Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [3K-3-622-2013].doc
Bylos nr.: 3K-3-622/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.2. Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
2.2.4. Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
2.2.4.3. Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
2.2.4.3.2. dėl atsakomybės už kitų asmenų padarytą žalą
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.10. Civilinė atsakomybė:
2.5.10.2. Civilinės atsakomybės sąlygos:
2.5.10.2.4. Žala:
2.5.10.2.4.1. Turtinė žala
2.5.10.5. Civilinės atsakomybės rūšys:
2.5.10.5.2. Deliktinė atsakomybė:
2.5.10.8. Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
3. CIVILINIS PROCESAS
3.1. Bendrosios nuostatos
3.1.7. Bylinėjimosi išlaidos:
3.1.7.1. Žyminis mokestis:
3.1.7.1.5. Žyminio mokesčio grąžinimas
3.3. Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
3.3.1. Apeliacinis procesas:
3.3.1.6. Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
3.3.1.17. Apeliacinio proceso nutraukimas
3.3.1.21. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Motyvų projektas

Civilinė byla Nr. 3K-3-622/2013

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01001-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 121.6 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei K. B. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl teismo teisės nutraukti apeliacinį procesą, kai apeliacinį skundą pasirašo advokato padėjėjas.

Ieškovė J. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės K. B. (toliau – atsakovė, kasatorė) 15 000 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. vasario 6 d. atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, dėl kurio ieškovės bute aprūko sienos, lubos, baldai, nutrauktas interneto kabelis. Kadangi gaisras kilo atsakovės bute, nebuvo laikytasi priešgaisrinės apsaugos teisės aktų reikalavimų, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nedaryti žalos kitiems asmenims, tai ieškovė, remdamasi CK 6.263, 6.2466.249 straipsniais, prašė jai padarytos 15 000 Lt žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3000 Lt turtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo principais, teismas darė išvadą, kad atsakovė pažeidė nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti ir rūpintis, jog jos valdomoje pastato dalyje nebūtų trūkumų, gedimų, juos pašalinti, jeigu jų yra, ir pan., t. y. elgtis taip, kad jos valdomoje pastato dalyje nebūtų sukeltas gaisras, imtis būtinų techninių, organizacinių ir kitų priemonių, užkertančių kelią gaisrui kilti ir mažinančių jo galimus padarinius. Teismas laikė, kad gaisro židinio faktas, atsakovei elgusis nerūpestingai, yra pakankamas pagrindas konstatuoti jos neteisėtus veiksmus. Pažymėjęs, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos buto remonto kainos priteisimas sukeltų abejonių dėl visiško žalos atlyginimo principo pažeidimo (priteisiant daugiau, negu būtina padėčiai iki gaisro atkurti), atsižvelgęs į kaimynui padarytos žalos, atsakovės atlygintos be ginčo, dydį, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė kelis kartus keitė reikalavimą, butas iki gaisro buvo apleistas, nešildomas, apipelijęs, jo remontas atliktas prieš daug metų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsniais), CK 6.249 straipsnio 1, 5 dalimis, 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas sumažino ieškovei priteistinų nuostolių dydį iki 3000 Lt.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės K. B. apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo pasirašytas jos atstovo advokato padėjėjo E. P. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo ar asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas); atstovais teisme negali būti asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai (CPK 60 straipsnio 4 punktas); Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Nurodžiusi, kad apeliacinio skundo pasirašymas ir padavimas yra suprantamas kaip atstovavimo veiksmas apeliaciniame procese, o toks veiksmas advokato padėjėjui yra draudžiamas pagal įstatymą, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti apeliacinio skundo. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tai teisėjų kolegija apeliacinį procesą nutraukė, grąžino atsakovei už skundą sumokėtą žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė K. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl teisės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Kasatorė įsitikinusi, kad, skundžiama nutartimi nutraukusi apeliacinį procesą, teisėjų kolegija nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę į apeliaciją. Kasatorės nuomone, teisėjų kolegijos nustatytas trūkumas (apeliacinį skundą pasirašė ir padavė teismui įgaliotas, tačiau neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, atstovas), yra susijęs su atstovavimu ir atstovo įgaliojimų įrodinėjimu, bet ne su apeliacijos subjekto klausimu, nes į apeliacinės instancijos teismą kreipėsi apeliacinio skundo subjektas – kasatorė. Dėl to, pasak kasatorės, apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negalėjo būti varžoma teisė į apeliaciją, o nustatytas su netinkamu atstovavimu susijęs trūkumas turėjo būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu (CPK 316 straipsnio 3 dalis).
  2. Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo. Kasatorės teigimu, konstatavusi, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas šių trūkumų ir termino jiems pašalinti nenustatė, teisėjų kolegija privalėjo priimti nutartį ir paskirti terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis).
  3. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teisėjų kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber“ v. UAB „Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2012).

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė J. J. nurodo, kad kasacinis skundas pagrįstas. Ieškovės nuomone, kasatorė turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau jį pasirašė ir padavė teismui įgaliotas, bet neturintis teisės atstovauti apeliaciniame procese atstovas – advokato padėjėjas; šis trūkumas susijęs su atstovavimu ir atstovo įgaliojimų įrodinėjimu, bet ne su apeliacijos subjekto klausimu; tais atvejais, kai iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas, tai sudaro pagrindą trūkumus ištaisyti, o ne atsisakyti priimti apeliacinį skundą ar nutraukti apeliacinį procesą. Atsiliepime teigiama, kad teisėjų kolegija apeliacinį skundą teikiančiam asmeniui turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis), o ne nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo per netinkamą atstovą teisinių padarinių

 

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Jos esmė yra, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą toks procesinių normų, užtikrinančių šią asmens teisę aiškinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010).

              Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorės apeliacinį skundą pasirašė jos atstovas – advokato padėjėjas, neturintis teisės atstovauti pateikiant šalies apeliacinį skundą. Iš tikrųjų, pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti teismui, nes įstatymo draudžiami tokio asmens įgaliojimai apeliacinėje instancijoje. Teismas, nustatęs šią aplinkybę, apeliacinį procesą nutraukė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

              Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytu pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi atsakovė – dalyvaujantis byloje asmuo, t. y. apeliacinio skundo subjektas (CPK 305 straipsnis). Apeliacinio skundo subjektu yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo. Šios bylos atveju susidarė situacija, kurioje atsakovė, būdama byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti skundą, tačiau jai atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad dėl nustatytos aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (skundą dalyvaujančio byloje asmens, esančio apeliacinio skundo subjektu, vardu pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo) apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisėją įgyvendinti siekia tam teisės neturintis subjektas – advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Parex bankas v. J. D., bylos Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2012).

Remdamasi nurodytais teisiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, atsakovė sumokėjo 78 Lt žyminio mokesčio.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 40,13 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti K. B. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Janina Stripeikienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas
  • CPK 60 str. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme
  • CPK 316 str. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas
  • CPK
  • 3K-3-63/2010
  • 3K-3-149/2010
  • 3K-3-492/2010
  • 3K-3-317/2012
  • CPK 305 str. Apeliacinio skundo subjektai
  • 3K-3-360/2011
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai