Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2K-507-2009].doc
Bylos nr.: 2K-507/2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

                                                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 2K-507/2009

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                 2.1.15.1.2;                                                                                                                                                                     2.6.9 (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

nuteistajam R. L.,

nukentėjusiosioms D. Š., I. G.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų N. Š., D. Š. ir I. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiosios D. Š. civilinis ieškinys dėl 4858,58 Lt turtinės žalos atlyginimo R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ atmestas. Nukentėjusiųjų D. Š., N. Š. ir I. G. civiliniai ieškiniai R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies: priteista iš R. L. 100 000 Lt N. Š., po 50 000 Lt D. Š. ir I. G. naudai. Atmesti D. Š., N. Š. ir I. G. ieškiniai AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo: R. L. priteista neturtinės žalos 50 000 Lt nukentėjusiojo N. Š., po 25 000 Lt nukentėjusiųjų D. Š. ir I. G. naudai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo, prašiusio nukentėjusiųjų skundus atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

R. L. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2007 m. rugsėjo 29 d., apie 9.29 val., Vilniuje, Šilo g., 500 m iki sankryžos su Filaretų g., R. L. vairavo automobilį Fiat Brava (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą I. Ž. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu D. Š. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Audi 80 keleivis N. Š., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vairuotoja D. Š., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė I. G., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Fiat Brava keleivis J. J., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Didžioji dalis nukentėjusiųjų N. Š., D. Š. ir I. G. kasacinių skundų  argumentų ir prašymų yra analogiški, todėl jie išdėstomi bendrai, atskirai nurodant juose išdėstytų argumentų ir prašymų skirtumus.

Nukentėjusieji N. Š., D. Š. ir I. G. kasaciniais skundais prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį: 1) pripažinti, kad nuteistojo R. L. veiksmuose nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, 2) pripažinti, kad nuteistojo veiksmuose yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl jo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), 3) pritaikius BK 68 straipsnį uždrausti nuteistajam naudotis specialia teise – trejus metus vairuoti transporto priemones, 4) skirti bausmę, didesnę nei bausmės, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, vidurkis, 5) netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, 6) priteisti solidariai iš R. L. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“: 199 171,33 Lt neturtinės žalos atlyginimo N. Š. naudai, 1345,58 turtinės žalos ir 99 240 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Š. naudai, 99 171 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. G. naudai.

Nukentėjusieji nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, dėl to neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Kasatoriai nesutinka su teismo išvada, kad R. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kasatorių nuomone, eismo įvykio aplinkybės buvo aiškios, o nuteistojo kaltė dėl to akivaizdi ir paneigti jos tiesiog neįmanoma. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuo įvykio praėjus septyniolikai mėnesių, R. L. formaliai atsiprašė vieno iš nukentėjusiųjų. Per tą laiką jis nepasiūlė pagalbos nė vienam iš nukentėjusiųjų, nepaskambino ir nepasiteiravo dėl jų sveikatos būklės.

Kasatoriai taip pat pažymi, kad teismas be pagrindo nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Dėl nuteistojo kaltės buvo sužalota keturių žmonių sveikata – N. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, I. G., D. Š. ir J. J. – nesunkūs, tačiau patirtų traumų pasekmės jaučiamos iki šiol. Todėl teismas turėjo vadovautis BK 61 straipsniu ir paskirti R. L. didesnę nei BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos bausmės vidurkis bausmę.

Kasatoriai dar nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas bei neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl itin įžūlių, šiurkščiai pažeidžiančių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, veiksmų, ir nesvarstė galimybės, vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, uždrausti naudotis specialia teise.

Kasatoriai nurodo, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria buvo sumažintas nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis. Vilniaus apygardos teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys visiškai patenkintas. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai per pusę sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį motyvuodamas tuo, kad R. L. yra jaunas, moka už studijas, pats nukentėjo avarijoje ir tapo neįgalus, gauna tik šalpos pensiją. Apeliacinės instancijos teismas šiek tiek plačiau komentavo minėtas aplinkybes, tačiau dar dvigubai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Apygardos teismas aprašė, kokia sunki nuteistojo finansinė padėtis, tačiau neanalizavo, kokioje situacijoje atsidūrė nukentėjusieji. Nutartyje visai neįvertintas nuteistojo elgesys iki eismo įvykio, kai jis buvo sulaikytas vairavęs neblaivus, buvo nušalintas nuo vairavimo, bet sąmoningai po valandos vėl sėdo už vairo ir padarė eismo įvykį.

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai išanalizavo bylos medžiagą, tinkamai neįvertino nuteistojo R. L. elgesio eismo įvykio dieną, priimdamas sprendimą rėmėsi tik nuteistojo interesais, be pagrindo neatsižvelgė į teisėtus nukentėjusiųjų lūkesčius, kad nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti, todėl, pažeisdamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, priėmė nepagrįstą sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo.

Be to, nukentėjusysis N. Š. dar nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, nustatytas 6-o šonkaulio lūžis, stacionare gydėsi iki 2007 m. spalio 9 d. Po blužnies pašalinimo operacijos po kaire diafragma kaupėsi skysčio sankaupos, kurios buvo šalinamos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pilvo chirurgijos centre. 2008 m. birželio 10 d. buvo konstatuota, kad iki 2010 m. birželio 9 d. jo darbingumo lygis 40 procentų. Pablogėjus sveikatai nuo 2008 m. vasario 20 d. iki kovo 3 d. jis gydėsi VšĮ Sapiegos ligoninėje; ambulatorinis gydymas tęsiamas ir dabar. Nukentėjusysis N. Š. pažymi, kad dėl patirtų traumų labai blogai jaučiasi, turi griežtai laikytis dietos ir reguliariai vartoti vaistus, nes skauda po dešiniuoju ir kairiuoju šonkaulių lankais, ėda rėmuo, pučia pilvą, dažnai pykina, skauda galvą, sutriko miego ritmas, neteko svorio, dėl to patiria daug nepatogumų, greitai pavargsta, jaučiasi nedarbingas. Jis yra invalidas, todėl negali susirasti darbo, ir jam tenka būti našta artimiesiems. Kasatoriaus nuomone, esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusioji D. Š. taip pat nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai, dėl kairiojo žastikaulio krumplių lūžimo ji buvo operuota. Nuo 2007 m. spalio 6 d. iki gruodžio 2 d. gydėsi ambulatoriškai. 2007 m. gruodžio 3 d., išlikus apsitarnavimo funkcijos sutrikimui, buvo nusiųsta į UAB „Draugystės sanatorija“ reabilitacijai iki gruodžio 29 d. Išrašant iš sanatorijos pažymėta, kad išlieka riboti judesiai per kairės alkūnės sąnarį, dešiniojo peties sanarį, patinęs dešinės rankos riešo sąnarys, eisena apsunkinta, šlubuoja dešine koja, reikalinga pagalba apsitarnaujant, išlieka nedarbinga. 2008 m. birželio 5 d. dėl kairės rankos lūžimo padarinių buvo operuota pakartotinai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Nuo 2008 m. birželio 10 d. iki liepos 8 d. gydėsi ambulatoriškai, nuo 2008 m. liepos 9 d. iki liepos 26 d. gydėsi sanatorijoje „Versmė“. Dėl avarijos metu patirto galvos smegenų sutrenkimo vargina galvos skausmai, atsirado nerimas, nemiga, pablogėjo atmintis, prasidėjo akies uždegimas, nuo didelio kiekio nuskausminamųjų vaistų turėjo problemų su virškinamuoju traktu, pasireiškė alergija. Kadangi avarijos metu jai buvo suspaustos kojos, iki šiol sunkiai vaikšto, šlubuoja. Sužalota kairė ranka neišsitiesia, nevisai funkcionuoja, o dėl dvigubai padidėjusio dešinės rankos krūvio prasidėjo riešo uždegimas, kurį gydė ambulatoriškai. Ji patyrė ir patiria daug nepatogumų: sunku judėti, negali pasirūpinti savimi, važiuoti visuomeniniu transportu, jei nėra laisvų sėdimų vietų, parnešti iš parduotuvės reikiamo kiekio produktų, nes skauda abi rankas; dirbant darbe kompiuteriu greitai pavargsta rankos, negali maudytis vonioje, apsirengti; tapo dirgli, sumažėjo darbingumas, pablogėjo atmintis, sutriko miegas. Žymiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, asmeninis gyvenimas tapo suvaržytas. Akivaizdu, kad sveikata visiškai neatsistatys, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų atmetė jos prašymą priteisti 1345,58 Lt turtinę žalą (914,78 Lt už medikamentus, 430,80 Lt kelionės išlaidų).

Nukentėjusioji I. G. taip pat nurodo, kad dėl eismo įvykio metu patirto kairiojo šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo buvo operuota; nustatytas kairiojo alkūnkaulio, kairiosios pusės 6 ir 7 šonkaulių lūžiai. Nuo 2007 m. spalio 10 d. iki gruodžio 30 d., 2008 m. sausio 2 d. iki balandžio 30 d. gydėsi VšĮ Sapiegos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Išraše iš med. dokumentų pažymėta, kad gydymo metu jos bendra būklė nežymiai pagerėjo, ligonė vaikšto po palatą su vaikštyne, apsitarnauja, tačiau sunkiai, rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją dėl spec. poreikių lygio nustatymo. Nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki gegužės 24 d. ji gydėsi VšĮ Sapiegos ligoninės reabilitacijos skyriuje. Jai rekomenduota vaikščioti su alkūniniais ramentais, su pritaikytu įtvaru kairei kojai ir ortopedine avalyne. Po šių gydymų jai buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi ji yra vieniša, o po avarijos labai pablogėjo bendra sveikatos būklė, pati negali pasirūpinti savimi, gyvena pas krikšto dukrą D. Š. Nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki spalio 10 d. dėl sveikatos pablogėjimo (už krūtinkaulio kamavo skausmai, bloga fizinio krūvio tolerancija, vargino kojų tinimas, padidintas dirglumas, kojose stebimos edemos, kairė koja dėl avarijos pasekmių keturiais centimetrais trumpesnė už dešinę) buvo gydyta VšĮ Sapiegos ligoninėje. Nukentėjusioji I. G. pažymi, kad iki šiol dėl patirtų traumų jos savijauta yra bloga, vargina galvos skausmai, nemiga, nerimas, negatyvios emocijos. Ji vartoja daug nuskausminamųjų vaistų, negali pasirūpinti savimi, pagaminti maisto, išeiti iš namų, per kambarį pereina tik su ramentais. Giminaitei ir jos artimiesiems tenka nuolat jai padėti, o tai dar viena trauma, nes ji nenori būti priklausoma nuo kitų. Padidėjo finansinės išlaidos dėl vaistų, maisto, priežiūros, transporto paslaugų. Nukentėjusiosios nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį.

 

              Nukentėjusiųjų N. Š., D. Š. ir I. G. kasaciniai skundai atmestini.

 

              Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo

 

Nukentėjusieji savo kasaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs Baudžiamojo kodekso BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 68 straipsnį, 75 straipsnį, nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Nukentėjusioji D. Š. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė ir turtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik nuteistasis R. L., kuris nesutiko su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Taigi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik dėl neturtinės žalos. Todėl nukentėjusiųjų kasatorių argumentai, kuriais jie nesutinka su nuteistajam R. L. paskirta bausme bei turtinės žalos išsprendimu, laikytini naujais klausimais, kurie nebuvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Taigi minėti kasatorių skundų argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

 

              Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Nukentėjusysis N. Š. pareiškė ieškinį R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 199 171 Lt, nukentėjusioji D. Š. – dėl 99 240 Lt, nukentėjusioji I. G. – dėl 99 171 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš R. L. 100 000 Lt N. Š., po 50 000 Lt D. Š. ir I. G. naudai, atmetant ieškinius AB „Lietuvos draudimas“, nes ši draudimo kompanija savo prievolę įvykdė (sumokėta neturtinės žalos N. Š. 828,67 Lt, D. Š. – 759,62 Lt, I. G. – 828,67 Lt).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokius neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į šias aplinkybes: nukentėjusysis N. Š. iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, nuolat vartoja vaistus, dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo, yra neįgalus; nukentėjusioji D. Š. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, iki šiol negali valdyti kairės rankos, padaryta didelė turtinė žala; nukentėjusioji I. G. iki šiol sunkiai vaikšto, vargina galvos skausmai, per kambarį pereina tik su ramentais; į nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį – R. L. yra Vilniaus teisės ir verslo kolegijos studentas, už vieną semestrą moka 1050 Lt, stipendijos negauna, yra neįgalus ir gauna 540 Lt šalpos pensiją.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, lemiančias žalos dydį, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas pažymėjo, kad nepagrįstai neatsižvelgta į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip turtinės žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo amžius ir jo finansinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nevisiškai įvertino ir tai, kad eismo įvykio metu nukentėjo pats kaltinamasis ir tapo neįgalus, neteko darbingumo. Be to, nuteistasis R. L. yra labai jauno amžiaus, mokosi, todėl vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – šalpos pensija, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas, jis neturi. Įvertinusi šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad R. L. turtinė padėtis yra gana sunki, todėl priteista neturtinės žalos suma (iš viso – 200 000 Lt) kaltininkui yra per didelė, todėl mažintina.

Pastebėtina, kad nukentėjusieji apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, todėl darytina išvada, kad jie sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Tačiau kasaciniais skundais nukentėjusieji prašo priteisti solidariai iš R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimo 199 171,33 Lt N. Š., 99 240 Lt D. Š., 99 171 Lt – I. G. naudai, taip ginčydami ir pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas dėl neturtinės žalos dydžių. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacine tvarka nebuvo nagrinėjamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per mažus atlygintinos neturtinės žalos dydžius, todėl nukentėjusiųjų prašymas padidinti apylinkės teismo priteistą neturtinę žalą yra nesvarstytinas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydžius, atsižvelgdamas vien į sunkią nuteistojo materialinę padėtį, tačiau nevertindamas nukentėjusiųjų situacijos, nuteistojo elgesio iki eismo įvykio. Nors kasatoriai teisingai pastebi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo visiškai patenkinti, ši klaida negali būti laikoma esmine, taip abejojant apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir kasacinių skundų argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimus bei pakankamai motyvavo, kodėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimas atitinka teisminę praktiką bei užtikrina protingą priešingų interesų pusiausvyrą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, priteistiną nukentėjusiajai D. Š. atsižvelgė ir į didelį padarytos turtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, sveikatai, atlyginimo padarytos turtinės žalos dydis neturėtų būti sureikšminamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.4 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad buvo padaryta ir turtinė žala.

Atmestinas kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė vien į sunkią nuteistojo materialinę padėtį. Apygardos teismo nutarties turinys patvirtina tai, kad teismas vertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų visumą. Apygardos teismas pažymėjo, kad nuteistasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir susidūrė su nukentėjusiosios D. Š. vairuojamu automobiliu, ir tokį jo elgesį vertino kaip ypač šiurkštų. Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam N. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiųjų D. Š. ir I. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusieji nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas nevertino situacijos, kurioje jie dėl eismo įvykio metu patirtų padarinių yra atsidūrę. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių naujų duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę nebuvo pateikta. Taigi apygardos teismas vertino tas aplinkybes, kurios buvo išdėstytos nukentėjusiųjų pateiktuose civiliniuose ieškiniuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors nukentėjusysis N. Š. teigia, jog dėl jo dabartinės sveikatos būklės neįmanoma susirasti darbo, pagal bylos duomenis spręstina, kad jis ir iki eismo įvykio nedirbo (T. 1, b. l. 40). Nors nukentėjusioji D. Š. teigia, kad eismo įvykio metu sužalota kairė ranka neišsitiesia, byloje esančiame VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2008 m. birželio 9 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad D. Š. 2008 m. birželio 5 d. buvo operuota, pašalintos konstrukcijos, apžiūros metu – pilnai ištiesta ranka (T. 1, b. l. 191). Be to, nors ši nukentėjusioji teigia, kad jai nuolat visur skauda, sunku judėti, negalinti atlikti kai kurių darbų, UAB „Draugystės sanatorijos“ 2007 m. gruodžio 29 d. išduotame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad D. Š. serga psoriaziniu poliartritu (T. 1, b. l. 188). Nors nukentėjusioji I. G. nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. – spalio 10 d. dėl sveikatos pablogėjimo buvo gydyta VšĮ Sapiegos ligoninėje, pagal ligos istorijos Nr. 2408 epikrizę spręstina, kad tai buvo susiję ne vien tik su eismo įvykio metu patirta trauma, bet ir dėl nukentėjusiajai daug anksčiau nustatytų klinikinių diagnozių (T. 1, b. l. 222–223). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant eismo įvykio metu kilusias pasekmes buvo atsižvelgta į tas aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtintos bylos dokumentais.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tokius neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktus, kaip turtinės žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, dėl eismo įvykio nuteistasis tapo iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (T. 1, b. l. 165), į kuriuos neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Nors teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar formuojasi ir nėra vienoda, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo priteistas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydis tiksliau atitinka neturtinės žalos dydį, priteisiamą baudžiamosiose bylose, kai eismo įvykius su analogiškais padariniais sukėlė apsvaigę nuo alkoholio kaltininkai, negu buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas (kasacinės bylos           Nr. 2K-361/2005, 2K-133/2007, 2K-111/2009, kuriose kaltininkai nuteisti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kasacinės bylos Nr. 2K-108/2007, 2K-766/2007, 2K-284/2009, kuriose kaltininkai nuteisti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiųjų N. Š., D. Š. ir I. G. kasacinius skundus.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                     Josifas Tomaševičius

 

                                                                                                                  Valerijus Čiučiulka

 

                                                                                                                  Viktoras Aidukas