Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-475-2014].docx
Bylos nr.: 3K-3-475/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“ 124542042 atsakovas
UAB „Avona“ 134248765 Ieškovas
UAB „Vilungė“ 134522910 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.1. Bylos dėl pirkimo-pardavimo
2.1.1.3. dėl viešojo pirkimo-pardavimo
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas
2.5.35. Viešas konkursas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

 

Civilinė byla Nr. 3K-3-475/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01983-2013-2

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovėsAvonakasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Avona“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „OFM Mažesnieji broliai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilungė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui turėti teisę verstis veikla, reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė VšĮ „OFM Mažesnieji broliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija), pirko pastato (duomenys neskelbtini) I etapo rekonstrukcijos darbus ir supaprastinto atviro konkurso (toliau – Konkursas) sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 8 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti. Nurodytam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti teikėjas turėjo pateikti galiojančio Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestato, leidžiančio atlikti ypatingų statinių bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, kopiją, taip pat kitų dokumentų, patvirtinančių tiekėjo teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti, kopijas. Paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną2013 m. liepos 25 d. savo komercinį pasiūlymą atsakovei pateikė ieškovė UAB „Avona (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja). Atsakovė, patikrinusi šios tiekėjos atitikKonkurso sąlygų nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimas, nustatė, kad UAB „Avona“ neatitiko Konkurso sąlygų 3.1 punkto lentelės 8 punkto kvalifikacijos reikalavimo turėti teisę atlikti specialiuosius statybos darbus bei teisę rengti darbo projektą, todėl, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 6 dalimi ir Konkurso sąlygų 9.8.2 punktu, tiekėjos pasiūlymą atmetė.

Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė ją atmetė ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 13-036 informavo tiekėjus apie nustatytą pirkimo pasiūlymų eilę bei Konkurso laimėtoją UAB „Vilungė“. Ieškovės teigimu, atsakovės sprendimas nepagrįstas, nes buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys tai, jog ieškovė atitiko Konkurso sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 8 punkto kvalifikacinius reikalavimus. Be to, atsakovė, gavusi atestatą bei jį išdavusios institucijos išaiškinimą, nustatė papildomus reikalavimus, kuriuos ieškovė turėjo įgyvendinti per itin trumpą terminą. Atsakovė atmetė pasiūlymą, prieš tai ieškovei nesuteikusi galimybės paaiškinti savo kvalifikacinius duomenis, ir taip pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, taip pat nesikreipė nei į Aplinkos ministeriją, nei į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl papildomų paaiškinimų, savo raštuose nurodė nepagrįstas prielaidas apie ieškovės kvalifikaciją. Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygose nebuvo nustatyta jokių išskirtinių reikalavimų dėl statybos vadovų ar darbuotojų kvalifikacijos bei atestato, įrodančio tiekėjo teisę rengti darbo projektą, pateikimo. Dėl to atsakovė negalėjo reikalauti pateikti tokių duomenų, kurių Konkurso sąlygose nebuvo aiškiai nustatyta. Vis dėlto, siekdama įrodyti, kad atitinka kvalifikacinius reikalavimus, ieškovė su pretenzija pateikė atsakovei projekto vadovo D. B. kvalifikacijos atestatą, kuriuo įrodoma jo teisė atlikti darbo projektą (Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 14 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 13-024 užfiksuotus sprendimus dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo bei atsakovės 2013 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 13-036 užfiksuotus sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir Konkurso laimėtojo nustatymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės sprendimo atmesti ieškovės kandidatūrą kaip neatitinkančią kvalifikacijos pagal Konkurso sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 8 punkto reikalavimo (turėti teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla) dalį, kurioje buvo nuspręsta, kad ieškovei išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0900 nesuteikia teisės vykdyti tokių specialiųjų darbų kaip nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įrengimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė pažeidė VPĮ 32 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo taisykles, taip pat viešųjų pirkimų principus ir tikslą (VPĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1, 2 dalys), nes, atsakovei suabejojus, ar ieškovė Aplinkos ministerijos išduoto atestato Nr. 0900 pagrindu turi teisę atlikti specialiuosius elektrotechnikos darbus, įrengiant nuotolinio ryšio (telekomunikacijos), apsauginę ir gaisrinę signalizacijas, ši privalėjo ieškovei suteikti protingą terminą papildomiems dokumentams pateikti, tačiau to nepadarė ir, pažeisdama VPĮ 34 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo taisykles, ieškovės pasiūlymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsakovei Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. (13-2)-D8-7154, kuriuo atestatą ieškovei išdavusi institucija patvirtino ieškovės teisę atlikti atestate atskirai neįvardytus specialiuosius elektrotechnikos darbus, todėl atsakovės abejonės dėl Aplinkos ministerijos išaiškinimų nepaneigė ieškovės teisės minėtus specialiuosius darbus atlikti. Dėl nustatyto VPĮ nuostatų pažeidimo atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą tuo pagrindu, kad jos kvalifikacija neatitiko Konkurso sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 8 punkto reikalavimų dalies, kurioje nuspręsta, jog ieškovei išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 0900 nesuteikia teisės vykdyti tokių specialių darbų kaip nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įrengimas, teismo buvo pripažintas neteisėtu.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą tuo pagrindu, kad ji nepateikė dokumentų dėl teisės rengti darbo projektą, teisėtumo, pažymėjo, jog ieškovė neginčijo fakto, kad ji suvokė, jog pagal Konkurso sąlygas turės parengti darbo projektą, todėl ieškovė, teikdama pasiūlymą, privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teisę rengti tokį darbo projektą. Šios tiekėjos pareigos nepaneigė aplinkybė, kad nurodytas reikalavimas konkrečiai nebuvo įvardytas Konkurso sąlygose, nes įtvirtintas 14 straipsnio 2 dalyje. Taigi ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti atsakovei dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra įdarbinusi ar kitokių sutartinių santykių pagrindu pasamdžiusi fizinį asmenį, turintį teisę būti ypatingo statinio vadovu. Nepateikus jokių kvalifikacinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų, atsakovė neprivalėjo nustatyti ieškovei protingo termino šiems pateikti, nes įstatymo leidėjas tokią perkančiosios organizacijos pareigą yra įtvirtinęs tik tokiu atveju, kai tiekėjas pateikia netikslius ar neišsamius dokumentus, patvirtinančius konkretų kvalifikacinį reikalavimą, o ne iš viso nepateikia jokių konkretų kvalifikacinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis). Be to, teismas sprendė, kad ieškovės su tripliku pateiktas ketinimų protokolas ateityje įdarbinti projekto vadovą D. B. įrodo, kad ieškovė, dalyvaudama Konkurse, nebuvo ir iki šiol nėra įdarbinusi ar kitokių sutartinių santykių pagrindu pasamdžiusi architekto ar statybų inžinieriaus, turinčio teisę būti ypatingo statinio vadovu. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neatitiko Konkurso sąlygose nustatyto kvalifikacinio reikalavimo turėti teisę rengti darbo projektą, todėl atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl šio kvalifikacinio reikalavimo neatitikties pripažino teisėtu, nes atsakovė nepažeidė viešųjų pirkimų tikslo ir principų, nesuvaržė ieškovės teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pripažinęs atsakovės ginčo sprendimą iš dalies teisėtu ir pagrįstu, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir Konkurso laimėtojo nustatymo bei ex officio spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tiekėjo pareigos pateikti įrodymą, patvirtinantį tiekėjo teisę rengti darbo projektą, ir dėl ieškovės neatitikties kvalifikaciniam reikalavimui turėti teisę rengti darbo projektą, tai kolegija nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.5 punktą darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu); teisę parengti statinio projektą (techninį projektą ir darbo projektą) turi teisę tik statinio projektuotojas ( 2013 m. birželio 27 d. redakcijos, įsigaliojusios 2013 m. liepos 16 d., 14 straipsnio 5 dalies 2 punktas); ypatingų statinių projektuotojais gali būti fiziniai asmenys (architektai ir statybos inžinieriai), turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais ( 14 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės perkami rekonstrukcijos darbai buvo susiję su ypatingų statinių kategorijai priskirtu statiniu (vienuolynu), Konkurso sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 8 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti, o nurodytai kvalifikacijai pagrįsti Konkurse dalyvaujantis tiekėjas turėjo pateikti tai patvirtinantį dokumentą, buvo pagrįstas. Nors su 2013 m. rugpjūčio 9 d. pretenzija ieškovė atsakovei pateikė D. B. kvalifikacijos atestatą Nr. A 968, architektui suteikiantį teisę būti ypatingo statinio projekto vadovu, tačiau nepateikė įrodymų, kad šis architektas pasiūlymų pateikimo dieną (2013 m. liepos 25-ąją) dirbo pas ieškovę darbo sutarties ar kitų sutartinių santykių pagrindu. Kolegijos vertinimu, ieškovės teismui pateiktas vienašalis ketinimų  protokolas – tiekėjos įsipareigojimas ateityje įdarbinti architektą su sąlyga, jei ginčo Konkursas bus laimėtas, nesant nei darbo, nei kitokio pobūdžio sutarties, nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis faktą, kad ieškovė, pateikdama pasiūlymą, buvo įgijusi perkančiosios organizacijos reikalaujamą kvalifikaciją – turėjo teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti (teisę parengti darbo projektą pagal 14 straipsnio 2 dalį). Kolegija pripažino, kad atsakovė, nesikreipusi į ieškovę dėl kvalifikacijos patikslinimo, pažeidė V32 straipsnio 5 dalį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tiekėja neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nebuvo pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimus ir grąžinti šalis į kvalifikacijos vertinimo etapą.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu UAB „Avona prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė VPĮ 32 straipsnio 3 dalį. Specialistas pasiūlymo pateikimo metu nėra darbuotojas, todėl galbūt jis turėtų būti nurodytas kaip subtiekėjas, tačiau, esant situacijai, kad nurodomas specialistas bus įdarbintas sutarties vykdymo metu, įmonės darbuotojas sutarties vykdymo metu nėra ir nebus subtiekėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip toks darbuotojas turėtų būti nurodomas pasiūlyme. Vadinasi, svarbu nustatyti, koks tokio specialisto ar darbuotojo statusas pagal VPĮ,  nes  tai turi lemiamą įtaką vertinant tiekėjo kvalifikaciją ir tikrinant pasiūlymo atitiktį kitiems viešojo pirkimo dokumentų reikalavimams, taikant VPĮ 32 straipsnio 5 dalį ir 39 straipsnio 1 dalį. VPĮ tiekėjui nenustatyta pareigos pasiūlymo pateikimo momentu būti įdarbinus specialistus savo įmonėje, pakanka pateikti įrodymus, kad reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas sutarties vykdymo metu bus ir dirbs, neatsižvelgiant į teisinius tiekėjo ir specialisto tarpusavio ryšius, ir tai pripažįstama tinkamu kvalifikacijos įrodymu viešųjų pirkimų prasme. 14 straipsnyje nenurodyta, kad tam, jog įmonė turėtų teisę atlikti darbo projektą, toks specialistas įmonėje turi dirbti darbo ar kitų sutartinių teisinių santykių pagrindu. Kasatorės teigimu, šios viešųjų pirkimų ir statybos teisės normos koreliuoja. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik 14 straipsniu, tačiau teismų išvados prieštarauja viešųjų pirkimų praktikai dėl tiekėjų teisės pasiremti kitų ūkio subjektų pajėgumais pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį.

Kasato pažymi, kad neekonomiška įdarbinti darbuotoją dar prieš pateikiant pasiūlymą viešajam pirkimui, kai neaišku, ar bus gautas užsakymas, ir fiktyvios darbo sutarties sudarymas su asmeniu tik tikslu pateikti pasiūlymą pirkimui apskritai neįmanomas, nes darbuotojas, kol tiekėjas nebūtų pripažintas laimėjusiu ir nepradėtų faktiškai vykdyti pirkimo sutartį, darbo funkcijų nevykdy, todėl įrodymų apie laimėjimo atveju ketinamą įdarbinti reikiamą kvalifikaciją turintį darbuotoją pateikimas yra pakankamas įrodymas dėl tiekėjo kvalifikacijos ir jo gebėjimo tinkamai įvykdyti sutartį. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad perkančioji organizacija pažeidė V32 straipsnio 5 dalį, nes nesikreipė į tiekėją dėl kvalifikacijos tikslinimo, tačiau netinkamai taikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, nes nepanaikino ieškovės ginčijamų atsakovės sprendimų ir šalių negrąžino į prieš pažeidimą buvusią stadiją. Kasatorės teigimu, tai užkirto galimybes ieškovei pasiūlymo vertinimo stadijoje, gavus konkrečius perkančiosios organizacijos klausimus,  paaiškinti ir patikslinti kvalifikaciją, esant poreikiui pateikti papildomus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

Konkurso sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 8 punkte apskritai aiškiai nenustatyta reikalavimo tiekėjui pateikti dokumentus dėl teisės atlikti darbo projektą, taip pat jokiuose kituose Konkurso sąlygose nustatytuose kvalifikacijos reikalavimuose neįtvirtinta reikalavimų pateikti įrodymų dėl darbo projekto atlikimo, specialistų, atliksiančių darbo projektą, sąrašą. Teismai neįvertino, kad iš tiekėjo neturi būti reikalaujama pateikti tai, ko pirkimo sąlygose nenustatyta, o neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija v. AB Panevėžio statybos trestas, bylos Nr. 3K-3-164/2012). Nors apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Konkurso sąlygose nereikalaujama pateikti įrodymų dėl teisės atlikti darbo projektą, tačiau visiškai nepagrįstai sprendė, jog tiekėja vis tiek turėjo juos pateikti, o jų nepateikus, perkančioji organizacija turėjo teisę tiekėjos pasiūlymą atmesti. Tokia teismo išvada prieštarauja teismų praktikai, kad perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti  savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013). Taigi, teismai, nustatę privalomojo pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, gali ir privalo pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti, kad dėl to viešojo pirkimo sandoris yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr.  3K-3-583/2008; 2010 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, UAB „KIA AUTO“, bylos Nr. 3K-3-339/2010).

 

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Šalių ginčas iš esmės kilo dėl Konkurso sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės 8 punkto (toliau – ginčo Konkurso sąlyga) turinio ir atitikties jam vertinimo. Šioje nuostatoje įtvirtintas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai – teisei verstis veikla (VPĮ 34 straipsnis): tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti; kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai – galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto kvalifikacijos atestato, leidžiančio atlikti ypatingų statinių bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, kopija, taip pat kitų dokumentų, patvirtinančių tiekėjo teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga rangos darbų pirkimo sutarčiai įvykdyti, kopijos.

Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: a) tiekėjų pareigos perkančiajai organizacijai atitinkamais dokumentais (duomenimis) įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti; b) tiekėjo ir trečiojo asmens (fizinio asmens, specialisto) preliminaraus susitarimo dėl darbo santykių sukūrimo reikšmės vertinant šio tiekėjo pajėgumo atitiktį ginčo Konkurso sąlygai.

 

Dėl tiekėjų pareigos perkančiajai organizacijai ginčo Konkurso sąlygos taikymo prasme įrodyti teisę atlikti darbo projektą

 

Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties Konkurso nuostatoms inter alia kvestionuoja tuo pagrindu, kad ginčo Konkurso sąlygoje nebuvo expressis verbis įtvirtinto reikalavimo tiekėjams įrodyti teisę parengti darbo projektą (taip pat pateikti atsakingų specialistų sąrašą), o pirkimo sąlygų neaiškumai aiškintini tiekėjų naudai, todėl atsakovė iš Konkurso dalyvių negalėjo reikalauti pateikti dokumento (atestato), kuris nėra aiškiai nurodytas. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su tokia tiekėjos pozicija, ši jos kasacinio skundo dalis dėl pateiktų argumentų nepagrįstumo ir prieštaravimo atitinkamoms VPĮ nuostatoms ir jas aiškinančiai teismų praktikai atmetama.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta dėl tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, atitikties vertinimo, atsižvelgiant į atitinkamų pirkimo sąlygų išraišką ir turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirmiau nurodytoje nutartyje, apibendrinančioje jurisprudenciją aptariamu klausimu, pažymėta ypatinga reikalavimo tiekėjams verstis atitinkama veikla svarba dalyvių pasiūlymų vertinimo ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais; kvalifikacijos reikalavimai turi būti kuo aiškiau suformuluoti, tačiau kai pirkimo sąlyga dėl teisės verstis veikla pirkimo dokumentuose įtvirtinta in absracto, ji (jos turinys) sistemiškai aiškintina kartu su kitais perkančiosios organizacijos iškeltais reikalavimais, a fortiori, kuriuose apibrėžtas pirkimo objektas (pvz., techninė specifikacija); netgi tais atvejais, kai dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo ribų negalima nustatyti, kokios konkrečiai veiklos atlikimo teisę turi įrodyti tiekėjai (kokius atitikties dokumentus pateikti), pagal VPĮ ir kitų teisės aktų subsidiaraus taikymo taisyklę tiekėjai privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, kad turi teisę verstis atitinkama su pirkimo objektu tiesiogiai susijusia veikla, jei ši reguliuojama imperatyviųjų teisės normų; tiekėjų pareiga perkančiajai organizacijai įrodyti teisės verstis atitinkama specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla turėjimą nepažeidžia iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo dalyvių pasiūlymus vertinti tik pagal pirkimo sąlygas, nes bet kokiu atveju dėl tokio tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo negalima sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jei ūkio subjektas šios teisės neturi.

Kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos išvada dėl ginčo Konkurso sąlygos turinio aiškinimo, pagal kurį akivaizdu, kad tiekėjai turėjo įrodyti teisę parengti darbo projektą. Ginčo Konkurso sąlygoje įtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai pateikti ne tik Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą (juo įrodinėjama teisė atlikti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus), bet ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama tiekėjo teisė verstis viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalinga veikla, t. y. bet kokius kitus įrodymus, kuriais būtų pagrįstas dalyvio pajėgumas ir teisė sėkmingai (de jure ir de facto) įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija teisiškai pagrįstu taip pat pripažįsta apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad ieškovei buvo žinoma ir suprantama, jog pagal Konkurso sąlygas laimėtojas turės rengti darbo projektą (tiekėja pateiktame pasiūlyme užpildė žiniaraštį (veiklų sąrašą), kuriame numatė ir įvertino darbo projekto parengimo išlaidas, be to, pretenzijoje citavo ginčui aktualias SĮ nuostatas).

Kita vertus, teisėjų kolegija, kaip nurodyta pirmiau ir pažymėta apeliacinės instancijos teismo, nurodo, kad net jei ir būtų galima pritarti kasatorės pozicijai dėl reikalavimo įrodyti teisę atlikti darbo projektą neaiškaus įtvirtinimo Konkurso sąlygose, pagal specialiuosius statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ši veikla (darbo projekto parengimas) laikytina ypatingąja, jos vykdymą atskirai reglamentuoja teisės normos, o subjektų teisė ja verstis priklauso nuo kompetentingos valstybės institucijos išankstinio leidimo (atestato). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo ginčo Konkurso sąlygos turinio aiškinimo, turėjo teisę ir pareigą (šiuo klausimu žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012) įsitikinti, ar Konkurso dalyviai arba jų pasitelkiami ūkio subjektai de jure gali verstis specifine, imperatyviųjų teisės normų reguliuojama (licencijuojama, atestuojama) veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, inter alia atlikti darbo projektą.

Teisėjų kolegija paaiškina, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, suformuota teisės aiškinimo taisyklė aktuali tik dėl tiekėjų teisės verstis atitinkama veikla (VPĮ 34 straipsnis), tačiau dėl kitų kvalifikacijos reikalavimų ir toliau reikšminga nuoseklioje jo jurisprudencijoje išplėtota praktika tiekėjų pasiūlymus vertinti išimtinai pagal pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-340/2013), inter alia jas sistemiškai aiškinant tiek, kiek taip iš esmės nepakeičiamas jų turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutar, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013).

 

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens (D. B.) teisinių santykių Konkurse ir jų reikšmės vertinant ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumą 

 

Pagrindinis šalių nesutarimo objektas – atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties teisėtumas. Kasatorės prieštaravimai išskirtini į dvi argumentų grupes: viena vertus, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą perkančiųjų organizacijų pareigą kreiptis į tiekėjus kvalifikacijos duomenų tikslinimo, antra vertus, ieškovė nepagrįstai suvaržyta remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiekėjos pozicija iš dalies teisiškai pagrįsta, tačiau nepakankama iš esmės teisingą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, kartu su pretenzija pateikdama D. B. kvalifikacijos atestatą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmeta dalyvio pasiūlymą dėl kvalifikacijos neatitikties, tiekėjai savo galbūt pažeistas teises turėtų ginti ikiteisminėje ginčo stadijoje, t. y. skundžiant neteisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą, pretenzijoje nepakanka nurodyti netinkamą VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymą, bet kartu būtina realiai ginti savo teisę – pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus, nors jų perkančioji organizacija pateikti neprašė.

Be to, priešingai nei sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kasacinis teismas, palaikydamas kasatorės poziciją šiuo klausimu, nurodo, kad teisė parengti darbo projektą Konkurse galėjo būti įrodinėjama ne tik sudaryta darbo sutartimi, bet ir kitokio sandorio pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai nepagrįstai (inter alia dėl SĮ 14 straipsnio 2 dalies formuluotės) akcentavo darbo teisinių santykių išskirtinumą įrodinėjant teisę rengti darbo projektą. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes daugiau aktualūs ne tiekėjos kvalifikacijos įgijimo, jo momento ir kvalifikacijos atitikties vertinimo klausimai, o ieškovės galimybė realiai pasinaudoti kitų ūkio subjektų pajėgumais įrodinėjant teisę atlikti darbo projektą (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). SĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad būti ypatingų statinių projektuotojais turi teisę architektai ir statybos inžinieriai, pagal šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais, taip pat juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, jeigu juose darbo ar kitų sutartinių santykių pagrindu dirba architektai ar statybos inžinieriai, turintys teisę būti ypatingo statinio projekto vadovais. Iš šios nuostatos matyti, kad ypatingų statinių projektuotojais turi teisę būti tiek fiziniai (architektai ir inžinieriai), tiek juridiniai asmenys, tačiau pirmųjų teisė priklauso nuo atskiro valstybės kompetentingų institucijų leidimo išdavimo (atestavimo), antrųjų – nuo teisinių santykių su atestuotais ypatingo statinio projekto vadovais.

Taigi juridinių asmenų teisė būti ypatingų statinių projektuotojais, kurią jie turi įrodyti viešųjų pirkimų konkursuose (jei toks poreikis kyla dėl viešojo pirkimo sutartimi jiems tenkančių prievolių), be atskiro kompetentingos institucijos leidimo veikti kyla iš įstatymo (kai tenkinama atitinkamo teisinio ryšio su atestuotu architektu ar statybos inžinieriumi sąlyga), todėl tokiems tiekėjams turėtų pakakti perkančiosioms organizacijoms įrodyti SĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisiškai reikšmingą ryšį su atestuotu projekto vadovu ir jo kvalifikaciją. Jei būtų priešingai ir rangovų juridinių asmenų teisė būti projektuotojais būtų sąlygojama tik darbo sutarties su projekto vadovu, taptų neaišku, kokiais kitais sutartiniais santykiais šie pas juos galėtų dirbti. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad SĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „dirba“ aiškintina plačiai, kaip apimanti ne tik darbo teisinius santykius stricto sensu darbo sutarties sudarymo prasme. Sutiktina su kasatore, kad teisės parengti darbo projektą įrodinėjimo prasme neracionalu architektą ar statybos inžinierių įdarbinti, nežinant, ar jo darbdavys bus išrinktas atitinkamo pirkimo laimėtoju. Kita vertus, tiek SĮ 14 straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje neįtvirtintas išimtinis subjektų pasitelkimo būdas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad preliminarus susitarimas dėl darbo teisinių santykių sukūrimo, juolab kad ir kitose situacijose (ne viešuosiuose pirkimuose) tai savaime nėra draudžiama, yra leistina priemonė tiekėjams įrodinėti teisės rengti darbo projektą turėjimą, inter alia šiuos duomenis tikslinant.

Dėl tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu; joje akcentuojama, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius (didžiąją dalį ar nė vieno), kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba pripažinti laimėtoju (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rūdupis“ v. Varėnos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-495/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija pažeidė įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo.

Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidimas – per se nepakankama aplinkybė spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, kai kilus ginčui iš kitų aplinkybių nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo duomenis. Jei nustatoma, kad tiekėjas reikalaujamos kvalifikacijos neturėjo ar dėl kitų aplinkybių negalėtų jos tikslinti (kai VPĮ 32 straipsnio 5 dalies netaikymą perkančioji organizacija grindžia kitais pagrindais), perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti dalyvio pasiūlymą dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nepripažintinas neteisėtu ir nenaikinamas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl formalaus pažeidimo koncepcijos ir tokių perkančiųjų organizacijų [formaliai neteisėtų] veiksmų padarinių sprendimams (žr. pvz., Lietuvos (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

Kasacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje dėl netinkamo ieškovės teisių įgyvendinimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo atsakovės sprendimo, t. y. nepriklausomai nuo to, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, dėl kitų aplinkybių a fortiori tiekėjos veiksmų, jos pasiūlymo atmetimas pripažintinas teisėtu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė netinkamai įformino ir išviešino ketinimą Konkurso laimėjimo atveju įdarbinti D. B. darbo projektui parengti, todėl ginčo Konkurso sąlygos taikymo prasme tinkamai neįrodė teisės verstis veikla turėjimo.

Teisėjų kolegija šiuo klausimu pirmiausia pažymi, kad tiekėjos surašytas ir pasirašytas ketinimų protokolas vienašalis dokumentas, t. y. jame įtvirtinta tik vieno asmens (darbdavio) valia ateity sukurti darbo teisinius santykius, nors darbo sutartis dvišalis sandoris (kaip ir preliminarus susitarimas dėl darbo sutarties sudarymo; žr. Civilinio kodekso 6.165 straipsnį). Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Tiekėjai, norėdami įrodyti teisę parengti darbo projektą, kurį atliktų ateityje įdarbinsimas projekto vadovas, perkančiajai organizacijai privalėjo pateikti dvišalį savo ir būsimo darbuotojo susitarimą dėl darbo santykių sukūrimo, kuriame būtų aiškiai įtvirtintos šalių valia sudaryti darbo sutartį ir jos sąlygos de minimis tiek, kad perkančioji organizacija galėtų nustatyti objektyvią dalyvio galimybę remtis tokio specialisto pajėgumu viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju, aptariamu ieškovės ketinimu protokolu, nors ir surašytu prieš galutinį pasiūlymų pateikimo terminą, neįrodoma D. B. valia ateity sudaryti darbo sutartį su ieškove. Tik tai, kad šiame dokumente gana painiai daroma nuoroda į Konkursą ir darbo projekto atlikimą, taip pat aplinkybė, jog ieškovė su pretenzija atsakovei pateikė D. B. atestatą, neįrodo, kad VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme kasatorei bus prieinamas šio asmens pajėgumas (ištekliai) (šiame kontekste žr. pagal analogiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. Sprendimą Siemens ir ARGE Telecom, C314/01, Rink. 2004, p. I2549).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė ne tik netinkamai įformino architekto D. B. pasitelkimą, bet ir tokios aplinkybės neišviešino pasiūlyme, todėl vėliau, po galutinio pasiūlymo pateikimo termino, ji neturi teisės šios (aplinkybės) tikslinti. Dėl šio aspekto ieškovė kelia teisės klausimus dėl VPĮ 32 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bei būsimo darbuotojo kvalifikavimo (ar tai – subrangovas, dalyvio personalo dalis, kitas ūkio subjektas), nuo kurio priklausytų teikėjo pareiga viešinti pasiūlyme. Kasatorė teigia, kad neaišku, kokį tokį būsimo darbuotojo statusą nurodyti pasiūlyme.

Šiuo klausimu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad architektas D. B. galutinę pasiūlymų pateikimo dieną nebuvo įdarbintas pas ieškovę. Nors, kaip nurodyta pirmiau, vien ši aplinkybė tiekėjams nekliudo remtis projekto vadovų pajėgumu, o sudaryta darbo sutartis nėra vienintelis tokių asmenų pasitelkimo pagrindas (iš esmės galėtų būti leidžiami ir kiti, pavyzdžiui, rangos, autorinio darbo ir pan.), tačiau bet kokiu atveju pasiūlymų vertinimo metu būsimi darbuotojai negali būti laikomi tiekėjo personalo dalimi, kurios, jei perkančioji organizacija to atskirai nepaprašė pirkimo dokumentuose, nereikėtų jai iš anksto išviešinti (pvz., pateikti specialistų sąrašo). Taigi bet kokiu atveju vertinant, ar būsimas darbuotojas laikytinas tiekėjo subtiekėju ar kitu ūkio subjektu VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme, tokį asmenį vienaip ar kitaip pasiūlyme reikia išviešinti. Tik tokiu atveju tiekėjams pagal VPĮ suteikiama teisė (o perkančiosioms organizacijoms pareiga) tikslinti kvalifikacijos duomenis.

Sprendžiant, ar būsimas dalyvio darbuotojas laikytinas subrangovu ar kitu ūkio subjektu VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme, pažymėtina, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir subrangovas (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) netapačios, tačiau tam tikrais atvejais viena kitą „padengiančios“: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia atlikti dalį viešojo pirkimo sutarties, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai VPĮ 32 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį. Pavyzdžiui, dalyvis gali remtis kito ūkio subjekto techniniu pajėgumu (įranga, pvz., transporto priemone), bet operacijas, veiksmus su šia įranga gali atlikti tik pats tiekėjas. Tokia situacija taip pat galima ir dėl finansinio pajėgumo (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, AB „City Service“, bylos Nr. Nr. 3K-3-415/2013). Pažymėtina, kad toks subtiekėjų ir kitų ūkio subjektų kategorijų santykis aiškiai įtvirtintas ir naujojoje Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvoje Nr. 2014/24 (63 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad architektas D. B., kurį ieškovė siekė pasitelkti, viešojo pirkimo sutarties metu veiktų aktyviai, tiesiogiai prisidėtų prie perkančiosios organizacijos intereso sutarties rezultato – įgyvendinimo. Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subtiekimą kvalifikuojančiais požymiais laikytini atitinkamo subjekto veiksmų (santykių) su tiekėju pobūdis ir jų reikšmė perkančiajai organizacijai: jei toks subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, jis pripažintinas subtiekėju (arba partneriu, priklausomai nuo ūkio subjektų bendradarbiavimo formos), tačiau jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju-kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga (partneryste) (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012). Taigi ieškovės ir architekto D. B. teisiniai santykiai ipso iure atitiktų subtiekimą.

Vis dėlto, kaip teisingai nurodo kasatorė, tiekėja ketino įdarbinti D. B., kuris, sudaręs darbo sutartį su ieškove, taptų jos darbuotoju, taigi ne subtiekėju. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju, vertinant D. B. statusą, svarbesnis ne viešojo pirkimo sutarties vykdymo, bet pasiūlymų vertinimo momentas. Iš esmės pasiūlymo pateikimo etape susiklostę pirmiau nurodyto architekto ir ieškovės santykiai galėtų būti vertinami kaip kvazisubtiekimas: asmuo dar nėra tiekėjo darbuotojas, jis tiesiogiai prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikių tenkinimo, tačiau viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu tai darys ne kaip atskiras subjektas, o tiekėjo personalo dalis. Be to, netgi iš ieškovės pateikto ketinimo protokolo matyti, kad būsimos darbo sutarties sudarymo tikslas – ne nuolatiniai, pastovūs darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai, o konkrečios, atskiros užduoties – darbo projekto pagal Konkurso reikalavimus – įvykdymas.

Teisėjų kolegija šiuo klausimu taip pat pažymi, kad ketinimą įdarbinti kitą asmenį viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų galima kvalifikuoti kaip vidinį tiekėjo sudėties persitvarkymą, kuris tiek pagal kasacinio teismo (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012), tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401) iš esmės leistinas (pagal pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo išaiškinimą taip pat galima situacija, kai tiekėjas po viešojo pirkimo sutarties sudarymo padalijamas į kelis atskirus ūkio subjektus, o sutarties vykdymas pagal tam tikras sąlygas pavedamas naujajam ūkio subjektui). Tik tai, kad tokio dalyvio vidinio persitvarkymo (architekto įdarbinimo) aplinkybė buvo iš anksto žinoma (išviešinta) pasiūlyme ar vėliau perkančiajai organizacijai pateikiant dokumentą dėl būsimo įdarbinimo, nekeičia darbdavio (tiekėjo) ir būsimo darbuotojo (specialisto) teisinių santykių kvalifikavimo kaip subtiekimo pasiūlymų vertinimo metu, taigi neturėtų lemti kitokių tiekėjo pareigų teikiant pasiūlymą. Atsižvelgiant į tokių asmenų statusą, VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus, darytina išvada, kad būsimi darbuotojai tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami analogiškai kaip subtiekėjai.

Kita vertus, pažymėtina, kad net jei ir nebūtų galima architekto ir ieškovės santykių kvalifikuoti ar prilyginti subtiekimui, atsižvelgiant į tai, jog Konkurso sąlygose buvo įtvirtintos atitinkamos nuostatos dėl kvalifikacijos reikalavimų, rėmimąsi šio asmens pajėgumu tiekėja vis tiek kokiu nors būdu turėjo išviešinti teikdama pasiūlymą (turėjo tai nurodyti, pateikti tokio asmens kvalifikacijos duomenis ar bet kokį kitą dokumentą, pagal kurį būtų galima spręsti apie šių asmenų santykius). Jei būtų priešingai, iš esmės būtų sulyginamos situacijos, kai tiekėjas pasiūlyme tiesiog nenurodo savo darbuotojo ar nepateikia jo kvalifikaciją įrodančio dokumento ir kai tiekėjas apskritai neišviešina kito (atskiro) asmens pasitelkimo, nors šios situacijos dėl teisinių santykių svarbos, atsekamumo (tiekėjo pareigos dėl darbo sutarties ir preliminaraus susitarimo dėl jos sudarymo, pvz., pranešimo apie sudarymą valstybės institucijoms) netapačios.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiajai organizacijai turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus jai teikti vėliau, jei iš dalyvio pasiūlymo visumos niekaip negalima nustatyti jo ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, VPĮ 32 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies nuostatos tarpusavyje susijusios, jomis iš esmės reguliuojamas tas pats institutas – rėmimasis kito subjekto pajėgumu. Nors įstatymo normos dėl subtiekimo yra specialiosios bendrųjų nuostatų dėl kitų ūkio subjektų pasitelkimo atžvilgiu ir VPĮ įtvirtintos vėliau, tačiau dėl santykių panašumo, reguliavimo tikslų negalima daryti išvados, jog įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti tokį reglamentavimą, kad kai tiekėjo pajėgumai pagal pirkimo sąlygas nepakankami ir dėl to jis pasitelkia kitus (nuo jo atskirus) ūkio subjektus, šiuos perkančiajai organizacijai jam reikėtų išviešinti tik tada, jei jie būtų subtiekėjai (subrangovai).

Apibendrindama šios nutarties argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, neišviešino aplinkybės, jog architektas D. B. parengs darbo projektą, o šiuo tikslu jis bus įdarbintas pas tiekėją, todėl vėliau jos pateiktas šio asmens kvalifikacijos atestatas ir ketinimų protokolas jį įdarbinti nesudaro pagrindo ginčijamą atsakovės sprendimą ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti, neatsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį nesikreipė į tiekėją kvalifikacinių duomenų tikslinimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasacinis teismas patyrė 18,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „Avona (j. a. k. 134248765) 18,47 Lt (aštuoniolika Lt 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                              Birutė Janavičiūtė

 

      Sigita Rudėnaitė

 

      Dalia Vasarienė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-164/2012
  • 3K-3-340/2013
  • 3K-3-339/2010
  • CPK 351 str. Atsiliepimai į kasacinį skundą
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-411/2014
  • 3K-3-43/2012
  • 3K-3-272/2013
  • 3K-3-495/2013
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-415/2013
  • 3K-3-359/2012