Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-20][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-711-426-2020].docx
Bylos nr.: eI2-711-426/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 303118754 atsakovas
Vilniaus universiteto profesinė sąjunga 303053623 trečiasis suinteresuotas asmuo
Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutas 211950810 trečiasis suinteresuotas asmuo
Lietuvos žmogaus teisių asociacija 191925444 trečiasis suinteresuotas asmuo
Vilniaus universiteto centrinė akademinės etikos komisija 211950810 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.3. Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
38. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
41. Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

          Administracinė byla Nr. eI2-711-426/2020

          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02348-2019-2

 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui V. R., jo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui ir advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,

atsakovės atstovei Kristinai Pažusytei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos žmogus teisių asociacijos atstovui V. B.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutas, Vilniaus universiteto profesinė sąjunga ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija, D. Š., E. K.).

 

Teismas

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) patikslintame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SP-10 (toliau – Sprendimas). Į Kontrolierių su dviem skundais kreipėsi Vilniaus universiteto (toliau – VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (toliau – TSPMI) darbuotojas D. Š. (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo D. Š.) ir VU Gyvybės mokslų centro studentas E. K. (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo E. K.), skundė pareiškėjo veiksmus, neva, šis savo pasisakymais viešojoje erdvėje pažeidė akademinę etiką VU TSPMI akademinės bendruomenės narių atžvilgiu ir atskleidė asmeninę informaciją. Kontrolierius 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. S-178 nurodė pareiškėjui, kad tretieji suinteresuotieji asmenys skundžia jo veiksmus ir teiginius: 2017 m. liepos mėn. 12 d. internetiniame portale www.propatria.lt buvo paskelbtas straipsnis „VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. R. „reakcingomis pažiūromis“ ir 2017 m. liepos 13 d. internetiniame portale www.respublika.lt buvo paskelbtas straipsnis „Prof. V. R. persekiojamas dėl neteisingų pažiūrų“, kuriuose paviešintas nenuasmenintas VU TSPMI studentų prašymas.

Internetiniame portale www.propatria.lt 2017 m. liepos mėn. 12 d. paskelbtame straipsnyje „VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. R. „reakcingomis pažiūromis“ ir 2017 m. liepos mėn. 12 d. www.propatria.lt publikuotame „V. R. euroskepticizmu“ nepatenkinti studentai: klausytis gali tie, kas prijaučia profesoriaus idėjoms straipsnyje „prof. V. R. atskleidė vienos iš Prašymo autorių I. G. darbo vietą Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje“.

Www.propatria.lt 2017 m. liepos mėn. 12 d. publikuotame straipsnyje „V. R. euroskepticizmu“ nepatenkinti studentai: klausytis gali tie, kas prijaučia profesoriaus idėjoms“ „V. R. teigia, jog Prašymą teikę studentai VU TSPMI administracijai parodė, jog yra nekompetentingi ir jiems neturėtų būti leidžiama formuoti savo studijų programos bei išsakyti savo nuomonės apie studijuojamus dalykus ir jų dėstymo kokybę“.

Www.lrt.lt portale 2017 m. liepos 14 d. publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“ pareiškėjas viešai kritikuoja Prašymo autorius, studentus, paminėdamas jų vardus ir pavardes dėl nuomonės išsakymo apie profesoriaus dėstomą studijų dalyką.

2017 m. liepos 14 d. www.lrt.lt portale publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“ pareiškėjas viešai žemina VU TSPMI studentės I. G. vardą nepagrįstai ją sutapatindamas su kaltinimais dėl pinigų „įsisavinimo“.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, teiginys, „Kiek žinau, jos (N. A.) dėl nekompetencijos VU Filologijos fakultetas nepriėmė į darbą. Bet stebuklingu būdu ji atsidūrė TSPMI ir net tapo profesore“ 2017 m. liepos 14 d. www.lrt.lt portale publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“, galimai žemina kolegą.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepime Kontrolieriui nurodė, kad skundai nepagrįsti, jie tiesiogiai susiję su jo persekiojimu už pažiūras ir įsitikinimus, skundų autoriai yra TSPMI administracijos inicijuoto pareiškėjo politinio persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus dalyviai. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad skunduose minima grupė studentų, pažeisdama akademinę etiką ir geros moralės principus, piktnaudžiaudama LR Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje studentams suteikta teise vertinti studijuojamų dalykų dėstymo kokybę, vertino ne dėstomo kurso kokybę, o siekė pašalinti pareiškėjo dėstomą kursą ir mokslinio tyrinėjimo kryptį dėl pastarojo pažiūrų ir įsitikinimų, kartu pašalinant ir jį patį iš TSPMI.

Pareiškėjas pažymi, kad iki Kontrolieriaus tyrimo analogiško turinio skundai buvo išnagrinėti VU TSPMI akademinės etikos komisijos (toliau – TSPMI AEK) ir VU Centrinės akademinės etikos komisijos (toliau – VU CAEK) posėdžiuose. TSPMI AEK sprendimo nepriėmė, VU CAEK įpareigojo skundus išnagrinėti iš naujo. TSPMI AEK 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažino pareiškėją pažeidus akademinę etiką, tačiau VU CAEK 2018 m. sausio 23 d. sprendimu panaikino TSPMI AEK sprendimo dalį, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Kodeksą.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. K. ir D. Š. Kontrolieriui pateikus skundus, su atsiliepimu pareiškėjas pateikė ir savo 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundą, kuriame prašė konstatuoti, jog E. K. ir D. Š. skunduose minimi asmenys patys pažeidė akademinę etiką ir įstatymus bei valstybės teisės aktus. Kontrolierių pareiškėjas prašė konstatuoti, jog VU ir TSPMI administracija (jos vadovai) ir 9 studentai, teikę Prašymą panaikinti jo dėstomą privalomą kursą, pažeidė akademinę etiką, VU Statutą, Mokslo ir studijų įstatymą (Toliau – MSĮ) bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Kontrolierius 2019 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. SP-10 (toliau – Sprendimas), kuriame konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 2.1 punktą, o VU CAEK pažeidė VU CAEK nuostatų                      20 punktą. Kontrolierius nutarė informuoti skundus pateikusius asmenis, VU, VU TSPMI ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie VU CAEK procedūrų ir pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Jo nuomone, jis yra nepagrįstas, šališkas ir nepakankamai motyvuotas, priimtas objektyviai neišnagrinėjus faktinių aplinkybių, pažeidžiant dispozityvumo principą, įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgiant į Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) teismų praktiką todėl naikintinas. Skundžiamas Sprendimas turės įtakos pareiškėjo statusui, jo reputacijos vertinimui, tolimesnei akademinei bei mokslinei veiklai.

Pareiškėjo nuomone, jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų skundai nebuvo išsamiai ir tinkamai išnagrinėti, skundžiamo Sprendimo motyvai nepakankamai motyvuoti.

Kontrolierius neleido pareiškėjui susipažinti su pateiktų skundų turiniu, todėl tik vėliau, Kontrolieriui pateikus skundus rašiusių asmenų pavardes, vardus ir adresus, pareiškėjui tapo žinoma, kad vienas iš skundą pateikusių trečiųjų asmenų E. K. yra (tuo metu buvo) Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentas. Pareiškėjas pažymi, kad publikacijoje ar laiškuose neminėjo šio studento pavardės ar vardo, taigi ir jo subjektinių teisių niekaip negalėjo pažeisti.

Mano, jog svarbi aplinkybė, kad Kontrolierius žinojo, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo                        E. K. skundė pareiškėją, kuris tariamai pažeidė ne jo subjektines, o kitų asmenų teises. Pabrėžia, kad Kontrolierius nagrinėjo skundą asmens, žinodamas, kad jo subjektinės teisės negalėjo būti pažeistos, skunde minimi asmenys patys dėl to į Kontrolierių nesikreipė, kadangi jie sutiko su VU CAEK                        2018 m. sausio 23 d. sprendimu.

Pareiškėjas nurodo, kad Kontrolierius nepagrįstai vertino kito trečiojo suinteresuotojo asmens  D. Š. skunde nurodytus tariamus pareiškėjo padarytus pažeidimus. D. Š. skunde nurodė, neva pareiškėjas neetiškai pasisakė apie profesinės kvalifikacijos stokojančią jo kolegę, nors pastaroji irgi sutinka su pareiškėjo argumentais. Taip pat neva pareiškėjas neetiškai pasisakė apie TSPMI administracijos vadovą, kuris taip pat sutiko su jo viešai išsakyta pozicija. Mano, kad Kontrolierius, pažeisdamas dispozityvumo principą, iš esmės atliko tyrimą ir priėmė sprendimą dėl skundų, kurie nesusiję su pateikusių trečiųjų suinteresuotųjų asmenų subjektinėmis teisėmis.

Skunde pažymėta, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų ir pareiškėjo skundus Kontrolierius gavo 2018 m. rugpjūtį, tačiau išnagrinėjo po 9 mėnesių, o tai iš dalies lėmė, kad pareiškėjas savo noru pasitraukė iš darbo TSPMI. Kontrolierius pažeidė MSĮ 18 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, skundų tyrimo vilkinimas buvo naudingas TSPMI administracijai, kuri ir siekė jį pašalinti iš TSPMI.

Kontrolierius, vertindamas pasisakymus viešojoje erdvėje, Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai <...yra nepagarbūs, menkinantys ir nekorektiški kolegų atžvilgiu, žeidžia jų orumą ir daro neigiamą įtaką akademinės bendruomenės solidarumui ir yra nesuderinami su kritinio mąstymo tradicijos, atviro svarstymo atmosferos ir atsakingo naudojimosi akademine laisve nuostatomis...>, todėl pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 2.1 punktą. Tvirtina, kad tokia Kontrolieriaus išvada nepagrįsta, nes jis tyrė skundą asmenų, nesusijusių su pareiškėjo viešais pasisakymais, ir kurių subjektinės teisės nebuvo pažeistos. Kontrolierius turėjo analizuoti visą pareiškėjo straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Pasak pareiškėjo, Sprendime nurodyti tik atskiri straipsnio sakiniai, kurie, Kontrolieriaus nuomone, laikytini akademinės etikos pažeidimu.

Skunde nurodo, jog Kontrolierius, vertindamas pareiškėjo teiginius, nevertino jo siekio informuoti visuomenę apie tai, kas jai yra labai svarbu, t. y. Kontrolierius neatstovavo viešajam interesui.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo E. K. nurodo, kad 2017 metais 9 studentai, tuo metu studijavę pareiškėjo dėstomą privalomąjį dalyką, pateikė TSPMI administracijai prašymą (toliau – Prašymas) pakeisti studijų dalyką iš privalomojo į pasirenkamąjį visiems TSPMI studijų programos studentams. Prašymas buvo tenkintas. Neva po šio TSPMI administracijos sprendimo pareiškėjas viešojoje erdvėje paskelbė straipsnius, kuriuose, anot E. K., buvo siekiama pakenkti Prašymą teikusiems ir nuomonę išreiškusiems studentams. Neva pareiškėjas savo straipsniuose atskleidė vieno iš minėto Prašymo autorių darbo vietą, kitame straipsnyje jis Prašymą teikusius studentus neva žeminęs kaip nekompetentingus. Anot E. K., pareiškėjas, viešai kritikuodamas Prašymo autorius, darė spaudimą akademinės bendruomenės nariams, menkino studentų teisę išsakyti savo požiūrį į studijas, viešojoje erdvėje be jokių įrodymų neva žeminęs studento vardą, leisdamas suprasti, kad studentai, išsakantys su jo nuomone nesutampantį kritišką požiūrį į studijas, bus viešai žeminami, kaltinant juos nebūtais dalykais.

Netgi nevertinant aplinkybės, kad pagal trečiojo suinteresuotojo asmens E. K. skundą apkritai negalėjo būti pradėtas šis tyrimas, pareiškėjas pažymi, jog abiejų asmenų teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kontrolieriui yra pateikti įrodymai, jog priešingai, nuolatiniai akademinės etikos pažeidimai buvo daromi būtent pareiškėjo atžvilgiu. Tai buvo daroma nuo 2012 metų, o TSPMI administracija į šiuos pažeidimus sąmoningai nereagavo, juos toleruodama ir tokiu būdu diskriminuodama pareiškėją. TSPMI administracijos vykdomi ir toleruojami pažeidimai bei viešas pareiškėjo vardo žeminimas ėmė kenkti pačiam TSPMI prestižui, supriešino bendruomenės narius ir galiausiai sukėlė konfliktą, kurio išdava buvo būtent minėtas 2017 m. gegužės 15 d. grupės TSPMI Europos studijų magistro programos I kurso studentų prašymas TSPMI administracijai pareiškėjo dėstomą dalyką „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ pakeisti iš privalomojo į pasirenkamąjį.

Kontrolierius sprendime nurodė, jog TSPMI administracija 9 studentų prašymą tenkino, tačiau nevertino paties Prašymo turinio ir aplinkybės, sprendimas buvo priimtas nesiremiant nė vienu jame nurodytu argumentu.

TSPMI priimtame sprendime, tenkinant Prašymą, nurodoma, jog pareiškėjo <...dėstomas kursas tiek dėl savo sudėtingumo, tiek dėl pernelyg didelių studentų išankstinio pasirengimo lygmens skirtumų turėtų būti ne privalomu, bet pasirinktiniu>. Sprendime neužsimenama apie Prašymo motyvus. Kontrolierius nevertino, kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių buvo pakeistas Prašymo pagrindas pašalinti pareiškėjo dėstomą kursą iš privalomojo, t. y. vietoj Prašyme nurodytų netinkamų dėstytojo euroskeptiškų pažiūrų ir jo neatitinkančio požiūrio į Europos Sąjungą dalyko tikslams, Sprendime atsirado kiti pagrindai –pareiškėjo dėstomas kursas yra per daug sudėtingas, o studentų išankstinis pasirengimo lygmuo – skirtingas.

Pareiškėjas teigia, kad tai įrodo, jog Prašymas buvo formalumas, reikalingas TSPMI administracijai, kad galėtų eliminuoti jo dėstomą kursą iš studijų programos ir mokslinio tyrinėjimo kryptį kaip ideologiškai netinkamą, o po to ir jį patį iš TSPMI kaip ideologiškai nepatikimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Europos aukštosiose mokyklose vyksta intensyvios diskusijos dėl ES ateities raidos ir perspektyvų, kuriose kritinis požiūris į esmines problemas yra neišvengiamas. Tai, kad palaikė ir skatino tokias diskusijas TSPMI, nereiškia, jog jo požiūris į ES neatitinka programoje numatyto pagrindinio dalyko tikslo ir dėl to būtina jo dėstomą privalomąjį kursą panaikinti. Pareiškėjas tvirtina, kad būtent tokių tikslų siekė TSPMI administracijos inspiruota 9 studentų grupė, vertindama ne jo dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę, o pažiūras ir įsitikinimus. Studentai, siekdami pašalinti dėstomą kursą ir mokslinio tyrinėjimo kryptį dėl pastarojo pažiūrų ir įsitikinimų, piktnaudžiavo MSĮ 62 straipsnio 1 dalyje suteikta jiems teise, tuo būdu padėdami TSPMI administracijai suvaržyti pareiškėjo konstitucinę teisę „dėstyti laisvai“. Pabrėžia, kad priežastinio ryšio, dėl kurio kilo konfliktas TSPMI, Kontrolierius nevertino ir Sprendime nepasisakė.

Kontrolierius nesivadovavo betarpiškumo principu ir priėmė sprendimą remdamasis vien tik trečiojo asmens E. K. skundo teiginiais, neperskaitęs nurodyto straipsnio ir nepatikrinęs teiginių atitikimo tikrovei.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo sakinys paimtas iš konteksto – jis nesusijęs su Prašymą rašiusių studentų grupe, buvo skirtas konkrečiam asmeniui – studentei, kuri kartu buvo ir EK atstovybės Lietuvoje darbuotoja. Pareiškėjo manymu, tai įrodo Kontrolieriaus vertinimo selektyvumą ir neobjektyvumą. Kontrolierius suteikė teksto žodžiams priešingą prasmę, negu buvo tikroji pareiškėjo valia.

Pareiškėjui akivaizdu, kad įstatymas nesuteikia studentams teisės vertinti mokslininko pažiūrų atitiktį jo dėstomai disciplinai, spręsti dėl dėstytojo įsitikinimų ar jo pažiūrų atitikimo ideologinei nuostatai. Pabrėžia, kad minėti 9 studentai akivaizdžiai nebuvo kompetentingi vertinti, kad paskaitų metu jo aptariamos temos yra menkai arba visai nesusijusios su Europos studijomis, kad jo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą, požiūris į Europos Sąjungą neatitinka programoje numatyto pagrindinio dalyko tikslo, tačiau Kontrolierius sprendime dėl to nepasisakė.

Pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo D. Š. kontrolieriui skundė VU CAEK 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, pridėjo VU TSPMI darbuotojų 2017 m. liepos 20 d. pareiškimą, kuriame nurodė prieš metus tariamai padarytus pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime Kontrolierius pateikia jo straipsnių citatas būtent iš D. Š. skundo. Remdamasis jomis, atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai yra nepagarbūs, menkinantys ir nekorektiški kolegų atžvilgiu, žeidžia jų orumą, tačiau savo išvados nepagrindė, neanalizavo pareiškėjo paskleistos informacijos tikslo, nors iš jos akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė pažeminti nurodomų asmenų garbę ir orumą, sumenkinti jų reputaciją.

Skunde pareiškėjas aiškina, kad Kontrolierius interpretavo jo teiginius publikacijoje, pažeisdamas betarpiškumo principą vien tik jam nepalankia linkme, nevertino, kad pareiškėjo valia ir siekis – pagerinti TSPMI studijų kokybę ir studentų žinias, dėl ko jis buvo priverstas viešai išsakyti anksčiau ne kartą instituto vadovybei bei akademinei bendruomenei privačiai išreikštą, bet ignoruotą savo nuomonę ir susirūpinimą apie TSPMI studijų kokybės būklę, administracijos vadovo klaidas ir skundą rašiusio asmens nepakankamą kvalifikaciją. Pareiškėjo nuomone, svarbi aplinkybė, kad jis nemini              D. Š. pavardės, TSPMI administracijos vadovo ir D. Š. kolegės kaip paprastų fizinių asmenų, nekvestionuoja jų kaip fizinių asmenų savybių ir apie tai nekalba. Pareiškėjo išsakyta nuomonė savaime nereiškia, jog tai yra tik jo prasimanymai arba konkrečios informacijos neatitikimas.

Pažymi, kad skundžiamame sakinyje „kiek žinau, [dėstytojas] dėl nekompetencijos VU <...> fakultetas nepriėmė į darbą. Bet stebuklingu būdu [darbuotojas] atsidūrė TSPMI ir net tapo [profesoriumi]“ pareiškėjas išsakė nuomonę ne apie asmenį, kuris padavė skundą, o apie jo kolegę                N. A., kuri su tuo sutiko.

Kontrolierius, vertindamas pareiškėjo nuomonę, kuri negalėjo pažeisti D. Š. subjektinių teisių, turėjo spręsti dėl pareiškėjo nuomonės suderinamumo su TSPMI „atskaitomybės visuomenei principu bei kitomis konstitucinėmis vertybėmis“, taip pat su TSPMI prievole derinti akademinės bendruomenės ir „visuomenės interesų sąveiką“.

Pareiškėjas aiškina, kad atsakovas turėjo įvertinti jo paviešintos informacijos svarbą ne vien TSPMI akademinei bendruomenei, bet ir visuomenei, t. y. nustatyti, kiek pareiškėjo paviešinta informacija yra susijusi su konstitucinėmis vertybėmis, ir ar tokiu būdu prisideda prie viešojo intereso stiprinimo. Kontrolierius turėjo nustatyti, ar pareiškėjo nuomonė apie skundą padavusio asmens kolegę N. A. yra vien TSPMI akademinės bendruomenės vidaus reikalas, ar ši nuomonė vis dėlto galėjo būti viešinama „už akademinės bendruomenės ribų“.

Skunde paaiškina, kad minimas asmuo N. A. yra VU Filologijos fakulteto absolventė, turinti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, įgytą apgynus rusų literatūros srities disertaciją ,,V. C. tekstų semantinės erdvės struktūra“. Dėl nepasisekusių konkursų pedagoginėms pareigoms VU Filologijos fakulteto Rusų literatūros katedroje užimti, pastaroji buvo pakviesta dėstyti socialinę filosofiją TSPMI. Darydamas išvadą dėl N. A. orumo įžeidimo, atsakovas turėjo ištirti faktines aplinkybes ir nuspręsti, ar rusų literatūros (humanitarinių) mokslo specialistei be jokio profesinio pasiruošimo ir tinkamo specializuoto akademinio pasirengimo socialinių mokslų srityje, neturinčiai net ir bazinio šios srities išsilavinimo, pakanka kvalifikacijos dėstyti studentams socialinę filosofiją (socialinius mokslus). Kadangi visa nurodyta informacija yra viešai prieinama, Kontrolieriui buvo žinoma, kad šio asmens visos akademinės publikacijos yra priskirtinos humanitarinių, o ne socialinių mokslų sričiai. Kontrolieriui buvo žinoma, kad minėta rusų literatūros mokslo specialistė buvo pakviesta dėstyti socialinę filosofiją, neatsižvelgiant į tai, kad VU pakanka kvalifikuotų socialinės teorijos tyrinėtojų ir dėstytojų. Atsakovui taip pat buvo žinoma ir apie TSPMI studentų skundus administracijai dėl N. A. nepatenkinamos skaitomų kursų kokybės, kad visi skundai buvo pripažinti pagrįstais. Pareiškėjui neaišku, kodėl šiuo atveju atsakovas nevertino akivaizdaus nepotizmo fakto, kokiu pagrindu nusprendė, kad jo teiginiai yra nepagarbūs, nekorektiški kolegų atžvilgiu ir žeidžia jų orumą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog nepagrįsta atsakovo išvada dėl sakinio, kad „kai iš [VU TSPMI] <...> pasitraukė vienas <...> profesorius <...> [VU TSPMI] užtvindė nekvalifikuoti, nieko bendro su politikos mokslais neturintys leftistai", „ [R. V.], mano galva – bevalis, nors mano atžvilgiu stengiasi išlikti korektiškas ir neutralus. Jam vis dėlto gėda, nes dar turi sąžinės, bet įklimpo kai kam leisdamas žaisti tokius žaidimus“. Pareiškėjo nuomone, visas straipsnio tekstas turi būti vertinamas sistemiškai. Kontrolerius nevertino aplinkybės, kad išsakyta nuomonė yra ne apie TSPMI akademinę bendruomenę, o apie administraciją, t. y. apie viešąjį asmenį.

Atkreipia dėmesį, kad jo teiginiuose atsakovas nenustatė agresyvios kritikos apraiškų, pareiškėjas nepažemino TSPMI administracijos ir jos vadovo.

Šiuo atveju, Kontrolieriui buvo pateikti nuolatiniai TSPMI administracijos akademinės etikos pažeidimų toleravimo faktai, jam buvo žinoma, kad administracija nereagavo į 22 studentų ir alumnų prašymą palikti pareiškėjo dėstomą kursą privalomu, kad minėti studentai ir alumnai nebuvo pakviesti į posėdį svarstant jų prašymą. Atsakovui buvo žinoma apie skundą parašiusio asmens kolegės profesinės kvalifikacijos stoką ir šio fakto toleravimą TSPMI. Kontrolieriui taip pat buvo pateikta informacija apie 200 studentų grupės 2018 m. gegužės 16 d. prašymą VU Senatui dėl pareiškėjo dėstomos disciplinos išsaugojimo, apie profsąjungų ir visuomeninių organizacijų prašymus VU ir VU TSPMI dėl jo teisių pažeidimų, apie VU Senato 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 12 d. sprendimus dėl VU Statuto pažeidimų vykdant konkursą darbo vietoms užimti ir kt.

Skunde tvirtina, kad nepagrįsta išvada Sprendime, jog pareiškėjo teiginiai „supriešina akademinę bendruomenę“. Aiškina, jog būdamas VU akademinės bendruomenės narys, jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis VU Statute ir Kodekse apibrėžtos VU misijos įgyvendinimu, atkreipdamas savo pastabomis TSPMI administracijos dėmesį į nukrypimus nuo VU misijos bei įsigalinčias nesąžiningos profesinės konkurencijos formas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo kursą eliminuojantį 9 studentų grupės prašymą TSPMI administracija nedelsdama patenkino, o kitos 22 studentų ir alumnų grupės prašymo net nenagrinėjo, kol tai nebuvo paviešinta, rodo, jog ne pareiškėjas, o TSPMI administracija supriešino akademinę bendruomenę, deklaruodama labiau palaikanti vienos grupės bendruomenės narių teises ir tokiu būdu juos privilegijuodama.

Pareiškėjas aiškina, kad bendruomenę supriešino ir TSPMI darbuotojų vieši nekorektiški pasisakymai apie jį bei administracijos šių pasisakymų toleravimas, platinimas TSPMI tinklalapyje. TSPMI AEK nustatė, jog pareiškėjas nepadarė jokių akademinės etikos pažeidimų ir rekomendavo konflikto pusėms ieškoti būdų atsiprašyti už viešojoje erdvėje išsakytus įžeidžiančius teiginius. VU Senato iniciatyva 2018 m. gegužės 22 d. sudaryta darbo grupė konstatavo, jog pareiškėjui buvo užkirsta galimybė dalyvauti TSPMI profesoriaus konkursuose, rodo, kad atsakovo išvada dėl pareiškėjo kaltės, neva jis supriešina akademinę bendruomenę, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Pažymi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. (I9)SN-l 10)S-430 atsisakė nagrinėti Kontrolieriaus persiųstą pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundą. Nuo persiųsto pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundo buvo praėję 10 mėnesių, tai Lygių galimybių kontrolierius turėjo pagrindą jo nenagrinėti. Pareiškėjas akcentuoja, jog tai reiškia, kad atsakovas, pažeidęs skundo išnagrinėjimo terminus, sąmoningai neužtikrino jo teisės į tinkamą gynybą, neužtikrino jo „teisės būti išklausytam“.

Kontrolierius viršijo pareiškėjo skundo nagrinėjimo laiką, po 10 mėnesių persiuntė jį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Atsakovas, pareiškėjo manymu, nesilaikė betarpiškumo, nešališkumo ir teisingumo principų. Be to, Sprendime iš esmės nevertino pareiškėjo atsiliepimo argumentų, o pateiktus įrodymus vertino tik pastarojo nenaudai. Atsakovas nevertino aplinkybės, jog MSĮ 62 straipsnio 1 dalies 5 punktas studentams suteikia teisę rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai, tačiau                  9 studentai rinktis kito dėstytojo apskritai negalėjo, nes kursą tuo metu dėstė vienintelis pareiškėjas.

Kontrolierius nevertino, kad 9 studentai, teikdami Prašymą, rėmėsi MSĮ 62 straipsnio 3 dalimi. Taip pat nevertino aplinkybės, kad savo ideologinius-politinius reikalavimus keldami aukščiau už tiesą, žinojimą ir mokslinį pažinimą, minėti studentai pažeidė Kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą minėtą principą. Studentai, piktnaudžiaudami MSĮ 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikšti nuomonę, vertino ne studijuojamų dalykų dėstymo kokybę, o dėstytojo (pareiškėjo) pažiūras.

Atsakovas Sprendime taip pat nevertino aplinkybės, jog TSPMI Europos studijų komitetas sutiko pakeisti pareiškėjo dėstomą dalyką iš privalomojo į pasirenkamąjį, nepagrįstai pakeisdamas Sprendimo pagrindą, t. y. išdėstydamas kitus motyvus, negu buvo nurodyti studentų prašyme. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai patvirtina, jog prašymą inicijavo ne studentai, o pati TSPMI administracija. Komiteto sprendimo motyvai patvirtina, kad studentų prašymas buvo reikalingas administracijai, kuri siekė pašalinti pareiškėją iš TSPMI dėl jo netinkamų pažiūrų ir įsitikinimų.

Pareiškėjas yra nurodęs, kad 9 studentų prašymą inicijavo TSPMI magistrantūros studentė              I. G., kuri nurodomu laikotarpiu buvo ir EK atstovybės Lietuvoje darbuotoja (šiuo metu nebedirba). Pateikti įrodymai, kad šis asmuo buvo labiausiai suinteresuotas pašalinti pareiškėją iš TSPMI. Pasinaudodama darboviete, organizavo kampaniją, nukreiptą prieš jį, taip darydama institucinį poveikį TSPMI administracijai. Todėl pareiškėjas prašė Kontrolierių įvertinti aplinkybę, kad šioje tarnyboje dirbantis ir joje užimantis pareigas asmuo negali būti vertinamas kaip eilinis studentas. Atsakovas nurodo neradęs duomenų, kad pati EK būtų mėginusi daryti įtaką TSPMI komitetui, nors tokio klausimo (dėl EK institucijos įtakos TSPMI) pareiškėjas netgi nekėlė. Tai patvirtina pareiškėjo teiginius dėl atsakovo šališkumo.

Kontrolierius Sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, kad po 9 studentų Prašymo, į TSPMI administraciją 2017 m. liepos 13 d. kreipėsi kita akademinės bendruomenės grupė, prašydama TSPMI administraciją pareiškėjo dėstomą dalyką palikti privalomuoju, kad administracija keletą mėnesių nesvarstė šios grupės prašymo ir nedavė atsakymo, o kilus viešai diskusijai 2017 m. gruodžio 1 d. Europos studijų komiteto posėdyje priimdama formalų sprendimą netenkinti prašymo, pastarųjų į posėdį nepakvietė.

Atsakovui buvo žinoma, jog TSPMI AEK sprendime konstatuotas pareiškėjo ir administracijos konflikto politinis pobūdis, tačiau Sprendime dėl to atsakovas nepasisakė. Vertino tik vienos šalies elgesį akademinės etikos požiūriu, netyrė ir nenustatė, kad abiem atvejais (2017-09-12 ir 2017-12-18) TSPMI AEK nagrinėjo tik vienos šalies prašymus.

Pareiškėjas prašė įvertinti aplinkybę, kad socialiniuose tinkluose buvo skleidžiamos patyčios jo atžvilgiu, kad analogiškas patyčias ėmė skleisti ir kai kurie TSPMI bendruomenės nariai, kad administracijos iniciatyva 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjo pavardė ir užimamos pareigos buvo pašalintos iš TSPMI tinklalapio (http://www.tspmi.vu.lt/destytojai/), tuo pažeminant jo garbę ir orumą akademinės bendruomenės akyse (vėliau jo pavardė ir užimamos pareigos TSPMI tinklalapyje vėl atsirado).

Teismo prašo skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SP-10.

Pareiškėjas iš jo įgalioti atstovai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Kontrolierius netinkamai atliko tyrimą, tai politinis sprendimas. Pabrėžia, kad CAEK Kodekso 2.1 papunkčio reikalavimo nepažeidė, o atsakovas tokį pažeidimą nustatė. Abejoja Sprendimo objektyvumu.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba su skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad jam Tarnybos 2018 m. liepos 18 d. rašte Nr. S-178 „Dėl skundo nagrinėjimo pradėjimo ir informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kad gauti du skundai. Kontrolierius, įvertinęs skunduose nurodytas aplinkybes, juos sujungė ir pakvietė pareiškėją pateikti paaiškinimus raštu arba žodžiu. Šiuo raštu buvo nurodyta, kad tyrimas atliekamas dėl jo pasisakymų ir veiksmų.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. el. paštu susisiekė su Tarnyba, prašydamas leisti susipažinti su tyrimo medžiaga. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad gali atvykti susipažinti su nuasmeninta skundo medžiaga.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas painioja asmenų informavimą su nustatyto atvejo viešinimu.

Kontrolierius, nustatęs akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, informavo įstatyme numatytus asmenis. Pareiškėjas buvo informuotas raštu.

Atsakovas pastebi, kad vienas iš asmenų, minimų skunde, ir kurios atžvilgiu buvo padarytas akademinės etikos pažeidimas, yra N. A.. Ši VU TSPMI akademinės bendruomenės narė pateikė skundą per atstovą D. Š..

Pagal priskirtą kompetenciją kontrolierius pareiškėjo pasisakymų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo atitikimo prasme nenagrinėjo ir nevertino. Atsakovas sutinka, kad rengiant sprendimo projektą buvo padaryta teksto rinkimo (techninė) klaida, todėl Sprendime atsirado ne tiesioginė pareiškėjo citata, o skundą pateikusių asmenų citata tinkamai to nenurodant. Atkreipia dėmesį, kad akademinės etikos pažeidimo konstatavimo fakto tai nekeičia. Pasisakymu pareiškėjas išreiškė savo nuomonę apie studentus, kad šie nėra kompetentingi spręsti. Studentų nuomonė, jo įsitikinimu, yra „užgaida“.

Pareiškėjo teiginys, kuris dar kartą parodo jo požiūrį į studentus, prieštarauja akademinės laisvės principui, yra nesuderinamas su VU puoselėjamomis akademinės bendruomenės nuomonių įvairovės, atvirumo idėjoms, tarpusavio pagarbos, tolerancijos vertybėmis.

Kontrolierius žodį „supriešinti“ sprendime pavartojo vieną kartą, cituodamas skundą padavusio D. Š. teiginius.

Atsakovas 2018 m. liepos 18 d. raštu informavo pareiškėją apie gautus skundus ir jo atžvilgiu pradėtą tyrimą, pakvietė pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. atvyko į Tarnybą, pateikė savo 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundą, susipažino su skundo medžiaga ir pateikė prašymą dėl skundo nagrinėjimo dokumentų kopijų darymo.

Kontrolierius, įvertinęs skundo aplinkybes, 2018 m. rugpjūčio 23 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundas išskiriamas į dvi atskiras dalis. Viena skundo dalis prijungta prie                     2018 m. vasario 19 d. pradėto nagrinėti Tarnyboje kito skundo. Dėl kitų dalių 2018 m. rugpjūčio 22 d. pradėtas atskiras tyrimas. Dėl dalies, kuri prijungta, priimtas skundžiamas teismui kontrolieriaus                      2019 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. SP-10. Dėl dalies, pagal kurią pradėtas atskiras tyrimas, priimtas 2019 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. SP-12.

Atkreipia dėmesį, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė po to, kai buvo priimtas ir jam išsiųstas 2019 m. birželio 26 d. sprendimas. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba 2019 m. liepos 10 d. raštu pakartotinai priminė pareiškėjui, kad dalis 2018 m. rugpjūčio 15 d. skundo prijungta, o dėl kitos dalies priimtas atskiras sprendimas. Tarnybos žiniomis, Kontrolieriaus 2019 m. birželio 26 d. sprendimas nėra apskųstas. Prašo atmesti Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kurie teiginiai menkina studentus. Akcentavo, kad pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso reikalavimus. Kontrolierius turi teisę vertinti ir spręsti, kokį sprendimą priimti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos žmogaus teisių asociacija (toliau – ir Asociacija) sutinka su skundo argumentais ir mano, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes atsakovas nenagrinėjo esminių aplinkybių, turėjusių įtakos jo priėmimui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kaip viešojo administravimo subjektas neatstovavo viešajam interesui, Sprendimas nepakankamai motyvuotas, neatskleistos tikrosios šalių konflikto priežastys, neįvardinti tikrieji konflikto kaltininkai, nenustatyta esminių konflikto priežasčių ir kaltininkų.

Asociacija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, pažeidė dispozityvumo principą, nes jei ir kyla abejonės dėl skundą rašiusio asmens E. Š. teisės atstovauti savo kolegei N. A., tai abejonių nekyla, kad E. K. neturi teisės skųsti pareiškėją, nes pastarojo vardo ir pavardės niekada nėra viešai paminėjęs. Šis asmuo nesusijęs su tariamu TSPMI studentų teisių pažeidimu, nes pats studijuoja kitame VU kamieniniame akademiniame padalinyje, nieko bendro neturinčiame su TSPMI.

Asociacija atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovas apie viešoje erdvėję eskaluojamą TSPMI administracijos ir pareiškėjo konfliktą žinojo nuo 2017 metų, nes dėl pareiškėjo teisių pažeidimų į LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei LR Švietimo ir mokslo ministeriją 2017 m. liepos 17 d. su pareiškimu kreipėsi Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS).

Atsiliepime pažymėta, kad būtent dėl to, jog į Kontrolierių nesikreipė pats pareiškėjas, o dėl jo pažeistų teisių kreipėsi tik tretieji asmenys, atsakovas 2017 m. lapkričio 8 d. Nr. SP-23 sprendimu pradėtą tyrimą nutraukė (įrodymai pridedami). Ši aplinkybė patvirtina, kad Kontrolierius, dar prieš gaudamas          D. Š. ir E. K. skundus, turėjo visą informaciją apie vykstantį konfliktą TSPMI tarp instituto administracijos ir pareiškėjo.

Kontrolierius Sprendime netinkamai (selektyviai) vertino E. K. parinktas citatas iš viešų pareiškėjo pasisakymų. Pareiškėjas vertino ne studentų žinias, kaip nurodo atsakovas, pasisakė dėl konkrečiai I. G. motyvų išsiuntinėtame laiške, kuriame ji ragina atsisakyti pareiškėjo dėstomo kurso. Pažymi, kad pastaroji nesikreipė nei į VU CAEK, nei į patį Kontrolierių. Atsakovas išnagrinėjo skundą asmens, nesusijusio nei su TSPMI studentais, nei su šia mokymo įstaiga, ir kuris skundžiasi dėl kito asmens pažeistų teisių, nors pastarasis net nemano, kad jo teisės pažeistos.

Vertindamas pareiškėjo pasisakymus viešojoje erdvėje, atsakovas manipuliuoja teiginiais, kurių pareiškėjas apskritai nėra sakęs. Jo publikacijoje nekalbama apie draudimą studentams „išsakyti savo nuomonę apie studijuojamus dalykus ir jų dėstymo kokybę“. Tai, Asociacijos manymu, įrodo nepaneigiamą išankstinę negatyvią Kontrolieriaus nuostatą pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. portale www.propatria.lt paskelbtoje publikacijoje „VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. R. „reakcingomis pažiūromis“, pasak Asociacijos, tik siekė atkreipti dėmesį į patiems studentams žalingą veiksmą – atsisakyti vienintelio ES studijų programoje esančio eurointegracijos idėjinius-filosofinius pagrindus atskleidžiančio politinės filosofijos kurso ir kartu išreiškė susirūpinimą dėl Europos Sąjungos ateities ir Lietuvos išlikimo. Pareiškėjas turėjo tikslą informuoti visuomenę apie negatyvias studijų tendencijas TSPMI, kas tarnauja viešajam interesui, nes minėtos tendencijos prieštarauja VU Statute įtvirtintai VU misijai.

Asociacijos manymu, neteisinga Kontrolieriaus išvada Sprendime, jog pareiškėjo teiginiai menkina studentus ir prieštarauja pakantumo kito nuomonei principui, neva šie teiginiai yra nesuderinami su akademine laisve. Atsiliepime tvirtina, kad jokio nepakantumo kitai nuomonei minėtame konstatuojamo pobūdžio sakinyje nėra ir negalima įžvelgti.

Vertindamas pareiškėjo viešai išsakytus žodžius dėl D. Š. kolegės N. A., atsakovas apsiribojo privataus asmens teisių galimo pažeidimo konstatavimu ir dėl to pareiškėjas neva pažeidė Kodekso 2.1 punktą.

Trečiajam suinteresuotajam asmeniui Asociacijai nekyla abejonių, kad atsakovas žinojo aplinkybę, jog TSPMI dėstytoja N. A. neturi socialinių mokslų žinių pagrindų (yra humanitarinių mokslų specialistė), tačiau ši nepakankamos kvalifikacijos dėstytoja be tinkamo specializuoto akademinio pasirengimo dėsto studentams socialinę filosofiją. Taip pat buvo žinoma, kad TSPMI studentai dėl nepakankamos pastarosios dėstytojos profesinės kvalifikacijos ne kartą skundėsi administracijai, tačiau pastaroji jokių priemonių nesiėmė, t. y. pažeidė Kodekso 2.3.1 punktą ir Kodekso 4.1 punktą, kuriame studentų teisė tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą pripažįstama aukščiausiomis studijų vertybėmis.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka, kad vertindamas pareiškėjo viešąjį pasisakymą dėl minėto dėstytojo nekompetencijos, atsakovas privataus asmens orumą iškėlė aukščiau už studentų galimybę įgyti kokybiškas socialinės filosofijos žinias, paneigdamas aukštosios mokyklos atskaitingumą visuomenei, kas reiškia, kad Kontrolierius neatstovavo viešajam interesui.

Atsiliepime pažymi, kad atsakovas savo inciatyva neprivalėjo tirti visų viešojoje erdvėje esančių akademinės etikos pažeidimo faktų, tačiau po pareiškėjo pateiktų įrodymų, jam neišvengiamai turėjo kilti abejonės ne tik dėl jo viešų pasisakymų tikslo, bet ir dėl priežasties, kodėl TSPMI administracija pareiškėjo atžvilgiu kelerius metus toleravo akademinės etikos pažeidimus.

Kontrolierius Sprendime nevertino ir nepasisakė apie tai, kad studentai prašyme nekėlė jokių pareiškėjo kvalifikacijos ar profesionalumo klausimų. Jų prašymo motyvai siejami tik su pareiškėjo pažiūromis ir įsitikinimais, kuriais siekiama suvaržyti viešai išsakomą kritiką ES ir Lietuvos valstybės institucijų atžvilgiu, tuo neišvengiamai suvaržant pamatines asmens žodžio ir informacijos laisves, įskaitant informavimo laisvę žiniasklaidoje. O tai neatitinka MSĮ 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo.

Kontrolierius žinojo, kad TSPMI administracija savo sprendime nenurodė nė vieno fakto, įrodančio, jog pareiškėjas būtų pažeidęs dėstymo etikos ar kitas VU Kodekso normas. Todėl turėjo konstatuoti, kad administracijos vadovas pažeidė Kodekso 2.2.1, 2.2.3 straipsnių nuostatas. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra silpnesnioji ginčo šalis, tačiau neatsižvelgė.

Kontrolierius nevertino ir nepasisakė dėl to, kad TSPMI administracija nedelsdama priėmė sprendimą dėl 9 studentų prašymo pakeisti pareiškėjo dėstomą kursą iš privalomojo į pasirenkamąjį, tačiau vengė svarstyti 22 studentų ir alumnų prašymą pareiškėjo dėstomą dalyką palikti privalomuoju. Sprendime nevertino esminės aplinkybės, kad administracija, tenkindama 9 studentų prašymą, Sprendimą priėmė remdamasi ne minėtų studentų prašymo motyvais, o savo visiškai kitaip suformuluotais motyvais. Administracija priėmė sprendimą išskirtinai savo inciatyva, o minėtų studentų prašymas jai tebuvo formali priedanga pašalinti pareiškėją iš TSPMI, kas vėliau faktiškai ir buvo padaryta, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė.

Asociacijos manymu, svarbi aplinkybė, į kurią atsakovas neatsižvelgė, kad E. K. ir D. Š. skunduose nurodytus tariamus akademinės etikos pažeidimus nagrinėjo TSPMI AEK ir VU CAEK. Kontrolierius Sprendime apsiribojo antrojo TSPMI AEK 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio išvados dalimi, kurioje konstatuotas pareiškėjo akademinės etikos pažeidimas, susijęs su studentų ar kolegų žeminimu naudojantis dėstytojo viršenybe. Sprendime nemini esminės aplinkybės, kad abiejuose posėdžiuose siūloma ginčo šalims sutaikyti.

Kontrolierius Sprendime pasisakė tik dėl VU CAEK galimai padaryto procedūrinio pažeidimo, o visai nepasisakė dėl pačios pastarosios Komisijos sprendimo esmės, apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, kad sprendimas priimtas neužtikrinant skundą padavusių asmenų teisės dalyvauti posėdyje. Pažymi, kad VU CAEK rekomendavo TSPMI administracijai imtis priemonių, kurios atitiktų Universiteto interesus ir Akademinės etikos kodekso principus.

Atsakovas, pasak Asociacijos, visai neatsižvelgė į VU CAEK 2018 m. sausio 23 d. sprendimo turinį, nors savo išvadoje pažymėjo, kad „VU CAEK išsamiai išnagrinėjo gautą skundą ir tinkamai pritaikė galiojančias Kodekso nuostatas pagal savo kompetenciją“. Kontrolerius sutiko su VU CAEK sprendimo motyvais ir išvadomis, kad pareiškėjas akademinės etikos nepažeidė, tačiau Sprendime padarė priešingą išvadą – kad jis akademinę etiką pažeidė. Iš Sprendimo turinio Asociacijai aišku, kad yra du prieštaringi pareiškėjo viešų pasisakymų vertinimai.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka, kad Sprendimo išvados neginčytinai atskleidžia Kontrolieriaus šališkumą.

Visuomenė jau nuo 2016 metų per žiniasklaidą buvo nuolat informuojama apie kilusį konfliktą tarp TSPMI administracijos ir pareiškėjo. Kontrolierius apie jį turėjo pakankamai informacijos ir būtų galėjęs pradėti tyrimą savo inciatyva. Tačiau to nedarė, nes į jį niekas nesikreipė, kol kylant visuomenės susirūpinimui, pilietinės organizacijos ir profsąjunga 2017 m. liepos 17 d. kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, o pastarasis įpareigojo Kontrolierių pradėti tyrimą. Tačiau atsakovas pradėtą tyrimą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad į jį nesikreipė pats pareiškėjas. Kontrolierius, gavęs E. K., kurio teisės nėra pažeistos ir jis nesusijęs su TSPMI, skundą, tyrimą pradėjo nedelsdamas ir priėmė sprendimą. Ši aplinkybė, Asociacijos nuomone, akivaizdžiai atskleidžia Kontrolieriaus šališkumą pareiškėjo atžvilgiu, akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas nesilaikė LR Konstitucijos, LR tarptautinių sutarčių, MSĮ ir savo nuostatų.

Turėdamas pakankamai informacijos iš 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu nutraukto tyrimo, gavęs E. K. ir D. Š. bei pareiškėjo skundą, vadovaudamasis MSĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostata atsakovas ne tik privalėjo, bet ir galėjo juos išnagrinėti per 30 dienų, tačiau minėti šalių skundai išnagrinėti beveik po metų.

Atsakovas pareiškėjo skundą persiuntė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri taikė 3 mėn. senaties terminą. Vien ši aplinkybė rodo, jog jis nesilaikė Kontrolieriaus tarnybos nuostatų ir atėmė iš pareiškėjo teisę ginti savo teises įstatymo nustatytu būdu.

Pareiškėjui 2019 m. birželio 14 d. raštu priminus apie skundą (rašto kopijos nusiųstos LR Prezidento ir Seimo institucijoms), atsakovas formaliai priėmė Sprendimą, be išlygų atmesdamas visus pareiškėjo prašymus, jų nuodugniai netgi nenagrinėjęs, nes jokių papildomų įrodymų dėl pareiškėjo skunde išdėstytų prašymų bei paaiškinimų Kontrolierius iš TSPMI administracijos nereikalavo, kas reiškia, kad jis tik formaliai patvirtino savo išankstinę nuostatą, nurodytą 2019 m. gegužės 28 d. Sprendime.

Atsakovas Sprendime vertino publikacijose pareiškėjo teiginius, kurių pastarasis niekada nėra sakęs, kas įrodo nepaneigiamą negatyvią nuostatą jo atžvilgiu.

Atsiliepime nurodo, jog iš konteksto publikacijose matyti, kad pareiškėjas siekė atkreipti dėmesį į žalingą 9 studentų grupės inciatyvą atsisakyti vienintelio ES studijų magistro programoje esančio politinės filosofijos kurso, šitaip išreikšdamas susirūpinimą dėl studijų kokybės, dėl TSPMI palaikomo nepakankamo Europos Sąjungoje vykstančių procesų suvokimo, kuris turi įtaką Lietuvos ateičiai. Tačiau Kontrolierius neatsižvelgė į VU Statuto 4 straipsnio nuostatą bei jame įtvirtintus reikalavimus mokslininkui ir nevertino tikrųjų pareiškėjo viešo pasisakymo tikslų, kas rodo išankstinį neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovo šališkumą, pasak Asociacijos, atskleidžia jo atsisakymas Sprendime vertinti 200 VU studentų kreipimąsi į VU Senatą, Tarybą ir rektorių, kuriame studentai prašė sudaryti galimybę palikti pareiškėją esamose pareigose. Mano, kad būtent dėl to Kontrolierius šios aplinkybės taip pat nenagrinėjo.

Atsakovas nevertino aplinkybės, kad reaguodamas į minėtą studentų prašymą, VU Senatas sudarė darbo grupę, kuri vertino VU TSPMI vykdytus konkursus profesoriaus vietoms užimti. Jis nevertino aplinkybės, kad 2019 m. birželio 12 d. VU Senatas pritarė sudarytos darbo grupės išvadoms, kuriose konstatuota, jog „pretenduoti į profesoriaus pareigas bei tenkinti šio konkurso sąlygas pareiškėjas, net ir norėdamas, objektyviai neturėjo galimybių“. Asociacijos nuomone, tai patvirtina akivaizdų šališkumą.

Atsakovas nevertino, kad TSPMI administracija, tenkindama 9 studentų prašymą pakeisti pareiškėjo dėstomą kursą iš privalomojo į pasirenkamąjį, savo sprendime nurodė ne studentų, o savo suformuluotus motyvus, kas reiškia, kad sprendimas eliminuoti pareiškėjo dėstomą dalyką iš privalomųjų dalykų sąrašo buvo priimtas be jokio pagrindo, pažeidžiant studijų programų rengimo bei jų tvirtinimo tvarką.

Kontrolierius nevertino TSPMI AEK 2017 m. rugsėjo 25 d. posėdyje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo ir TSPMI administracijos konfliktas galimai yra „politinio pobūdžio“, kad minėta komisija siūlė konfliktuojančioms pusėms „ieškoti būdų atsiprašyti“. Tai patvirtina VU CEAK išvada, kad pareiškėjo kritiški vieši pasisakymai tebuvo reakcija į jo nuolatinį persekiojimą ir orumo žeminimą. Ši aplinkybė, Asociacijos manymu, iš esmės keičia išvadas Sprendime, kurios nėra išsamios, objektyvios ir akivaizdžiai šališkos, nes atsakovas nenustatė nė vieno akademinės etikos pažeidimo fakto iš administracijos pusės pareiškėjo atžvilgiu, nors tiek pareiškėjas, tiek pilietinės organizacijos bei profsąjungos tokius nenuginčijamus faktus jam pateikė. Asociacija tvirtina, kad Kontrolieriaus Sprendimas yra šališkas, neobjektyvus ir nemotyvuotas, priimtas neišnagrinėjus svarbiausių aplinkybių, neištyrus esminių įrodymų ir skirtas Lietuvos akademinei bendruomenei įbauginti, ribojant ne tik dėstytojų konstitucinę teisę dėstyti laisvai, bet ir asmens saviraiškos bei minties laisvę, todėl prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė pareiškėjo skundą. Akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas pažeidęs Kodekso reikalavimus. Teigia, kad Sprendimas yra politinis. Akcentuoja kad ne pareiškėjas pažeidė akademinę etiką, o jis pats yra persekiojimo auka.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus universiteto profesinė sąjunga palaiko pareiškėjo, kuris yra VU profesinės sąjungos narys, skundą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo skundą atsakovas išnagrinėjo tik po 9 mėnesių ir tik po to, kai jis 2019 m. birželio 14 d. prašymu priminė apie tai. Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas vilkino jo skundo nagrinėjimą.

Tvirtina, kad Kontrolierius tinkamai neatliko savo pareigos, pareiškėjas negalėjo apginti savo pažeistų teisių, nes pažeisti skundo išnagrinėjimo terminai.

Išvada Sprendime padaryta neatsižvelgus į pareiškėjo straipsnio kontekstą, kuriame savo viešais pasisakymais tik informavo visuomenę apie susiklosčiusią ydingą situaciją TSPMI, apie akademinės etikos pažeidimų toleravimą šiame institute, nepotizmą ir kitus pažeidimus, apie kuriuos visuomenė turi teisę žinoti.

VU profesinė sąjunga nurodo, kad 9 studentai pateikė prašymą pakeisti pareiškėjo dėstomą privalomą kursą į pasirenkamą, bet ne pakeisti dėstytoją. Atkreipia dėmesį, kad skundo pateikimo metu minėtą kursą dėstė tik vienintelis jis. Todėl minėti studentų veiksmai nesuderinami nei su MSĮ, nei su VU Statuto nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka su pareiškėjo nuomone, kad 9 studentų minėtą prašymą inicijavusi TSPMI magistrantūros studentė I. G. tuo metu buvo EK atstovybės Lietuvoje darbuotoja, kartu veikė ir kaip EK atstovybės darbuotoja, nes parašai minimų studentų prašymui buvo renkami EK atstovybėje. Tvirtina, kad nepagrįsta Kontrolieriaus išvada, jog minėta EK darbuotoja nedarė įtakos siekiant eliminuoti pareiškėjo dėstomą kursą.

VU profesinės sąjungos manymu, atsakovas turėjo pirmiau vertinti ne pareiškėjo viešai pareikštos nuomonės atitikimą/neatitikimą akademinei etikai, o jo pareikštos nuomonės aktualumą visuomenei, nurodytas nepotizmo apraiškas TSPMI. Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka su jo teiginiu, kad TSPMI yra pažeidžiamos esminės studentų teisės gauti kokybiškas žinias, nes nepakankama dėstytojo kvalifikacija neabejotinai pažeidžia studentų teisėtus lūkesčius. Šiuo atveju pareiškėjo paviešinta informacija apie nepotizmo apraiškas TSPMI prisidėjo prie viešojo intereso stiprinimo. Taip pat sutinka, kad N. A. kvalifikacijos problema negali būti laikoma tik akademinės bendruomenės vidaus reikalu, o nepotizmas negali būti dangstomas akademine etika. Šio studentams itin svarbaus aspekto Sprendime Kontrolierius nepaminėjo.

Atsakovas viešuose pareiškėjo pasisakymuose nenustatė pykčio ar kitokių asmeniškumų. Todėl, VU profesinės sąjungos manymu, nėra jokio pagrindo kaltinti pareiškėją TSPMI administracijos ir jos vadovo menkinimu. Atsakovas nevertino pareiškėjo pateiktų administracijos įvykdytų akademinės etikos pažeidimų faktų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo sutinka su pozicija, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo kursą eliminuojantį 9 studentų grupės prašymą TSPMI administracija nedelsdama patenkino, o kitos 22 studentų ir alumnų grupės prašymo nenagrinėjo net pusmetį, rodo, jog administracija netinkamai elgiasi su skirtingomis akademinės bendruomenės grupėmis, gindama vienos grupės bendruomenės narių interesus ir visiškai ignoruodama kitos. Atkreipia dėmesį, kad administracija ilgai toleravo darbuotojų, pažeidinėjančių akademinę etiką, elgesį, netgi tiražuodama įžeidžiančius viešus pasisakymus apie pareiškėją. Ilgalaikis akademinės etikos pažeidimų toleravimas ir netgi jų skatinimas (tiražavimas) peraugo į konfliktą, kuris įgavo politinį pobūdį. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, nepagrįsta išvada Sprendime, kad pareiškėjo teiginiai daro neigiamą įtaką akademinės bendruomenės solidarumui.

Atsiliepime VU profesinė sąjunga nurodo, jog sutinka su teiginiais, kad TSPMI nuolatiniai akademinės etikos pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu buvo daromi ilgą laiką, o TSPMI administracija juos toleravo. Toks administracijos elgesys toleruojant ilgalaikius akademinės etikos pažeidimus ir supriešino akademinės bendruomenės narius, kol konfliktas tapo viešas.

Sprendime nurodytas aplinkybes yra išnagrinėjusios TSPMI AEK ir VU CAEK. Kontrolierius cituoja tik TSPMI AEK antrojo posėdžio protokolo dalį, susijusią su studentų ar kolegų žeminimu naudojantis dėstytojo viršenybe, visai neminėdamas komisijos siūlymo sutaikyti ginčo šalis. Taip pat nemini, kad komisijos posėdžiuose būta ir pareiškėjo prašymų, kurių komisija nesvarstė.

Kontrolierius, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo pareigą įsigilinti į konflikto esmę, įvertindamas ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo teisės dėstyti laisvai suvaržymus atskleidžia 2018 m. kovo 28 d. VU rektorius įsakymas Nr. R-201, kuriuo buvo paskelbti konkursai į dvi profesorių vietas TSPMI

. Apie sprendimą panaikinti pareiškėjo etatą žinojo ne tik jis, bet ir VU profesinė sąjunga, kuri 2018 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 18-02 ir 2018 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 18-03 nurodė, jog įsakymo dėl etatų struktūros pakeitimo nebuvo, o pareiškėjas nebuvo apie tai informuotas prieš 4 mėn. Tokiu būdu, pareiškėjui iškilo pavojus, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pasibaigus jo terminuotai darbo sutarčiai, liks be darbo. VU administracijos (Rektoriaus) sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai panaikinti profesoriaus etatą VU TSPMI remiantis dirbtiniu ,,etatų optimizavimo“ pretekstu, akademinėje bendruomenėje buvo vertinamas kaip susidorojimas su pareiškėju dėl jo politinių pažiūrų. Dėl šios priežasties 2019 m. gegužės 16 d. du šimtai VU studentų kreipėsi į VU Senatą, Tarybą ir rektorių, prašydami sudaryti galimybę palikti pareiškėją dirbti esamose pareigose.

Reaguojant į minėtą studentų kreipimąsi, 2019 m. gegužės 22 d. VU Senato sprendimu buvo sudaryta VU TSPMI vykdytų profesoriaus konkursų vertinimo darbo grupė, o 2019 m. birželio 12 d. VU Senatas beveik vienbalsiai pritarė šios darbo grupės išvadoms. VU Senato patvirtintose išvadose detalizuojamos konkurso sąlygos ir nustatoma, kad „pretenduoti į profesoriaus pareigas bei tenkinti šio konkurso sąlygas pareiškėjas net ir norėdamas, objektyviai neturėjo galimybių“. Todėl VU Senatas rekomendavo VU rektoriui sudaryti su pareiškėju naują terminuotą darbo sutartį profesoriaus pareigoms užimti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, kad atsakovas nevertino TSPMI administracijos elgesio dėl 200 studentų grupės prašymo VU Senatui dėl pareiškėjo dėstomos disciplinos išsaugojimo. Todėl Kontrolieriaus vertinimas Sprendime dėl studentų teisės atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų organizavimą, VU profesinės sąjungos manymu, yra neadekvatus pareiškėjo ir kitų akademinės bendruomenės narių teisių pažeidimų atžvilgiu. Atsakovas taip pat ignoravo aplinkybę, kad analogiškus prašymus VU ir VU TSPMI dėl pareiškėjo teisių pažeidimų yra pateikusios profsąjungos bei visuomeninės organizacijos, ignoravo VU Senato 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 12 d. sprendimus dėl VU Statuto pažeidimų vykdant konkursą darbo vietoms užimti ir neatsižvelgė į tai, kad šie pažeidimai buvo padaryti VU TSPMI administracijos iniciatyva ir aktyviai dalyvaujant galutinį sprendimą dėl konkurso sąlygų priėmusiam bei įsakymą dėl jo skelbimo pasirašiusiam VU rektoriui. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu, objektyviu ir teisingu. Teismo prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. teismo posėdyje nesutiko su skundu. Nurodė, kad jis ėjo VU Studentų atstovybės prezidento pareigas, todėl teikė skundą kartu su kitais studentais. Akcentuoja, kad pareiškėjo elgesys nebuvo nederamas. VU Studentų atstovybės įstatai numato, jog atstovybės prezidentas turi teisę atstovauti studentus. Studentų prašymo turinys buvo viešas. Akcentuoja, kad atsakovė galėjo susisketi su 9 studentais, kurių duomenys buvo nurodyti skunde. V. R. ir jo aplinka kalbėjo apie I. G. darbą EK.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas E. D. kreipėsi į Kontrolierių, skunde nurodydamas, kad 2017 m. devyni iš dešimties studentų, tuo metu studijavusių pareiškėjo dėstomą privalomąjį dalyką, TSPMI administracijai pateikė prašymą pakeisti studijų dalyką iš privalomojo į pasirenkamąjį visiems TSPMI studijų programos studentams. Prašymas buvo tenkintas. Po šio administracijos sprendimo pareiškėjas viešojoje erdvėje paskelbė straipsnius, kuriuose buvo paviešintas Prašymas jo nenuasmeninus. Tokio pobūdžio duomenų atskleidimas, pareiškėjo E. D. teigimu, „turėtų būti laikomas sąmoningu siekiu sudaryti priešišką aplinką viešojoje erdvėje bei pakenkti Prašymą teikusiems ir nuomonę išreiškusiems studentams <...>, tokiu [V. R.] elgesiu buvo siekiama užtikrinti, kad studentų išsakyta ir ginama nuomonė apie [V. R.] dėstomą dalyką būtų viešai sumenkinta ir galimai ribojama“. Skunde pareiškėjas E. D. taip pat nurodė, kad V. R. straipsniuose atskleidė vieno iš Prašymo autorių darbo vietą [I. G.] ir šis paviešinimas, pareiškėjo teigimu, „gali būti naudojamas kaip psichologinio spaudimo ar patyčių priemonė [ir tai] tik sustiprino sąlygas tiesioginiam nepakantumui orientuotam į konkretų asmenį“. Viename iš straipsnių V. R. teigia, kad Prašymą teikę studentai parodė, jog „yra nekompetentingi ir jiems neturėtų būti leidžiama formuoti savo studijų programos bei išsakyti savo nuomonės apie studijuojamus dalykus ir jų dėstymo kokybę. <...> [V. R.] žinomumas ir reputacija galėjo turėti įtakos, kad šis teiginys vėliau buvo naudojamas tolimesniam Prašymą įteikusių studentų žeminimui ir šmeižimui“. Kitame interviu V. R., pareiškėjo teigimu, „konkrečiai įvardydamas viešai kritikuoja jau minėto [Prašymo] autorius, studentus, paminėdamas jų vardus ir pavardes, dėl nuomonės išsakymo apie [V. R.] dėstomą studijų dalyką: „Šiemet, jau po to, kai studentai išlaikė pas mane egzaminus, [I. G., toliau  Studentas)] išsiuntinėjo laišką, esą mano paskaitos  ne visiems priimtinos ir jų reikia atsisakyti. Kokie motyvai  neaišku. Neva siekiama apsaugoti ir įspėti kitus studentus. Kai paprašiau atsakyti į kelis mano klausimus, sulaukiau visiškų kliedesių. Nutariau juos paviešinti ir nebetylėti.“ Tokie [V. R.] pasisakymai viešojoje erdvėje sudarė spaudimą [Studentui], kartu ir kitiems [VU] akademinės bendruomenės nariams, kadangi buvo kuriama nuomonė, kad studentų išsakytos pastabos dėl studijuoto dalyko turinio ar dėstymo (vertinimo) kokybės gali būti traktuojamos kaip noras susidoroti, o bet kokia studentų išsakyta nuomonė apie studijų kokybę gali būti šmeižiama viešojoje erdvėje bei studentų teisė išsakyti savo požiūrį į studijas gali būti menkinama“. Tame pačiame interviu V. R. „viešai žemina [Studento] vardą nepagrįstai <...> sutapatindamas su kaltinimais dėl pinigų „įsisavinimo“: „Skundą prieš mane [parašęs Studentas] dirba Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. Už to stovi [K. M.] grupė, kuri jau dvidešimt metų įsisavina ES pinigus, gamindama šlamštą.“ Tokio pobūdžio [V. R.] pasisakymas be jokių įrodymų žemina [Studento] vardą, sistemingai siekiant sudaryti klaidingą įspūdį apie [Studento] reputaciją, šitaip sumenkinant studentų Pareiškimo svarbą. Toks elgesys traktuotinas kaip mėginimas sudaryti kliūtis studentams reikšti savo nuomonę studijų organizavimo klausimais, parodant, kad studentai, išsakantys su [V. R.] nuomone nesutampantį kritišką požiūrį į studijas, bus viešai žeminami, kaltinant juos nebūtais dalykais“.

Pareiškėjas D. Š. Kontrolieriui pateikė skundą dėl VU CAEK 2018 m. sausio 23 d. sprendimo ir V. R. pasisakymų viešojoje erdvėje skundžia tą dalį, kuria panaikinta TSPMI AEK sprendimo dalis, kurioje konstatuojama, kad V. R. pažeidė VU Akademinės etikos kodeksą (VU Senato 2006 m. birželio 13 d. protokolu Nr. S-2006-05 patvirtinta Kodekso redakcija) ir nurodo, kad VU CAEK „išsamiai neįvertino skųsto pažeidimo, nors pati suformulavo kriterijus, remiantis kuriais galima teigti, jog etikos pažeidimas buvo padarytas. Taip pat <...> [VU CAEK], vertindama jai pateiktus skundus, pažeidė skundo vertinimo procedūras ir neužtikrino skaidraus skundo vertinimo“. Pareiškėjo D. Š. teigimu, VU CAEK 2018 m. sausio 23 d. sprendime „[apsiribojo] vien formaliu TSPMI [AEK] sprendimo pagrįstumo vertinimu <>, 2018 m. sausio 23 d. sprendime akademinės etikos pažeidimo išaiškinimas labai susiaurina ratą asmenų ir atvejų, kurių vieši pareiškimai gali būti įvertinti kaip pažeidžiantys akademinę etiką <...>, pateikta svarstymų logika naikina galimybę bet kuriuos žeminančius viešus pareiškimus pripažinti kaip pažeidžiančius akademinę etiką, tampa neaiškios viešos kritikos ribos“. Taip pat teigia, kad VU CAEK pažeidė savo nuostatų 20 punktą, kuriame įtvirtinta, kad „Universiteto bendruomenės nariai, kuriuos liečia gautas pareiškimas arba skundas, yra informuojami apie jo turinį ir turi teisę dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame svarstomi su jais susiję klausimai“, nes neinformavo apie vyksiantį posėdį. Prie savo skundo pareiškėjas D. Š. pateikė VU TSPMI darbuotojų 2017 m. liepos 20 d. pareiškimą VU TSPMI AEK (toliau  Pareiškimas), kuriame, D. Š. teigimu, nurodyti šie V. R. pareiškimai viešojoje erdvėje, kurie galimai pažeidė akademinę etiką: „Kiek žinau, [N. A., toliau  dėstytojas] dėl nekompetencijos <...> fakultetas nepriėmė į darbą. Bet stebuklingu būdu [darbuotojas] atsidūrė TSPMI ir net tapo [profesoriumi]“; „Viskas labai paprasta: kai iš [TSPMI] <...> pasitraukė vienas <...> profesorius [R. L.] <...> [TSPMI] užtvindė nekvalifikuoti, nieko bendro su politikos mokslais neturintys lefitistai.“; „[Instituto vadovas R. V.], mano galva – bevalis, nors mano atžvilgiu stengiasi išlikti korektiškas ir neutralus. Jam vis dėlto gėda, nes dar turi sąžinės, bet įklimpo kai kam leisdamas žaisti tokius žaidimus“; „Nenorėčiau savęs sureikšminti, bet be mano paskaitų [TSPMI] liktų proftechninės mokyklos lygio aukštąja partine mokykla, kuri išleidžia tokius pat jaunuolius, kurie išeidavo iš mokslinio komunizmo ar komunistų partijos istorijos katedrų“. Tokie pasisakymai, pareiškėjų nuomone, „eskaluoja konfliktą, nes išviešina ir skatina viešai aptarinėti procedūrinę informaciją, liečiančią studentus ir kolegas <...> išsakyti teiginiai prieštarauja [TSPMI] ir [VU] akademinio solidarumo vertybėms, naikina kūrybingumo atmosferą, daro žalą tiek [VU TSPMI], tiek atskirų jo dėstytojų, studentų ir alumnų įvaizdžiui, pažeidžia studentų teises, supriešina akademinę bendruomenę“.

Taigi, Kontrolieriui buvo skundžiami šie pareiškėjo teiginiai:

2017 m. liepos mėn. 12 d. internetiniame portale www.propatria.lt buvo paskelbtas straipsnis „VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. R. „reakcingomis pažiūromis“ ir 2017 m. liepos 13 d. internetiniame portale www.respublika.lt buvo paskelbtas straipsnis „Prof. V. R. persekiojamas dėl neteisingų pažiūrų“, kuriuose paviešintas nenuasmenintas VU TSPMI studentų prašymas.

2017 m. liepos mėn. 12 d. internetiniame portale www.propatria.lt paskelbtame straipsnyje „VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. R. „reakcingomis pažiūromis“ ir 2017 m. liepos mėn. 12 d. www.propatria.lt publikuotame „V. R. euroskepticizmu“ nepatenkinti studentai: klausytis gali tie, kas prijaučia profesoriaus idėjoms straipsnyje „prof. V. R. atskleidė vienos iš Prašymo autorių I. G. darbo vietą Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje“.

2017 m. liepos mėn. 12 d. www.propatria.lt publikuotame straipsnyje „V. R. euroskepticizmu“ nepatenkinti studentai: klausytis gali tie, kas prijaučia profesoriaus idėjoms“ „V. R. teigia, jog Prašymą teikę studentai VU TSPMI administracijai parodė, jog yra nekompetentingi ir jiems neturėtų būti leidžiama formuoti savo studijų programos bei išsakyti savo nuomonės apie studijuojamus dalykus ir jų dėstymo kokybę“.

2017 m. liepos 14 d. www.lrt.lt portale publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“ pareiškėjas viešai kritikuoja Prašymo autorius, studentus, paminėdamas jų vardus ir pavardes dėl nuomonės išsakymo apie profesoriaus dėstomą studijų dalyką.

2017 m. liepos 14 d. www.lrt.lt portale publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“ pareiškėjas viešai žemina VU TSPMI studentės I. G. vardą nepagrįstai ją sutapatindamas su kaltinimais dėl pinigų „įsisavinimo“.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, teiginys, „Kiek žinau, jos (N. A.) dėl nekompetencijos VU Filologijos fakultetas nepriėmė į darbą. Bet stebuklingu būdu ji atsidūrė TSPMI ir net tapo profesore“ 2017 m. liepos 14 d. www.lrt.lt portale publikuotame interviu „V. R.: tam tikra grupelė nori mane išstumti iš instituto“, galimai žemina kolegą.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 15 d. pateikė skundą Kontrolieriui, prašydamas konstatuoti, jog E. K. ir D. Š. skunduose minimi asmenys patys pažeidė akademinę etiką ir įstatymus bei valstybės teisės aktus. Jis prašė konstatuoti, jog VU ir TSPMI administracija (jos vadovai) ir 9 studentai, teikę Prašymą panaikinti jo dėstomą privalomą kursą, pažeidė akademinę etiką, VU Statutą, MSĮ bei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 18 d. pateikė atsiliepimą Kontrolieriui ir teigė, kad skundai nepagrįsti, jie tiesiogiai susiję su jo persekiojimu už pažiūras ir įsitikinimus, skundų autoriai yra TSPMI administracijos inicijuoto pareiškėjo politinio persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus dalyviai. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad skunduose minima grupė studentų, pažeisdama akademinę etiką ir geros moralės principus, piktnaudžiaudama MSĮ 62 straipsnio 1 dalyje studentams suteikta teise vertinti studijuojamų dalykų dėstymo kokybę, vertino ne dėstomo kurso kokybę, o siekė pašalinti pareiškėjo dėstomą kursą ir mokslinio tyrinėjimo kryptį dėl pastarojo pažiūrų ir įsitikinimų, kartu pašalinant ir jį patį iš TSPMI.

Sprendime atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 2.1 punktą, o VU CAEK pažeidė VU CAEK nuostatų 20 punktą. Kontrolierius nutarė informuoti skundus pateikusius asmenis, VU, VU TSPMI ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie VU CAEK procedūrų ir pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus.

Šioje byloje vertinama ta Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidęs Kodekso 2.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad universiteto narių saviraiškos teisė apima akademinę laisvę, t. y. galimybę atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, necenzūruojamai (laisvai ir atvirai) išreikšti kritines idėjas.

Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.).

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos MSĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.

MSĮ 17 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

MSĮ 17 straipsnio 11 dalyje įtvirtinti galimi Kontrolieriaus priimamų sprendimų būdai, t. y.  išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų: 1) informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus; 2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;  3) įpareigoti mokslo ir studijų institucijas pakeisti ar panaikinti sprendimus, prieštaraujančius akademinei etikai ir procedūroms; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą valdymo sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimų asmenis (autorius); 6) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys; 7) įpareigoti mokslo (meno) darbų autorius pateikti kontrolieriui leidėjo patvirtinimą dėl mokslo (meno) darbų pašalinimo iš prekybos vietų ir techninių klaidų ištaisymo duomenų bazėse, kuriose teikiamos nuorodos į mokslo (meno) darbus; 8) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių; 9) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas; 10) pripažinti skundą (pranešimą) nepagrįstu; 11) skundo (pranešimo) nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti.

MSĮ 17 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Pagal Nuostatų 12 punktą, Kontrolieriaus uždaviniai yra šie: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; 2) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; 4) užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą; 5) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos; 6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones.

Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte numatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių akademinės etikos ir procedūrų laikymuisi užtikrinti; 4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones; 7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas Kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas MSĮ nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 23 punktą, Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje išvardytos sprendimų, kuriuos priima Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, rūšys, tarp jų – informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus (1 punktas).

Kaip nustatyta anksčiau, Kontrolierius Sprendime, vadovaudamasis MSĮ 17 straipsnio 11 dalies             1 punktu, nusprendė informuoti pareiškėjus, Vilniaus universitetą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie CAEK procedūrų ir              V. R. akademinės etikos pažeidimus. Taigi, šiuo sprendimu apie konstatuotus pažeidimus nutarta informuoti ne tik mokslo ir studijų institucijas bei Švietimo ir mokslo ministeriją, t. y. subjektus, nurodytus MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 1 punkte. Taigi, toks sprendimas galimas, tik jis turėjo būti pagrįstas aiškiomis aplinkybės dėl pareiškėjui nustatytų akademinės etikos pažeidimų.

Pagal MSĮ 4 straipsnio 2 dalį, akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.

Taigi, kad ginčijamas individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, vertinant ginčijamą Sprendimo dalį, konkrečiai ir aiškiai nepagrindė, kokie konkretūs veiksmai ir kaip lėmė akademinės etikos pažeidimą.

Šiuo atveju atsakovas, tirdamas pateiktus skundus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas pagal MSĮ bei Nuostatuose jam suteiktus įgaliojimus.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Analizuojant LVAT praktiką bylose, kuriose ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, pažymėtina, kad sprendžiant tokių skundų priimtinumo ir skundžiamų sprendimų teisinių pasekmių klausimą, kaskart vertinamos individualios bylų aplinkybės (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016, 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-2957-520/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016).

Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas yra šios bylos dalykas.

Tokiu atveju atsakovo sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Kontrolierius pagal MSĮ                            12 straipsnį priimamas sprendimas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, normomis, t. y. sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Kontrolierius vadovaujasi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr.                 A-2957-520/2016). Nagrinėjamu atveju, prieš Kontrolieriui priimant sprendimą, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, todėl teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjos teisę būti išklausytai, taigi ir jos teisė į gynybą.

LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012 pabrėžė, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Teismas, įvertinęs su skundų tyrimu susijusią medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas, kiek tai susiję su nustatytais pareiškėjo akademinės etikos pažeidimais, neatitinka minėtų VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Jame išdėstyti faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo padarytas akademinės etikos pažeidimas, yra neaiškūs ir nėra galimybės nustatyti, kaip atskiri nurodyti faktai Sprendime pagrindžia pareiškėjo padarytus pažeidimus.

Pabrėžtina, kad Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, tačiau pastarosiose detali prašymo nagrinėjimo procedūra nenustatyta. Taigi, nors sprendimų priėmimo procedūra nėra išsamiai reglamentuota, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad Kontrolierius savo veikloje gali nesivadovauti gero viešo administravimo principu. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Teismas konstatuoja, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurių vertinimas Sprendime turėjo būti pateiktas aiškus ir nurodyti faktai susieti su pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų pripažinimu, yra neaiškus. Pabrėžtina, kad visi neaiškumai vertinami pareiškėjo naudai.

Tyrimo metu nebuvo atskleista ir detalizuota, ar pareiškėjas pažeiD. Š. interesus. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas Kontrolieriui pateikė skundą, todėl vertinimui reikšmingas pastarojo teisių pažeidimo nustatymas.

Sprendime atsakovas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teiginiai, kuriais jis studentus įvardija nekompetentingais ir todėl jiems neturėtų būti leidžiama formuoti studijų programos, yra menkinantis studentus, prieštarauja pakantumo kito nuomonei principui, todėl nesuderinamas su akademine laisve, t. y. galimybe studentams atvirai dėstyti savo požiūrio į studijų organizavimą ir administravimą, necenzūruojamai (laisvai ir atvirai) išreikšti kritines idėjas; savo kolegas įvardija nekvalifikuotais ir bevaliais bei teiginiai, kad TSPMI profesoriaus pareigas asmuo užėmė nepelnytai, yra nepagarbūs, menkinantys ir nekorektiški kolegų atžvilgiu, žeidžia jų orumą ir daro neigiamą įtaką akademinės bendruomenės solidarumui ir yra nesuderinami su kritinio mąstymo tradicijos, atviro svarstymo atmosferos ir atsakingo naudojimosi akademine laisve nuostatomis. Iš minėtos Sprendimo dalies neaišku, ar tikrai tokie teiginiai pažeidžia akademinę etiką. Šiuo atveju turėjo būti vertinamas visas pareiškėjo pasisakymų turinys, o ne tam tikros citatos ir jų pavienis aiškinimas. Visuma pareiškėjo viešų pasisakymų turinio nebuvo ištirti ir tinkamai įvertinti. Pabrėžtina, kad teismas nei politinio, nei ekonominio studijų sudarymo programų vertinimo negali pateikti. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti argumentai negali būti vertinami. Taip pat nevertinami ir pareiškėjo nurodyti argumentai dėl studentų galimo piktnaudžiavimo jiems MSĮ suteiktomis teisėmis. Ginčo dalykas, kaip minėta,  pareiškėjo akademinės etikos nustatytų pažeidimų teisėtumas ir pagrįstumas. Būtent kontrolieriui teko pareiga pagrįsti, kaip pareiškėjo nurodyti argumentai yra vertintini kaip nepagarbūs, nekorektiški kolegų atžvilgiu ar žeidžiantys pastarųjų orumą. Kontrolierius nenustatė agresyvios kritikos elementų. Jų Sprendime neindividualizavo. Neaišku, kaip pareiškėjas savo teiginiais pažemino TSPMI akademinės etikos bendruomenę ar jos vadovą. Be to, neaišku ir kaip pareiškėjo teiginiai supriešina akademinę bendruomenę. Visgi, šioje situacijoje buvo dviejų grupių skundai (9 ir 22 asmenų). Kaip TSMPI pasirinko palaikyti vienos grupės pusę, neaišku. Šiuo atveju neaišku, ir kaip AEK įvertino 2017 m. liepos 13 d. pateiktą prašymą. Toks vertinimas svarbus visumai reikšmingų aplinkybių nustatyti. Sprendime nepateikė vertinimo šiuo klausimu. Atsakovas nurodo, kad Sprendime kaip techninė klaida yra ne pareiškėjo, o skundą pateikusių asmenų citatos pateikimas. Teismas tai vertina ne kaip techninę klaidą, o kaip vieną iš pažeidimų, kurie turi būti pašalinti. Šioje byloje vertintinas tik priimto Sprendimo teisėtumas ir būtent motyvai, kuriais jis grindžiamas. Ta aplinkybė, kad ginčas yra užsitęsęs, ir, kad galimai nėra galimybės nustatyti visų faktinių aplinkybių ar jos galimos tik surenkant ir vertinant papildymus duomenis, tai turi įvertinti Kontrolierius iš naujo vertindamas skundą. Pabrėžtina, kad, nesant galimybės surinkti papildomai duomenų, t. y. pagrįsti, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 2.1 papunktį, turi būti svarstomos ir kitos galimos priimamų sprendimų rūšys. Kaip minėta, būtent atsakovas turi pagrįsti nustatytą pažeidimą.

Taigi, visuma aplinkybių rodo, kad Kontrolierius tikrųjų ginčo aplinkybių dėl akademinės etikos pažeidimo (kas šioje byloje vertinama) nenustatė, selektyviai vertino tam tikrus faktus, o ne jų visumą. Toks tyrimas negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu. Atsiliepime tam tikrų faktų vertinimas, nesant jų pateikimo Sprendime, negali pagrįsti pastarojo motyvų.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad buvo pažeistas skundo nagrinėjimo terminas.

Pagal SMĮ 17 straipsnio 10 dalį, Kontrolierius skundą (pranešimą) išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo (pranešimo) ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą (pranešimą) prireikia gauti papildomos informacijos, skundo (pranešimo) nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo (pranešimo) gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos.

Akivaizdu, kad Sprendimą priėmus 2019 m. gegužės 28 d., minėtas terminas buvo pažeistas. Tai taip pat vertinama kaip procedūrinis įstatymo pažeidimas. Kokios aplinkybės lėmė tokį skundo tyrimo delsimą, byloje nėra duomenų.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Kontrolierius pažeidė VAĮ nuostatas dėl skundo dalies, susijusios su asmens duomenų paskelbimu (8 psl.) perdavimo Sprendimu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai bei Lygių galimybių kontrolieriui, kuris taikė 3 mėn. ieškinio senaties terminą, nes jei jis buvo nekompetentingas, tai turėjo iš karto nustatęs (per 5 darbo dienas) perduoti spręsti kompetentingam subjektui. Tokie atsakovo veiksmai taip pat pripažinti neteisėtais.

Be to, trūkumų turi ir ginčijamo Sprendimo rezoliucinė dalis. Kaip minėta, Kontrolierius nusprendė apie savo sprendimą informuoti jame nurodytus asmenis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus atsakovas informuoja minėtas institucijas. Atsižvelgus į ginčo pobūdį, būtent Kontrolierius rezoliucinėje dalyje turėjo identifikuoti akademinės etikos pažeidimus, apie kuriuos jis informuoja nurodytas institucijas. Pažymėtina, kad pačiame Sprendime padarytos atskiros išvados, tačiau vienos apibendrinančios išvados irgi nėra. Jokių neaiškumų dėl rezoliucinės Sprendimo dalies negali būti ir šiuo atveju Kontrolieriui tokia pareiga kyla.

Pabrėžtina ir tai, kad šioje situacijoje atsakovas turėjo realią galimybę taikyti mediacijos, t. y. taikaus ginčo išsprendimo galimybę. Duomenų, kad tokia galimybė šalims buvo išaiškinta, byloje nėra. CAEK ir AEK buvo siūloma šalims taikiai susitarti. Ginčijamame Sprendime neatsispindi tokių aplinkybių vertinimas.

Ta aplinkybė, kad Kontrolieriui perduodama iš naujo nagrinėti galimai padaryti pareiškėjo akademinės etikos pažeidimai, nors jis neprašė atlikti šių veiksmų, įvertinus ginčo pobūdį ir atsižvelgus į teismui suteiktą diskreciją, bei tai, kad teismas nevykdo Kontrolieriui priskirtų funkcijų, vertina, kad tik tokiu būdu gali būti apgintos pareiškėjo teisės. Taigi, vien pareiškėjo skundo formuluotė negali apibrėžti ginčo ribų.

Pabrėžtina, kad MSĮ, Nuostatuose ar kituose teisės aktuose nenustatyti senaties terminai akademinės etikos pažeidimams konstatuoti. Pareiškėjas nepagrįstai Kontrolieriaus sprendimą tapatina su asmens patraukimu atsakomybėn, todėl senaties taikymo klausimas šioje byloje negali būti laikomas pagrįstu (LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2273-556/2016).

Teismas prieina prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ              8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jis naikintinas. Tokiu atveju Kontrolierius turi iš naujo išnagrinėti tą dalį, kuria konstatuoti pareiškėjo akademinės etikos pažeidimai, atliekant išsamų ir objektyvų aplinkybių tyrimą.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidoms pagrįsti pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas iš viso jo įgaliotiems atstovams sumokėjo 300 Eur. Išlaidų pagrindime nurodo, kad jis patyrė išlaidas už bylos medžiagos analizę ir teisines konsultacijas bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų būti mažinama priteistina suma. Jokių kitų duomenų išlaidoms pagrįsti nepateikė.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. SP-10 „Dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo Vilniaus universitete“ ir įpareigoti iš naujo atsakovę išnagrinėti skundo dalį dėl pareiškėjo V. R. galimai padarytų akademinės etikos pažeidimų.

Priteisti pareiškėjui V. R. 300 Eur (tris šimtus eurų) iš atsakovės Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

 

        Rūta Miliuvienė

 

        Henrikas Sadauskas

 

 


Paminėta tekste:
  • AS-499-624/2015
  • AS-459-556/2015
  • eAS-384-662/2016
  • A-2957-520/2016
  • eA-2273-556/2016