Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-06][nuasmeninta nutartis byloje][A-1113-261-2019].docx
Bylos nr.: A-1113-261/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 302610311 atsakovas
"Olympic Casino Group Baltija " 211733760 pareiškėjas
Kategorijos:
34.1. Tabako kontrolė
31. Tabako ir alkoholio kontrolė
34. Tabako ir alkoholio kontrolė



 Administracinė byla Nr. A-1113-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03017-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. ATK2-73/17 (toliau – ir Nutarimas).

2.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamento nurodyta rūkymo patalpa nepatenka į lošimo namų (kazino) plotą. Todėl šiuo atveju negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. DI-191 patvirtina, kad leidimas vykdyti lošimo namų (kazino) veiklą yra išduotas 397,84 kv. m patalpoms, pažymėtoms indeksu I-127, o patalpa, pažymėta indeksu I-128 (rūkymo patalpa), nėra kazino (lošimo namų) patalpa. Departamento pareigūnai patikrinimo metu neužfiksavo ir nenustatė, kad VIP zonoje būtų rūkę konkretūs asmenys. Išvados dėl rūkymo padarytos vadovaujantis patalpose esančiais daiktais, o ne konkrečių asmenų veiksmais (rūkymu patalpose), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sankcijas.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Departamentas atsiliepime nurodė, kad rūkymo patalpa, pareiškėjo valia ir pastangomis yra skirta rūkymui ir faktiškai yra lošimo namų dalis, nes į ją neįmanoma patekti iš jokių kitų nei lošimo salės patalpų; be to, į ją negali patekti jokie pašaliniai lošimo namuose nesilankantys ar juose nedirbantys asmenys, taigi ji skirta tik lošimo namų klientams ir yra aptarnaujama lošimo namų darbuotojų. Šią patalpą aptarnauja, naudoja ir valdo pareiškėjas, ji yra neatsiejama lošimo namų dalis. Siekdama išvengti atsakomybės Bendrovė nepagrįstai siaurai aiškina Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą draudimą rūkyti, kuriuo įstatymo leidėjas siekė uždrausti rūkyti visose minėtoje teisės normoje nurodytose vietose kompleksiškai, o ne tik atskirose patalpose. Nagrinėjamu atveju rūkymo patalpa yra neatsiejama nuo Bendrovės vykdomos lošimų organizavimo veiklos, todėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme yra lošimo namų patalpa, kurioje rūkyti uždrausta. Pareiškėjo minimas Tarnybos direktoriaus įsakymas yra aktualus tik lošimų organizavimo (t. y. lošimo įrenginių įrengimo ir pan.) prasme. Ginčo patalpos, kuriose įrengta rūkymo vieta, yra eksploatuojamos kaip vientisas lošimo namų kompleksas ir negalėtų būti naudojamos savarankiškai nuo lošimo namų. Departamento teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti konkretų rūkymo faktą (konkretų rūkiusį asmenį), kadangi, siekiant konstatuoti juridinio asmens padarytą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, pakanka surinkti pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo sudaro sąlygas lankytojams, klientams, darbuotojams ar kt. asmenims, rūkyti draudžiamoje vietoje ir toje vietoje iš tikrųjų yra rūkoma. Be to, 2017 m. kovo 8 d. rašytinis skundas, fotonuotraukos, patikrinimo protokole užfiksuoti duomenys apie nuotraukose užfiksuotoje rūkymo vietoje (VIP zonoje) rastus pelenus ir jaučiamą tabako dūmų kvapą bei rūkymui skirto įrenginio („Smoke in go“) įrengimo kazino patalpose faktas rodo Bendrovės siekį sudaryti sąlygas rūkyti kazino patalpose.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad: Departamento specialistai atliko neplaninį patikrinimą Bendrovės lošimo namuose (kazino) „Casino Olympic“, esančiuose (duomenys neskelbtini), surašė 2017 m. birželio 29 d. Patikrinimo protokolą Nr. ATK2-096 (toliau – ir Patikrinimo protokolas), kuriame be kitų nustatytų aplinkybių nurodė, kad Bendrovės kazino patalpose yra rūkoma – priešingoje nuo įėjimo į lošimo salę pusėje įrengtas rūkymo kambarys, nuo lošimo salės atitvertas skaidraus stiklo pertvara, į rūkymo kambarį patenkama pro skaidraus stiklo duris, ant įėjimo į rūkymo kambarį užklijuotas lipdukas, kuriame pavaizduota rūkstanti cigaretė, rūkymo kambario centre pastatytas stalas – peleninė, kuriame įrengta vieta pelenams ir nuorūkoms, dešiniame kampe nuo įėjimo durų pastatyta šiukšliadėžė – peleninė, tikrinimo metu (apie 8 val.) rūkymo kambaryje cigaretes rūkė du vyrai, jiems išėjus metalinėje šiukšliadėžėje – peleninėje rastos dvi cigarečių nuorūkos, iš peleninių sklido tabako kvapas, apie 8.30 val. į rūkymo kambarį įėjo ir cigaretę rūkė dar vienas vyras, rūkymo kambario kairėje įrengta VIP lošimo zona, kuri nuo salės atitverta pertvara su tamsaus stiklo durimis (pertvara ir durys nesiekia lubų), įėjimo kairėje įrengta rūkymo vieta – pastatytas specialus įrenginys „Smoke in go“, kuriame yra peleninė, joje buvo pelenų liekanų, sklido tabako kvapas; Departamentas 2017 m. birželio 29 d. pranešimu pareiškėją informavo, kad 2017 m. liepos 27 d. vyks bylos pagal Patikrinimo protokolą nagrinėjimas; Departamente 2017 m. liepos 27 d. įvyko pažeidimo bylos nagrinėjimas, į kurį Bendrovės atstovai neatvyko;  Departamentas, atsižvelgęs į surinktą medžiagą, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą pareiškėjui skyrė 289 Eur baudą.

7.       Įvertinęs Patikrinimo protokolo turinį, prie jo pridėtas fotonuotraukas bei Bendrovės pateiktą patalpų planą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo valdomo kazino (lošimo namų) lošimo salė įrengta patalpoje, plane pažymėtoje indeksu I-127. Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. DI-191 1 punktu Bendrovei išduotas leidimas atidaryti lošimo namus (kazino) ((duomenys neskelbtini) patalpa pažymėta indeksu I-127, patalpų plotas – 397,84 kv. m). Patalpoje, plane pažymėtoje indeksu I-128, į kurią galima pateikti tik iš lošimo salės, nuo kurios ji atitverta skaidraus stiklo pertvara, įrengtas rūkymo kambarys, pastatytos stalas – peleninė ir šiukšliadėžė – peleninė. Ant įėjimo į rūkymo kambarį užklijuotas lipdukas su rūkstančia cigarete, o patikrinimo metu kambaryje rūkė du vyrai. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad minėta patalpa nepatenka į lošimo namų (kazino) plotą, kadangi Įstatymo nuostatomis įstatymų leidėjas siekia mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, todėl Įstatymu nustatyti draudimai rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kazino ir kt., taip pat kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose bei žmonių aptarnavimo vietose. Juridinis asmuo įpareigotas užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Byloje nustatyta, kad patalpoje I-128 įrengtas rūkymo kambarys, skiriamuoju ženklu pažymėtas kaip rūkymui skirta vieta, yra skirtas lošimo namų lankytojams, į jį patenkama tik iš lošimo salės. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog ši patalpa priklauso pareiškėjui ir yra aptarnaujama jo darbuotojų. Todėl teismas darė išvadą, jog lošimo namų lankytojams prieinamoje ir lankomoje patalpoje yra sudarytos sąlygos rūkyti, tuo pažeidžiant Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą draudimą rūkyti kazino ir kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose bei žmonių aptarnavimo vietose.

8.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpos, pažymėtos indeksu I-127, dalyje įrengta VIP lošimo zona (nuo salės atitverta pertvara su tamsaus stiklo durimis, pertvara ir durys nesiekia lubų), kurioje įrengta rūkymo vieta  pastatytas specialus įrenginys „Smoke in go“, turintis įrengtą peleninę, nuo kurios sklido tabako kvapas ir rasta pelenų liekanų. Teismo vertinimu, įrenginio pastatymas ir peleninėje rasti pelenai leidžia spręsti, jog lankytojams yra sudarytos sąlygos rūkyti ir yra rūkoma. Pareiškėjo teiginius, kad įrenginys galėjo būti pastatytas tuomet, kai dar nebuvo draudimo rūkyti, paneigia įrenginyje esančių pelenų liekanos ir tabako kvapas. Byloje nėra duomenų, jog prie šio įrenginio būtų iškabinti ženklai apie draudimą rūkyti. Todėl teismas darė išvadą, kad Departamento nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ir šioje patalpoje pareiškėjas sudarė sąlygas lankytojams rūkyti lošimo namų patalpose ir jose buvo rūkoma. Departamentas ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skyrė minimalią baudą, nustatęs, jog pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima teigti, kad paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

 

III.

 

9.       Pareiškėjas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10.       Bendrovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 21 dalimis, nurodo, jog spręsdamas dėl konkrečios patalpos priskyrimo lošimo namams (kazino) įstatymų leidėjas išskiria du kriterijus: 1) konkreti vieta yra apibrėžiama Tarnybos išduotame leidime; ir 2) patalpoje turi būti faktinė lošimo veikla. Pagal pirmąjį kriterijų lošimo namams (kazino) gali būti priskiriamos tik indeksu I-127 pažymėtos patalpos ir tik šiose patalpose gali būti taikomas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto draudimas. Rūkymui skirta patalpa, pažymėta indeksu I-128, lošimo leidime nėra nurodyta, joje nevyksta lošimo veikla, todėl ji nepriskirtina lošimo namams (kazino). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai draudimą rūkyti išplėtė ir patalpoms, kurios nėra priskirtos lošimo namams (kazino) ir kuriose lošimai nevykdomi. Aplinkybė, kad į rūkymo patalpas patenkama iš lošimo salės, negali būti laikoma lemiama sprendžiant dėl tokių patalpų priskyrimo kazino. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nenustatytas draudimas iš kazino įrengti įėjimus į rūkymo patalpas. Nustatydamas ryšį tarp kazino ir rūkymo patalpų teismas nurodė „prieinamumo“ sąvoką, tačiau jos turinys nėra aiškus. Įstatymas šios sąvokos neapibrėžia, o faktiškai nėra skirtumo, ar į rūkymo patalpą patenkama tiesiogiai iš lošimo salės, ar per greta esantį holą į kazino.    

11.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV.

 

12.       Ginčas šioje byloje kilo dėl Nutarimo, kuriuo Bendrovei paskirta 289 Eur bauda už Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad patalpoje I-128 yra įrengtas rūkymo kambarys, skiriamuoju ženklu pažymėtas kaip rūkymui skirta vieta, be to, jo dalyje yra įrengta VIP lošimo zona, rūkymo kambarys yra skirtas lošimo namų lankytojams, nes į jį patenkama tik iš lošimo salės.

14.       Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai draudimą rūkyti išplėtė ir patalpoms, kurios nėra priskirtos lošimo namams (kazino) ir kuriose lošimai nevykdomi, o Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nenustatytas draudimas iš kazino įrengti įėjimus į rūkymo patalpas.

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

16.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17.       Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kuriame nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

18.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatė vietas, kuriose uždraudė rūkyti (vartoti tabako gaminius). Kai kuriose įstatyme išvardytose vietose, atsižvelgiant į įstaigų paskirtį, įstatymų leidėjas šį draudimą nustatė be jokių išlygų. Kitais atvejais (19 str. 1 d. 2, 4, 5 p., 19 str. 4 d.) šį draudimą nustatė su išlyga, kad atitinkamose vietose, kuriose draudžiama rūkyti, gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti, tokiu teisiniu reguliavimu siekdamas užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) pirmiausia yra adresuotas išvardintose įstaigose aptarnaujamiems klientams ir jų lankytojams. Pagal veikimo vietos nustatymo kriterijų šis punktas laikytinas specialia teisės norma, t. y. draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) yra skirtas ne tik šių vietų klientams ir lankytojams, bet ir darbuotojams, kurie šiuos klientus ir lankytojus aptarnauja. Tai reiškia, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius), kuris nuo 2008 m. liepos 5 d. buvo papildytas ir lošimo namų (kazino) patalpomis, yra absoliutus (žr., pvz., 2009 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-692/2009). 

19.       Kitaip tariant, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos konkrečios vietų, kuriose draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius), kategorijos, eksplicitiškai nurodant ir galimas kai kurių ribojimų išimtis dėl specialių patalpų, kuriose leidžiama vartoti tabako gaminius, aptariamose vietose įrengimo. Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies norma yra taikoma tiems atvejams, kurių specialiai nereglamentuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudimų, jeigu šiems draudimams įstatymų leidėjas nėra specialiai nustatęs aiškios išimties, negalima nepaisyti. Nagrinėjamu atveju, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte po bendrojo pobūdžio nuorodos į draudimą rūkyti (vartoti tabako gaminius) restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, yra nurodyta vienintelė šio draudimo išimtis – specialiai įrengti cigarų ir (ar) pypkių klubai. 

20.       Aptartą teisinį reguliavimą ir su juo susijusią teismų praktiką įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies norma dėl specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) įrengimo lošimo namų (kazino) atveju netaikoma. 

21.       Kaip minėta, pareiškėjas teigia, jog ginčo rūkymo patalpa įrengta ne lošimo namuose (kazino), t. y. kad patalpa (I-128) nepatenka į Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus išduotame leidime atidaryti lošimo namus nurodytą patalpą (I-127), ir kad rūkymo patalpoje nevyksta lošimai. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus išduotame leidime nurodytos patalpos, kuriose gali būti vykdama lošimo veikla, visų pirma yra aktualios būtent šios srities
(t. y. azartinių lošimų), o ne tabako gaminių vartojimo priežiūrai ir kontrolei vykdyti. Todėl tai, kad ginčo rūkymo patalpos (I-128) nepatenka į Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus išduotame leidime atidaryti lošimo namus nurodytą patalpą (I-127), savaime nereiškia, kad jose netaikomas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui jo valdomoje to paties pastato dalyje įrengus ginčo rūkymo patalpas, į kurias galima patekti tik iš lošimo patalpų (I-127), todėl pašaliniams asmenims (ne lošimo namų lankytojams) jos nėra pasiekiamos, ir kurios nuo lošimo patalpų nėra niekaip atribotos – vizualia ir funkcine prasme yra lošimo patalpų tęsinys, o iš byloje pateiktų fotonuotraukų netgi matyti, kad patalpose yra įrengtas lošimo stalas, tokios rūkymo patalpos yra akivaizdžiai susijusios su lošimo namų patalpomis ir yra skirtos naudotis būtent lošimo namų klientams, todėl yra neatsiejama lošimo namų, kaip įstaigos, dalis. Šioje byloje konstatavus, jog Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte galimybė lošimo namuose (kazino) įrengti specialias rūkymo patalpas neįtvirtinta (žr. nutarties 18–20 pastraipas), tokios patalpos įrengimas pagrįstai laikytas Įstatymo nuostatų pažeidimu.  

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) Lietuvos Respublikoje ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 str. 2 d.). Pažymėtina, jog 2006 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio papildymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte Nr. XP-1823 nurodyta, kad Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti Įstatymo nuostatų, draudžiančių rūkyti (vartoti tabako gaminius), realizavimą, apsaugoti restoranų, kavinių, barų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų, klubų, diskotekų darbuotojus ir lankytojus (klientus) nuo prirūkytos aplinkos, pasyvaus rūkymo, tausoti jų sveikatą ir užtikrinti saugias darbo sąlygas; siūlomoje įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijoje išdėstytas baigtinis vietų, kuriose bus taikomas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) sąrašas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo traktuojant šio punkto nuostatas, tikslinga žmonėms aptarnauti skirtų patalpų sąrašą reglamentuoti išsamiau. 2007 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10, 11, 12, 19 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XP-2439 pasiūlyta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą papildyti ir į jį įrašyti automatų ir bingo salonus, lošimo namus (kazino), kitas laisvalaikio praleidimo įstaigas bei žmonėms aptarnauti skirtas patalpas.

23.       Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią uždrausti rūkyti (vartoti tabako gaminius) lošimo namuose (kazino), šį draudimą iš esmės siedamas su lošimo namų darbuotojų ir lankytojų apsauga nuo pasyvaus rūkymo poveikio, lėšų rūkymo sukeltoms pasekmėms gydyti sumažėjimu, požiūrio į rūkymą, kaip socialinio bendravimo priemonę, pasikeitimą bei rūkymo prevencija. Aptariami įstatymo leidėjo tikslai reglamentuojant rūkymą (tabako gaminių vartojimą) lošimo namuose (kazino) suponuoja, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma turi būti suprantama kaip draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) lošimo namuose, kaip įstaigoje bendrąja prasme, o ne kaip Lošimo priežiūros tarnybos išduotame leidime išvardytose atskirose patalpose.   

24.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

 

        Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Stasys Gagys

 

 

Romanas Klišauskas

 

 

Gintaras Kryževičius