Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-03-23][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-1470-1049-2018].docx
Bylos nr.: 1-1470-1049/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nusikalstama veika padaryta žala
Turtinė žala
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1470-1049/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21535-17-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. kovo 22 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

 

M. M. 2017 m. gegužės 5 d., apie 6.30 val., namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė du išorinius galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius, kurių vieno vertė 500 eurų, kito 70 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. G. bendrą 570 eurų vertės turtinę žalą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 5 d., apie 6.40 val., namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė du išorinius galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius, kurių kiekvienas po 150 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. bendrą 300 eurų vertės turtinę žalą, o nuo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė du išorinius galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius, kurių kiekvienas po 500 Eur vertės, tuo padarydamas įmonei AS Rigas Piena Kombinats bendrą 1000 Eur vertės turtinę žalą.

Be to, M. M. laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. liepos 4 d., veikdamas skirtingose Kauno miesto vietose, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai įtikino nukentėjusįjį G. J., jog atliks pirties statybos darbus ir nurodydamas, jog darbų įvykdymui reikalinga pinigų suma, tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį G. J., ne mažiau kaip per 18 kartų įvairiomis sumomis apgaule savo naudai įgijo svetimą G. J. priklausantį turtą – 4334,32 eurų,

Be to, M. M. 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai įtikino nukentėjusiąją D. J., jog atliks vartų montavimo ir tvoros statymo statybos darbus, sudarė paslaugų teikimo sutartį kurioje melagingai nurodė savo duomenis, tai yra „M. M., a/k (duomenys neskelbtini) verslo liudijimas Nr. II064493-1, adresas (duomenys neskelbtini)“, taip ją suklastodamas, nurodė D. J., jog darbų įvykdymui reikalinga pinigų suma ir tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusiąją D. J., 2017 m. rugsėjo 7 d. iš jos gavo 800 eurų, 2017 m. rugsėjo 11 d. - 400 eurų, 2017 m. rugsėjo 13 d. – 250 eurų ir 2017 m. rugsėjo 19 d. - 400 eurų, tokiu būdu šiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą D. J. priklausantį turtą – 1850 eurų.

 

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

 

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 6.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuo kieme stovėjusio automobilio M. B. pavogė du išorinius galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius. iš karto po to, iš gretimo kiemo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, jis pavogė dar nuo dviejų automobilių po du išorinius galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlius, pavogė nuo Volvo automobilio ir nuo VW Passat automobilio. Visi pagrobti veidrodėliai buvo rasti ir grąžinti savininkams. Nukentėjusiesiems T. G., V. M. ir bendrovei AS Riga Piena Kombinats pilnai atlygino padarytą turtinę žalą ir su nukentėjusiaisiais bei bendrovės atstove susitaikė (1 t., b. l. 183–185).

2018 m. kovo 9 d. įtariamojo apklausos metu M. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą esu susipažino, jo turinį suprato ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių įtariamas. Kadangi visas veikas padarė jau senokai, todėl nelabai pamena visų aplinkybių. Gali paaiškinti, jog pažadėdamas atlikti pirties statybos darbus iš G. J. paėmė pinigus. Nepamena visos sumos, tačiau sutinka su G. J. pateikta suma. Taip pat pažadėjo D. J. atlikti tvoros ir vartų, statybos darbus, kurių neatliko. Sutinka su D. J. pateikta ieškinio suma, nes tiek pinigų iš jos ir buvo paėmęs tvoros statymo darbų atlikimui. Pateikė D. J. paslaugų suteikimo sutartį, tačiau joje buvo kai kurie faktai neatitinkantys tikrovės. Daugiau nieko papasakoti negali, nes nelabai prisimena, tačiau viską pilnai ir nuoširdžiai prisipažįsta, labai dėl visko gailisi ir pagal teismo paskirtą laiką atlygins nukentėjusiems padarytas žalas (2 t., b. l. 171).

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Automobilių dalių vagystė

 

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 5 d., apie 6.40 val., pastebėjo kaip jo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme, kur stovėjo keturi automobiliai, vienas nepažįstamas vyriškis nuo automobilio „Volvo XC60“ bando nuplėšti vairuotojo pusės galinio vaizdo išorinį veidrodėlį. Šio veidrodėlio korpusas buvo užlenktas į priešingą pusę. Pasižiūrėjęs į kitus automobilius, pamatė, kad galinio vaizdo stebėjimo išoriniai abiejų automobilio pusių veidrodėliai yra nuplėšti ir nuo jo automobilio, bei nuo kito automobilio „VW Passat“, kuris priklauso Latvijos piliečiui. Vyriškiui sušuko, kad kvies policiją ir ėjo link jo. Išsitraukęs mobilų telefoną skambino į policiją ir tas vaikinas, kuris plėšė veidrodėlį, pasišalino iš kiemo išeidamas į S. Nėries gatvę, pasuko link Birutės al. Jis sekė minėtą vyriškį ir vis bendravo su policijos pareigūnais, aiškindamas, link kur vyriškis eina. Sekė šį vyriškį iki (duomenys neskelbtini)namo. Dar eidamas S. Nėries g. prie minėto namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šis vyriškis iš drabužių kišenių ištraukinėjo ir per minėto namo tvorą mėtė veidrodėlius, iš kurių du nukrito ant šaligatvio, kiti už namo tvoros. Tada šis vaikinas įėjo per vartelius į šio namo kiemą, lipo per namų tvoras ir vėl išėjo į S. Nėries g., šia gatve ėjo link Naglio al., po to iš Naglio al. pasuko į Krašto gatvę. Vaikiną visą laiką sekė atsilikdamas kažkur per 10 metrų nuo jo. Kai iš Krašto g. jis pasuko kairėn į Birutės al., prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir šį vyriškį sulaikė. Su pareigūnais surinko vyriškio išmėtytus veidrodėlius. 2017-06-14 liudytojas V. M. patvirtino, kad pagrobti veidrodėliai jam gražinti, turtinė žala pilnai atlyginta, M. M. jo atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 6265, 74).

Nukentėjusysis T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 20 val., savo automobilį „M. B. (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jo tėvo R. G. vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojasi tik jis, pasistatė namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, kieme. Sekančios dienos, t. y. 2017 m. gegužės 5 d. ryte, apie 9 val., nuėjęs prie automobilio pastebėjo, kad pavogti abiejų pusių išoriniai galinio stebėjimo veidrodėliai. Kadangi tuo metu neturėjo laiko kreiptis į policiją, nes reikėjo su reikalais skubiai vykti į Plungę, nuvykęs į Plungėje esančią parduotuvę „Autoaibė“ nusipirko kitus, neoriginalius veidrodėlius už 18 Eur ir šiuos įsidėjo. Vakare, grįžęs į Palangą, sužinojo, kad yra sulaikyti asmenys, pas kaimyną kieme nuo automobilių pavogę veidrodėlius. Suprato, kad ir nuo jo automobilio veidrodėlius galimai pavogė tie patys asmenys, todėl nusprendė į policiją su pareiškimu dėl veidrodėlių vagystės kreiptis po savaitgalio. Dar prieš pirkdamas neoriginalius veidrodėlius, susiskambino su automobilių „MERCEDES BENZ“ centro darbuotojais, kurie paaiškino, kad nuo jo automobilio pavogtų galinio stebėjimo veidrodėlių vertės yra - vairuotojo pusės veidrodėlio vertė yra 500 Eur, kadangi šis veidrodėlis yra su apsauga nuo šviesos, tamsėjantis, kitos pusės veidrodėlio vertė yra 70 Eur. Dėl pavogtų veidrodėlių viso padaryta 570 Eur turtinė žala. Kadangi teko skubiai pirkti naujus veidrodėlius, kurie jam kainavo 18 Eur, todėl viso jam padaryta 588 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 9598).

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 4 d., apie 22 val., name, (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo išsinuomojęs kambarį, kieme stovėjo automobilis VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo atvykęs atostogų. Šis automobilis yra ne jo, o įmonės, kurioje jis dirba, t. y. AS „Rigas Piena Kombinats“, įmonė randasi adresu Rygoje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 5 d., apie 10 val. atsikėlęs pradėjo į automobilį nešti savo daiktus, nes jau turėjo išvykti namo į Latviją, ir tada pamatė, kad nebėra abiejų šoninių automobilio galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlių. Patys veidrodėlių korpusai nesugadinti. Pasiskambinęs namo, kuriame nuomojosi kambarį, savininkui V. M., sužinojo, kad veidrodėlius pavogę asmenys sulaikyti. Kiekvieną veidrodėlį vertina po 500 Eur. Įmonei „Rigas Piena Kombinats“ padaryta 1000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 8285).

Įtariamasis V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienį kartu su žmona R. Č. vaikščiojo Palangoje, Vytauto gatvėje. Maždaug apie 17.00 val. netoli Basanavičiaus gatvės sutiko savo buvusį klasioką M. M., su kuriuo sutarė vakare susiskambinti ir išeiti išgerti alaus. Apie 20.00 val. vakare, būdamas vienas, su M. M. susitiko Vytauto gatvėje, netoli Basanavičiaus gatvės kampo, nuėjo iki tilto, po to grįžo į restoraną „Molinis ąsotis“ Šiame restorane su klasioku išgėrė po bokalą alaus ir apie 23.00 val. užsidarant barui iš ten išėjo ir nuėjo į Basanavičiaus gatvėje esantį barą, pavadinimu "Devintam danguj“ kuriame kartu su klasioku gėrė viskį ir jau 2017-05-05 naktį, apie 2.00 val. išėjo pasivaikščioti, nuėjo iki tilto, prie kurio sutiko nepažįstamą porą, t. y. R. ir R., su jais bendravo. Vėliau nutarė visi keturiese nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nuvyko į parduotuvę, nusipirko viskio ir nuvyko pas R. ir R. į viešbučio kiemelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kiemelyje visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Toliau, apie 6.00 val. ryte M. M. išėjo, kur išėjo nesakė, visi pagalvojo, kad jis galėjo išeiti namo. Viešbučio kiemelyje lik kartu su R. ir R.. Po 6.00 val. ryte iš viešbučio išėjo ten gyvenantis apie 40-50 metų vyras, kodėl jis išėjo aš nežinau. Jis pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, V. Č. manė dėl to, jog tame viešbučio kiemelyje jie triukšmavo. Šio vyro atsiprašė už sukeltą triukšmą ir iš šio kiemo išėjo: V. Č. nuėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini), o R. su R. nuėjo į viešbutį. Kiek prisimena, viešbučio kiemelyje stovėjo Audi Q7 markės automobilis bei tamsios spalvos Volvo automobilis. Einant link namų, netoli viešbučio pro pravažiavo policijos pareigūnai, V. Č. dar pagalvojo kas čia vyksta ir nusprendė grįžti atgal link viešbučio pasižiūrėti kas ten įvyko. Nepriėjęs viešbučio kiemo, pama kaip iš šio kiemelio išvažiuoja tas pats policijos ekipažas, kuris sustojo, jame buvę policijos pareigūnai V. Č. sulaikė, už ką buvo sulaikytas nežino. Šiame automobilyje sulaikytas buvo ir jo buvęs klasiokas M. M., kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Jokių automobilio galinio vaizdo stebėjimo išorinių veidrodėlių negrobė (1 t., b. l. 130–131)

2017 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini), Palangoje, užfiksuoti automobiliai „Volvo XC90“ ir „VW Passat“, nuo kurių pagrobti veidrodėliai, bei netoli įvykio vietos, krūmuose, rasti automobilių veidrodėliai, kurie buvo pagrobti nuo automobilių (1 t., b. l. 46–58).

2017 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Palanga, automobiliai ir jų veidrodėliai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (1 t., b. l. 46–57).

2017 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolu apžiūrėti 6 veidrodėliai, paimti rankų pėdsakai, kurie užfiksuoti ant daktiloskopinių plokštelių (1 t., b. l. 109–113, 114).

2017-05-05 automobilio Volvo XC 90 išoriniai galinio vaizdo stebėjimo veidrodėliai (2 vnt.) gražinti liudytojui V. M. (1 t. b. l. 77)

2017-05-05 automobilio VW „Passat“ galinio vaizdo stebėjimo veidrodėliai (2 vnt.) gražinti liudytojui S. P. (1 t. b. l. 90)

2017-05-05 automobilio M. B. (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo stebėjimo veidrodėliai (2 vnt.) gražinti liudytojui T. G. (1 t. b. l. 107)

2017 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolu peržiūrėtas vaizdo įrašas kamerų, įrengtų nukentėjusiojo V. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, teritorijoje (1 t., b. l. 115–120).

2017 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele (1 t., b. l. 121–124).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 5 d., 9.06 val. M. M. nustatytas 1,66 promilės girtumas (2 t., b. l. 9).

2017 m. birželio 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21535-17, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, M. M. atžvilgiu nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiesiems bei įmonės atstovui susitaikius. Šis nutarimas patvirtinta Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos 2017 m. birželio 20 d. nutartimi  (2 t., b. l. 21–22, 24–26, 125–127, 128–131).

2018 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21535-17, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atnaujintas, šis nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija (2 t., b. l. 37–38, 39).

Byloje surinktų įrodymų visuma šioje dalyje patvirtina, kad M. M. 2017 m. gegužės 5 d., apie 6.30–6.40 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)namų kiemuose tyčia pagrobė svetimą turtą - T. G. automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du veidrodėlius, V. M. automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du veidrodėlius, AS „Rigas Piena Kombinats“ priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du veidrodėlius.

M. M. kaltė šioje dalyje įrodyta jo paties parodymais, kuomet prisipažino 2017 m. gegužės 5 d. būdamas neblaivus įvykdė išorinių galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlių vagystes gretimuose kiemuose, nukentėjusiųjų V. M., T. G., S. P. parodymais, V. Č. parodymais, įvykio vietos, daiktų, kurie buvo surasti, apžiūros protokolais, vaizdo kamerų įrašais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir šioje dalyje yra pakankami M. M. kaltei dėl vagystės pagrįsti.

 

Sukčiavimas G. J. atžvilgiu

 

Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. 2016 m. spalio mėnesį nusprendė savo namų kieme pasistatyti ir įsirengti pirtį. Internetiniame tinklalapyje pagal skelbimą susirado privatų asmenį M., kuris jam kartu su savo darbininkais galėtų pastatyti ir įrengti pirtį. Su M. J. sudarė sutartį, tačiau jis sutarties neįvykdė ir pirtis nebuvo pastatyta. Viską šiuo metu sprendžia teisme civiline tvarka. 2017 m. gegužės mėnesį jam paskambino asmuo, prisistatęs M. M., ir pasakė, jog yra jo žmonos V. draugės N. J. draugas. N. yra jų šeimos draugė ir, kaip suprato, ji M. papasakojo apie jų bėdas. Jis pasakė, kad kaip ir ieško, kas galėtų pabaigti statyti pirtį. 2017 m. gegužės 17 d. sutarė susitikti su M. prie jo namų. Kai susitiko, jis papasakojo, jog planavo statyti pirtį, tačiau meistrai paėmė didelę pinigų sumą avansu ir darbų nebaigė, net neketina užbaigti. M. išklausė visą jo pasakojimą, ir pasakė, jog jis taip pat užsiima pirčių įrenginėjimu. Jis pagalvojo, jog tai visiškas atsitiktinumas. Jis nežinojo, kuo iš tiesų užsiima M., jis jo visiškai nepažinojo. Tada M. pasakė, jog baigia kažkokį objektą statyti Palangoje ir netrukus galėtų jam padėti pabaigti statyti pradėtą pirtį. Jis nieko nesigilino, apsidžiaugė, jog rado asmenį, kuris galės pabaigti darbus. Jis nieko pas M. neklausinėjo, apie jo atliktus darbus taip pat, nes jis atrodė pakankamai patikimas. Ir tik dabar suprato, jog jo pasakojimas apie tai, kad jis buvo apgautas pirmojo meistro, jam davė pagrindą, jog ir jis galėtų jį apgauti. M. dar tą pačią dieną pasakė, jog reikia pirkti nemažai medžiagų, ir kai viskas bus supirkta, jis galės dirbti. Be to jis apžiūrėjo tuos darbus, kurie buvo atlikti ankstesnių darbininkų, labai sukritikavo padarytus darbus ir jau tą pačią dieną, t. y. gegužės 17 d. jis jam padavė 500 eurų, prie savo darbo Raudondvario plente, Kaune. M. paėmė šiuos pinigus medžiagų pirkimui. Dar paaiškino, jog supirks visas medžiagas, kurias sandėliuos savo namuose ir po to, kai visas medžiagas turės, tuomet atvyks pas jį atlikti darbus. Taip jis jam vis duodavo pinigus medžiagų pirkimui įvairiomis sumomis, duodavo įvairiose Kauno vietose, kur tuo metu būdavo patogu susitikti tiek jam, tiek M.. Viso jam buvo duota medžiagų pirkimui 4859,60 eurų. 2017 m. liepos 4 d. M. su savo tėvu V. M. atvyko atlikti tam tikrų darbų. Jis darbų nestebėjo ir pastoviai prie jų nebuvo. Todėl nežino, kas iš jų dirbo. Dirbta buvo maždaug apie 10 dienų ir per tas dienas sunaudota medžiagų už 525,28 eurų. Taigi, iš jo duotų 4859,60 eurų, medžiagų panaudota tik už 525,80 eurų. Jam negrąžinta suma 4334,32 eurų. Taip pat už atliktus darbus buvo sumokėta 1615,40 eurų, dėl ko jis pretenzijų neturi. Nors darbai tai nebuvo specifiniai, tai daugiau bendro pobūdžio statybos darbai (pamatų liejimas, grindų betonavimas, kanalizacijos klojimas ir kt.). Jau nuo rugpjūčio mėnesio M. pradėjo vengti jo skambučių, išsisukinėti nuo jo klausimų apie medžiagas ir tolimesnius darbus, o dar vėliau, kuomet jis pareikalavo arba grąžinti nupirktas medžiagas, arba pinigus, M. pasakė, jog pinigų neturi, medžiagų neturi ir jokios pirties nepastatys. Tuomet jis jau suprato, jog M. įgijo jo pasitikėjimą, po to kai jam buvo atlikti tam tikri darbai. O taip pat jis pasinaudojo jo patiklumu, sužinojęs, jog jis didelę pinigų sumą sumokėjo ankstesniam darbininkui. M. neturi nieko bendra su pirčių statymu ir nuo pirmos jų susitikimo dienos M. žinojo, jog jokios pirties nepastatys. Taip pat jis imdavo pinigus medžiagų pirkimui, nors jokių medžiagų nepirko ir net neabejoja, jog pinigus iššvaistė. Šiuo metu M. visiškai atsisako kontaktuoti, todėl mano, jog jo veiksmai buvo nusikalstami ir jis turi būti patrauktas atsakomybėn (2 t., b. l. 54, 55). Papildomos 2017 m. gruodžio 6 d. apklausos metu G. J. parodė norintis papildyti, kad jis M. pinigus davė viso 18 kartų. Iš jų vieną kartą jis negalėjo su juo susitikti, todėl pinigus perdavė žmona ir tris kartus pinigus paliko jų sutartoje vietoje jo namų garaže. Jis turi tikslią sumų suvestinę, kurią pateikia prie apklausos. M. M. jam pasirašė tik ant vieno raštelio, kai pinigus davė pirmą kartą. To raštelio parašymas buvo M. iniciatyva, jis teigė, jog jis nebijo pasirašyti, mano, norėjo atrodyti patikimiau. Po to jis daugiau neprašė, jog M. pasirašytų. Kai atvykdavo pasiimti pinigų, jis pateikdavo sąskaitas ir sakydavo, jog jis jau turi medžiagas, kurios buvo nurodytos sąskaitose. Jis klausdavo, kur tos medžiagos. M. sakydavo, jog viską saugiai laiko pas save garaže ir kad dabar neverta tų medžiagų atvežti pas jį, nori, kad būtų supirkta viskas ir tik tada pradės kažką daryti. Po tokių sąskaitų pateikimo, jis visada prašydavo dar pinigų, kuriuos jis duodavo, tikėdamas, jog už tuos pinigus, kuriuos jis davė anksčiau, M. medžiagas tikrai turi ir saugo pas save. Jis paskaičiavo, jog pinigų davė daugiau, nei kad jam pateikta sąskaitų, prašė ir kitų sąskaitų, bet M. pasakė, jog jis davęs kažkam pinigus ir laukia dar kitų medžiagų ir sąskaitas gaus tada, kai visos medžiagos jam bus perduotos, o kitų medžiagų sąskaitas jis atveš vėliau, nes dabar su savimi neturi. Be to, M. nuolat kartodavo, jog jis dirba taip, kad nuperka absoliučiai visas medžiagas, atlieka darbus, tuomet deda visas sąskaitas į krūvą ir pateikia užsakovui. Tose sąskaitose viskas būna tikslu iki euro, todėl jam perduodant pinigus, liepė nepergyventi, viskas bus suskaičiuota ir visos sąskaitos bus pateiktos. Jis taip nenorėjo ir prašė, kad eigoje, t. y. duodant pinigus, reikalingos sąskaitos. Tuomet M. pateikė tris išankstinio apmokėjimo sąskaitas. Ant vienos iš tų sąskaitų buvo S. L. pavardė ir jis iš karto M. paklausė, kas tai per žmogus. Tuomet M. paaiškino, jog tai jo pažįstamas, kuris turi „Sanistal“ parduotuvėje dideles nuolaidas ir kad daug kas prašo jo užsakyti medžiagų, nes taip pigiau. Po šių sąskaitų jam kilo įtarimas, kad M. užsiima sukčiavimu, nes kai patikrino sąskaitas, pamatė, jog tai išankstinio apmokėjimo sąskaitos. Tai reiškia, jog jis nuvyksta į parduotuvę, paprašo išankstinio apmokėjimo sąskaitos, jam perduoda tokią sąskaitą ir kai gauna pinigus, nieko jis neapmoka ir jokių medžiagų negauna. Supratęs jo sukčiavimo schemą, jis pasakė, kad nuo šiol važiuos su M. kartu ir pirks reikalingas medžiagas pats. Tada M. pasakė, kad geriau nesusitikti, o kad jis jam padarytų pavedimą ir M. baigs supirkti viską, ko trūksta. Jis nesutiko su tuo ir paprašė, kad M. pradėtų darbus. Tada M. vieną dieną atvyko ir susirinko visus savo daiktus, kuriuos buvo atvežęs ir palikęs. Kai jis pamatė, jog M. išsiveža visus daiktus, tuomet pareikalavo tų medžiagų, kurias, kaip M. teigia, saugojo pas save garaže. M. pasakė, kad atveš. Tada jis pasakė, kad važiuotų dabar ir pats tas medžiagas pasiims ar bent jau parodys, kur jos yra. Tada M. nesutiko ir pasakė, kad pats atveš medžiagas, o jei bus pinigų skirtumas, tuomet atiduos grynais pinigais. Jam griežtai pareikalavus iš jo pinigų ir (ar) medžiagų, M. pasakė, jog nieko neturi. Todėl yra įsitikinęs, jog M. nuo pat pradžių jį apgaudinėjo ir M. tikslas buvo įgijus jo pasitikėjimą gauti kuo daugiau pinigų. Taip pat nori patikslinti, jog M. M. viso už medžiagas ir darbus buvo sumokėta 6475 eurai. Šiuos pinigus davė per 18 kartų. Jo tėvas atliko darbus už 1615,40 eurų. Be to, medžiagų, su kuriomis buvo atlikti darbai, buvo panaudota už 525,28 eurų. Todėl M. šiai dienai nėra grąžinęs 4334,32 eurų (2 t., b. l. 5859).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasarą ji su savo vyru G. J. nutarė pasistatyti pirtį. Iš pradžių buvo sudarę sutartį su vienu darbininku M., kuris juos apgavo ir, paėmęs didelę pinigų sumą, pirties nepastatė. Apie šią situaciją ji buvo pasakojusi savo draugei N. J. ir ji žinojo, kokią dėl pirties statybų jie turėjo problemą. Nežino kokiomis aplinkybėmis, tačiau ji savo pažįstamui M. M. pasakė apie jų problemą ir M. netrukus su jais susisiekė. Iš pradžių M. nesakė, jog moka statyti pirtis ir galėtų tai padaryti. Jis jiems paskambino ir pasakė, kad gali padėti iš Miroslavo atgauti pinigus. Jis dirba su langų statymu ir žino kaip kalbėti su tokiais darbininkais, kurie paima pinigus, o darbų neatlieka. Taip jis įgavo jų pasitikėjimą. Po kurio laiko pasakė, jog jis galėtų pirtį pastatyti ir pradėjo tiek iš jos, tiek iš jos vyro G. J. imti pinigus. Ji pati asmeniškai jam davė pinigus vieną kartą Jonavos gatvėje ir padavė jam 250 eurų. Kitus kartus pinigus jam davė Gvidas ir kiek žino jis šiuo metu skolingas 4334,32 eurus. Pirties jis taip ir nepastatė, pinigų negrąžino ir mano, jau imdamas pinigus pirties jiems pastatyti net neketino (2 t., b. l. 7071).

Liudytoja N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiek tiek pažįsta M. M., su kuriuo susipažino 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje. Jų santykiai nebuvo labai artimi, tiesiog kurį laiką buvo draugai. Jis sakė, jog dirba langų statymo įmonėje. Kadangi tai nebuvo labai artimas jai žmogus, todėl nelabai ir gilinosi į tai, kuo jis užsiima. Kažkada bekalbant jis užsiminė, kad užsiima įvairiais darbais,  kad kažkada turėjęs reikalų su rastinėmis pirtimis. Kadangi liudytojos artima draugė V. J. jai buvo sakiusi, jog prieš tai turėjo problemų su kažkokia firma dėl pirties statybų. Jai bebendraujant su M. užsiminė, jog V. su G. kažkokia firma apgavo ir nei pirties pastatė, nei pinigų grąžino. Tuomet M. pasakė, jog galėtų jiems padėti. bet liudytojas tikina supratusi, jog jis nori padėti susigrąžinti pinigus iš tos firmos. M. net neužsiminė, jog pats galėtų pastatyti pirtį. N. J. nepamena kaip juos supažindino, tačiau kažkuriems davė kontaktus ir jie tarpusavyje susiskambino. Tik daug vėliau sužinojo, jog M. pasisakė, jog moka statyti pirtis ir paėmė daug pinigų, kurių negrąžino ir pirties nepastatė. M. jai sakė, jog jis tik padės susitvarkyti su ta firma, ar kažkaip atgauti pinigus. Jų tarpusavio bendravimas ilgai nesitęsė, jis iš liudytojos taip pat skolinosi pinigų, kurių vėliau negrąžino (2 t. b. l. 73–74).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vasarą, tikslaus mėnesio ar dienos nepamena, jo sūnus M. M. paprašė padėti išlyginti betoną, dirbo pas kažkokį žmogų. Liudytojas nežino kokius darbus jis ten atlikinėjo ir ką jis konkrečiai buvo sutaręs. M. paprašė padėti išlyginti betoną, kuris buvo išlietas suformuoti grindis. Kadangi liudytojas turėjo galimybę padėti M., todėl ir važiavo su juo į Romainių mikrorajoną Kaune, tikslaus adreso nepamena. Jokio atlygio už suteiktą pagalbą pas M. neprašė ir jo negavo. Ką tiksliai M. buvo sutaręs su šeimininku, kuriam betonavo grindis, nežino. Liudytojas patikino nieko nežinantis apie M. įsipareigojimus pastatyti pirtį. M. yra dirbęs statybinius darbus, tačiau, ar konkrečiai jis moka įrengti (pastatyti) pirtį aš nežino. G. J. nepažįsta, kai betonavo grindis šeimininko nebuvo, todėl su juo bendrauti neteko. Liudytojas jokių pinigų už darbus Romainiuose neprašė ir nėra gavęs. Ar M. yra paėmęs pinigų, o darbų neatlikęs, nežino, šiais reikalais su M. nekalba (2 t., b . l. 110–111).

2017 m. rugsėjo 21 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis G. J. pateikė M. M. jam pateiktas išankstinio apmokėjimo sąskaitas iš UAB „Sanistal (2017 m. liepos 10 d. Nr. 0009248333 ir 2017 m. liepos 31 d. Nr. 0009250142-0), iš UAB „Metalita” – 1 vnt. ir raštelį, kuriame pasirašė, jog 2017 m. gegužės 17 d. gavo 500 eurų (2 t., b. l. 6166).

2017 m. gruodžio 21 d. UAB „Sanistal” rašte nurodyta, kad UAB „Sanistal” 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. liepos 31 d. pateikė pasiūlymus Nr. 0009248333 ir Nr. 0009250142-0. Šių pasiūlymų pagrindu jokios PVM sąskaitos faktūros išrašytos nebuvo, prekės perduotos nebuvo, apmokėtos nebuvo (2 t., b. l. 78).

2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Metalita” rašte nurodyta, jog pagal išankstinę apmokėjimo sąskaitą, kuri buvo pateikta paklausime, pinigai nebuvo gauti, prekės neišduotos (2 t., b. l. 81).

2018 m. vasario 28 d. G. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 4334,32 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 67).

Byloje surinktų įrodymų visuma šioje dalyje patvirtina, kad M. M. apgaule įtikinęs nukentėjusįjį G. J., kad pastatys pirtį laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. liepos 4 d. iš jo įvairiomis sumomis paėmė 4334,32 eurų, o darbų faktiškai neatliko, dėl to nukentėjusysis patyrė turtinės žalos, kuri nėra atlyginta.

M. M. kaltė šioje dalyje įrodyta jo paties parodymais, kuomet prisipažino laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. liepos 4 d. iš G. J. įvairiomis sumomis paėmė pinigus žadėdamas pastatyti pirtį, tačiau darbų neatliko ir pinigų G. J. negražino, nukentėjusiojo G. J. parodymais, kurie visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų V. J., N. J., V. M. parodymais, rašytiniais dokumentais - išankstinio apmokėjimo sąskaitomis iš UAB „Sanistal”, UAB „Metalita” pateikta informacija, M. M. rašytiniu patvirtinimo, kad gavo pinigus, akistatos protokolu, kita bylos medžiaga ir įrodymais, kurie šioje dalyje yra pakankami M. M. kaltei dėl sukčiavimo pagrįsti.

 

Sukčiavimas D. J. atžvilgiu ir dokumento suklastojimas

 

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Žvaigždžių g. 26-2, Kaune. Tai privati valda ir jai reikėjo prie jos namo pastatyti tvorą ir vartus. Dėl šių paslaugų ji pradėjo ieškoti interneto tinklalapiuose, kas galėtų jai atlikti šiuos darbus. Tinklalapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kuriame buvo nurodytas tekstas: „stato tvoras ir vartus greitai ir kokybiškai“. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paskambino nurodytu numeriu ir pasiteiravo, kaip greitai jai gali būti pastatyta tvora ir vartai. Telefonu atsiliepė asmuo, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo M. M.. Jis iš karto pasakė, jog atlieka tokius darbus, bet dėl didelio užimtumo, jis galės atvykti tik po kelių dienų, kiek pamena pirmadienį. O jų pokalbis vyko ketvirtadienį. Ji sutiko palaukti. Tačiau po kelių minučių jis perskambino ir pasakė, jog jis gali atvykti jau tą patį vakarą į jos namus ir apžiūrėjęs vietą pasakyti darbų kainą, atlikimo terminus. 2017 m. rugsėjo 7 dieną (ketvirtadienį), t. y. tą patį vakarą atvykęs M. viską apžiūrėjo ir pasakė, jog jis turi savo komandą ir kad nedelsiant pradėti dirbti negali, nes kaip tik baiginėja kažkokį objektą. Jis pasakė, jog tai darbas, kurį su savo komanda moka, žino, yra padarę nemažai objektų, yra pastatęs nemažai vartų, tvorų. Visa jo kalba buvo įtikinama, todėl jai nekilo jokių abejonių, kad jau nuo pat pradžių ji buvo apgaudinėjama. Kai tik jie aptarė visas darbų atlikimo sąlygas, M. iš karto pasiūlė sudaryti paslaugų atlikimo sutartį ir paprašė pinigų vartams. Ji sutiko pasirašyti sutartį, kurią pateikė M., tačiau kaip vėliau sužinojo, ši sutartis suklastota, nes sutartyje buvo nurodytas paslaugų teikėjas „M. M., adresas (duomenys neskelbtini)m.“ M. pasirašė ant šios sutarties ir paėmė 500 eurų vartams užsakyti ir pagaminti. Netrukus M. paskambino ir pasakė, jog vartai užsakyti, tačiau reikia pinigų varžtams ir žvyrui. Ji pasakė, jog yra darbe, tačiau jis pasakė, jog gali atvykti pas ją į darbą. Taigi, dar tą pačią dieną ji jam padavė 300 eurų minėtoms medžiagoms. Viso jam 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo duota 800 eurų. Nors darbai nevyko, 2017 m. rugsėjo 11 d. M. jai paskambino ir pasakė, jog jam reikia užsakyti skardą ir paprašo 400 eurų. Ji tuos pinigus jam padavė. Po šių pinigų ji vis skambindavo M. klausdama, kada prasidės darbai ir tuo pačiu ji jam paskambinusi 2017 m. rugsėjo 13 dieną paklausė, ar yra galimybė padaryti papildomai vartelius. Jis pasakė, jog galima, ir vėl netrukus atvyko pasiimti 250 eurų avanso, jog galėtų užsakyti vartelius. Po to, kai ji padavė šiuos pinigus, paklausė, kada bus pradėti darbai. M. pažadėjo viską pradėti 2017 m. rugsėjo 19 dieną. Iš tiesų, būtent 2017 m. rugsėjo 19 d. jos kieme buvo atvykęs traktoristas ir buvo iškastos duobės. Ji buvo darbe ir to nematė, tačiau grįžusi pastebėjo, jog darbai pradėti ir duobės buvo. Dar tą pačią dieną M. atvyko pas ją į darbą ir pasakė, jog duobės yra ir reikalinga sumokėti traktoristui. Ji vėl M. padavė 400 eurų. Po kelių dienų M. pasakė, kad gali statyti stulpus, tačiau juos reikėjo nupirkti. Kadangi ji jautė pastovų spaudimą M., kad jis nori kuo daugiau pinigų, dėl to jai kilo pagrįstų įtarimų, jog čia gali būti apgaulė. Todėl ji paprašė savo draugo, kad jis nupirktų stulpus ir pinigų už stulpus M. nedavė. Jos draugas nupirko stulpus ir ji pareikalavo M. juos sustatyti. Kai buvo nupirkti stulpai, M. atvyko jų statyti. Kai buvo statomi stulpai, ji nematė, tačiau grįžus pamatė, jog stulpai įbetonuoti nekokybiškai, netaisyklingai, aukštis jų nevienodas. Kaimynas pasakė, jog stulpus statė M., vienas dirbo ir kad padarė labai greitai, todėl buvo akivaizdu, kas viskas daroma atmestinai, net neturint jokio supratimo apie šių darbų atlikimą. Mano, tų stulpų statymas buvo tik prisidengimas, kad galėtų dar daugiau gauti pinigų. Ji dar tą patį vakarą paskambino M. ir paklausė, ar jis kada nors gyvenime yra statęs stulpus? M. atsakė, jog šimtus tokių stulpų yra pastatęs ir reikalavo sumokėti jam už darbą. Tada ji pasakė, jog jis turi viską ištaisyti ir padaryti normaliai ir tik tada ji jam sumokės. M. pasakė, jog jis sutvarkys, tačiau vėl jam reikalingi pinigai, nes vartai, kuriuos jis užsakė yra nestandartinio aukščio ir brangesni, nei jis galvojo, todėl reikalinga 260 eurų. Ji jau tų pinigų jam nedavė ir pasakė, kol nebus sutvarkyti stulpai, ji neduos jokių pinigų. M. atvyko pasipiktinęs, jog nežino, ką pasakyti vartininkams, jie jam nuolatos skambina, reiškia pretenzijas. Tada ji pasakė, jog neturi pinigų ir tik spalio mėnesio pradžioje galės sumokėti. Be to, ji paprašė, jog M. duotų telefono numerį vartininkų. M. davė, tačiau tuo numeriu niekas niekada jai nepakėlė ragelio. Todėl ji mano, jog jis davė neteisingą nenaudojamą numerį. Tada M. kažkuriam laikui dingo. Gavusi atlyginimą, spalio 9 dieną ji paskambino M. ir pasakė, jog gali sumokėti likusius pinigus už vartus, bet ji nori pati kontaktuoti su „vartininkais“, o jo duotu telefonu niekas nekelia ragelio. M. jai pasakė, jog ir jam nekelia vartininkai ragelio ir jog jis nuvažiuos pas juos. Po kelių dienų jai paskambino M. ir pasakė, kad jis buvo nuvykęs iki vartininkų dirbtuvių, per langą matė vartus, tačiau vartininkų nerado. Tada ji paprašė adreso, kur M. buvo. M. nesakė adreso, o tik išsisukinėjo. Tada ji pasakė M., jog jai reikalinga skarda, varžtai, varteliai ir kitos medžiagos, už kurias ji buvo sumokėjusi. M. jai pasakė, jog vartininkai dingo ir jis grąžins pinigus. Varteliai pas jį garaže, bet jis negali jų atvežti, nes nori viską atvežti vienu metu. Skarda pagaminta, bet ne ta, todėl reikia palaukti, kad padarytų ją iš naujo. Ir kažkuriam laikui M. dingo. Ji vėl jam skambino, nes buvo atėjęs tas terminas, kuomet turėjo būti pagaminta skarda iš naujo, tačiau M. pasakė, jog viskas pagaminta, bet vėluoja vairuotojas. Taip praėjo dar kelios dienos, o jai niekas neatiduoda jokių medžiagų. Tada ji susisiekė su ta įmone, pavadinimo nepamena, kurioje turėjo būti užsakyta skarda ir pasiteiravo, ar M. M. užsakė skardą. Toje įmonėje atsakė, jog užsakymai padaryti buvo, net 2 kartus, tačiau pinigai nesumokėti, todėl jie neatiduoda jam tos skardos. Po šio fakto ji M. viską pasakė, tačiau jis ir toliau jai melavo, jog jis viską sumokėjo. Tada ji pasakė, jog jis atiduotų pinigus, arba ji kreipsis į policiją. Jis dar kurį laiką jai žadėjo pinigus grąžinti, tačiau vėliau dingo, nebekėlė ragelio. Taip M. iš jos sukčiavimo būdu išviliojo 1850 eurų medžiagoms, kurių ji negavo. Mano, jis jau nuo pat pradžių žinojo, kad jis neatliks jokių darbų, jis turėjo savo sukčiavimo schemą, kad kaip įmanoma greičiau gauti kuo daugiau pinigų. Mano, jis niekada nedirbo tokių darbų ir neatlikinėjo tokių paslaugų, kurios jai buvo reikalingos. M. M. suklastojo ir sutartį, nurodydamas neteisingą savo pavardę, adresą. Tuo adresu ji buvo nuvykusi ir M. M. niekada ten negyveno. Ji internete rado pranešimą, kad yra nukentėjusių ir daugiau nuo jo žmonių. Visus pinigus, kuriuos ji jam duodavo, jis pasirašinėdavo, jog juos gavo. Jai padaryta 1850 eurų žala (2 t., b. l. 8992).  

D. J. pateiktos paslaugų suteikimo sutarties matyti, kad joje nurodyti klaidingi sutartį sudariusio asmens duomenys, tai yra M. M., a/k (duomenys neskelbtini) verslo liudijimas Nr. II064493-1, adresas (duomenys neskelbtini)Kaunas“ (2 t., b. l. 108).

2018 m. vasario 26 d. Kauno AVPK Dainavos PK vyresniosios tyrėjos N. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus M. M. nurodytą adresą (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatyta, kad tokio adreso nėra. Patikrinus duomenų bazėse esančią informaciją, nustatyta, kad M. M. verslo liudijimas išduotas nebuvo (2 t., b. l. 137).

2018 m. kovo 5 d. UAB „Statau pats” rašte nurodyta, jog 2017 m. spalio mėnesio pirmojoje pusėje į UAB „Statau pats” vadybininkę kreipėsi asmuo, prisistatęs M. M.. Jis užsakė skardos 68,26 m2, avansinis mokėjimas imamas nebuvo. Vėliau jis užsakymą papildė dar 32 m2, o apmokėjimą pažadėjo padaryti, kai atvyks. Tačiau taip ir neatvyko, pinigų nesumokėjo (b. l. 98).

2018 m. kovo 9 d. M. M. raštu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius per 9 (devynis ) mėnesius (2 t., b. l. 169).

Byloje surinktų įrodymų visuma šioje dalyje patvirtina, kad M. M. apgaule 2017 m. rugsėjo 7 d. įtikino nukentėjusiąją D. J., kad atliks vartų montavimo ir tvoros statymo darbus ir per 4 kartus iš jos paėmė 1850 eurų, nors žinojo, kad darbų neatliks su nukentėjusiąja pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje melagingai nurodė savo duomenis – pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir tai, kad turi verslo liudijimą, dėl to nukentėjusioji patyrė turtinės žalos, kuri nėra atlyginta.

M. M. kaltė šioje dalyje įrodyta jo paties parodymais, kuomet prisipažino 2017 m. rugsėjo 7 d. įtikino nukentėjusiąją D. J., kad atliks vartų montavimo ir tvoros statymo darbus ir per kelis kartus iš jos paėmė 1850 eurų, tačiau darbų neatliko ir pinigų D. J. negražino, nukentėjusiosios D. J. parodymais, kurie visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, rašytiniais dokumentais – D. J. pateikta suklastota paslaugų teikimo sutartimi,  UAB „Statau pats” raštu, kita bylos medžiaga ir įrodymais, kurie šioje dalyje yra pakankami M. M. kaltei dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo pagrįsti.

 

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

 

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagrobto turto vertė turi būti didesnė nei 5 MGL.

M. M. veiksmai pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius ir buvo kvalifikuoti teisingai, nes jis keliais vienarūšiais tęstiniais veiksmais, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku tyčia pagrobė svetimą – T. G., V. M., AS „Rigas Piena Kombinatsvienarūšį turtą – automobilių veidrodėlius ir šiems asmenims padarė turtinę žalą. Savo veiksmais jis siekė svetimo turto užvaldymo ir tai visiškai įgyvendino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. 

M. M. veiksmai abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose, dėl kurių yra kaltinamas, visiškai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes jis tyčia, apgaule siekė užvaldyti nukentėjusiųjų G. J. ir D. J. turtą, melagingai jiems žadėdamas atlikti darbus (pastatyti pirtį ir tvorą) ir per kelis kartus imdamas pinigus medžiagoms. Taip elgėsi žinodamas, kad nukentėjusiųjų užsakytų statybos darbų realiai neatliks, apgaule pasisavintų pinigų nukentėjusiesiems negražino ir darbų neatliko.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje

M. M. su nukentėjusiąja D. J. pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kurioje siekdamas sukčiauti tyčia nurodė melagingus savo duomenis – pavardę, asmens kodą, adresą ir tai, kad turi verslo liudijimą. Šiais melagingais duomenimis kaltinamasis suklaidino nukentėjusiąją dėl jo galimybės atlikti darbus, dėl kurių susitarta ir tokiu būdu tyčia suklastojo tikrą dokumentą – paslaugų teikimo sutartį. Tokiais atvejais kai kaltinamasis per santykinai neilgą laikotarpį siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą tam tikslui dar ir suklastoja, ar panaudoja suklastotus dokumentus, įgyvendindamas vieningą sumanymą, jo veiksmai kvalifikuojami kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis, taigi M. M. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

 

IV. Bausm parinkimo ir jų skyrimo motyvai

 

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (2 t., b. l. 175–177).

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vagystę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. M. neteistas (2 t., b. l. 3, 120–121), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 4–6, 117–119), nedirba, registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 7, 8, 115), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 133), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 135).

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos sankcijoje numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. M. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus, yra neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje), jis yra pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje – po 1 metus laisvės apribojimo, už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – 30 MGL dydžio baudą, bausmes subendrinti ir vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam M. M. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas) ir baudą (už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą). Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokios bausmės rūšys neteistam ir neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks , kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jų realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo laiką, skiriant baudą taikytina nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, numatanti už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL dydžio baudą ir nusikaltimo padarymo metų galiojęs MGL dydis, tai yra 37,66 eurai.

Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą kartu M. M. skirtinas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).

Nukentėjusieji G. J. pareiškė 4334,32 eurų dydžio civilinį ieškinį (2 t., b. l. 67), nukentėjusioji D. J. – 1850 eurų dydžio civilinį ieškinį (2 t., b. l. 95).

M. M. su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka ir 2018 m. kovo 9 d. raštu įsipareigojo turtinę žalą atlyginti per 9 mėnesius (2 t., b. l. 169). Nukentėjusiųjų G. J. ir D. J. civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, kadangi atitinka kaltinamojo nusikaltimais padarytos jiems turtinės žalos dydį. Civiliniai ieškiniai laikytini įrodytais, todėl tenkintini ir priteistinikaltinamojo M. M., kuris sutinka juos atlyginti per 9 mėnesius, tai yra iki 2018 m. gruodžio 9 d., ir tai yra imperatyvi BPK 418 straipsnio 1 dalies sąlyga.

Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakai (1 t., b. l. 114), kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 120), voke esanti paslaugų sutartis (2 t., b. l. 108), paliktini saugoti byloje.

Kaltinamasis M. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. gegužės 5 d. 6.50 val. iki 2017 m. gegužės 6 d., 13.46 val. (1 t., b. l. 191–192, 195), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į baudos bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. M. pripažinti kaltu:

-padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo G. J. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo D. J. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – baudą, 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 6 dalimis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių ) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šią bausmę subendrinti visiškai sudedant su bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 da, tai yra 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo ir 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. M. skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo ir 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos baudos bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 5 d., 6.50 val. iki 2017 m. gegužės 6 d., 13.46 val. (1 t., b. l. 191–192, 195), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu M. M. paskirta galutinė bausmė yra 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo ir 16 MGL (602,56 eurų) dydžio bauda.

Įpareigoti M. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 5 punktais, kaltinamajam M. M. paskirti įpareigojimus:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis;

- per 9 (devynis) mėnesius (iki 2018 m. gruodžio 9 d.) atlyginti nukentėjusiajam G. J. padarytą 4334,32 eurų turtinę žalą ir D. J. padarytą 1850 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį tenkinti ir M. M., priteisti 4334,32 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. J..

Nukentėjusiosios D. J. civilinį ieškinį tenkinti ir M. M. priteisti 1850 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. J..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančias daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais (1 t., b. l. 114), kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 120), voke esančią paslaugų sutartį (2 t., b. l. 108), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

M. M. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėjas                                                                                        Audrius Meilutis


Paminėta tekste:
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BPK
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 47 str. Bauda
  • BPK 418 str. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu
  • BPK 139 str. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas
  • BPK 140 str. Laikinas sulaikymas
  • BPK 425 str. Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva