę).

11.       Pasisakydamas dėl VPĮ 46 straipsnio 8 dalies c papunkčio (ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių pažeidimų prevencijai) teismas pažymėjo, jog tokių priemonių taikymas turi būti siejamas su konkrečiu padarytu pažeidimu, pažeidimo pobūdžiu (esme). Ieškovė tiek teiktoje pretenzijoje, tiek ieškinyje išdėstė kokių ėmėsi priemonių tolesnių pažeidimų prevencijai, teismui teikė įrodymus, patvirtinančius nurodytų priemonių taikymą. Atsižvelgdamas į padarytą pažeidimą, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, esą ieškovės taikytos priemonės pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalies c papunktį nepakankamos. Teismas laikė svarbia aplinkybė, kad pirkimą, dėl kurio UAB PONTEM buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, vykdęs subjektas tiekėjo elgesį pripažino pakankamu tinkamo „apsivalymo“ konstatavimui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje teiktus įrodymus, vertinant padarytą pažeidimą, kurio prevencijai atitinkamos priemonės buvo taikytos, darytina išvada, jog ieškovės taikytos priemonės, skirtos tolesnių pažeidimų prevencijai, laikytinos pakankamomis.

12.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės 2019 m. kovo 4 d. raštu priimtas sprendimas pašalinti UAB PONTEM iš Pirkimo II, III ir IV pirkimo objekto dalims procedūros, vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 14.9.2 punktu (pirkimo Nr. 420213), laikytinas nepagrįstu, neteisėtu, todėl naikintinas.

13.       Ieškovė taip pat prašė grąžinti Pirkimo procedūras (2-oje, 3-oje ir 4-oje Pirkimo objekto dalyse) į iki ieškovės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. panaikinti iš neteisėto sprendimo (pašalinti tiekėją UAB PONTEM iš Pirkimo procedūrų) kylančius kitus procedūrinius sprendimus (pvz., dėl pasiūlymų eilių sudarymo ir laimėtojų nustatymo), o tuo atveju, jeigu Pirkimo rezultate atsakovė jau sudarė pirkimo sutartį(-is) – pripažinti tokią(-ias) sutartį(-is) niekine(-ėmis).

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė pretenzija prašė stabdyti pirkimo procedūras ir išnagrinėti pretenziją, išnagrinėjus pretenziją priimti sprendimą panaikinti 2019 m. kovo 3 d. sprendimą dėl UAB PONTEM pašalinimo iš tolesnių pirkimo procedūrų ir priimti naują sprendimą dėl tiekėjo pateiktos informacijos kaip pakankamos jo patikimumui įrodyti. Taip pat nustatė, kad Pirkimo procedūros pasibaigusios ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytos sutartys su UAB „OREITA“ bei uždarąja akcine bendrove „Voverės“. Teismas aptariamą ieškovės reikalavimą vertino kaip išvestinį reikalavimą, ginčijant atsakovės sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo II, III, IV pirkimo objekto dalims procedūros.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad: pirma, nagrinėjamu atveju vykdytas viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarčių sudarymu 2019 m. kovo 25 d.; antra, specialiose pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad sutartys įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 13 (trylika) mėnesių; paslaugos pagal šias Sutartis teikiamos 12 (dvylika) mėnesių; paskutinis mėnuo skirtas atsiskaitymams pagal šią (-ias) sutartį (-is), tačiau ne paslaugų teikimui (7.2 punktas); trečia, vykdyti pirkimai buvo siejami su maitinimo paslaugų įsigijimu; ketvirta, atsižvelgtina į atsakovės triplike nurodytas aplinkybes dėl Konkurso dalyvių, įskaitant ir ieškovės kokybinį pasiūlymų vertinimą 2, 3 ir 4-oje Pirkimo objekto dalyse. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirkimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis turėtų neproporcingų pasekmių, todėl būtina išsaugoti pirkimo sutartis ir spręsti klausimą dėl alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei.

16.       Viešasis pirkimas „Darbuotojų maitinimo paslaugos“, perkančioji organizacija AB „Vilniaus šilumos tinklai“, suskaidytas į pirkimo dalis: E-2 darbuotojų maitinimo paslauga; vertė be PVM 29 000 Eur, trukmė mėnesiais 13 mėnesių (pirkimo dalis Nr. 2), RK-8 darbuotojų maitinimo paslauga, vertė be PVM 8 000 Eur, trukmė mėnesiais 13 mėnesių (pirkimo dalis Nr. 3), RK-2 darbuotojų maitinimo paslauga, vertė be PVM 6 000 Eur, trukmė mėnesiais 13 mėnesių (pirkimo dalis Nr. 4). Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, paslaugų vertes, tai, kad VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bauda turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo sutarties vertės, bei tai, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), skyrė atsakovei 5 procentų viešojo pirkimo sutarčių vertės baudą (2 150 Eur), kurią priteisė valstybės naudai.

17.       Ieškovė už ieškiniu pareikštus reikalavimus mokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį; taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 630 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokato atliktus procesinius veiksmus byloje, Rekomendacijoje nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, prašymą dėl advokato bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas 3 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

18.       Atsižvelgiant į priimsprendimą, į tai, kad dėl neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties (sutarčių) padarinių teismai turi spręsti savo iniciatyva, ieškovei priteisė iš atsakovės 1 500 Eur žyminio mokesčio bei 3 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. 

 

                               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

19.       Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. pakeisti ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Teismas rėmėsi vien tik VPĮ nuostatomis, o ne šiame ginče aktualiu ir taikytinu Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – PĮ). Apeliantė, būdama perkantysis subjektas, vykdo pirkimus pagal PĮ, o ne pagal VPĮ. VPĮ nuostatos yra taikomos tik tiek, kiek atitinkamų aspektų nereglamentuoja PĮ. Teismas iš esmės pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas naikinti sprendimą.

19.2.                      Teismas, nagrinėdamas šalių pateiktus įrodymus bei argumentaciją, vadovavosi tik vidiniu savo įsitikinimu, nemotyvuodamas savo sprendimo, nenagrinėdamas Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, visiškai ignoruodamas reabilitacijos (apsivalymo) doktriną ir jos esmę. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė apeliantei viešųjų pirkimų vykdymo metu nepateikė jokių dokumentų, kurie buvo patvirtinti įmonės viduje, pvz., vidinės pasiūlymų teikimo viešiesiems pirkimams tvarkos, įmonės vadovo įsakymų dėl atsakingų asmenų paskyrimo sukurtai vidinei duomenų bazei „Tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai“ pildyti ir pan., o juos pateikė, kai byla jau buvo nagrinėjama teisme. Teismas negali priimti sprendimo vadovaudamasis tais įrodymais, kurių vertindama ieškovės „apsivalymo“ priemonių pakankamumą neturėjo perkantysis subjektas, t. y. perkančioji organizacija neturėjo jokios realios / objektyvios galimybės įvertinti fakto, ar iš tiesų / realiai, o ne deklaratyviai UAB PONTEM atliko pakankamą „apsivalymo“ procedūrą.

19.3.                      UAB PONTEM turi pareigą pateikti tinkamai užpildytus dokumentus, kuriuose pateikta teisinga informacija, taip pat pareigą laiku ir tinkamai pateikti apeliantės reikalaujamus dokumentus. Atsakovė 2019 m. kovo 13 d. CVP IS elektroninėmis priemonėmis pateikė išsamų, motyvuotą atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, jog ieškovė neatliko pakeitimų, leidžiančių daryti prielaidas, jog tiekėjas „apsivalė“, o siekdama įrodyti esminius pakeitimus, privalėjo pateikti tai įrodančius dokumentus. Atsakovė, įvertinusi ieškovės nurodytas apsivalymo priemones, laikėsi pozicijos, jog pateikti dokumentai neįrodo, kad ji ėmėsi pakankamų techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Apeliantė atliko visas jai tenkančias pareigas, siekdama išsiaiškinti, ar UAB PONTEM atitinka „apsivalymo“ pagrindus ir gali dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose. Priešingu atveju, apeliantė, neturėdama apsivalymo pagrindų įrodančių dokumentų ir leisdama ieškovei toliau dalyvauti pirkimo procedūrose, būtų pažeidusi PĮ įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

19.4.                      Jei perkantysis subjektas, būtų saistomas kitų perkančiųjų organizacijų / perkančiųjų subjektų priimamais sprendimais (jei viena perkančioji organizacija / perkantysis subjektas tiekėjo „apsivalymo“ priemones laikė pakankamomis, tuomet ir visos likusios turėtų laikytis tokios pozicijos), tuomet VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas taptų negyva norma. Todėl teismo argumentacija, jog svarbu įvertinti tai, kad pirkimą, dėl kurio ieškovė buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, vykdęs subjektas tiekėjo elgesį pripažino pakankamu, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

19.5.                      Teismas nesvarstė galimybės sutartis nutraukti ar sutrumpinti jų galiojimą, o pritaikė griežčiausią galimą sankciją – baudą. Bauda skirta visiškai formaliai, jos skyrimas nemotyvuotas, šiuo konkrečiu atveju sudarytos Viešųjų pirkimų sutartys nėra viešojo intereso sutartys, kurių pripažinimas negaliojančiomis turėtų neproporcingų pasekmių. Be to, santykinai didžiausia kasacinio teismo perkančiajai organizacijai skirta bauda siekė 5 proc. sutarties vertės, o mažiausia – apie 0,27 proc.

20.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB PONTEM prašo  atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

20.1.                      PĮ 59 straipsnio 1 dalis nustato, jog pašalinimo pagrindų nebuvimas vertinamas mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, <...> straipsnių nuostatas“. Kadangi PĮ nėra net užuominos apie „apsivalymo“ priemones ir jų vertinimą (tuo tarpu Pirkimo sąlygų 6.18 punkte jos įtvirtintos, darant nuorodą tik į VPĮ), todėl teismas sprendimą dėl „apsivalymo“ priemonių pakankamumo grindė būtent VPĮ normomis. 

20.2.                      Atsakovė dokumentų tikslinimo teisiniu institutu naudojosi, tačiau savo prašyme niekaip nenurodė ir net neužsiminė, kad jai pateiktą informaciją ji laiko nepakankama dėl įrodymų trūkumo. Jeigu atsakovė būtų nurodžiusi, kad jai trūksta įrodymų, ieškovė įrodymus būtų pateikusi, todėl apeliantė pažeidė PĮ 58 straipsnio 5 dalį bei apdairumo ir rūpestingumo pareigas. Teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovei teko atsakomybė už jos neteisėtą elgesį.

20.3.                      Ieškovė nežinojo pateikusi klaidingus EBVPD duomenis Lietuvos kariuomenei ir apie klaidą sužinojo tik iš pačios Lietuvos kariuomenės, todėl objektyviai negalėjo apie klaidą (melagingą informaciją) pati informuoti perkančiosios organizacijos savo iniciatyva. Tačiau vos tik apie pažeidimą sužinojo – jį pripažino, atsakė į perkančiosios organizacijos klausimus, o savo atžvilgiu gauto neigiamo Lietuvos kariuomenės sprendimo neginčijo, todėl toks ieškovės elgesys visiškai atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto (b) papunkčio lingvistinį ir teleologinį aiškinimą.

20.4.                      Neginčijant atsakovės diskrecijos priimti sprendimą ginčo klausimu, ta aplinkybė, kad tas pačias „apsivalymo“ priemones kaip pakankamas įvertino visa eilė viešąjį interesą įgyvendinančių perkančiųjų organizacijų bei teismas (2018 m. liepos 30 d. nutartis c. b. Nr. e2-533-425/2018), o neigiamą vertinimą pateikė vienintelė atsakovė, yra reikšminga ir į ją turi būti atsižvelgta. Ši aplinkybė įvertintina ne apribojant atsakovės diskreciją, bet įvertinant atsakovės sprendimo pagrįstumo tikimybę.

