Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-16][nuasmeninta nutartis byloje][3K-3-372-611-2018].docx
Bylos nr.: 3K-3-372-611/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188710061 išvadą duodanti institucija
AB Energijos skirstymo operatorius 304151376 trečiasis asmuo
UAB Sergel 125026242 trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 188783796 trečiasis asmuo
Kategorijos:
3.1. Bylos, susijusios su santuoka
3.2. Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.3.2. Santuoka
3. BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
2.3. Šeimos teisė
3.2.5. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
3.1.6. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
3.1.8. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
2.3.2.8. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.2.12. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?PASTABA: D

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. 3K-3-372-611/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45841-2015-9                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui G. M. ir atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo formos vaikams pakeitimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo byloje dalytino turto nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo G. M. kaltės; 2) pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. sausio 1 d. negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio; 3) palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes „M.“ ir „M.“; 4) pripažinti, kad sodo pastatas, esantis duomenys neskelbtini, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 5) santuokoje įgytą turtą padalyti nukrypstant nuo lygių dalių principo: a) ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti teisę į: 67/100 dalis sodo pastato, esančio duomenys neskelbtini, 24 200 Eur vertės; automobilį Renault Laguna, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 580 Eur vertės; taip pat ieškinyje išvardytus kilnojamuosius daiktus, iš viso 27  924  Eur vertės tur; b) atsakovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti teisę į: 33/100 dalis sodo pastato, esančio duomenys neskelbtini, 12 100 Eur vertės; automobilį Ford Cougar, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 725 Eur vertės; UAB „Gigantas“, į. k. 122770727, 100 proc. akcijų, 1  Eur vertės; taip pat ieškinyje išvardytus kilnojamuosius daiktus, t. y. iš viso 16 925 Eur vertės turtą; 6) nustatyti nepilnamečio sūnaus B. M., a. k. duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su ieškove; 7) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo sūnui formą iš išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis 115,84 Eur išmokomis į išlaikymą turtu, t. y. į atsakovo asmeninę nuosavybę atitenkančios 33/100 dalies sodo pastato, esančio duomenys neskelbtini, ir priteisti sūnui B. M., išlaikymą 22/100 dalis sodo pastato, esančio duomenys neskelbtini; 8) įsipareigojimus kreditorėms AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Eur neturtinės ir 2800 Eur turtinės žalos atlyginimo.

3.       Atsakovas G. M. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės S. M. kaltės; 2) santuokos metu įgytą ir išlikusį turtą – automobilius padalyti taip: G. M.  jo vardu registruotą ir naudojamą automobilį Ford Cougar, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 700 Eur rinkos kaina; S. M.  jos vardu įregistruotą ir naudojamą Renault Laguna, valst. Nr. duomenys neskelbtini, rinkos kaina 1200 Eur; 3) dalytiną neregistruojamą kilnojamąjį turtą, išvardytą konstatuojamojoje priešieškinio dalyje, padalyti lygiomis dalimis: a) G. M. priteisti daiktus, kurių vertė 2410 Eur, b) S. M. – 2039 Eur vertės daiktus; 4) skolą kreditorei UAB „Sergel 5,79 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai  41,18 Eur pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis; 5) UAB „Gigantas“ akcijas, kurios yra bevertės, tačiau įmonė neišregistruota, padalyti abiem lygiomis dalimis.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė 1997 m. sausio 18 d. sudarytą S. M. ir G. M. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko B. M. gyvenamąją vietą su motina S. M.; netenkino ieškovės reikalavimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisto išlaikymo sūnui formos pakeitimo; viršijo ieškinio reikalavimus ir iš atsakovo G. M. nepilnamečio B. M. išlaikymui priteisė kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur; taip pat iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jai iš atsakovo 1000 Eur; pripažino, kad atsakovo GM. asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas, esantis duomenys neskelbtini, sutuoktinių S. M. ir G. M. santuokos metu iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; nutraukus santuoką priteisė atsakovui sodo pastatą, esantį duomenys neskelbtini, o ieškovei iš atsakovo 76 458 Eur piniginę kompensaciją; taip pat priteisė ieškovei automobilį Renault Laguna, valst. Nr. duomenys neskelbtini, o atsakovui automobilį Ford Cougar, valst. Nr. duomenys neskelbtini, bei UAB „Gigantas“ akcijas; padalijo kilnojamąjį turtą, priteisdamas ieškovei 3094 Eur vertės, o atsakovui – 3919 Eur vertės daiktus, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 412,50 Eur kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas nustatė, kad visus įsipareigojimus kreditorėms AB „Energijos skirstymo operatorius“, Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir UAB Sergel“ nutraukus santuoką vykdo atsakovas G. M. 

5.       Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, teismas nustatė, kad namas (sodo pastatas), unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kurio bendras plotas 120,23 kv. m, esantis duomenys neskelbtini, asmeninės nuosavybės teise registruotas atsakovo G. M. vardu. Kadangi šalių santuoka buvo sudaryta 1997 m. sausio 18 d., namas laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 2 dalis). Teismui buvo pateikta daug įrodymų, siekiant pagrįsti namo (sodo pastato) rekonstrukcijos apimtį ir jos atlikimo laiką. Jais remdamasis teismas sprendė, kad po to, kai 1995 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui buvo padovanotas namas su sodo sklypu, name jokie rekonstrukcijos darbai, vėliausiai iki 1995 metų pabaigos, atliekami nebuvo. To, kad name, iki šalys 1997 m. sausio 18 d. sudarė santuoką, buvo atliekami kokie nors rekonstrukcijos darbai, atsakovas neįrodė. Priešingai, iš paties atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997 m. birželio 4 d. atsakovui buvo išduotas leidimas rekonstruoti sodo namą pertvarkant jį į individualų gyvenamąjį namą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad šalys santuokos metu iš esmės pagerino sodo namą ir aplinką tiek panaudodamos bendras lėšas (ne vėliau kaip nuo 1997 m. balandžio mėnesio), tiek gautą kreditą (nuo 2007 m. kovo 8 d.).

6.       Ieškovės prašymu paskyrus byloje namo pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, teismo ekspertas pagal byloje esančius duomenis nustatė tikslias į bendrą turtą investuotas sumas: 1) 0,0822 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 74:372, esančio adresu: duomenys neskelbtini., atliktų nuo 1997 m. iki 2013 m. sausio 1 d. pagerinimų vertė 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė 8363,52 Eur; 2) sodo pastato pagerinimų vertė 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė 152 916,17 Eur.

7.       Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad ekspertas apžiūrėjo minėtus objektus iš vidaus ir iš išorės, atliko fotofiksaciją, kiekio ir apimties matavimus, medžiagų identifikaciją neardydamas, neatkasdamas ir neatidengdamas paslėpto darbų rezultato, žodžiu apklausė ieškovę ir atsakovą dėl informacijos apie pastatų statybą ir sudarė matavimų šalių suteiktos žodinės informacijos pagrindu schemas bei aprašomąsias lenteles. Atlikdamas ekspertizę ekspertas vadovavosi ieškovės ir atsakovo 2017 m. vasario 8 d. apžiūros metu žodžiu suteikta informacija apie statybos pobūdį ir atlikimo datas. Ekspertas nurodė, kad, atsakovo duomenimis, pagerinimai atlikti iki 1996 m. rugpjūčio, o ieškovės – nuo 1997 m. vasaros, tačiau ekspertizės paskirtis nėra nustatyti pagerinimų datą.

8.       Teismas sprendė, kad ginčo namas pastatytas naujai, pertvarkant iš sodo namo, todėl šį asmenine nuosavybės teise valdomą atsakovo turtą teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas nurodė, kad namo pagerinimo vertė 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė 152 916,17 Eur. Ginčo dėl tokios vertės byloje nėra. Šalys ginčijo tik esminio pagerinimo atlikimo laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju dėl atsakovo veiksmų neįregistruoto namo, dėl kurio rekonstrukcijos nebuvo gautas leidimas, pagerinimo vertei nustatyti turi būti vadovaujamasi būtent ekspertizės metu nustatyta pagerinimo verte.

10.       Teismas, įvertinęs šalių konfliktinius santykius, tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, kai jis žiauriai elgėsi su savo sutuoktine (fizinio ir psichologinio smurto pavartojimas), tai, kad gyvenimas bendrai viename name dėl tarp šalių esančios įtampos yra negalimas, sprendė, kad santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe valdomas namas priteistinas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią ieškovės turto – 1/2 namo – dalį, t. y. 76 458 Eur. Nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip reikalavo ieškovė, pagrindo nėra.

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 201m. vasario 22 d. nutartimi pakeitė dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovo G. M. asmeninės nuosavybės teise valdytas sodo pastatas, esantis duomenys neskelbtini, sutuoktinių S. M. ir G. M. santuokos metu buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri nutraukus santuoką priteista atsakovui, ir nutarė nutraukus santuoką sodo pastatą palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o šiam sodo pastatui rekonstruoti panaudotas medžiagas priteisti atsakovui, ieškovei išmokant 76 458 Eur kompensaciją; taip pat pakeista sprendimo dalis dėl kompensacijos už kilnojamąjį turtą dydžio ir patikslinta sprendimo dalis dėl UAB „Gigantas“ akcijų priteisimo atsakovui.

12.       Kolegijos nuomone, ginčui dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pripažinimo abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tinkamai išspręsti būtina įvertinti atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo namo rekonstrukcija oficialiai nėra įteisinta. Kadangi CK 4.103 straipsnyje 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), jeigu jis pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ieškovės nurodytus namo pagerinimus CK 3.90 straipsnio kontekste ir pripažino, kad santuokos metu ginčo namas buvo iš esmės pagerintas iš sutuoktinių bendrų lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

13.       Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011, sprendė, kad šiuo atveju neįteisintas ne pats pastatas, o jo rekonstrukcija (pakeitimai), todėl skundžiamu sprendimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėjo būti pripažįstamas ne ginčo namas, o medžiagos, panaudotos minėtai rekonstrukcijai atlikti.

14.       Kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl tokio turto padalijimo, iš esmės reikšmingos tos pačios atsakovo ginčijamos aplinkybės, t. y. atliktų darbų finansavimo klausimai, darbų mastas, laikas, medžiagų vertė ir kt.

15.       Kolegija, nesutikdama su atsakovo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo, nurodė, kad ieškovė, siekdama įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes apie santuokos metu atliktą rekonstrukciją, į bylą teikė rašytinius įrodymus (1997 m. atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius ir kt.), šiuos pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išvardijo ir jais rėmėsi darydamas išvadas apie sodo namo pagerinimo darbų atlikimo mastą bei laiką. Vien faktas, kad dokumentuose tiksliai nenurodyta, kokio objekto statybai įsigyjamos medžiagos (juolab nenurodytas ir kitas konkretus objektas ar jo savininkas), nesudaro pagrindo šių dokumentų nevertinti kaip patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes apie medžiagų panaudojimą ginčo namui rekonstruoti.

16.       Kolegija nurodė, kad atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog 1997 m. birželio 4 d. sodininkų bendrijos „Veteranas“ sutikimas rekonstruoti sodo namą pertvarkant jį į individualų gyvenamąjį namą patvirtina poziciją, kad tuo metu jis bandė įteisinti jau atliktą rekonstrukciją, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, kad ieškovei nustatyta pareiga įrodymais pagrįsti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nereiškia, kad atsakovas neturi įrodyti atsikirtimuose (priešieškinyje) nurodytų aplinkybių tiek dėl savo paminėto rekonstrukcijos atlikimo laiko, tiek dėl minėto dokumento tikslo ir pan. Tačiau iš esmės jokių rašytinių įrodymų, kad namo rekonstrukcija buvo atlikta iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas nenurodė ir nepateikė.

17.       Kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl įrodymų, susijusių su 2007 m. gauto kredito panaudojimu ginčo namo remontui. Ieškovė, abstrakčiai nurodžiusi, kad nuo 2007 m. buvo tęsiamas namo remontas, atliekamų darbų nekonkretizavo, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nenurodė. Tačiau, kolegijos vertinimu, nustačius rekonstrukcijos atlikimo laiką bei nesant įrodymų, kad rekonstrukcijai atlikti panaudotos asmeninės atsakovo ar kitų asmenų lėšos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog buvo naudojamos sutuoktinių bendros lėšos. Teigdamas, kad santuokos metu šalių pajamos nebuvo pakankamos rekonstrukcijos darbams atlikti, įrodymų, patvirtinančių gautas gerokai didesnes pajamas iki santuokos su ieškove sudarymo, atsakovas taip pat nepridėjo.

18.       Kolegija sprendė, kad neįregistravus atliktos rekonstrukcijos teismui nebuvo pagrindo jos vertinti kaip pagerinimų, lemiančių ginčo namo pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir juos padalyti kaip nekilnojamojo turto objektą. Dėl to ir neturėjo būti nustatyta bei padalyta bendra viso namo vertė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei kompensaciją, teismas faktiškai padalijo būtent ekspertizės aktu nustatytų turto pagerinimų (panaudotų statybinių medžiagų (darbų), o ne paties objekto, vertę. Kitų duomenų apie rekonstrukcijai panaudotų medžiagų vertę byloje nėra, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1/2 dalį namo pagerinimo vertės, neteisingai padalijo ginčo turtą. Be to, pareiga įregistruoti rekonstrukciją kilo būtent atsakovui, todėl, ieškovei nepriteisus jokios kompensacijos už atliktus pagerinimus ir juos įteisinus, būtų pažeisti ieškovės turtiniai interesai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19.       Kasaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl sodo pastato, esančio duomenys neskelbtini, ir statybinių medžiagų, panaudotų šiam pastatui rekonstruoti, padalijimo bei 76 458 Eur piniginės kompensacijos ieškovei S. M. iš atsakovo G. M. priteisimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad rekonstrukcijos rezultatas, nesant jos atlikimo teisėtumo įrodymų, negali būti vertinamas kaip namo pagerinimas CK 3.90 straipsnio kontekste ir kad atsakovas turi išmokėti ieškovei kompensaciją ne už nekilnojamąjį turtą, bet tik už statybines medžiagas, panaudotas rekonstrukcijai, paliko tą patį kompensacijos dydį, neišsiaiškinęs tikrosios statybinių medžiagų rinkos kainos. Akivaizdu, kad nekilnojamojo daikto ir statybinių medžiagų, iš kurių jis pagamintas, vertė (kaina) nėra ir negali būti vienoda.

19.2.                       Apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimų bei apeliacinio skundo ribų, nes ieškovė ir atsakovas reikalavimo dėl statybinių medžiagų padalijimo nebuvo pareiškę. Tokiu būdu atsakovas neteko galimybės atsikirsti į tokius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ginčo sodo pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, nes jo rekonstrukcija nėra įteisinta, o reikalavimas padalyti statybines medžiagas nėra pareikštas, privalėjo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad esminių proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo turėjo būti panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), išaiškinant, kad šalys ieškinyje ir priešieškinyje privalėjo nurodyti sodo pastatui rekonstruoti panaudotas statybines medžiagas, jų vertę ir pateikti pasiūlymus dėl jų padalijimo.

19.3.                       Apeliacinės instancijos teismas atėmė galimybę tinkamai ir teisingai įvertinti statybinių medžiagų vertę, kartu nurodydamas, jog 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktu nustatyta, kad sodo pastato pagerinimų vertė 2016 m. gruodžio 20 d. yra 152 916,17 Eur. Statybos ekonominės ekspertizės akte nustatyta vertė, eksperto įvardyta kaip skaičiuojamoji statybos kaina, neturi nieko bendro su sodo pastato rinkos kaina ir juolab neatspindi statybinių medžiagų, panaudotų rekonstrukcijai, rinkos kainų. Atliekant ekspertizę visiškai nebuvo atsižvelgiama nei į pastato nusidėvėjimą, nei į jo techninę būklę, nei į vietovę, nei į paklausą rinkoje, nei į kitus svarbius veiksnius nustatant nekilnojamojo turto rinkos kainą. Be to, teismo ekspertizė buvo atliekama taikant visiškai netinkamą turto rinkos vertės nustatymo metodiką.

19.4.                      Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skyrė ginčo sodo pastato pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, jos metu buvo įvertinta ne statybinių medžiagų (kaip kilnojamojo turto) kaina, o ginčo objekto (rekonstrukcijos rezultato), ieškinyje netinkamai identifikuoto kaip nekilnojamojo turto, kaina. Nustačius neadekvačiai aukštą ginčo objekto kainą ir šį objektą priteisus atsakovui, iš pastarojo ieškovės naudai buvo priteista neadekvačiai didelė 76 458 Eur kompensacija, o tai šiurkščiai pažeidžia atsakovo nuosavybės teises. Kompensacija iš atsakovo buvo priteista ne už statybines medžiagas, bet už visą atliktų rekonstrukcijos darbų vertę. Tuo tarpu ginčo statybinių medžiagų rinkos kaina turėtų būti nustatoma jas vertinant kaip savarankiškus kilnojamuosius daiktus, įskaitant ir jų nusidėvėjimą, tačiau į jų kainą nėra pagrindo įskaičiuoti ir šių medžiagų sudėjimo į nekilnojamąjį turtą (statybų) išlaidų.

19.5.                       Taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad sodo pastato rekonstrukcija gali būti pripažinta ir neteisėta statyba bei gali tekti šalinti rekonstrukcijos padarinius. Todėl jeigu ieškovė pretenduoja į neįteisintos rekonstrukcijos rezultatą (statybines medžiagas), ji turėtų prisiimti ir šios rekonstrukcijos padarinius, t.y. galimai dėl to atsirasiančius nuostolius.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. M. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                       Teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovei kompensaciją, faktiškai padalijo būtent ekspertizės aktu nustatytų turto pagerinimų (panaudotų statybinių medžiagų (darbų), o ne paties objekto vertę. Teismas nurodė, kad 2017 m. kovo 30 d. Statybos ekonominės ekspertizės aktu nustatyta, jog sodo pastato pagerinimų vertė 2016 m. gruodžio 20 d. yra 152 916,17 Eur, kitų duomenų apie rekonstrukcijai panaudotų medžiagų vertę byloje nėra.

20.2.                       Priešingai negu nurodo atsakovas, ekspertizė buvo paskirta ir atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu lygiai taip pat kaip ir ieškovė turėjo teisę teismo prašyti skirti ginčijimo objekto ekspertizę tiek pagerinimų mastui, tiek namo vertei, tiek atliktų pagerinimų laikotarpiui nustatyti ir pan., tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovas šia savo teise nepasinaudojo, o ir pateiktos ekspertizės akto neginčijo.

20.3.                       Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėjantis šeimos bylą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, todėl bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovei kompensaciją už statybines medžiagas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

20.4.                       Medžiagos, panaudotos namui rekonstruoti, negali būti vertinamos kaip kilnojamieji daiktai. Tai prieštarautų tai pačiai teismų praktikai, kurią nurodo atsakovas, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto  statybinių medžiagų  padalijimo. Kadangi namas neįregistruotas dėl atsakovo veiksmų, pažeidžiamos ne atsakovo, kaip savininko, o ieškovės, kaip sąžiningos sutuoktinės, teisės.

   

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl santuokos nutraukimo byloje dalytino turto nustatymo 

 

21.       Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

22.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 

23.       Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.873.91 straipsniais. Pagrindinis rodiklis, leidžiantis atskirti asmeninį sutuoktinių turtą nuo bendro, yra turto įgijimo momentas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jei nenustatyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rekonstruoto sodo pastato, kurio rekonstrukcija nebuvo įteisinta, padalijimo. Ieškovė prašė šį rekonstruotą sodo pastatą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, nustatydamas, kad sodo namas kartu su žemės sklypu yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau sodo pastato rekonstrukcija buvo vykdyta santuokos metu, todėl pripažintina, kad šis atsakovo asmeninis turtas buvo iš esmės pagerintas. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė, nurodydamas, kad neįteisintas rekonstruotas sodo pastatas nėra dalytinas turto objektas, tačiau gali ir turi būti padalytos statybos darbams atlikti panaudotos medžiagos. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad ieškovė nebuvo pateikusi tokio reikalavimo, o ir statybų vertė nustatyta netinkamai.

26.       Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų buvo pripažinti sodo pastatą, priklausantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iš esmės pagerintu santuokos metu ir taip pat pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe bei šį turtą padalyti (ieškinio dalykas). Ieškovė nurodė esminį sodo pastato pagerinimą pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindas). Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, dalydamas statybos medžiagas kaip bendrą sutuoktinių turtą, išėjo už ieškinio ribų.

27.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio (pagal pareigas) atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).   

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas buvo susijęs su sodo pastato pagerinimu, rekonstrukcija. Taigi ieškinio dalykas buvo bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymas. Bylą nagrinėję teismai skirtingai įvertino galutinį turto objektą, bet ne patį reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes. Ieškovė įrodinėjo aplinkybes, pagrindžiančias sodo pastato pagerinimų mastą ir atlikimo laiką. Atsakovas į jas atsikirtinėjo, įrodinėdamas, kad statybos darbai buvo atlikti iki santuokos ar iš jo asmeninių lėšų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagal ieškinį skirtingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, ieškinio dalykas abiejų ginčo šalių buvo suprastas tinkamai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, dalydamas statybos medžiagas, panaudotas sodo pastatui rekonstruoti, o ne rekonstruotą sodo pastatą, išėjo už ieškinio ribų.

29.       CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

30.       Atsakovas priešieškinyje teismui nurodė, kad buto (sodo pastato) rekonstrukcija nėra įteisinta, nes jai nebuvo nei projekto, nei būtinų leidimų, dėl to atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis sodo pastatas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl rekonstruoto sodo pastato pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011, kurioje buvo nustatyta, kad sutuoktinių vardu neįteisintas ginčo žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliūtis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansą įtraukti statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti. Byloje nustatyta, jog sodo pastato pagrindiniai statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo. Taigi vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (CK 3.87 straipsnis) konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu byloje nenustatyta kitaip.

32.       Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

33.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu pripažinti rekonstruotą sodo pastatą bendrąja jungtine nuosavybe, įrodinėjo, kad: 1) šio sodo pastato rekonstrukcija buvo atlikta iki santuokos sudarymo; 2) šiai rekonstrukcijai buvo naudojamos jo asmeninės, o ne galimai bendros sutuoktinių lėšos. Tačiau bylą nagrinėję teismai, ištyrę byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas neįrodė, kokie rekonstrukcijos darbai buvo atliekami ginčo sodo pastate iki santuokos sudarymo. Be to, šis sodo pastatas buvo rekonstruotas pertvarkant jį į gyvenamąjį namą ieškovės ir atsakovo šeimai gyventi, taigi šio turto sukūrimo tikslas buvo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu teismų vertinimu, kuris iš esmės atitinka įrodymų vertinimo taisykles, ir konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

34.       Pripažinus, kad statybos darbai (rekonstrukcija) yra bendroji jungtinė nuosavybė, toliau turi būti nustatyta dalytina šių atliktų statybos darbų vertė.

35.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo nesutinkantis su tuo, kad dalytina statybos darbų verte buvo pripažinta turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizės metu nustatyta sodo pastato rekonstrukcijos kaina, t.  y. sodo pastato pagerinimų vertė.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

37.       Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

38.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo siekiant nustatyti, ar sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi buvo paskirta turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto sodo pastato vertę, o sodo pastato pagerinimų vertę. Iš sodo pastato pagerinimų sąmatos matyti, kad sodo pastato pagerinimų vertę sudarė statybos darbai, tokie kaip pamatų įrengimas, grindų, sienų taisymo ir remonto darbai, stogo dengimas, elektros instaliacijos, santechnikos darbai. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutuoktinių turėtos išlaidos bendram turtui įgyti nedalijamos, nes dalijamas yra už tas išlaidas įgytas bendras sutuoktinių turtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 37 punktą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendras sutuoktinių įgytas turtas yra atlikti sodo pastato statybos darbai, kurių vertė ir yra dalytina santuokos nutraukimo metu. Atskiras konkretus daiktas, pavyzdžiui, lietvamzdis, dalytinu turto objektu galėtų būti tuo atveju, jei jis vis dar turėtų savo kaip atskiro daikto vertę, tačiau šiuo atveju yra akivaizdu, kad visos statybos medžiagos buvo panaudotos statybos darbams atlikti ir naujam nekilnojamojo turto objektui sukurti, kuris, atsakovo sprendimu, yra neįteisintas, todėl negali būti vertinamas kaip dalytinas turtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad turi būti dalytinos tik statybinės medžiagos, bet ne kartu ir statybos darbai, yra nepagrįsti.

39.       Kaip pažymėta pirmiau, dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vadinasi, ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizės metu buvo vertinama statybos darbų – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – kaina santuokos nutraukimo metu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją lygią pusei šios vertės, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą.

40.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas santuokos nutraukimo byloje dalytiną turtą, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo procesinio sprendimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

41.       Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai, jei ji pateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jų atlyginimas jai nėra priteistinas.

42.       Kasacinis teismas patyrė 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. M. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,19 Eur (penkis Eur 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai        Alė Bukavinienė

 

        Andžej Maciejevski

 

        Vincas Verseckas

        


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK3 3.90 str. Turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
  • 3K-3-24/2011
  • CPK
  • CPK 376 str. Teismo vaidmuo
  • CK3 3.49 str. Santuokos pabaigos atvejai
  • CK3 3.53 str. Santuokos nutraukimo tvarka
  • CK3 3.118 str. Turto balanso sudarymas
  • CK3 3.87 str. Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • 3K-3-302/2013
  • 3K-3-43/2010
  • CK4 4.103 str. Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės
  • CK3 3.127 str. Dalijamas turtas
  • CK3 3.89 str. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
  • 3K-3-251/2006
  • 3K-3-243-969/2017
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos