Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-03][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-283-1075-2019].docx
Bylos nr.: 3K-3-283-1075/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos 188604955 atsakovas
Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188785847 atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 atsakovas
Alytaus apskrities Vyriausiasis Policijos komisariatas 191008762 atsakovo atstovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4.4.4. dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6.10.5.2.5. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
2.6. Prievolių teisė
2.2.4.7. Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
2.10. Kitos su prievolių teise susijusios bylos
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.13. dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-283-1075/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00603-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovei atstovaujančių valstybės institucijų 3416,05 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje, informuojant apie tai ieškovą; panaikinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, valdomame Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, duomenis apie ieškovo teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.

3.       Ieškovas nurodė, kad jam baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, – padarymo. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino ieškovą kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikaltimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamąjį nuosprendį.

4.       Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, pasak ieškovo, lėmė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo procesiniai veiksmai. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesupažindino ieškovo su eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir nepateikė šio jam pasirašyti. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras į baudžiamosios bylos medžiagą nepateikė esminio rašytinio įrodymo – eismo įvykio vietos fotonuotraukų, kuriose policijos pareigūnai užfiksavo ieškovo vairuoto automobilio ratų stabdymo žymes, taip pat protokole nepagrįstai buvo pažymėta, jog nėra padangų, stabdymo pėdsakų. Kai paaiškėjo, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras į bylą nepateikė fotonuotraukų su eismo įvykio metu užfiksuotomis ieškovo automobilio ratų stabdymo žymėmis, ieškovas neturėjo kitos išeities kaip pats rinkti įrodymus. Tik pačiam ieškovui pateikus teismui prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, jo iniciatyva į bylą buvo pateikti įrodymai, kuriuos turėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Prokuroras neištaisė šio pažeidimo, nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos. Dėl šių ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų prokuroras ekspertui ekspertizei atlikti pateikė ne visus su eismo įvykiu susijusius duomenis. Be to, ekspertų pateiktos nuotraukos buvo blogos kokybės, nespalvotos, iš jų nebuvo galima adekvačiai vertinti visų eismo įvykio aplinkybių. Prokuroras nepagrįstai palaikė kaltinimą, inicijavo apeliacinį procesą remdamasis prielaidomis, iš esmės vadovaudamasis tik dviejų ekspertų prieštaringų išvadų duomenimis.

5.       Ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės taikymo klaidas, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas, dėl to ieškovas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Teismas dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo (pareigūnams laiku neapklausus visų įvykio liudytojų) nepagrįstai atmetė ieškovo, L. B. ir V. B. parodymus kaip neobjektyvius, savo išvadas grindė neįvertinęs įrodymų visumos, remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, nepaisydamas jų prieštaringumo, neištyrė D. V. veiksmų Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), prasme susidariusioje eismo situacijoje ir jų įtakos priežastiniam ryšiui, dėl to neteisėtai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių bei nepagrįstai pripažino, kad ieškovo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, ieškovo kaltę grindė prielaidomis, byloje nesant įrodymų, kad padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo. Minėtą aplinkybę įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis.

6.       Dėl minėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo procesinių veiksmų ieškovas patyrė 3416,05 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, pažeminimą, įžeidimus, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nors apkaltinamasis nuosprendis panaikintas, jo asmens duomenų istorijoje atsispindi teistumas. Be to, ieškovas dėl to, kad turėjo viešai atsiprašyti D. V. patyrė pažeminimą, dėl ilgai trukusio baudžiamojo proceso pablogėjo gyvenimo kokybė, per visą paskirtos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams – vykdymo atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, patyrė itin didelius nepatogumus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovei atstovaujančių institucijų 3416,05 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigojo atsakovei atstovaujančias institucijas per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą; priteisė iš atsakovei atstovaujančių institucijų po 233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo; atmetė kitą ieškinio dalį.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, padarymo. (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)  kelio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre automobilis (duomenys neskelbtini) (vairuojamas ieškovo) susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (vairuojamu D. V.).

9.       Pirmosios instancijos teisme priimtas išteisinamasis nuosprendis, nustačius, kad, be kita ko, V. V. specialisto išvadą surašė vien tik iš tyrėjo pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo nei atspausdintų spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų, nei jų skaitmeninių egzempliorių, kuriuose buvo matyti ieškovo automobilio stabdymo pėdsakai, o tai lėmė priešingos išvados, negu kitų ekspertų, kuriems buvo pateikta didesnės apimties bylos medžiaga, priėmimą, prokuroras kaltinimą ieškovui grindė ignoruodamas jo ir nukentėjusiųjų parodymus, nebandydamas jų nei paneigti, nei patvirtinti, kaltinamasis aktas buvo pagrįstas vien eksperto V. V. išvada. Teismo vertinimu, prokuroras privalėjo vertinti ne tik objektyvius bylos duomenis, kuriais nesiremia ekspertai, bet ir subjektyvius duomenis – visų proceso dalyvių parodymus. Teismas sprendė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas pagrįstas prielaidomis. Tai reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu – Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovas išteisintas. Nurodytos aplinkybės, vertinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau  BPK) 1 straipsnio 1 dalies normos, nustatančios, kad baudžiamojo proceso paskirtis ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, bei prokuroro pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis), aspektu, suponuoja išvadą, kad prokuroras nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek nurodomomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

10.       Teismas akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, t. y. tai, kad savo išvadas dėl ieškovo kaltumo teismas grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, o priežastinio ryšio aspektu apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad D. V. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo veiksmai – byloje esančių įrodymų neištyrimas ir neįvertinimas – buvo pagrindas kasaciniam teismui panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ieškovui ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

11.       Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovų nurodytos aplinkybės, jog tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek prokuroro procesiniai dokumentai parengti laikantis BPK reikalavimų, nepaneigia to, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti bei pateikti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių ir įrodymų. Lazdijų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad prokuroras turėjo vertinti ieškovo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežastį, o ne grįsti kaltinimą vien tik pačiu išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą faktu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – jog apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Tai, jog (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vietoje jokių automobilio padangų, stabdymo pėdsakų nepastebėta, nors ieškovo vairuoto automobilio stabdymo žymės akivaizdžiai matėsi, tai, kad apžiūros metu buvo ne tik fotografuota, bet ir filmuota, nors prie protokolo priedų nebuvo pridėta jokia filmuota medžiaga, rodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumą. Šią aplinkybę teismas vertino kaip netinkamą pareigūnų veikimą, turėjusį reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

12.       Teismas konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas ieškovui priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, pareiškė ieškovui nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, taip padarydamas ieškovui žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją.

13.       Teismas nurodė, kad, vertinant Kauno apygardos teismo veiksmus, faktas yra tai, jog išteisinamasis nuosprendis apeliacine tvarka buvo panaikintas, o kasacine tvarka paliktas galioti, konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai įvertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, teismo vertinimu, vienareikšmiškai konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė BPK normų pažeidimas, vadovavimasis prielaidomis. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nustatytas įrodymų vertinimo, nuosprendžio motyvavimo ir išvadų darymo taisykles, o tai paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 301 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalis). Taigi Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, lėmęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovui priėmimą, dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti. Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nespręsdamas klausimo dėl ieškovo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežasties, veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tai yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis).

14.       Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas padarė išvadą, kad visos ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, nes patirtos nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui jų atlyginimą.

15.       Dėl neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad neteisėti atsakovų veiksmai, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą, jis nuolat turėjo aiškintis ir tokiu būdu vis iš naujo išgyventi dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Ne vienerius metus vykęs baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo plačiai išviešintas per spaudą bei televiziją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į atsakovų elgesį po kasacinio teismo nutarties priėmimo, į tai, kad pasekmės ieškovo reputacijai, bendravimo galimybėms ir dvasinei skriaudai neištaisytinos, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovei atstovaujančių institucijų solidariai priteistina 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16.       Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl atsiprašymo tenkintinas ir atsakovė (jai atstovaujančios institucijos) įpareigotina per dvi savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje, informuoti apie tai ieškovą.

17.       Teismas nurodė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, duomenų teikėjus, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, jo reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. Registre kaupiami duomenys ne tik apie apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, bausmės paskyrimą, bet ir jų panaikinimą, registro duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi įstatymų nustatytą teisę juos gauti. Įvertinęs tai, kad teisėtai kaupiami ir saugomi duomenys negali būti panaikinti tik todėl, kad asmuo nenori, jog jie ten būtų, teismas šio ieškovo reikalavimo netenkino.

18.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovei atstovaujančių valstybės institucijų apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl tenkintų ieškinio reikalavimų ir atmetė ieškovo reikalavimus dėl 3416,05 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

19.       Kolegija, remdamasi CK 6.272 straipsniu ir kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015), nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

20.       Spręsdama dėl ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo, ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų teisėtumo, kolegija, remdamasi BPK 166 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas neteigia, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas jo atžvilgiu nepagrįstai, įvertinusi bylos duomenis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti.

21.       Įvertinusi ikiteisminio tyrimo duomenis, kolegija nustatė, kad ieškovas neteikė prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro netinkamus veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, reiškęs nušalinimus ir kt.

22.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo apklausti pareigūnai ir buvo aiškintasi dėl eismo įvykio įforminimo aplinkybių, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte nurodytų duomenų („stabdymo pėdsakų nėra“) pagrįstai gali būti vertinamos kaip klaida, netikslumas, kurį pašalinta atliekant įrodymų vertinimą ir kuris neapribojo ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu. Kolegija pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sąmoningai, siekdami nuslėpti faktines aplinkybes ar jų neatskleisti, neteisingai įformino pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, įvykio vietos apžiūrą bei schemą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad nors ir nurodyta, jog filmuojama, o nustatyta, kad faktiškai nebuvo filmuota, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų aplaidumą arba sąmoningą įrodymų slėpimą. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai nepridėjo prie bylos medžiagos fotonuotraukų iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros. Bylos duomenimis, į bylą ieškovo iniciatyva buvo teikiamos Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų darytos nuotraukos. Nors ieškovas nurodė, jog jau pirmos apklausos metu norėjo perduoti nuotraukas, kuriose yra stabdymo žymės, tačiau iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad minėtos nuotraukos buvo teikiamos ir buvo atsisakyta jas priimti. Priešingai, ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nereiškė prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, prašymo pridėti nuotraukas, kurios buvo darytos eismo įvykio dieną ir kurios jau buvo teiktos specialistui dėl išvados prie bylos, prašymą pridėti jas prie bylos jis pareiškė teismui tik 2013 m. balandžio 9 d. Paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ieškovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, papildymų, prašymų neteikė (BPK 44 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, manydamas, jog jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas ar atliktas neišsamiai, nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis.

23.       Kolegija pažymėjo, kad įtarimui pareikšti nekeliami tapatūs apkaltinamajam nuosprendžiui priimti įrodymų pakankamumo reikalavimai. Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, ar pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti. Kaip nustatyta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, todėl, kolegijos vertinimu, prokurorui buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, t. y. nebuvo duomenų, kurie akivaizdžiai leistų padaryti neabejotinas išvadas, kad dėl eismo įvykio galimai kaltas kitas asmuo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad nors Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad ekspertai savo tyrimams turėjo nevienodos apimties medžiagas ir skirtingai traktavo pagrindinį pėdsaką – automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo žymę, tačiau specialistų išvados yra tik tikėtinos ir vertintinos kartu su visuma kitų įrodymų.

24.       Kolegija, įvertinusi Lazdijų rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo nuosprendžiu teismas konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas paremtas prielaidomis, kad prokuroras nebuvo atidus ir rūpestingas, jis padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kolegija taip pat nenustatė teisinio pagrindo pripažinti prokuroro veiksmus skundžiant ieškovui priimtą išteisinamąjį nuosprendį neteisėtais.

25.       Spręsdama dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų panaikinant ieškovui priimtą išteisinamąjį nuosprendį, kolegija nustatė, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas procesinių veiksmų neteisėtumą tiesiogiai siejo su išteisinamojo nuosprendžio faktu. Tačiau siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, kolegijos vertinimu, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Įvertinusi apkaltinamąjį nuosprendį, kolegija sprendė, kad vien aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė kitokias išvadas ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, savaime nereiškia apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo. Kolegija pažymėjo, kad teismo priimtų sprendimų teisėtumas tikrinamas instancine tvarka. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos netinkamo įrodymų vertinimo, iš esmės nenurodė apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą, nors akcentavo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą dėl įrodymų vertinimo. Kolegija, įvertinusi visus dėl ieškovo priimtus procesinius sprendimus, padarė išvadą, kad ieškovo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu. Todėl kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl apeliacinės instancijos teismo, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, veiksmų neteisėtumo nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

26.       Konkrečiu atveju, kolegijos nuomone, nors ieškovas ir nurodė, kad atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio motyvus pagal turimus duomenis buvo galimybė įvertinti jo veiksmus jau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie jo teiginiai niekuo nepagrįsti. Kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai abstraktūs, o teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo grindžiami vien pirmosios instancijos ir kasacinio teismo baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais dėl jo išteisinimo. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų jau ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdu, jog nėra pagrindo įtarti ieškovą padarius galimai neteisėtą nusikalstamą veiką ir bylos su kaltinamuoju aktu perduoti teismui.

27.       Įvertinusi konkrečias baudžiamojoje byloje nustatytas faktines eismo įvykio aplinkybes, baudžiamosios bylos duomenis, bylos sudėtingumą įrodymų vertinimo prasme, nustatytų aplinkybių visumą, kolegija sprendė, kad išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtais. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl kasacinio teismo išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.

28.       Kolegija, nenustačiusi neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atsiprašyti per spaudą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

29.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                       Siekdamas konstatuoti neteisėtus veiksmus, ieškovas įrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žala ieškovui atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir Kauno apygardos teismo teisėjų klaidų, nulėmusių ieškovo procesinę padėtį baudžiamajame procese ir dėl to atsiradusią turtinę bei neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo priešingos išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Neteisėtiems pareigūnų ir teismo veiksmams įrodyti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad: 1) jo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Lazdijų rajono apylinkės teismui nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo; 2) ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta šiurkščių baudžiamojo proceso ir materialiosios teisės normų taikymo klaidų (nukentėjusiam asmeniui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, o kaltas dėl nusikaltimo padarymo asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju); 3) baudžiamasis ieškovo persekiojimas buvo neteisėtai pradėtas ir tęsiamas ilgą laiką, beveik trejus metus, vengiant ištaisyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro padarytas klaidas; 4) baudžiamasis persekiojimas pasibaigė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. spalio 6 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, galutinai įrodantį ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir Kauno apygardos teismo padarytas klaidas  neteisėtus veiksmus ir neveikimą.

29.2.                       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovo atžvilgiu visos priemonės buvo teisėtos, pagrįstos ir pateisinamos baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu ir kad pateikti įrodymai nesuponuoja atsakovų civilinės atsakomybės už padarytą žalą ieškovui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai neįrodyti, maža to, apkaltino ieškovą, kuris, teismo nuomone, neatliko jam suteiktų procesinių pareigų baudžiamajame procese, kurių neatlikimas ir lėmė atsakovų padarytas neesmines klaidas baudžiamojoje byloje. Tokiais savo veiksmais teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovui suteiktas teises baudžiamajame procese vertino kaip jo pareigas, o atsakovams imperatyviosiomis teisės normomis nustatytas pareigas laikė nereikšmingomis. Atsakovams įstatymais nustatytas pareigas teismas nepagrįstai vertino kaip paties ieškovo kaltę, o atsakovų neteisėtus veiksmus kaip neesminius, formalius, nesukeliančius ieškovui žalos.

29.3.                       Ieškovas nesiekė įrodyti, kad apžiūrėdami įvykio vietą ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai suklastojo dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką. Ieškovui šioje byloje nereikia įrodinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamos veikos BK prasme, jam pakako įrodyti pareigūnų neatidumą, jų dokumentų neatitik faktinėms aplinkybėms, t. y. pareigūnų pareigų pažeidimą, atliekant jiems priskirtas funkcijas, turėjusį įtakos ieškovą neteisėtai apkaltinant nusikaltimo padarymu, dėl ko ieškovui atsirado žala. Teismas, pasisakydamas, kad yra leistina pareigūnams daryti klaidas (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, toleravo tokį elgesį, kuris nėra suderinamas su įstatymais, reglamentuojančiais pareigūno tiesioginių pareigų atlikimą, ir gera morale. Teismo išvada suponuoja manymą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų neatidumas, nerūpestingumas, atliekant savo tiesiogines pareigas, dėl ko kilo pasekmės ieškovui, yra leistinas ir pateisinamas. Vertindamas įrodymus teismas nepagrįstai sprendė, kad nesvarbi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta aplinkybė „nors ir nurodyta, kad „filmuojama“, o faktiškai nebuvo filmuota“ ir kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pareigūnų aplaidumą. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kurio pagrindu ieškovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimas, kad byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai nepridėjo prie bylos medžiagos fotonuotraukų iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros, neatitinka pateiktų įrodymų. Ieškovas nagrinėjant baudžiamąją bylą Lazdijų rajono apylinkės teisme 2013 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą išreikalauti priešgaisrinės apsaugos tarnybos fiksuotas nuotraukas, šios teisme buvo pridėtos 2014 m. kovo 27 d. Ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, kad ieškovas nereiškė prašymų dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, prašymo pridėti fotonuotraukas. Pareigūnų aplaidų darbą atliekant pirminę įvykio vietos apžiūrą įrodo aplinkybė, kad kelių eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole įrašyta „stabdymo pėdsakų nėra, fotografuota, filmuota“, nors stabdymo pėdsakai buvo, o pareigūnai įvykio vietos nefotografavo ir nefilmavo. Teismas nepagrįstai vertino, kad pirminės įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyti neteisingi duomenys, nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą nekvalifikuotu ir aplaidžiu. Įvykio vietos apžiūros protokolas buvo vienas iš svarbiausių dokumentų, inicijuojant ieškovui neteisėtą ikiteisminį tyrimą. Šiuo atžvilgiu nesureikšmintina, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas klydo, ar suklastojo protokolą, svarbu, kad protokolo duomenys neatitiko tiesos kriterijaus ir kad šis įrodymas lėmė tolesnių veiksmų neteisėtumą.

29.4.                       Vertindamas įrodymus, teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagrįstai ir tinkamai, net jeigu po to ieškovo procesinė padėtis iš kaltinamojo buvo pakeista į nukentėjusiojo, o nukentėjusio D. V.  į kaltinamojo. Spręsdamas, kad teisinėje valstybėje tokia situacija yra galima, leistina ir toleruotina ir kad pats ieškovas yra kaltas dėl atsakovų veiksmų ir pasekmių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus baudžiamajame procese, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29, 30, 31 straipsnių nuostatas.

29.5.                       Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Todėl ne ieškovas, o prokuroras privalėjo užtikrinti teisėtumą ir padėti teismui įvykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), dėl ko teismas nepagrįstai neaktyvumu apkaltino ieškovą. Prokuroras ikiteisminį tyrimą vykdė vienpusiškai ir aplaidžiai, neatskleidė nusikalstamos veikos, nenustatė įvykio aplinkybių ir asmens, padariusio nusikaltimą, įtarimą pareiškė nukentėjusiam nuo eismo įvykio asmeniui. Prokuroras pažeidė BPK 1 straipsnį, nustatantį, kad niekas nekaltas negali būti nuteistas. Prokuroras ne tik nesurinko reikiamų įrodymų, tačiau, nesant jų ir neatskleidus nusikalstamos veikos mechanizmo, nepagrįstai palaikė kaltinimą ieškovui, kuris privalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir pasisakius dėl faktinių aplinkybių bei įrodymų viseto, prokuroras nepagrįstai teikė apeliacinį skundą, klaidindamas apeliacinės instancijos teismą, siekdamas ir toliau apkaltinti nusikaltimo padarymu nukentėjusį nuo nusikaltimo asmenį. Prokuroras nekontroliavo aplaidžiai dirbusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie klastojo ar neatidžiai pildė dokumentus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 3 punkto nuostatų. Prokuratūra nevykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos kontrolės ir neužtikrino ikiteisminio tyrimo teisėtumo.

29.6.                       Kauno apygardos teismas padarė itin šiurkščias klaidas, lėmusias žalos ieškovui atsiradimą,  iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir kartu – BPK. Minėtą aplinkybę patvirtina akivaizdus įrodymas, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, kurioje pasisakyta, jog Kauno apygardos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas  netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Toks teismo elgesys, kai nukentėjusysis tampa nuteistuoju, vertintinas kaip prieštaraujantis įstatymams, o CK 1.5 straipsnio prasme  gerai moralei, teisingumui ir protingumui.

29.7.                       Ieškovas įrodė visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados apie sąlygų civilinei atsakomybei kilti nebuvimą yra nepagrįstos. Neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas, aplaidus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro darbas bei Kauno apygardos teismo neteisėtas įrodymų vertinimas buvo priežastis neteisėtiems procesiniams sprendimams baudžiamojoje byloje, dėl to ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturėjo įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas.

29.8.                       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai tokio pobūdžio bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

30.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1.                       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikaltimą (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų, kurie akivaizdžiai leistų padaryti neabejotinas išvadas, kad dėl eismo įvykio galimai kaltas kitas asmuo.

30.2.                       Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl faktas, kad baudžiamajame procese asmuo išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą pripažinti asmenį kaltu arba jį išteisinti. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažymėjo, kad visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, vertintinos kaltinamojo (ieškovo) naudai. Byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kad ieškovo veiksmai prieštaravo KET reikalavimams, todėl negalima baudžiamoji atsakomybė pagal BPK 281 straipsnio 5 dalį. Tačiau vien aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris vėliau buvo panaikintas, savaime nesudaro pagrindo civilinėje byloje konstatuoti, kad su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taip pat tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, padarytomis pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalį (įrodymų vertinimas), bei pernelyg sureikšmino specialistų išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

30.3.                       Nagrinėjamu atveju nenustatyta ieškovui jokių sunkių ar nepakeičiamų padarinių dėl įvykusio baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo, jis baudžiamojo proceso metu nebuvo suimtas, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas pakankamai greitai, turtinės žalos, susijusios su negautu darbo užmokesčiu, ieškovas nepatyrė. Todėl net jeigu būtų sąlyginai sutikta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu padarytos klaidos galėjo turėti įtakos ieškovo neturtinės žalos atsiradimui, tokia neturtinė žala buvo minimali ir jokių sunkių padarinių nenulėmė.

31.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento, atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                       Remiantis kasacinio teismo pateiktais CK 6.272 straipsnio 1 dalies išaiškinimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017), atmestini kasacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtus veiksmus bei neveikimą visiškai įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. išteisinamasis nuosprendis.

31.2.                       Apeliacinės instancijos teismas kompleksiškai įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, ir iš esmės vykdytas teisėtai, t. y. baudžiamojo proceso metu sprendimai buvo priimami ir veiksmai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas, nesutikdamas su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tinkamumo ir vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Nesant objektyvių duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, neatskleidė šios bylos esmės ar panašiai, vien tik kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro jokio pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra pagrįsti tik ieškovo subjektyviais samprotavimais apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų darbą kartu su deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl jam palankaus įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių vertinimo civilinio ir baudžiamojo proceso aspektais. 

32.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai (BPK 166 straipsnis, 168 straipsnio 1 dalis), o pareigūnų veiksmai, pradedant ikiteisminį tyrimą, buvo teisėti.

32.2.                       Nei Lazdijų rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo procesiniuose sprendimuose nekonstatavo neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Neteisėtais pareigūnų veiksmais galėtų būti pripažinti pareigūnų veiksmai, viršijantys jų kompetenciją, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kai yra pažeistos BPK 3 straipsnio nuostatos, pažeisti terminai ir pan. Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad jei ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka bei sąlygomis, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas teisėtai ir nebuvo jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.

32.3.                       Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas priėmė dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, pati savaime nereiškia teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, iš esmės nenurodė apeliacinės instancijos teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą, nors ir akcentavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, jog ieškovo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu. Todėl būtent Alytaus apylinkės teismo padarytos išvados dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumo nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

32.4.                       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo baudžiamasis persekiojimas neteisėtai tęsėsi beveik 3 metus. Jis nenurodė nė vieno fakto, kurio pagrindu būtų galima teigti, jog ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas instancine tvarka būtų nepagrįstai vilkintas. Atvirkščiai, teismas itin atidžiai, kruopščiai ir rūpestingai tikrino pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, tenkino ieškovo prašymus dėl papildomų duomenų pridėjimo ir papildomos ekspertizės skyrimo. Pats ieškovas ikiteisminio tyrimo metu galėjo pateikti jam žinomus ir turimus duomenis (spalvotas eismo įvykio vietos nuotraukas), teikti prašymus, skundus, papildymus siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui. Tokių veiksmų ieškovas neatliko net ir baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovas naudojosi advokato paslaugomis, todėl žinojo savo teises ir galimybes, kokia forma gali prašyti atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar teikti papildomus duomenis, kurie, jo manymu, padėtų kuo objektyviau nustatyti įvykio aplinkybes.

32.5.                       Kadangi pareigūnų klaidos dokumentuose nesutrukdė teismui baudžiamojoje byloje tinkamai įvertinti surinktų įrodymų ir išnagrinėti bylą, nepagrįstais laikytini ieškovo teiginiai, kad buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pareigūnas įvykio vietos apžiūros veiksmus atlieka savo nuožiūra ir tiek, kiek, jo subjektyviu vertinimu, yra būtina ir pakankama fiksuojant įvykio aplinkybes. Baudžiamojoje byloje buvo apklausti pareigūnai ir buvo aiškintasi dėl eismo įvykio įforminimo aplinkybių. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte nurodytų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog netikslumai, padaryti įvykio vietos apžiūros protokole, yra klaida, netikslumas, kuris pašalintas atliekant įrodymų vertinimą ir kuris neapribojo ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sąmoningai, siekdami nuslėpti faktines aplinkybes ar jų neatskleisti, neteisingai įformino pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pažymėtina, kad netikslumai įvykio vietos apžiūros protokole niekaip negalėjo nulemti tolesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų ar padaryti jiems kokią nors įtaką, nes įvertinus įvykio vietos apžiūros protokolą ir jo priedus (schemas bei nuotraukas) akivaizdu, jog jame yra tik techninės, bet ne fakto klaidos ir faktinė įvykio apžiūra suteikė realią ir patikimą informaciją, kuri nesukėlė prieštaravimo tarp ekspertų išvadų, ar ieškovas stabdė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą eismo įvykio metu.

32.6.                       Atmestini kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu prokuroro savo tiesioginių pareigų vykdymu. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys kartu su baudžiamąja byla buvo perduoti teismui, pagrįstai manant, kad ieškovas galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Eksperto išvada buvo vertinta kartu su įrodymų visuma. Kaltinamasis aktas atitiko visus BPK 219 straipsnio reikalavimus. Teismas nematė kliūčių nagrinėti bylą teisme. Visų instancijų teismai, nors ir priimdami savo esme skirtingus procesinius sprendimus, vertino surinktus duomenis ir pripažino juos įrodymais. Taigi baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų reikalavimų. Pabrėžtina, kad prokuroras pagrįstai įgyvendino jam suteiktą teisę teikti apeliacinį skundą. Pagal BPK 312 straipsnį apeliacinį skundą bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras. Taigi apeliacinio skundo pateikimas, pasinaudojimas teise į apeliaciją konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo spręsti apie prokuroro veiksmų neteisėtumą. Todėl vertinti, jog prokuroras nekontroliavo ikiteisminio tyrimo, nevykdė ar aplaidžiai vykdė jam įstatymo priskirtas pareigas, ar klaidindamas apeliacinės instancijos teismą, siekdamas ir toliau apkaltinti nusikaltimo padarymu nukentėjusį asmenį nepagrįstai teikė apeliacinį skundą, nėra jokio teisinio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

 

33.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

34.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

35.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. 

36.       Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

37.       Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

38.       Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

39.       Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

40.       Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; kt.).

41.       Minėta, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

42.       Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyto pobūdžio bylose, remiantis CK 6.272 straipsniu, 6.273 straipsnio 1 dalimi, atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuri, esant tam teisiniam pagrindui, ir privalo atlyginti asmeniui padarytą žalą, o ne jai (valstybei) atstovaujančios institucijos. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė žalos atlyginimą ieškovui priteisti solidariai iš Lietuvos valstybei šioje byloje atstovaujančių institucijų.

45.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad, įvykus (duomenys neskelbtini) kelių eismo įvykiui, dėl kurio padarymo baudžiamojoje byloje buvo kaltintas, o vėliau išteisintas ieškovas, eismo įvykį fiksavę ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolą surašę pareigūnai apžiūros protokolo 18 punkte nurodė, kad ieškovo vairuotos transporto priemonės padangų stabdymo pėdsakų nėra, nors šie iš tikrųjų buvo. Taip pat minėtame protokole buvo nurodyta, kad eismo įvykio vietoje filmuota ir fotografuota, tačiau ši medžiaga nebuvo pridėta prie protokolo. Ekspertui V. V. nebuvo pateikti visi duomenys apie įvykusį eismo įvykį, nebuvo pateikta spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų. Kaltinimą palaikęs prokuroras kaltinamąjį aktą iš esmės grindė eksperto V. V. išvada. Nei prokuroras, nei kaltinamąjį nuosprendį ieškovui priėmęs Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiųjų ir visų eismo įvykio liudytojų parodymų. Kauno apygardos teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, tarp jų ir eksperto V. V. išvadą, padarė BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę šias aplinkybes, dėl jų padarė priešingas išvadas.

46.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl sprendė, kad byloje įrodyti neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovui atsiradusios tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

47.       Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad vien tik šių nustatytų aplinkybių, byloje nenustačius teisėsaugos pareigūnų sąmoningo siekio nuslėpti ar neatskleisti faktinių eismo įvykio aplinkybių, ieškovui pačiam neginčijus pareigūnų veiksmų, neteikus prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, neprašius šio tyrimo nutraukti, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmus kaip vieną būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. 

48.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atsižvelgdama į šios nutarties 34–43 punktuose nurodytus išaiškinimus, neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada.

49.       BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

50.       Remiantis BPK 2 straipsniu, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

51.       Pagal 170 straipsnio 2 dalį, kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras, be kita ko, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (BPK 170 straipsnio 3 dalis).

52.       Remiantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsniu, prokuratūra, be kita ko, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (1 dalis); organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja (2 dalies 1 punktas); atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (2 dalies 2 punktas); kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese (2 dalies 3 punktas); palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (2 dalies 4 punktas).

53.       BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos.

54.       Taigi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. 

55.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytos teisėsaugos pareigūnų klaidos (netinkamas eismo įvykio apžiūros protokolo užpildymas, ne visos medžiagos ekspertui pateikimas) negali būti pripažintos vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu, kaip nepagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas. Nors šiuo atveju ir buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), tačiau jis tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Dėl nurodytų klaidų ieškovui, dėl eismo įvykio padarymo nekaltam ir nukentėjusiam asmeniui, buvo nepagrįstai surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui, o baudžiamasis procesas iki visiško ieškovo išteisinimo truko beveik trejus metus. Dėl šių klaidų dėl eismo įvykio padarymo kaltas asmuo galėjo išvengti atsakomybės, o nekaltas galėjo būti nepagrįstai nubaustas. Tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

56.       Šios nutarties 41 punkte minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties vien aplinkybės, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų ir kad nenustatyta sąmoningo siekio nuslėpti ar neatskleisti faktinių eismo įvykio aplinkybių, nepaneigia, kad šiuo atveju egzistuoja neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. šios nutarties 42 punktą).

57.       Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas pats privalėjo imtis aktyvių veiksmų skųsdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (ar) prokuroro veiksmus, teikdamas prašymus, reikšdamas nušalinimus. Minėta, kad būtent teisėsaugos pareigūnai turi įstatymo jiems nustatytas pareigas išsamiai ir visapusiškai tirti nusikalstamas veikas (žr. šios nutarties 4954 punktus). Tuo tarpu įtariamasis, kaltinamasis baudžiamajame procese turi tik pirmiau minėtas teises, bet ne pareigas (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Priešingai aiškinant, įtariamajam ar kaltinamajam asmeniui būtų uždėta nepagrįsta įrodinėjimo našta baudžiamajame procese, be to, galėtų būti pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes ne atitinkamos institucijos turėtų įrodyti asmens kaltę, bet asmeniui būtų perkeliama dalis ar visa našta įrodyti, jog jis yra nekaltas.

58.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, todėl padarė klaidas (ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės), turėjusias esminę ir lemiamą ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. 

59.       Sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja teismo, priėmusio dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai, pažymėtina, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad egzistuoja teismo, priėmusio aukštesnės instancijos teismo panaikintą apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Tam, kad būtų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi būti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

60.       Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje konstatavo, kad Kauno apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje konstatuotas teisėsaugos pareigūnų klaidas ir vertinant kartu su jomis, teismui tinkamai neįvykdžius pareigos įrodymus (tarp jų nukentėjusiųjų parodymus, ekspertų išvadas) įvertinti išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. 

61.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos, padarė CK 6.272 straipsnio nuostatų pažeidimą, turėjusį įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 346 straipsnis). Pagrįstomis pripažįstamos pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos nurodytu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nesprendė kitų apeliacinio skundo klausimų, įskaitant ir klausimo dėl to, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė ieškovas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).  

62.       Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje, nes apie jį ir jam pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo paskleista informacija spaudoje, teisėjų kolegija pažymi, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Nors teisėjų kolegija supranta, kad atsiprašymas kaip teisių gynimo būdas galėtų būti efektyvus, vis dėlto pažymi, kad tai įstatymo leidėjo prerogatyva nustatyti tokį teisių gynimo būdą ir jo įgyvendinimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 15 straipsnio 3 dalį).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

63.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

        Virgilijus Grabinskas

 

        Vincas Verseckas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BPK
  • BPK 2 str. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 301 str. Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis
  • CK
  • CK6 6.272 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų
  • 3K-3-319/2008
  • 3K-3-346/2014
  • 3K-3-393-378/2015
  • 3K-3-487-915/2015
  • CPK
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • 3K-3-91/2010
  • 3K-3-200/2010
  • 3K-3-313/2010
  • 3K-7-375/2011
  • BPK 168 str. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
  • BPK 281 str. Liudytojo naudojimasis užrašais ir dokumentais
  • e3K-3-670-378/2015
  • 3K-3-167-684/2017
  • BPK 166 str. Ikiteisminio tyrimo pradžia
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 3K-3-302/2014
  • 3K-3-439/2013
  • 3K-3-534/2009
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • 3K-3-414/2012
  • 3K-3-63-378/2018
  • BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis
  • BPK 170 str. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą
  • BPK 172 str. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teisės ir pareigos
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-3-390/2008