20.5.                      Teismas pakankamai išsamiai motyvavo tiek alternatyviosios sankcijos skyrimą, tiek jos dydį. Alternatyvioji sankcija savo turiniu yra labiau viešojo intereso, o ne privataus ieškovės intereso, užtikrinimo priemonė, todėl nei jos skyrimas, nei jos dydis tiesiogiai ieškovės teisių ar pareigų neįtakoja.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

1.       

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

2.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Darbuotojų maitinimo paslaugos“, kuriam ieškovė pateikė pasiūlymą. Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 6.2 punkte buvo numatyta, kad Tiekėjas, visi Tiekėjų grupės nariai (jei pasiūlymą pateikia Tiekėjų grupė), subtiekėjai ir kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi Tiekėjas, turi įrodyti, kad nėra jo (jų) pašalinimo pagrindų, nurodytų 1 lentelėje. Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 6.2 punkte esančios 1 lentelės 7 punkte nurodytas pašalinimo pagrindas „<...> Šiuo pagrindu Tiekėjas, kiekvienas Tiekėjų grupės narys, subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba subtiekėjas ar kitas ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas <...>“. Pirkimo sąlygų Bendrosios dalies 6.18 punkte numatyta, kad „Pirkėjas nepašalina iš Pirkimo procedūrų Tiekėjo VPĮ 46 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytais atvejais ir esant jose nurodytoms sąlygoms“, t. y. Pirkimo sąlygose yra numatytas tiekėjų „apsivalymo“ mechanizmas.

3.       Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieškovė 2018 m. kovo 29 d. buvo įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą už tai, kad Lietuvos kariuomenės organizuojamame pirkime nuslėpė informaciją apie gautą baudą už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimą, nėra. Ieškovė kartu su pasiūlymu atsakovei pateikė užpildytą EBVPD, kurio III dalyje pažymėjo, kad ieškovė neatitinka VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto nurodyto tiekėjo pašalinimo pagrindo; kartu su pasiūlymu taip pat pateikė raštą Dėl pašalinimo pagrindų, kuriame nurodė su patekimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą susijusias aplinkybes bei informaciją apie priemones, kurių ėmėsi siekdama įrodyti savo patikimumą. Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2019 m. vasario 25 d. posėdyje nutarė prašyti ieškovės paaiškinti prieštaravimą tarp pateikto ieškovės EBVPD ir viešai prieinamos informacijos apie UAB PONTEM buvimą įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, taip pat paaiškinti, kodėl padaryto pažeidimo atveju UAB PONTEM netaikomas VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto (b) papunktis. Ieškovė 2019 m. vasario 26 d. pateikė atsakymą, jog pripažįsta padarytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą, papildomai paaiškino pažeidimo aplinkybes. Apeliantės viešųjų pirkimų komisija 2019 m. kovo 4 d. posėdyje pašalino ieškovę iš tolesnių pirkimo procedūrų. Dėl šio sprendimo ieškovė 2019 m. kovo 12 d. teikė pretenziją, tačiau atsakovė 2019 m. kovo 13 d. atsakė, kad savo sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų nekeičia. 

4.       Byloje ginčas kilo dėl apeliantės sprendimo pašalinti ieškovę iš tolesnių pirkimo procedūrų pagrįstumo ir teisėtumo.

 

Dėl šalių ginčui taikytinų materialinių teisės normų

 

5.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, nes rėmėsi ne šiame ginče aktualiomis PĮ nuostatomis, o VPĮ. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškovės „apsivalymo“ nuo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte padaryto pažeidimo, pagrįstai rėmėsi VPĮ įtvirtintomis teisės normomis.

6.       59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

7.       Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžiamus veiksmus – ieškovės pašalinimą iš tolimesnių pirkimo procedūrų, kurių teisėtumą ieškovė ginčija, atliko būtent vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b) ir c) papunkčiuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, t. y. sprendė, kad ieškovės pateikti duomenys neįrodė, kad ji bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą bei kad ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių. Be to, kaip jau nustatyta nutarties 26 punkte, PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pašalinimo pagrindų nebuvimas vertinamas mutatis mutandis taikant VPĮ 46 straipsnių nuostatas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VPĮ įtvirtintomis teisės normomis.

 

Dėl sprendimo pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų

 

8.       Apeliantė nurodo, kad ieškovė jai neteikė jokių įrodymų apie „apsivalymo“ priemonių pakankamumą, todėl perkančioji organizacija neturėjo jokios realios / objektyvios galimybės įvertinti fakto, ar iš tiesų / realiai, o ne deklaratyviai UAB PONTEM atliko pakankamą „apsivalymo“ procedūrą; tokius įrodymus ieškovė pateikė bylą nagrinėjant teisme, todėl teismas negalėjo vertinti įrodymų, kurių neturėjo perkantysis subjektas.

9.        58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kandidatui ar dalyviui pateikus netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Analogiška nuostata įtvirtinta ir VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, t. y. jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.

10.       Kaip nustatyta nutarties 23 punkte, byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė, pildydama EBVPD, klaidingai pažymėjo, jog nėra pripažinta kalta dėl faktų iškraipymo, informacijos nuslėpimo, nėra. Taip pat ginčo dėl to, kad ieškovė apeliantei kartu su EBVPD pateikė konfidencialią informaciją dėl pašalinimo pagrindų, kurioje nurodė, jog 2018 m. kovo 29 d. buvo įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nes Lietuvos kariuomenės pirkime pateikė melagingą informaciją apie baudos tiekėjai skyrimą, nėra. Minėtame rašte ieškovė, be pripažinimo apie įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nurodė informaciją, susijusią su VPĮ 46 straipsnio 8 dalies b papunkčiu, t. y. kad bendradarbiavo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, patvirtino Lietuvos kariuomenei, kad yra gavusi baudą, todėl pažeidimas tapo išaiškintu bei ištirtu; taip pat nurodė informaciją, susijusią su VPĮ 46 straipsnio 8 dalies c papunkčiu, t. y. kad patvirtino savo vidinę pasiūlymų teikimo viešiesiems pirkimams tvarką, sukūrė vidinę duomenų bazę „Tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai“, individualiai instruktavo darbuotoją, nustatė papildomą savikontrolės mechanizmą. Apeliantė, įvertinusi ieškovės pateikus dokumentus, tame tarpe ir aukščiau aptartą raštą, 2019 m. vasario 25 d. raštu paprašė ieškovės paaiškinti prieštaravimą tarp pateikto EBVPD ir viešai prieinamos informacijos – Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo ir pagal aplinkybes patikslinti UAB PONTEM pateiktą EBVPD; paaiškinti, kodėl UAB PONTEM yra netaikomas VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktis. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės 2019 m. vasario 25 d. rašto turinį, sutinka su ieškove, kad atsakovė savo prašyme aiškiai nenurodė, kad jai pateiktą informaciją ji laiko nepakankama dėl įrodymų trūkumų, o prašė paaiškinti informacijos turinio prieštaravimus, nesutiko dėl „apsivalymo“ priemonių turinio. Ieškovė, atsakydama į minėtą raštą, 2019 m. vasario 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo dar kartą pripažino padarytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimą, papildomai paaiškino pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunkčio taikymu bei pateikė patikslintą EBVPD. Apeliantė 2019 m. kovo 4 d. raštu Dėl komisijos priimtų sprendimų II, III, ir IV pirkimo objekto dalims ieškovei nurodė, kad ji šalinama iš pirkimo, nes pateikti dokumentai nerodo, kad ieškovė bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą; pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovė ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Dėl šio sprendimo ieškovė 2019 m. kovo 12 d. teikė pretenziją, atsakovė 2019 m. kovo 13 d. atsakė, kad savo sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų nekeičia ir nurodė, kad siekiant įrodyti esminius pakeitimus, ieškovė privalėjo pateikti tai įrodančius dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su ieškove, kad jai apie atsakovės poziciją, jog ji pateiktą informaciją laiko nepakankama dėl įrodymų trūkumo, tapo žinoma tik po 2019 m. kovo 13 d. atsakymo į pretenziją gavimo, nes atsakovė, formuluodama 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl UAB PONTEM pateiktame EBVPD nurodytos informacijos prieštaravimo viešai nurodytai informacijai, prašė ieškovės būtent paaiškinti minėtą prieštaravimą ir pagal aplinkybes patikslinti EBVPD, taip pat paaiškinti, kodėl UAB PONTEM yra netaikomas VPĮ 46 straipsnio 8 dalies 1 punkto b papunktis, o ne aiškiai ir konkrečiai suformulavo prašymą pateikti papildomus įrodymus. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai dalyvis pateikia netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo kreiptis į dalyvį, prašydama ir konkrečiai nurodydama, kokių dalyvio dokumentų ar duomenų dėl dalyvio pašalinimo pagrindų nebuvimo trūksta, kokie dalyvio pateikti dokumentai yra neaiškūs, netikslūs, nepakankami ir kodėl. Tik aiškiai ir tiksliai suformulavusi dalyviui prašymą paaiškinti, patikslinti ar pateikti konkrečius įrodymus ar duomenis dėl pašalinimo pagrindų, perkančioji organizacija laikytina tinkamai įgyvendinusia VPĮ įtvirtintą pareigą pareikalauti dalyvio patikslinti, papildyti arba paaiškinti dokumentus ar duomenis dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo. Tuo tarpu dalyviui tik po aiškaus, tikslaus ir konkretaus perkančiosios organizacijos prašymo nepateikus prašomų įrodymų ar duomenų, t. y. nepagrindus pašalinimo pagrindo nebuvimo, toks dalyvis galėtų būti šalinamas iš pirkimo procedūros. Taigi, nors pareiga pateikti tinkamus pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius įrodymus tenka dalyviui, tačiau ši pareiga dalyviui atsiranda tik perkančiajai organizacijai aiškiai ir tiksliai suformulavus tokį prašymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė tinkamai neįvykdė pareigos prašyti ieškovės pateikti jos nurodytą informaciją pagrindžiančius įrodymus, dėl ko viešųjų pirkimų vykdymo metu buvo eliminuota objektyvi galimybė išsiaiškinti ar ieškovės nurodytos „apsivalymo“ priemonės yra pakankamos.

11.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir tuos, kurių ieškovė nebuvo pateikusi perkančiajai organizacijai, šiai tinkamai nesuformulavus tokio prašymo. Pagal bendruosius civilinio proceso principus (rungimosi, dispozityvumo (CPK 12, 13 straipsniai)) ir CPK 178 straipsnį bylos šalims tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vykdydama nurodytą pareigą bei grįsdama savo reikalavimus, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, susijusius su pašalinimo pagrindų nebuvimu, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino. Juo labiau kad nutarties 30 punkte nustatyta, jog ieškovei apie atsakovės poziciją, jog ji pateiktą informaciją laiko nepakankama dėl įrodymų trūkumo, tapo žinoma tik po 2019 m. kovo 13 d. atsakymo į pretenziją gavimo.

12.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, susijusius su kitų perkančiųjų organizacijų priimtais sprendimais ieškovės atžvilgiu. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodo, kad būtent perkančioji organizacija sprendžia, ar priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitų perkančiųjų subjektų sprendimus dėl ieškovės „apsivalymo“ priemonių pakankamo vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir sprendė, kad be visų kitų nurodytų motyvų, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovės priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš tolimesnių pirkimo procedūrų yra neteisėtas, t. y. nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip šalutinę.

 

Dėl alternatyvios sankcijos taikymo

 

13.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo perkančiajai organizacijai paskirta alternatyvia sankcija – bauda bei jos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarčių sudarymu 2019 m. kovo 25 d., į sutarčių galiojimo terminą (13 mėnesių), taip pat į tai, kad vykdyti viešieji pirkimai buvo susiję su maitinimo paslaugų įsigijimu bei į konkurso dalyvių kokybinį pasiūlymų vertinimą, sprendė, jog šiuo atveju būtina išsaugoti sudarytas ir pradėtas vykdyti sutartis bei skyrė perkančiajai organizacijai 2 150 Eur (5 proc. sutarčių vertės) baudą.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarčių sudarymu 2019 m. kovo 25 d. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio (pagal pareigas) pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

15.       Pagal PĮ 112 straipsnio 2 dalį ir VPĮ 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Skirdamas pirmiau nurodytų straipsnių 3 dalyje įvardytas alternatyvias sankcijas, teismas turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines ginčo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti PĮ 112 straipsnio ir VPĮ 106 straipsnio nuostatas – nepripažinti sudarytų sutarčių niekinėmis ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų – baudą (PĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas, VPĮ 112 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo savo pasirinkimą taikyti byloje alternatyviąją sankciją. Kaip matyti, skundžiamame sprendime teismas pakankama išsamiai pasisakė dėl galimybės byloje taikyti alternatyviąją sankciją, nurodė ne tik teisės normas ir teismų praktiką, kurioje ši sankcija pripažinta, kaip pagrįsta ir proporcinga priemone, konstatavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, bet ir tai, kad apeliantei alternatyvi sankcija skiriama, atsižvelgiant į tai, jog viešasis pirkimas yra pasibaigęs sutarčių sudarymu 2019 m. kovo 25 d., į sutarčių galiojimo terminą (13 mėnesių), taip pat į tai, kad vykdyti viešieji pirkimai buvo susiję su maitinimo paslaugų įsigijimu bei į konkurso dalyvių kokybinį pasiūlymų vertinimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nemato pagrindo sprendimą šioje dalyje dėl alternatyvios sankcijos skyrimo naikinti.

16.       Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus) bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kita vertus, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą – neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atsakovės veiksmus, tiek ir pačios ieškovės veiksmus, kuriai nuolat dalyvaujant panašiuose pirkimuose, pasiūlymų parengimo ir pateikimo tvarka yra įprasta veiklos sritis, tačiau nepaisant to, ieškovė pateikė neteisingai užpildytą EBVPD, taip pat perkančiosios organizacijos atlikto pažeidimo svarbą, kilusius padarinius, atsižvelgdama į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę, pažymėdama, kad skirtina bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir turėti atgrasantį poveikį perkančiajai organizacijai (skatinti vengti VPĮ pažeidimų), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei paskirta sankcija  2 150 Eur (5 proc. sutarčių vertės) bauda neatitinka įstatyme įtvirtintų bendrųjų veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslų, todėl perkančiajai organizacijai skirtina bauda mažintina iki 430 Eur (1 proc.). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju paskirta bauda ir jos dydis yra proporcingas padarytam perkančiosios organizacijos pažeidimo pobūdžiui. Juo labiau, kad ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, jog atlikus Konkurso dalyvių kokybinį pasiūlymų vertinimą, ji nebūtų pripažinta laimėjusia 2 ir 3 Pirkimo objekto dalyse.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

18.       Kadangi šia nutartimi atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės nėra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik dėl perkančiajai organizacijai paskirtos baudos dydžio, skundžiamame teismo sprendime atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo.

19.       Ieškovė prašo priteisti 2 420 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau šias išlaidas yra pagrindas mažinti, nes jos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.11 papunktį, pagal kurį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1 250,21 Eur, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 250,21 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

        Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės PONTEM ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, uždarajai akcinei bendrovei „Voverės“ ir uždarajai akcinei bendrovei „OREITA“, išvadą teikiančiai institucijai byloje Viešųjų pirkimų tarnybai, tenkinti iš dalies.

        Panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019 m. kovo 4 d. raštu priimtą sprendimą pašalinti uždarąją akcinę bendrovę PONTEM iš Pirkimo II, III ir IV pirkimo objekto dalims procedūrų vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 14.9.2 punktu (pirkimo Nr. 420213).

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei PONTEM 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“.

        Likusią ieškinio dalį atmesti.

        Skirti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.“

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei PONTEM iš atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ 1 250,21 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 21 centą) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                        Danguolė Martinavičienė

 

 

Asta Radzevičienė

 

 

Jūratė Varanauskaitė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-533-425/2018
  • CPK