Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-27][nuasmenintas sprendimas byloje][I3-733-428-2020].docx
Bylos nr.: I3-733-428/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos 188601311 atsakovas
Kategorijos:
55.1. Teismo sprendimas
55.1.1. Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
21.2. Tarnybinės nuobaudos
19. Kiti ginčai dėl valstybės tarnybos
21. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė
55. Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                              Administracinė byla Nr. I3-733-428/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02428-2019-2

img1                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 19 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui G. Z., jo atstovei advokato padėjėjai S. V.,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. J.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

 

              Teismas

 

n u s t a t ė:

 

           Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE-343 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui G. Z., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiui gelbėtojui, vidaus tarnybos puskarininkiui, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 buvo patvirtintas naujas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) 3-iosios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo pareiškėjas 2019 m. vasario 16 d. susipažinti atsisakė, kadangi, palyginti su Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtintu ankstesniu Pareigybės aprašymu, buvo pakeista tik Pareigybės aprašymo išdėstymo tvarka bei sąvokos, tačiau pareigybės paskirtis ir funkcijos keičiamos nebuvo. Pareiškėjas nurodė, jog Valdyboje 2019 m. vasario 28 d. vyko susirinkimas ir buvo surašytas aktas Nr. V-2-290, kuriame konstatuota, jog jis atsisakė susipažinti su Pareigybės aprašymu. Pareiškėjas teigė, jog terminai susipažinti su Pareigybės aprašymu nėra nustatyti, todėl jokio pažeidimo dėl to, jog atsisakė susipažinti su Pareigybės aprašymu, nepadarė. Be to, nurodė, jog nepagrįstai kaltinamas tarnybinio nusižengimo padarymu dėl to, jog 2019 m. liepos 26 d. atsisakė tvarkyti ir plauti garažą ir automobilį. Automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitai pamainai buvo perduotas švarus ir tvarkingas, pamainos perdavimo metu jokių pastabų pareiškėjui nebuvo nurodyta, tik vėliau, kito budėjimo metu, pasikeitus net kelioms budinčioms pamainoms, buvo pasakyta pastaba dėl nešvaraus automobilio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2019 m. liepos 26 d. budinti pamaina, be kitų funkcijų ir užsiėmimų, privalėjo vykdyti ir priemones, kad būtų užtikrintas technikos ir patalpų švarumas, tvarkingumas. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1-175 (toliau – ir Technikos eksploatavimo nuostatai), 38 punkte numatyti reikalavimai turi būti įvykdyti iki pamainų pasikeitimo (Technikos eksploatavimo nuostatų 42 p.). Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintinas Pareigybės aprašymo 5.11 punktas įpareigoja ugniagesį gelbėtoją laikytis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos technikos nuostatų, techninės priežiūros taisyklių, instrukcijų, parengti techniką tolesniam naudojimui bei vykdyti jos techninę priežiūrą, to paties Pareigybės aprašymo 5.14 punktas įpareigoja saugoti komandos statinius, laikyti švariai ir nuolat parengtus, tačiau, pareiškėjo teigimu, jo Pareigybės aprašyme nėra numatyta, jog pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, privalo dirbti kitus papildomus darbus, nenumatytus Pareigybės aprašyme. Pareiškėjas nėra supažindintas su pareigybėmis, kuriose būtų numatytas patalpų valymas ar plovimas. Pareiškėjas mano, jog valytojo (-os) darbas nesusijęs su jo tiesioginėmis atliekamomis pareigomis. Be to, tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 39 straipsnio 4 dalyje nurodyto 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai paskirti nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas mano, jog tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti skiriama praleidus įstatyme nurodytą terminą.

Atsakovas ir jo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime atsakovas nurodė bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. B-2-768 nurodė, kad Valdyboje gautas 3-iosios komandos viršininko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas su kitais pamainos darbuotojais atsisakė tvarkyti garažą ir nuplauti specialųjį automobilį. Remiantis šia informacija 2019 m. rugpjūčio 12 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Be to, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesys gelbėtojas. Įvykus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizacijai, Departamento direktorius 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtino Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymą, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2019 m. sausio 15 d. Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 buvo naujai patvirtintas Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėjas susipažinti atsisakė. Palyginti su 2018 m. gruodžio 5 d. patvirtintu Pareigybės aprašymu, 2019 m. vasario 13 d. patvirtintame Pareigybės aprašyme buvo pakeista tik jo išdėstymo tvarka bei sąvokos, tačiau pareigybės paskirtis ir funkcijos keičiamos nebuvo. Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. taip pat atsisakė susipažinti su Pareigybės aprašymu, nepaaiškindamas atsisakymo priežasčių, todėl Pareigybės aprašymas pareiškėjui buvo perskaitytas, jam buvo paaiškinta, kad, palyginti su ankstesniu Pareigybės aprašymu, jo funkcijos nesikeitė, todėl buvo laikytina, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. susipažino su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybes aprašymu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2019 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1V-42/1R-lT1K-8 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika) 15 punktas įpareigoja ne tik darbdavį supažindinti pareigūną su jo pareigybės aprašymu, tačiau įpareigoja ir patį pareigūną susipažinti su pareigybės aprašymu, be to, 2018 m. gruodžio 5 d. Pareigybės aprašymo 6.16 papunktis taip pat įpareigojo ugniagesį gelbėtoją laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą. To paties Pareigybės aprašymo 5.11 papunktyje nurodyta, jog ugniagesys gelbėtojas privalo laikytis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamų technikos nuostatų, techninės priežiūros taisyklių, instrukcijų, parengti techniką tolesniam naudojimui bei vykdyti jos techninę priežiūrą, o Pareigybės aprašymo 5.14 papunktis įpareigoja ugniagesį gelbėtoją saugoti komandos statinius, laikyti švariai ir nuolat parengtus. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1-175 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų patvirtinimo“, 38 punkte nustatyta, kad technika turi būti tinkamos darbinės būklės, švari. Kad užtikrintų minėtų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, pareiškėjas turėjo sutvarkyti garažą ir nuplauti specialųjį lengvąjį automobilį, tačiau tai daryti atsisakė, nors 2019 m. vasario 13 d. patvirtinto ugniagesio gelbėtojo Pareigybės aprašymo 5.17 papunktyje nurodyta, kad ugniagesys gelbėtojas vykdo komandos budinčios pamainos vado ir skyrininko pavedimus. Šis tarnybinio pavaldumo principas įtvirtintas ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte – pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. Tiesioginis pareiškėjo vadovas 2019 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu informavo Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos viršininką apie 2019 m. liepos 26 d. pamainos metu pareiškėjo atsisakymą vykdyti nurodytus pavedimus. Tą pačią dieną pats pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam „buvo liepta plauti garažą“, tačiau jis pavedimo nevykdė, nes tai, jo nuomone, „yra neteisėtas įsakymas" ir jo vykdyti jis neprivalo ir neketina, kadangi „jo pažymėjime parašyta ugniagesys gelbėtojas ne valytojas ar ūkvedys“, mano, kad „garažo plovimas ne ugniagesio gelbėtojo darbinė funkcija“. Atsižvelgiant į Technikos eksploatavimo nuostatų 38 punktą, kuriame nurodyta, kad technika turi būti švari, pareiškėjo Pareigybės aprašymo 5.14 papunktį, kuriame nurodyta pareiga laikyti statinius švarius, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“, 7.14 papunktį, kuriame nurodyta pareiškėjo pareiga užtikrinti, kad darbo vieta visada būtų švari ir tvarkinga, pareiškėjas privalėjo vykdyti pavedimą. Pareiškėjas nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos ir pareiškėjo Pareigybės aprašymo 5.17 papunkčio reikalavimų, numatančių, jog pareiškėjas turi vykdyti kitus komandos budinčios pamainos vado ir skyrininko pavedimus. Todėl darytina išvada, kad technikos ir patalpų (taip pat ir garažo) tvarkymas, plovimas nėra papildomas darbas, jie turi būti vykdomi kaip viena iš pareigybės funkcijų. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodeksas įpareigoja valstybės tarnautojus sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, elgtis nesavanaudiškai, kad būtų naudinga visuomenei ir valstybei, visada būti tvarkingus, užtikrinti, kad darbo vieta būtų švari ir tvarkinga. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina valstybės tarnautojo prievolę tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių. Taip pat buvo pažeistas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.8 papunktyje įtvirtintas valstybės tarnautojo pavyzdingumo principas – reikalavimas būti tolerantiškiems, pagarbiems ir tvarkingiems, 7.2 papunktis įpareigoja sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Pareiškėjas atsisakydamas susipažinti su naujai patvirtintu jo Pareigybės aprašymu bei atsisakydamas vykdyti technikos bet patalpų priežiūros ir tvarkymo darbus nevykdė nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra teisėta ir pagrįsta, 30 dienų terminas nuobaudai skirti nėra praleistas, nes skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuri laikoma tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena.

Skundas tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirtas Departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. TE-343, įvertinus 2019 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo dėl ugniagesio gelbėtojo G. Z. galimo tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. 6-1165 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalimi.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta iš esmės už pareigų nevykdymą, pažeidžiant Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktus.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, jog pareiškėjas, Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesys gelbėtojas, vidaus tarnybos puskarininkis, padarė tarnybinį nusižengimą 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. vasario 28 d. atsisakydamas pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu, taip pažeisdamas Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkto ir Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtinto Pareigybės aprašymo 6.16 punkto reikalavimus. Taip pat Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. pamainos metu atsisakė plauti garažo patalpas bei specialųjį lengvąjį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtinto Pareigybės aprašymo 5.11, 5.14 ir 5.17 punktus, Technikos eksploatavimo nuostatų 38 ir 42 punktus, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.3 ir 7.14 punktus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus.

Pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos teisėtumą, neigdamas savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo bei nurodydamas, kad jokių teisės aktų, reglamentuojančių jo pareigas, nepažeidė.

Dėl atsisakymo pasirašyti Pareigybės aprašymą

 

Bylos duomenys patvirtino, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl atsisakymo 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. vasario 28 d. pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu. Dėl nurodytų pareiškėjo veiksmų Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos viršininkas surašė 2019 m. kovo 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. V-2-350, kuriuo informavo Valdybos viršininką apie pareiškėjo atsisakymą pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Valdybos viršininkas tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. B-2-768 informavo Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimo valdybos viršininką apie pareiškėjo 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. vasario 28 d. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą dėl atsisakymo pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu, prašydamas spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 38 ir 39 straipsnių nuostatos bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas). 

Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Taigi, dėl Valdybos 3-iosios komandos viršininko 2019 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-2-350 nurodytos informacijos apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, padarytą 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. vasario 28 d. atsisakant pasirašyti Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintą Pareigybės aprašymą, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas žymiai vėliau nei nurodyta Tvarkos aprašo 6 punkte, ir tai laikytina Tvarkos aprašo procedūriniu pažeidimu, nulėmusiu ne laiku atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą, neužtikrinant objektyvaus ir visapusiško faktinių aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo.

Pareiškėjas neneigia, jog 2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. vasario 28 d. atsisakė pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo – atsisakymo pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu nurodyta, jog visi Valdybos 3-iosios komandos ugniagesiai gelbėtojai, išskyrus pareiškėją, su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu susipažino pasirašytinai. Pareiškėjas būdamas tarnyboje 2019 m. vasario 16 d. su nurodytu Pareigybės aprašymu susipažinti pasirašytinai atsisakė, be to, 2019 m. vasario 28 d. vykusio susirinkimo metu pareiškėjas, nenurodęs priežasčių, atsisakė pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu. Dėl šio fakto buvo surašytas 2019 m. vasario 28 d. aktas Nr. V-2-290. Valdybos 3-iosios komandos viršininkas 2019 m. kovo 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. V-2-350 informavo Valdybos viršininką, jog į Valdybą 2019 m. kovo 8 d. atvykusios Departamento specialistės balsu perskaitė pareiškėjui Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintą Pareigybės aprašymą ir paaiškino pareiškėjui, jog pareigybės funkcijos, palyginti su ankstesniu pareigybės aprašymu, nesikeitė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog įvertinus tai, kad Pareigybės aprašymas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9, pareiškėjui 2019 m. kovo 8 d. buvo balsu perskaitytas ir jam paaiškinta, jog specialieji reikalavimai ir funkcijos pareigybės aprašyme nesikeitė, pareiškėjas su Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu supažindintas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, atsisakydamas pasirašytinai susipažinti su Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtintu Pareigybės aprašymu, nevykdė Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkto reikalavimo, įpareigojančio pareigūną susipažinti su jo pareigybės aprašymu, ir Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtinto Pareigybės aprašymo 6.16 punkto, įpareigojančio ugniagesį gelbėtoją laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu, tačiau jo veiksmų teisinė kvalifikacija pagal Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkto ir Pareigybės aprašymo 6.16 punkto nuostatas neatitiko galimo tarnybinio nusižengimo, t. y. teisės normoje įtvirtinta elgesio taisyklė pareiškėjo veiksmais nebuvo pažeista ir negalėjo būti taikoma konkrečiam teisiniam santykiui, ginčo atveju pareiškėjo atsisakymui pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu.

 Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareigūnas su savo Pareigybės aprašymu supažindinamas naudojantis statutinės įstaigos elektronine dokumentų valdymo sistema ir jei supažindinti pareigūną su jo pareigybės aprašymu naudojantis statutinės įstaigos elektronine dokumentų valdymo sistema nėra galimybės, pareigūnas su savo pareigybės aprašymu supažindinamas pasirašytinai. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta atsakovo, bet ne pareiškėjo, pareiga supažindinti pareigūną su pareigybės aprašymu naudojantis statutinės įstaigos elektronine dokumentų valdymo sistema ir jei supažindinti pareigūną su jo pareigybės aprašymu naudojantis statutinės įstaigos elektronine dokumentų valdymo sistema nėra galimybės, pareigūnas su savo pareigybės aprašymu supažindinamas pasirašytinai. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas, atsisakydamas pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu, Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkto nepažeidė.

Taip pat pareiškėjas nurodytais veiksmais nepažeidė ir Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtinto Pareigybės aprašymo 6.16 punkto, įpareigojančio ugniagesį gelbėtoją laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą. Pastaroji norma yra bendro pobūdžio, kurioje formuluojama bendra elgesio taisyklė neribotam subjektų ratui, ir ginčo atveju gali būti taikoma kaip nukreipianti į kitų specialiųjų teisės normų, kurių pareiškėjas galimai nesilaikė, pažeidimą.

Atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje kitų konkrečių teisės aktų ir normų, kurios reguliuotų konkretų ginčo santykį ir kurias galimai pareiškėjas savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs atsisakydamas pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu, nenurodė, todėl kaltinimo pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo teisiškai nepagrindė ir nekvalifikavo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareiškėjo neteisėtas elgesys, susijęs su konkrečių teisės aktų, nustatančių pareiškėjo elgesio nagrinėjamo ginčo situacijoje taisykles, pažeidimu. Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nekonkretizavo ir nenurodė teisės aktų, kurie įpareigotų pareiškėją pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu, o tai reiškia, jog atsakovas teisiškai nepagrindė ir neteisingai kvalifikavo pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ir nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 15 punkto bei Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1-445 patvirtinto Pareigybės aprašymo 6.16 punkto nuostatos nereglamentuoja šio teisinio santykio, o pareiškėjo veiksmai nesusiję su nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimu.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda dėl šio galimo tarnybinio pažeidimo paskirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės.

 

Dėl pareiškėjo atsisakymo plauti garažą ir automobilį

 

Be to, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ir už tai, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. atsisakė tvarkyti ir plauti garažą ir automobilį, taip pažeidė Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtinto Pareigybės aprašymo 5.11, 5.14 ir 5.17 punktus, Technikos eksploatavimo nuostatų 38 ir 42 punktus, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.3 ir 7.14 punktus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 30 d. buvo surašytas Valdybos 3-iosios komandos budinčio skyrininko tarnybinis pranešimas, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. 4-os pamainos budėjimo metu, pagal pamainos sudarytą grafiką, buvo paskirtas plauti garažą ir automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tai daryti atsisakė, motyvuodamas, jog Pareigybės aprašyme tokia pareiga nenurodyta ir jis plauti garažo neprivalo.

Komandos viršininko 2019 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 26 d. atsisakė tvarkyti garažą su kitais pamainos darbuotojais bei nuplauti specialųjį lengvąjį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog pareiškėjas nevykdė 2019 m. liepos 26 d. tiesioginio vadovo nurodymo tvarkyti garažą bei plauti specialųjį lengvąjį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tačiau pažymėtina, jog iš tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir pirmiau minėtų tarnybinių pranešimų visiškai nėra aiškios tarnybinio nusižengimo aplinkybės, ar pareiškėjas atsisakė vykdyti pamainos vadovo nurodymą plauti garažą ir automobilį, ar atsisakė vykdyti būtent pamainos grafike numatytus paskyrimus, kurie įpareigojo pareiškėją plauti garažą ir automobilį, ir taip pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtinto Pareigybės aprašymo 5.11, 5.14, 5.17 punktus, Technikos eksploatavimo nuostatų 38 ir 42 punktus, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.3 ir 7.14 punktus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus.

Iš į bylą pateikto 2019 m. liepos 26 d. budinčios pamainos darbo lapo duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo paskirtas pamainos postininku Nr. 2.

Pagal Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1V-115 (Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1V-78 redakcija, toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės), 32.14 papunktį, postininkas Nr. 2 – pareigūnas, budintis patalpose. Postininko Nr. 2 konkrečios funkcijos, kurias jis privalo vykdyti pamainos metu, detaliai apibrėžtos Darbo tvarkos taisyklių 32.15–32.25 papunkčiuose, kuriuose nėra numatytos postininko Nr. 2 pareigos plauti garažą ar automobilį. Pažymėtina, jog Darbo tvarkos taisyklių 32.18 punkte numatyta postininko Nr. 2 pareiga savaitgaliais ir švenčių dienomis, o taip pat atostogaujant komandos valytojai, sutvarkyti visas ugniagesių patalpas ir išplauti grindis. Tačiau byloje nenustatyta, jog 2019 m. liepos 26 d. budinčios pamainos darbo diena buvo penktadienis, todėl šios postininko Nr. 2 pareigos pareiškėjas neprivalėjo vykdyti. Darbo tvarkos taisyklių 35 punkte numatyta konkreti postininko  Nr. 2 pareiga kiekvieną savaitės penktadienį – švaros dieną sutvarkyti virtuvę, išvalyti šaldytuvą, nuvalyti spinteles.

Nurodytos Darbo tvarkos taisyklių nuostatos patvirtina, jog postininko Nr. 2 pareigos nesusijusios su garažo ir automobilio plovimu. Pareiškėjas pagal budinčios pamainos darbo paskirstymą neturėjo priskirtos jo funkcijoms pareigos plauti garažo ir automobilio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pagrįstų duomenų, jog pamainai vadovavęs pamainos viršininkas V. M. būtų nurodęs pareiškėjui plauti garažą ir automobilį. Iš pamainos viršininko V. M. 2019 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog pareiškėjas pagal pamainos sudarytą grafiką buvo paskirtas plauti garažą ir automobilį, tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas nevykdė jo nurodymo, taip pat iš budinčios pamainos darbo lapo duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo paskirtas postininku Nr. 2, kurio pareigose nėra numatyta garažo ir automobilio plovimo funkcija, jokio kito paskyrimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas plauti garažą ir automobilį, nenustatyta.

Taigi, nustatytos bylos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, jog pareiškėjui nebuvo jokio faktinio pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo visų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. neteisėtos veikos ar neveikimo, kuriais būtų pažeistos konkrečios teisės normos, detaliai reglamentuojančios pareiškėjo pareigas ir funkcijas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neveikė, kaip to reikalauja teisės aktai.

Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė imperatyvių teisės aktų, kuriuos pareiškėjas būtų pažeidęs, atsisakydamas pasirašytinai susipažinti su Pareigybės aprašymu bei neplaudamas garažo patalpų ir automobilio.

Teisės aktuose, dėl kurių nevykdymo pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, numatyti bendrieji reikalavimai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos eksploatuojamos technikos priežiūrai ir naudojimui.

Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9 patvirtinto Pareigybės aprašymo 5.11 punktas įpareigoja ugniagesį gelbėtoją laikytis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje eksploatuojamos technikos nuostatų, techninės priežiūros taisyklių, instrukcijų, parengti techniką tolesniam naudojimui bei vykdyti jos techninę priežiūrą, to paties aprašo 5.14 punktas įpareigoja ugniagesį gelbėtoją saugoti komandos statinius, laikyti švarius ir nuolat parengtus

. Technikos eksploatavimo nuostatų 38 ir 42 punktuose numatyta, jog technika turi būti tinkamos darbinės būklės ir švari (38 p.) bei budinčioms pamainoms priskirtai darbinės parengties ir rezervinei technikai, o pamainai vadovauti priskirto darbuotojo nurodymu ir kitai technikai nuostatų 38 punkto reikalavimai turi būti įvykdyti iki pamainų pasikeitimo (42 p.).

Pažymėtina ir tai, jog Pareigybės aprašymo 5.17 punktas įpareigoja vykdyti komandos budinčio pamainos vadovo ir skyrininko pavedimus bei Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.3 ir 7.14 punktuose, bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintas bendrąsias pareigūnų elgesio taisykles, kurios tiesiogiai nesusijusios su pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, nes kaltinimas tarnybinio nusižengimo padarymu nepagrįstas aplinkybėmis, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti kurio nors vadovo ar viršininko nurodymą.

Kaip jau minėta, iš pateiktų Tarnybinio patikrinimo išvados duomenų nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, kaip ir kokių konkrečių pareigų nevykdymas pasireiškė pareiškėjo veiksmuose ar neveikime, bei kokios konkrečios imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios pareiškėjo tarnybos funkcijas, buvo pažeistos kiekvienu konkrečiu atveju.

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A146-1958/2008 ir Nr. A492-577/2013).

Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, statutinis pareigūnas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų atitinkamuose įstatymuose, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų, statutinių pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Skiriant statutiniam pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nusižengimo padarymo aplinkybės, veiksmai ar neveikimas, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės kaltės forma.

Įrodinėjimo našta dėl tarnybinės atsakomybės taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui ar pareigūnui (LVAT administracinė byla Nr. A62-2207/2011).

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtino, kad nebuvo faktinio pagrindo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neveikė ar veikė priešingai nei to reikalauja teisės aktai.

            Pažymėtina, kad atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatė konkrečių, imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo tiesiogines pareigas, kurių nevykdymu pareiškėjas kaltinamas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos teisės normos, kurias, anot atsakovo, pareiškėjas pažeidė, yra bendro pobūdžio, nedetalizuoja pareiškėjo pareigų ir funkcijų, o taip pat pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl pareigų nevykdymo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų pažeidimai nesusiję su pareiškėjo pareigų nevykdymu, ir pareiškėjo veiksmai ar neveikimas nenulėmė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų pažeidimo.

           Atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvados nepagrindė jokiais objektyviais ir neabejotinais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo tarnybinį nusižengimą bei pareiškėjo veiksmų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą).

            Tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusišku, neobjektyviu ir nepagrįstu visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties bei visos abejonės dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjo naudai. Todėl šios išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

           

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo G. Z. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. TE-343, kuriuo pareiškėjui G. Z., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesiui gelbėtojui, vidaus tarnybos puskarininkiui, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja Jolanta Medvedevienė

 


Paminėta tekste: