Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-320-916-2019].docx
Bylos nr.: e3K-3-320-916/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Rezultatas“ 166797918 atsakovas
Bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ 110088238 Ieškovas
UAB „Verslo konsultantai“ 300107165 ieškovo atstovas
Turto vertinimo priežiūros tarnyba 110065588 išvadą duodanti institucija
ADB „Gjensidige“ 110057869 trečiasis asmuo
UAB „Advertas“ 301738347 trečiasis asmuo
UAB „Ordalys“ 302534550 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.17.1. dėl kreditavimo
1. DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
1.1. Bendrosios nuostatos
2.6.10.2.1. Neteisėta veika
2. SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.6.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.5.2. Deliktinė atsakomybė
2.6.10.2.2. Priežastinis ryšys
1.1.4.3. Ieškinio senatis
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.4. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
1.1.4. Terminai darbo teisėje
2.6.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys
2.6. Prievolių teisė
2.6.10. Civilinė atsakomybė
2.2.4.4.14. kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.6.10.5.2.14. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
2.1.17. Bylos dėl paskolos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-320-916/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00009-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.14; 1.1.4.3 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams G. R. (buvusi R.), A. B., D. S. (buvusi L. L., S.), I. K. (buvusi S.), E. B., S. L. (S. L.), uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Advertas“, D. R., uždaroji akcinė bendrovė „Ordalys“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėja), išvadą teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (anksčiau – Turto vertinimo priežiūros tarnyba).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito unijos valdybos narių, turto vertintojo civilinę atsakomybę, ieškinio senaties eigos pradžią, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo reiškia bankroto administratorius, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė (toliau – ir unija, kredito unija) prašė teismo: 1) pripažinti neteisinga ir negaliojančia UAB „Rezultatas“ 2010 m. spalio 1 d. parengtą žemės ūkio paskirties sklypo Trakų r. sav., Dusmenėlių k., įvertinimo ataskaitą Nr. TV2010/10/01-01; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 116 202,93 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš kiekvieno atsakovo fizinio asmens – 5 proc. dydžio, iš atsakovės UAB „Rezultatas“ – 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3.       Ieškovė ieškinį, pareikštą kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.246 straipsnio, 6.279 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 28 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies, kredito unijos įstatų 3.9, 5.45, 5.46, 5.67, 5.80 punktų, kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos 2009 m. sausio 19 d. patvirtintų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių (toliau – Paskolų suteikimo taisyklės) 1.7, 1.9, 4.1, 4.2, 4.3 punktų, kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos 2009 m. birželio 3 d. patvirtintos Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.2, 1.3.3, 1.3.6, 1.3.7 punktų, kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos 2010 m. birželio 21 d. patvirtinto Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1, 7.2 punktų nuostatomis; pareikštą UAB „Rezultatas“ – Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 6 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 13 straipsnio nuostatomis.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2010 m. spalio 12 d. su UAB „Advertas“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė 124 535 Eur tikslinę paskolą su 9 proc. metinėmis palūkanomis laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d. skolininkės prievolėms užtikrinti: 2010 m. spalio 14 d. buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120100015425 dėl žemės sklypo įkeitimo; 2011 m. vasario 21 d. ieškovė ir trečiasis asmuo D. R. sudarė laidavimo sutartį, tačiau ši 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo nutraukta ir sudaryta laidavimo sutartis su nauja laiduotoja – UAB „Ordalys“.

5.       Paskolų komiteto nariai, kurių pasiūlymas suteikti paskolą buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, ir valdybos nariai, kurie priimdavo galutinį sprendimą suteikti paskolą, neįvykdė jiems teisės aktais pavestos pareigos atlikti išsamų UAB „Advertasveiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą bei atsakingai skolinti, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Pagal skolininkės pateiktus duomenis nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti nė vieno svarbaus paskolai išduoti aspekto. Tačiau skolininkės finansinė būklė nevertinta, netikrintas jos pateiktų duomenų (turinčių esminių neatitikčių) tikrumas, teisingumas, dokumentai tik formaliai susegti į kredito bylą, o sprendimai dėl paskolos suteikimo priimti skubotai. Paskola UAB „Advertas“ galėjo būti suteikta tik su abiejų ieškovės organų – paskolų komiteto ir valdybos – pritarimu, todėl žalą, kilusią dėl paskolos suteikimo nepatikimai, finansiškai nepajėgiai skolininkei, padarė paskolų komiteto ir valdybos nariai kartu, taigi ieškovei padarytą žalą jie turi atlyginti solidariai.

6.       Turto vertintoja UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodė tikrovės, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkančią žemės sklypo rinkos vertę, t. y. smarkiai pervertino turtą; nustatyta vidutinė rinkos vertė neatitinka kitais vertinimais to paties žemės sklypo nustatytos vidutinės rinkos vertės. Atsakovė, kaip profesionalė, turinti specialių žinių ir patirties, netinkamai vykdė įstatyme įtvirtintas pareigas. Atsakovės nustatyta turto vertė formaliai buvo laikoma teisinga ir turėjo įtakos vertinant skolininkės būklę bei išduodant jai paskolą. UAB „Rezultatas“ ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti solidariai su kitais atsakovais.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 116 202,93 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; bylos dalį dėl UAB „Rezultatas“ parengtos ataskaitos pripažinimo negaliojančia nutraukė.

8.       Teismas, atsižvelgdamas į paskolų komiteto paskirtį ir jo funkcijas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalis), nurodė, kad paskolų komiteto, kuris tiesiogiai dalyvauja paskolų išdavimo procese, sprendimai tiesiogiai susiję su paskolos išdavimu ir yra reikšmingi ne mažiau nei valdybos, nes paskolų komiteto pritarimas yra būtina paskolos išdavimo sąlyga. Paskolų komiteto narių atsakomybė nurodyta Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 punkte; unijos valdybos narių atsakomybė KUĮ 28 straipsnio 5 dalyje, unijos įstatuose. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytinos ir CK 2.87 straipsnio 1, 2 bei 7 dalių nuostatos. 

9.       Teismas konstatavo, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai privalėjo išsamiai patikrinti paskolos gavėjo patikimumą ir finansinę būklę, tačiau tai nebuvo atlikta. UAB „Advertas“ prašymas dėl paskolos suteikimo buvo gautas dar iki jos įstojimo į uniją (pajaus įnešimo), todėl skolininkės, kuri tuo metu net nebuvo unijos narė, 2010 m. spalio 10 d. pateikta paraiška apskritai neturėjo būti priimta ir svarstyta. Paskolų komiteto ir valdybos posėdžiai, kuriuose buvo vertinama skolininkės finansinė būklė ir priimti sprendimai suteikti skolininkei paskolą, vyko tą pačią dieną – 2010 m. spalio 12 d.; taip pat sutampa paskolų komiteto ir valdybos posėdžių turinys. Taigi sprendimas išduoti skolininkei 124 535 Eur dydžio paskolą buvo priimtas itin skubiai, neatliekant išsamaus skolininkės būklės vertinimo, nepatikrinus viešai prieinamų skolininkės duomenų apie jos finansinę būklę, darbuotojus, nepareikalavus papildomų pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų įrodymų.

10.       Teismas pažymėjo, kad skolininkės užpildytoje paraiškoje paskolai gauti įmonės veiklos aprašyme nurodyti duomenys akivaizdžiai skiriasi nuo kituose skolininkės pateiktuose dokumentuose esančių duomenų, ir sprendė, kad skolininkės paskolos dokumentai galbūt buvo klastojami, o skolininkės būklė iš viso nebuvo vertinta, netikrintas skolininkės pateiktų duomenų tikrumas, teisingumas. Skolininkė unijos nare tapo tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis, taigi nei skolininkė, nei UAB „Advertas“ akcininkas bei vadovas D. R. nebuvo unijai žinomi, įgiję pasitikėjimą ar reputaciją asmenys, todėl skolininkė negalėjo būti laikoma patikima tiek, kad jai būtų suteikta 124 535 Eur paskola 5 metams. Neatsižvelgta į skolininkės pateiktos (UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitoje) ir Nekilnojamojo turto registro nustatytos skolininkės nekilnojamojo turto verčių neatitiktis (jos skyrėsi daugiau nei šimtą kartų). Teismas konstatavo, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė smarkiai nekito ir niekada nebuvo nustatyta didesnė nei 7000 Eur (UAB „Ober-Haus 2013 m. sausio 7 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė – 5213,16 Eur; vykdomojoje byloje UAB „Inreal“ žemės sklypas įvertintas 7000 Eur; turto pardavimo kaina – 6500 Eur), ir sprendė, kad UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra neobjektyvi, neatitinka tikrovės.

11.       Teismas padarė išvadą, kad iš skolininkės pateiktų duomenų nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti  vieno svarbaus paskolai išduoti aspekto, todėl tai tik patvirtina, jog skolininkės pateikti duomenys atidžiai nebuvo tikrinti, nors paskolų komiteto ir valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo atlikti visapusišką ir išsamų skolininkės veiklos, patikimumo, finansinės būklės ir jos prognozių vertinimą, patikrinti skolininkės pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą, nustatyti paskolos grąžinimo šaltinius ir užtikrinimo priemonių realumą, tačiau šių savo pareigų neįvykdė ir, nepaisydami atsakingo skolinimo pareigos, išdavė blogos finansinės būklės nepatikimai skolininkei 124 535 Eur paskolą, taip padarydami unijai žalą. Skolininkė realiai nebuvo finansiškai pajėgi ne tik grąžinti paskolą su 9 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, bet ir kas mėnesį mokėti įmokas (įmokų mokėjimas atidėtas 4 kartus).

12.       Nors nagrinėjamu atveju buvo sudarytos laidavimo sutartys, tačiau, kaip nurodė teismas, laiduotojų finansinė būklė tikrinta tik formaliai. Nauja laidavimo sutartis su ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu unijai nebuvo naudinga, netikrinti laiduotojos paraiškoje nurodyti duomenys. Su laiduotojais sudarytos laidavimo sutartys realiai neturėjo įtakos paskolos sutarties užtikrinimui, nes laiduotojai neturėjo jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.

13.       Skolininkė grąžino tik 2,32 proc. paskolos, t. y. 2886,12 Eur; pardavus įkeistą žemės sklypą, kuriuo buvo užtikrintas paskolos grąžinimas, buvo padengta 5445,95 Eur dydžio skolos dalis. Skolininkės negrąžintos paskolos dalis ir ieškovei padarytos žalos dydis  116 202,93 Eur.

14.       Teismas, remdamasis FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Paskolų suteikimo taisyklių 1.9 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita yra labai reikšmingas dokumentas, vertinant skolininko būklę, jo galimybes grąžinti paskolą ir nustatant įkeičiamo turto vertę, galintis nulemti galutinį paskolų komiteto ir valdybos sprendimą suteikti skolininkui paskolą, todėl laikė, kad vertintoja, kuri aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, nurodydama tikrovės neatitinkančią, akivaizdžiai neprotingą žemės sklypo rinkos vertę, savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo ir turi atlyginti ją solidariai kartu su paskolą išdavusiais subjektais. Jei UAB „Rezultatas“ turtą būtų įvertinusi realia rinkos verte, skolininkei būtų buvusi suteikta mažesnė paskola arba ji apskritai nebūtų buvusi suteikta.

15.       Teismas, spręsdamas dėl atsakomybės rūšies, nurodė, kad turto vertintoja, sąmoningai pervertinusi turtą, bei paskolų komiteto ir valdybos nariai, neatlikę išsamaus skolininkės būklės vertinimo bei neatsakingai skolinę nepatikimai, blogos finansinės būklės skolininkei didelę pinigų sumą, kurios skolininkė negrąžino ir negrąžins, bendrais veiksmais sukėlė unijai 116 202,93 Eur žalą, todėl turi atlyginti solidariai.

16.       Dėl reikalavimo UAB ,,Rezultatas“ žemės sklypo įvertinimo ataskaitą pripažinti negaliojančia teismas sprendė, kad jis nėra savarankiškas reikalavimas materialios teisės prasme; nurodė, kad turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; jis negali būti šios bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas ir ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, todėl šią bylos dalį nutraukė.

17.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovų prašymų taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė bankroto administratorė, gindama bankrutavusios unijos kreditorių ir pačios unijos interesus, dėl įmonės valdymo organų narių veiksmais unijai padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorė; nurodė, kad kredito unijai bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, o ieškinys pareikštas 2016 m. sausio 5 d., todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo reikalavimams pareikšti.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų G. R., A. B., E. B., S. L. ir UAB „Rezultatas“ apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeitė – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų G. R., I. K., E. B., S. L., A. B. ir D. S. 102 445,98 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovės ieškinio dalį atsakovei UAB „Rezultatas“ atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

19.       Teisėjų kolegija rėmėsi KUĮ 17 straipsnio, 29 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio 2 dalies, Paskolų suteikimo taisyklių 4.1 punkto, Paskolų komiteto darbo reglamento 7.1 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad paskolų komiteto pritarimas paskolos sutarties sudarymui buvo privalomas, be jo pritarimo paskola nebūtų buvusi suteikta; paskolų komiteto nariams taikomi ne žemesni atsakomybės standartai nei valdybos nariams.

20.       Paskolų suteikimo taisyklių 4.1–4.3 punktuose, Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3.7 punkte nustatyta, kad unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai, prieš suteikdami skolininkui paskolą, turi atlikti visapusišką skolininko veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą; patikrinti skolininko pateiktų dokumentų duomenų tikrumą, teisingumą bei jų galiojimą paraiškos pateikimo datą; kredito unija turėjo būti suinteresuota, jog paskolą grąžintų pats skolininkas iš savo pajamų. Skolininko būklės vertinimo tvarkos 1.3 punkte nustatyti skolininko būklės vertinimo principai, t. y. kad prieš priimant siūlymą ar sprendimą suteikti skolininkui paskolą privaloma surinkti kuo daugiau informacijos apie skolininką (1.3.2 punktas); įvertinti skolininko finansinę būklę, mokumą, turtą, siūlomas užtikrinimo priemones ir kitus veiksnius (1.3.7 punktas); įvertinti pateiktų duomenų tikrumą (1.3.3 punktas). Šios tvarkos 1.3.6 punkte nustatyta, kad jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola gali būti nesuteikiama, net jeigu pajėgumas grąžinti paskolą ir siūlomas užtikrinimas yra pakankami.

21.       Atsakovų neteisėti veiksmai, lėmę ieškovės patirtą žalą: sprendimas išduoti skolininkei 124 535 Eur dydžio paskolą buvo priimtas itin skubiai, neatliekant išsamaus skolininkės būklės vertinimo, nepatikrinus viešai prieinamų skolininkės duomenų apie jos finansinę būklę, darbuotojus, nepareikalavus papildomų įrodymų apie pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, skolininkės pateikti duomenys nebuvo iš esmės tikrinti (tik formaliai), neatsižvelgta į nekilnojamojo turto verčių neatitiktis.

22.       Paraiška gauti paskolą buvo pateikta iki UAB „Advertas“ tampant unijos nare, todėl vien tai buvo savarankiškas pagrindas paraišką atmesti, nes unija gali skolinti tik savo nariams atsižvelgiant į įstatyme nustatytus apribojimus (unijos įstatų 2.4 punktas). Be to, visi su paskolos išdavimu susiję veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, nors, atlikus bent minimalų duomenų patikrinimą, buvo pagrindo suabejoti UAB „Advertus“ pateiktų duomenų teisingumu. Taip pat abejon turėjo sukelti ir neprotingai besiskiriančios siūlomo įkeisti nekilnojamojo turto vertės (nurodytos NTR ir pateiktoje vertinimo ataskaitoje).

23.       Kolegija pažymėjo, kad pagal bylos duomenis unijai UAB „Advertas“ kredito istorija nebuvo žinoma, todėl turėjo būti atliktas išsamus skolininkės finansinės būklės įvertinimas, tačiau tai nebuvo padaryta, neprašyta pateikti daugiau duomenų apie įmonės finansinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan.; be to, skolininkės pateiktas verslo planas buvo deklaratyvus, abstraktus ir turėjo sukelti abejonių dėl jo vykdymo galimumo.

24.       Spręsdama dėl verslo sprendimų taisyklės (ne)taikymo kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015, nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai – paskolų komiteto ir valdybos nariai, vertindami UAB „Advertas“ finansines galimybes grąžinti paskolos sumą, veikė formaliai ir aplaidžiai, todėl jų veiksmams verslo sprendimų priėmimo taisyklė netaikoma. Atsakovai savo netinkamu jiems pavestų funkcijų vykdymu pažeidė įtvirtintą atsakingo skolinimo principą, formaliai vertindami pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, taip pažeidė pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, veikė aiškiai aplaidžiai, nelojaliai ir dėl to nepagrįstai priėmė sprendimą dėl paskolos UAB „Advertas“ suteikimo.

25.       Žala (visa apimtimi) šiuo atveju atsirado tik dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. atsakovams (valdybos ir paskolų komiteto nariams) veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-687/2019).

26.       Kolegija konstatavo, kad UAB „Rezultatas“ parengta turto vertinimo ataskaita buvo su esminiais trūkumais, ataskaitoje nurodytas žemės sklypo įvertinimas nebuvo tinkamai motyvuotas. UAB „Rezultatas“ 322 347,08 Eur turto vertės tinkamai nepagrindė, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti jos veiksmus neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Tačiau, kolegijos vertinimu, nors netiesioginis priežastinis ryšys tarp šios atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja, jis yra akivaizdžiai pernelyg nutolęs, nes būtent ieškovės paskolų komiteto ir valdybos narių neveikimas, vertinant paskolos gavėjos galimybes sugrąžinti paskolą, nulėmė tai, kad buvo išduota paskola, kurios vėliau negrąžinus ieškovė patyrė žalą. Nors ataskaita buvo skirta prievolių užtikrinimui pagrįsti, paskolos išdavimo procesas turėjo (turi) būti orientuotas į patikrinimą, ar paskolą skolininkė grąžins iš savo pajamų. Paraiška turėjo būti atmesta iš karto arba pateikti duomenys turėjo būti tikslinami, nes atsakingiems darbuotojams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl skolininkės ir jos pateiktų duomenų patikimumo ir (ar) teisingumo. Be to, pati savaime neteisinga turto vertinimo išvada nėra ir negalėjo būti esmine aplinkybe, nulėmusia sprendimą suteikti skolininkei paskolą, kurios ji negalėtų grąžinti. Ataskaitoje nustatyta nepagrįstai didelė turto rinkos vertė buvo akivaizdi iš karto (sulyginus ją su NTR duomenimis), tačiau už paraiškos vertinimą atsakingi asmenys, kurie turėjo tiesioginę pareigą įsitikinti, ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėti jo realizavimo galimybes paskolos negrąžinimo atveju, neatliko jokio ataskaitos vertinimo, nesulygino duomenų ir aplaidžiai bei nerūpestingai vadovavosi pateiktais duomenimis.

27.       Kolegija nurodė, kad UAB „Advertas“ neturi galimybės paskolos grąžinti, o už pajų sumokėta suma lieka unijai, taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo įskaičiuoti ieškovės gautą naudą į žalos dydį. Kolegija sumažino ieškovei iš atsakovų (išskyrus UAB „Rezultatas“) priteistą 116 202,93 Eur žalos atlyginimą iki 102 445,98 Eur.

