Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-05][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-345-701-2018].docx
Bylos nr.: e3K-3-345-701/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
bankrutuojanti "SKALA" 186016736 atsakovas
"Admivita" (Inga Dūdienė) 125841325 atsakovo atstovas
ARCHITEKTŪROS KRYPTIS 223833640 Ieškovas
KOMPIUTERINIS MODULIS 123372683 Ieškovas
Kęstučio Sabaliaus įmonė 125864466 Ieškovas
Jono Beliako 121791348 Ieškovas
Almanto Viruišio sporto medicinos ir reabilitacijos klinika 144683342 Ieškovas
Daugiabučio namo S. Konarskio g. Nr. 8, Vilniuje savininkų bendrija 300131650 trečiasis asmuo
UAB ,,DPIM" 111808297 trečiasis asmuo
Luminor Bank AB [anksčiau AB DNB bankas] 112029270 trečiasis asmuo
Kategorijos:
4.1. Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
2.1. Bendrosios nuostatos
2.1.1. Civiliniai įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas ir jų reglamentuojami santykiai
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.1.1.2. Civilinių įstatymų aiškinimas ir taikymas
2.4.2. Nuosavybės teisė
4. BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.4. Daiktinė teisė
2.4.2.5. Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.6. Prievolių teisė
2.6.11.6. Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.6.8. Sutarčių teisė
2.6.8.8. Sutarčių aiškinimas
4.9. Bylos dėl bendrosios nuosavybės
12.9. Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
2.6.11. Pirkimas-pardavimas
12. KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. e3K-3-345-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02424-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.5; 2.6.8.8; 2.6.11.6

 (S)

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., J. T., A. M., L. M., G. M., Z. Z., V. Z., M. J., L. J., D. N. (D. N.), A. V. (A. V.), A. M., E. V., A. V., V. V., J. N., D. R. J.-M., K. J.-M., A. A. Z., J. U., L. V., M. A., R. A., G. M., E. M., A. J., K. M., D. B., G. B., I. G., R. Š., D. L., K. S., V. S., A. J., R. V. P., N. K., R. M., V. N., A. S., M. G., A. G., R. M., R. N. P., S. K., S. B.-B., M. T., E. N., A. N., R. Š., S. Z. (S. Z.), J. B., S. A. S., L. K., I. D., A. (A.) D., M. I., R. B., T. D.-M., G. G. (G. G.), O. E., I. E., D. E. B., J. R., R. R., A. V. sporto medicinos ir reabilitacijos klinikos, uždarosios akcinės bendrovės „Architektūros kryptis“, K. S. įmonės, individualios J. B. įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Kompiuterinis modulis“ ieškinį atsakovams R. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Skala“ (šiuo metu jau likviduota) dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G., I. V., R. B., F. N., L. J.-S., E. G., A. G., M. E. (M. E.), N. E. (N. E.), J. E. (J. E.), Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarė Regina Rasimavičienė, uždaroji akcinė bendrovė „DPIM“).

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo precedentą, įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovai prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2011 m. gegužės 23 d. varžytynių aktą Nr. 2011-05-23/1, kuriuo UAB „Skala“ perleido atsakovui R. Š. nuosavybės teisę į 0,1005 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas); 2) pripažinti, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo ginčo žemės sklypo dalys, reikalingos butams (patalpoms) eksploatuoti: S. B.  2353/100000 dalys; J. T.  2136/100000 dalys; A. M.  2624/100000 dalys; L. M.  958/100000 dalys; G. M.  2059/100000 dalys; Z. Z. ir V. Z.  883/100000 dalys; M. J. ir L. J.  1654/100000 dalys; D. N.  2749/100000 dalys; A. V.  1324/100000 dalys; A. M.  2838/100000 dalys; E. V., A. V. ir V. V.  864/100000 dalys; J. N.  1634/100000 dalys; D. R. J.-M. ir K. J.-M.  3360/100000 dalys; A. A. Z. ir J. U.  1447/100000 dalys; L. V.  733/100000 dalys; M. A. ir R. A.  1624/100000 dalys; G. M.  1895/100000 dalys; E. M.  2053/100000 dalys; A. J.  1333/100000 dalys; K. M.  1283/100000 dalys; D. B. ir G. B.  867/100000 dalys; I. G. ir R. Š.  2479/100000 dalys; D. L.  1274/100000 dalys; UAB „Architektūros kryptis“  387/100000 dalys; K. S. ir V. S., K. S. įmonei  1637/100000 dalys; A. J.  2141/100000 dalys; R. V. P.  2032/100000 dalys; N. K.  2365/100000 dalys; R. M.  1304/100000 dalys; individualiai J. B. įmonei  1025/100000 dalys; V. N.  2338/100000 dalys; A. S.  3336/100000 dalys; M. G. ir A. G.  729/100000 dalys; R. M.  2874/100000 dalys; R. N. P.  1305/100000 dalys; S. K.  1371/100000 dalys; S. B.-B.  884/100000 dalys; M. T.  1372/100000 dalys; E. N. ir A. N.  2038/100000 dalys; R. Š.  2428/100000 dalys; S. Z.  1066/100000 dalys; J. B. 1004/100000 dalys; S. A. S.  952/100000 dalys; L. K.  2158/100000 dalys; I. D.  1108/100000 dalys; A. D.  1111/100000 dalys; M. I.  962/100000 dalys; R. B.  1987/100000 dalys; UAB „Kompiuterinis modulis“  3123/100000 dalys; T. D.-M.  1405/100000 dalys; G. G.  881/100000 dalys; O. E. ir I. E.  1853/100000 dalys; D. E. B.  728/100000 dalys; J. R. ir R. R.  1826/100000 dalys; A. V. sporto medicinos ir reabilitacijos klinikai  2347/100000 dalys.

3.       Ieškovai nurodė, kad jie su atsakove UAB ,,Skala“ 2002–2003 metais sudarė preliminariąsias butų (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Šiose sutartyse, be kita ko, buvo nurodyti ne tik duomenys apie ketinamus įsigyti butus (patalpas), bet ir apie žemės sklypą, todėl ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad jiems kartu su butais (patalpomis) bus perleistos ir nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas šiam turtui eksploatuoti. Pagrindinėse sutartyse nebuvo aptartos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis.

4.       Vykdant UAB „Skala“ bankroto procedūras, ginčo žemės sklypas 2011 m. gegužės 23 d. varžytynių aktu Nr. 2011-05-23/1 buvo perleistas atsakovui R. Š. Ieškovų teigimu, šis varžytynių aktas yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1, 2 dalyse ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį teisinį reguliavimą, jeigu buto ar kitos patalpos pardavėjas yra žemės sklypo (viso ar dalies) savininkas, tai jis privalo perduoti pirkėjui nuosavybės teisę į žemės sklypą (visą ar dalį), reikalingą butui ar kitoms patalpoms eksploatuoti.

5.       Ieškovai taip pat nurodė, kad, ginčijamą varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu, jie turėtų būti pripažinti ginčo žemės sklypo savininkais, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdančiais atitinkamas žemės sklypo dalis, kurios reikalingos šiam turtui (namui) eksploatuoti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu atmetė ieškinį.

7.       Teismas

pripažino nepagrįstu atsakovo R. Š. atsikirtimą dėl ieškinio senaties termino varžytynių aktui ginčyti praleidimo. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą tvarką, todėl šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalies normos, reglamentuojančios sprendimų vykdymo tvarką. Teismas nurodė, kad varžytynių aktui ginčyti taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis), šis terminas nėra praleistas. 

8.       Teismas

, vertindamas ir aiškindamas preliminarių buto pirkimo–pardavimo sutarčių turinį, pažymėjo, kad sutarčių šalys daugeliu atvejų (išskyrus penkis atvejus – sutartis su M. A., V. M., J. R. ir R. R., J. B., A. M.) nesitarė dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą perleidimo. Priešingai, buvo nurodoma, kad žemė priklauso UAB „Skala“. Be to, šalių pozicija nepasikeitė ir sudarant pagrindines sutartis – visos sutartys buvo patvirtintos neaptariant žemės nuosavybės perleidimo klausimo ir kitokio naudojimosi žemes sklypu būdo. Teismas padarė išvadą, kad į sutarties kainą nebuvo įskaičiuota žemės kaina (išskyrus vieną atvejį), ieškovai nemokėjo už žemę ar kokias nors teises į ją. Todėl, teismo vertinimu, ieškovai sudarytų sutarčių (daugumos preliminarių ir visų pagrindinių) pagrindu neįgijo daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą.

9.       Teismas

pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu negaliojo joks imperatyvus nurodymas, įpareigojantis buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkėjui perduoti būtent nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį.

10.       Teismas

nurodė, kad ginčo žemės sklypo varžytynės vyko pagal Įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintą Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarką. Atsakovas R. Š., įsigijęs nekilnojamąjį turtą varžytynėse, laikytinas sąžiningu įgijėju (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

11.       Teismas

taip pat pažymėjo, kad patys ieškovai buvo neapdairūs ir nerūpestingi – ilgiau negu šešerius metus nekėlė klausimo dėl teisių į žemės sklypą, nors žinojo arba privalėjo žinoti, jog pasirašytų sutarčių pagrindu nemokėjo už žemę ir neįgijo nuosavybės teisių į ją. Kartu teismas pabrėžė, kad sklypo pardavimas atsakovui nekliudo spręsti klausimo dėl žemės nuomos ar servituto nustatymo.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2018 m. vasario 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pripažino, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjo atitinkamos ginčo žemės sklypo dalys, reikalingos butams (patalpoms) eksploatuoti; 2) pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo 2011 m. gegužės 23 d. varžytynių aktą Nr. 2011-05-23/1; 3) taikė restituciją – įpareigojo ieškovus sumokėti atsakovui R. Š. po 45,06 Eur už ginčo žemės sklypą.

13.       Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas itin lakoniškai ir apibendrintai aptarė sutartis, iš kurių ieškovai kildina savo nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis, be to, visiškai neaptarė tų susitarimų, kuriuos ir pats išskyrė kaip nesutampančius su kitose sutartyse esančiais susitarimais, esmės bei jų teisinės reikšmės. Kolegijos vertinimu, ieškovai pagrįstai apeliuoja į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies surašymo ydingumą (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

14.       Kolegija nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2003 m. liepos 16 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių objektas yra butai arba patalpos, esančios daugiabučiame name, kuris pastatytas ginčo žemės sklype. Atsižvelgiant į daugiabučio namo atskirų patalpų ir byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, tokių sutarčių turėjo būti sudaryta daugiau nei penkiasdešimt, tačiau į bylą pateikta tik šešiolika sutarčių. Ieškovų teigimu, praėjo ilgas laiko tarpas nuo sutarčių sudarymo, todėl jos nėra išlikusios. UAB ,,Skala“ bankroto administratorius nurodė, kad šios sutartys jam nebuvo perduotos, todėl jis taip pat negali pateikti. Kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatavo, kad tokiu atveju tikriesiems šalių ketinimams nustatyti analizuotinos tos sutartys, kurios yra pateiktos į bylą, priėjus prie išvados, kad visų ketinusių įsigyti butus bei patalpas pirkėjų ir pardavėjos susitarimai turėjo būti vienodi ar labai panašūs. Kolegija nurodė, jog tokį vertinimą papildomai pagrindžia ir aplinkybė, kad byloje esančių sutarčių, kurias parengė UAB „Skala“, konstrukcijos, tekstai yra itin panašūs, o kai kurių formuluočių ir visiškai identiški, nepaisant skirtingos sutarčių pasirašymo datos.

15.       Kolegija nurodė, kad preliminariųjų sutarčių 1.2 punktuose įtvirtinta, jog žemės sklypo statusas – UAB ,,Skala“ nuosavybė. Tik trijose sutartyse, sudarytose laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2002 m. balandžio 10 d., žemės sklypo savininkas nėra įvardijamas, tačiau faktas, kad žemės sklypo savininku minėtų sutarčių sudarymo metu buvo namo statytojas, yra nustatytas. Šešiose preliminariosiose sutartyse įrašytos sąlygos, susijusios su žemės sklypo nuosavybės teisės būsimu perleidimu. Pavyzdžiui, 2002 m. liepos 23 d. sutarties, sudarytos su ieškovu A. M., 3.5 punkte nurodyta, kad pirkėjui nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įregistravimo (perdavimo) tvarka bus nustatyta ir įregistruota (perduota) po statinio priėmimo naudoti Valstybinei komisijai akto pasirašymo. Vėlesnėse sutartyse, sudarytose 2002 m. rugpjūčio 26 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. sausio 27 d., 2003 m. balandžio 28 d. ir 2003 m. liepos 16 d., analogiška sąlyga įrašyta 3.3 punktuose. Pažymėtina, kad, nors likusiose sutartyse, kurios sudarytos anksčiau nei pirmiau nurodytos šešios sutartys, t. y. laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2002 m. liepos 19 d., nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo klausimas iš viso nebuvo paminėtas, prie vienos iš šiuo laikotarpiu (2002 m. balandžio 11 d.) su ieškovu M. A. sudarytos preliminariosios sutarties vėliau buvo pasirašytas priedas, kuriame, be kita ko, aiškiai nurodoma, jog į buto su daline apdaila kainą jau yra įskaičiuota ir žemės sklypo kaina, o pirkėjui nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį perdavimo tvarka bus nustatyta po statinio priėmimo naudoti Valstybinei komisijai akto pasirašymo. Šiame sutarties priede nėra nurodyta jo sudarymo (pasirašymo) data, tačiau kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad jame aptartas kitas terminas (iki 2003 m. balandžio 1 d. pirkėjas yra sumokėjęs atitinkamą turto kainos dalį), sprendė, kad aptariamas papildomas susitarimas galėjo būti sudarytas ne anksčiau negu 2003 m. balandžio 1 d.  

16.       Kolegija pažymėjo, kad UAB „Skala“ yra ūkinę komercinę veiklą, susijusią su statybomis bei nekilnojamojo turto pardavimu, vykdęs subjektas, jo, kaip ir kiekvieno verslo subjekto, tikslas buvo gauti pelną iš statomų butų pardavimo. Vadinasi, šios bendrovės valdymo organai ir atitinkamų sričių darbuotojai turėjo pareigą sudaryti preliminariąsias būsimų butų (patalpų) pirkimo–pardavimo sutartis tokiomis sąlygomis, kurios suteiktų bendrovei didžiausią ekonominę naudą. Todėl, kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Skala“, turėjusi ilgametę verslo patirtį bei galimybę konsultuotis su įvairių sričių, įskaitant ir teisės, profesionalais, preliminariųjų sutarčių sąlygose nurodė, kad pirkėjui ateityje bus perleista ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, o prie sutarties, kurioje nėra tokios tiesioginės nuorodos, sudarytame priede patvirtino žemės sklypo kainos įskaitymą į preliminariojoje sutartyje nurodytą perkamo objekto kainą, leidžia daryti išvadą, kad pardavėjos tikrieji ketinimai buvo kartu su būsimu butu ar patalpa perleisti ir visas su žemės sklypo dalies, reikalingos tam turtui eksploatuoti, naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusias daiktines teises, t. y. nuosavybės teisę.

17.       Kolegija pripažino svarbia ir tą aplinkybę, kad sutartys daugiausia buvo sudarytos su fiziniais asmenimis, todėl pirkėjams taikomos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.401 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013). Penkios sutartys buvo sudarytos su juridiniais asmenimis (A. V. sporto ir medicinos reabilitacijos klinika, UAB ,,Architektūros kryptis, K. S. įmone, individualia J. B. įmone, UAB ,,Kompiuterinis modulis) ir joms negali būti taikomos tokios pat sąlygos kaip sutartims, sudarytoms su fiziniais asmenimis, t. y. jos negali būti pripažintos vartojimo sutartimis, tačiau ir šios sutartys sudarytos prisijungimo būdu, todėl jose aiškiai neužfiksuota žemės sklypo perleidimo (perdavimo) tvarka turėtų būti aiškinama patalpų pirkėjų naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

18.       Kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatavo buvus šalių susitarimą ir tikrąją valią kartu su butais perleisti (įsigyti) nuosavybėn ir atitinkamas žemės sklypo, skirto namui eksploatuoti, dalis.

19.       Kolegija dar kartą pažymėjo, kad į bylą pateiktos ne visos sutartys, tačiau tikėtina, jog analogiškos sąlygos buvo įtvirtintos ir kitose atitinkamu laiku sudarytose butų (patalpų) preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atskirais atvejais galėjo skirtis sutarties šalių valia ar pardavėjos ketinimai. 

20.       Kolegija nurodė, kad teismų praktikoje jau buvo spręsta dėl labai panašių teisinių santykių, kai butų ir patalpų daugiabučiame name pardavėjas, išreiškęs valią perleisti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra tas daugiabutis namas, neįgyvendina šios pareigos ir nuosavybės teisių perleidimas įstatymo nustatyta tvarka lieka neįformintas. Tokie santykiai buvo analizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013. Kasacinis teismas konstatavo, kad asmenų (butų ir patalpų pirkėjų) pažeistos teisės tokiais atvejais gali būti apgintos pripažįstant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjusias žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas butams (patalpoms), esantiems daugiabučiame name, eksploatuoti. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija, todėl pirmiau įvardytas išaiškinimas yra aktualus ir sprendžiant šios bylos ginčą.

21.       Kolegija taip pat nurodė, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad, kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas kartu su CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-244-695/2017).

22.       Kolegija pažymėjo, kad preliminariosiose ar pagrindinėse pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptariama jokia kita teisė, išskyrus nuosavybės teisę, o pirkėjai ir pardavėja privalėjo susitarti dėl pirkėjų teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ir, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatavo, jog šalys susitarė būtent dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas turtui (butui arba patalpai) eksploatuoti, perleidimo.

23.       Kolegija papildomai pažymėjo, kad pirmiau nurodytą išvadą pagrindžia ir šalių elgesys po pagrindinių sutarčių, kuriose nebuvo aptartas teisės naudotis žemės sklypu klausimas, sudarymo. Bylos medžiaga patvirtina, kad bankroto byla UAB ,,Skala“ iškelta praėjus daugiau nei penkeriems metams po pagrindinių sutarčių sudarymo. Ši bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po sutarčių sudarymo ir iki bankroto bylos iškėlimo ji reikalavo mokėti žemės nuomos mokestį, kad prižiūrėjo žemės sklypą, t. y. kad identifikavo save kaip šio žemės sklypo savininkę. Kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog UAB „Skala“, kaip verslo subjektas, manydama, kad ji tebėra ginčo žemės sklypo savininkė, nebūtų pasinaudojusi savo teise reikalauti nuomos mokesčio, juo labiau esant sunkiai turtinei padėčiai ir gresiant nemokumui. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus – 2008 m. spalio 12 d. ir 2010 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartis, kuriomis jų interesais buvo susitarta dėl daugiabučiame name esančių bendrojo naudojimo patalpų bei žemės sklypo priežiūros ir infrastruktūros pagerinimo (lauko apšvietimo įrengimo), tas leidžia teigti, kad butų ir patalpų savininkai laikė save žemės sklypo savininkais ir atitinkamais veiksmais įgyvendino savo, kaip daikto savininkų, teises.

24.       Kolegijos vertinimu, yra nepakankamai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant pagal į bylą pateiktų preliminariųjų sutarčių turinį, į sutarties kainą nėra įskaičiuota žemės kaina. Kolegija nustatė, kad tų sutarčių objektų, kurių preliminariosiose sutartyse buvo aptartas ir žemės nuosavybės perdavimo klausimas, 1 kv. m kaina svyruoja nuo 608,20 Eur (2100 Lt) iki 868,86 Eur (3000 Lt), o sutarčių, kuriose nėra aptartas pirmiau įvardytas klausimas, objektų 1 kv. m kaina – nuo 579,24 Eur (2000 Lt) iki 854,38 Eur (2950 Lt). Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, konstatavo, kad pirmoje sutarčių grupėje įtvirtinta 1 kv. m kaina beveik nesiskiria nuo antroje sutarčių grupėje įtvirtintos kainos. Kolegijos vertinimu, šis faktas neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad į sutarčių kainą nebuvo įtraukta žemės sklypo dalių kaina ar kad šalys neketino pirkti (perleisti) žemės sklypo dalių.

25.       Kolegija pažymėjo, kad konkretaus buto ar patalpos 1 kv. m kainos skirtumą galėjo lemti kiekvieno atskiro objekto specifinės savybės, nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, pasiūlos ir paklausos santykis, pirkėjo derybiniai sugebėjimai ir kitos panašios aplinkybės. Todėl, kolegijos vertinimu, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad žemės kaina iš tikrųjų nebuvo įskaičiuota į sutarties kainą. 

26.       Kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, padarė išvadą, kad žemės sklypo, reikalingo butams ir patalpoms daugiabučiame name eksploatuoti, kaina buvo įskaičiuota į kiekvieno objekto 1 kv. m kainą, nors ne visose preliminariosiose sutartyse ši šalių valia ir ketinimai buvo išviešinti.

27.       Apibendrindama kolegija konstatavo, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ieškovams dalinės nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas butams ir patalpoms eksploatuoti. Kolegija pažymėjo, kad nėra ginčo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų butams (patalpoms) daugiabučiame name eksploatuoti, dydžio, todėl pripažino ieškovams tokias dalis, kokios nurodytos ieškinyje.

28.       Kolegija nurodė, kad ginčo žemės sklypas nebepriklausė UAB „Skala“ ir todėl negalėjo būti parduodamas varžytynėse, vadinasi, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamą varžytynių aktą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

29.       Kolegija, spręsdama restitucijos taikymo klausimą, pažymėjo, kad šios bylos atveju susiklostė specifinė situacija, nes UAB „Skala“ yra likviduota, t. y. neegzistuoja viena iš sandorio šalių, kuri turėtų dalyvauti restitucijos procese. Atsižvelgdama į aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo atitinkamos dalys pripažintinos bendrąja daline ieškovų nuosavybe, ieškovai yra išreiškę sutikimą kompensuoti atsakovui R. Š. jo už ginčo žemės sklypą sumokėtą kainą, kolegija nusprendė įpareigoti ieškovus lygiomis dalimis (po 45,06 Eur) grąžinti atsakovui 3153,96 Eur (10 890 Lt).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

30.       Atsakovas R. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje kaip precedentinį teismo sprendimą taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ir ja daugiausia vadovavosi pripažindamas ieškovams nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, tačiau teisinės situacijos šiose bylose iš esmės nėra identiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip precedentą taikydamas nurodytą nutartį, padarė esminę teisės taikymo klaidą. Nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad preliminariosios butų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., kai jau galiojo Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, imperatyviai nurodanti, jog, perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu yra perleidžiama ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, jeigu žemės sklypas (jo dalis) nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos savininkui. Tuo tarpu šios bylos atveju visos preliminariosios sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 18 d. iki 2003 m. liepos 16 d., kai dar negaliojo pirmiau įvardyta teisės norma. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį, kartu pažeidė ir lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Be to, pirmiau minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse buvo nustatyta, kad preliminarioji sutartis bus neatskiriama notarinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dalis, o šios bylos atveju preliminariosiose sutartyse nėra tokių sąlygų. Kasacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, taip pat konstatuota, kad pagal preliminariosiose sutartyse įtvirtintą susitarimą pardavėjas įsipareigojo perleisti pirkėjams žemės sklypo dalių, proporcingų parduodamam turtui, nuosavybės teises, t. y. kad toks buvo šalių susitarimas ir tikrieji ketinimai. Tuo tarpu šios bylos atveju preliminariosiose sutartyse nėra tokių sąlygų. Priešingai, preliminariosiose sutartyse aiškiai nurodyta, kas yra žemės sklypo savininkas, t. y. UAB „Skala“.

30.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutartis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nė vienoje šioje byloje pateiktoje preliminariojoje sutartyje nėra pardavėjo įsipareigojimo parduoti ar perduoti žemės sklypo dalis, tačiau yra nurodyta, kad šalys atskirai aptars šį klausimą, pripažinus statinį tinkamu naudoti. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2003 m. liepos 18 d. aktu, po šio įvykio buvo sudarinėjamos visos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys, tačiau nė vienam pirkėjui nebuvo perleista žemės sklypo dalis, nė vienoje pagrindinėje sutartyje nebuvo nurodyta, kad sandoris sudarytas remiantis preliminariosios sutarties pagrindu. Visos pagrindinės sutartys buvo rengtos išimtinai notaro, o ne pardavėjo, todėl jos, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, negali būti aiškinamos pardavėjo nenaudai. Preliminariosiose ir pagrindinėse sutartyse nėra įtvirtinto susitarimo, pagal kurį statytojas būtų įsipareigojęs perleisti ieškovams žemės sklypo dalių, proporcingų parduodamam turtui, nuosavybės teises, todėl kitoks sutarčių aiškinimas reiškia sutarties laisvės ir nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą.

30.3.                      Apeliacinės instancijos teismas išsprendė bylą ir nedalyvaujančių byloje butų savininkų naudai – teismas pripažino negaliojančiu visą varžytynių aktą ir taikė restituciją visam žemės sklypui, nors ieškovams pagal ieškinio reikalavimus pripažintos teisės į 89 163/100 000 žemės sklypo dalis. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

30.4.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad atsakovas R. Š. yra sąžiningas įgijėjas, todėl yra laikytinas nukentėjusiuoju. Atsakovas įpareigotas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nors jis nepadarė neteisėtų veiksmų ir nėra atsakingas už susidariusią situaciją. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra priteistas ir trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, nors jos dalyvavimas šios bylos procese apskritai nėra būtinas.

31.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013. Šios kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) labai panašus. Kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje preliminariosios sutartys sudarytos dar negaliojant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, neturi esminės reikšmės, nes teisiškai reikšmingas yra ne preliminariųjų, o pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, galiojant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, buvo sudarytos dvi pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo vadovavosi pirmiau nurodyta teisės norma. Kitos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos anksčiau, tačiau tuo metu galiojo CK 6.394 straipsnis, jame taip pat įtvirtintos imperatyviosios teisės normos. Esant aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimus.

31.2.                      Atsakovas R. Š. savo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau pats netinkamai interpretuoja sutarčių aiškinimo taisykles, prioritetą suteikdamas pažodiniam sutarčių aiškinimui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmiausia turi būti taikomas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus. Teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pažymėjo buvus šalių susitarimą ir tikrąją valią perleisti (įsigyti) nuosavybėn ir atitinkamas žemės sklypo, skirto namui eksploatuoti, dalis.

31.3.                      Kasacinio skundo argumentas dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs niekinio sandorio faktą, pripažino varžytynių aktą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Toks bylos išsprendimo rezultatas atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir nereiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

31.4.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. Š., kitaip negu jis pats nurodo, įpareigotas atlyginti pusę ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šių išlaidų atlyginimas buvo priteistas bendrijai, nes ji, vadovaudamasi atstovavimo sutartimi, vykdė atsiskaitymus už suteiktas teisines paslaugas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

 

32.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla kasacine tvarka nagrinėtina neperžengiant kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

33.       CPK 353 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.

34.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai asmuo savo kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

35.       Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

36.       Konstatuotina, kad atsakovo R. Š. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Dalis kasacinio skundo teiginių, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išsprendė bylą ir nedalyvaujančių byloje butų savininkų naudai bei peržengė bylos nagrinėjimo ribas, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (žr. šios nutarties 30.3, 30.4 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako, tik pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009), o pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010).

37.       Atsakovo R. Š. kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindu nesiremiama proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir pan., pažeidimu, neargumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė netinkamai taikydamas proceso teisės normas, todėl nagrinėdama šią bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl teismo precedento (ne)tinkamo taikymo ir lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo (ne)pažeidimo apeliacinės instancijos teisme

 

38.       Kasaciniame skunde nurodoma (žr. šios nutarties 30.1 punktą),

kad: apeliacinės instancijos teismas šioje byloje kaip precedentinį teismo sprendimą taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ir ja daugiausia vadovavosi pripažindamas ieškovams nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, tačiau teisinės situacijos šiose bylose iš esmės nėra identiškos, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip teismo precedentą taikydamas nurodytą nutartį, padarė esminę teisės taikymo klaidą; apeliacinės instancijos teismas, taikydamas Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį, kartu pažeidė ir lex retro non agit principą.

39.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis.

40.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas, ir joje nurodyta teismų praktika).

41.       Principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios arba, kitaip tariant, negalioja atgaline tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-219/2016, 20 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra pripažinęs teisės normų galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti galimybę, tačiau tokiai galimybei materializuotis yra būtinas įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas įstatymo forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 23 punktą; 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 11 punktą).

42.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pardavėjos LUAB „Skala“ tikrieji ketinimai buvo kartu su būsimu butu ar patalpa perleisti ir nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, reikalingą tam turtui eksploatuoti daugiabučiame name, skundžiamame sprendime nurodė, kad: teismų praktikoje jau buvo spręsta dėl labai panašių teisinių santykių, kai butų ir patalpų daugiabučiame name pardavėjas, išreiškęs valią perleisti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra tas daugiabutis namas, neįgyvendina šios pareigos ir nuosavybės teisių perleidimas įstatymo nustatyta tvarka lieka neįformintas; tokie santykiai buvo analizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, kuriuose teismų konstatuota, kad asmenų (butų ir patalpų pirkėjų) pažeistos teisės tokiais atvejais gali būti apgintos pripažįstant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise perėjusias žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas butams (patalpoms), esantiems daugiabučiame name, eksploatuoti. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija, todėl pirmiau įvardytas išaiškinimas yra aktualus ir sprendžiant šios bylos ginčą (skundžiamo sprendimo 26 punktas). Po to sprendime apeliacinės instancijos teismas pažymėjo naujausią kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.394 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies aiškinimo, išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-244-695/2017 40 punkte (skundžiamo sprendimo 27 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl viešojo intereso gynimo poreikio, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, pateiktais išaiškinimais dėl viešojo intereso (skundžiamos nutarties 39 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi kasacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 pateiktais išaiškinimais dėl taikytino pažeistų teisių, kai butų ir patalpų daugiabučiame name pardavėjas, išreiškęs valią perleisti ir nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra tas daugiabutis namas, neįgyvendina šios pareigos ir nuosavybės teisių perleidimas įstatymo nustatyta tvarka lieka neįformintas, gynimo būdo, taip pat dėl viešojo intereso.

43.       Šioje byloje teismų nustatyta, kad dvi iš ginčui išspręsti reikšmingų su ieškovais sudarytų notarinės formos pirkimopardavimo sutarčių (2004 m. kovo 18 d. sudaryta sutartis su S. B. bei 2004 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis su O. E. ir I. E.) buvo sudarytos po to, kai jau buvo įsigaliojusi ir galiojo Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija). Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad kadangi nagrinėjamu atveju jokia kita teisė, išskyrus nuosavybės teisių perleidimą, kuri pardavėjos LUAB „Skala“ buvo įrašyta į kelių sutarčių tekstus bei į minėtą priedą prie 2002 m. balandžio 11 d. preliminariosios sutarties Nr. 2, preliminariose ar pagrindinėse pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptariama, o pirkėjai ir pardavėja turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą susitarti dėl pirkėjų teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, bet kuriuo tuo metu galiojančiu CK ar kitų įstatymų nustatytu pagrindu, suteikiančiu teisę naudotis žemės sklypu (CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja tokį faktą, jog šalys susitarė būtent dėl nuosavybės teisių perleidimo į žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas turtui (butui arba patalpai) eksploatuoti, bet ne dėl kurios nors kitos teisės naudotis žemės sklypu (skundžiamo sprendimo 29 punktas).

44.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovams dalinės nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas butams (patalpoms) eksploatuoti, pripažino motyvuodamas tuo, jog: atsakovė LUAB „Skala“ ir ieškovai, įgyvendindami CK ar kitų tuo metu galiojusių įstatymų nustatytą pareigą susitarti dėl pirkėjų teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, susitarė dėl nuosavybės teisių ieškovams perleidimo į žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas butams (patalpoms) eksploatuoti; šių žemės sklypo dalių kaina buvo įskaičiuota į kiekvieno objekto 1 kv. m kainą; nuosavybės teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis ieškovams perleidimas įstatymo nustatyta tvarka liko neįformintas; šie turi teisę savo pažeistas teises ginti reikalaujant pripažinti, kad pagal pagrindines buto pirkimo–pardavimo sutartis kartu su butais (patalpoms) jiems perėjo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis, reikalingas įsigytiems butams (patalpoms) daugiabučiame name eksploatuoti.

45.       Įvertinus kasacinio skundo argumentus, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, spręstina, kad kasaciniame skunde teigdamas apie netinkamą teismo precedento taikymą atsakovas netinkamai interpretuoja skundžiamo sprendimo motyvus ir nepagrindžia, jog apeliacinės instancijos teismas ieškovams nuosavybės teises į žemės sklypo dalis pripažino dėl to (daugiausia dėl to, kaip teigiama kasaciniame skunde), kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 ir joje išdėstytą išvadą dėl ginčo išsprendimo rezultato laikė turinčia teismo precedento galią nagrinėjamoje byloje.

46.       Šioje byloje, kaip ir kasacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, reikalingą butui (patalpai) daugiabučiame name eksploatuoti, perleidimo kartu su butu (patalpa) daugiabučiame name pirkėjams, kai pardavėjas žemės sklypą valdė nuosavybės teise. Abiejose bylose nustatytos tapačios faktinės aplinkybės, kad: pirkėjai (ieškovai) nusipirko butus (patalpas) daugiabučiame name; pardavėjas žemės sklypą, ant kurio stovi daugiabutis, valdė nuosavybės teise; pirkėjai (ieškovai) ir pardavėjas susitarė dėl nuosavybės teisių ieškovams perleidimo į žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas butams (patalpoms) eksploatuoti; nuosavybės teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis ieškovams perleidimas įstatymo nustatyta tvarka liko neįformintas. Konstatuotina, kad šių faktinių aplinkybių tapatumas, nors kai kurios kitos bylų faktinės aplinkybės ir nėra tapačios arba labai panašios, sudarė teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamoje byloje remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 pateiktais išaiškinimais dėl taikytino pažeistų teisių gynimo būdo ir viešojo intereso (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, CPK 4 straipsnis).

47.       Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo precedento taikymo apeliacinės instancijos teisme atmestini kaip nepagrįsti.

48.       Remiantis tuo, kas nurodyta šios nutarties 43 punkte (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir tuo, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas dėl iki Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. vasario 21 d.) įsigaliojimo tarp ieškovų ir atsakovo LUAB „Skalasudarytų sutarčių taikė šio įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad taip pat kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai dėl lex retro non agit principo pažeidimo apeliacinės instancijos teisme.

 

Dėl sutarčių aiškinimo

 

49.       Kasaciniame skunde argumentuojama (žr. šios nutarties 30.2 punktą), kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutartis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

50.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

51.       Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

52.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

53.       Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; kt.).

54.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. 

55.       Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų ir atsakovės LUAB „Skala“ sudarytų sutarčių turinio, sąlygų, šių sutarčių šalių teisių ir pareigų, susijusių su žemės sklypu, ant kurio stovi daugiabutis namas.

56.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariųjų sutarčių su ieškovais sudarymo metu ginčui išspręsti reikšmingo žemės sklypo savininke buvo atsakovė LUAB „Skala“, ji parengė preliminariųjų sutarčių tekstą. Šešiose preliminariosiose sutartyse įrašytos sąlygos, susijusios su žemės sklypo nuosavybės teisės būsimu perleidimu (sutarčių 3.3 arba 3.5 punktai), o nors likusiose sutartyse, kurios sudarytos anksčiau nei pirmiau minėtos šešios sutartys, nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo klausimas iš viso nebuvo paminėtas, prie vienos iš jų, 2002 m. balandžio 11 d. sudarytos su ieškovu M. A., vėliau (ne anksčiau nei 2003 m. balandžio 1 d.) buvo pasirašytas priedas, kuriame, be kita ko, aiškiai nurodoma, jog į buto su daline apdaila kainą jau yra įskaičiuota ir žemės sklypo kaina, o pirkėjui nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį perdavimo tvarka bus nustatyta po statinio priėmimo naudoti Valstybinei komisijai akto pasirašymo. Aiškindamas šias preliminariąsias sutartis, atsižvelgdamas į atsakovės LUAB „Skala“ specifiškumą  ūkinę komercinę veiklą, susijusią su statybomis bei nekilnojamojo turto pardavimu, vykdęs subjektas, kurio, kaip ir kiekvieno verslo subjekto, tikslas buvo gauti pelną iš statomų butų pardavimo, – apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pardavėjos tikrieji ketinimai buvo kartu su būsimu butu (patalpa) perleisti ir su žemės sklypo dalimi, reikalinga tam turtui eksploatuoti daugiabučiame name, susijusias nuosavybės teises. Aiškindamas preliminariąsias sutartis teismas atsižvelgė į tai, kad jų abejotinos sąlygos turi būti aiškinamos ieškovų naudai, nes visos šios sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu pagal atsakovės LUAB „Skala“ pasiūlytas sąlygas, be to, didžioji dalis sutarčių buvo sudarytos su fiziniais asmenimis ir yra vartojimo sutartys (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo buvus šalių susitarimą bei preliminariųjų sutarčių šalių tikrąją valią kartu su butais perleisti (įsigyti) nuosavybėn ir atitinkamas žemės sklypo, skirto namui eksploatuoti, dalis. Pažymėjęs, kad į bylą pateiktos ne visos preliminariosios sutartys, tačiau byloje nėra duomenų, jog sutarties šalių valia ar pardavėjos ketinimai atskirų butų (patalpų) pirkėjų atžvilgiu galėjo skirtis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad analogiškos sąlygos buvo nustatytos ir kitose, atitinkamu laiku sudarytose butų (patalpų) preliminariosiose pirkimo–pardavimo sutartyse.

57.       Atsižvelgdamas į sutarčių šalių elgesį sudarant preliminariąsias sutartis, kai kuriose iš jų aiškiai išreiškiant ketinimus perleisti (įsigyti) nuosavybėn atitinkamas žemės sklypo, skirto namui eksploatuoti, dalis, bei nustatęs ir įvertinęs sutarčių šalių elgesį po pagrindinių sutarčių, kuriose teisės naudotis žemės sklypu klausimas nebuvo aptartas, sudarymo, taip pat padaręs išvadą, kad žemės sklypo, reikalingo butams (patalpoms) daugiabučiame name eksploatuoti, kaina buvo įskaičiuota į kiekvieno objekto 1 kv. m kainą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo faktą, jog sutarčių šalys susitarė dėl nuosavybės teisių perleidimo į žemės sklypo atitinkamas dalis, reikalingas butui (patalpai) eksploatuoti.

58.       Atsakovo kasaciniame skunde nurodomas apeliacinės instancijos teismo netinkamas sutarčių aiškinimas, sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas argumentuojamas tuo, kad: preliminariosiose ir pagrindinėse sutartyse nėra įtvirtinto susitarimo, pagal kurį statytojas būtų įsipareigojęs perleisti (būtų perleidęs) ieškovams žemės sklypo dalių, proporcingų parduodamam turtui, nuosavybės teises, todėl kitoks sutarčių aiškinimas reiškia sutarties laisvės ir nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą; pagrindinės pirkimopardavimo sutartys buvo rengtos išimtinai notaro, o ne pardavėjo, todėl jos, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, negali būti aiškinamos pardavėjo nenaudai; šalys susitarė į pagrindinės sutarties turinį neįtraukti preliminariosios sutarties sąlygų, neįtraukti žemės pardavimo (perleidimo) sąlygų ir tvarkos; dalis ieškovų butus įsigijo ne iš statytojo, o iš trečiųjų asmenų, todėl negalėjo įgyti daugiau teisių, nei turėjo buvę butų savininkai.

59.       Įvertinus kasacinio skundo argumentus, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, spręstina, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutartis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

60.       Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąsias ir pagrindines sutartis, analizavo ir vertino jų turinį, nustatė sutarčių šalių tikruosius ketinimus bei jų tikrąją valią, taikė sisteminį sutarčių aiškinimo principą bei tiek subjektyvų, tiek ir objektyvų sutarčių aiškinimo metodus, atsižvelgė į visų CK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą bei savo išvadas pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Tuo tarpu kasaciniame skunde dėstoma pozicija iš esmės grindžiama pažodiniu sutarčių teksto aiškinimu, jos nepagrindžiant kitų CK 6.193 straipsnyje nurodytų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu bei teisiniais argumentais, kurie paneig apeliacinės instancijos teismo nustatytus faktus bei išvadas dėl sutarčių šalių tikrųjų ketinimų ir tikrosios valios, žemės sklypo, reikalingo butams (patalpoms) eksploatuoti, kainos įskaičiavimo į kiekvieno objekto 1 kv. m kainą ir pan., patvirtintų, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles ir kokias konkrečiai, kuo reiškėsi jų netinkamas taikymas bei koks būtų jų tinkamo taikymo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo faktinį bei teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad preliminariųjų pirkimopardavimo sutarčių abejotinos sąlygos aiškintinos ieškovų naudai, tuo tarpu kasaciniame skunde tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįstai siejama su pagrindinėmis pirkimopardavimo sutartimis. 

61.       Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutartis ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, atmestini kaip nepagrįsti. Juos atmetus, taip pat atmestini ir išvestiniai kasacinio skundo argumentai dėl sutarties laisvės ir nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

62.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63.       Ieškovai prašo priteisti 786,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Jie pateikė įrodymus, kad šias išlaidas sumokėjo byloje kaip trečiasis asmuo ieškovų pusėje dalyvaujanti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Netenkinant kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasacinį skundą padavusio atsakovo trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.

64.       Kasacinis teismas turėjo 25,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo R. Š. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (į. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo R. Š. 25,09 Eur (dvidešimt penkis Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas                        

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Antanas Simniškis

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK4 4.96 str. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CK1 1.39 str. Užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims ypatumai
  • 3K-3-221/2013
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • CK6 6.394 str. Teisės į žemės sklypą
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • 3K-3-373/2013
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • 3K-3-12/2010
  • 2A-580/2012
  • CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas
  • CK6 6.154 str. Sutarties samprata
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.158 str. Sąžiningumas ir sąžininga dalykinė praktika
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • 3K-3-231/2008
  • 3K-3-534/2014
  • 3K-3-337/2014
  • 3K-3-238/2014
  • 3K-7-409/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas