Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-166-2009].doc
Bylos nr.: 3K-3-166/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

      Civilinė byla Nr. 3K-3-166/2009

                             Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;

                    44.2.4.2; 114.9.6.3; 114.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 14 d.

       Vilnius             

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ir atsakovės V. R. N. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. R. N. dėl žalos atlyginimo.

 

              Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Atsakovė 2004 m. lapkričio 17 d., keršydama padegė ir sunaikino ieškovui priklausantį turtą poilsio namą, pirtį, namo viduje buvusį turtą, ir tokiu būdu padarė žalos ieškovui. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, pripažinus ją ribotai pakaltinama. Ieškovas baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, turinčiu teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 322 927 Lt turtinės (poilsio namo atstatymo išlaidos – 232 367 Lt; pirties atstatymo išlaidos – 63 967 Lt; gaisro sunaikintų pastatų dėgesių išvežimo išlaidos – 9954 Lt; name buvusio turto atstatymo išlaidos – 33 319 Lt) ir 170 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 660,52 Lt dokumentų rengimo išlaidų, buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškinio dalis dėl namo ir pirties atstatymo išlaidų priteisimo grindžiama UAB „Ignalinos statyba“ sudarytomis sąmatomis dėl sunaikintų pastatų atstatymo išlaidų, kurias ieškovas mažina, atsižvelgdamas į namo ir pirties nusidėvėjimą, atitinkamai 66 ir 70 proc.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies priteisė ieškovui iš atsakovės 27 284,52 Lt turtinės žalos ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė 2004 m. lapkričio 17 d., keršydama dėl jai nepalankaus Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimo, (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikino ieškovui priklausantį namą ir pirtį, tokiu būdu padarydama ieškovui turtinės žalos. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, pripažinta ribotai pakaltinama ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 27 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnis). Nuspręsta, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė už padarytą žalą neatsako (CK 6.268 straipsnio 1 dalis), nes nusikalstamą veiką padarė riboto pakaltinamumo būsenos (BK 18 straipsnis). Tuo tarpu CK 6.268 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai asmuo yra pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Analogiškos išvados yra padarytos baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje jos turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prejudiciniais faktais teismas laikė ir įsiteisėjusiame Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nuosprendyje konstatuotus neteisėtus atsakovės veiksmus – ieškovui priklausančio turto padegimą, šiais veiksmais ieškovui padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Reikalavimus priteisti 232 367 Lt sudeginto poilsio namo ir 63 967 Lt pirties atstatymo išlaidų teismas atmetė kaip neįrodytus, kartu pažymėdamas, kad negali būti atlyginamos būsimosios, ateityje galimos patirti turtinės išlaidos, išskyrus CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, nes atlyginama gali būti tik realiai patirta žala, t. y. faktiškai patirti turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukentėjo asmens turtinė padėtis. Reikalavimą atlyginti 9954 Lt gaisro sunaikintų pastatų degėsių ardymo išvežimo ir naikinimo išlaidas teismas patenkino nurodęs, kad darbų atlikimą patvirtina UAB „Ignalinos statyba“ 2005 m. spalio mėn. darbų atlikimo aktas ir lokalinė sąmata. Šie dokumentai yra pasirašyti užsakovo V. B. ir UAB „Ignalinos statyba“ atstovo, o tai, kad byloje nėra apmokėjimą už darbus patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo šio klausimo spręsti kitaip, nes realų šių darbų atlikimą patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad žemės sklype nebėra nuodėgulių. Reikalavimas priteisti 566,40 Lt išlaidas už kilnojamojo namų ūkio turto įvertinimą, likutinės vertės nustatymą ir dokumentų parengimą bei 94,12 Lt dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centras išlaidas buvo patenkintas, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo atlyginti 33 319 Lt namų turto atstatymo išlaidų, teismas pažymėjo, kad UAB „Impeksservis“ sudarytas Turto įvertinimo konsultacinis aktas, kuriuo buvo grindžiamas minėtų išlaidų dydis, yra konsultacinis, jame išreikšta nuomonė ir, remdamasis liudytojų parodymais, pateiktomis nuotraukomis bei protingumo kriterijumi, padarė išvadą, jog name buvo baldų, buitinės technikos, židinys, bei priteisė pusę rekomendaciniame akte nurodytos prarastų daiktų vertės – 16 670 Lt, kartu pabrėžęs, kad nėra realios ir objektyvios galimybės nustatyti tikslų patirtos turtinės žalos dydį. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – atsakovė padarė pakankamai pavojingą nusikalstamą veiką, visuomenei pavojingu būdu (padegant), nukreiptą į turtinius ieškovo interesus; taip pat į tai, kad, kaip konstatuota baudžiamojoje byloje priimtuose teismo procesiniuose sprendimuose, veika buvo padaryta keršijant ieškovui, į skaudžias bei sunkias pasekmes, t. y. pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto, didelius organizacinius nepatogumus ir papildomus rūpesčius tiek šalinant nusikaltimo pasekmes, tiek siekiant padarytos žalos atlyginimo, kuriuos patyrė ieškovas ir jo atstovas (tėvas), taip pat, atsižvelgdamas į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje (žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip fundamentalioms asmeninėms neturtinėms vertybėms, bet turtui), taip pat į tai, jog atsakovės gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas psichikos sutrikimo, į atsakovės asmenybės charakteristikas (senyvą amžių, invalidumą ir pan.), į tai, kad dalis ieškovo patirtos turtinės žalos buvo kompensuota jam gavus 16 680 Lt draudimo išmoką, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktikos tendencijas kompensuojant neturtinę žalą, padarytą esant turtinių interesų pažeidimui, nusprendė, kad 7000 Lt yra deramas ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies – padidino ieškovui iš atsakovės priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 68 704,52 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu bei priimtu sprendimu, išskyrus sprendimo dalį, susijusią su sudeginto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų dydžiu. Spręsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė ieškovo pateiktų lokalinių ir objektinių pastatų atstatymo sąmatų tinkamais patirtos turtinės žalos dydžio įrodymais, pažymint, jog sąmatos patvirtina ieškovo siekį atstatyti ne poilsio namą, o didesnės kvadratūros gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neketina atstatyti namo ir pirties, nurodžiusi, kad tokį ketinimą patvirtina pastatų atstatymo sąmatos, be to, nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs teisės naudotis žemės sklypu. Nustatant ieškovo patirtą turtinę žalą dėl sudegusių pastatų, buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. vasario 23 d. išraše nurodytomis pastatų atkuriamąja verte: poilsio namo – 50 642 Lt, pirties – 7458 Lt, pabrėžiant, kad atkuriamoji vertė – tai apskaičiuota pinigų suma (kaštai), kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 168 punktas). Nuspręsta, kad teisingas sudegusio pastatų atstatymo išlaidų atlyginimas ieškovui yra 41 420 Lt (50 642 + 7 458 - 16 680 Lt (išmokėta draudimo išmoka) (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Spręsti dėl pastatų atstatymo išlaidų dydžio priteisimo tik pagal VĮ Registrų centro 2004 m. lapkričio 17 d. pažymoje nurodytas pastatų vidutines rinkos vertes (poilsio namo – 22 300 Lt, pirties – 719 Lt), teisėjų kolegijos vertinimu, negalima, nes  Registrų centro turto vertinimas atliekamas pagal bendrus standartus, kurio metu neatsižvelgiama į konkretaus turto specifines ypatybes, todėl ši pažyma turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Teisėjų kolegijos teigimu, draudimo sutartis negali būti laikoma pakankamu įrodymu nustatant žalos dydį, nes sutarties šalys dėl draudimo išmokos dydžio gali susitarti laisva valia. Be to, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, VĮ Registrų centro išduotoje pažymoje nurodytų pastatų vidutinės rinkos vertės dydžio sumų priteisimas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Kartu buvo akcentuota, kad jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas tuo metu dar neturėjo realių išlaidų, tai žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu ir tokiu atveju kelias reikalauti žalos atlyginimo neužkertamas.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Nuostolių instituto deliktinės atsakomybės atveju paskirtis – grąžinti asmenį į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę padaryta teisės pažeidimo. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, kad ieškovui turėjo būti priteista tokia pinigų suma, kuri padengtų tokios pačios vertės pastatų, kaip sudegusieji, atstatymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovas ketina atstatyti sudegintus pastatus ir kad tą ketinimą patvirtina UAB „Ignalinos statyba“ esančios sąmatos, kuriose nurodytų atstatymo kaštų tikrumu teismas neabejojo, ieškovui nepagrįstai priteista tik nedidelė sudegintų pastatų atstatymo išlaidų dalis, taip pažeidžiant visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Neteisingas CK 6.251 straipsnio, CPK 185, 260 straipsnių normų taikymas prieštarauja viešajam interesui, nes teisę į žalos atlyginimą garantuoja ne tik CK nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra reikšmingas ir konstituciniu lygmeniu.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185, 260 straipsniai), nes netyrė sąmatų, kuriomis buvo grindžiamas žalos dydis ir nepagrįstai šių rašytinių įrodymų nelaikė tinkamais, remdamasis tariamu ieškovo ketinimu atstatyti ne poilsio, o didesnės kvadratūros gyvenamąjį namą. Teismas nepagrįstai sureikšmino sudeginto namo ir ant jo pamatų ketinamo atstatyti namo skirtingą formalų įvardijimą sąmatose ir inventorinėje dokumentacijoje, neįsigilino į objektyvias atstatomojo objekto technines charakteristikas. Kasatorius akcentuoja, kad ketinamas atstatyti objektas pagal techninius parametrus atitinka sudegintojo gyvenamojo namo, skirto poilsiui, kaip jis įvardijamas inventorizacinėje byloje, parametrus.

Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo 3 skirsnio 5 punktu ir 5.13 papunkčiu gyvenamuoju pastatu (namu) laikomas pastatas, kurio visas naudingas plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos. Remdamasis inventorizacinės bylos duomenimis, kad sudeginto pastato bendras naudingas plotas buvo 148,59 kv. m, o pagrindinis plotas – 108,99 kv. m, kasatorius teigia, kad atsakovė sudegino gyvenamąjį namą, naudojamą poilsiui. Rengiamasi atstatyti medinį karkasinį namą, koks buvo ir sudegintas namas. Aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 ir jo priedo 1.6 ir 4.4 papunkčiais įtvirtinta, kad mediniai karkasiniai gali būti ir gyvenamieji, ir poilsio pastatai.

Sąmatos buvo sudarytos pagal inventorizacinės bylos brėžinius, t. y. nedidinant atstatomo namo ploto. Pastato plotas padidėjo 7,21 kv. m, nes medžiagos, iš kurių buvo pastatytas sudegintas namas nebegaminamos arba yra uždraustos naudoti. Parinkus panašias medžiagas, atsirado galimybė atstatyti namą plonesnėmis sienomis ir vidaus pertvaromis, dėl kurių galėjo šiek tiek padidėti atstatomo namo projektinis plotas. Be to, buvo prašoma būsimą naudingo ploto padidėjimo vertę įskaityti į žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

Atsakovės atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą nurodoma, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo. Atsiliepimas į ieškovo kasacinį skundą, be argumentų, identiškų argumentams, išdėstytiems atsakovės kasaciniame skunde, grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo pateiktame kasaciniame skunde nėra kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

2. Ieškovo kasacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo, todėl šis skundas nenagrinėtinas kasacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad ieškovo vardu kasacinį skundą pasirašė jo atstovas, prie skundo pridėjęs diplomo kopiją. Už save kasacinį skundą gali pasirašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei asmuo tokio išsilavinimo neturi, už jį kasacinį skundą pasirašo advokatas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra atstovavimo sutarties, o ieškovo atstovas nenurodo, ar jis yra advokatas (CPK 347 straipsnio 4 dalis).

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Teismai neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytus faktus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ieškovo namo rinkos vertė – 20 600 Lt, pirties – 373 Lt. VĮ Registrų centro išduota pažyma patvirtina, kad namo rinkos vertė 2004 m. lapkričio 17 d. buvo 22 300 Lt, o pirties – 719 Lt. Atsakovės teigimu, ši pažyma yra oficialus dokumentas, todėl ja reikia vadovautis sprendžiant atlygintino žalos dydžio klausimą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad 2004 m. vasario 3 d. sudarytoje draudimo sutartyje turtas įvertintas 18 000 Lt, o ieškovas yra gavęs 16 880 Lt draudimo išmoką. Remdamasi nustatyta turto rinkos verte – 22 300 Lt (namas), 719 Lt (pirtis), ir šių sumų atėmus ieškovui likusių pamatų vertę – 1120 Lt ir jam išmokėtą draudimo išmoką – 16 680 Lt, atsakovė teigia, kad ieškovui padarytos žalos dydis – 5219 Lt. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad nepriklausomai nuo turto paskirties ir pobūdžio, turtui žuvus turi būti atlyginama jo rinkos vertė, buvusi žuvimo metu, o esant galimybei turtą sutaisyti – turto remonto išlaidos, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą. Kasaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad turto vertė negali labai viršyti jo įsigijimo kainos (namo įsigijimo kaina – 2532 Lt, pirties – 373 Lt).

2. Ieškovo pateiktomis sąmatomis, nustatant padarytos žalos dydį, vadovautis nėra pagrindo, nes jos galbūt yra suklastotos, sudarytos pagal neegzistuojančius dokumentus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad už namo atstatymą jis sumokėjo sąmatose nurodytas sumas. Atlyginami gali būti tik realiai patirti nuostoliai. Atsakovė teigia, kad iš sąmatų matyti, jog ieškovas nori vietoje seno, nevertingo namelio jos sąskaita pasistatyti naują namą su patogumais. Žalos atlyginimo institutas skirtas pirminei žalą patyrusio asmens turtinei padėčiai atkurti, tačiau juo negalima naudotis siekiant praturtėti ar gauti naudos. Be to, ieškovas neketina atstatyti sudegusių pastatų ir net negali to padaryti. Jis išardė išlikusius pamatus, nors teigia, kad namą statys ant tų pačių pamatų. Be to, žemės nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs.

3. Konsultacinis vertinimo aktas, kuriuo grindžiama name buvusio kilnojamojo turto vertė, atsakovės teigimu, yra galbūt suklastotas ir dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje bylose. Ieškovui neįrodžius, kad sudegęs kilnojamasis turtas realiai egzistavo ir kad jis buvo sudegusiame name, nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo svarbu nustatyti žalos padarymo faktą; nagrinėjamos bylos atveju – kilnojamųjų daiktų sunaikinimo faktą, o, tokio fakto nenustačius, nuostolių atlyginimas negalimas. Dokumentas, kuriuo ieškovas grindžia 9954 Lt nuodėgulių išvežimo išlaidas, yra galbūt suklastotas ir dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas. AB „Ignalinos statyba“ direktorius patvirtino, kad ieškovas jokių pinigų įmonei nemokėjo. Prie šiukšlių išvežimo darbų priskirta ir namo bei pirties pamatų, išlikusių po gaisro, išardymas ir išvežimas. Kadangi išlikusių pamatų verte yra sumažinta ieškovui išmokėta draudimo išmoka, tai jis negali reikalauti, kad atsakovė sumokėtų už ieškovo iniciatyva vykdomus darbus. Kadangi kilnojamojo turto vertinimo konsultacinis aktas, už kurio sudarymą ieškovas prašo priteisti 556,40 Lt, nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, jis nelaikytinas įrodymu ir jo sudarymo išlaidos negali būti priskirtos bylinėjimosi išlaidoms bei priteistos iš atsakovės.

4. Byloje nėra įrodymų, kad turto sunaikinimas ieškovui būtų sukėlęs stresą, dvasinius išgyvenimus ir pan., dėl kurių jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas gyvena užsienyje, nereiškia atsakovei jokių pretenzijų, nagrinėjant bylą nedalyvauja; be to, sudegęs namas nėra ieškovo tėvonija ar dėl kokių kitų priežasčių ieškovui didelės asmeninės neturtinės vertės turintis turtas. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbus ir turtinės žalos dydis, kuris šios bylos atveju yra nedidelis – apie 5000 Lt.

Atsakovė pabrėžia, kad gera jos turtinė padėtis nedaro įtakos neturtinės žalos dydžiui. Tik tuo atveju, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra bloga, gali būti mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis, tačiau tais atvejais, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra gera, nėra pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma. Teismai nenurodė faktinių duomenų analizės ir vertinimo tuo aspektu, kiek sudegęs namas buvo svarbus ieškovui, o ne jo atstovui. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas ne iš ieškovui kilusių neigiamų pasekmių, o iš įstatymo nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimas yra galimas.

Ieškovo atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą teigiama, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo ir prašoma patenkinti ieškovo kasacinį skundą. Nurodomi šie teisiniai argumentai:

1. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovui padarytos turtinės žalos dydžio yra susiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurios kasacinės instancijos teisme negali būti nustatinėjamos iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nustatydami ieškovui priklausiusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę, teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Rašytinių įrodymų suklastojimo klausimą, kuris taip pat yra fakto klausimas, atsakovė iškėlė tik kasacinės instancijos teisme; draudimas remtis naujais įrodymais ir faktais įtvirtintas CPK 347 straipsnio 2 dalyje, taip pat proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei kooperacijos principuose (CPK 8 straipsnis). Nors atsakovės kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau nenurodoma, kokią praktiką ir kaip pažeidė bylą nagrinėję teismai.

2. Nėra pagrindo teigti, kad teismai būtų pažeidę nepiktnaudžiavimo savo teisėmis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Jie skirti ginti sąžiningo asmens, nepažeidžiančio imperatyviose teisės normose nustatytų elgesio reikalavimų, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovė negali tikėtis, kad, sunaikinusi ieškovo turtą, bus atleista nuo pareigos atlyginti žalą.

3. Ieškovui priteistas deramas neturtinės žalos atlyginimas ir jo mažinti nėra pagrindo. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad teismai būtų netinkamai taikę neturtinės žalos atlyginimo institutą. Negalima teigti, kad ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, nes gyvena užsienyje, nedalyvauja bylos nagrinėjimo procese. Atsiliepime į kasacinį skundą pabrėžiama, kad ieškovo dalyvavimas nagrinėjant bylą tiesiogiai ar per atstovą neturi įtakos patirtos neturtinės žalos faktui ir jos dydžiui. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo padarymo atveju neturtinės žalos faktas yra preziumuojamas. Be to, atsakovė pati negali įvertinti, kokią žalą ir išgyvenimus dėl jos tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė ieškovas.

4. Argumentai, susiję su šiukšlių išvežimu iš gaisravietės, yra faktinio pobūdžio klausimai, kurie negali būti nagrinėjami kasacinės instancijos teisme, todėl dėl jų atsiliepime nepasisakoma.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo

 

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

              Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

              Žalos dydis – fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas žalos dydžio pats nustatyti negali (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žalos dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001).

              Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

              Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas ieškovo prašomu būdu reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų tokių pastatų (gyvenamojo namo ir pirties), kokie buvo iki juos sudeginant, atstatymas. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sąmatomis, jose nurodytas statybos darbų ir medžiagų sumas mažindamas proporcingai pastatų nusidėvėjimui. Toks turto atstatymo išlaidų skaičiavimas iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, nurodydamas, kad namo sąmata parengta kito objekto – didesnio ploto gyvenamojo (ne poilsio) namo statybai, dėl pirties atstatymo sąmatos teismas nepasisakė. Atmetęs ieškovo pateiktus įrodymus, žalos dydį apeliacinės instancijos teismas nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymų šaltiniai turi būti vertinami jų visumoje, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai juose esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis savaime tampa pagrindu išvadai dėl įrodinėtinos aplinkybės daryti ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateiktos sąmatos yra kito objekto, nėra pakankamai pagrįsta. Ieškovas pateikė teismui sąmatas sudariusios įmonės paaiškinimus dėl 7,21 kv. m buvusio ir atstatomo namo plotų skirtumo, kurių apeliacinės instancijos teismas neįvertino. Ta aplinkybė, kad buvęs pastatas pagal naudojimo paskirtį buvo registruotas kaip poilsio namas, o sąmata sudaryta gyvenamajam namui, taip pat nepakankama išvadai, kad atstatomas kitas objektas, nustatinėjamo žalos dydžio požiūriu svarbu yra tai, kiek abu objektai yra tapatūs savo techninėmis charakteristikomis (plotu, tūriu, konstrukciniais elementais, pan.). Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastatų atkuriamoji vertė, kurią apeliacinės instancijos teismas pripažino tinkamu žalos dydžio įrodymu, ir ieškovo sąmatose pateikta turto atstatymo išlaidų vertė gerokai (daugiau kaip keturis kartus) skiriasi, šis skirtumas teismo neįvertintas. Aptartus įrodymų šaltinius apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti jų tarpusavio kontekste bei visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir imtis priemonių pašalinti abejones dėl juose esančių duomenų tikrumo. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007).

              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas pastatų sunaikinimu padarytos žalos dydį, pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą žalos dydžio nustatymą.

 

              Dėl neturtinės žalos turto sunaikinimo atveju

 

              Neturtinės žalos samprata bei jos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnyje. Nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

              Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė įstatymines ir teismų praktikos nuostatas: atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (atsakovė turtą sunaikino visuomenei pavojingu būdu (padegant)), taip pat į tai, kad veika buvo padaryta keršijant ieškovui, į skaudžias bei sunkias pasekmes (didelės vertės nekilnojamojo turto sunaikinimas), sukeltus didelius organizacinius nepatogumus ir papildomus rūpesčius, pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje (žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, bet turtui), taip pat į tai, jog atsakovės gebėjimas valdyti ir suvokti savo veiksmus buvo apsunkintas psichikos sutrikimo, į atsakovės asmenybės charakteristiką (senyvą amžių, invalidumą ir pan.), į tai, kad dalis ieškovo patirtos turtinės žalos buvo kompensuota jam gavus 16 680 Lt draudimo išmoką, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir teismų praktikos tendencijas kompensuojant neturtinę žalą, padarytą esant turtinių interesų pažeidimui.

              Atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šios skundžiamo sprendimo dalies. Aplinkybė, kad turto savininkas gyvena užsienyje, nėra savaime paneigianti neturtinės žalos dėl turto sunaikinimo faktą, ji teismų įvertinta reikšmingų aplinkybių visumoje.

              Kiti kasacinių skundų argumentai neatitinka reikalavimų kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja. Kasaciniame skunde draudžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovės argumentų dėl įrodymų suklastojimo.

              Teisėjų kolegija atmeta atsakovės atsiliepimo argumentą, kad kasacinį skundą ieškovo interesais padavė neįgaliotas asmuo. Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad kasacinį skundą surašęs asmuo yra ieškovo tėvas, kaip jo atstovas dalyvavęs byloje nuo ieškinio pareiškimo CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą asmuo, atstovaujantis artimajam giminaičiui), pateikęs notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą ir aukštojo mokslo diplomo nuorašą. Šalies atstovas yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 straipsnio 2 dalis), kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti kasacinį procesą, t. y. kasatoriaus teisę (CPK 346 straipsnis). Pagal kasacinio skundo surašymo taisykles, jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Taigi nagrinėjamu atveju civilinio proceso reikalavimai tiek dėl kasatoriaus subjektiškumo, tiek dėl kasacinį skundą surašiusio asmens kvalifikacijos nepažeisti.

 

              Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti civilinės procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo dėl pastatų sunaikinimu padarytos žalos atlyginimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ši nutarties dalis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovui V. B. iš atsakovės V. R. N. priteista 41 420 Lt sunaikinto poilsio namo ir pirties atstatymo išlaidų, panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžinti nagrinėti iš naujo.

              Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

             

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                Juozas Šerkšnas

 

 

                                                                                                                        Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                                Pranas Žeimys