28.       Kolegija sprendė, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad bankroto administratorė apie unijai padarytą žalą sužinojo arba turėjo sužinoti ne anksčiau, negu įsiteisėjo nutartis iškelti unijai bankroto bylą, ieškinys pareikštas 2016 m. sausio 5 d., todėl ji laikytina nepraleidusia senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

29.       Kasaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir         Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą arba Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Teismų procesiniai sprendimai neatitinka verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymo sąlygų, CK 2.87 straipsnio 7 dalies, KUĮ 28 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų. Teismai nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo akivaizdžiai viršyta protinga komercinė rizika, todėl verslo sprendimų priėmimo taisyklės prezumpcija netaikytina; nepagrįstai nurodė, kad unijos valdyba neatliko visapusiško skolininkės finansinės būklės ir jos pateiktų paskolai gauti dokumentų tyrimo ir vertinimo, kaip to reikalauja FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatos, Paskolų suteikimo taisyklės, Skolininko būklės vertinimo tvarka. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos finansų įstaigai, ne konkrečiam valdymo organui ar jo nariui. Teismai turėjo nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės veiksmų neatitiktis Paskolų suteikimo taisykl, Skolininko būklės vertinimo tvarkos reikalavimams. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovės veiksmai, 2010 m. spalio 12 d. valdybai priimant sprendimą suteikti paskolą skolininkei, neatitiko šių reikalavimų; nepagrįsta pozicija, kad atsakomybė jai kyla vien CK 2.87 straipsnio 7 dalies, KUĮ 28 straipsnio 5 dalies, FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu. Šiuo atveju buvo visos reikiamos sąlygos suteikti paskolą. Valdybos veiksmai sprendžiant dėl paskolos skolininkei suteikimo nelaikytini akivaizdžiai nesąžiningais, aplaidžiais ir neteisėtais. Valdyba neįgaliota dubliuoti paskolų komiteto darbo, pakartotinai vertinti dokumentų. Be to, atsakomybė valdybos nariams galėjo būti taikoma tik ieškovei įrodžius, kad atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma, jog skolininkė nevykdys sutartinių įsipareigojimų, paskolos suma nebus grąžinta net pasinaudojus įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.  

29.2.                      Teismai, nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai, taikydami CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, nevertino CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių. Tokio pobūdžio bylose, atsakovės įsitikinimu, teismui ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga aiškintis, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimą. Teismas privalo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, net jei atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį negrindžia CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis.   

29.3.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo turto vertintojui taikyti deliktinę atsakomybę, neatitinka CK 6.247 straipsnio nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016. Turto vertintojas turėjo CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Teismai nustatė, kad turto vertinimo ataskaita buvo su esminiais trūkumais, ji lėmė galimybę suteikti skolininkei paskolą, atitinkamo sprendimo priėmimą. Bylos duomenys patvirtina ne tik turto vertintojo neteisėtus veiksmus (TVVPĮ 13 straipsnis), bet ir teisiškai reikšmingą ryšį tarp ataskaitos ir paskolos išdavimo (Paskolų suteikimo taisyklių 2.1, 2.1.10, 2.1.22, 3.1, 3.1.1, 3.3 punktai). Turto vertintojo pareiga pateikti teisingą išvadą dėl vertinamo turto vertės nepriklauso nuo turto vertinimo atlikimo pagrindo. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad priežastinis ryšys tarp turto vertintojo veiksmų, parengiant ataskaitą, kuri vėliau buvo pateikta unijai, ir unijai padarytos žalos yra pernelyg nutolęs. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus turto vertintojas negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo, net nustačius banko (kredito įstaigos) neatidumą, aplaidumą; banko darbuotojams tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimas negali panaikinti neteisėtų turto vertintojo veiksmų ir kaltės fakto.

29.4.                      Teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepraleidusi ieškinio senaties termino, netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta taisyklė, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį, netaikytina. Taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Senaties termino eigos pradžia nagrinėjamu atveju laikytina diena, kada unijos administracijos vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie žalos unijai padarymą. Vadovo įgaliojimų pabaiga teismui paskyrus ieškovės bankroto administratorių negalėjo nutraukti, sustabdyti ieškinio senaties termino, pakeisti jo skaičiavimo.           

30.       Atsakovai S. L. ir E. B. pateikė pareiškimus, kuriais prisideda prie kasacinio skundo.

31.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į atsakovės A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priežastinis ryšys tarp turto vertintojos neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra akivaizdžiai pernelyg nutolęs. Būtent ieškovės paskolų komiteto ir valdybos narių neveikimas lėmė tai, kad buvo išduota paskola, kurios negrąžinus ieškovė patyrė žalą. Pagal bylos duomenis paraiška dėl paskolos turėjo būti atmesta iš karto arba pateikti duomenys tikslinami, nes atsakingiems darbuotojams turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl skolininkės ir jos pateiktų duomenų patikimumo. Vertinimo ataskaitoje nustatyta nepaaiškinamai didelė turto rinkos vertė buvo akivaizdi iš karto. Tačiau atsakingi darbuotojai neatliko ataskaitos vertinimo, nesulygino duomenų, aplaidžiai ir nerūpestingai vadovavosi pateiktais duomenimis. Neatliktas nė vienos iš užtikrinimo priemonių išsamus tyrimas. Nesant vienos iš būtinųjų UAB „Rezultatas“ civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų šiai atsakovei.

31.2.                      Kasacinio teismo 2016 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 pateikti išaiškinimai šioje byloje netaikytini, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. 

32.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės A. B. kasacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1.                      Teismas dėl atsakovės civilinės atsakomybės motyvavo bendrai ir taikė ne vien CK 2.87 straipsnio nuostatas, bet ir bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas (CK 6.2466.248 straipsniai). KUĮ reguliavimas patvirtina, kad abu unijos organai tiesiogiai dalyvauja paskolų išdavimo procese, sprendimus, kurie yra tiesiogiai susiję, gali priimti tik visapusiškai įvertinę kredito unijos nario mokumą, pajamas, turtą ir kitus paskolos grąžinimą galinčius lemti veiksnius. Atsakovė nesilaikė teisės aktų nustatytų paskolos išdavimo procedūrų, nevertino UAB „Advertas“ paraiškos pagrįstumo, finansinės būklės, šiurkščiai pažeidė KUĮ nustatytus imperatyvus. Pagal KUĮ 28 straipsnio 5 dalies nuostatas kiekvienas unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Formalus dokumentų vertinimas negali būti traktuojamas kaip visų priemonių išnaudojimas siekiant priimti sprendimą. Valdyba privalo kritiškai vertinti paskolos dokumentų turinį, lyginti turimus duomenis. Valdybos narių žinios ir kompetencija turi būti pakankama tam. Nepagrįstos turto vertės aplinkybė nagrinėjamu atveju buvo akivaizdi. Nevertindami pateiktų duomenų tikrumo ir patikimumo valdybos nariai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

32.2.                      Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, turi įrodyti žalą padaręs asmuo (pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Atsakovė neprašė sumažinti žalos atlyginimo CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu; byloje nėra duomenų, iš kurių teismai galėjo spręsti, kad šiuo atveju turėtų būti nukrypta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, teismas neprivalėjo atskirai informuoti apie galimybę byloje teikti duomenis ir įrodymus, patvirtinančius CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo būtinumą.

32.3.                      Jei kasacinis teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal bendrąsias taisykles, šio termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. sausio 5 d., kada UAB Advertas“ pažeidė sutarties sąlygas ir kilo reali žala. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo unijos bankroto administratorės sužinojimo apie unijai padarytą žalą, šis terminas laikytinas nepraleistu, nes unijai bankroto byla iškelta 2013 m. vasario 26 d., o dokumentai perduoti dar vėliau.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl valdymo organo priimtų verslo sprendimų vertinimo protingos ūkinės komercinės rizikos kontekste

 

33.       CK 2.87 straipsnyje reglamentuojamos juridinio asmens organų narių pareigos, be kita ko, nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui (2 dalis). Pagal šio straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

34.       Kredito unijos valdyba yra kredito unijos valdymo organas, valdybos nariai – kredito unijos vadovai (Kredito unijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) 21 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35.       Kredito unijų įstatyme įtvirtinta kiekvieno kredito unijos valdybos nario pareiga imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis (įstatymo 28 straipsnio 5 dalis).

36.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog vadovą nuo civilinės atsakomybės saugotų verslo sprendimo priėmimo taisyklė, teismas turi nustatyti, kad vadovas sąžiningai veikė bendrovės interesais – nepažeidė rūpestingumo pareigos (tinkamai ištyrė informaciją prieš sudarydamas sandorius, neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir pan.) ir (ar) lojalumo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 108 punktą).

38.       Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (žr.???? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018 19 punktą).

39.       Kasaciniame skunde atsakovė – buvusi unijos valdybos narė, kuriai teismų taikyta solidarioji atsakomybė ir unijos naudai priteistas žalos atlyginimas dėl sprendimo išduoti UAB „Advertas“ paskolą, be kitų, kelia verslo sprendimo priėmimo taisyklės (ne)taikymo klausimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis klausimas tiesiogiai susijęs su unijos valdybos narių pareigomis sprendimų išduoti ilgalaikes paskolas priėmimo procese, įtvirtintomis įstatymuose ir unijos vidaus dokumentuose, teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis išvadas dėl šių pareigų (ne)tinkamo vykdymo, atsakovės, kaip valdybos narės, veiksmų (ne)atitikties lojalumo, rūpestingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimams.

   

Dėl kredito unijos valdybos kompetencijos ir valdybos narių civilinės atsakomybės

 

40.       Finansų įstaigų įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2011 m. gegužės 3 d.) nustatyta pareiga finansų įstaigai turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai; galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti (įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šio įstatymo nuostatos taip pat įtvirtina imperatyvią pareigą finansų įstaigai, prieš priimant sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms (31 straipsnio 3 dalis).

41.       Pagal Kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, priima kredito unijos valdyba.

42.       Valdybos (narių) ir kitų atsakingų subjektų pareigos paskolų suteikimo procese išsamiai reglamentuojamos kredito unijos vidaus teisės aktuose: įstatuose, valdybos darbo reglamente, Paskolų suteikimo, grąžinimo ir išieškojimo taisyklėse, Skolininko būklės vertinimo tvarkoje.

43.       Unijos įstatuose, be kita ko, nustatyta, kad unija turi teisę teikti finansines paslaugas savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (2.4.1 punktas). Paskolų komitetas nagrinėja unijos narių paskolų prašymus, nustato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais unijos valdybai ar administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su unijos nariu, jei pagal įstatus ir unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui jis nepritarė (5.37 punktas). Įstatų 5.45.7, 5.46 punktuose atkartotos KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 5 dalies nuostatos, kad unijos valdyba priima sprendimus, be kitų, dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, jei sandorių suma neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo; kiekvienas valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai paskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas; valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, šiuos įstatus, su unija sudarytas sutartis.

44.       Pagal unijos valdybos 2010 m. birželio 9 d. patvirtinto valdybos darbo reglamento nuostatas valdyba vadovaujasi KUĮ, unijos įstatais, visuotinio narių susirinkimo sprendimais, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir valdybos darbo reglamentu (1.4 punktas). Kiekvienas valdybos narys privalo būti lojalus unijai (1.12.2 punktas). Reglamento 3.6 punkte įtvirtinta valdybos kompetencija priimti sprendimus, be kitų, dėl ilgalaikių paskolų suteikimo. Sprendimai priimami balsų dauguma; kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą (valdybos darbo reglamento 5.1 punktas). Jeigu posėdžio metu paaiškėja, kad medžiaga posėdžiui nepakankamai parengta, klausimo svarstymas gali būti atidėtas (5.5 punktas).

45.       Unijos valdybos ir paskolų komiteto 2009 m. sausio 19 d. patvirtintose Paskolų suteikimo, grąžinimo ir išieškojimo taisyklėse, kaip ir įstatuose, nustatyta, kad kredito unija paskolas teikia nariams (1.1 punktas). Kreditavimo specialistas aiškinasi reikšmingas su norinčio gauti paskolą nario mokumu susijusias aplinkybes, renka reikalingus dokumentus; po to užpildo paskolos suteikimo formą ir teikimą su visais dokumentais pateikia svarstymui paskolų komitete (1.5 punktas). Paskolų komitetas įvertina skolininko, laiduotojo davėjo finansinę būklę, paskolos suteikimo galimybę ir pateikia savo išvadas valdybai arba, jei trūksta sprendimo priėmimui būtinų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų, grąžina paskolos teikimą jį paruošusiam unijos darbuotojui ir įpareigoja jį surinkti reikalingus dokumentus (1.6 punktas). Valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo (1.7, 4.6 punktai). Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai (4.1 punktas). Jei skolinimo terminas ilgesnis nei 5 metai, toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka (1.9 punktas). Net jeigu paskola užtikrinta, reikia analizuoti skolininko finansinę būklę ir gaunamas pajamas, kitus numatomus paskolų grąžinimo šaltinius. Kredito unija turi būti suinteresuota, kad paskolą grąžintų pats skolininkas iš savo pajamų ir būtent taip, kaip buvo susitarta (4.3 punktas).  

46.       Pagal unijos valdybos ir paskolų komiteto 2009 m. birželio 3 d. patvirtintos Skolininko būklės vertinimo tvarkos nuostatas kredito unijos darbuotojai, atliekantys paskolų suteikimo procedūras, ir valdymo organų nariai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo, turi rūpintis skolinimo patikimumu. Tik įvertinus galimus suteiktos paskolos grąžinimo rizikos veiksnius galima priimti sprendimą, kokio dydžio paskola ir kokiam terminui galėtų būti suteikta paskolos prašančiam asmeniui (1.3.1 punktas). Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl skolininko patikimumo, paskola gali būti nesuteikiama, net jeigu pajėgumas grąžinti paskolą ir siūlomas užtikrinimas yra pakankami (1.3.6 punktas). Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, turtas, siūlomas paskolos užtikrinimas bei kiti veiksniai, galintys nulemti paskolos grąžinimą (1.3.7 punktas). Juridinio asmens vertinimo kriterijai: finansiniai įmonės rodikliai (4.1.1 punktas); patirtis versle (4.1.2 punktas); įmonės reputacija (4.1.3 punktas); paskolos užtikrinimo priemonės (4.1.4 punktas).

47.       Taigi valdybos kompetencija pagal pačios unijos vidaus teisės aktus neapsiriboja vien formaliu sprendimų suteikti paskolą priėmimu. Valdybos nariai turi veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai, būti lojalūs unijai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie būtų priimti turint ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, susijusią su skolininko statusu, patikimumu, finansine būkle, paskolos grąžinimo šaltiniais, verslo plano realumu, įkaito pakankamumu ir pan., įvertinus galimą riziką, pasvėrus verslo sprendimo atsiperkamumą, siekiant, kad skolinimas būtų saugus ir patikimas, kad paskolą skolininkas būtų pajėgus grąžinti visų pirma iš savo pajamų, kad reikalavimas, esant poreikiui, būtų galimas patenkinti iš įkeičiamo turto.

48.       Kasaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad teismai nenustatė, kuo konkrečiai jos veiksmai neatitiko unijos vidaus teisės aktų reikalavimų. Atsakovės įsitikimu, teismai nepagrįstai sprendė, kad unijos valdyba neatliko visapusiško skolininkės finansinės būklės ir pateiktų dokumentų tyrimo bei vertinimo, kad šiuo atveju verslo sprendimo priėmimo taisyklės prezumpcija netaikytina, kad atsakomybė atsakovei kyla vien CK 2.87 straipsnio 7 dalies, KUĮ 28 straipsnio 5 dalies, FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu.

49.       Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad paraiška apskritai neturėjo būti priimta ir svarstyta, nes UAB „Advertas“ paraišką paskolai gauti pateikė dar nebūdama unijos narė. Sprendimas išduoti paskolą priimtas itin skubiai – paraiška pateikta         2010 m. spalio 10 d., paskolų komiteto ir valdybos posėdžiai įvyko bei sprendimas išduoti ginčo paskolą priimtas 2010 m. spalio 12 d., neatlikus išsamaus skolininkės būklės vertinimo, nepatikrinus viešai prieinamų duomenų, nepareikalavus papildomų įrodymų. Paskolų komiteto ir valdybos nariai turėjo atlikti visapusišką ir išsamų skolininkės veiklos, patikimumo, finansinės būklės ir jos prognozių vertinimą, patikrinti skolininkės pateiktų duomenų tikrumą ir teisingumą, nustatyti paskolos grąžinimo šaltinius ir užtikrinimo priemonių realumą, tačiau savo pareigų neįvykdė ir, nepaisydami atsakingo skolinimo pareigos, išdavė nepatikimai skolininkei paskolą, kurios ši nebuvo finansiškai pajėgi grąžinti mokėdama sutartas 9 proc. dydžio palūkanas, kas mėnesį mokėti įmokas. Teismas pažymėjo, kad iš skolininkės pateiktų duomenų nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti nė vieno paskolos išdavimui svarbaus aspekto.

50.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad tiek paskolų komiteto, tiek valdybos nariai prieš suteikdami skolininkei paskolą turėjo pareigą atlikti visapusišką jos veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimą. Sprendimas išduoti paskolą priimtas itin skubiai, išsamiai neįvertinus skolininkės finansinės būklės, nepatikrinus duomenų, nepareikalavus papildomų įrodymų. Skolininkės pateikti duomenys iš esmės nebuvo tikrinti (tik formaliai), neatsižvelgta į įkeičiamo nekilnojamojo turto verčių pagal skirtingus šaltinius esmines neatitiktis. Teismas pažymėjo, kad buvo savarankiškas pagrindas paraišką atmesti, nes unija gali skolinti tik savo nariams. Teismo vertinimu, net atlikus minimalų vertinimą buvo pagrindas abejoti UAB „Advertus“ pateiktų duomenų teisingumu. 

51.       Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Advertas“ kredito istorija unijai nebuvo žinoma, taigi skolininkė negalėjo būti laikoma patikima tiek, kad jai, neatlikus išsamaus finansinės būklės vertinimo, būtų suteikta ilgalaikė 124 535 Eur paskola. Skolininkės pateiktas verslo planas buvo deklaratyvus, abstraktus, turėjęs sukelti abejonių dėl jo vykdymo galimumo. Dėl negalėjimo vykdyti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų skolininkei įmokų mokėjimas atidėtas keturis kartus. Skolininkė unijai grąžino tik 2,32 proc. paskolos, t. y. 2886,12 Eur. Papildomai tik 5445,95 Eur skolos dalis padengta pardavus įkeistą turtą, kuriuo buvo užtikrintas net 124 535 Eur paskolos grąžinimas.

52.       Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, yra saistomas bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktin bylos aplinkyb (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, todėl atsakovės argumentą, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog unijos valdyba neatliko visapusiško skolininkės finansinės būklės ir pateiktų dokumentų tyrimo bei vertinimo, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

53.       FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatos, priešingai nei teigia atsakovė, taikytinos tiek kredito unijai, tiek jos vadovams, subjektams, kuriems pagal teisinį reguliavimą (įskaitant unijos vidaus teisės aktus) priskirtos pareigos paskolų išdavimo unijos nariams procese, siekiant saugaus ir patikimo finansų įstaigos veiklos vykdymo.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai turėjo pagrindą spręsti, kad šiuo atveju verslo sprendimų priėmimo taisyklė netaikytina, nes valdybos nariai (ir paskolų komiteto nariai), vertindami skolininkės finansines galimybes grąžinti paskolos sumą, veikė aplaidžiai, pažeidė atsakingo skolinimo principą, pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, lojaliai, nes formaliai vertino pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės.

55.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai nenustatė būtent jos neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė, kaip unijos valdybos narė, turėjo teisės aktais nustatytas pareigas paskolos UAB „Advertas“ išdavimo procese, taip pat CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas unijai. Galutinius sprendimus suteikti paskolą priima kredito unijos valdyba, kiekvienas valdybos narys balsuoja asmeniškai. Minėta, teisės aktai įpareigoja sprendimą suteikti paskolą priimti tik tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai. Valdyba privalo išanalizuoti paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertinti paskolos paraiškos dokumentus ir tik tada priimti sprendimą. Unijos vadovai turi turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti šias pareigas (KUĮ 30 straipsnio 2 dalis). Pareiga imtis visų galimų priemonių tam, kad valdybos sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, nustatyta kiekvienam kredito unijos valdybos nariui, taigi ir atsakovei (žr. šios nutarties 35, 43 punktus). Taigi valdybos nariai, priimdami sprendimus, negali veikti formaliai, prisidengdami pareigos dubliuoti kitų subjektų funkcijas paskolų išdavimo procese neturėjimu. Paskolų komiteto siūlymas išduoti paskolą nėra privalomas valdybai (jos nariams), kuri (kurie) gali priimti kitokį sprendimą, negu siūlo paskolų komitetas.

56.       Nagrinėjamu atveju visi valdybos nariai, įskaitant atsakovę, balsavo už paskolos suteikimą UAB Advertas, nors, kaip nustatyta, neturėjo pakankamai patikimų duomenų, būtinų tokiam sprendimui. Sprendimas priimtas atsakovei nesilaikant fiduciarinių pareigų – atsakovė neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestinga, atidi, kad apsaugotų unijos interesus, veikė aplaidžiai. Nerūpestingai atliekamos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą UAB Advertas“ – finansiškai nepajėgiai vykdyti įsipareigojimus skolininkei, be kita ko, neįsitikinus, kad iš įkeičiamo turto ateityje galės būti tenkinamas unijos reikalavimas, patvirtina atsakovės didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola skolininkės nebus grąžinta ir unija patirs žalą. Žala atsirado tik dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių sąveikos, t. y. valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas).

57.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai atsakovei pagrįstai taikė civilinę atsakomybę. Unijos įstatuose įtvirtinta, kad unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas privalo atlyginti unijai nuostolius, padarytus dėl unijos valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ar šiuos įstatus; unijos valdybos nariai unijai padarytą žalą atlygina solidariai (5.80 punktas). Taip pat įstatuose nurodyta, kad pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, unijai žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami (žr. ten pat). Valdybos darbo reglamente įtvirtintos iš esmės tokios pat nuostatos, pagal kurias valdybos narys, balsavęs prieš nutarimą, priimtą pažeidžiant unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus, atleidžiamas nuo atsakomybės, jei valdybos protokole įrašytas jo protestas (3.14 punktas). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.  

 

Dėl žalos atlyginimo mažinimo sąlygų

 

58.       CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo išimtis, nustatyta, kad: nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (2 dalis).

59.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai, taikydami CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, nevertino CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių. Atsakovės įsitikinimu, teismui ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga aiškintis, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti priteistiną žalos atlyginimą.

60.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

61.       Atsakovė, kuri bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, neprašė teismų sumažinti žalos atlyginimo dydį, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenurodė jose įtvirtintos išimties taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: teikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį bei tripliką pirmosios instancijos teismui atsakovė nesirėmė CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenurodė aplinkybių, kurios, jos manymu, suponuotų pagrindą mažinti žalos atlyginimo dydį; apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimų nepagrįstumą ir pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ji grindė argumentais, dėl, atsakovės vertinimu, jos veikimo neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos ribų. Byloje konstatuota, kad priimdama ginčo sprendimą atsakovė veikė pernelyg rizikingai (žr. šios nutarties 56 punktą).

62.       Taigi šioje byloje nenustatyta prielaidų, kurios teiktų pagrindą taikyti visiško nuostolių atlyginimo išimtį. CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus dėl aplinkybių, suponuojančių išimties taikymą, (ne)egzistavimo. Taikydamas CK 6.251 straipsnio 2 dalį, teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pareigą įrodinėti aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas (nepriimtinas ir sunkias pasekmes), turi žalą padaręs asmuo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių kasacinio skundo argumentai, kad teismai ex officio turėjo aiškintis, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimą, atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl priežastinio ryšio ir turto vertintojo atsakomybės

 

63.       Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas).

64.       Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (        Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnis).

65.       Pareikštu ieškiniu unija prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš valdybos ir paskolų komiteto narių bei turto vertintojos UAB „Rezultatas“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turto vertė UAB „Rezultatas“ vertinimo ataskaitoje (322 347,08 Eur) – neobjektyvi, neprotinga, neatitinkanti tikrovės, nes žemės sklypo vidutinė rinkos vertė smarkiai nekito ir niekada nebuvo nustatyta didesnė nei 7000 Eur; vertintoja savo profesines pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), sąmoningai pervertino turtą. Teismas sprendė, kad turto vertintoja, netinkamai vykdžiusi pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos unijai padarymo, todėl turi atlyginti solidariai su paskolą išdavusiais subjektais. Teismas pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita, vadovaujantis Paskolų suteikimo taisyklių nuostatomis, yra labai reikšmingas dokumentas vertinant skolininko būklę, jo galimybes grąžinti paskolą, nustatant įkeičiamo turto vertę, galintis lemti galutinį atsakingų unijos subjektų sprendimą suteikti skolininkui paskolą.

66.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaita turi esminių trūkumų, turto vertintoja nepagrindė 322 347,08 Eur turto vertės, taigi jos neteisėti veiksmai yra įrodyti (CK 6.246 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju netiesioginis priežastinis ryšys tarp turto vertintojos neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos yra pernelyg nutolęs – žalą lėmė paskolų komiteto ir valdybos narių neveikimas ir nepagrįstas paskolos išdavimas.

67.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo turto vertintojai taikyti deliktinę atsakomybę, neatitinka CK 6.247 straipsnio nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016. 

68.       Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos Nr. 3K-3-507-611/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios: nagrinėjamoje byloje aktualus priežastinio ryšio, kaip būtinosios turto vertinimo subjekto civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas; byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 šios turto vertintojo atsakomybės sąlygos egzistavimas buvo nustatytas ją nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, o kasacinis teismas sprendė dėl CK 6.253 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, turto vertintojo atleidimo nuo atsakomybės už kredito įstaigos patirtus nuostolius, kuriuos ši patyrė dėl neteisingai parengtos turto vertinimo ataskaitos, pagrindų ir kredito įstaigos veiksmų vertinimo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentus teisėjų kolegija vertina kaip neteikiančius pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2016 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016.

69.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

70.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

71.       Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

72.       Dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

73.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

74.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos netinkamai įvertino kaip pernelyg nutolusį ir dėl to nekvalifikuotiną kaip būtinąją civilinės atsakomybės šiai atsakovei taikymo sąlygą. Atsakovė UAB „Rezultatas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. UAB „Rezultatas“ parengta turto vertinimo ataskaita šiuo atveju buvo panaudota, ja buvo remtasi suteikiant paskolą UAB „Advertas“. Neturėdami šios ataskaitos atsakingi unijos subjektai nebūtų galėję spręsti, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 322 347,08 Eur, turto rinkos vertei nustatyti tokiu atveju būtų tekę pasitelkti kitą turto vertintoją.

76.       Atsakovė savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Atsakovė pažeidė TVVPĮ 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). Pripažintina, kad atsakovės A. B. argumentai dėl netinkamo apeliacinės instancijos teismo CK 6.247 straipsnio nuostatų taikymo pagrįsti.

77.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja būtinosios sąlygos taikyti UAB „Rezultatas“ civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, kad turto vertintoja, kuri aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingą turto vertinimo ataskaitą, sąmoningai nurodydama tikrovės neatitinkančią, akivaizdžiai neprotingą žemės sklypo rinkos vertę, savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo ir turi atlyginti ją solidariai kartu su paskolą išduodančiais subjektais. Jei UAB „Rezultatas“ turtą būtų įvertinusi realia rinkos verte, skolininkei būtų buvusi suteikta mažesnė paskola arba ji apskritai nebūtų buvusi suteikta.

78.       Apeliaciniame skunde UAB „Rezultatas“ argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas solidariąją atsakomybę, neįvertino kitų atsakovų veiksmų ir neveikimo apimties, nelygino jų su UAB „Rezultatas“ neteisėtais veiksmais proporcingumo ir teisingumo principų prasme, todėl nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, nes atsakovei UAB Rezultatas apskritai netaikė atsakomybės.

79.       Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nors pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.

80.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

81.       Nors atsakovės atžvilgiu buvo nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys (atsakovės veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sąlygas žalai atsirasti), tačiau atsakovės kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Atsižvelgdama į šią priklausomybę teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovė ir paskolų komiteto bei valdybos nariai – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Objektyvusis atsakovės (turto vertintojos) bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti. Žala būtų dali ir dalinė atsakomybė bendrininkams būtų taikoma, jei dėl asmens veiksmų ar neveikimo jau padaryta žala tik padidėtų ir tas padidėjimas galėtų būti atribotas nuo pirminės žalos. Tokiu atveju būtų galima konkrečią žalos dalį priskirti konkrečiam pažeidėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau taip nėra nagrinėjamos bylos atveju – neįmanoma atriboti kelių savarankiškai veikusių asmenų padarytos žalos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo solidariąją atsakovės UAB „Rezultatas“ žalos atlyginimo prievolę kartu su unijos paskolų komiteto bei valdybos nariais. 

82.       Pažymėtina, kad solidarioji prievolė konstatuojama siekiant veiksmingai užtikrinti nukentėjusio asmens interesų apsaugą. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės prievolės principais.

 

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

 

83.       Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

84.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

85.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino. Atsakovės manymu, senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo dienos, kada unijos administracijos vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie žalos unijai padarymą.

86.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktą).

87.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, priešingai, nei nurodo atsakovė, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti ieškovės nebuvo praleistas, atsižvelgiant į nutarties iškelti unijai bankroto bylą įsiteisėjimo datą (2013 m. vasario 26 d.) ir ieškinio pareiškimo datą (2016 m. sausio 5 d.).    

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

88.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovės A. B., kaip kredito unijos valdybos narės, atsakomybę, ieškinio senatį, tačiau netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priežastinį ryšį, kaip būtinąją atsakovės UAB „Rezultatas“ civilinės atsakomybės sąlygą, dėl to nepagrįstai sprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepriteisti žalos atlyginimo ieškovei iš šios atsakovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto vertintojai taikytina solidarioji civilinė atsakomybė už unijai padarytą žalą kartu su unijos paskolų komiteto ir valdybos, įskaitant A. B., nariais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei priteistiną nuostolių atlyginimo dydį sumokėto pajaus suma, tai kasacine tvarka neginčijama, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina, naujai išdėstant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, sumažinant ieškovei solidariai iš atsakovų priteistą žalos atlyginimą iki 102 445,98 Eur ir priteisiant procesines palūkanas būtent nuo šios sumos, perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

 

89.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

90.       Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 116 202,93 Eur žalos atlyginimą, o priteista 102 445,98 Eur, taigi, kaip konstatuota skundžiamoje nutartyje, ieškinys patenkintas 88,16 proc. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3568 Eur (1478 Eur + 2090 Eur), atsakovė A. B. – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 88,16 proc., ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 3145,55 Eur (3568 Eur x 88,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. po 449,36 Eur; atsakovei A. B. iš ieškovės priteistina 35,52 Eur (300 Eur x 11,84 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kiti atsakovai duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikę, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteistina 1536,63 Eur (1743 Eur x 88,16 proc.) mokėtino žyminio mokesčio, t. y. po 219,52 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

91.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 1320 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų G. R., E. B., S. L., A. B. ir UAB „Rezultatas“ apeliaciniai skundai iš esmės tenkinti iš dalies (sumažintas priteistinos sumos dydis), ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1163,71 Eur (1320 Eur x 88,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. po 232,74 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92.       Atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, tai, kad atsakovės A. B. argumentai dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš UAB „Rezultatas“ pripažinti pagrįstais, o dėl pagrindo nepriteisti iš atsakovės A. B. – atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei atlygintina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Šalys nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas.

93.       Kasacinis teismas patyrė 48,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į kasacinio skundo patenkinimo proporciją, valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovės A. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

        

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) solidariai iš atsakovų G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 102 445,98 Eur (vieną šimtą du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 98 ct) žalos atlyginimo ir po 449,36 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovų G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 102 445,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovės UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 102 445,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti atsakovei A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) 35,52 Eur (trisdešimt penkis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti valstybei iš atsakovų G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) po 219,52 Eur (du šimtus devyniolika Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) iš atsakovų G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Rezultatas“ (j. a. k. 166797918) po 232,74 Eur (du šimtus trisdešimt du Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.“

Kitą nutarties dalį (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ (j. a. k. 110088238) administravimui skirtų lėšų 24,49 Eur (dvidešimt keturis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24,49 Eur (dvidešimt keturis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                       Algirdas Taminskas

 

           

           Dalia Vasarienė

 

                                                                                                                       

                                                                                                                       Vincas Verseckas

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK2 2.87 str. Juridinio asmens organų narių pareigos
  • CPK
  • 3K-7-124/2014
  • 3K-3-331-695/2015
  • e3K-3-92-687/2019
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • 3K-3-507-611/2016
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • 3K-3-118/2010
  • 3K-3-30/2012
  • e3K-3-472-313/2018
  • 3K-3-535-916/2018
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • 3K-3-531/2013
  • 3K-3-53/2010
  • 3K-7-144/2014
  • 3K-3-464/2014
  • 3K-3-91/2010
  • CK6 6.5 str. Skolininkų daugetas
  • e3K-3-232-611/2019
  • CK6 6.9 str. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai
  • CK6 6.279 str. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • 3K-3-485-421/2016
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos