Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-25][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-121-690-2016].docx
Bylos nr.: e3K-3-121-690/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 188602370 atsakovas
UAB "Trinas" 134784955 Ieškovas
UAB "Castrade" 111578177 trečiasis asmuo
Kategorijos:
2. SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
2.1. Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
2.1.23. Bylos dėl viešo konkurso
2. CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
2.5. Prievolių teisė
2.5.11. Pirkimas-pardavimas:
2.5.11.4. Viešasis pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e3K-3-121-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01121-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

                                                                                    (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Castrade“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos teises ir pareigas vertinant viešajam pirkimui pateikto pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tiekėjo teisę paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
  2. Ieškovė UAB „Trinas“ (toliau – ieškovė, tiekėja) teismo prašė: panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, kasatorė, perkančioji organizacija) 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. sprendimus, kuriais dėl atviro konkurso „Biokuro katilų su priklausiniais iki 500 kW viešasis pirkimas“ (pirkimo Nr. 158815) (toliau – Konkursas) III ir VII dalių ieškovės pateikti pasiūlymai atmesti kaip neatitinkantys Konkurso sąlygų reikalavimų; pripažinti, kad dėl III pirkimo dalies pateikto pasiūlymo techniniai duomenys atitinka techninės specifikacijos reikalavimus; įpareigoti atsakovę priimti pasiūlymo A dalį dėl VII pirkimo dalies ir įvertinti jos atitiktechninės specifikacijos reikalavimams; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymus dėl visų septynių pirkimo dalių, tačiau atsakovė ginčo sprendimais atmetė dėl III ir VII pirkimo dalių pateiktus pasiūlymus, kaip neatitinkančius Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovė, ruošdama pasiūlymą dėl III pirkimo dalies, į katilų technines charakteristikas įrašė, kad katilai degina kurą, kurio drėgnumas iki 15 proc., nors siūlomi CSA modelio katilai degina nuo 20 iki 30 proc. drėgnumo kurą. Perkančioji organizacija nepagrįstai sprendė, kad dėl III pirkimo dalies pateiktame pasiūlyme nurodyti katilai netenkina kuro drėgnumo charakteristikų. Ruošdama pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies, ieškovė per klaidą prisegė pasiūlymo A dalį, skirtą ne VII, o II pirkimo daliai. Ieškovė reikalavimus grindė perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų principų pažeidimu (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalis).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą atmesti UAB „Trinas“, UAB „Castrade“, UAB „Bright Energy“ ir D‘Alessandro Termomeccanica S. R. L. pasiūlymą dėl Konkurso VII dalies; priteisė ieškovei iš atsakovės 444,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl III pirkimo dalies pasiūlė biokuro katilus CS 25–950, kurių maksimalus naudojamo kuro drėgnumo procentas – 15 proc., todėl toks pasiūlymas neatitiko nurodytos dalies techninės specifikacijos reikalavimų.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies, pasiūlymo A dalį „Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ užpildė pagal II pirkimo daliai skirto pasiūlymo duomenis; kai atsakovė 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą dėl šios pirkimo dalies, ieškovė pateikė tinkamai užpildytą pasiūlymo VII pirkimo dalies A dalį. Teismas sprendė, kad buvo padaryta aiški pasiūlymo parengimo klaida. Atsakovė nepaprašė ieškovės paaiškinti, ištaisyti apsirikimą, neleido ištaisyti tiekėjos pateiktame pasiūlyme nustatytos techninio pobūdžio klaidos. Tokius atsakovės veiksmus teismas įvertino kaip pernelyg formalius, neatitinkančius viešųjų pirkimų principų, ir atsakovės 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies panaikino.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  5. Teisėjų kolegija laikė nepagrįstais atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Nors VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreipimasis dėl pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimo yra ribotas ir skirtas iš esmės tik klaidoms ar neaiškumams taisyti, teisėjų kolegija sprendė, jog perkančioji organizacija, prieš atmesdama tiekėjos pasiūlymą, privalo pareikalauti paaiškinti ar patikslinti pasiūlyme nurodytus duomenis (VPĮ 28 straipsnio 10 dalis, 39 straipsnio 1 dalis).
  6. Tokia pareiga kyla, kai duomenys nėra tiek išsamūs ar tikslūs, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo (ne)atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Ieškovės pasiūlymo dėl VII pirkimo dalies A formą sudarė ne tik akivaizdžiai klaidingai, supainiojus duomenis, pateiktas konkursinis pasiūlymas, bet ir techninį pajėgumą įrodantys dokumentai. Dėl tokių neatitikčių atsakovė turėjo laikytis privalomos pasiūlymo patikslinimo procedūros, tačiau atmetė pasiūlymą nepaprašiusi ieškovės paaiškinti prieštaringų duomenų.
  7. Ieškovė, pateiktame pasiūlyme nurodžiusi klaidingą pirkimo objektą ir jo techninius duomenis, nesilaikė pareigos viešųjų pirkimų procedūrose būti rūpestingai, atidžiai ir preciziškai tiksliai. Perkančioji organizacija šiuo atveju pažeidė pareigą visapusiškai, rūpestingai, objektyviai, ir išsamiai (turiningai) įvertinti tiekėjos pasiūlymą ir priimti atitinkamą teisėtą sprendimą (pasiūlymą atmesti ar pripažinti tinkamu). Teisėjų kolegijos vertinimu, ruošdama ginčo pasiūlymą, ieškovė padarė techninę klaidą, sąmoningai nesiekė nurodyti kitus, nei prašoma, ginčo pasiūlymo duomenis.
  8. Pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies buvo pateikusi tik ieškovė, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad kitų tiekėjų teisėti interesai, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai nebūtų buvę pažeisti, jeigu atsakovė būtų priėmusi ir pagal Konkurso sąlygų reikalavimus įvertinusi vienintelio pateikto pasiūlymo paaiškinimus. Perkančioji organizacija elgėsi pernelyg formaliai, neužtikrino viešųjų pirkimų principų laikymosi (VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalys). 
  9. Teisėjų kolegija nurodė, kad, perkančiajai organizacijai neatlikus pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti tiekėjos pasiūlymą, o esant neaiškumams – prašyti tiekėją tokį pasiūlymą paaiškinti bei pašalinti prieštaravimus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrįstumo. Atsakovės formalus, skubotas ir nerūpestingas pasiūlymo įvertinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų, panaikinti, iš esmės nevertinant ir nepasisakant, ar techninės klaidos ištaisymas lemtų esminį ginčo pasiūlymo pakeitimą (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis).
  10. Kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, teisėjų kolegijos vertinimu, netaikytini, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir               Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad kreipimasis dėl pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimo yra ribotas ir skirtas iš esmės tik klaidoms ar neaiškumams taisyti, todėl nepagrįsta išvada, jog perkančioji organizacija, prieš atmesdama tiekėjo pasiūlymą, privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti pasiūlyme nurodytus duomenis. Įstatyme įtvirtinta galimybė prašyti duomenų paaiškinimo perkančiajai organizacijai nesuponuoja pareigos kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti pasiūlymo duomenis, kai nustatoma akivaizdi pasiūlymo neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams.
    2. Apeliacinės instancijos teismas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę nepagrįstai sutapatino su VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai prašyti dokumentų, teikiamų kartu su pasiūlymu. Pažymėtina, kad VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga leisti tiekėjui patikslinti (papildyti) ar pateikti naują pasiūlymą.
    3. Teismas, nurodęs, kad perkančiosios organizacijos pareiga prašyti kandidatą ar dalyvį paaiškinti duomenis kyla tada, kai jie nėra tiek išsamūs ar tikslūs, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo (ne)atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, netyrė ir nevertino, ar ieškovės pateikti duomenys iš tiesų nebuvo išsamūs, tikslūs ir dėl to nebuvo galima perkančiajai organizacijai priimti sprendimo (pagrįstai įvertinus pasiūlymą).
    4. Skundžiamame procesiniame sprendime nepagrįstai sutapatintos tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) ir pasiūlymų (siaurąja prasme) paaiškinimo (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) procedūros. Konstatavusi, kad ieškovės pasiūlymo dėl VII pirkimo dalies A formą sudarė ne tik akivaizdžiai klaidingai, supainiojus duomenis, pateiktas konkursinis pasiūlymas, bet ir techninį pajėgumą įrodantys dokumentai, kurie buvo parengti pagal VII pirkimo dalies reikalavimus, teisėjų kolegija nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nesilaikė pareigų, nes neatsižvelgė į tai (netyrė ir nevertino), jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, vėliau informavo, kad jos kvalifikacija atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus.
    5. Byloje taikytini kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014. Laikytina, kad, ieškovei nepateikus dėl pirkimo VII dalies siūlomų katilų techninių duomenų, jos siūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų ir objektyviai negalėjo būti vertinamas kitaip. Viešųjų pirkimų komisija atmeta pasiūlymą, jeigu nepateikti kiti dokumentai ir informacija, nurodyti Konkurso sąlygų 5.14.1, 5.14.5 ir 5.15.1 punktuose (Konkurso sąlygų 9.8.9 punktas). Tai, kad ieškovė, nebūdama pakankamai atidi ir rūpestinga, pateikė tinkamai neparengtą, Konkurso sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, vadovaujantis imperatyviąją pareigą nustatančia VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, nepaneigia perkančiosios organizacijos sprendimo dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams atmesti tokį pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo.
    6. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs pretenzijoje keliami klausimai, tikslus jos turinys, nes tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos buvo neišnagrinėti arba pripažinti nepagrįstais (žr., pvz., kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011). Teismai, nenagrinėdami panaikinto 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo motyvų ir išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, atitikties VPĮ nuostatoms, netinkamai nustatė ginčo ir įrodinėjimo dalyką, nenustatė ir nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, pažeidė CPK 185, 263 straipsnių nuostatas.
    7. Bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai įvertinti ieškovės pasiūlymą. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas gali būti pateisinamas tik dėl esminių, imperatyviųjų Vnuostatų pažeidimo.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorės argumentai, jog teismas nepagrįstai sutapatino VPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nustatytą pareigą su perkančiosios organizacijos teise, įtvirtinta VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsti. Iš VPĮ 3 straipsnio formuluotės matyti, kad šiame įstatyme įtvirtintų principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija, ne tiekėjas. Perkančiosios organizacijos sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra vykdomi viešieji pirkimai ir koks pasiūlymų vertinimo kriterijus taikomas, perkančioji organizacija privalo laikytis viešųjų pirkimų principų, nes tai užtikrina geriausio ir tinkamiausio tiekėjo (pasiūlymo) parinkimą, pirkimo tikslo pasiekimą. Visos VPĮ nuostatos privalo būti taikomos ir aiškinamos, vadovaujantis viešųjų pirkimų principais (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
    2. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, darytina išvada, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju turi ne teisę, o pareigą vertinti, ar yra pagrindas kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo ir ar kreipimasis (nesikreipimas) nepažeis skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principų. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms vertintina ne formaliai, o iš esmės.
    3. Atsakovė privalėjo atsižvelgti į pasiūlymus dėl VII pirkimo dalies pateikusių dalyvių skaičių ir priimti atitinkamus sprendimus, kurie nepažeistų viešųjų pirkimų principų, nesuvaržytų dėl šios pirkimo dalies pasiūlymą teikusios vienintelės tiekėjos teisių ir leistų pasiekti pirkimo tikslą, nesudarant pagrindo abejoti viešojo pirkimo (jo dalies) skaidrumu. Atsakovės prašymas paaiškinti dėl akivaizdžios klaidos pateikto pasiūlymo duomenų dalį, jei toks būtų buvęs pateiktas, šiuo atveju (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) nebūtų laikomas kitų dalyvių teisių suvaržymu, viešųjų pirkimų principų pažeidimu kitų tiekėjų atžvilgiu, nes tokių apskritai nebuvo. Išaiškinimai, pateikti kasacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, netaikytini sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamoje byloje, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
  3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nagrinėjamam ginčui taikytinų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos

 

  1. Peržiūros procedūros objektas – atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus dėl III ir VII pirkimo dalių. Kadangi perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą dėl III pirkimo dalies pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pripažintas teisėtu, dėl šios sprendimo dalies nė viena ginčo šalių nepateikė apeliacinio skundo, todėl ji įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-30-378/2016, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų dėl viešojo intereso peržengti šalių ginčo ribas, todėl kasacinis teismas spręs tik dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą, pateiktą dėl VII pirkimo dalies, teisėtumo.
  3. Šalių ginčas kilo ir teismų nagrinėtas dėl to, ar tiekėjai, kuri pateikė pasiūlymo dėl VII pirkimo dalies A dalį, kurioje, inter alia, nurodomi techniniai pirkimo objekto duomenys pagal pasiūlymų dėl II pirkimo dalies A formą, turėtų būti leidžiama ištaisyti šią klaidą. Kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimtas dėl tiekėjos pasiūlymo siaurąja prasme neatitikties Konkurso sąlygoms.
  4. Siekiant tinkamo ir vienodo atitinkamų VPĮ nuostatų taikymo bei perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčų dėl pastarųjų pasiūlymų vertinimo sprendimo tikslų, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakyta dėl viešųjų pirkimų sąlygų turinio ir jų kvalifikavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ATEA“ v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-333/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Konkursas vykdytas kaip tarptautinės vertės pirkimas. Vertinant perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumą reikšmingos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat dėl jų suformuota nacionalinė ir Europos Sąjungos jurisprudencija, tačiau netaikytinos VPĮ 28 straipsnio 10 dalies nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika.
  6. Dėl ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą akcentuojamos viešųjų pirkimų principų reikšmės aiškinant ir taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas pažymėtina, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką šiomis pamatinėmis nuostatomis privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materia kriterijus), inter alia, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (rationae temporis kriterijus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ skundą, bylos Nr. 3K-7-304/2011).
  7. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamos VPĮ normos – konkreti viešųjų pirkimų principų išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Entafarma“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-96-916/2015), todėl būtent jos pirmiausia turėtų būti taikytinos sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčą. Tinkamas konkrečių VPĮ nuostatų taikymas kartu reiškia ir tinkamą viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
  8. Šiame kontekste kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai kurios VPĮ normos aiškios, tikslios, iš esmės nepaliekančios taikymo laisvės, t. y. išimties; bendrųjų įstatymo normų – viešųjų pirkimų principų (ar bendrųjų teisės principų) – taikymas, taip pat siekis užtikrinti viešąjį interesą nepateisina praktikos, kuria būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisinio reguliavimo, iškreipta įstatymo leidėjo valia sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  9. Dėl kasacinės jurisprudencijos reikšmės sprendžiant šalių ginčą nekvestionuojami tam tikri šioje ir 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014, nagrinėjamų faktinių aplinkybių skirtumai. Vis dėlto jie nėra tokio pobūdžio, kad pirmiau nurodytos ir pagal ją vėliau plėtojamos praktikos, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, nebūtų galima kvalifikuoti kaip precedentinės. Tokio pobūdžio ginčuose priešinga tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų pozicija paprastai iškyla dėl pasiūlyme siaurąja prasme padarytos klaidos vertinimo. Nors šie pasiūlymo trūkumai individualūs, tačiau dėl galimybės juos taisyti ir dėl šios tiekėjų teisės įgyvendinimo ribų kasacinio teismo suformuotos bendros, universalios teisės aiškinimo taisyklės, privalomai taikytinos panašaus pobūdžio ginčuose.

 

Dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl atsakovės sprendimo teisėtumo

 

  1. Kasatorė dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo iš esmės kelia du tarpusavyje susijusius klausimus (kuriuos kasacinis teismas nagrinės kartu) – dėl ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdžio ir galimybės jį ištaisyti.
  2. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl reikalavimų pasiūlymui siaurąja prasme ir atitikties jiems vertinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „AKIRO“ v. Ugniagesių gelbėtojų mokykla, bylos Nr. 3K-3-654-378/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ši praktika, kaip nurodyta pirmiau, aktuali ir nagrinėjamam ginčui, kasacinis teismas šioje byloje naujų teisės aiškinimo taisyklių neformuluoja, o taiko jau nustatytas ankstesnėje jo praktikoje.
  3. Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014).
  4. Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) taip pat pažymėta, kad jei perkančiosioms organizacijoms būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad jos slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą; tačiau nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  5. Taigi situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
  6. VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtinta sąvoka „gali prašyti“ nereiškia ir neturėtų būti aiškinama kaip laisvas perkančiųjų organizacijų apsisprendimas kreiptis ar ne į tiekėją. Tais atvejais, kai pirkėjas nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, jis (pirkėjas) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydamas (prašydamas) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Pirkėjų diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
  7. Vertinant faktines ginčo aplinkybes pagal pirmiau pristatytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką, akivaizdu, kad ieškovės pasiūlymo siaurąja prasme trūkumas buvo tokio pobūdžio, kad jo kitaip, kaip pateikiant naują pasiūlymą, tiekėja taip ir padarė, nebuvo įmanoma ištaisyti. Nors ieškovės padaryta klaida – pateikti techniniai pasiūlymo duomenys pagal kitos pirkimo dalies reikalavimus (katilai pateikti ne toms mokykloms, skiriasi jų skaičius, įrenginių charakteristikos ir pan.), kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina.
  8. Sprendime Komisija prieš Belgiją Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji priėmė ir vertino vieno iš tiekėjų papildomai jai atsiųstus duomenis apie pirkimo objekto technines charakteristikas, atitikties Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisei, ypač skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, pažymėjo, kad papildomų duomenų priėmimas tik iš vieno tiekėjo ir tokios tvarkos nenumačius iš anksto šiuos principus pažeidžia; be to, tai nepateisinama, priešingai nei įrodinėjo valstybė narė, tikslinamų techninių duomenų objektyvumu ir patikrinamumu (Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94, ECLI:EU:C:1994:166).
  9. Kaip nurodyta nutarties 29 punkte, tam tikrais atvejais tiekėjui suteikiama galimybė taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis. Nagrinėjamu atveju ieškovė ištaisė (pateikė naują) iš esmės visą dėl pirkimo VII dalies teikto pasiūlymo techninę pirkimo objekto informaciją. Dėl to taip pat nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, nes pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio VII pirkimo dalies reikalavimus, tiekėja apskritai nepateikė.
  10. Darytina išvada, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pasiūlymą dėl VII pirkimo dalies, nepažeidė nutarties 31 punkte nurodytos perkančiųjų organizacijų vertinimo laisvės. Dėl to kasatorė nesikreipdama į tiekėją dėl nustatytos klaidos ištaisymo, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įgyvendino Konkurso organizatorės pareigas, inter alia, įtvirtintas VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ir Konkurso sąlygų 9.8.9 punkte.
  11. Pirmiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams negali daryti įtakos, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, aplinkybė, susijusi su Konkurso dalyvių skaičiumi. Dėl šio klausimo iš kasacinio teismo praktikos įvairiais aspektais matyti, kad ūkio subjektų skaičius viešojo pirkimo procedūrose nekvalifikuotinas kaip esminė aplinkybė vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą: dėl kelių skirtingų pirkimo objektų sujungimo į vieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015); dėl pirkimo sąlygų aiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, bylos Nr. e3K-3-39-690/2015); kt.
  12. Taip pat teisiškai nereikšminga, dėl kokių priežasčių tiekėjas padarė klaidą, jei šis trūkumas ir jo taisymas nepasižymi požymiais arba kriterijais, nurodytais nutarties 30 punkte. Perkančioji organizacija taikydama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį neturi vertinti subjektyviosios dalyvio veiksmų pusės (pvz., ketinimo suklaidinti).
  13. Dėl pirmiau nurodytų argumentų visumos kasacinis skundas tenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tenkinti ieškovės reikalavimus, naikinama, dėl jos priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  14. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui kasacinis teismas nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

  1. Tenkinus kasacinį skundą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, šis klausimas nesprendžiamas.
  2. Už pateiktą apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde ji taip pat prašė priteisti iš ieškovės 444,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šią sumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 93 straipsnio 1 dalį atsakovei iš ieškovės priteistinas 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atlyginimas.
  3. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 216,75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, jai priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovei iš ieškovės iš viso priteistinas 433,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas iš dalies patenkinti ieškovės UAB „Trinas“ ieškinio reikalavimus, panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą, taip pat tarp šalių paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šios apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Kitą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (j. a. k. 188602370) iš ieškovės UAB „Trinas“ (j. a. k. 134784955) 433,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris Eur 75 ct) žyminio mokesčio atlyginimo už apeliacinio ir kasacinio skundų pateikimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Dalia Vasarienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         


Paminėta tekste:
  • 3K-3-333/2014
  • 3K-3-408/2012
  • 3K-3-509/2011
  • CPK
  • 3K-3-654-378/2015
  • 3K-3-425/2010
  • 3K-3-30-378/2016
  • 3K-7-304/2011
  • 3K-3-96-916/2015
  • 3K-3-84-248/2015
  • e3K-3-39-690/2015
  • CPK 359 str. Kasacinio teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis