Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-360-2011].doc
Bylos nr.: 3K-3-360/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Janinos Daukšienės TŪB 125312133 atsakovas
AS Parex banka 400030745 Ieškovas
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 3K-3-360/2011

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 121.6;

                                                                                                                                   121.17; 122.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AS Parex banka kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex bankas ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies normų, reglamentuojančių apeliacinio proceso nutraukimą, kai skundo trūkumas, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikymo ir aiškinimo.

Ieškovas AB Parex bankas prašė solidariai iš atsakovų  priteisti 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 45 596,37 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 127,42 Lt žyminio mokesčio.

 

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo AB Parex bankas ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl skolos priteisimo.

Teismas nurodė, kad byla 2010 m. kovo 10 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą šalys buvo informuotos tinkamai, joms įteikti teismo šaukimai; ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį, duomenų apie neatvykimo priežastis teismui nepateikta, todėl neatvykimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis.

Vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 20 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal AS Parex banka atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, nutraukė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis; CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus; CPK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios; AS Parex banka vardu atskirąjį skundą ir prašymą pakeisti ieškovą padavė advokato padėjėja J. K., su atskiruoju skundu pateikdama atstovavimo sutarties, sudarytos su UAB „NIF Lietuva“, kuri įvardyta AS Parex banka atstove Lietuvoje, išrašą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atskirojo skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėja J. K. neturi teisės pasirašyti atskirąjį skundą ir jį pateikti teismui; be to, į bylą nepateikti įrodymai, jog UAB „NIF Lietuva“ yra AS Parex banka atstovė, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas byloje yra AB Parex bankas, o ne AS Parex banka, ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, nesprendė byloje ieškovo procesinių teisių perėmimo klausimo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti advokato padėjėjos paduotą atskirąjį skundą bei grąžinti skundą padavusiam asmeniui, motyvuojant tuo, jog skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas); atsižvelgus į tai, kad ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu AS Parex banka prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir perduoti AS Parex banka atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei taikė šio straipsnio 5 dalį, pažeidė CPK 316 straipsnio 3 dalį. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta situacija, kai apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Toks asmuo yra asmuo, neturintis teisinio suinteresuotumo byloje. Šioje byloje atskirojo skundo subjektas yra AS Parex banka, o advokato padėjėja, pasirašiusi atskirąjį skundą, yra jo įgaliota atstovė.

Atskirųjų skundų priėmimas ir nagrinėjimas yra bylų proceso apeliacinės instancijos teisme sudėtinė dalis. Įstatyme nustatyta pareiga pirmosios instancijos teismui patikrinti atskirojo skundo atitik įstatymo reikalavimams, o konstatavus, kad skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų, – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas gali nepastebėti atskirojo skundo trūkumų ir jį priimti, trūkumai gali paaiškėti tik apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis, 316 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010).

Jeigu juridinio asmens vardu paduodamą skundą pasirašo įgaliotas, tačiau neturintis teisės jį pasirašyti juridinio asmens atstovas, konstatuotina, kad toks asmuo negali būti juridinio asmens atstovas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau ir tokiu atveju atskirojo skundo subjektu išlieka juridinis asmuo, o ne skundą pasirašęs juridinio asmens atstovas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010.

Nagrinėjamoje byloje juridinis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti atskirąjį skundą, tačiau juridiniam asmeniui atstovauja netinkamas atstovas – nors ir įgaliotas, tačiau neturintis teisės atstovauti apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, turėjo priimti nutartį ir nustatyti atskirąjį skundą teikiančiam asmeniui terminą trūkumams pašalinti (CPK  338, 316 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis).

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo, kai apeliacinės instancijos teisme asmeniui atstovauja netinkamas asmuo. Keliose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto iš esmės panašioje situacijoje, kada šis institutas yra taikomas. Vis dėlto analogiškos situacijos, kaip nagrinėjamoji, teismas dar nėra išsprendęs. Tačiau, atsižvelgus į gana plačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką trūkumų šalinimo instituto klausimu, darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas trūkumų šalinimo institutas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK normos, nustatančios apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, yra viena iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų priemonių, užtikrinančių asmens teisės apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009). Taigi teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi pasinaudoti apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu ir tik po to spręsti apie atstovo tinkamumą. Teismų praktikoje įžvelgtina dviprasmiška ir ydinga teismų pozicija – vesdamas bylą pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjas traktuojamas kaip juridinio asmens atstovas, o paduodantis atskirąjį skundą toje pačioje byloje – vienasmenis bylos dalyvis. Be to, teismai skirtingai sprendžia situacijas: kai skundą apeliacinės instancijos teismui pateikia juridinio asmens darbuotojas, neturintis teisinio išsilavinimo, taiko skundo trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2006; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010), o kai juridinio asmens skundą pateikia advokato padėjėjas, – procesą nutraukia CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies pagrindu. Toks skirtingas iš esmės panašios situacijos sprendimas yra ydingas ir keistinas.

Nors nurodytų bylų faktinė situacija šiek tiek skiriasi nuo esamos situacijos, tačiau iš esmės yra tokia pati, t. y. skundą paduoda tinkamai įgaliotas juridinio asmens atstovas, tačiau neturintis teisės atstovauti apeliaciniame procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo, remiasi išnagrinėtomis bylomis, kurių situacijos nėra analogiškos.              

 

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. D. TŪB ir J. D. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kadangi CPK 111 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad procesinį dokumentą teismui gali pateikti ir šalies atstovas, tai pagrįstai galima teigti, jog tais atvejais, kai procesinį dokumentą pasirašo atstovas, laikytina, kad procesinis dokumentas paduotas atstovo, o ne jo atstovaujamojo.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinis (taigi ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ši sąvoka apima tiek nedalyvavusį byloje asmenį (CPK 305 straipsnis), tiek ir neįgaliotą vesti bylą ar atlikti konkretų procesinį veiksmą, tiek ir asmenį, kuris negali būti atstovu teisme (CPK 60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2004).

Taigi nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo laikyti, jog skundo subjektas yra AS Parex banka. Aiškinant sistemiškai CPK ir kitų įstatymų normas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad tais atvejais, kai atskirąjį skundą paduoda advokato padėjėjas, laikytina, kad skundą paduoda ne jo atstovaujamas asmuo, bet advokato padėjėjas.

Atskirąjį skundą pasirašė kasatoriaus atstovė – advokato padėjėja, kuri pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį yra viena iš byloje dalyvaujančių asmenų.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                   V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies taikymo

 

CPK 315 straipsnyje reglamentuojami apeliacinio skundo priėmimo klausimai, o jo 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jeigu apeliacinės instancijos teisme nustatomi CPK 315 straipsnio 2 dalyje apibrėžti apeliacinio skundo trūkumai, yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinio skundo priėmimo metu pirmosios instancijos teisme yra pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą. Bet kuriuo atveju CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatytų trūkumų faktas yra pagrindas atsisakyti pradėti apeliacinį procesą ar per klaidą pradėtą nutraukti, bet nesudaro pagrindo taisyti apeliacinio skundo trūkumų.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 punktą apeliacinio skundo trūkumas yra nustatomas, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Tai klausimas, susijęs su apeliacinio skundo subjektais, todėl turi būti taikomas kartu su CPK 305 straipsniu. Jis reglamentuoja apeliacinio skundo subjektus, t. y. asmenis, turinčius teisę paduoti apeliacinį skundą. Šioje normoje nustatyta, kad apeliacinį skundą  turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi bylos dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi šalys ir kiti asmenys, taip pat jų atstovai.

Apeliacinis skundas yra procesinis dokumentas, kuriam taikomi bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai (pvz., CPK 111 straipsnis) ir kaip apeliaciniam skundui dėl jo ypatumų įstatymo nustatyti reikalavimai (CPK 306 straipsnis).

Apeliacinį skundą paduodantis asmuo apeliaciniame procese ir atitinkamai apeliaciniame skunde kaip procesiniame dokumente vadinamas apeliantu (CPK 306 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Procesiniai dokumentai turi būti aiškūs ir iš apeliacinio skundo turinio turi būti aiškiai matyti, kas paduoda apeliacinį skundą – šalis, trečiasis asmuo ar pareiškėjas. Jeigu apeliacinio skundo įžangoje, tekste ar pasirašymo vietoje apeliantas tiksliai nenurodytas, o yra pridėti šalies atstovavimą patvirtinantys dokumentai ir atstovas pasirašo skundą, yra pagrindas teisėjui daryti išvadą, kad atstovas, kurio teisės yra išvestinės iš atstovaujamojo teisių, apeliacinį skundą paduoda kaip apelianto atstovas, o ne kaip apeliantas. Šalies atstovas, pateikiantis ir pasirašantis apeliacinį skundą, veikia atstovavimo pagrindu ir atstovaujamojo vardu, nors tai ir nebūtų nurodyta apeliaciniame skunde (CPK 37, 305, 306 straipsniai, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokiu atveju CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas netaikomas, nes šalis, atstovaujama atstovo pagal įstatymą, sandorį ar sutartį, yra asmuo, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą, bet ją įgyvendina per atstovą.

Nagrinėjamoje byloje šalies atstovas apeliacinio skundo įžanginėje dalyje nurodė, kad atskirasis skundas yra ieškovo, t. y. šalies. Nors po skundo tekstu advokato padėjėjas nenurodė, kad veikia šalies vardu, tai nėra pagrindas po apeliacinio skundo tekstu pasirašiusįjį ir apeliacinį skundą pateikusįjį asmenį vertinti kaip asmenį, padavusį atskirąjį skundą savo vardu. Jeigu dėl atstovavimo teisėtumo kilo neaiškumų ar abejonių, tai yra atstovavimo santykių įforminimo ar įgalinimų suteikimo atstovui trūkumai (ar yra atstovavimo sutartis, ar suteikta teisė perįgalioti, kokie yra atstovo įgaliojimai, ar jie apriboti įstatymu ar sutartimi ar kt.), bet ne defektas dėl apeliacijos subjekto ar jo teisės paduoti skundą. Trūkumų šalinimą apeliaciniame procese reglamentuoja CPK 316 straipsnis, kuriame nustatyta, kad trūkumai yra CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų neatitiktis. CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesinio dokumento reikalavimus (pvz., CPK 111 straipsnis). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis; apeliaciniame procese skundą paduodantis asmuo turi būti nurodytas apeliantu (CPK 306 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu apeliacinį skundą pateikia apelianto atstovas, turi būti įvykdyti CPK 111 straipsnio 4 dalies reikalavimai – turi būti nurodyti duomenys apie atstovą ir pridėti įrodymai apie atstovo teises ir pareigas. Kai iš pridėtų ar byloje esančių įrodymų matyti, kad atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas, ir tai sudaro pagrindą trūkumus taisyti (CPK 316 straipsnis), o ne atsisakyti priimti apeliacinį skundą ar nutraukti apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnis).

Trūkumai turi būti laikomi pašalintais ir apeliacinis procesas tęsiamas, jeigu apeliacinį procesą atstovaujamojo vardu inicijavo netinkamai įgaliotas asmuo, tačiau atstovaujamasis aiškiai išreiškė valią, kad paduotam jo vardu apeliaciniam skundui pritaria ar jį patvirtina ir apeliantas pageidauja tęsti procesą. 

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atskirąjį skundą AS Parex banka vardu ir prašymą pakeisti ieškovą byloje AS Parex banka vardu padavė advokato padėjėja. Tai patvirtina, kad apeliantas yra AS Parex banka, o jo vardu veikė atstovas – advokato padėjėja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad  advokato padėjėja pagal įstatymą neturi įgaliojimų atstovauti apeliacinėje instancijoje ir kad nepateikta AS Parex banka atstovavimo UAB NIF Lietuva“ sutartis. Šie du trūkumai yra susiję su atstovavimu ir atstovo įgaliojimų įrodinėjimu, bet ne su apeliacijos subjekto klausimu. Tokio pobūdžio trūkumai taisomi nustatyta tvarka (CPK  306 straipsnis), bet ne taikomas CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 5 dalis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-672/2006; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Timberkasacinį skundą, bylos Nr. 3K-3-63/2010). Jeigu trūkumai neištaisomi, t. y. nepašalinami atstovavimo ar įgaliojimų suteikimo trūkumai, pagal CPK 316 straipsnio 2 ir 3 dalis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima nutartį skundą laikyti nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti teismui, nes įstatymo draudžiami tokio asmens įgaliojimai apeliacinėje instancijoje. Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacijos dalis. Minėta, kad aplinkybė, jog atstovas neturi atitinkamų įgaliojimų, pagal įstatymo nuostatas sudaro pagrindą taisyti trūkumus, bet ne atsisakyti priimti apeliacinį ar atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rumsavita“ v. R. S. firma ,,Eseita“, bylos Nr. 3K-3-349/2004, negali būti taikoma, nes atsiliepime nurodytoje byloje buvo taikytas 1998 m. birželio 25 d. priimtas Advokatūros įstatymas ir joje nebuvo pasisakyta dėl apeliacinio proceso nutraukimo ar trūkumų šalinimo instituto taikymo, kai apeliacinį ar atskirąjį skundą pasirašo  advokato padėjėjas.

Teisėjų kolegija konstatuoja CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl nevienodos teismų praktikos

 

Kasacijos pagrindas gali būti teismų praktikos nevienodumas tam tikru teisės klausimu, kuris turi būti nagrinėjamas toje byloje. Kasaciniame skunde nurodytose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. H. L., bylos Nr. 3K-3-672/2006; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Stora Enso Timberkasacinį skundą, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010) nebuvo pasisakyta dėl apeliacinio proceso nutraukimo ar trūkumų šalinimo instituto taikymo tais atvejais, kai apeliacinį ar atskirąjį skundą pasirašė advokato padėjėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios dalies kasacinio skundo argumentai dėl nevienodos teismų praktikos yra nesusiję su šia byla ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnis). Kaip turi būti taikomos įstatymo nuostatos šiomis aplinkybėmis, kasacinės instancijos teisėjų kolegijos išdėstyta pirmiau

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

 

              Kasacinis teismas turėjo 45,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Egidijus Baranauskas

 

 

                                                                                                                              Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                              Algis Norkūnas